Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 20, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 265
STENOGRAMA
2023 m. balandžio 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko
pavaduotojai
J. JARUTIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, sveiki sugrįžę į Seimo salę. Pradedame balandžio 25 dienos vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
14.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Energetikos ministro Dainiaus Kreivio pranešimas
Gerbiamieji Seimo nariai, po pietų pirmasis klausimas yra Vyriausybės pusvalandis. Jame dalyvauja energetikos ministras D. Kreivys. Kviečiu jį į tribūną pristatyti energetikos aktualijas ir taip pat atsakyti į jūsų klausimus, jeigu tokių būtų. Matau, kad klausimų tikrai yra. Prašau, ministre.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Nesuveikė, vadinasi, nesiregistruosime. (Balsai salėje) Gerai.
Gerbiami Seimo nariai, dėkoju už galimybę, kad galiu pasidalinti… (Balsas salėje) Kaip aš galiu garsiau, jeigu jūs visi kalbate?
PIRMININKAS. Gerai, gerai. Viskas! Ramybės Seimo salėje. Duokime ministrui kalbėti.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Mikrofonai įjungti? O gal buvo išjungti?
Gerai. Dėkui už galimybę, kad galiu būti su jumis ir pristatyti elektros ir dujų rinkų situaciją, prognozuojamas kainas, taip pat mūsų energetikos sektoriaus svarbiausias naujienas ir įvykius.
Pradėsiu nuo elektros ir dujų rinkų apžvalgos. Didmeninėje rinkoje šiuo metu elektros kainų dinamika yra labai didelė. Kainas turime, jeigu žvilgteltume į praėjusius metus, žemesnes kartais ir tai lėmė keletas faktorių. Pirmiausia, turime rekordinį hidroenergetikos lygį Dauguvoje, Latvijoje, kovo mėnesį turėjome rekordinę vėjo energetiką, rekordiškai turime instaliuotos atsinaujinančios galios. Gale parodysiu skaidrę, kiek mes šiandien turime.
Taip pat reikia pastebėti, kad paleistas veikti Suomijos Olkiluoto trečiasis reaktorius, jis gamins 14 % elektros energijos, o kartu mums reikia pastebėti, kad Vokietija pastaruoju metu išjungė paskutinius tris savo branduolinius reaktorius. Tokia yra situacija rinkose.
Jeigu žvilgtelsime į kainas, tai Lietuva pagal kainų lygį yra pasislinkusi į Šiaurės Europos pusę. Mes žaliuojame kainų lygiu kartu su Skandinavijos šalimis, o Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje pastaruoju metu kainos yra aukštesnės, apie 100–120 eurų už megavatvalandę lygio. Taigi, kodėl tokios kainos, papasakojau.
Kas gali lemti II pusmečio kainas ir kainų dinamiką? Vasarą išdžiūna Dauguva, išdžiūna Skandinavijoje hidroenergetikos resursai. Taip pat vėlgi prisimename, kad esant dideliems karščiams yra mažinamas ir jungčių pralaidumas, taip pat vėjo kiekis vasarą mažėja. Taip pat planuojame, kad šią vasarą elektros kainų dinamika gali būti šiek tiek kitokia, tačiau bet kuriuo atveju jinai nebus tokia bloga, kokia buvo praėjusiais metais.
Didmeninių kainų mažėjimas tiesiogiai atsispindi. Valstybės kompensacijų mūsų gyventojams buvo planuota, kad I pusmetį kompensacijoms reikės apie 260 mln. eurų. Galime pasidžiaugti, kad, preliminariais vertinimais, kompensacijų reikės keturis kartus mažiau, tik apie 65 mln. eurų. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad kompensuojant elektros tiekėjams už patiektą elektros energiją, sumažintą gyventojams, tiekėjams kompensuojamos tiktai realios įsigijimo kainos. Taip pat noriu pasidžiaugti, kad tiekėjai reaguoja į nukritusias kainas rinkoje, aktyviai jas mažina, ragina gyventojus persirašyti sutartis palankesnėmis sąlygomis ir taip toliau.
Seime šiuo metu yra svarstomas įstatymas, kuris leis tiekėjams vienašališkai sumažinti kainas būtent tuo atveju, jeigu tiekėjas nori sumažinti kainas, tiekėjas galės tą padaryti. Noriu priminti, kad kainos bus peržiūrimos gegužės pabaigoje, VERTʼas pradės vertinti kainas. Tikimybė, kaip ir buvo rodyta, yra du tokie ruožai. Turbūt vienas – pagal optimistinį scenarijų kainos svyruos tarp 60–80, o pesimistinį scenarijų – kainos galėtų svyruoti tarp 120–150 eurų už megavatvalandę. Vadinasi, valstybės intervencijos į elektros energijos kainas II pusmetį nereikės, bet, kaip minėjau, Vyriausybė yra visada pasiruošusi padėti žmonėms, jeigu atsiras toks poreikis. Gegužės mėnesio pabaigoje ta dinamika bus daug aiškesnė.
Dujos. Balandžio mėnesio kaina biržose svyravo apie 50 eurų ir, palyginti su paskutiniu ketvirčiu, yra sumažėjusi per pusę. Kainų lygis yra praėjusių metų rudens lygio iki to didžiojo šuolio. Vertinant ateities sandorius, prognozuojamas III ketvirtis – nuo 44 iki 50, o IV ketvirtis – 53, 58, 60 eurų už megavatvalandę. Taigi, jeigu žiūrėsime, ką turėjome praėjusių metų III ir IV ketvirčius, tai kaina sumažėjo penkis šešis kartus. Tai yra drastiškas mažėjimas ir tai lėmė tokie faktoriai, kad Europa vartojo 55 mlrd. kub. metrų dujų mažiau, 13 %, Lietuva beveik iki 40 % buvo sumažinusi savo elektros vartojimą… dujų vartojimą. Elektros vartojimas Lietuvoje mažėjo 14 % praeitais metais.
Žiemą Europa baigė su rekordiškai pilnomis saugyklomis. 55 % – tai likutis yra dvigubai didesnis, kaip matome, negu praėjusiais metais. Inčukalno dujų saugykla šiuo metu turi 35 %, yra šiek tiek aukštesnis negu praėjusių metų lygio. Turint omenyje, kad šiuo metu regione turime du terminalus, Klaipėdoje ir Suomijoje, mūsų regiono dujų tiekimo saugumas yra aukščiausio lygmens.
Tai pat noriu pabrėžti, kad ministerija turi parengusi rizikos vertinimo ir valdymo planus. Terminalas Klaipėdoje yra užimtas dešimt metų į priekį ir netgi vienkartiniai kroviniai, kuriems yra palikta šiek tiek erdvės, yra užsakyti ateinančius kelis ketvirčius į priekį. Situacija yra tikrai gera.
Kalbant apie dujų kompensacijas gyventojams, planuota buvo 130 mln. eurų, preliminariais vertinimais, reikės 40 % mažiau, panašiai kaip ir elektros atveju, kadangi dinamika buvo žymiai aukštesnė, dar prireiks 80 mln. eurų. Dabar taikomas tarifas po kompensacijų (besišildantiems yra 0,92 euro už kub. metrą) atitinka kainų lygį, o jis yra 58–60 megavatvalandžių dujų įsigijimo kainos. Dujų… prielaidų dujų tarifo mažėjimui pagal dujų kainų prognozę dar nematome, tačiau didėjimo taip pat nebus. Taip pat noriu pabrėžti, kad dujų kainos, tie 50 ar 60 eurų, ne visai atitinka visas įsigijimo kainas, nes įsigijimo kainas papildomai lemia dar ir kiti veiksniai, tokie kaip įsigijimo būdas, kainos apdraudimo sandoriai, hedžinimai. Dujų kainos yra draudžiamos, siekiant išlaikyti stabilų lygį. Išdujinimo balansavimas ir saugojimo saugyklose sąnaudos, nes terminale dujos irgi nugaruoja ir taip toliau. Valiutų svyravimai ir kiti.
Išvada tokia, kad siekiant išlaikyti esamą dujų tarifą gyventojams kompensacijų vis dar gali reikėti, todėl Vyriausybė yra pasiruošusi dar papildomai 50–60 mln. eurų pagalvę. Tai bus padaryta iš I ketvirčio sutaupymo.
Biokuras. Biokuro statistiką matome, lygiai taip pat kainos juda žemyn, tačiau matome, kad gegužės mėnesį kaina formuojama 20,33 euro už megavatvalandę. Praėjusiais metais tokiu pat metu buvo 21,51, tai yra 4 % žemesnė, tačiau tikėtina, kad kainos lygis šiais metais biokuro bus žemesnis, nes dujų kaina yra žemesnė. Kita vertus, Miškų urėdija padidino biokuro tiekimą.
Šiek tiek apie paramą gyventojams. 2023 metais yra planuojama 0,5 mlrd. paramos priemonių gyventojams. 0,5 mlrd. – tai tikrai milžiniška suma. Ir 135 mln. yra skirta privatiems asmenims: saulės elektrinėms įrengti – 92 mln. eurų, 40 mln. eurų bus netrukus skirta įsirengti elektrinėms ant stogų, vėliau bus skirti 32 mln. eurų nutolusioms, jeigu bus poreikis, bus galima paskirti dar apie 20 mln. eurų žmonių elektrinėms ant stogų. Vėjo elektrinėms bus taip pat parama, baterijoms, elektros automobilių įkrovimo stotelėms. Seniems, neefektyviems, taršiems katilams keisti bus skiriama iki 30 mln. eurų.
Priemonės, kuriomis galės pasinaudoti energetinės bendrijos ir savivaldybės. Kaip matome, vėl elektrinės, vėjo elektrinės, energetinės bendrijos, skirtos nepritekliuje gyvenantiems žmonėms, baterijos, stotelės ir taip toliau.
Dar skaidrėje nėra 600 mln. eurų RRF’o paskolinių pinigų, kurie bus skirti dar šiais metais verslui įsirengti saulės arba vėjo elektrines savo veiklos kaštams mažinti. 0,5 mlrd. dotacijų, 600 mln. paskolų vien šiais metais, tai 1,1 mlrd. eurų investicijoms į atsinaujinančią energetiką. Tokie pinigai į energetiką kaip parama dar niekados nebuvo investuojami.
Noriu taip pat pasidžiaugti mūsų saulės ir vėjo energetikos plėtra. Viena iš tų priežasčių, kodėl šiais metais turime geresnę kainų dinamiką, – ir atsinaujinančios energetikos plėtra. Per metus, tik per vienus metus papildomai instaliuota 700 megavatų generacijos. Jeigu išlaikysime tą dinamiką, tai tikrai 2030 metais ne tik padengsime visą savo poreikį, bet ir galėsime elektros energiją eksportuoti.
Saulės energijos instaliuotoji (žalias stulpelis) galia pasiekė 665 megavatus. Tikėtina, kad šiais metais saulės elektrinių galia pasieks 1 gigavatą. Tai tikrai yra absoliutus rekordas. Kaip minėjau, nuo kadencijos pradžios skaičiai yra didesni penkis ir daugiau kartų. Per dvejus metus gaminančių vartotojų skaičius išaugo trigubai – nuo 18,8 iki 54 tūkst. gamintojų. Tai vėlgi didelis pasiekimas.
Trumpai apie nepriklausomo veikimo bandymą. Kaip matome, šį šeštadienį įvykęs bandymas iš esmės yra didžiulis žingsnis į mūsų energetinę nepriklausomybę, į mūsų sinchronizaciją. Jo metu Lietuvos energetikai, „Litgridas“, patys valdė dažnį. Nepriklausomo veikimo bandymas nereiškia, kad mes turime atjungti ir jungtis. Nepriklausomo veikimo bandymas sako, kad mes turime valdyti dažnį patys. Mes ir dažnį valdėme patys, ir elektros energiją gaminomės patys. Džiugu, kad mes elektros energijos galime pasigaminti Lietuvoje. Taip, tai kainos… gaminome iš dujų. Taip, kai kurie mūsų įrenginiai, kaip Elektrėnuose septintasis ir aštuntasis blokai, yra pasenę, gamina elektrą labai didelėmis kainomis, bet mes jos galime pasigaminti. Labai džiaugiuosi, kad šiai Vyriausybei pavyko išsaugoti septintąjį ir aštuntąjį blokus, kuriuos buvo numatyta supjaustyti. Jie dabar gamina, dar papildomai bus investuota, jų resursas bus padidintas, turėsime generatorius, kurie užtikrins Lietuvos saugumą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, aš tik primenu, kad jau 17 minučių kalbate, tai jei galite…
D. KREIVYS (TS-LKDF). Yra daug apie ką papasakoti.
PIRMININKAS. Žinoma, žinoma. Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Jau baigiu, baigiu, paskutinė skaidrė. Petrai, kantrybės. Gerai. Kaip minėjau, dideliais žingsniais einame energetinės nepriklausomybės link. Gegužės mėnesį turėsime trijų studijų rezultatus, tikiuosi, jie padės latviams ir estams apsispręsti. Lietuva yra apsisprendusi dėl pagreitintos sinchronizacijos. Turėsime adekvatumą, turėsime sistemos stabilumą ir turėsime kainas. Noriu priminti, kad ankstesnės studijos aiškiai rodo, kad kainos po sinchronizacijos Lietuvoje mažės 7 %, Latvijoje – taip pat 7 %, o Estijoje – 14 %.
Taigi ačiū visiems už dėmesį. Esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmoji klausia L. Girskienė. Ruošiasi L. Nagienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena, ministre. Mane domina energetinės bendrijos. Jūs labai trumpai užsiminėte. Mes komisijos posėdyje apie jas kalbėjome. Atsimenu, buvo išsakyta nemažai pastabų, kad vis dėlto dar nėra rastas tinkamas modelis energetinėms bendrijoms sklandžiai veikti. Ir susitikimuose su pramonininkais, su savivaldybių atstovais buvo diskusijų. Noriu pasiteirauti, kokia dabar yra situacija? Ar yra pakoreguota teisinė bazė ir ar apskritai yra bent viena bendrija pradėjusi kurtis?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Energetinių bendrijų įstatymas yra priimtas kartu su „Proveržio paketu“. Jos gali funkcionuoti. Kalbant apie priemonę, kuri numatyta ir skirta energetinėms bendrijoms, kurios mažins nepritekliuje esančių žmonių išlaidas, tai ši priemonė sparčiai juda į priekį. Dirbame su visomis savivaldybėmis, susitikome tiek su Savivaldybių asociacija, tiek su savivaldybių administracijomis. Priemonė beveik parengta, savivaldybės raginamos kooperuotis, kad būtų lengviau surasti sklypus su atitinkamomis galiomis. Savivaldybės turi artimiausiu metu, turbūt per ateinančias kelias savaites, pateikti savo aiškius poreikius – kooperuojasi su kuo nors ar nesikooperuoja, kokios jiems galios reikalingos. Operatorius ESO, „Litgrid“ kartu su NŽT yra pasirengę iš karto ieškoti sklypų. Ten, kur galių šiek tiek pritrūks, mes pasirengę investuoti RRF’o pinigus, kad tas galias išplėstume. Priemonė juda visu tempu į priekį, aš tikiuosi, kad iki vasaros pradžios ji bus paleista.
PIRMININKAS. Dėkui. B. Pietkiewicz – dėl vedimo tvarkos.
B. PIETKIEWICZ (MSNG). Labai ačiū, pirmininke. Labai prašau ministro, jeigu yra galimybė, pasidalinti skaidrėmis su Seimo nariais. Labai ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Taip, tikrai, atsiųskite į Sekretoriatą, galėsime pasidalinti. Prašau L. Nagienę.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, supratau, kad visas bendrijų aprašas jau yra patvirtintas įsakymu. Tai vienas mano toks… Jeigu pasakysite taip ar ne, mes galėsime pasižiūrėti, susirasti.
Mano toks konkretus klausimas, prašom atsakyti. Didžiausi skundai, žinome, yra dėl prisijungimo. Kad ir kaip būtų, kad namų ūkiai galėtų dar daugiau plėstis, ar negalvojate keisti iš viso, aš turėjau asmeniškai diskusiją su ESO, ir kaip padaryti, kaip mes galėtume įstatymą pakeisti ar apmokestinti kaip nors gaminančius vartotojus nuliniu VIAP’o mokesčiu? Gal yra kokių pamąstymų? Iš tikrųjų tai būtų galbūt ir naudingiausia, nes dabar susipriešina kaimynai: vienas sumoka 15 ar 20 tūkst., o kitam nereikia mokėti. Štai šiuo atveju galbūt galvoja ką nors ministerija pakeisti? Kokia jūsų nuomonė? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū. Dėl aprašų. Tai turbūt pagrindinės lėšos bus paskirtos VIP agentūrai, agentūra daro savo inžinerinę priemonę, kurioje bus visi reikalavimai ir tiekėjai surašyti. Pati ministerija rengia visą pagalbos mechanizmą vieno langelio principu, kad galėtų atėjusios savivaldybės gauti visą reikiamą pagalbą. Ministerija visus aprašus, kurie perdėlios pinigus į lentynėles, jeigu tai dar nėra padaryta, yra visiškai bebaigianti. Kaip minėjau, vasaros pradžioje priemonė turi būti paleista ir daugybė kitų priemonių iki šio mėnesio galo turi būti paleistos.
Dėl ESO. Dėl ESO viena naujiena yra tokia: planuojama, kad bus panaikintas tas principas, kad kai tau reikia papildomos galios, tu turi investuoti pinigus, ESO pasiima infrastruktūrą, o paskui kitiems yra nemokama. ESO keis algoritmą, maždaug apskaičiuos potencialą to regiono, kiek gali prisijungti, ir bus išdėliojama… Yra nesudėliojama, kad prisijungimas ten tūkstantis ar… Atsižvelgiant net standartizuota, kad už tiek kilometrų – tiek, už tiek kilometrų – tiek, viskas yra labai aišku, aiški kainodara. Tai tikrai bus didelis palengvinimas, manau, tas procesas bus kur kas sklandesnis. Ir tikrai dirbame su ESO.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, kažkaip jūs kukliai nutylėjote apie viršpelnių grąžinimą. Buvo daug kalbų apie tai, kad vyksta derybos su Švedija, kiek aš suprantu, beviltiškos derybos, nieko mes ten negausime, bet aš labiau norėčiau paklausti apie vadinamuosius perkrovų mokesčius, kur Lietuvos mokesčių mokėtojai sumokėjo daugiau kaip 500 mln. Kur jie nukeliavo ir kodėl, nes „Litgridas“ paskelbė, kad perkrovų pajamas sudaro 270 mln.? Spalio mėnesį jie pažadėjo 142 mln. grąžinti vartotojams. Kaip tai bus padaryta?
Paskutinis galbūt klausimas, kad tie pinigai vėl nekeliautų Švedijos valstybei, o liktų Lietuvoje. Dėl Energetikos ministerijos ateities sandorių bus įstatymas padarytas ar nebus, kad mūsų gamintojai galėtų planuoti truputį toliau į ateitį, o ne gyventi tik šia diena? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ateities sandoriai? Kas tai yra ateities sandoriai? Nežinau… Gal… (Balsas salėje) Gerai.
Tada dėl švedų. Noriu priminti, kad reglamentas neturi atgalinio veikimo galios. Kai reglamentas buvo priimtas, tuo metu kainos buvo žemos ir numatytų reglamente lubų – 180 – nepasiekė iki šios dienos. Tai turbūt vienas aspektas.
Kitas aspektas. Nuėjus į Komisiją ji aiškiai nurodė, kad švedai yra ta šalis, kuri turi sudaryti sutartį, ir ta sutartis bus sudaryta. Tiktai viena bėda, kad reglamentas galioja pusę metų, iki liepos mėnesio. Bet ir nėra tokių kainų, dėl kurių mums turėtų grąžinti viršpelnius.
Kalbant apie perkrovų įplaukas, „Litgridas“… Aš dabar milijonas į milijoną skaičiais nepasakysiu, 80 mln. „Litgridas“ grąžino mažindamas tarifą. Dalis pinigų – 70 mln. ar šiek tiek daugiau – yra „Litgrido“ sąskaitose, jie bus investuojami infrastruktūrai plėsti ir sinchronizacijos projektų pabrangimams padengti.
Taip pat noriu pasakyti, kad dauguma „Litgrido“ skaičių prognozių nepasitvirtino, nes lėšų iš perkrovų, kadangi kainos nukrito ir kainos su Švedijos zona susilygino, „Litgridas“ nebesurinko. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Gapšys. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas ministre, grįžtu šiek tiek prie žemiškesnių dalykų, galbūt net ir paprastesnių. Visai neblogai pasiteisino nutolusių saulės elektrinių vartotojų modelis. Dabar mes matome galimybes išsinuomoti vėjo elektrinių dalis, bet nėra galimybės jų nusipirkti, tų dalių, taip, kaip su saulės elektrinėmis yra. Kiek girdžiu, yra teisinio reglamentavimo problema, kad jos negali būti teisiškai suvokiamos kaip skaidomos dalimis. Aš manau, kad tai turbūt tikrai dar šios sesijos metu būtų padaromas dalykas, kad galėtume turėti dar vieną modelį, kaip galėtų gaminantys vartotojai nusipirkti, pasigaminti elektros. Ar yra tai svarstoma, ar tai yra tiktai teisinė problema? Gal dar kokių nors yra ir ar tai padarysite greitai?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Yra svarstoma. Yra turbūt daugiau negu tiktai teisinių problemų, bet yra svarstoma. Modelis bus kitoks negu saulės elektrinių. Prie jo šiuo metu dirbama.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, reikia pasveikinti jus su puikiai pavykusiu izoliuoto darbo bandymu. Tikrai gera viešųjų ryšių kampanija. Tik, aišku, kiek jinai kainavo mums, elektros vartotojams, nes puikiai suprantame, kad be Latvijos ir Estijos rezultatas vis tiek bus toks pat. Ar čia buvo skirta latviams ir estams padrąsinti? Kiek žinau, yra, net jūs minėjote, atrodo, net trys studijos yra rengiamos, kaip be latvių ir estų būtų galima veikti izoliuoto darbo režimu. Tad ar ne paprasčiau ir pigiau būtų mums visiems, kad jūs gražiai galėtumėte su kolegomis latviais ir estais susitarti, kartu be didelio piaro padaryti tuos bandymus ir greičiau sinchronizuotis? Jeigu galima, gerbiamas ministre, apie kaštus.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kaštai papildomas… Kadangi generacija buvo dujinė, tai skaičiuojama, kad vidutiniškai galėjo kainuoti iki 2,5 mln. eurų dujų generacija Lietuvoje. Kadangi kainas formavo Lietuvoje atsinaujinanti energetika, skirtumas turi būti padengtas. „Litgridas“ jį padengs gamintojams. Tai nėra dideli pinigai.
Noriu pastebėti, kad Lietuva daro bandymus kiekvienais metais, tai yra eilinis bandymas, jis turėjo būti rudenį. Dėl labai aukštų dujų kainų mes jį perkėlėme į pavasarį. Tai vienas aspektas. Sistemą turime bandyti, turime būti tikri, kad jinai veikia sėkmingai. Taip pat sistemos išbandymas leidžia mums daryti kitus žingsnius, tokius kaip išėjimas iš BRELLʼo, jeigu to prireiks, ar panašiai.
Su latviais ir estais, kaip minėjau, gegužės mėnesį bus pabaigtos studijos, daromos latvių ir estų prašymu. Prieš tai tokios panašios studijos jau buvo padarytos. Kadangi jie norėjo dar įsitikinti, tai darėme dar vienas. Aš manau, kad po studijų pabaigos argumentų, baimių latviai ir estai turės mažiau.
PIRMININKAS. Klausia R. Vaitkus. Prašom.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ačiū, ministre, už pristatymą. Malonu, kad rinkoje kainos tikrai patrauklios ir verslui, ir gyventojams. Dabar nei įstatyme, nei prijungimo sąlygose nėra apibrėžtos aplinkybės, kurioms esant būtų ribojama gamyba. Ar yra rengiami aprašai ir reglamentai, kokioms sąlygoms esant būtų tai padaryta, nes verslas dabar susiduria su tokia problema – gaunant paskolas bankuose, bankai sako: ne, jūs galite neįvykdyti savo įsipareigojimų? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Tinklo valdymas yra tinklo operatoriaus prerogatyva. Operatorius kartu su reguliatoriumi tas sąlygas turėtų ir apibrėžti. Politiškai ministerija tokių dalykų negali dėlioti. Aiškus turbūt vienas aspektas, kad dar tolimas kelias iki ribojimo, be abejo, turint omenyje, kad galių kiekis yra rezervuotas didžiulis, bet kiek pastatys, nėra visiškai aišku. Matėme, Olandijoje šį savaitgalį kaina buvo minus 500. Turime suprasti, kad jeigu operatorius neturi teisės riboti generacijos, tokiu atveju neigiamą kainą dengia kiti gamintojai. Ypač tie, kurie užtikrina sistemos saugumą. Šiuo atveju ribojimai yra neišvengiami, jie neišvengiami visoje Europoje. Vidutiniškai yra apskaičiuota, kad pikų „nupjovimo“ skaičius galėtų siekti 12–20 % maksimaliai. Dėl metodologijų, kaip tą padaryti, manau, kad tą darys, bet visoje Europoje tai yra nauji dalykai ir visos metodikos, kaip tą padaryti, turi būti labai gerai įvertintos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, jūs minėjote, kad dėl atpigusios elektros energijos valstybė sutaupė beveik 200 mln. eurų, o su dujomis dar daugiau, nereikėjo išmokėti gyventojams. Gal yra prasmė tas sutaupytas lėšas investuoti į gyventojų saulės elektrinių įrengimą, atpiginti jiems tą ir ateityje sumažinti visas grėsmes tokiu būdu, nes jeigu mes to nedarysime, tos grėsmės taip ir liks? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Kaip minėjau, valstybė, Vyriausybė, be šitų pinigų, planuoja į atsinaujinančios energetikos plėtrą šiais metais investuoti 1,1 mlrd. eurų ir vien gyventojams šiais metais yra skirta beveik 140 mln. eurų vien dotacijų. Tikrai, jeigu gyventojai sugebės tiek investuoti, tiek skirtos paramos panaudoti, tai bus didžiulis dalykas. Kadangi valstybė skolinosi kompensacijoms, manau, kad turbūt tuos pinigus reikia labai saugoti. Tu niekada nežinai, kaip gali atsitikti ir kas gali atsitikti ateityje.
PIRMININKAS. Dėkoju. 15 minučių klausti yra išnaudota. Ačiū ministrui už Vyriausybės pusvalandį.
14.35 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ratifikavimo“ Nr. IX-1397 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2634(2) (svarstymas)
Einame prie darbotvarkės 2-2 klausimo, tai yra įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ratifikavimo“. Kviečiu G. Surplį į tribūną, svarstymo stadija, pristatyti išvadą. Dėl vedimo tvarkos Z. Balčytis. Prašom.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų mes turėjome pusę valandos. Ateityje reikėtų kažkaip numatyti tokį reglamentą, kad ministras ne pusę valandos mums pristatytų, nes mūsų klausimai yra iš gyvenimiškos praktikos, ir daugelis, kas uždavė… Tai būtų toks prašymas ateityje dėl šio žanro, kad nebūtų išnaudojama pusė valandos pristatyti, kai dar skaidrių nebuvo galima net įžiūrėti.
PIRMININKAS. Dėkui už pastabą. Tik pasakysiu, kad nors ministras ir kalbėjo ilgiau negu 15 minučių, klausti ir atsakyti mes skyrėme papildomai 15 minučių. Tai yra tikrai daugiau negu pusvalandis, kuris yra numatytas pagal Statutą.
Giedriau, prašom pristatyti komiteto išvadą dėl įstatymo projekto.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Vytautai. Užsienio reikalų komitetas svarstė šį klausimą balandžio 19 dienos posėdyje ir bendru sutarimu visi pritarėme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti dėl šio įstatymo projekto nėra norinčių. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami balsuoti numatyti laiku.
14.36 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama 1997 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo, ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2549(2) (svarstymas)
Matau, kad G. Surplys dar ir dėl darbotvarkės 2-3 klausimo, kito įstatymo. Tai yra įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Lietuvos ir Vokietijos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo, ratifikavimo“ projektas. Prašom.
G. SURPLYS (LVŽSF). Analogiškai tą pačią dieną komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų nėra norinčių pasisakyti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.37 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 139, 143, 144, 145, 154, 157, 158, 159, 160, 1714, 172, 174, 178, 1806, 1862, 2021 straipsnių ir dvidešimt ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 161 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-2435(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo statuto dėl Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir pripažinimo netekusiu galios projektas. Pranešėja – I. Haase, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė. Kviečiu ją į tribūną pristatyti komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė nurodytą įstatymo projektą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas komiteto išvadai pritarė. Už – 4, susilaikė 3, prieš nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Svarstymo stadija. Diskutuoti nėra norinčių. Yra tik norinčių pasisakyti dėl motyvų. Prieš kalbės A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, išties projektas, kuris reiškia labai didelius apribojimus užsakyti ekspertinį vertinimą, nes jeigu taip, kaip kartais būna Seimo svarstymo metu, būtų pakeista projekto esmė, opozicija nebegalėtų jau kreiptis dėl pakitusio turinio įstatymo projekto ekspertinio vertinimo. Manyčiau, kad išties reikėtų palikti galimybę pasitelkti ekspertus, juo labiau kad opozicinės frakcijos, neturėdamos Vyriausybės mechanizmo tų ekspertų pasitelkti, turi ribotą galimybę. Tikrai labai prašom balsuoti prieš ir išlaikyti tas Statuto normas, kurios jau ne vieną dešimtmetį išties užtikrina ekspertinio vertinimo pasitelkimo galimybę visose stadijose.
PIRMININKAS. Motyvai yra išsakyti, apsispręsime balsuodami balsuoti numatytu laiku.
14.39 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 211, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 4221, 5651, 5741 straipsniais ir 591, 677 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1869(2)ES, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1870(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5.1 ir 2-5.2 klausimai – Administracinių nusižengimų kodekso ir susijęs Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektas. Svarstymo stadija. Iš pradžių I. Haase kviečiama pristatyti ANK išvadą… dėl Administracinių nusižengimų kodekso projekto.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė nurodytą projektą. TTK išvadai pritarta bendru sutarimu. Už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir M. Lingė. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė abu šiuos įstatymų projektus. Prašom pristatyti BFK išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Mokesčių administravimo įstatymą praėjusių metų rugsėjo 28 dieną ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo straipsnių pakeitimo projektui. Šiam sprendimui pritarta bendru sutarimu.
O kaip papildomas komitetas svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimus ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pateiktas pastabas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
14.41 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1471 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2280(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – taip pat Administracinių nusižengimų kodekso straipsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2280(2). Kviečiu I. Haase pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė nurodytą įstatymo projektą ir komitetas pritarė išvadai. Už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Vienbalsiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nebuvo norinčių dalyvauti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti, balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
PIRMININKAS. Sekasi gerai, gal ir anksčiau pavyks užbaigti posėdį.
14.41 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2410(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2410(2). Taip pat svarstymo stadija. Keletas komitetų svarstė. Kviečiu E. Sabutį, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą, pristatyti komiteto išvadą.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Komitetas projektą svarstė balandžio 19 dieną: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaimo reikalų komitetas pranešėjas – V. Pranckietis. Jo salėje nematau. Gal kas iš Kaimo reikalų, ai, gerbiamas V. Pranckietis gal galėtų pristatyti Kaimo reikalų komiteto išvadą dėl Sodininkų bendrijų įstatymo?
V. PRANCKIETIS (LSF). Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas, rodos, komitetas, svarstė ir projektui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat svarstė Energetikos ir darnios plėtros komisija. J. Urbanavičiaus nematau. Gal kas nors iš… R. Vaitkus mums padės atsakyti į tai, kokia komisijos išvada dėl šio įstatymo projekto. Prašom.
R. VAITKUS (LSF). Energetikos ir darnios plėtros komisija balandžio 5 dieną svarstė įstatymo projektą ir buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar bendra diskusija. Joje kalbės L. Nagienė. Kviečiu ją į tribūną. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, žinote, tikriausiai jau dešimt metų tą karštą bulvę mėtėme. Keliai priklauso ne mums, sodininkų keliai yra jūsų problema. Čia savivaldybės. Reikia nuvalyti, niekam nebepriklauso. Susitvarkykite patys, atsivežkite žvyro patys, tvarkykitės patys. Tai šiandien tikrai norisi padėkoti visiems komitetams ir komisijai, kad galų gale apsisprendė ir pateikė svarstyti, ir pritarė šitai įstatymo pataisai.
Pirmiausia yra tai, kad mes žinojome, kad norint perimti kelią buvo uždėta našta, kad reikia suformuoti žemės sklypą, o žemės sklypo suformavimas kainuoja didžiulius pinigus. Sodininkai vėl iš savo, kaip sakoma. Važiuoja, lyg ir valstybė turėtų užtikrinti, važiuoja į mokyklas, važiuoja autobusai, tačiau negalėdavo suformuoti to sklypo ir perduoti savivaldybei. Buvo įvairiausi apribojimai, susirinkimai, protokolų pateikimai. Turi nueiti įregistruoti, o nueini įregistruoti į Registrų centrą, Registrų centras sako – ne, atsiprašome, mes negalime jums įregistruoti.
Šiandien ta įstatymo pataisa tikrai yra labai gera, aš manau, kad tikrai bus išspręstas sodininkų bendrijų kelių perėmimas, savivaldybėms tik pareiškus norą, ir atitinka visus reikalavimus, kurie yra apibrėžti įstatyme. Šiandien bus galimybė perduoti sodininkų kelius savivaldybei. Perėmusi galės atlikti matavimus, paprasčiausiai įteisins tą kelią, prižiūrės. Aišku, jie kėlė klausimą, kaip žinome, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete lygiai taip pat buvo keltas klausimas dėl finansavimo. Tai Susisiekimo ministerija įsipareigoja – pagal kelių ilgį lygiai taip pat bus skiriami pinigai sodininkų bendrijų keliams perimti, pirmiausia jiems perimti, atlikti matavimams, antras momentas – ir priežiūrai pagal kelių ilgį.
Tikrai šiandien sodininkams (aš manau, po svarstymo priėmimas galbūt ir nebeužstrigs) džiugu yra pranešti, kad galų gale ledai pajudėjo ir mes išspręsime tą dilemą, kas yra kelias ir kam jis priklauso. Nebus taip, kad ne man priklauso, o valstybei, o iš tikrųjų tai yra valstybės keliai, tai yra savivaldybės keliai, juos turėtų ji ir prižiūrėti. Kviečiu tikrai šiandien palaikyti ir po svarstymo pritarti šitam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių kalbėti diskusijoje. Yra du A. Kupčinsko pasiūlymai, jiems komitetas nepritarė. Ar jūs, Andriau, prašytumėte dėl jų balsuoti? Ne. Atsiimate, taip suprantu. Supratau. Tada mes neturime daugiau pasiūlymų, dėl ko spręsti, galime kalbėti dėl motyvų. J. Urbanavičiaus nėra.
Už kalbės A. Kupčinskas. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tuo tikslu ir atsiėmiau savo pasiūlymą. Išties gerbiama Laima jau kalbėjo, yra šioks toks proveržis, bet nesakyčiau, kad čia didelis žingsnis. Šioks toks žingsnis žmogui, bet tikrai ne milžiniškas šuolis sodininkų bendrijoms, nors bandoma taip ir parodyti. Tie 400 tūkst., kuriuos skirs Susisiekimo ministerija, jeigu pasižiūrėsime, taip, yra šioks toks žingsnelis, kaip sakau, bet tikrai ne šuolis, nes 400 tūkst. padalinę 60 savivaldybių, na, gausime po 6, 8 arba maximum iki 10 tūkst. vienai savivaldybei. Man atrodo, kelių sodininkų bendrijų keliukų registracija, kadastriniai matavimai kainuos gerokai brangiau, na, tikėkimės, bent jau savivaldybių sąnaudas padengs. Bet vis tiek tas klausimas dėl sodininkų bendrijų keliukų asfaltavimo lieka atviras. Iš dalies judame į priekį, bet tikrai to nepavadinčiau milžinišku šuoliu žmonijai ar sodininkų bendrijoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Suprantu, kad mažas žingsnis žmogui, mažas žingsnis ir sodininkų bendrijoms, perfrazuojant žinomą posakį. Tai dėl šito žingsnio apsispręsime per balsavimo intervalą.
14.48 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2558(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2558(2). B. Pietkiewicz pristatys komiteto išvadą dėl šio įstatymo projekto. Prašom.
B. PIETKIEWICZ (MSNG). Gerbiami kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė šį klausimą balandžio 19 dieną ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2558(2) ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime per balsavimo intervalą.
14.49 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2196(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2196(2). Taip pat svarstymo stadija. J. Džiugelis turėtų pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą, bet jo salėje nematau. Gal kas nors iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto norėtų pristatyti išvadą? (Balsai salėje) Gerai. Duokite man, gal aš tada pristatysiu išvadą. Matau, kad nėra tokių savanorių, kurie labai veržtųsi pristatyti šią išvadą.
Pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už – 7, prieš – 2, susilaikė 1.
Taip pat šį įstatymo projektą svarstė Biudžeto ir finansų komitetas. Aš kviečiu pirmininką M. Lingę pristatyti išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas sausio 18 dieną apsvarstė minėtą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti pateiktam projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat Neįgaliųjų teisių komisija svarstė. Prašau M. Ošmianskienę pristatyti komisijos išvadą.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Komisijos išvada buvo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jūs likite tribūnoje, nes diskusija, esate užsirašiusi kalbėti. Prašau.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gerbiami Seimo nariai, Lietuvoje egzistuoja tokia situacija, kad yra asmenų su sunkia negalia grupė, kuri yra išskirtinai diskriminuojama kitų žmonių atžvilgiu ir gauna ypač mažas šalpos neįgalumo pensijas – šiuo metu viso labo 184 eurus. Šis dydis yra vienodas tiek labai sunkią negalią turintiems, tiek vidutinę negalią turintiems, o lengvą negalią turintys apskritai negauna nieko.
Be to, šie asmenys įsidarbinimo atveju savo šalpos neįgalumo pensijų netenka. O visi kiti asmenys su negalia teisę gauti ir toliau netekto darbingumo pensijas arba šalpos pensijas išlaiko.
Kas gi tai per asmenys? Kaip pavyzdys yra Oksana – žmogus, turintis net du aukštuosius, tačiau dėl begalės ligų negalintis dirbti. Anksčiau buvo visai kiti reikalavimai, buvo daug griežtesni ribojimai, ką gali ir ko negali priimti darbdaviai, būdavo reikalingi medicininiai išrašai. Dėl šių priežasčių ši moteris negalėjo ilgai dirbti ir turėti net minimaliojo darbo stažo. Dabar jai jau apie 40 metų ir ji gyvena iš 184 eurų.
Žaneta ilgą laiką gyveno ilgalaikės globos įstaigoje. Šiuo metu jinai gyvena apsaugotame būste. Tai irgi 40-metė moteris, neturėjusi galimybės įgyti net minimaliojo darbo stažo. Šiuo metu jinai nori dirbti, nori kabintis į gyvenimą, tačiau įsidarbinimo atveju net puse etato jinai šią išmoką praranda. Dažnu atveju tai yra psichikos negalią turintys asmenys, kurie negalią įgauna būdami vyresni negu 24 metų, ir jie tikrai nekalti dėl to, kad ši negalia ištiko juos būnant vyresnio amžiaus.
Taip pat ši situacija liečia ir karo pabėgėlius iš Ukrainos, juos mes priimame ir norime jiems padėti. Kaip pavyzdys – žmogus, nuolat dializuojamas ir gaunantis 184 eurus, tikrai nori sau padėti ir įsidarbinti, ir padirbti daliniu etatu, tačiau vos įsidarbinęs šią išmoką jisai praranda. Trumpą laiką padirbęs jis susirgo ir gavo laikiną nedarbingumą dėl ligos. Tokiu atveju jis liko ir be darbo užmokesčio, ir be neįgalumo pensijos pašalpos. Tad jam beliko tik išeiti iš darbo ir toliau gauti šalpos neįgalumo pensiją.
Yra įvairių ir jaunų žmonių, kurie baigę mokslus išvyksta pasaulio pasižiūrėti. Yra meno žmonių, kurie taip pat ilgą laiką neturėjo darbo sutarčių. Noriu atkreipti dėmesį, kad šie žmonės, būtent sunkią negalią turintys žmonės, Lietuvoje gyvena absoliučiame skurde. Absoliutaus skurdo riba šiemet yra 354 eurai, o jie gyvena iš 184 eurų. Jie taip pat negali pretenduoti ir į socialinę pašalpą, nes pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą viršija reikiamus reikalavimus. Papildomų tikslinių kompensacijų, kurias dažnai gauna žmonės su negalia, šie žmonės taip pat ne visada gauna, ypač jeigu kalbame apie psichikos negalią, nes tikslinės kompensacijos dažniausiai skiriamos savarankiškumą praradusiems, labiau fizinę negalią turintiems asmenims. Todėl, viena vertus, aš tikrai džiaugiuosi, kad Vyriausybė pritarė šiam mano įstatymo projektui. Jie pasiūlė savo dydžius, diferencijavo pagal negalią. Kita vertus, visa širdimi džiaugtis negaliu, nes, net priėmę šį įstatymą, mes Lietuvoje vis dar turėsime sunkią negalią turinčių asmenų, gyvenančių absoliučiame skurde. Mano supratimu, tai yra skandalingai gėdinga mūsų šaliai.
Kitas klausimas yra šio įstatymo įsigaliojimas. Mes komitete truputėlį tokiu ad hoc būdu nubalsavome, kad tai būtų nuo rugpjūčio mėnesio, nors buvo žadėta, kad įsigalios nuo liepos mėnesio. Aš manau, kad mes turėsime komitete dar persvarstyti ir perbalsuoti, nes dėl „Sodros“ nepasirengimo žmonės už 2 mėnesius neteks jiems labai svarbių pajamų, kiekvienas euras yra išties reikšmingas. „Sodra“ buvo teikusi pasiūlymą, kad jie galėtų įgyvendinimą… kad įstatymo įsigaliojimas galėtų būti nuo liepos, o įgyvendinimas nuo lapkričio. Taip jie sutiktų sumokėti visas išmokas nuo liepos mėnesio. Mano supratimu, šis variantas tikrai yra geresnis, nes šiems žmonėms tie papildomi keli šimtai eurų yra aukso vertės.
PIRMININKAS. Laikas!
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Todėl šiandien kviečiu palaikyti, be abejo, įstatymo projektą, bet nepamiršti, kad vis dėlto reikia ir toliau judėti. Palikti absoliučiame skurde gyventi visišką negalią turinčius žmones yra tiesiog skandalinga.
PIRMININKAS. Dėkui. Taip pat diskutuoti užsirašė L. Nagienė. Kviečiu į tribūną L. Nagienę.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pasižiūrėjus į šitą įstatymo pataisą, gerbiamai Monikai reikia pasakyti ačiū. Atkreipė dėmesį į asmenis, šiandien neturinčius stažo ir negalinčius gauti didesnės išmokos. Tačiau lygiai taip pat teko susidurti, kaip ir Monika minėjo pavyzdžius, tokių pačių pavyzdžių iš savo regiono galėčiau ir aš pateikti. Yra žmonių, turinčių lengvą negalią ir taip pat negaunančių išmokos. Jei imtume ir pasižiūrėtume Socialinio draudimo įstatyme, tie, kurie turi nuo 45 % iki 60 % netekto darbingumo, gauna išmoką. Gauna išmoką iš Socialinio draudimo fondo biudžeto, jei jie turėjo atitinkamą stažą. Bet susidūriau su tokiomis pačiomis situacijomis, kai asmuo dėl kažkokios priežasties, galbūt iš anksto nenustatė jam neįgalumo, turi nuo 45 % iki 60 % ribos negalią. Šiandien šiame įstatyme nėra numatyta, kad jam būtų skiriama išmoka. Todėl manau, kad mes dar turėtume pateikti ir siūlymų, dėl šito papildyti, kad ir lengvą negalią turintys asmenys taip pat būtų nors minimaliai… kad ir 184 eurų gautų tas papildomas lėšas, reikalingas medikamentams įsigyti, nes jis fiziškai nėra aktyvus.
Kitas momentas. Yra pateiktas įstatymo projektas, gaila, kad jis nebuvo sujungtas, dėl dirbančiųjų. Mes dabar lyg ir skatintume, kad dirbtų žmogus, bet jei jisai pradeda dirbti, jam sustabdome šalpos pensijos mokėjimą. Ta taip pat pateikta įstatymo pataisa, gaila, kad SRDK neperėjo, dar nėra svarstytas tas projektas. Būtų buvęs kartu ir svarstymas, tai būtų buvę teisinga, būtume atkreipę dėmesį, kad reikia skatinti negalią turinčius žmones lygiai taip pat įsitraukti į darbo rinką, kad jie galėtų dirbti ir kartu gautų tokią mažą išmoką. Tai tikrai būtų buvę džiugu. Siūlau palaikyti šį esamą projektą, o ketvirtadienį, manau, tikrai neteiksite svarstyti, o mes siūlysime dar po pateikimo papildyti šį projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusija baigta. Dėl motyvų už R. Žemaitaitis nori kalbėti. Atsisako žodžio.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Galiu šiek tiek. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties, viena vertus, net ir stebiuosi, kad Socialinių reikalų ir darbo komitete atsirado žmonių, kurie balsavo prieš ir net susilaikė. Šis įstatymo projektas, arba ši problema, kurią iškėlė mūsų kolegė Monika, iš tiesų yra esminė. Ta problema buvo apleista ne vienerius metus. Keistas yra kitas dalykas – kad valdančioji dauguma kartu su Vyriausybe net nesiėmė šio pasiūlymo ir šio projekto teikti. Buvo paliekama Seimo nariui individualiai šį dalyką spręsti. Ko gero, gėda ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, ir apskritai Vyriausybei, ir pačiai premjerei, nes tiesiog per dvejus metus, kai ji yra premjerė, nors ji sakė, kad bus atsižvelgta į visas socialines grupes, ta asmenų grupė, gana didelė asmenų grupė, buvo palikta kažkur nuošalyje, kažkur šone. Kolegos, kviečiu palaikyti Monikos pasiūlymą, tam ir komitetas pritarė, ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
15.02 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2613(2), Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2614(2), Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2615(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-10 klausimai, tai yra Žemės įstatymo, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymų projektų svarstymas. A. Gedvilienė pristatys Aplinkos apsaugos komiteto poziciją pirmais dviem klausimais.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Seimo Aplinkos apsaugos komitetas šių metų balandžio 19 dienos posėdyje svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Buvo pritarta bendru sutarimu Žemės įstatymo 45 straipsnio pakeitimui. O dėl lydimojo teisės akto, tai yra dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, buvo priimtas atitinkamas sprendimas. Balsai pasiskirstė taip: už – 5, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkui. NSGK išvada. L. Kasčiūno nematau. Gal gerbiamas A. Pocius galėtų pristatyti NSGK išvadą, o tada galėtumėte taip pat pasisakyti diskusijoje dėl Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo projekto svarstymo?
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas buvo susirinkęs šiuo klausimu, išvada yra pritarti. Jokių pasiūlymų negauta – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išvados pristatytos. Aš kviečiu jus į tribūną pasisakyti, nes esate užsirašęs kalbėti diskusijoje. Prašom.
A. POCIUS (TS-LKDF). Tęsiu šią temą. Mieli kolegos, visi puikiai įsivaizduojame ir žinome, kokioje geopolitinėje situacijoje esame. Mes negalime pavargti nuo karo Ukrainoje, negalime pavargti nuo mūsų kaimynės Baltarusijos, nuo jų visų neteisėtų veiksmų prieš mūsų valstybę. Aš turiu omenyje hibridines atakas, kibernetines atakas. Visa retorika, kurią pasaulyje vykdo Rusija ir Baltarusija, įpareigoja, be abejonės, mus, kaip NATO šalį, kaip Europos Sąjungos šalį, galvoti apie mūsų valstybės saugumą, apie mūsų piliečių saugumą. Manau, kad mes, norėdami čia, Lietuvoje, turėti kiek įmanoma daugiau NATO sąjungininkų ir mūsų partnerių, turime daryti savo namų darbus. Tie namų darbai yra būtent užtikrinti tinkamą infrastruktūrą mūsų atvykstantiems kolegoms, kad jie galėtų gyventi normaliomis sąlygomis, kad jie galėtų sandėliuoti atsivežamą karinę techniką, atsivežamą amuniciją, šaudmenis ir visa kita, kas yra reikalinga tam, kad gintų NATO teritoriją, kad gintų Lietuvos teritoriją ir Lietuvos žmones. Tam reikalinga kai kurių karinių dalinių plėtra, kaip žinome, taip pat poligonų plėtra, kad atvykę mūsų sąjungininkai galėtų normaliai treniruotis, normaliomis sąlygomis galėtų gyventi ir užtikrinti tą pareigą, kurios jie imasi atvykę.
Taigi yra tokia situacija Lietuvoje, kad prie kai kurių karinių dalinių, kurie anksčiau priklausė sovietinei kariuomenei, kai kurie asmenys sugebėjo kažkaip privatizuoti tam tikras teritorijas, kai kuriuos pastatus, kurie šiuo metu yra labai reikalingi dabartinės Lietuvos kariuomenės reikmėms. Tie pastatai ar tos teritorijos, aišku, dabar turėtų papulti į Lietuvos kariuomenės, taip sakant, interesų zoną, poligono ar karinio darinio plėtrą, bet kai kurie asmenys, kaip sakiau, ne visai galbūt teisėtai (stebėtina, kaip jie ten privatizavo kai kurias teritorijas) dabar pasikelia kainas, norėdami parduoti savo tuos turimus objektus tiesiog fantastinėmis kainomis. Kad taip nebūtų, tikrai reikia skubos tvarka pakeisti galiojančią tvarką, kad valstybės reikmėms tuos objektus, pastatus būtų galima paimti Lietuvos valstybės žinion. Būtent Krašto apsaugos ministerijos yra tokie siūlymai. Krašto apsaugos ministras būtent siūlo paskubinti šią situaciją, būtent to ir prašo mūsų sąjungininkai, atvykstantys čia, kad būtų parengta infrastruktūra ir įrengta taip, kaip ir prieš tai minėjau, – pagal visus būtinus poreikius.
Taigi dabartinės procedūros tam, kad paimtų žemę iš gyventojų, gyvenančių šalia tų teritorijų, užtruktų apie trejus metus, todėl yra inicijuojama pakeisti kai kuriuos įstatymus, kad tos procedūros sutrumpėtų ir būtų galima tai padaryti kiek įmanoma greičiau. Tiek ir norėjau pasakyti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar dėl pataisų. Yra L. Nagienės du pasiūlymai. Aš suprantu, kad ji prašys balsuoti, taip? Dėl to spręsime per numatytą balsavimo intervalą. Ir kalbėsime dėl motyvų šiek tiek vėliau.
15.08 val.
Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2296(3), Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2463(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, 2-11 klausimas, taip, du susiję projektai – Farmacijos įstatymo pakeitimų įstatymų projektai. Pranešėja turėtų būti P. Kuzmickienė. Kviečiu pristatyti Sveikatos reikalų komiteto išvadą dėl dviejų Farmacijos įstatymo pakeitimų.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavome praeitame komiteto posėdyje, rezultatas buvo toks: įstatymo projektui pritarė 6, prieš balsavo 2, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia abu pristatėte?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKAS. Atskirai.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Bet labai panašus vis dėlto balsavimo rezultatas. Vėlgi komitetas pritaria viskam ir balsavimo rezultatas buvo toks pat: 6 – už, prieš – 2 ir susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išvada pristatyta. Dėl šių projektų, kadangi svarstymo stadija, yra diskusija. Pirmasis užsirašė kalbėti A. Vinkus. Kviečiu jį į tribūną.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, dėl šios pataisos, kuri pristatyta pono A. Matulo ir kitų, gauname labai daug laiškų dėl farmakotechnikų likimo, dėl vaistinių likimo, dėl farmakotechnikų darbo. Labai labai jautrių laiškų. Aš noriu… kadangi mano nuomonė sutampa su beveik kiekvienu sakiniu, ką čia parašė Kartenos miestelio, mano apygardos, vaistinės savininkė.
Ji rašo: „Mano vaistinė vadinasi UAB Kartenos vaistinė ir yra įsikūrusi Kretingos rajone, Kartenos miestelyje. Pirmoji vaistinė miestelyje buvo įsteigta daugiau nei prieš 100 metų, tai yra 1906-aisiais. Būtų labai gaila, jei tokią ilgą istoriją turinti vaistinė, mačiusi visko, dėl valdžios nenoro leisti dirbti farmakotechnikams, turintiems ilgą darbo stažą vaistinėje, užsidarytų. Vaistinėje dirbu aš ir mano kolegė farmakotechnikė, ji šioje vaistinėje dirba 46 metus. Jei ji nebegalės dirbti, esant mano nuotolinei priežiūrai, aš viena nepajėgsiu dirbti visas savaitės dienas nuo ryto iki vakaro, o trumpiau dirbanti vaistinė nesugebės išsilaikyti ir bus priversta bankrutuoti. Tad kalbame ne tik apie farmakotechnikę, kuri nebegalės viena dirbti vaistinėje, bet ir apie pačios vaistinės išlikimą, nes puikiai žinau, kad antro vaistininko į šį miestelį aš neprisikviesiu. Nėra galimybės varžytis su miestų atlyginimais, jeigu ir netrūktų specialistų. Labai prašome Seimo narių suprasti mažų netinklinių vaistinių darbą, likimą miestelių, iš kurių jau išsikraustė bankų skyriai, pašto skyriai, kai kur net mokyklos ir ambulatorijos. Labai prašau palikti mums vaistines dėl mūsų galimybės dirbti savo darbą, likti savo miesteliuose, kad mūsų pacientai turėtų galimybę įsigyti vaistų ir pasikonsultuoti.“
Kai aš su kai kuriais kolegomis šįryt tariausi, sako, tokių laiškų yra pilna. Tikiu, ir aš gavau labai daug, bet aš laikau savo šventa pareiga paskelbti savo rinkėjos laiško turinį, su kuriuo aš sutinku, ir esu visiškai pasiruošęs pareikšti savo nuomonę nė kiek neįžeisdamas kitaip mąstančių, bet kviečiu, kad visi pagalvotume apie tuos žodžius, kuriuos aš jums dabar pasakiau. Aš balsuosiu už pataisą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Matulą kalbėti diskusijoje. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, kartais darosi net ir nepatogu eiti į tribūną ir kalbėti ta pačia tema norint apginti, kaip gerbiamas A. Vinkus sakė, tą silpnesnį žmogų, silpnesnę žmonių grupę, nes tie kiti žmonės, gerbiami, labai reikalingi, tiesiog yra daugiau organizuoti, turiu galvoje universitetus arba tam tikras profesines sąjungas.
Aš labai trumpai noriu priminti, kad 2006 metais Europos Parlamentas priėmė direktyvą, kuria įpareigojo farmakotechnikų veiklą kontroliuoti ir šalims narėms paliko nusistatyti, kaip jos tą kontrolę vykdys: ar nuotoliniu būdu, ar tiesiogiai. Jau praeitą kartą sakiau ir dabar sakau: Suomija, Švedija, Portugalija, Danija, kurios tikriausiai yra demokratijos lopšiai ir ekonominio klestėjimo šalys, ypač Skandinavijos ir Danija, pasirinko nuotolinį kontrolės būdą, bet mes kažkodėl, atsižvelgdami į universitetų pageidavimą, kur čia jie nė kiek nenukentės nuo to, tam tikrų vaistininkų ir, netgi drįsčiau pasakyti, vaistinių tinklų, nes vaistinių tinklai, liepos mėnesį įsigaliojus įstatymui, vaistinių tinklai, turėdami daug vaistų, tikrai susikilnos tą personalą tikriausiai taip, kaip jiems patogiau.
Bet tokie žmonės kaip R. Krivickas iš Romainių vaistinės, direktorius, vaistininkas, rašo: „Kaune ir Kauno rajone turiu septynias vaistines.“ Septyniose vaistinėse, kiek supratau, dirba du vaistininkai ir aštuoni farmakotechnikai. Jis ieško vaistininkų, niekur jų neranda. Aišku, nuo liepos 1 dienos gal dar bus sunkiau jų surasti, kiek besiūlysi. Jis rašo: kadangi farmakotechnikas vienas visą darbo dieną negalės būti vaistinėje, o kito darbuotojo įdarbinti nebus galimybės, nes neranda arba biudžetas neleis, jis bus priverstas uždaryti penkias vaistines.
A. Bukėnienė rašo: vaistininkė, turi dvi vaistines, dirba kitame rajone kaip vaistininkė ir turi vaistinę Panevėžio rajone, Paįstrio miestelyje. Šalia dirba įspūdingo lygio šeimos gydytojas. Vaistinėje dirba farmakotechnikė. Štai daktarė sako: „Aš vieną dieną nebent galėsiu atvažiuoti iš kito rajono į tą vaistinę, bet įstatymas nuo liepos 1 dienos reikalauja, kad visą darbo laiką visas dienas turės dirbti šalia vaistininkas. Aš Paįstrio vaistinę uždarysiu.“ Tokių vaistinių ir tokių problemų susikurs žymiai daugiau.
Mes siūlome: nuo liepos 1 dienos tegul įsigalioja įstatymas. Didžioji dauguma vaistininkų… farmakotechnikų dirbs su vaistininkais. Bet tie, kurie baigė iki 2006 metų ir turėjo teisėtus lūkesčius, licencijas, dirbo vieni, turi didžiulį stažą, nes per 30 metų jokių skundų mes nesame gavę dėl padarytų klaidų ar neteisingai išduoto recepto iš farmakotechnikų, jie palaipsniui per kelerius metus išeina į užtarnautą poilsį ir mes pasielgiame demokratiškai išsaugodami tų žmonių darbą. O tie, kurie jau studijavo ir baigė studijas žinodami, kad direktyva įsigaliojo, jie jau žinojo, kad turės dirbti esant tam tikrai rimtesnei kontrolei.
Labai prašau, kolegos, išreikšti empatiją ir savo rankomis, parlamentarų rankomis vis dėlto neperskirstyti rinkos nuskriaudžiant pačią galbūt pažeidžiamiausią žmonių grupę. Labai ačiū. Aš tikiuosi jūsų teisingo balsavimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu A. Verygą dalyvauti diskusijoje. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, girdėjau čia prieš tai, kolega Antanas minėjo pažeidžiamiausią grupę. Pažeidžiamiausia grupė sveikatos sistemoje yra ne darbuotojai, tai yra pacientai. Man visiškai nesuprantama, kai kalbant apie regionus yra daroma prielaida, kad regionuose pacientams užtenka vaistinės be vaistininko, mokyklos be mokytojo, nes mokyklos tuoj taps geltonųjų autobusų parkais, ligoninių be gydytojų, nes ten jau yra darbinamos licencijos nebe gydytojo, o gydytojo ten jau nerasite, nes licencija yra reikalinga tiktai tam, kad ligoninė gautų licenciją teikti tam tikras paslaugas. Dabar atėjo laikas vaistinei be vaistininkų. Silpniausia grandis šioje sistemoje, kolegos, yra ne farmakotechnikai, o pacientai, kurie visuose miestuose ir miesteliuose nusipelno gauti kokybiškas ir vienodas paslaugas.
Kiek galima meluoti apie tą nuotolinę priežiūrą? Ji Lietuvoje nevyksta. Iš viso nevyksta. Tai pripažįsta patys farmakotechnikai. Jūsų minimose valstybėse – Suomijoje, Švedijoje ir panašiai – taip pat tokio modelio nėra. Kokius pateikė atsakymus vaistininkai, tai vienintelėje Danijoje yra viena vaistinė, kur kažkas panašaus vyksta, ir ten vaistinių yra ženkliai mažiau, ir tai suprantama turbūt tokiame kontekste, ar ne?
Kai sakoma, kad nėra nė vieno skundo, aš, kolegos, norėčiau jus paraginti pasižiūrėti apsinuodijimų statistiką. Antras pagal apsinuodijimų lygį po alkoholio yra apsinuodijimas vaistais. Ką tai reiškia? Ar tai rodo pakankamą farmacinės rūpybos paslaugą, ar ne? Žinoma, kad neturime mes tokio registro, kad galėtume pasakyti, kad būtent ten, kur farmakotechnikas dirba, taip atsitiko, bet negalime ir priešingai pasakyti. Kai mes sakome, kad niekas niekuo nesiskundė, o kuo čia pasiskųsi, jeigu tu net nesupranti apie vaistų suderinamumą ir panašių dalykų.
Matau, kad kolegė Jurgita purto galvą. Miela Jurgita, ar sutiksite, kai kitu klausimu kas nors iš rajono X ateis ir pasakys, kad šitoje ligoninėje nėra tokios profesijos gydytojo. Sutiksite, kad ten dirbtų tiktai slaugytoja, nes nėra? Toli važiuoti reikės. Tai mes ne tam Lietuvoje turime aukštąjį išsilavinimą, universitetinį išsilavinimą, turime licencijas, kad dabar tokiu būdu spręstume šituos klausimus.
Dar daugiau, vaistininkystė daugybę metų Lietuvoje buvo naikinama sistemingai. Oligopolijų susikūrimas nulėmė tai, kad dabar valstybė yra šokdinama tokiu pasakymu „neapsimoka“: neapsimoka kokių nors vaistų turėti ir jų ištisai jos neturi, neapsimoka budinčios vaistinės ir jų nėra ir taip toliau. Dabar neapsimoka vaistininkai, apsimoka farmakotechnikai, nes tai yra pigesnė profesija. Lietuvoje, jeigu mes kalbame apie tai, kad vaistinėje turėtų dirbti komanda, tai yra vaistininkas ir farmakotechnikas, trūktų apie tūkstantį šitos profesijos atstovų ir jų reikėtų parengti dar papildomai. Aš buvau registravęs siūlymą komitetui ir komitetas iš esmės tik pirmininko balsu nusprendė, kad nereikia tos komandos.
Dabar gal galėtumėte, pirmininke, man pasakyti, kuo skiriasi farmakotechnikas po 2006 metų arba gydytojas iki 2006 metų arba po 2006 metų? Jeigu aš baigiau studijas, pavyzdžiui, iki 2006 metų ir esu psichiatras, tai gal aš ir chirurgu galėčiau dirbti arba akušeriu ginekologu po 2006 metų? Kaip jūs sugebate susieti metus su profesine kvalifikacija? Koks skirtumas yra tarp tų specialistų? Jie yra rengti iš esmės dirbti vaistininko padėjėju. Būtų gerai, kad mes nesumaltume sistemų, nes, paminėsite mano žodį, kitas siūlymas, kuris bus atneštas čia į šitą Seimą, kad rajonų ligoninėse neprivalo būti gydytojas, nes jų ten ir taip trūksta, ir užsidarys ligoninės.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusija šiuo klausimu baigta. Yra registruota pasiūlymų. Dėl jų spręsime per balsavimo intervalą ir balsuosime dėl viso paketo. Dėl vedimo tvarkos A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Taip, aš noriu pasakyti tokią ne repliką, bet porą žodžių. Aš labai gerbiu prelegentą, kuris dabar kalbėjo, ir didžiuojuosi, kad kartu su juo dirbu. Bet aš norėčiau pasakyti, kad buvęs ministras buvusiam ministrui tegul neaiškina, kad vienas žino, kitas nežino, kas yra pažeidžiamiausi. Pažeidžiamiausius mes žinome ir aš nekartosiu, bet aš noriu tik pasakyti, kaip sakoma, palikime ligoniams ir medikams, tuo labiau kad ketvirtadienį artėja Medicinos darbuotojų diena, palikime viltį, palikime gailestingumą ir teisingumą. Ir labiau vieni kitus supraskime.
PIRMININKAS. Labai ačiū už tokią repliką.
Gerbiami kolegos, bus per balsavimo laiką ir darbotvarkės 2-12 klausimas – Etikos ir procedūrų komisijos išvada ir motyvai, bet dėl to apsispręsime per balsavimo intervalą. Iki intervalo dar liko 5 minutės.
Kol visi čia susirinks į salę, aš pakviesiu A. Armonaitę pristatyti darbotvarkės 2-20 klausimą, nes turiu tokį prašymą.
15.25 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2607 (pateikimas)
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2607. Pateikimo stadija. Aš suprantu, kad kol kas nėra daug norinčių klausti, gal greitai ir spėsime. Prašom.
A. ARMONAITĖ (LF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Noriu jums pristatyti mano, L. Kasčiūno ir V. Mitalo teikiamą Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris iš esmės mums leis laisvosiose ekonominėse zonose pritraukti projektus, susijusius su gynyba. Toks draudimas galioja nuo 1994 ar 1995 metų. Mes tai norime pakeisti.
Iš esmės galiu pasakyti, kad Lietuva iki šiol ilgus dešimtmečius apskritai savo gynybos pajėgumus grindė įsigijimais iš sąjungininkių, tai yra labai gerai, bet mes norime naikinti kliūtis Lietuvos įmonėms kurti technologijas čia, tas technologijas, kurios yra naudojamos gynyboje, gynybos pramonėje. Naikindami kliūtis matome keletą įstatymų projektų, vieną iš jų aš čia ir pristatau.
Atsižvelgiant į įstatymo pakeitimus, bus sudaromos galimybės laisvosiose ekonominėse zonose vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, skatinamos gynybos ir saugumo pramonės investicijos ir sudaromos sąlygos šios pramonės įmonėms investuoti ir vykdyti ūkinę komercinę veiklą tiek laisvosiose ekonominėse zonose, tiek kitose teritorijose. Didinamas gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumas, skatinamos vietos ir tiesioginės užsienio investicijos.
Yra keletas Teisės departamento pataisų, į jas atsižvelgsime komitetuose. Kviečiu palaikyti šį projektą. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ryte posėdžio pirmininkas neinformavo, kad šis klausimas nėra įrašytas į Seimo pavasario sesijos darbų programą. Galbūt mes galėtume pritarti, kad įrašome ir svarstome vis dėlto šitą klausimą? Galėtume. Pritarta bendru sutarimu.
Trys klausimai. Pirmasis klausia A. Navickas. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kadangi numanėte, kad mano klausimas labai provokuojantis, tai bandėte labai vėlai įjungti. O gerbiamai Aušrinei tikrai turiu klausimą, susijusį galbūt daugiau su matematika negu su tomis zonomis. Ar tai pirmasis jūsų projektas, teikiamas kartu su L. Kasčiūnu?
A. ARMONAITĖ (LF). Bijau suklysti, bet gal, bijau, kad net ir ne.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, yra žinoma, kad karo pramonė ilgą laiką buvo demonizuojama kaip tokia užsiimanti blogu darbu – kaip prostitucija, kaip prekybos žmonėmis tokia rūšis. Ir štai dabar žengtas pirmas puikus žingsnis ta linkme, kad laisvosiose ekonominėse zonose bus galima įsikurti ir karo pramonei. Gal jūsų ministerija taip pat planuoja palengvinti šitoms įmonėms gauti paskolas iš bankų?
A. ARMONAITĖ (LF). Taip, iš tikrųjų jūs esate visiškai teisus, gynybos pramonės įmonės buvo eliminuotos iš daugybės teisinių programų, jeigu galima taip pasakyti, negalėjo naudotis tomis pačiomis naudomis kaip kitos pramonės šakos. Dar daugiau, finansų sistemoje galiojo labai daug ribojimų. Aš galiu pasakyti tik vieną labai paprastą dalyką, kad tai, kas priklauso nuo valstybės, tie finansiniai instrumentai, kuriuos valstybė turi, tarkime, mūsų nacionalinė plėtros įstaiga INVEGA jau ne tik kad neturi tų apribojimų gynybos įmonėms, bet netgi turi specialias programas, kuriomis gali pasinaudoti gynybos pramonės įmonės.
Pavyzdžiui, „MILInvest“ rizikos kapitalo fondas, 13 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų yra programa investicijoms į technologijas, į projektus. Suprantu, kad tai palyginti nėra didelis biudžetas, nes yra labai brangios technologijos, tačiau vis dėlto tai jau yra pradžia nuo visiško apribojimo pretenduoti į priemones iki specialių priemonių, skirtų šitiems projektams.
Galiu pasakyti, kad tokių specifikuotų finansinių instrumentų bus daugiau. Apie juos iš tikrųjų pranešime. Plačiau kalbant, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra parengusi gynybos pramonės stiprinimo gaires, kur yra ne tik vizija, bet ir konkretūs veiksmai, kurie kartu su kitomis institucijomis mums padės stiprinti savo įmones ir savo gynybos pramonę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Mano toks klausimas: LEZʼai tie visi, ribotos kontrolės zonos. Ribota finansinė nauda tose zonose, išskyrus GPM’ą ten, na, įdarbinę žmonių, bet žiūrint, kai atlyginimai nedideli, tai ir minimizuota nauda. Šiandien net aplinkos apsaugos ministras garsiai pasakė, kad Lietuvoje pramonę reikia naikinti. Kodėl būtinai reikia, kad LEZʼe būtų visas tas, o ne kad valstybei visa nauda būtų ir ta pramonė veiktų? Ar čia jūs susitarėte su aplinkos apsaugos ministru, kad Lietuvoje lyg ir likviduojame pramonę, bet LEZʼe, specialiose zonose ji liks?
A. ARMONAITĖ (LF). Gal nuo pat pradžių pabandysiu atsakyti į šį klausimą, kas yra gynybos pramonė, kokios tai yra įmonės. Tai nėra kokios nors kitos įmonės. Tai yra tos pačios pramonės įmonės. Jos dažniausiai yra inžinerinės pramonės įmonės, kurios gamina aukštos pridėtinės vertės produkciją, dalis tų įmonių gamina tiek civilius komponentus, technologijas, jeigu galiu taip pasakyti, tiek ir karo pramonėje naudojamus gaminius. Tai aš nenorėčiau, kad mes priešintume tradicinę pramonę, inžinerinę pramonę, dar atskirtume kažkur gynybos pramonę. Tai yra mūsų pačių verslas, kuriam reikia panaikinti kliūtis. Ši pramonės šaka pernelyg stigmatizuojama, ir įvairūs teisiniai instrumentai, pavyzdžiui, šis veikimas laisvosiose ekonominėse zonose, diskriminavo tas įmones. Tad kviečiu ribojimus naikinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai už. Kalbės V. Semeška. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, be jokios abejonės, šios įstatymo pataisos turėjo atsirasti prieš gerą dešimtmetį, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, – laisvosios ekonominės zonos galėjo būti pritaikytos tikrai gynybos pramonei ir aukštoms technologijoms vystyti. Mes turėtume aiškiai suprasti, kad gynybos pramonė nėra vien tik parakas, šaudmenys, tačiau yra ir lazerių technologijos, elektros optikos, puslaidininkių pramonė, informacinių sistemų technologijos, kibernetinis saugumas, 3 D, dirbtinis intelektas, ir turi būti lygiai taip pat kaip ir kitai pramonei sudarytos vienodos sąlygos vystytis ir kurtis.
Ypač aktualu šiandien, kai Lietuvoje žengiami pirmieji žingsniai. Taip pat ir valstybė investuoja į gynybos pramonę. Todėl bet kokie apribojimai gynybos pramonėje turėtų būti panaikinti. Aš labai sveikinu ministerijas, kad susigriebta būtent dabar, ir kviečiu palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš norinčių kalbėti nėra. Dabar balsavimo intervalas, tad kviečiu susikaupti. Bet gal šitam projektui galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Ar norite balsuoti? Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Negalime? Balsuojame, gerai. Balsuojame dėl pritarimo po pateikimo. Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-260.
Balsavo 107: už – 101, prieš nebuvo, susilaikė 6. Po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 25 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.34 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ratifikavimo“ Nr. IX-1397 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2634(2) (svarstymo tęsinys)
Tai pradedame balsavimus. Iš pradžių buvo darbotvarkės 2-2 klausimas – įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru“ ir taip toliau projektas Nr. XIVP-2634. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo. Stengsimės dėl tų klausimų, dėl kurių nebuvo pasiūlymų, šiek tiek trumpesnį balsavimo laiką taikyti.
Balsavo 122: už – 120, prieš – 1, susilaikė 1. Po svarstymo yra pritarta.
15.35 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama 1997 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo, ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2549(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Lietuvos ir Vokietijos sutartis. Gal galime tą…
Replika po balsavimo – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš atsiprašau. Prašom mano balsą įskaityti už.
PIRMININKAS. Supratau. Protokole jūsų balsas bus įskaitytas už. Kviečiu balsuoti dėl pritarimo po svarstymo. Darbotvarkės 2-3 klausimas – projektas Nr. XIVP-2549.
Balsavo 120, visi 120 buvo už. Pritarta.
15.36 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 139, 143, 144, 145, 154, 157, 158, 159, 160, 1714, 172, 174, 178, 1806, 1862, 2021 straipsnių ir dvidešimt ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 161 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-2435(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2435. Kviečiu balsuoti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 123: už – 67, prieš – 25, susilaikė 31. Yra pritarta.
15.37 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 211, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 4221, 5651, 5741 straipsniais ir 591, 677 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1869(2)ES, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1870(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso ir Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektai. Susiję klausimai. Kviečiu balsuoti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 115: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 11. Pritarta.
15.37 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1471 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2280(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas. Kviečiu balsuoti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 115: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 22. Pritarta.
15.38 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 6 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2410(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 2-7 klausimas – Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Buvo kolegos pasiūlymų, bet jis neprašo dėl jų balsuoti. Tai mes taip pat apsisprendžiame dėl pritarimo po svarstymo. Kas pritaria šiam įstatymo projektui, kviečiu balsuoti.
Balsavo 122: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 14.
15.38 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2558(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2558(2). Kviečiu balsuoti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 124, visi 124 balsavo už. Pritarta po svarstymo.
15.39 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2196(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2196. Taip pat kviečiu balsuoti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 123, visi 123 balsavo už. Dabar šiek tiek lėčiau.
15.43 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2613(2), Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2614(2), Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2615(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Žemės įstatymo, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo ir Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pakeitimo įstatymų projektai. Čia yra pasiūlymų dėl Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, juos pateikia L. Nagienė. Dabar kviečiu komiteto pirmininką į tribūną ir kviečiu L. Nagienę pristatyti savo pasiūlymą dėl 1 straipsnio.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Visiems atrodo, kad aš esu prieš žemės paėmimą ir taip toliau, bet aš noriu tiktai vieno paprašyti, kad siekiant užtikrinti konstitucines vertybes – asmens teisės į nuosavybę tinkamą apsaugą, konstitucinės teisinės valstybės valdžių padalijimo, asmenų lygiateisiškumo principus – siūloma nustatant teisinį reguliavimą numatyti, kad ir karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektai ypatingos valstybinės svarbos projektais būtų pripažįstami Seime. Dabar tiktai Vyriausybė pripažins. Čia vienintelis, ką mes ir siūlome.
Visi mano pasiūlymai ir eina lygiagrečiai žiūrint. Mano pirmas pasiūlymas, kad pritaikymo ir sukūrimo projektą tvirtina Seimas. Antras pasiūlymas yra, kad Krašto apsaugos ministerija rengia ir suderinusi su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija teikia Vyriausybei karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą kartu su motyvuotu karinės infrastruktūros ir jai pritaikyti ar sukurti reikalingos teritorijos pagrindimu. Dabar sako, kad užtruks. Jeigu pagrindimas yra, nereikės jokių detaliųjų ir taip toliau, bet kad eitų viskas ir tai būtų tvirtinama Seime. Toks yra prašymas ir dėl Mobilizacijos įstatymo taip pat. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs sutinkate, kad dėl abiejų jūsų pasiūlymų kartu spręstume? Gerai. Ar yra dešimt Seimo narių, gal neklausiu. Iš karto komitetas tegul pakomentuoja savo poziciją. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiama iniciatore, mes kaip tik šiandieną svarstėme šį jūsų pasiūlymą. Abiem jiems, deja, nepritarėme bendru sutarimu. Už nepritarimą balsavo 6 posėdyje dalyvavę Seimo komiteto nariai. Mes tvirtiname ir laikomės nuostatos, kad Vyriausybė tvirtina karinės infrastruktūros sąrašą, tačiau projektą ne dėl to laikome ypatingos valstybinės svarbos, jie tokiais laikomi, nes jie skirti priimančiosios šalies paramai užtikrinti. Numatoma, kad Seimas, o ne Vyriausybė priima sprendimą, tačiau ne individualų, o dėl visų minėtuose įstatymuose nustatytus kriterijus atitinkančių projektų.
Taip pat noriu informuoti, kad pirmumas bus teikiamas visada valstybinės žemės plotams. Antra, stengiamasi neįtraukti į teritoriją privačios žemės sklypų. Trečia, jei, įvertinus alternatyvias teritorijas, privačių žemės sklypų įtraukimas į teritoriją neišvengiamas, stengiamasi įtraukti kuo mažesnį privačios žemės sklypo plotą. Laikydamiesi šitų nuostatų vis dėlto nepritariame abiem jūsų pasiūlymams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl šių pasiūlymų dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu apsispręsti ir tada kartu balsuoti dėl dviejų L. Nagienės siūlymų, kuriems komitetas nepritaria. Kas už, tas už L. Nagienės pasiūlymus, kas prieš arba susilaiko, tas turi kitą nuomonę.
Balsavo 120: už – 49, prieš – 22, susilaikė 49. Pasiūlymams nepritarta.
Dėl viso projekto nėra norinčių kalbėti.
Aš kviečiu apsispręsti ir balsuoti dėl visų trijų paketo – 2-10 klausimo, įrašyto į darbotvarkę. Kas pritaria po svarstymo, kviečiu balsuoti už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 121: už – 112, prieš – 2, susilaikė 7. Pritarta po svarstymo.
15.44 val.
Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2296(3), Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2463(2) (svarstymo tęsinys)
2-11 klausimo projektų paketas – Farmacijos įstatymo pakeitimai. Čia mes išdiskutavome viską, išskyrus vieną pasiūlymą. Yra Seimo nario A. Verygos siūlymas dėl projekto Nr. XIVP-2296(3). Kviečiu tada komiteto pranešėją į tribūną, o gerbiamą Aurelijų pristatyti savo pasiūlymą.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, visi turbūt sutinka, kad vaistinė nėra parduotuvė, tiktai vaistams skirta, ir ten turėtų būti suteikiamos farmacinės rūpybos paslaugos – kalbame ir apie vakcinaciją, ir apie tam tikrų tyrimų galbūt vertinimą, vaistų pratęsimą ir kitus dalykus, kurie yra išimtinai susiję su vaistininko kompetencija. Taip pat šiandien spaudos konferencijoje iš vaistininkų girdėjome, kad visgi neretu atveju jie yra netgi ir vieni paliekami, neturi galimybės nueiti į tualetą, neturi pietų pertraukos galimybės ir kitų dalykų.
Tam, kad nebūtų išvaikyti, kaip dabar sakoma, farmakotechnikai, kas nors nebūtų atleistas, kad mes, kaip valstybė, aiškiai pasakytume, kad farmacinės rūpybos paslauga turi būti teikiama, aš pateikiau siūlymą, kad nuo 2029 metų, vadinasi, po šešerių metų, turint galimybę parengti pakankamą skaičių specialistų, vaistinėje privalėtų dirbti komanda, tai yra du žmonės, iš kurių vienas turėtų būti vaistininkas. Komitete tik pirmininko balso persvara šiam siūlymui nebuvo pritarta, bet manau, kad jeigu mes, kaip valstybė, nubrėžiame aiškias gaires, kad mes vaistinę matome ne kaip vaistų parduotuvę, kur nereikia kompetencijos, o matome kaip tokią dar vieną iš sveikatos priežiūros įstaigų, manau, kad tokiam siūlymui reikėtų pritarti ir aiškiai pasakyti, kad ten turi būti specialistų komanda.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikykime, kad dešimt Seimo narių yra, kad šitą pasiūlymą svarstytume. Prašom, kokia būtų komiteto pozicija?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas šiam siūlymui nepritarė remdamasis duomenimis, kad trūksta tiek vaistininkų, tiek farmakotechnikų ir tokį pasiūlymą įgyvendinti būtų labai sudėtinga arba neįmanoma.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar dėl šio pasiūlymo už kalbės T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, įsiklausykite į pasiūlymo esmę. 2029 metai – tai ne rytoj ir ne poryt. Tai yra strateginis sprendimas, kuris iš esmės tenkina abi puses, ir tos aršios kovos, kurios dabar verda Sveikatos reikalų komitete, gali baigtis, jeigu iš esmės bus pritarta šiam pasiūlymui. Aš tikrai kviečiu labai rimtai svarstyti pasiūlymą, jam neužteko vieno pirmininko balso, vadinasi, Sveikatos reikalų komiteto nariai labai sąmoningai jį palaikė.
Mes tikrai rizikuojame, kad vaistinėse nebeliks paslaugos, o liks tiktai vaistininko nuotrauka. Labai stipriai pataikaujame verslui, nors ši sritis yra stipriai reguliuojama. Tai yra reguliuojama sritis, kaip ir bet kokia kita stipriai specializuota sritis, nuo kurios priklauso mūsų sveikata, mūsų žmonių sveikata. Tai ne šiaip sau. Netgi degalinė uždirba daugiau iš kavos negu iš degalų faktiškai dėl ko? Todėl, kad tai nėra kaip nors stipriai… (Balsas salėje) Iš dešrainių taip pat. Nėra taip stipriai mus veikianti sritis. O vaistinė neretai yra ta pagrindinė, pirma grandis, su kuria susiduria kiekvienas susirgęs žmogus, ir kokybiška paslauga ten, į ką mus stumia ir Europos Sąjunga, yra principinis dalykas. Ten turi būti specialistai.
Europos Sąjunga ne veltui įvedė visas šitas direktyvas. O kodėl mes iš viso diskutuojame apie tai? Todėl, kad Europos Sąjungoje yra priimti sprendimai dėl specialistų buvimo vaistinėje. Nebūtų šitos temos, jeigu nebūtų Europos politikos šia prasme. Siūlau pritarti labai geram kompromisui.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės L. Slušnys. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Panašu, kad vaistinių verslui mes nustatysime naujus standartus. Vaistinės ilgainiui nuo 2029 metų, ko gero, pradės dirbti kaip pirminės sveikatos priežiūros centrai, nes mes turėsime didžiausias komandas. Iš viso nežinau, gal mes ne vaistines, gal mes pirminės sveikatos priežiūros centrus perkelkime į vaistines ir turėsime komandą, turėsime viską. Tai iš viso nelabai įsivaizduoju, kaip galima verslui iškelti šitokius reikalavimus. Po du. Kodėl po du? Kaip kiškis iš kepurės ištraukiami du vaistininkai. O gal trys, o gal visus keturis mes iš karto į bet kurią vaistinę įdėkime, tai bus didelė komanda, labai faina, pasitinka su plakatais ir panašiai?
Išties tai yra kažkoks nelogiškas sprendimas. Mes kaunamės ir ginčijamės dėl farmakotechnikų, kurie iš principo… irgi neturime visiškai, mes nežinome, ką su jais daryti, kurie buvo iki 2006 metų. Dabar įrašome vaistininkus, kad jų daugės, nors nežinome, kaip bus su tais vaistininkais ateityje, jų parengimu.
Aš suprantu ir sutinku, kad iš viso vaistininko profesija kaip tokia mūsų Lietuvoje ir iš viso per civilizaciją nyksta kaip poreikis. Anksčiau vaistininkas turėjo vienokią funkciją, šiandien visi jie tampa pardavėjais. Mes norime jiems suteikti daugiau galių. Bet, suteikiant galių, aš siūlau galvoti ne apie tai, po kiek jų dirbs, o suteikti galias, ką jie gali daryti, tada bus kažkoks logiškas sprendimas, apie kurį galėsime kalbėtis. Balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Dėkui. Apsispręskime dėl A. Verygos siūlymo. Kas pritaria jam, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 114: už – 47, prieš – 22, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiami kolegos, dabar motyvai dėl viso projektų paketo. Už kalbės J. Sejonienė. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Man iš tikrųjų keista, kodėl šitas projektas kelia tiek daug aistrų. Man keista, kodėl kolegos, nors ir netiesiogiai, bet apkaltina farmakotechnikus dėl didelio apsinuodijimų skaičiaus. Mes daugiau turime farmacininkų. Gal tada farmacininkai kalti, vaistininkai, kad daug apsinuodijimų vaistais? Bet, aišku, kalba ne apie tai.
Kalbame apie tai, kad projektas iš esmės kalba apie šiek tiek daugiau negu 100 žmonių. Aš tikiuosi, kad čia kalbama iš esmės apie regionus. Tikiuosi, kad tų farmakotechnikų, kurie baigė mokslus iki 2006 metų, tai yra iki direktyvos įsigaliojimo, tikrai nemaža dalis dirba regionuose. O regionai yra, buvo ir bus problema ir kuo toliau, tuo sunkiau ją bus spręsti. Gyventojų ten vis mažiau. Vaistų perka jie irgi mažiau ir tas vaistines išlaikyti tikrai sunkiai apsimoka. Pritraukti ar farmakotechniką, ar vaistininką į tuos regionus yra problema, kaip ir gydytojus, ir mokytojus.
Antra. Matyt, kad mažosios vaistinės, kurios neišlaiko dviejų etatų… Matyt, dalis farmakotechnikų turės būti atleisti ir į jų vietas priimti vaistininkai, nepaisant to, kad tie žmonės daugelį metų sėkmingai dirbo pasitelkę telefoninę superviziją ir skundų dėl jų darbo bent jau aš nesu girdėjusi. Tai dėl to, kad tikiuosi, kad tai bus laikinas sprendimas bent regionams, kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, man atrodo, kad šitas įstatymas yra tiesiog ciniškas verslo kaštų mažinimas darbuotojų sąskaita ir nieko daugiau. Nėra čia jokio rūpesčio dėl regionų politikos, čia tokia priedanga. Puikiai žinome, kam naudinga būtent tokia formuluotė, kokia yra siūloma.
Mes turime šansą pagerinti situaciją ir tuo šansu turbūt nepasinaudosime, jeigu jūs pritarsite šitam projektui, ir tikriausiai vaistinėje turėsime vaistininko nuotrauką, bet paslaugos nebeturėsime. Vis labiau tas visas veiksmas vaistinėje panašės į apsipirkimą prekybos centre ir nieką daugiau. O mes turėjome šansą pagerinti ir socialinę padėtį žmonių, dirbančių vaistinėse, nes dabar ta situacija yra gana tragiška.
Aš tikrai jus raginu nueiti į bet kurią vaistinę Vilniuje ir pakalbėti su vaistininkais, jie neretai priversti dirbti vieni, kaip jie dirba, kaip jie ilsisi, kiek jie turi įvairiausių paslaugų. Mes turėjome tokį šansą, bet turbūt nepasinaudosime, nežinau, kaip jūs nubalsuosite. Aš tikrai raginu balsuoti prieš ir dar pratęsti diskusijas komitete, nes kompromisai gimsta, yra siūlomi gana protingi sprendimai, tai verta Seimui dar kažkiek laiko tam skirti.
Mes taip pat turėjome šansą pasiūlymais pasiekti, kad jeigu regionuose užsidarys viena kita vaistinė, tai galbūt atsiras galimybė patiems vaistininkams, nepriklausomai nuo tinklų, įsteigti vaistinę viename ar kitame mažame miestelyje. Tai taip pat būtų įmanoma, jeigu mes sukurtume protingą reguliavimą. Dabar einama lengviausiu keliu, tiesiog apeliuojama į verslo kaštus, į verslo naudą ir nežiūrima nei į kokybę, nei į didžiulius vaistininkų prašymus įsigilinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl šio įstatymų projektų paketo. Kas pritaria po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 121: už – 64, prieš – 25, susilaikė 32. Po svarstymo yra pritarta.
Gerbiami kolegos, 2-12.1 klausimas. Replika po balsavimo – R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties, kolegos, kurie kalbėjote prieš, tikrai man susidaro toks vaizdas, kad jūs neskaitėte Lietuvos į Europos Sąjungą stojimo, įstojimo į Europos Sąjungą… Buvo toks derybininkas, šaukė vyrai už Petrą, tai buvo P. Auštrevičius. Jeigu jūs pasidomėtumėte ir peržiūrėtumėte protokolus, būtent P. Auštrevičius įvarė mus į šią situaciją ir nesutiko taikyti pereinamojo laikotarpio. Būtent šis žmogus padarė taip, kad šiandien farmakotechnikai, liaudiškai kalbant, yra už borto. Siūlyčiau pasiskaityti, ką vyriausiasis derybininkas tuo metu pridarė, prieš bandydami ką nors taisyti.
PIRMININKAS. Gerai, dėkui. Replikos išsakytos.
15.57 val.
Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl projektų Nr. XIVP-1766(2) ir Nr. XIVP-1767(2)
Dabar 2-12.1 klausimas, tai yra Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl ANK pakeitimo ir kodekso papildymo straipsniu įstatymo projekto. Kviečiu A. Norkienę, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkę, pristatyti išvadą tribūnoje.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Etikos ir procedūrų komisija vasario 8 dienos posėdyje priėmė sprendimą, teikė išvadą, gavusi kelių Seimo narių skundą. Jį išnagrinėjome ir teikėme išvadą, kurioje yra konstatuojami trys dalykai. Bet aš tikiuosi, kad jūs visi susipažinote su mūsų išvada. Aš tik įgarsinsiu mūsų patį sprendimą, kurį, vadovaudamiesi Statuto 145 straipsnio nuostatomis, ir teikiame.
Etikos ir procedūrų komisija nustatė, kad 2022 m. gruodžio 15 d. Seimo plenariniame posėdyje, svarstant Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 711 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-1766(2) ir Baudžiamojo kodekso 199, 259 ir 269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1767(2), nesikreipus dėl teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, buvo pažeistos Seimo statuto 145 straipsnio nuostatos. Siūlome Seimui spręsti dėl šių minėtų įstatymų projektų procedūros pradėjimo iš naujo nuo tos stadijos, kuomet buvo padarytas pažeidimas. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkui. Išgirdome Etikos ir procedūrų komisijos protokolą, sprendimą, kurio esmė yra svarstyti iš naujo nuo tos stadijos, kuomet buvo padarytas pažeidimas. Dabar motyvai, ar pritarti Etikos ir procedūrų komisijos išvadai. Už kalbės R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Seimo posėdžio pirmininke. Kartais yra malonu, kai tu esi teisus. Aš prisimenu, kai buvo svarstomas šitas įstatymo projektas ir kokios Seime virė diskusijos. Kolegos iš dešinės pusės tiek man, tiek kolegei A. Širinskienei, tiek kitiems, kurie aiškino, kad buvo procedūrinis pažeidimas, nes tuo metu pirmininkavo J. Razma, mojo ranka ir sakė, čia nesąmones darote, ką čia nusišnekate, viskas gerai, ir toliau buldozeriu varė šitą projektą. Mes bandėme sakyti, kad, kolegos, jūs, gerbiamieji, sustokite, jūs darote esminį Statuto pažeidimą. Bet jūs nesustojote, jūs toliau varėte buldozeriu ir šiandien turite situaciją, kokią turite. Už – 4 ir realiai prieš – 3 arba susilaikė.
Man apskritai keista, kad patys matydami, kokį šiurkštų Statuto pažeidimą padarėte, jūs šiandien dar bandote užsirašyti ir siūlyti balsuoti prieš. Keista, kad jūsų politiniame pasitarime buvo nuspręsta griežtai atmesti Etikos ir procedūrų komisijos išvadą ir visiems jūsų Seimo nariams, frakcijų nariams yra duotas įpareigojimas balsuoti prieš arba susilaikyti.
Aš pažiūrėsiu, kaip balsuosite, gerbiama kolege. Čia jums kaip ir su narkotikais. Prieš narkotikus jūs vienoje televizijoje šaukėte, koks blogas dalykas, o prieš dvi savaites aiškinote, kaip reikėtų tą projektą priimti dėl šventos ramybės. Nuomonių keitimas irgi yra šiek tiek keistokas dalykas.
Antras dalykas yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, jau ne vienas, kad įstatymas pripažįstamas antikonstituciniu, kai jis yra priimamas pažeidus procedūras. Šiuo atveju nesvarstytas klausimas dėl išvados yra vienas iš procedūros pažeidimų.
Todėl tikrai kviečiu, kolegos, pritarti Etikos ir procedūrų komisijai, nekelti čia chaoso, grįžti į tą stadiją ir pradėti iš naujo nagrinėti. Na, nebent jums yra toks brangus tas įstatymo projektas koalicijoje, taip jūs bijote, kad pabėgs koalicijos partnerė Laisvės partija, gal galite jūs taip balsuoti, bet nesijaudinkite, Laisvės partija tikrai nuo jūsų niekur nepabėgs ir iki kadencijos pabaigos jie su jumis tikrai bus.
PIRMININKAS. Dėkui už raminimus. Prieš kalbės T. V. Raskevičius. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami kolegos, Seimo opozicija, atstovaujama A. Širinskienės, norėjo kaip geriau, bet, žinokite, ir išėjo geriau. Labai iš tikrųjų yra geras ir principingas Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas, nes įvertino procedūriškai Statute reglamentuotą teisinio poveikio vertinimo instrumentą. Būtent dėl tokio vertinimo ir buvo inicijuotos Statuto pataisos, kurios šitą institutą reglamentuoja, būtent kurioje stadijoje yra atliekamas šitas teisinio poveikio vertinimas ir kokią pridėtinę vertę jis kuria svarstant ekspertiškai projektą komitete.
Tačiau dažniausiai susirūpinimą kelia tai, kad opozicija ekspertinį vertinimą dėl nevienareikšmiškai visuomenės vertinamų projektų užsako ne svarstant šiuos projektus pagrindiniame komitete, o būtent tada, kada siekiama, jau pradėjus Seimo salėje svarstymą šių klausimų, siekiama šiuos klausimus vilkinti. Analogišką situaciją matėme dėl šių dabar nagrinėjamų projektų, analogišką situaciją matėme ir dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto. O kas paradoksaliausia, kai vis dėlto yra užsakomas teisinio poveikio vertinimas, tie žmonės, kurie užsako, piktinasi ekspertiniame vertinime pateiktomis įžvalgomis, nes tos įžvalgos neatitinka jų nuomonės ar vertybinės laikysenos.
Todėl aš labai siūlyčiau Seimui apsispręsti ir nesimakliavoti administraciniuose ir procedūriniuose kuluaruose, priimti šiandien sprendimą nepritarti Etikos ir procedūrų komisijos išvadai balsuoti dar kartą ir pagaliau Seime sukaupti politinę valią ir pasakyti aiškiai tiek mums, tiek visai visuomenei, kokios Seimas laikosi pozicijos dėl šių klausimų. Mano pasiūlymas yra šiandien balsuoti prieš ir artimiausiu metu Seime spręsti svarstymo stadijoje dėl šių projektų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas pritaria Etikos ir procedūrų komisijos išvadai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 123: už – 72, prieš – 37, susilaikė 14. Etikos ir procedūrų komisijos išvadai yra pritarta. (Plojimai) Aidi plojimai Seimo salėje.
Mes balsavimo intervalą baigėme. Tiksliau, jisai tęsiasi, bet balsavome dėl visų klausimų, kurie buvo pristatyti.
Replika po balsavimo – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tiesiog po šio balsavimo tik akcentuosiu, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi grįžti į svarstymo stadiją komitete dėl Administracinių nusižengimų kodekso projekto, o dėl Baudžiamojo kodekso, mano supratimu, jis iš esmės tai, ką reikia, yra atlikęs, nes svarstymo komitete stadijoje įvertino ekspertines išvadas.
PIRMININKAS. Dėkui už patikslinimą. Taip, jūs tą patį sakėte ir posėdžio pradžioje.
R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų matyti, kad konservatorių krikdemiškas flangas yra labai stiprus ir vieningas. Labai ačiū jums, krikdemai, kad išlaikėte savo pozicijas ir balsavote už Etikos ir procedūrų komisiją. Tikiuosi, kad toliau krikdemų flangas, kada bus svarstomas pagrindinis įstatymo projektas, irgi taip tvirtai laikysis savo pozicijos ir vertybių neparduos kažkokiems narkotikų baronams.
PIRMININKAS. Taip, visos replikos yra išsakytos.
16.08 val.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 šeštojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2625, Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 22, 52, 79, 90, 901, 93, 116, 158, 1582, 161, 174 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2626 (pateikimas)
Dabar kviečiu darbotvarkėje 2-14.1, 2-14.2 pažymėtus klausimus, tai yra Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Draudimo įstatymo projektus, pateikti G. Skaistę.
Po balsavimo neturiu nieko kito, tik atsistatydinti iš pirmininko pareigų ir perduoti jas J. Jaručiui. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena. Noriu pristatyti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Draudimo įstatymo pakeitimus. Tai yra dviejų direktyvų perkėlimas.
2021 metais priimtoje direktyvoje reglamentuojami klausimai, susiję su nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų apsauga, kai draudimo bendrovė bankrutuoja ar yra likviduojama, taip pat nustatoma žalos atlyginimo įstaigų teisė susigrąžinti už bankrutuojantį kitos šalies draudiką išmokėtas draudimo išmokas. Direktyvoje valstybėms narėms pavedama iki 2023 m. birželio 23 d. įgalioti subjektą, kuris pasirašytų…
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Atsiprašau, gerbiama Skaiste. Turiu paprašyti sustoti. Noriu kolegas informuoti – dar balsavimo laiko yra 12 minučių, tai šitą klausimą mes galėtume… Jeigu galite, dar neišeikite arba tada jau be jūsų pabalsuosime. Atsiprašau. Prašau tęsti toliau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). …įgalioti subjektą, kuris pasirašytų susitarimą su kitų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotais subjektais dėl išmokėtų žalos atlyginimo sumų grąžinimo tvarkos. Šio įstatymo projekto tikslas – įgalioti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą iki šių metų gruodžio 23 dienos sudaryti minėtą susitarimą su kitų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotomis institucijomis.
Taip pat Draudimo įstatymo keitimas perkeliant direktyvą. Įvertinus Europos Komisijos paklausimą dėl senos direktyvos tinkamo perkėlimo ir įgyvendinimo nacionalinėje teisėje ir nustačius, kad direktyvos tam tikrų straipsnių įgyvendinimas nevisiškai atitinka minimalias nuostatas, siūloma patikslinti įstatymą ir užtikrinti, kad draudimo produktų platintojų atlygio tvarka neprieštarautų jų pareigai veikti kuo labiau atsižvelgiant į draudėjų, apdraustųjų naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus. Taip pat užtikrinti kitų suinteresuotų šalių skundų nagrinėjimą, užtikrinti informacijos, susijusios su atliekamais mokėjimais pagal draudimo sutartį, draudėjams teikimą ir kitų reikalavimų pagal direktyvą taikymą. Taip pat užtikrinti prie kolektyvinio grupinio draudimo sutarčių prisijungusių asmenų teisių ir interesų apsaugą. Ir Draudimo įstatyme vartojamas sąvokas suderinti su Finansinės apskaitos įstatyme vartojamomis sąvokomis.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Niekas nenori paklausti, kalbėti taip pat. Motyvai už, prieš? Minutėlę! Niekas, ne? Gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas gegužės 23 dieną. Galime pritarti? Ačiū. Abiem įstatymų projektams.
Darbotvarkės 2-15 klausimas, tai yra darbotvarkės 2-15.1, 2-15.2… (Balsai salėje) Nėra pranešėjo, eikime toliau.
16.11 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 5, 6, 7, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2628, Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2629 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-16.1 klausimas – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 5, 6, 7, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2628 ir lydimasis darbotvarkės 2-16.2 klausimas – Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2629. Kviečiu į tribūna S. Gentvilą. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Vyriausybės vardu dviejų įstatymų projektus, tai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio ir Žemės gelmių įstatymų projektai. Jie yra teikiami siekiant suderinti buvusių įstatymų nuostatas su naujomis savivaldybių merų funkcijomis ir iš esmės perduoti buvusio įstatymo suteiktą galią – iš savivaldybės vykdomosios institucijos perduoti galias ir funkcijas merui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui. Projektas yra vienas iš daugelio projektų, kuriuos praeitą savaitę pateikėme, tai teritorijų planavimo įstatymų projektai. Lygiai taip pat norėtume, kad naujieji savivaldybių merai pradėtų darbą aiškiai žinodami savo įgaliojimus. Projektas gana techninis. Mielai atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Deja, jūsų klausti niekas nenori. Ačiū už pristatymą. Kalbėti, nuomonių išsakyti, kiek suprantu, taip pat niekas nenori. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 23 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
16.13 val.
Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo Nr. I-180 3, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2645, Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2646, Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2647 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-18.1, 2-18.2, 2-18.3 klausimai. Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo Nr. I-180 3, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2645. Kviečiu ministrę A. Bilotaitę. Gerbiamoji ministre Agne Bilotaite, kviečiu pristatyti klausimą. Taip pat lydimąjį Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą. Prašom, gerbiamoji.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ir trečias – Valstybinių pensijų įstatymo projektas. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiuo įstatymo projektu yra siūloma atsisakyti Vidaus reikalų ministerijos atliekamos funkcijos, kuri jai nėra būdinga, tai yra pažymėjimo apie tremtį išdavimo, kaip nebūdingos Vidaus reikalų ministerijai ir perteklinės, ir nustatyti, kad ištremtų asmenų teisės atkuriamos Lietuvos ypatingojo archyvo išduodamų pažymų apie tremtį pagrindu. Taip pat yra pažymėtina, kad ištremtųjų asmens bylos ir visa susijusi archyvinė medžiaga Vidaus reikalų ministerijos archyve nėra saugoma, ji yra perduota Lietuvos ypatingajam archyvui.
Siūlomas teisinis reguliavimas sumažins administracinę naštą pareiškėjams, nes dėl tremties faktą patvirtinančio dokumento išdavimo bus galima kreiptis tiesiogiai į Lietuvos ypatingąjį archyvą ir šio archyvo pažymose apie tremtį bus pateikiama visa archyve esanti informacija, kurią pareiškėjas galės pateikti įvairioms valstybės institucijoms.
Taigi, kolegos, tikrai siūlau palaikyti, nes tai tikrai palengvins administracinę, biurokratinę naštą ir, manau, bus tikrai nuo to visiems tik geriau.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Deja, jūsų paklausti niekas nenori. Nuomonių išsakyti… (Šurmulys salėje) Kol kas nerodo užsirašiusių. Nuomones išsakyti nėra norinčių. Galime pritarti bendru sutarimu visiems trims įstatymų projektams? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 6 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Grįžtame prie darbotvarkės klausimų nuo 2-15.1 iki 2-15.7, nemažai įstatymų projektų. Linas norėtų pristatyti? Ne šitą. Linai, o jūs kurį? Ai, supratau, atsiprašau, dar nėra viceministrų, kol kas atidedame.
16.16 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2606 (pateikimas)
Tuomet darbotvarkės 2-19 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2606. Pranešėja – I. Pakarklytė. Prašom, gerbiama Ieva. Ir dar, kol nepradėjo, dėl Valstybinių pensijų įstatymo, jį pristatė gerbiama ministrė, kaip papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Neprieštarausite turbūt, nes aš neįvardijau. Ačiū.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Laba diena, gerbiami kolegos. Pristatau Gyvūnų gerovės įstatymo pataisas. Šiuo teisės aktu yra siūloma neleisti veisti, parduoti ir eksponuoti parodose gyvūnus augintinius, kuriems buvo dėl estetinių priežasčių karpytos ausys, uodegos ar kitos kūno dalys. Projekto tikslas yra mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių, kai jiems ne dėl medicininių priežasčių yra karpomos ausys, uodegos, kitos kūno dalys. Priminsiu, kad jau nuo 2004 metų, vadinasi, beveik 20 metų, gyvūnų ausų, uodegų kupiravimas, trumpinimas, yra įstatymu draudžiamas Lietuvoje. Tai draudžiama beveik 20 metų. Tos procedūros yra neleidžiamos ir laikomos žiauriu elgesiu su gyvūnais.
Galbūt trumpai priminsiu, kodėl taip buvo nuspręsta, kodėl šalis taip apsisprendė, kad vis dėlto tos procedūros ne tik sukelia skausmą atlikimo metu, bet ir turi ilgalaikių pasekmių. Uodegų trumpinimas gali lemti padidėjusią agresiją, sunkumus socializuotis. Uodega svarbi išlaikyti balansą gyvūnui, tad turi neigiamų pasekmių ir gyvūno judėjimui. Ausų karpymas taip pat turi daug rizikų. Ši procedūra dažnai tampa infekcijų priežastimi, pažeidžiamas apsauginis barjeras. Žodžiu, veterinarų nuomonė čia yra vieninga, dėl to buvo apsispręsta prieš 19 metų. Tačiau nepaisant to, kad mes turime jau daugelį metų galiojantį tokį reguliavimą, vis dar pasitaiko jo apėjimo atvejų. Maisto ir veterinarijos tarnyba nustato tų pažeidimų, kad nėra laikomasi įstatymų. Vidutiniškai keliolika per metus jų būna nustatoma. Aišku, yra gerokai daugiau.
Įgyvendindama kontrolę Maisto ir veterinarijos tarnyba pati pripažįsta, kad esamas reguliavimas turi tas kelias spragas, būtent tai, kad tokius gyvūnus yra leidžiama veisti, leidžiama parduoti ir eksponuoti parodose. Ir patys siūlo, kad, jei vis dėlto norime efektyvesnio reguliavimo, turime tas spragas ištaisyti. Priėmus tokį įstatymo projektą, sumažėtų paskatų tokius gyvūnus augintinius veisti, parduoti, dalyvauti parodose.
Dar gal paminėsiu, kad tokios procedūros iš principo yra atliekamos nebent trečiosiose šalyse, tai yra realiai Rusijoje ir Baltarusijoje. Iš ten įvežami tie gyvūnai augintiniai.
Tiek trumpai apie patį projektą. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikdamas žodį norinčiam paklausti, noriu pasitarti. Baigėsi balsavimo langas. Mums iš viso liko apsvarstyti, atrodo, šešis šios dienos darbotvarkės klausimus. Aš norėčiau paskelbti kitą balsavimą, paskutinio balsavimo langą, tai būtų 17 valandą. Neprieštarausite? Gerai. Aišku. Ačiū.
Jūsų nori paklausti R. Žemaitaitis. Prašom, gerbiamasis. 17 valandą kitas balsavimo langas, atsiprašau, o buvo 18 valandą. Valanda anksčiau. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama Ieva, kolege, drauge, iš tiesų aš nesitikėjau, kad jūs tokį projektą pateiksite, nes esmė ta, kad absoliutus teisinis reguliavimas yra, išskyrus tai, kad jūs tik drausite parodose dalyvauti. Bet nežinau, kolege, kadangi projektas buvo rengtas kitų institucijų ir jūs jį pasirašėte, čia yra vienas sakinys: „išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus.“ Jeigu jūs pasiskaitysite vientisai visą teisės aktą ir būtent 12 straipsnį, ir 19 straipsnio 5 ir 6 dalių straipsnius, jūs man atsakykite, kaip jūs užtikrinsite kastruoto šuns gaudymą, kontroliavimą ir panašiai? Yra įdomus dalykas, nes jūs sakote, kad čia bus draudžiama ir persekiojama, ir panašiai, ir panašiai. Ką jūs darysite su tais katukais ir šunimis jūsų kastruotais? Jūs suprantate, kad ši nuostata gyvenime nebus įgyvendinta?
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju už klausimą. Ta nuostata yra įgyvendinama 19 metų, tik tiek, kad yra likusių spragų ir kasmet Maisto ir veterinarijos tarnyba nubaudžia už tokius atvejus, už tas nelegaliai įvykdytas procedūras. Tai mes kalbame, kad kai ne dėl medicininių priežasčių jos yra atliekamos, o kai neva dėl estetinių, nes neva tai kam nors yra gražu, žiaurus elgesys su gyvūnais. Projektas yra mano rengtas, tik tiek, kad jį palaiko. Taip, jį palaiko tiek nevyriausybininkai, tiek kontrolės institucijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia A. Širinskienė. Prašom, gerbiamoji.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš, kolege, dabar jums perskaitysiu jūsų sakinį, ką jūs parašėte: „Draudžiama veisti gyvūnus, kuriems atliktos veterinarinės procedūros“, vardinate jas ir rašote: „išskyrus gyvūnų kastravimą“. Tai man tikrai labai įdomu pažiūrėti, kaip kastruotą gyvūną galima veisti, nes jūs leidžiate veisti kastruotus gyvūnus. Bet kitas dalykas čia yra draudimas, kurį reikia įgyvendinti. Tai jūs pasakykite man, jeigu yra gaidys su nupjauta skiautere arba šuo su patrumpinta uodega, kaip šeimininkas turės užtikrinti, kad pavasarį lakstydamas lauke jis imtų ir nepradėtų veistis? Tai su žvake bėgios iš paskos paskui šunį ar kas čia turės įvykti, nes visi suprantame, kad draudimą reikia įgyvendinti? Tai kaip mano kaimynei, kuri turi kačiuką, tarkime, su pakirptu kažkuo, dabar bėgioti ir užtikrinti?
I. PAKARKLYTĖ (LF). Tikrai įdomu, su kuo kačiukas pakirptu, nes nelabai tokių procedūrų yra, bet pati visa formuluotė yra paimta jau dabar egzistuojanti: siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ir gyvūnų fiziologines funkcijas. Visa ta formuluotė tiesiog paimta nekeičiant įstatymo. Tik dar akcentuosiu, kad mes nuo 2004 metų turime tokį reguliavimą, tačiau yra kelios techninės spragos, kuriomis pasinaudojama. Pavyzdžiui, pasakoma, kad tas gyvūnas su nukirptomis ausimis buvo įsigytas kur nors trečiojoje šalyje, kur tokios procedūros yra galimos. Realiai būna ir tokių atvejų, tačiau dažniausiai gali būti ir tiesiog nelegaliai Lietuvoje atliekamos. Mes turime kasmet asmenų, kurie už tai yra nubaudžiami, už tai yra skiriamos baudos. Galite pasižiūrėti tą statistiką, tie atvejai kasmet yra tiriami. Galų gale išėjusi į gatvę jūs pamatysite nemažai tam tikrų veislių kupiruotų šunų. Turint omenyje, kad nuo 2004 metų jau tas įstatymas galioja, tai, ko gero, tikrai tie šunys vėliau įsigyti yra.
PIRMININKAS. Klausia A. Veryga. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš norėčiau gerbiamos kolegės paklausti: ar čia jau jūsų galutinis projektas, ar bus po to dar kas nors? Ir pasakysiu, kodėl taip klausiu. Šuo yra kildinamas iš vilko. Iš esmės visos kitos veislės, pavyzdžiui, mopsai, buldogai, yra išvestos, jie dūsta, knarkia, vargsta, nepabėga, basetai nepabėga, nes pilvas žeme velkasi ir ausys, ir panašiai. Tai ar kitas projektas bus toks, kuris leis veisti tik laikas, vokiečių aviganius, tai yra tokius šunis, kurie yra panašūs į vilkus ir iš esmės nenutolsta nuo gamtos? Ačiū.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju už klausimą, tik nelabai suprantu, kaip jis susijęs su šituo projektu, nes mes kalbame apie procedūras, kurios yra atliekamos nelegaliai, neva dėl estetinių priežasčių. Tai nelabai matau, koks čia būtų ryšys, bet šioje srityje jeigu priimtume tokį reguliavimą ir neleistume parduoti, veisti, eksponuoti parodose, tai šita dalis, manau, būtų išspręsta kartu su didesne kontrole ir Maisto ir veterinarijos tarnybos įsitraukimu.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi V. Pranckietis.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ar nemanote, kad parodos taip pat yra gyvūnų kankinimas, kai vasarą karštyje jie dūsta, alpsta dėl parodos, dėl pinigų ir panašiai? Man atrodo, kad tai irgi yra vienas iš tų kankinimo būdų, kai šunys yra dėl šventės rodomi, bet kol jie laukia eilės pasirodyti, tai tuose karščiuose dūsta, alpsta ir panašiai, kaukia ir visa kita. Ačiū.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju už klausimą. Gerbiamas kolega, jeigu jūs parodose ir tarptautinėse parodose matote tokius pažeidimus, tai tikrai reikėtų apie juos pranešti ir atlikti pačiam kokius nors veiksmus. Man alpstančių gyvūnų matyti neteko, bet jeigu jums tenka, tai raginu kreiptis į atsakingas institucijas.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamas V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Sakote, suderinta su veterinarais. Aš kalbėjau apie šuns penktą pirštą užpakalinės kojos, jo operuoti jaunam negalima, o po to įaugus nagui reikia daryti dideles operacijas, dideles invazijas, o tai ir kainuoja, ir kankinimas. Tai vienas toks klausimas, kad pamąstytumėte.
Toliau. Sakote, su veterinarais suderinta, aš tikrai paklausiu Veterinarijos gydytojų asociacijos, kas yra suderinta ir kas yra nesuderinta.
Ir trečias mano būtų toks klausimas, į jį atsakymo labai reikėtų. Kodėl manote, kad kastravimas yra gyvūnų gerovės užtikrinimas? Ačiū.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėl pirmo klausimo. Projekte kalbama apie procedūras, atliekamas ne dėl medicininių priežasčių (čia atsakymas labai aiškus), o dėl neva kažkokių išsigalvojamų estetinių priežasčių, dėl ko gyvūnas atrodo agresyviau.
Dabar dėl to, ar suderinta su Veterinarijos gydytojų asociacija. Taip, suderinta, ne vienas pasitarimas šia tema buvo ir aiškiai išsakyta pozicija buvo.
Taip pat dėl sterilizacijos ir kastracijos. Tai yra viena iš beglobių gyvūnų kontrolės priemonių, bet tai nėra šio įstatymo projekto objektas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonę prieš nori išsakyti gerbiama A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na, aš suprantu, kai sutikimas žmonių seksui nepaėjo ir nėra projekto, tai bent jau sutikimą gyvūnams daugintis įregistruojame. Bet kolegė taip ir nesuprato klausimo, matyt, nepaskaitė ir savo pačios projekto, nes kuomet parašai, kad gali veisti kastruotus gyvūnus, tai gal reikėtų vis dėlto išsiaiškinti teikiant projektą, kad kastravimas garantuoja gyvūno nevaisingumą. Tai kaip gali tokiam gyvūnui tada leisti veistis? Aš jau nekalbu apie tas kuriozines situacijas, kuomet gyvūno šeimininkui teks užtikrinti, kad tas gyvūnas, kuriam ten uodegytė yra pakirpta, o tai tikrai yra nelegalu ir yra teisinga, kad nelegalu, kur nors pavasarį nepabėgtų ir nepradėtų veistis be šeimininko leidimo. Tikrai labai sunku įsivaizduoti, kaip tokią nesąmonę žmogui teks užtikrinti. Aš dėl to ir klausiu: ar dėl to reikės bėgioti paskui gyvūną ir saugoti, kad jis kažkur kažko nepasigautų pavasarį?
Aš manau, kolege, tikrai būtų verta pataisyti tą teisės aktą ir, matyt, atsisakyti tokių teisinių nuostatų, kurios kelia šypseną, kai jas paskaitai. Siūlau tikrai kitą kartą registruojant projektus, na, juos atidžiai perskaityti, nes pačią geriausią idėją galima paversti tokiu patyčių objektu tiesiog parašius frazes, kad bus galima veisti gyvūnus, kurie yra kastruoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojama bus 17 valandą dėl šito ir kitų klausimų. Dėl vedimo tvarkos R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš tik sureaguosiu trumpai į I. Pakarklytės… Aišku, jos ketinimai gal yra geri, bet mano klausimas ir buvo susijęs su tuo, kad į žmonių reakcijas organizatoriai nereaguoja. Dėl to ir klausimas buvo.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū.
16.30 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2636VK, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 6, 8, 10, 12, 19, 22, 23 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2637VK, Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2638VK, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2639VK, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2640VK, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 3, 61, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2641VK, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5, 7, 8, 14, 19, 20 straipsnių pakeitimo ir 6, 15 ir 21 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2642VK (pateikimas)
Gerbiamieji, teikiu 2-15.1 klausimą ir daug įstatymo lydimųjų projektų. Tai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2636. Kviečiu pranešėją viceministrą V. Šilinską į tribūną. Taip pat kartu bus pristatyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2637 ir kiti. Prašau.
V. ŠILINSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pirmininke. Šiandien Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia svarstyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimus ir su tuo susijusius įstatymų pakeitimus. Pakeitimai daromi dėl to, kad nuo 2019 metų ar nuo 2018 metų Valstybės kontrolė nuolat teikė rekomendaciją, kad turi būti pakeičiama tai, kaip sudarome „Sodros“ biudžetus, ir sakė, kad yra neteisinga, jog mes atskirai sudarome „Sodros“ biudžetą ir Garantinio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondų biudžetus. Vienas iš pasiūlymų buvo kartu rengti šiuos biudžetus.
Kitas pasiūlymas. Kadangi atskirų Valstybinio socialinio draudimo fondo rūšių įmokos yra nustatyti atskiri dydžiai, tai ir apskaityta atitinkamai turi būti atskirai. Iki šiol ta problema būdavo sprendžiama iš dalies, aiškinamuosiuose raštuose teikiant biudžetą būdavo atskirai apskaičiuojama, kiek kuris biudžetas surinko, bet Valstybės kontrolė vis tiek sakydavo, kad reikia iki galo sutvarkyti. Vadinasi, ir apskaitos dokumentuose pagal kiekvieną biudžeto rūšį turi būti atskirai apskaitytos pajamos ir išlaidos.
Būtent įgyvendinant šiuos pakeitimus yra teikiami įstatymų projektai. Kartu pakeitimais bus suderinti tam tikri techniniai pakeitimai su Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu. Tokie pakeitimai. Tikiuosi, kad priimsite. Dėkoju.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. T. Tomilinas. Nėra. Tada A. Sysas. Prašau, gerbiamas Algirdai. Prašau. Kortelė įdėta?
A. SYSAS (LSDPF). Įdėta, įdėta.
PIRMININKAS. Tvarka. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, aš suprantu šitą techninį įstatymų pakeitimą, bet mes visą laiką diskutuojame apie tuos du fondus – tiek ilgalaikio bedarbių išlaikymo, tiek kitą fondą, apie jų racionalesnį panaudojimą. Kodėl nepasinaudojome proga ir nepakoregavome šitų įstatymų kartu? Ačiū.
V. ŠILINSKAS. Man irgi apmaudu, kad nepasinaudojome proga ir nepakoregavome, bet darbdaviai ir darbuotojai kol kas nesusitaria dėl to, kaip reikėtų panaudoti. Vis dėlto gerbiame. Kadangi abudu fondai įkurti sutarus darbdaviams ir darbuotojams, tai jie ir turi susitarti, kaip reikėtų panaudoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Minėjote techninius pakeitimus ir kartu minėjote atskirų rūšių įmokas. Prašau pasakyti, ar nėra svarstomi (galbūt ne šio įstatymo pagrindu, bet ateityje) įmokų vienos ar kitos rūšies pakeitimai? (Balsas salėje)
V. ŠILINSKAS. Šiuo metu nesvarstomi. Nežinau, bent jau aš tokių negirdėjau, tokių svarstymų neturime.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausti nėra norinčių. Ačiū, viceministre.
Nuomonės už, prieš. Taip pat nėra. Bus balsuojama maždaug 17 valandą.
16.33 val.
Kelių transporto kodekso 2, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2653 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-21 klausimas – Kelių transporto kodekso 2, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2653. Prašau. R. Vaitkus.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Jo siekis – sudaryti galimybes savivaldybėms funikulierių ir kabamųjų lynų kelių trasas pripažinti reguliariaisiais miesto susisiekimo maršrutais siekiant taikyti vienodą bilietų sistemą dabartiniams viešojo transporto maršrutams ir dar neįtrauktiems į šią sistemą. Šiuo metu yra trys funikulieriai, tai du Kaune – Žaliakalnio ir Aleksoto, Gedimino kalno funikulierius, ir kabamųjų lynų kelias Druskininkuose.
Lietuvos Respublikos Seimo 2021 metų klimato kaitos darbotvarkėje vienas iš uždavinių yra mažinti oro taršą, triukšmo lygį, populiarinti, didinti ekologišką transportą. Būtent funikulieriai ir kabamieji linai, keltuvai kabamųjų linų atitinka šiuos reikalavimus. Šiam įstatymo projektui pritarė ir Susisiekimo ministerija, ir Savivaldybių asociacijos nuomonė yra teigiama. Šį projektą teikiu su grupe kolegų. Na ir atsakysiu į jūsų klausimus. Prašau palaikyti ir pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Norinčių paklausti nėra. Bet problemėlė – šis įstatymo projektas nebuvo įrašytas į Seimo pavasario darbų programą. Galime pritarti ar lauksime? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Nori išsakyti nuomonę. A. Kupčinskas – už. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš dalies, aišku, nors nemaža dalimi susiję ir su Kaunu, noriu šiek tiek paaiškinti situaciją. Kaune vienas funikulierius priklauso „Kauno autobusams“ ir iš dalies jie padengia to funikulieriaus sąnaudas. O kitas, Žaliakalnio funikulierius, priklauso „Kauno liftams“, ir tai yra privati kompanija. Jau anksčiau, prieš gerą dešimtmetį, buvo teiktas analogiškas įstatymo projektas, tada iki galo nesulaukė palaikymo. Anksčiau mes taikydavome tokį kompensacinį mechanizmą, kad būtent „Kauno liftus“ atleisdavome nuo žemės nuomos mokesčio arba mokėdavo jie minimalų ir kompensuodavo iš dalies tas savo patirtas išlaidas.
Dabar šioje situacijoje, aišku, „Kauno liftai“ faktiškai neveikia arba veikia tik kelias valandas per parą. Tai nėra patogu nei gimnazistams, ar tai būtų Jono Jablonskio gimnazijos ar „Saulės“ gimnazijos, nei tikintiesiems, kurie į Prisikėlimo bažnyčią keliasi, nes paprasčiausiai savaitgaliais pats funikulierius nedirba. O nedirba dėl to, kad negauna jokių kompensacijų iš savivaldybės.
Iš dalies tai išspręstų nemažai klausimų, nes tiek gimnazistai, tiek tikintieji turi važiuoti aplinkui, naudotis autobusais, troleibusais. Jeigu jie galėtų priklausyti arba įeitų į bendrą vieno bilieto sistemą, tikrai paskirstytų reguliariau srautus ir išeitų į naudą tiems patiems keleiviams, jie galėtų rinktis patogesnį maršrutą. Ačiū.
16.37 val.
Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2044 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Kviečiu į tribūną gerbiamą A. Palionį, kad pristatytų darbotvarkės 2-22 klausimą – Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2044. Prašom.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu pristatyti minėtą įstatymo projektą. Šį projektą parengti paskatino labai paprasta situacija. Jau n metų Lietuva turi Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, kuris galioja azartiniams lošimams, tai yra lošimų namams ir nuotoliniams lošimams. Gyvenimas pasikeitė, loterijomis tapo ne tik bilietėlių pirkimas parduotuvėje ar internetu, bet atsirado ir momentinių loterijų, kai galima lošti internete.
Noriu tik atkreipti Seimo narių dėmesį, kad šis projektas tikrai negalioja loterijos bilietų pirkimui, nes Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro esmė, kad žmonės, kurie yra pagauti azarto, įsirašo į tą registrą ne mažiau kaip pusei metų, jeigu patys nurodo, jeigu nenurodo – dvejiems metams. Įsirašę į tą registrą jie negali lošti nuotolinių azartinių lošimų, bet loterijos, kadangi yra dabar ir nuotolinės, yra „Blitz loto“, tai ne „Teleloto“, ne „Eurojackpot“, ne „Kenoloto“, o kur jūs iš karto galite statyti ir iš karto galite išlošti ar pralošti. Pasiūlymo esmė, kad Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras, kurį iki šiol tvarko Lošimų priežiūros tarnyba, galiotų ir šioms nuotolinėms loterijoms.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti M. Danielė. Prašom, bet lyg ir nematau. Tada ačiū.
Nuomonių išsakyti nėra norinčių.
16.39 val.
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2175 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-23 klausimas – Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2175. Prašom. L. Jonauskas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Finansinės paramos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisas. Jos panaikintų diskriminacinę nuostatą, kuri šiandien užkerta kelią jaunoms šeimoms, gyvenančioms Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje, Birštone, Druskininkuose, Neringoje, pasinaudoti galimybe ir gauti paskatą įsigyti pirmąjį būstą, ir taip iš tikrųjų atvertų galimybes visoms jaunoms šeimoms, kurios gyvena šiuose miestuose, pasinaudoti programos lėšomis.
Suprantu, kad programai reikės papildomų pinigų, tačiau iš esmės šita diskriminacinė nuostata, matyt, atsirado iš to, kad siekiant geresnių tikslų, regionų plėtros tikslų, buvo priimtas įstatymas, tačiau šiandien jis nebeatitinka aktualijų. Situacija yra tokia, kad yra nustatyta nekilnojamojo turto riba, brangstant nekilnojamajam turtui, kiekvienais metais vis daugiau nekilnojamojo turto teritorijų pasiekia tą ribą ir ten jaunos šeimos nebegali įsigyti būsto. O tokią ribą pasiekė ir jau pasiekia ir Utena, ir Trakai, taip pat Panevėžys ir kai kurios žiedinės savivaldybės, tai yra Klaipėdos rajono zonos, Vilnius rajono zonos ir taip toliau. Tai reiškia, kad tik laiko klausimas, kada dar didesnė dalis Lietuvos teritorijų, kur gyvena jaunos šeimos, norėtų gyventi, pateks į tą teritoriją, kur jaunos šeimos nebegalės pasinaudoti paskata įsigyti pirmąjį būstą.
Kalbant apie regionų plėtrą, iš tikrųjų nežinau, kaip reikėtų prikalbinti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje gimusius, augusius žmones važiuoti dėl galimybės, ieškoti galimybės gauti paskatą šeimai, gauti lengvatinę paskolą gyventi, tarkime, Rokiškyje, Zarasuose ar kituose miestuose. Iš tikrųjų, jeigu jauna šeima nori gyventi savo gimtajame mieste, tai reikėtų tą ir užtikrinti. Juo labiau, kalbant apie regionų politiką, per pastaruosius trejus metus užsidarė 132 mokyklos, virš 10 darželių, rajonuose uždaromos ambulatorijos, uždaromi akušerijos skyriai, vaikų ligų skyriai. Todėl tą šeimą dirbtinai varyti kur nors į rajoną iš tikrųjų yra sudėtinga ir šiuo atveju tikrai prašom palaikyti, kad tą pateikimo stadiją projektas pereitų, ir diskutuoti apie tai, kad jaunoms šeimoms, nepriklausomai kur jos gyvena, turėtų būti galimybė gauti tą paskatą, nepriklausomai nuo miesto, kuriame jie gyvena. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. E. Pupinis, prašom, pirmasis. Ruošiasi D. Griškevičius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš karto aš klausimą. Ar įmanoma, kad tada turėtų likti vienas įstatymas? Dabar paramą reguliuoja ir Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymas, ir Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Tai iš tikrųjų tas įsigyti ar išsinuomoti taip pat leidžia pirkti būstus visoje Lietuvoje.
Tačiau išėjo toks kuriozas, kad tu paramą pasiimi, pavyzdžiui, Utenoje, o būstą įsigyji Vilniuje. Iš tikrųjų ana Vyriausybė ar dauguma pasiūlė kažkaip subalansuoti tuos reikalus, kad iš tikrųjų būtų galimybė paremti daugiau tuos, kurie nori gyventi regionuose. Šiuo atveju vienintelė buvo problema, kurios praeitą kadenciją neišsprendėme, tai normatyvinės vertės, kuri iš tikrųjų žaidžia įdomų žaidimą. Imame pagal Nidos būsto kvadratinio metro kainą, pritaikome 65 %, kad neviršytų kitame mieste, bet kai kuriuose miestuose nevienodos kainos.
Tai ar tada nemanote, jeigu toks siūlymas, daryti vieną įstatymą arba iš tikrųjų nelįsti prie šito įstatymo, o vis dėlto palikti paramą regionams, nes iš tikrųjų ir ten turi gyventi žmonės ir taip ne visi pinigai turi atkeliauti į priemiesčius, o galbūt kažkas likti ir regionuose? Juk paprastai tie visi pinigai iškeliauja iš regiono ir tampama aplink miestus esančių gyvenviečių gyventojais?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, labai geras klausimas. Iš esmės galima diskutuoti, kiek įstatymų turi likti. Kuo mažiau, tuo būtų paprasčiau šiuo atveju susigaudyti jaunoms šeimoms. Pritarčiau, diskusijos galėtų būti komitete.
O atsakant į klausimą, ar turėtų likti taip pat? Tai aš manau, kad tikrai neturėtų likti taip pat, todėl ir teikiu šitas įstatymo pataisas. Neturėtų likti dėl to, kad jauna šeima Birštone, toje pačioje Klaipėdoje, tuose pačiuose Gargžduose yra lygiai tokia pati kaip Zarasuose, Rokiškyje ar dar kur nors. Aš dar kartą pakartosiu: kaip tu jauną šeimą priversi užlaužęs rankas, suteikdamas finansinę paskatą, tarkime, 13 tūkst. eurų, važiuoti iš Kauno gyventi į Skuodą? Aš labai abejoju, kad taip nutiks, todėl ta diskriminacinė nuostata turėtų būti panaikinta. Galbūt mes per metus turėsime tūkstančiu daugiau šeimų, kurios pasinaudotų šia paskata. Ir nematau nieko blogo, juo labiau kad yra aiški riba, iki kokios finansinės sumos galima naudotis ta paskata. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar D. Griškevičius nori klausti? Domai? Ne. R. Baškienė tada klausia. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamas kolega, parama jaunoms šeimoms – tai buvusios Vyriausybės idėja. Iš tikrųjų ji sulaukė labai didelio palaikymo ir ne viena jauna šeima džiaugėsi galimybe, būtent kalbant apie regionus.
Jūsų teiginiai, kad štai regionuose neliks mokyklų, neliks visų kitų paslaugų įstaigų. Ir atsitiks dėl to, kad jaunos šeimos nesikurs regionuose. Tai patį tikslą jūs norite naikinti, ar teisingai supratau, kad tai regionui nebėra svarbu? O antras dalykas ir pagrindinis – jau ir dabar nepakanka lėšų, nes iš tiesų paraiškų yra kur kas daugiau, negu yra galimybių. Tai iš kur vis dėlto surasite tų lėšų? Iš kur paimsite, iš kokio fondo, galbūt sumažinsite? Ar svarstėte apie tai?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū už klausimus. Tikrai nesu prieš regionus ir manau, kad visos šeimos, nepriklausomai, iš kur jos yra ir kur nori gyventi, Lietuvoje yra ir turi būti lygios. Tai šitas aspektas yra labai svarbus. O jaunai šeimai nurodinėti, kur ji turi gyventi, man atrodo, kad tikrai nei Seimo, nei Vyriausybės, nei kitų žmonių reikalas. Ji turėtų pasirinkti.
Aš manau, kad šitas įstatymas regionų tikrai neišgelbės, tam reikalingos kompleksinės priemonės ir daug daugiau pinigų, negu pareikalautų šito projekto įgyvendinimas. Aš tikrai siūlyčiau palaikyti jaunas šeimas, nesvarbu, kurioje Lietuvos vietoje, kuriame kampelyje jos gyvena, taip pat ir regionuose, nes ta normatyvinė vertė, apie kurią kalbėjo gerbiamas E. Pupinis, 65 %, apima vis daugiau ir daugiau regionų nuo Birštono iki Utenos ir visų kitų rajonų. Ačiū.
PIRMININKAS. Domas. Domai, norite klausti? Ne. Tada klausia I. Šimonytė. Gerbiama premjere, prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Man beveik nereikėtų klausti, nes jau ponia Rima paklausė to paties dalyko, ko aš norėjau paklausti. Kai šis įstatymas buvo sumanytas, jis buvo sumanytas kaip siūlymas šeimoms keltis į regionus. Aišku, politikai dažniausiai galvoja, kad jie yra protingesni už žmones, ir žmonės kėlėsi į tuos regionus, kurie yra arti miestų. Tai čia su tomis paslaugomis, dėl kurių jūs čia raudate, nelabai ką turi bendro. Bet atsitiko taip pat prognozuojamas dalykas, kad nepraėjo nė keleri metai, kai pritrūko pinigų šitai priemonei, nes priemonė pasirodė be galo populiari.
Jūs dabar tą priemonę norite dar labiau plėsti. Jūs norite padaryti, kad dar daugiau žmonių turėtų lūkesčių. Tie, kurie kuriasi miestuose, vadinasi, paneigdami pradinį įstatymo tikslą. Bet gal čia jūs su tuo tikslu nebuvote kaip nors susijęs, tai tą aš dar galėčiau suprasti. Bet jūs vis dėlto neatsakėte poniai Rimai, iš kokių lėšų jūs tas jaunas šeimas ketintumėte palaikyti, jeigu jau dabar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kasmet nepakanka šitoms priemonėms suplanuoto biudžeto?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama premjere. Čia ne aš raudu iš tribūnos, o Vyriausybė turėtų raudoti dėl tos statistikos, apie kurią aš ir kalbu. 132 mokyklos uždarytos per trejus metus.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kuo čia dėtos mokyklos?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Tai čia ne aš raudu, premjere. O iš kokių lėšų, tai akivaizdu, kad iš biudžeto lėšų. Matyt, kad jūsų raudantys Vilniaus rinkėjai turėtų irgi tokius pat klausimus užduoti ir klausti, kuo jie skiriasi nuo žmonių, kurie gyvena Skuode ir kituose rajonuose. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Pranckietis klausia. Ruošiasi A. Bagdonas.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Į daug klausimų atsakėte, bet visą laiką taip ir nesupratau, ar jūs rūpinatės regionais, ar rūpinatės vilniečiais, kad jie gautų paramą, arba visais Lietuvos žmonėmis? Būtų turbūt labai gera visiems padalinti pinigų už dyką, ir ta pati idėja būtų priimta visų labai gerai ir visada, jeigu galiu gauti už dyką pinigų. O pirminė idėja, ir čia jau buvo minėta kolegių, buvo atgaivinti regionus. Tai ir siūlykite pirkti sodybas, vienkiemius ir ten auginti vaikus, kad nenumirtų tos mokyklos, apie kurias jau tris kartus pasakėte, atsakinėdamas į klausimus. Tai ką siūlote? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Tai, ką siūlau, aišku iš įstatymo projekto. O klausimas, už ką aš – tai už jaunas šeimas.
PIRMININKAS. A. Bagdonas klausia.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Dėkoju už įstatymo projektą, kuris, aš manau, yra teisingas ir aktualus šiandien. Mano klausimas būtų: ar bandėte skaičiuoti, kiek šiandien trūksta lėšų, nes mes girdėjome ne iš vienos savivaldybės, kad tų lėšų trūksta? Na ir jeigu priimsime įstatymo projektą, kiek tų lėšų papildomai reikės? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Akivaizdu, kad programai populiarėjant iš tikrųjų tų lėšų trūksta. Praeitais metais programa pasinaudojo daugiau negu 1 tūkst. 200 šeimų, kiekvienais metais programa vis populiarėja. Mano skaičiavimais – mano skaičiavimais – poreikis būtų apie 3 tūkst. jaunų šeimų per metus, jeigu būtų panaikinta ta diskriminacinė nuostata ir visos Lietuvos jaunos šeimos galėtų pasinaudoti ta programa, nepriklausomai, ar Neringoje, ar Trakuose, ar kur jie begyventų. Papildomas lėšų metinis poreikis būtų 26 mln.
PIRMININKAS. Klausia E. Rudelienė. Ruošiasi paskutinį klausimą D. Griškevičius.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Į dalį klausimų galbūt ir atsakėte, vis minite Trakus. Iš tiesų, mano galva, jauna šeima, gyvenanti Trakuose ar Trakų rajono kažkuriame kaime, taip, ji yra jauna šeima. Bet žiūrint į visą šitą įstatymą ir matant, kiek gali pasinaudoti, ir kiek matėme, kad trūksta, buvo sukelti dideli lūkesčiai jaunoms šeimoms ir ne visos galėjo pasinaudoti šia parama. Ar nematote, kad bus dar daugiau lūkesčių, nes, pavyzdžiui, namui įsigyti, jeigu jau kalbame apie Trakus, pačiuose Trakuose, na, tai tie 20 % kažkuriame Trakų rajono kaime gali būti ir visas namas, o čia tiktai paramos būtų tokia dalis. Galbūt reikėtų vis dėlto maksimalią paramos sumą tada kažkokią įvesti, jeigu keičiate Būsto įstatymą? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Įstatyme yra numatyta maksimali paramos suma, ji siekia 87 tūkst. eurų, pasinaudojus 15 %, jeigu jauna šeima be vaikų, neturi vaikų, tai parama pinigine išraiška siekia šiek tiek daugiau negu 13 tūkst. eurų. Ji yra visur vienoda, nepriklausomai nuo to, kur būstas yra perkamas, kokioje Lietuvos vietovėje.
PIRMININKAS. Ir klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga praeitoje kadencijoje tikrai davė didelę paspirtį regionams, kad jaunos šeimos galėtų įsigyti būstus, ir tai tikrai davė didžiulį efektą. Bet aš vis tiek noriu išgirsti tą klausimą, kaip ir uždavė I. Šimonytė, R. Baškienė: iš kur tos lėšos galėtų ateiti? Na, vis tiek, jeigu jūs atnešate projektą, turbūt ir yra idėjų pasakyti, kur tos lėšos yra, kad jų būtų galima daugiau skirti ir padėti jaunoms šeimoms įsigyti būstus? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Kaip reikalauja teisėkūros procesai, visą laiką aiškinamajame rašte nurodoma, iš kur yra manoma paimti pinigus. Taip ir šitam įstatymo projektui yra numatyti lėšų šaltiniai, jie nesikeičia. Šiuo atveju tik ta dalis dėl regionų. Aš pritariu buvusios Vyriausybės sprendimui ir šitam įstatymo projektui, jis yra labai teisingas, tik nekilnojamajam turtui brangstant ir vertei didėjant vis daugiau regionuose ir rajonuose esančių centrų nebepatenka į šį įstatymą, vadinasi, jaunos šeimos nebegali pasinaudoti įstatymu ir programos lėšomis. Būtent dėl to reikėtų iš esmės apsispręsti, ką daryti. Jeigu manome, kad diskriminuojame, tai galbūt tiesiog reikia arba visiems panaikinti tą programą, arba visiems atverti galimybes. Kaip sakiau, jaunų šeimų suskaičiuoti statistiką galima, na, tiesiog suteikti galimybę visiems pasinaudoti lėšomis, o ne saujelei žmonių.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Linai, jūs atsakėte į visus klausimus. Yra nuomonių išsiskyrimas. Nuomonę už nori išsakyti A. Bagdonas. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, daugelis iš jūsų tikrai pasisakė, kad praėjusioje kadencijoje kaip viena iš priemonių gaivinti regionus buvo priimtas būtent šis įstatymo projektas. Tačiau, man atrodo, labai svarbu kalbėti ir apie jaunas šeimas – ne tik regionų gaivinimas turėtų būti prioritetas, bet turėtų būti prioritetas ir jaunos šeimos, kurios susituokia, kurios kuria gyvenimą kartu, kurios augina vieną ar du, o galbūt ir daugiau vaikų. Būtent joms reiktų gyvenimo pradžioje padėti įsigyti būstą, visiškai nesvarbu, kokioje Lietuvos vietoje jie gyvena. Neturėtų žmogus, gyvenantis Palangoje, Neringoje ar Vilniuje, keltis į kitą vietą, nepaisant to, kad jis toje vietoje gimė. Man atrodo, būtų teisinga palaikyti tokį siūlymą. Svarstant kitų metų biudžetą aš tikrai kviesčiau ir premjerę, ir finansų ministrę, ir visą Vyriausybę visgi pagalvoti apie tos priemonės finansavimo padidinimą. Akivaizdu, kad priemonė veikia, jaunos šeimos naudojasi ta priemone ir lieka gyventi čia, Lietuvoje, o ne išvažiuoja dirbti ir gyventi į kurią nors kitą pasaulio valstybę. Aš balsuosiu už ir kviečiu kitus palaikyti šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš kalba D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju. Esu rinktas Šiauliuose. Šiaulių miestas yra viena iš tų teritorijų, kur būtent ši paramos priemonė nėra taikoma. Žiūrint siaurai, atrodo, galėčiau dabar agituoti už šį sprendimo projektą, tačiau jei žiūrime valstybiškai ir matome situaciją, dėl ko vis dėlto pati idėja kilo, prisimenant dar ir praėjusią kadenciją, kam yra taikyta ši priemonė, akivaizdu, kad pritarti tam negalima. Akivaizdu, kad didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai – kur kas lengviau pritraukia savo gyventojus, tas pačias jaunas šeimas. Jei mes pritartume šią bazę išplėsti, akivaizdu ir tai, kad lėšų ir dabar trūksta. (Balsas salėje) Man Linas sufleruoja, 500 šeimų jau dabar laukia eilėje, nes trūksta finansų valstybės biudžete. Jei mes išplėstume gaunančiųjų bazę, akivaizdu, kad regionuose tie patys žmonės, kuriems ir yra taikyta šita priemonė, turėtų dar mažiau šansų gauti šį finansavimą.
Todėl vis dėlto kviečiu kolegas vertinti valstybiškai, žiūrėti atsakingai į šitą klausimą. Vis dėlto, nepaisant to, kad esame opozicijoje, kai kurie demokratai dabar kolegos, kviečiu savo frakcijos narius nepalaikyti šio įstatymo, nes, kaip sakau, turi vyrauti vis dėlto valstybinis požiūris ir turime prisiminti būtent įstatymo gimimo aplinkybes. Ar ši priemonė dabar yra tobula? Turbūt ne, bet jeigu mes norime plėsti bazę, tada mes tikrai turime atsakingai pagalvoti, o iš kur bus tie finansai ir iš kur mes tuomet kam nors neskirsime pinigų.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Aš ruošiausi suteikti žodį gerbiamai premjerei. Vis tiek reikia to atsakymo, iš kur tie pinigai. Prašom, gerbiamoji.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kadangi mano eilė pasisakyti prieš nepriėjo, bet aš vis dėlto turiu privilegiją kalbėti per mikrofoną, kai man atrodo reikalinga, aš norėčiau, kad Seimas labai aiškiai suprastų, ką jis daro, jeigu pritars šiam įstatymo projektui. Žmonės, kurie dabar laukia kompensacijų įsigiję būstą regione, lauks jų tiktai dar ilgiau, nes eilė padvigubės. Ši privilegija, kuri buvusios Vyriausybės pasirinkimu sąmoningai dabar yra suteikiama žmonėms, pasirinkusiems gyventi regione, tiesiog bus išskiesta tarp didesnio būrio gavėjų. Toks pasirinkimas. Nes pinigai iš biudžeto neatsiranda. Pinigus kažkas į biudžetą atneša. Tam, kad jūs ir mes visi paskui čia galėtume svetimus padalinti, kažkas savus turi sumokėti.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere, už išsakytą nuomonę.
Gerbiami kolegos, iki balsavimo lango liko 2 minutės. Balsuojame? Neprieštaraujate? Gal šitą apsvarstytą klausimą palikime pabaigai, nes jis yra labai svarbus. (Balsai salėje) Galime balsuoti? Gerai. (Balsai salėje) Gerai. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Gerai, aišku. Juokauju. Prašau balsuoti. Minutėlę! Tuoj, dar įgarsinsiu darbotvarkės 2-23 klausimą – Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas. Prašau. Stabdykime laiką. Ką tik aš atsiklausiau, aš iš jūsų šurmulio supratau, kad pritariate. (Balsai salėje) Gerai, palaukime 45 sekundes ir paleisime balsavimą. Šiek tiek neapskaičiavome. Nedaug, paklaida nedidelė. Teisingai, žmonės skaičiuoja savo laiką, teisingai.
Taigi skelbiu balsavimą dėl Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projekto. Prašom.
Užsiregistravo 96, balsavo 94: už – 17, prieš – 36, susilaikė 41. Po pateikimo nepritarta.
Alternatyvus balsavimas. Kas manote, kad reikia tobulinti, balsuojate už, kas manote, kad reikia atmesti, balsuojate prieš.
Už tobulinimą – 31, prieš – 63. Atmesta.
17.01 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2636VK, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 6, 8, 10, 12, 19, 22, 23 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2637VK, Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2638VK, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2639VK, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2640VK, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 3, 61, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2641VK, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5, 7, 8, 14, 19, 20 straipsnių pakeitimo ir 6, 15 ir 21 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2642VK (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas, kurį teikiu balsuoti, yra darbotvarkės 2-15.1 klausimas ir daug lydimųjų – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2636 ir daug susijusių įstatymų projektų. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 102, balsavo 101: už – 99, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Visiems, ir lydimiesiems, galime pritarti bendru sutarimu? Ir svarstymo data – gegužės 18 diena. Ačiū.
17.02 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 5, 6, 7, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2628, Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2629 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-19 klausimas. Atsiprašau. (Balsai salėje) Darbotvarkės 2-16.1, 2-16.2 klausimai – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2628 ir Žemės gelmių įstatymo projektas. Prašom.
Užsiregistravo 103, balsavo 103: už – 101, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Ir siūloma svarstyti gegužės 23 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.04 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2606 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2606.
Užsiregistravo 98, balsavo 98: už – 62, prieš – 6, susilaikė 30. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 6 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.05 val.
Kelių transporto kodekso 2, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2653 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-21 klausimas – Kelių transporto kodekso 2, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2653. Pranešėjas buvo R. Vaitkus. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 102, balsavo 101: už – 101, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Vienbalsiai. Siūlomas komitetas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Norėtume paprašyti Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Dėl Transporto įstatymo?
A. BAGDONAS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu dėl Vyriausybės išvados? Ačiū, pritarta.
17.06 val.
Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2044 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-22 klausimas – Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2044.
Užsiregistravo 98, balsavo 96: už – 36, prieš – 19, susilaikė 40. Po pateikimo nepritarta, kaip matote. Alternatyvus balsavimas. Kas manote, kad reikia tobulinti, balsuojate už, kas manote, kad reikia atmesti, balsuojate prieš.
Užsiregistravo 98: už – 51, prieš – 47. Nutarta, kad pranešėjas tobulintų įstatymo projektą. Taip, gerbiamas Andriau.
Gerbiami kolegos, apsvarstyti visi klausimai. Tradiciškai registruojamės.
Užsiregistravo 99. Skelbiu 2023 m. balandžio 25 d. vakarinį posėdį baigtą. (Gongas) Gero vakaro visiems.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.