Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 8, 2022

(Stenogramų leidiniai 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

III (RUDENS) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 109

STENOGRAMA

 

2021 m. lapkričio 9 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir V. MITALAS

 


PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF*). Svei­ki po pie­tų, ger­bia­mi ko­le­gos. Pra­de­da­me Sei­mo šios die­nos va­ka­ri­nį po­sė­dį. (Gon­gas) Re­gist­ra­ci­ja.

Už­si­re­gist­ra­vo 50 ko­le­gų.

 

14.00 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

 

Prieš pa­skelb­da­mas pir­mą po­pie­ti­nės dar­bo­tvarkės klau­si­mą, no­riu pa­gar­sin­ti pa­reiš­ki­mą. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas. Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­ja. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­kė V. Čmi­ly­tė-Niel­sen. Pa­reiš­ki­mas dėl Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos se­niū­no. 2021 m. lap­kri­čio 9 d. Vil­nius. Frak­ci­ja iš­rin­ko Sei­mo na­rį G. Pa­luc­ką Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­jos se­niū­nu. (Plo­ji­mai) Svei­ki­na­me. Frak­ci­jos se­niū­no pa­va­duo­to­jais pa­tvir­tin­ti O. Lei­pu­tė, E. Sa­bu­tis. Į Sei­mo se­niū­nų su­ei­gą ski­ria­me G. Pa­luc­ką. Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­jos se­niū­nas A. Sy­sas. Pa­ra­šas tik­ras. Svei­ki­na­me nau­ją se­niū­ną, nau­jus per­rink­tus pa­va­duo­to­jus.

 

14.01 val.

Pra­ne­ši­mo „Am­bi­cin­ga Eu­ro­pos Są­jun­gos Ry­tų part­ne­rys­tės po­li­ti­ka: ko­dėl jos reikia ir kaip to pa­siek­ti“ pri­sta­ty­mas ir dis­ku­si­ja

 

Tai­gi šia links­ma na­ta skel­biu dar­bo­tvarkės 2-1 klau­si­mą – pra­ne­ši­mas „Am­bi­cin­ga Eu­ro­pos Są­jun­gos Ry­tų part­ne­rys­tės po­li­ti­ka: ko­dėl jos rei­kia ir kaip to pa­siek­ti“. Pri­sta­ty­mas ir dis­ku­si­ja. No­riu pa­sa­ky­ti, kad 10 mi­nu­čių pra­ne­ši­mas, klaus­ti, at­sa­ky­ti – 20 mi­nu­čių, dis­ku­tuo­ti – pa­si­sa­ky­mai iki 3 mi­nu­čių. Pra­šau, ko­le­ga Ž. Pa­vi­lio­nis. Pra­šau. Sce­na jū­sų.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). La­bai aš čia ban­dy­siu tau­py­ti lai­ką, kiek įma­no­ma. Aš su­pran­tu, kai šiuo me­tu ver­da tiek daug kas­die­ny­bės klau­si­mų ir iš­šū­kių ap­lin­kui, puo­li­mai prie iš­ori­nės Eu­ro­pos Są­jun­gos sie­nos, tik­rai tai yra svar­biau­sia, ta­čiau siū­lau nors va­lan­dė­lę su­si­kon­cen­truo­ti į il­ga­lai­kius už­da­vi­nius. Re­a­guo­ti į tuos iš­šū­kius, ga­li­ma sa­ky­ti, yra pa­pras­ta, mes jau įpra­tę, bet pla­nuo­ti at­ei­tį, kur­ti ją, kal­bu apie mū­sų bū­si­mą 2027 me­tų pir­mi­nin­ka­vi­mą, yra la­bai sun­ku. Pa­ti­kė­ki­te, Pre­zi­den­to V. Adam­kaus lai­kais, 2007–2008 me­tais, su­si­tel­ku­si ko­man­da iš vi­sų ins­ti­tu­ci­jų pla­na­vo tai, ką mes da­ry­si­me 2013 me­tais pir­mi­nin­ka­vi­mo me­tu, ir tuos re­zul­ta­tus mes vis dėl­to kar­tu pa­sie­kė­me.

Mes la­bai no­rė­tu­me, kad ta Ry­tų part­ne­rys­tė, ku­rią pa­tys ini­ci­ja­vo­me kar­tu su len­kais, šve­dais, ki­tais mū­sų kai­my­nais, ne tik tap­tų tuo, kuo šiuo me­tu yra, mes ją įkū­rė­me, bet 2013 me­tais mes jau pa­sie­kė­me daug re­zul­ta­tų, aso­ci­juo­to­sios ša­lys – Uk­rai­na, Sa­kart­ve­las, Mol­do­va, na, Uk­rai­na su tam tik­ro­mis per­tur­ba­ci­jo­mis – pa­si­ra­šė pa­gi­lin­tos lais­vos pre­ky­bos su­tar­tis, bet šios ša­lys ne­ga­vo na­rys­tės per­spek­ty­vos. Tai, ką mes ga­vo­me jau 1995 me­tais, mums ta per­spek­ty­va bu­vo at­ver­ta, to­dėl mes la­bai pra­šo­me jū­sų, pa­ren­gę tik­rai iš­sa­mų, gra­žų ra­por­tą ir lie­tu­vių, ir an­glų kal­bo­mis, vi­suo­se sa­vo su­si­ti­ki­muo­se su už­sie­nio part­ne­riais, ypač Va­ka­ruo­se, ypač su Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių at­sto­vais, rem­tis šiuo ra­por­tu, įteik­ti tą ra­por­tą ir ban­dy­ti pa­da­ry­ti vis­ką, kad pir­mu punk­tu…

Gruo­džio 15 die­ną vyks Eu­ro­pos Są­jun­gos va­do­vų su­si­ti­ki­mas dėl Ry­tų part­ne­rys­tės. Jei­gu kas do­mė­jo­si tais rei­ka­lais, pra­ei­tas su­si­ti­ki­mas bai­gė­si tam tik­ru fias­ko – ne­bu­vo pri­im­ta jo­kių iš­va­dų, nes Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lys ne­su­ta­rė dėl Ry­tų po­li­ti­kos. Mes no­ri­me sa­vo par­la­men­ti­niu ly­giu pa­ban­dy­ti įti­kin­ti vis dėl­to par­la­men­ta­rus Va­ka­ruo­se, kad bū­ti­nos iš­va­dos, kad mes tu­ri­me su­tar­ti dėl jų. Bū­tų la­bai ge­rai, kad bū­tų iš­skir­ti il­ga­lai­kiai ir trum­pa­lai­kiai tiks­lai tiek dėl Uk­rai­nos, tiek dėl Sa­kart­ve­lo, Mol­do­vos ir ki­tų ša­lių. Bū­tų ge­rai, kad bū­tų iš­skir­tos tos aso­ci­juo­to­sios ša­lys, ku­rios tu­ri, mū­sų aki­mis, per­spek­ty­vą į na­rys­tę. Tam, kad tai bū­tų pa­da­ry­ta, tu­ri­me už­si­im­ti il­ga­lai­kiu pla­na­vi­mu.

Šia­me ra­por­te siū­lo­me įkur­ti Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos ko­or­di­nuo­ja­mą tar­pins­ti­tu­ci­nę gru­pę, kur ga­lė­tų su­si­telk­ti ir Sei­mo na­riai, ir įvai­rios ins­ti­tu­ci­jos, ir dirb­ti iki pat 2027 me­tų, nes, su­pras­ki­te, 2024 me­tais įvyks rin­ki­mai, at­eis nau­ja Vy­riau­sy­bė ir jai už po­ros me­tų teks va­do­vau­ti vi­sai Eu­ro­pos Są­jun­gai. Mums rei­kia pa­ruoš­ti žmo­nes, rei­kia su­kur­ti ko­a­li­ci­jas, ko­a­li­ci­jas su to­kio­mis vals­ty­bė­mis kaip mes, pa­na­šiai mąs­tan­čio­mis. Po me­tų Če­ki­jos Res­pub­li­ka va­do­vaus Eu­ro­pos Są­jun­gai. Pui­kiai ži­no­me, kad at­ei­na Vy­riau­sy­bė, ku­ri iš es­mės tu­ri la­bai pa­na­šią už­sie­nio po­li­ti­ką kaip mes. Tu­ri­me dirb­ti su če­kais. 2023 me­tais Eu­ro­pos Są­jun­gai va­do­vaus Šve­di­ja. Čia jau so­cial­de­mok­ra­tai, mū­sų kai­rio­ji pu­sė, ga­lė­tų ir­gi su­stip­rin­ti ry­šius kiek įma­no­ma, nes tai yra jų val­džia šiuo me­tu, ji ren­gia­si pir­mi­nin­kau­ti. Mes esa­me, mū­sų par­ti­nė gru­pė yra opo­zi­ci­jo­je, bet rei­kia su šve­dais dirb­ti, nes jų nuo­mo­nė tik­rai la­bai daž­nai su­tam­pa su mū­sų. 2025 me­tais pir­mi­nin­kaus Len­ki­jos Res­pub­li­ka. Rei­kia jau šiuo me­tu dirb­ti ir su vie­na, ir su ki­ta pu­se, kad Len­ki­ją įtrauk­tu­me į tuos pri­ori­te­tus, o ne tik tie de­ba­tai daž­nes­ni, to­kie karš­tes­ni daž­niau­siai Len­ki­jo­je bū­na vi­daus po­li­ti­ko­je. Po to at­ei­na­me mes 2027 me­tais, po to Lat­vi­ja – 2028 me­tais. Rei­kia su­kur­ti ko­man­dą, rei­kia su­kur­ti gru­pę vi­du­je, kur­ti ko­a­li­ci­ją tam, kad 2027 me­tų pir­mi­nin­ka­vi­mas baig­tų­si per­ga­le, tai yra bent šių tri­jų aso­ci­juo­tų ša­lių, o gal pa­si­žiū­rė­si­me, kas iš jų bus tas čem­pio­nas, gal at­si­ras ir nau­jų, bet kad bū­tų bent vie­nai iš šių ša­lių at­ver­ta na­rys­tės per­spek­ty­va į Eu­ro­pos Są­jun­gą.

Dėl to, aiš­ku, tu­ri­me dirb­ti ne tik par­ti­niu ly­giu, bet ir su­telk­ti ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas. Pui­kiai ma­to­me, kaip Vil­niu­je ge­rai vei­kia vo­kie­čių, šve­dų, ame­ri­kie­čių par­ti­niai fon­dai. Pa­tys, de­ja, to­kių dar ne­tu­ri­me. Gal­būt su­kur­si­me po tam tik­rų įsta­ty­mų pa­kei­ti­mų, bet tu­ri sa­vo par­ti­nius part­ne­rius kiek­vie­na iš mū­sų par­ti­jų: ža­lie­ji, li­be­ra­lai, so­cial­de­mok­ra­tai, krikš­čio­nys de­mok­ra­tai – ga­li­me su jais dirb­ti Vil­niu­je, ga­li­me su jais dirb­ti to­se ša­ly­se kaip Mol­do­va, Uk­rai­na, Sa­kart­ve­las. Ga­li­ma dirb­ti Va­ka­rų sos­ti­nė­se. Tai yra sun­kus dar­bas, il­ga­lai­kis dar­bas įti­kin­ti vo­kie­čius, pran­cū­zus, Be­ni­liuk­so ša­lių at­sto­vus mąs­ty­ti kaip mes, bet tai tik­rai įma­no­ma, jei­gu pa­si­telk­tu­me va­di­na­muo­sius ne­vy­riau­sy­bi­nin­kus, sme­ge­nis, pro­fe­so­rius, eks­per­tus, ku­rių po­li­ti­kai daž­niau­siai vis dėl­to klau­so.

Taip pat, kad mū­sų dar­bas to­se Ry­tų ša­ly­se bū­tų efek­ty­ves­nis, tu­ri­me iš­skir­ti aiš­kias sri­tis, ku­rio­se ban­do­me su­telk­ti sa­vo re­sur­sus. Mū­sų re­sur­sai yra ri­bo­ti, kaip ir ga­li­my­bė pa­dė­ti toms ša­lims. Ne­se­niai lan­kė­mės su tri­jų Bal­ti­jos ša­lių pir­mi­nin­kais, pa­vyz­džiui, Mol­do­vo­je iš­rink­ta la­bai pro­eu­ro­pie­tiš­ka Vy­riau­sy­bė ir re­a­liai pra­šo bent dvie­jo­se sri­ty­se ypa­tin­gos mū­sų pa­gal­bos. Ener­ge­ti­ko­je pa­da­ry­ti tas pa­čias re­for­mas kaip pas mus – un­bund­lin­gas, „Gaz­promo“ do­mi­na­vi­mas, nes šiuo me­tu kai­nos ky­la Mol­do­vo­je la­bai stip­riai. V. Pu­ti­nas ban­do už­lauž­ti Mol­do­vos Vy­riau­sy­bės ran­kas, nes tu­ri mo­no­po­lį Mol­do­vo­je. La­bai lau­kia mū­sų ener­ge­ti­kos mi­nist­ro, la­bai lau­kia mū­sų vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rės Mol­do­vos Vy­riau­sy­bė, nes bū­tent jų Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja da­ro re­for­mas.

Ži­no­ma, kad tam ne­tu­ri­me per daug lai­ko, bet, pa­ti­kė­ki­te, mū­sų pa­tir­tis, ka­dan­gi tą ma­ši­ną pa­kei­tė­me sa­vo ran­ko­mis, yra ypač ver­ti­na­ma Mol­do­vo­je ar ki­to­se ša­ly­se. Aš, pa­vyz­džiui, la­bai džiau­giuo­si, kad į Sa­kart­ve­lą šiuo me­tu jau ga­li vyk­ti net tre­čia Sei­mo na­rių de­le­ga­ci­ja – ir po­zi­ci­jos, ir opo­zi­ci­jos, nes, de­ja, ten mums taip ir ne­pa­vyks­ta su­kli­juo­ti to po­li­ti­nio pa­veiks­lo į vie­ną. Vi­di­niai ka­rai vyks­ta, jie tik­rai truk­do Sa­kart­ve­lui ei­ti į prie­kį taip, kaip mes no­rė­tu­me.

Aiš­ku, tie pro­jek­tai, ku­riuos vyk­do­me Ry­tų ša­ly­se, tu­ri bū­ti ma­to­mi, žmo­nės juos tu­ri ma­ty­ti. Tai ke­liai, ku­rie tie­sia­mi už Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­ni­gus, tai ža­lio­ji ener­ge­ti­ka, eko­lo­gi­ja, ku­ri at­si­ran­da, tai ir tu­riz­mas. De­ja, mes ne­la­bai daž­nai mo­ka­me par­duo­ti tų pro­jek­tų Ry­tų ša­ly­se.

Api­ben­dri­nant ir ne­gaiš­tant lai­ko, spe­cia­liai pa­da­rė­me šią dis­ku­si­ją pra­šy­da­mi vi­sų par­ti­jos at­sto­vų kiek įma­no­ma sa­vo par­ti­nę po­li­ti­nę di­plo­ma­ti­ją nu­kreip­ti į tas Ry­tų kai­my­nes, nes tik­rai nei vie­na, nei ki­ta, nei tre­čia par­ti­ja vie­na sa­vo jė­go­mis to ne­su­ge­bės pa­da­ry­ti. Yra vi­so­kių po­li­ti­nių kom­po­zi­ci­jų. Dėl Ry­tų part­ne­rys­tės nė­ra iš­mok­ta pa­grin­di­nė lie­tu­viš­ka pa­mo­ka, kad tu­ri veik­ti vi­si kar­tu, in­teg­ruo­da­mi sa­vo ša­lį į Va­ka­rus. De­ja, mū­sų, de­ši­nio­sios pu­sės, bal­sas tik­rai ne vi­są lai­ką yra gir­di­mas to­se ša­ly­se, ku­rio­se, pa­vyz­džiui, va­do­vau­ja par­ti­jos, ku­rios da­ly­vau­ja Eu­ro­pos so­cia­lis­tų ju­dė­ji­muo­se. Pa­vyz­džiui, taip yra Sa­kart­ve­le. Mes la­bai no­rė­tu­me, kad opo­zi­ci­ja įsi­trauk­tų kuo dau­giau į šią ša­lį. Mol­do­vo­je ly­giai taip pat – nors EPP ir li­be­ra­lai šiuo me­tu yra val­džio­je, bet su opo­zi­ci­ja rei­kia ben­drau­ti. Tos vie­ny­bės be jū­sų ne­su­kur­si­me, to­dėl la­bai pra­šau ak­ty­viai įsi­trauk­ti į tą pro­ce­są. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pra­ne­šė­jui. Pa­gal nu­ma­ty­tą dar­bo­tvarkę da­bar tu­rė­tų bū­ti klau­si­mai pra­ne­šė­jui. Taip nu­ma­ty­ta šio klau­si­mo ren­gė­jų. Yra pra­ne­ši­mo pri­sta­ty­mas, yra klau­si­mai, yra dis­ku­si­ja. Aš su­pran­tu, kad ko­le­gos už­si­ra­šė tik dis­ku­tuo­ti. Bet gal yra no­rin­čių klaus­ti? Mi­nu­tė­lę, ko­le­gos. Tie­siog aš pa­skelb­siu, jei­gu pa­sa­ko, kad klau­sia, tai klau­sia, o kas dis­ku­tuo­ti, tai vė­liau. Jūs pa­si­li­ki­te, jei­gu ga­li­te.

A. Skar­džius. Kaip su­pran­tu, no­ri­te dis­ku­si­jo­je da­ly­vau­ti. A. Ly­de­ka? Taip pat dis­ku­tuo­ti. R. Lo­pa­ta – taip pat. D. Ša­ka­lie­nė? Dis­ku­tuo­ti. Mi­nu­tė­lę. Tuoj. At­si­pra­šau.

L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Jei­gu ga­li­ma, dėl ve­di­mo tvar­kos.

PIRMININKAS. Taip.

L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Iš tik­rų­jų yra du žan­rai, du for­ma­tai, kaip jūs tei­sin­gai ir sa­ko­te. Yra klau­si­mai, yra dis­ku­si­ja. Aš taip pat bu­vau už­si­ra­šiu­si gal­vo­da­ma, kad dis­ku­tuo­ti yra il­ges­nis są­ra­šas. Pas­kui iš­si­brau­kiau ir už­si­ra­šiau į tik­rą­ją dis­ku­si­ją.

PIRMININKAS. Ga­li­me pa­da­ry­ti, kad per­si­ra­šy­tu­mė­te iš nau­jo. (Bal­sai sa­lė­je) Pir­ma už­si­ra­šo, kas no­ri pa­klaus­ti. Sa­lė­je nė­ra no­rin­čių pa­klaus­ti? Ge­rai. Ta­da dis­ku­si­ja. (Bal­sai sa­lė­je) Ko­le­gos, jei­gu no­ri­te gin­čy­tis, pra­šom ei­ti už sa­lės ri­bų ir gin­čy­tis. Val­de­ma­ras vie­nin­te­lis no­ri pa­klaus­ti. Pra­šom. Su­tei­kia­me žo­dį V. Val­kiū­nui. Ko­le­ga, jei­gu ga­li­te, pra­šom.

V. VALKIŪNAS (LRF). La­bai ačiū. Čia la­bai įdo­mus, opus ir per­spek­ty­vus klau­si­mas, kaip pra­ne­šė­jas sa­kė, nes yra pa­jun­gia­mas Ry­tų men­ta­li­te­to… ir bu­vu­sios So­vie­tų Są­jun­gos ša­lys, ir tos bu­vu­sios įta­kos, ku­rios gal­būt dau­gu­mai mums yra ar­ti­mes­nės. Bet ar jūs ne­gal­vo­ja­te, kad part­ne­rys­tę rei­kia trans­for­muo­ti į Ry­tų ša­lių są­jun­gą, tų ša­lių są­jun­gą, nes ma­to­te, kaip vyks­ta, kaip du­si­na­ma Len­ki­ja su sa­vo tais… ir kaip čia bu­vo šian­dien pra­neš­ta, kad žiū­rė­ki­te į Kon­sti­tu­ci­ją ir ne­cyp­ki­te, lie­tu­viai, pa­klus­ki­te Briu­se­lio di­rek­ty­voms ir įsta­ty­mams. Ga­li­mai yra di­de­lė per­spek­ty­va, kad bus at­si­jun­gia­ma nuo Va­ka­rų blo­ko ir ver­ty­bių. Kaip jūs ma­no­te, ta per­spek­ty­va, kaip ji eg­zis­tuo­tų ir koks tas mo­de­lis bū­tų, gal trum­pai, mū­sų Ry­tų ša­lių są­jun­gos per­spek­ty­vos? Ačiū.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Iš tik­rų­jų nie­kas ne­ga­li pri­mes­ti jo­kiai vals­ty­bei jos ge­o­po­li­ti­nės orien­ta­ci­jos. Spren­džia pa­ti tau­ta. Trys ša­lys iš še­šių, tai yra Sa­kart­ve­las, Uk­rai­na ir Mol­do­va, ap­si­spren­dė – jos no­ri įsto­ti į Eu­ro­pos Są­jun­gą. De­ja, Eu­ro­pos Są­jun­ga iki šiol taip ir ne­at­sa­kė, ar ga­li jas pri­im­ti, ar ne. Nors mums to­kia tei­sė bu­vo su­teik­ta jau Aso­cia­ci­jos su­si­ta­ri­muo­se 1995 me­tais.

Yra spe­ci­fi­nis at­ve­jis – Bal­ta­ru­si­ja. Tau­ta no­ri, bet re­ži­mas ne­la­bai. To­dėl pats Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mas kol kas at­si­sa­ko da­ly­vau­ti Ry­tų part­ne­rys­tė­je. Mes siū­lo­me, ti­kė­ti­na, taip ir įvyks, kad bū­tent bal­ta­ru­sių pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės at­sto­vai da­ly­vaus Ry­tų part­ne­rys­tės su­si­ta­ri­me. O jei­gu jūs at­si­me­na­te tai, kas vy­ko 2013 me­tais, de­ja, tiek Ar­mė­ni­ja, tiek Azer­bai­dža­nas bu­vo at­kal­bė­ti vie­no di­džiu­lio Ry­tų kai­my­no ne­da­ly­vau­ti šia­me pro­ce­se ir, kaip ku­rie ana­li­ti­kai sa­ko, po to ma­to­me, kas įvy­ko Ar­mė­ni­jo­je ir Azer­bai­dža­ne. Aš ir­gi pri­me­nu sa­vo drau­gams ta­me re­gio­ne, jei­gu vis dėl­to bū­tų bu­vę ki­to­kie spren­di­mai 2013 me­tais, gal ki­to­kia ir Eu­ro­pos Są­jun­gos re­ak­ci­ja bū­tų bu­vu­si į tą kon­flik­tą, ku­ris įvy­ko. Bet kiek­vie­na tau­ta ren­ka­si pa­ti ir mes tos va­lios tik­rai pri­mes­ti ne­ga­li­me. Ką mes ga­lė­tu­me ir tu­rė­tu­me pa­da­ry­ti – toms ša­lims, ku­rios jau no­ri įsto­ti į Eu­ro­pos Są­jun­gą, pa­ban­dy­ti vis dėl­to tą per­spek­ty­vą at­ver­ti.

PIRMININKAS. Ačiū dar kar­tą. Dar li­ki­te, jei­gu ga­li­ma, ko­le­ga, mi­nu­tę, nes no­riu dar kar­tą pa­klaus­ti, ar yra dar no­rin­čių ko­le­gų pa­klaus­ti. V. Ąžuo­las už­si­ra­šęs dis­ku­tuo­ti ar pa­klaus­ti? Dis­ku­tuo­ti. O ko­le­ga Ema­nu­e­lis? Tvar­ka. Vis­kas, no­rin­čių klaus­ti ne­bė­ra. Ačiū, ko­le­ga Žy­gi­man­tai.

Tai­gi dis­ku­si­ja. Pra­de­da­me dis­ku­si­ją. Pir­mas dis­ku­tan­tas A. Skar­džius, ar ne? Ne­be. D. Ša­ka­lie­nė frak­ci­jos var­du, at­si­pra­šau. Do­vi­lė. Pra­šom, ger­bia­ma Do­vi­le.

D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tik­rų­jų Ry­tų part­ne­rys­tės idė­ja šiuo me­tu iš­gy­ve­na ne pa­čius ge­riau­sius lai­kus ir to prie­žas­tis jau iš­var­di­no ger­bia­mas Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Bet rei­kia at­vi­rai pri­pa­žin­ti, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jų ir kai ku­rių Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių dė­me­sys Ry­tų part­ne­rys­tės po­li­ti­kai taip pat krin­ta. Pie­ti­nės Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės la­biau rū­pi­na­si sa­vo re­gio­no vals­ty­bių in­teg­ra­ci­ja. Ki­tos ne­no­ri er­zin­ti Ru­si­jos. Ki­toms nė­ra aiš­ki mo­ty­va­ci­ja ir ga­lu­ti­nis ti­kė­ti­nas re­zul­ta­tas.

Tu­ri­me pri­pa­žin­ti, kad Lie­tu­va taip pat ga­lė­tų ir tu­rė­tų bū­ti ak­ty­ves­nė ir am­bi­cin­ges­nė. Ir šian­die­nia­me pra­ne­ši­me dau­giau yra kal­ba­ma apie grės­mes esa­mo­je si­tu­a­ci­jo­je ne­gu apie re­a­lius prak­ti­nius žings­nius. Ta­čiau vi­si su­tin­ka­me, kad be to ne­ju­dė­si­me į prie­kį. Ne­ga­li­me ne­pa­ste­bė­ti, kad Lie­tu­vai pir­mi­nin­kau­jant Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bai 2013 me­tais en­tu­ziaz­mo ir no­ro pa­spar­tin­ti in­teg­ra­ci­nius pro­ce­sus bu­vo ne­pa­ly­gin­ti dau­giau. Ta­čiau ar pa­kan­ka­mai esa­me iš­ana­li­za­vę si­tu­a­ci­ją, ko­dėl Ry­tų part­ne­rys­tės klau­si­mas pas­ta­rai­siais me­tais yra įstri­gęs ar­ba tie­siog pa­sy­vu­mo zo­no­je. Ne­at­li­kus es­mi­nės prie­žas­čių ana­li­zės, ko­dėl ji buk­suo­ja, bū­si­me pa­smerk­ti kar­to­ti tas pa­čias klai­das.

Da­bar­ti­nės ES nuo­tai­kas in­teg­ra­ci­jos klau­si­mais ne­se­niai pa­ma­tė­me ir ne­aiš­kiam lai­ko tar­pui nu­kė­lus Va­ka­rų Bal­ka­nų ša­lių pri­ėmi­mą į mū­sų są­jun­gą. Šia­me kon­teks­te pri­sta­ty­tos Ry­tų part­ne­rys­tės gai­rės iš­ties la­bai rei­ka­lin­gos tiek mums kaip dar vie­nas įsi­pa­rei­go­ji­mas tęs­ti dar­bą, tiek mū­sų part­ne­riams Ry­tų part­ne­rys­tės ša­ly­se kaip dar vie­nas pa­ti­ki­ni­mas, kad mes jų ne­pa­mirš­ta­me. Dėl to svei­ki­nu Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tą. Kar­tu tai yra drą­sios po­zi­ci­jos ir jo­mis įti­kin­ti mū­sų part­ne­rius Va­ka­rų Eu­ro­pos sos­ti­nė­se ne­bus leng­va.

Pra­dė­siu nuo to, kad so­cial­de­mok­ra­tai vi­sa­da pa­si­sa­kė už Ry­tų part­ne­rys­tę. Tik­rai ne­no­rė­da­ma sa­vin­tis nė vie­nos val­džios ir nė vie­no lie­tu­vio, dir­bu­sio Eu­ro­pos Par­la­men­te, įdir­bio, vis dėl­to džiau­giuo­si, kad 2013 me­tų Vil­niaus samitas dėl Ry­tų part­ne­rys­tės įvy­ko tiek Vy­riau­sy­bės, tiek Sei­mo lyg­me­niu aiš­kią ly­de­rys­tę už­imant soc­de­mams. Mes ir to­liau pa­lai­ky­si­me šią kryp­tį.

Ma­nau, kad šian­dien tik­rai ver­ta pri­si­min­ti tuos me­tus, nes jie ga­li su­teik­ti mū­sų šian­die­nos dis­ku­si­jai di­des­nę per­spek­ty­vą. Ta­da, 2013 me­tų ru­de­nį, tuo­me­ti­nis Uk­rai­nos pre­zi­den­tas V. Ja­nu­ko­vy­čius (na, šian­dien tai ne­ste­bi­na) Vil­niu­je taip ir ne­pa­si­ra­šė Aso­cia­ci­jos ir lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­ties. Bet ne­ži­nau, jei tuo­met kas bū­tų pa­sa­kęs, kad po aš­tuo­ne­rių me­tų iš Ry­tų part­ne­rys­tės ša­lių bū­tent Uk­rai­na bus be­ne la­biau­siai apie ar­tes­nį san­ty­kį su Eu­ro­pos Są­jun­ga go­do­jan­ti vals­ty­bė, iš­gy­ve­nu­si tiek tau­tos at­gi­mi­mą, tiek da­lies te­ri­to­ri­jos oku­pa­ci­ją, re­tas tą die­ną bū­tų pa­lai­kęs to­kias kal­bas re­a­lis­tiš­ko­mis.

Ką tai reiš­kia? Kaip grei­tai si­tu­a­ci­ja ga­li keis­tis. Kaip grei­tai vi­sa ko­or­di­na­čių sis­te­ma ga­li pa­si­keis­ti. Vi­sa sis­te­ma, ku­rio­je mes vei­kia­me. Tu­rė­da­mi ome­ny­je ne­leng­vą Ry­tų part­ne­rys­tės pro­gra­mos da­bar­ti­nę pa­dė­tį, ga­li­me iš to sem­tis op­ti­miz­mo. Tai, kas šian­dien mums at­ro­do įstri­gę, la­bai grei­tai ga­li pa­si­keis­ti, ir mes ga­li­me su­vai­din­ti ak­ty­vų vaid­me­nį.

 So­cial­de­mok­ra­tų ma­ny­mu, Lie­tu­vos ar­ti­miau­si veiks­mai tu­rė­tų bū­ti ak­ty­viau da­ly­vau­ti for­muo­jant nau­jas ar at­gai­vi­nant jau vei­ku­sias ko­a­li­ci­jas. Taip pat iš tik­rų­jų tai­kant „dau­giau už dau­giau“ prin­ci­pą, tas bū­tų są­ži­nin­go ir tei­sin­ges­nio mo­ty­va­vi­mo prie­mo­nė. Mū­sų par­ti­nia­me Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te tik­rai in­ten­sy­viai dis­ku­ta­vo­me su ko­mi­te­to va­do­vy­be, kad tu­rė­tu­me tai­ky­ti ke­le­tą skir­tin­gų prie­mo­nių. Kal­bant apie pa­siū­ly­mą su­bur­ti dar­bo gru­pę, pa­sa­ky­siu, kad Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro 2015 m. rug­pjū­čio 13 d. įsa­ky­mu jau yra su­da­ry­ta dar­bo gru­pė Ry­tų part­ne­rys­tės po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mui ko­or­di­nuo­ti ir jos su­dė­tis pa­keis­ta 2020 me­tais. Ji tu­rė­tų jau da­bar svars­ty­ti in­teg­ra­ci­jos klau­si­mus, nes 2027 me­tai dar yra la­bai to­li. Pa­sa­ky­siu, kad ana­lo­giš­ka gru­pė bu­vo įsteig­ta prieš pir­mi­nin­ka­vi­mą 2013 me­tais, ta­čiau ta­da ji at­li­ko dau­giau ad­mi­nist­ra­ci­nį pir­mi­nin­ka­vi­mo, lo­gis­ti­kos ko­or­di­na­vi­mo vaid­me­nį, o su­si­ti­ki­mų tu­ri­nys, aukš­čiau­sio ly­gio tu­ri­nys bu­vo for­muo­ja­mas Briu­se­ly­je. Bū­tent to­dėl Lie­tu­va tu­rė­tų sa­vo įta­ką stip­rin­ti per nuo­la­ti­nį at­sto­vą prie Eu­ro­pos Są­jun­gos. To­dėl kuo grei­tes­nis šio at­sto­vo pa­sky­ri­mas yra mū­sų vi­sos vals­ty­bės in­te­re­sas. Klau­si­mą, ar ver­ta to­kio stra­te­gi­nio po­bū­džio po­kal­biuo­se ir do­ku­men­tuo­se mi­nė­ti kon­kre­čias pa­var­des, ma­no ko­le­gos, tik­rai tu­rin­tys la­bai il­ga­me­tę di­plo­ma­ti­nę pa­tir­tį mū­sų ko­mi­te­te, tie­siog ke­lia šį klau­si­mą. Iš­sky­rus šias ke­lias de­ta­les, mū­sų frak­ci­ja su­tin­ka su be­veik vi­so­mis Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pa­teik­to­mis gai­rė­mis, bet pa­teik­siu tik ke­tu­rias prak­ti­nes pa­sta­bas, kaip ga­lė­tu­me dar la­biau iš­plės­ti mū­sų dis­ku­si­ją.

Pir­ma. No­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad Lie­tu­vos ofi­cia­li fi­nan­si­nė pa­ra­ma Ry­tų part­ne­rys­tei ne­di­dė­ja, o jei ver­tin­si­me pa­gal ben­drų­jų na­cio­na­li­nių pa­ja­mų da­lį, nuo­sek­liai ma­žė­ja. 2020 me­tais šis ro­dik­lis nu­kri­to iki 0,11 %. Lie­tu­vos įsi­pa­rei­go­ji­mai iki 2020–2030 yra skir­ti ne ma­žiau kaip 0,33 %. Taip pat tu­rė­tu­me pa­reng­ti ir įtrauk­ti Ry­tų part­ne­rys­tės ša­lis į ni­ši­nius pro­jek­tus ak­ty­viau da­ly­vau­ti de­le­guo­jant per ES ins­ti­tu­ci­jas vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo, tei­sės ak­tų vir­še­ny­bės, žmo­gaus tei­sių, de­mo­kra­tijos ir ki­tų sri­čių eks­per­tus.

An­tra. Ki­tas be ga­lo svar­bus fak­tas yra tai, kad iš vi­sų Ry­tų part­ne­rys­tės ša­lių fak­tiš­kai tik Bal­ta­ru­si­ja ne­tu­ri įšal­dy­to kon­flik­to, ku­ria­me vie­naip ar ki­taip da­ly­vau­tų Ru­si­ja. Ši V. Pu­ti­no pa­si­rink­ta tak­ti­ka pa­si­ro­dė ypač efek­ty­vi, truk­dan­ti šioms ša­lims įsi­jung­ti į Va­ka­rų de­mo­kra­tijų klu­bą, to­dėl ypač de­ri­nant su dau­giag­re­tiš­ku­mo prin­ci­pu svar­bu for­muo­ti part­ne­rys­tes sau­gu­mo klau­si­mais, ypač hib­ri­di­nių, in­for­ma­ci­nių ir ki­ber­ne­ti­nių grės­mių klau­si­mais.

Tre­čia. Mū­sų Ry­tų part­ne­rys­tės stra­te­gi­jo­je bū­ti­na ap­svars­ty­ti Ru­si­jos vaid­me­nį, ypač Ru­si­jos po V. Pu­ti­no klau­si­mą. Prieš dve­jus me­tus mi­nint Ry­tų part­ne­rys­tės de­šimt­me­tį len­kų ir Vi­šeg­ra­do po­li­ti­kai ra­gi­no po­li­ti­kus tu­rė­ti at­sa­ky­mus, jei­gu ES vėl nu­spręs­tų pa­ban­dy­ti per­krau­ti san­ty­kius su Ru­si­ja. Šian­dien tai ne­at­ro­do ti­kė­ti­na, bet Ru­si­jos klau­si­mas vis gar­siau ky­la JAV ir Ki­ni­jos kon­teks­te. Ko­kie bus mū­sų ar­gu­men­tai ir gy­ny­bi­nės li­ni­jos šia­me kon­teks­te, ko­kios bus mū­sų rau­do­nos li­ni­jos?

Pas­ku­ti­nė pa­sta­ba. Be po­li­ti­nių re­a­li­jų, la­biau­siai at­stu­mą tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Ry­tų part­ne­rys­tės ša­lių ga­li pa­di­din­ti sėk­min­gai įsi­bė­gė­jan­tis Eu­ro­pos ža­lia­sis kur­sas. Jei­gu 2020–2030 Eu­ro­pa bent jau iš da­lies per­eis prie ža­lio­sios ener­ge­ti­kos ir eko­no­mi­kos ir tai ly­dės mo­kes­ti­nė sis­te­ma, Ry­tų part­ne­rys­tės ša­lims ženg­ti ža­li­ni­mo­si kryp­ti­mi žings­nis į žings­nį su Eu­ro­pa bus la­bai sun­ku, nes jų eko­no­mi­kos ga­li tap­ti vi­siš­kai ne­kon­ku­ren­cin­gos ben­dro­je Eu­ro­pos Są­jun­gos rin­ko­je. Ki­ta…

PIRMININKAS. Lai­kas, ko­le­ge.

D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Pas­ku­ti­nį sa­ki­nį, ge­rai?

PIRMININKAS. Pa­si­sten­ki­te. At­si­pra­šau.

D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Ki­ta ver­tus, pra­ra­du­si pa­ja­mas iš naf­tos ir du­jų par­da­vi­mo Ru­si­ja ga­li tap­ti dar des­pe­ra­tiš­kesnė, ki­taip ta­riant, ža­lia­sis kur­sas tu­ri aiš­kų ge­o­po­li­ti­nį at­spal­vį, mes tu­ri­me jį įver­tin­ti, įver­tin­ti ri­zi­ką ir su­gal­vo­ti, kaip ga­lė­tu­me tai iš­spręs­ti. Dar kar­tą ačiū Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tui už šią la­bai rei­ka­lin­gą dis­ku­si­ją.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­ma ko­le­ge. Kvie­čiu frak­ci­jos var­du A. Ly­de­ką.

A. LYDEKA (LSF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, pir­miau­sia, be abe­jo, no­riu la­bai pa­dė­ko­ti Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tui už pri­sta­ty­mą šio pra­ne­ši­mo, taip pat vi­sam ko­mi­te­tui, ak­ty­viai pri­si­dė­ju­siam ir dir­bu­siam ren­giant šį pra­ne­ši­mą, be abe­jo, ir ko­mi­te­to biu­ro dar­buo­to­jams.

Ko­le­gos, kar­tais ga­li­me iš­girs­ti kai ku­rių as­me­nų pa­sa­ky­mus, ar iš tie­sų yra ver­ta skir­ti reikš­min­gus fi­nan­si­nius ir žmo­giš­kuo­sius re­sur­sus re­mti ki­toms vals­ty­bėms. Ta­čiau, ger­bia­mie­ji, taip, kaip ir kiek­vie­nas žmo­gus sa­vo as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me kai­my­nus no­ri tu­rė­ti tai­kius, kles­tin­čius žmo­nes, ly­giai taip pat kai­my­nys­tė yra itin reikš­min­ga ir vals­ty­bėms. De­mo­kra­tiškos, pa­si­tu­rin­čios, sa­vo sau­gu­mą už­tik­rin­ti ge­ban­čios Lie­tu­vos vals­ty­bės kai­my­nės yra Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis in­te­re­sas.

O kal­bant apie pri­sta­ty­tą pra­ne­ši­mą, pa­pil­do­mai no­riu at­kreip­ti dė­me­sį į ke­lis as­pek­tus. Itin svar­bus yra Ry­tų part­ne­rys­tės po­li­ti­kos ry­šys su Eu­ro­pos Są­jun­gos Ben­dri­jos plėt­ros dar­bo­tvarke. Iki šiol Ry­tų part­ne­rys­tės po­li­ti­ka yra at­ski­ria­ma nuo na­rys­tės Ben­dri­jo­je, ta­čiau bū­tent na­rys­tės per­spek­ty­vos su­tei­ki­mas tam­pa di­džiau­sia pa­ska­ta ša­lims part­ne­rėms įgy­ven­din­ti su­dė­tin­gas, bran­giai po­li­ti­niu ir eko­no­mi­niu po­žiū­riu kai­nuo­jan­čias pri­si­tai­ky­mo prie eu­ro­pie­tiš­kų stan­dar­tų re­for­mas.

Ki­tas iš­skir­ti­nai svar­bus as­pek­tas – Ry­tų part­ne­rys­tės po­li­ti­kos ba­lan­sa­vi­mas tarp sie­kio iš­lai­ky­ti ben­drą po­li­ti­kos for­ma­tą še­šioms skir­tin­goms vals­ty­bėms ir kar­tu no­ro plė­to­ti glau­des­nį dia­lo­gą su ša­li­mis, ku­rios efek­ty­viau įgy­ven­di­na re­for­mas ir tu­ri am­bi­ci­jų gi­lin­ti su­ar­tė­ji­mą, tad la­biau tu­rė­tų link­ti skir­tin­gų grei­čių po­li­ti­kos vyk­dy­mo link. San­ty­kiai Ry­tų part­ne­rys­tės for­ma­tu tu­rė­tų bū­ti grin­džia­mi prin­ci­pu – pa­ra­ma už pa­žan­gą, mo­re for mo­re, ir ma­žiau pa­ra­mos už ma­žes­nę pa­žan­gą, less for less.

Gal­būt ra­por­te net­gi di­des­nis dė­me­sys tu­rė­jo bū­ti ski­ria­mas „Trio stra­te­gi­jai 2030“. Svar­bu ne­pa­mirš­ti to, kad si­tu­a­ci­ja kiek­vie­no­je Ry­tų part­ne­rys­tės vals­ty­bė­je yra di­na­miš­ka. Vie­ni veiks­mai ir spren­di­mai ple­čia ir gi­li­na ben­dra­dar­bia­vi­mą bei pro­eu­ro­pie­tiš­ką kryp­tį, ki­ti ga­li iš da­lies at­ro­dy­ti kaip stag­na­ci­ja ar net žings­nis at­gal. Sa­kart­ve­lo po­li­ti­nė kri­zė, opo­zi­ci­jos ly­de­rių so­di­ni­mas į ka­lė­ji­mą ga­li su­po­nuo­ti klau­si­mą, ar tik­rai šiai vals­ty­bei vie­ta tre­je­te Ry­tų part­ne­rys­tės ša­lių, ku­rios yra pa­da­riu­sios di­džiau­sią pa­žan­gą ir su ku­rio­mis ben­dra­dar­bia­vi­mas tu­ri gi­lė­ti spar­čiau­siai. Taip pat Ar­mė­ni­jo­je įvy­kę ir skaid­rūs rin­ki­mai, ir re­for­mos ro­do šios ša­lies spar­tes­nių per­mai­nų po­ten­cia­lą. Ne­pai­sant to, kad si­tu­a­ci­ja nuo­la­tos kin­ta, Ry­tų kai­my­nys­tės po­li­ti­ka tu­ri bū­ti nuo­sek­li sie­kiant pa­žan­gos, ne­pai­sant tam tik­rų iš­ky­lan­čių kliū­čių.

Ga­li­me pri­si­min­ti Lie­tu­vos at­ve­jį, kai 1992 me­tais rin­ki­mus lai­mė­jo LDDP. Bu­vo nuo­gąs­tau­ja­ma, ar tik ša­lis vėl ne­grįš prie po­li­ti­kos, nuo ku­rios bė­go, ta­čiau es­mi­nis po­ky­tis vi­suo­me­nė­je, vals­ty­bė­je jau bu­vo įvy­kęs, jau bu­vo ne­pa­kei­čia­mas ir nie­kas to po­ky­čio ne­su­stab­dė.

Ir dar svar­bu pa­mi­nė­ti, kad Ry­tų part­ne­rys­tės vals­ty­bė­se sa­vo įta­ką no­ri stip­rin­ti ne tik Ru­si­ja, bet ir Ki­ni­ja. Šis fak­tas, ma­nau, tu­rė­tų bū­ti itin reikš­min­gas pa­grin­džiant am­bi­cin­gą Ry­tų part­ne­rys­tės po­li­ti­kos po­rei­kį.

Ne ma­žiau svar­bu pa­brėž­ti ir glau­des­nę Ry­tų part­ne­rys­tės ša­lių in­teg­ra­ci­ją į Eu­ro­pos Są­jun­gos rin­ką. Tai yra Ry­tų part­ne­rys­tės vals­ty­bių ins­ti­tu­ci­jų stip­ri­ni­mas, tai yra rei­ka­lin­gas rea­lus pre­ky­bos li­be­ra­li­za­vi­mas, pa­vyz­džiui, pro­ble­mos dėl kvo­tų, ku­rios kai ku­riais at­ve­jais bū­na iš­nau­do­ja­mos per ke­le­tą sa­vai­čių. Tai yra Ry­tų part­ne­rys­tės vals­ty­bėms bū­tų nau­din­gas įsi­lie­ji­mas į ben­drą mo­kė­ji­mų eu­rais erd­vę SEPA. Tai yra trans­por­to jung­čių ge­ri­ni­mas.

Vi­sai baig­da­mas no­riu pa­teik­ti ke­lis kon­kre­čius pa­siū­ly­mus kaip sta­bi­lios Ry­tų part­ne­rys­tės ša­lių de­mo­kra­tijos pa­ska­tas.

Pir­ma. Ry­tų part­ne­rys­tės ša­lių tei­si­nių sis­te­mų re­for­mų pa­lai­ky­mas yra es­mi­nė de­mo­kra­tijos plėt­ros są­ly­ga, to­dėl yra bū­ti­na šių re­for­mų ana­li­zė bei re­ko­men­da­ci­jų tei­ki­mas. Taip pat ben­dra­dar­bia­vi­mo tarp Ry­tų part­ne­rys­tės vals­ty­bių ir Eu­ro­pos Są­jun­gos po­li­ti­nių ly­de­rių in­ten­sy­vi­ni­mas – kaip prie­mo­nė per­duo­ti ge­rą­ją prak­ti­ką. Di­des­nis pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės veik­loms Ry­tų part­ne­rys­tės vals­ty­bė­se ski­ria­mas fi­nan­sa­vi­mas. Kaip ir Ry­tų part­ne­rys­tės vals­ty­bių jau­ni­mo švie­ti­mas, prak­ti­nės pa­tir­ties Ben­dri­jos vals­ty­bė­se su­tei­ki­mas bei jų grį­ži­mas į gim­tą­sias ša­lis, re­for­mų vyk­dy­mas. Dar kar­tą ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga Ar­mi­nai. Frak­ci­jos var­du kal­bės P. Gra­žu­lis. Kvie­čia­me į tri­bū­ną.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, aš ma­ny­čiau ir šian­dien už­re­gist­ra­vau re­zo­liu­ci­ją, kad mes la­biau rem­tu­mė­mės Vi­šeg­ra­do ša­li­mis. Kaip jūs ži­no­te, 1991 me­tais ke­tu­rios vals­ty­bės, tai yra Če­ki­ja, Slo­va­ki­ja, Len­ki­ja ir Veng­ri­ja, įkū­rė Vi­šeg­ra­do ša­lių gru­pę. Tai is­to­riš­kai, kul­tū­riš­kai mums yra la­bai ar­ti­mos ša­lys. Dar nuo Jo­gai­lai­čių lai­kų mes ėjo­me to­kiu is­to­ri­niu ke­liu, ir kul­tū­ri­niu, ir is­to­ri­niu. Be abe­jo­nės, ir so­vie­ti­nė sis­te­ma mums pa­li­ko di­džiu­lę ža­lą. Jei­gu mes, Lie­tu­va, pri­si­jung­tu­me prie Vi­šeg­ra­do ša­lių gru­pės, tap­tu­me penk­tą­ja vals­ty­be, ma­nau, net pa­čios Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­du­je su­stip­rin­tu­me Vi­šeg­ra­do ša­lių bal­są.

Šian­dien mū­sų di­de­lis sie­kis, kad Uk­rai­na, Gru­zi­ja, Mol­do­va, Ar­mė­ni­ja tap­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rė­mis. Ži­no­ma, se­no­sios Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lys del­sia dėl tam tik­rų su­si­klos­čiu­sių si­tu­a­ci­jų, dėl ne­vi­siš­ko ap­si­spren­di­mo kai ku­rių ša­lių, bet mū­sų vie­nin­ga po­li­ti­ka šio­je sri­ty­je su Vi­šeg­ra­do ša­li­mis tik­rai įdė­tų di­de­lį in­dė­lį. Yra di­de­lis pa­vo­jus ir pa­čiai Eu­ro­pos Są­jun­gai, nes ji ki­lo iš krikš­čio­niš­kų ver­ty­bių. Jos yra pra­ran­da­mos, o tą krikš­čio­niš­ką kul­tū­rą ir krikš­čio­niš­ką mo­ra­lę kei­čia gen­de­riz­mas.

Vi­šeg­ra­do ša­lys ban­do bū­ti at­sva­ra šiam di­džiu­liam li­be­ra­li­za­vi­mui ir nai­ki­ni­mui vi­sų krikš­čio­niš­kų ver­ty­bių. Mes sto­tu­me į tų ša­lių blo­ką ir mū­sų bal­sas bū­tų daug stip­res­nis net ir šiuo la­bai svar­biu klau­si­mu. Jei­gu bus su­nai­kin­ta, tas da­bar la­bai spar­čiai da­ro­ma, krikš­čio­niš­ka kul­tū­ra, aš ma­nau, iš­nyks ir pa­ti Eu­ro­pos Są­jun­ga. Ji su­by­rės, nes vi­sos są­jun­gos tu­ri lai­kytis ver­ty­bi­nių pa­ma­tų. De­ja, tos ver­ty­bės plau­na­mos, kaip so­viet­me­čiu plo­vė ko­mu­niz­mas, ko­mu­niz­mo ide­a­liz­mas, taip da­bar gen­de­riz­mas pa­kei­tė tą so­vie­ti­nę kul­tū­rą ir so­vie­ti­nę ide­o­lo­gi­­ją. Pa­ly­gin­ki­me tą so­vie­ti­nių lai­kų ide­o­lo­gi­ją: da­bar ji la­bai ta­pa­ti su li­be­ra­lis­ti­ne ir gen­de­ris­ti­ne ide­o­lo­gi­ja, to­dėl čia ypač rei­kia di­de­lio dė­me­sio ir di­de­lių jė­gų ap­gin­ti toms ver­ty­bėms.

Jei­gu mes pa­žiū­rė­tu­me, kas pir­mas Lie­tu­vo­je įstei­gė va­di­na­mą­jį part­ne­rys­tės įsta­ty­mą? 1940 me­tais J. Sta­li­nas oku­pa­vo Lie­tu­vą, pa­nai­ki­no baž­ny­ti­nę san­tuo­ką ir įstei­gė ci­vi­li­nę san­tuo­ką, tai yra įtei­si­no part­ne­rys­tę. Kas vi­so­je šio­je krikš­čio­niš­ko­je Eu­ro­po­je pir­mas įtei­si­no abor­tą? V. Le­ni­nas sa­vo 18 dek­re­tu. Tai, ką da­rė V. Le­ni­nas: kū­rė ko­mu­nas, kaip sa­ko, rė­mė tas ben­dras šei­mas, nai­ki­no jas, be abe­jo­nės, tai da­bar da­ro gen­de­riz­mas ir li­be­ra­liz­mas. Čia pa­vo­jus taip pat yra be ga­lo di­de­lis Lie­tu­vai, o to­kios kaip Len­ki­ja, Veng­ri­ja sto­vi tų krikš­čio­niš­kų ver­ty­bių iš­sau­go­ji­mo sar­gy­bo­je. Jei­gu mes įsi­jung­tu­me į Vi­šeg­ra­do ša­lių gru­pę, tik­rai su­stip­rin­tu­me po­zi­ci­jas ir Eu­ro­po­je, ir Vi­šeg­ra­do ša­ly­se ir atrem­tu­me leng­viau tą li­be­ra­liz­mą, ei­nan­tį iš se­nų­jų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių.

Šią re­zo­liu­ci­ją aš už­re­gist­ra­vau, ti­kiuo­si, kon­ser­va­to­riai ne­pri­eš­ta­raus, mes įtrauk­si­me į dar­bo­tvarkę ir ga­lė­si­me svars­ty­ti gal­būt kar­tu ket­vir­ta­die­nį su re­zo­liu­ci­ja, ku­ria ban­dy­si­me pa­re­da­ga­vę pa­rem­ti Len­ki­ją ne tik pa­bė­gė­lių klau­si­mu, ne tik ko­vo­je su Bal­ta­ru­si­ja ir Ru­si­ja, bet ir ko­vo­je su Eu­ro­pos Są­jun­ga už sa­vo ver­ty­bes. (Bal­sas sa­lė­je: „Bra­vo!)

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Dar frak­ci­jos var­du no­rė­tų pa­si­sa­ky­ti M. Ma­ti­jo­šai­tis. Pra­šom, ko­le­ga, kvie­čiu į tri­bū­ną. Ruo­šia­si E. Zin­ge­ris.

M. MATIJOŠAITIS (LF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos. Ga­lios pu­siau­svy­ra – ter­mi­nas var­to­tas nuo se­no­vės an­ti­kos lai­kų Grai­ki­jo­je iki Ap­švie­tos fi­lo­so­fo D. Hiu­mo, iš­ki­liau­sių XX am­žiaus mąs­ty­to­jų tarp­tau­ti­nių san­ty­kių te­ma, pa­vyz­džiui, H. J. Mor­gento ir ki­tų re­a­liz­mo kryp­ties at­sto­vų. Ry­tų part­ne­rys­tės kon­teks­te ga­lios pu­siau­svy­ros prin­ci­pas įgau­na nau­ją reikš­mę. Nors Ry­tų part­ne­rys­tė ini­ci­juo­ta 2008 me­tais Šve­di­jos ir Len­ki­jos, Lie­tu­vo­je ši reikš­mė pa­si­da­rė pla­čiau ži­no­ma vi­suo­me­nei 2013 me­tais, kai tuo­me­tis Uk­rai­nos pre­zi­den­tas V. Ja­nu­ko­vy­čius ne­pa­si­ra­šė Eu­ro­pos Są­jun­gos aso­cia­ci­jos su­tar­ties. Vi­si pui­kiai pa­me­na­me, ko­kie kru­vi­ni įvy­kiai buvo po to, įga­vę su­si­rin­ki­mų lais­ve be­si­nau­do­jan­čių, pra­džio­je stu­den­tų, vė­liau pla­čios vi­suo­me­nės, pro­eu­ro­pie­tiš­kų, lais­vę ir de­mo­kra­tiją my­lin­čių uk­rai­nie­čių su­si­do­ro­ji­mo for­mą, iki šiol tebe­si­tę­sian­čio hib­ri­di­nio ka­ro gin­klų žvan­ge­sį, ne­tei­sė­tą Kry­mo pu­sia­sa­lio oku­pa­ci­ją, klas­to­tus ir klas­to­ja­mus vie­tos rin­ki­mus, gru­bius tarp­tau­ti­nės tei­sės pa­žei­di­mus, ci­vi­li­niu rei­su MH17 skri­du­sio Ma­lai­zi­jos oro li­ni­jų lėk­tu­vo nu­mu­ši­mą. Per šią ka­tast­ro­fą žu­vo vi­si 298 lėk­tu­vu skri­dę žmo­nės, iš jų 196 Ny­der­lan­dų pi­lie­čiai. Taip, kaip mums ir Eu­ro­pai akių, de­ja, ne­at­mer­kė Ru­si­jos ir Gru­zi­jos ka­ras 2008 me­tais, taip Uk­rai­nos įvy­kiai akis at­mer­kia ga­na pla­čiai. Nė­ra iliu­zi­jų, ko­kį kai­my­ną tu­ri­me sa­vo pa­šo­nė­je iš Ry­tų, žvan­gi­nan­tį gin­klais, ne­žy­mė­to­mis uni­for­mo­mis, ci­niš­kai ne­ger­bian­tį jo­kių tarp­tau­ti­nių nor­mų. Tik leis­ki­te pa­brėž­ti, kad šis pa­si­sa­ky­mas nė­ra nu­kreip­tas prieš kon­kre­čią kul­tū­riš­kai ir is­to­riš­kai tur­tin­gą sve­tin­gų ir nuo­šir­džių žmo­nių tau­tą. Jis nu­kreip­tas prieš kon­kre­tų au­to­kra­ti­nį ag­re­sy­vų re­ži­mą.

De­ja, ten­ka pri­pa­žin­ti, kad po­so­vie­ti­nės erd­vės vals­ty­bės yra įta­kos zo­nų pa­si­da­li­ji­mo er­d­vė­je, bent jau iš mi­nė­tos ga­lios pu­siau­svy­ros per­spek­ty­vos. Ta­čiau vis daž­niau gir­di­me eu­ro­pi­nius bal­sus, at­lie­pian­čius Ry­tų Eu­ro­pos vals­ty­bių na­rių po­zi­ci­jas, ir ma­to­me žvilgs­nius, lau­kian­čius pa­ta­ri­mų ir eks­per­ti­nės nuo­mo­nės. Lie­tu­va ta­po vie­na iš ryš­kiau­sių Ry­tų part­ne­rys­tės ini­cia­ty­vos am­ba­sa­do­rių Eu­ro­pos Są­jun­go­je, ne­pai­sant, ar kai­rie­ji, ar de­ši­nie­ji yra tuo­me­ti­nė­je val­džio­je. Ver­ti­na­me šią vie­nin­gą Eu­ro­pos sto­vė­se­ną už­sie­nio po­li­ti­ko­je. O klau­si­mo de­li­ka­tu­mas ro­do tai, kad čia rei­kės ap­si­šar­vuo­ti kan­try­be, įvar­din­čiau, stra­te­gi­niu nuo­sek­lu­mu.

Ga­lios pu­siau­svy­ra nė­ra vien mi­li­ta­ris­ti­nių pa­jė­gų de­monst­ra­vi­mas, no­rint plės­ti vie­nos ar ki­tos ša­lies ar ša­lių blo­ko įta­ką ati­tin­ka­ma­me re­gio­ne. Laips­niš­kai ga­li­me nu­ga­lė­ti sa­vo sėk­me. Eu­ro­pos Są­jun­ga tu­ri šį kom­for­tą – ro­dy­ti san­ty­ki­nį, bet aki­vaiz­dų skir­tu­mą, gy­ve­ni­mo ko­ky­bės skir­tu­mą. Tai ap­ima kon­ku­ren­cin­gą dar­bo už­mo­kes­tį, lais­vus rin­ki­mus, žo­džio lais­vę, žmo­gaus tei­sių už­tik­ri­ni­mą, nuo­la­ti­nį įdir­bį sie­kiant iš­mok­ti gerb­ti vie­niems ki­tus, ne­pai­sant tau­ti­nio iden­ti­te­to, sek­su­a­li­nės orien­ta­ci­jos, odos spal­vos, tur­ti­nės, so­cia­li­nės pa­dė­ties.

Lie­tu­vo­je ku­ria­mi Bal­ta­ru­si­jos ver­slai, star­tuo­liai, aukš­tą pri­dė­ti­nę ver­tę ku­rian­tys pro­fesio­na­lai, vie­nin­gai kur­pia­me vil­tis vie­ną die­ną pa­ma­ty­ti Bal­ta­ru­si­ją lais­vą ir de­mo­kra­tišką. Nuo­sek­liai ben­dra­dar­biau­ja­me su Uk­rai­nos val­džia, da­li­na­mės kon­tak­tais, di­plo­ma­ti­nė­mis, mi­li­ta­ris­ti­nė­mis, tech­ni­nė­mis ži­nio­mis ir džiau­gia­mės tuo, ko­kiu pro­va­ka­rie­tiš­ku ke­liu pa­su­ko Mol­do­va pas­ta­ruo­ju me­tu. Pas­ta­ro­ji vi­sai ne­se­niai ga­lu­ti­nai ra­ti­fi­ka­vo Eu­ro­pos Ta­ry­bos kon­ven­ci­ją dėl smur­to prieš mo­te­ris ir smur­to šei­mo­je pre­ven­ci­jos ir ko­vos su juo. Ko mes lau­kia­me? Vyks­ta kan­trus dia­lo­gas su Sa­kart­ve­lo, Ar­mė­ni­jos val­džio­mis, ma­ža to, Mol­do­va ir Uk­rai­na yra Tri­jų jū­rų ini­cia­ty­vos vals­ty­bės part­ne­rės. Tai ro­do, kad at­ei­ty­je įma­no­ma laips­niš­kai sin­chro­ni­zuo­ti trans­por­to, ener­ge­ti­kos, skait­me­ni­za­vi­mo pro­jek­tus. Žings­nis po žings­nio pa­ro­dy­ki­me, kad bū­ti ar­čiau Eu­ro­pos ap­si­mo­ka, ver­ta ir yra pras­min­ga. Se­na­ja­me že­my­ne kun­ku­liuo­ja lais­vę ir de­mo­kra­tiją ver­ti­nan­čių žmo­nių ka­ti­las. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas Ma­riau. Kvie­čiu E. Zin­ge­rį. Ruo­šia­si L. L. An­dri­kie­nė.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, mie­li bi­čiu­liai, la­bai svar­bų da­ly­ką svar­s­to­me šian­dien, tai mū­sų lais­vės, Ko­vo 11-osios lais­vės, idė­jos per­kė­li­mą į Ry­tų kai­my­nys­tę. Bū­tent čia, Vil­niu­je, 1988–1989 me­tais for­ma­vo­si pa­ra­ma mū­sų kai­my­nams. P. Vai­tie­kū­nas, kas at­si­me­na, lei­do laik­raš­čius dau­giau nei 25 kal­bo­mis, nu­kreip­tus į So­vie­tų Są­jun­gos su­grio­vi­mą, į lais­vės at­ga­vi­mą tų tau­tų. Mū­sų tuo­me­ti­nis įna­šas at­lie­pia mū­sų šiuo­lai­ki­nį įna­šą į Eu­ro­pos Są­jun­gos kai­my­nys­tę, ku­ri yra Są­jū­džio ide­o­lo­gi­jos lais­vės link idė­jos tę­si­nys.

Tu­rė­jo­me la­bai di­de­lį dia­lo­gą su Eu­ro­pos Są­jun­ga dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos po­li­ti­kos. Tas dia­lo­gas bu­vo su­si­jęs su Pie­tų part­ne­rys­te, tai yra fi­nan­sa­vi­mu, di­de­lių lė­šų ėji­mu už Eu­ro­pos Są­jun­gos ri­bų. Tai vy­ko, kai pra­šė­me 2013 me­tais ir anks­čiau įtrauk­ti Ry­tų part­ne­rys­tę. Iš es­mės tai bu­vo mū­sų ir Len­ki­jos, ir Lat­vi­jos, Es­ti­jos ide­a­lų įgy­ven­di­ni­mas Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Ran­kos iš­tie­si­mas Ry­tų part­ne­rys­tei ir to laik­ro­džio, na­mų dar­bų laik­ro­džio, įstei­gi­mas Mol­do­vo­je, Gru­zi­jo­je, Uk­rai­no­je.

2013 me­tais (mie­la Do­vi­le, jei­gu esi, jei­gu ga­li­ma ta­vo dė­me­sio, ger­bia­ma Do­vi­le, tu mi­nė­jai apie 2013 me­tus) šio­je sa­lė­je bu­vo su­kur­tas pa­ra­le­li­nis fo­ru­mas, ja­me da­ly­va­vo ir kai ku­rie čia esan­tys. Ta idė­ja bu­vo su­tar­ta ir su Ž. Pa­vi­lio­niu, jis tuo me­tu bu­vo am­ba­sa­do­riu­mi Ame­ri­ko­je, kad mes ve­da­me pa­ra­le­li­nį fo­ru­mą, nes įta­ria­me, kad po­nas V. Ja­nu­ko­vy­čius ne­pa­si­ra­šys Eu­ro­pos Są­jun­gos kai­my­nys­tės su­tar­ties. Ir to­dėl čia, šio­je sa­lė­je, esan­tys žmo­nės iš įvai­rių par­la­men­tų, ypač po­nas V. Klyč­ko, B. Ta­ra­siu­kas, M. Dže­mi­lio­vas ir P. Po­ro­šen­ka pa­kė­lė ran­kas ir pa­sa­kė: po­nas V. Ja­nu­ko­vy­čius at­si­sa­kė pa­si­ra­šy­ti. Lie­tu­va pa­si­rin­ko to­kią sun­kią naš­tą, kad skelb­tų lais­vės idė­ją Uk­rai­no­je, Mol­do­vo­je, Gru­zi­jo­je. Mes dėl to 2013 m. lap­kri­čio 28 d. skel­bė­me im­pič­men­tą po­nui V. Ja­nu­ko­vy­čiui. Čia uk­rai­nie­čiai de­pu­ta­tai pa­skel­bė im­pič­men­tą po­nui V. Ja­nu­ko­vy­čiui ir pra­si­dė­jo is­to­ri­nė rai­da – gruo­džio 1 die­ną pra­si­dė­jo Mai­da­nas. Po­nas P. Po­ro­šen­ka yra pa­sa­kęs vi­siems la­bai ži­no­mą sa­ki­nį: Mai­da­nas pra­si­dė­jo Vil­niu­je. Mai­da­nas pra­si­dė­jo šio­je sa­lė­je, kai pa­rė­mė­me jų lais­vę my­lin­čių jė­gų po­sū­kį į Eu­ro­pos Są­jun­gą, į Eu­ro­pą, į tvar­ką ir žmo­gaus tei­ses.

Šis is­to­ri­jos mo­men­tas tu­ri bū­ti ro­do­mas ir ro­do­mas jums vi­siems šia­me ek­ra­ne, nes tai yra vie­nas iš di­džiau­sių mū­sų Sei­mo įna­šų į tarp­tau­ti­nę de­mo­kra­tijos plėt­rą. Ta­me dia­lo­ge tarp pa­ra­mos Af­ri­kos ša­lims, pa­ra­mos Bal­ka­nų kai­my­nys­tei šiuo me­tu vy­rau­ja pa­ra­ma Bal­ka­nų kai­my­nys­tei, o Eu­ro­pos Są­jun­gos Ry­tų part­ne­rys­tė iš es­mės su­lė­tin­ta ei­ga žen­gia Eu­ro­pos Są­jun­gos link. Aš ma­ny­čiau, kad dėl šių pa­sa­ky­mų, dėl vie­no ko­le­gos, ku­ris čia kal­bė­jo, pa­sa­ky­mų dėl jun­gi­mo­si prie Vi­du­rio Eu­ro­pos, aš link­čiau jums siū­ly­ti jun­gi­mą­si la­biau prie Šiau­rės ša­lių, jos yra mums ar­ti­mes­nės pa­gal kryp­tį ir men­ta­li­te­tą. To­dėl Suo­mi­ja po­ka­rio me­tais ta­po Šiau­rės ša­li­mi, o prieš tai bu­vo Bal­ti­jos ša­li­mi, ir Es­ti­ja links­ta į tą pa­čią pu­sę. Man at­ro­do, bū­tų la­bai rim­tas ga­li­mas žings­nis, jei­gu Bal­ti­jos ir Skan­di­na­vi­jos Šiau­rės ša­lių asam­blė­ją per­va­din­tu­me į Šiau­rės ša­lių asam­blė­ją. Toks bū­tų ma­no siū­ly­mas.

Ir dar vie­nas da­ly­kas. Mū­sų at­lan­ti­nis de­ri­ni­mas yra su Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų Kon­gre­su ir su Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų šiuo­lai­ki­ne ad­mi­nist­ra­ci­ja. Mes ti­ki­mės, kad Dž. Bai­de­no sa­mi­tas sa­vo teks­te tu­rės Eu­ro­pos Są­jun­gos plėt­rą kaip at­ski­rą ei­lu­tę, jo de­mo­kra­tijos sa­mi­to re­zo­liu­ci­jo­je.

Ir mums rei­kia įra­šy­ti dar vie­ną sa­ki­nį, ku­ris be ga­lo svar­bus, – de­mo­kra­tijos gy­ny­ba. Tiek Tai­va­nas, tiek ki­tos ša­lys, ku­rios tu­ri lais­vus, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, rin­ki­mus, pa­tvir­tin­tus tarp­tau­ti­nius rin­ki­mus, tu­ri tei­sę bū­ti ap­gin­tos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas Ema­nu­e­li. L. L. An­dri­kie­nė. Pra­šom. Ruo­šia­si R. Lopa­ta.

L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, mū­sų de­ba­tai apie Ry­tų part­ne­rys­tės po­li­ti­ką vyks­ta Eu­ro­pos Są­jun­gos Ry­tų part­ne­rys­tės sa­mi­to iš­va­ka­rė­se. Jo me­tu tu­rė­tų bū­ti pri­im­ta ben­dra de­kla­ra­ci­ja. Tra­di­ciš­kai taip bū­da­vo. Ko­kia ji bus šiais me­tais? Am­bi­cin­ga, drą­siai įvar­di­jan­ti pro­ble­mas ir for­mu­luo­jan­ti ar­ti­miau­sios at­ei­ties am­bi­cin­gus tiks­lus ar at­virkš­čiai – jos es­mė bus ma­žiau­sias ben­dra­sis var­dik­lis, sun­kus ir tra­pus kon­sen­su­sas, ku­rį pa­vyks pa­siek­ti sa­mi­to iš­va­ka­rė­se ir jo me­tu?

Ga­li­mas ir tre­čias sce­na­ri­jus, at­si­žvel­giant į ky­lan­čias įtam­pas Ry­tų part­ne­rys­tės ša­ly­se, pir­miau­sia Sa­kart­ve­le. Dėl jų ky­la grės­mė su­si­ta­ri­mui dėl ben­dro­sios de­kla­ra­ci­jos teks­to. Ne­rei­kė­tų at­mes­ti ir siau­res­nės ap­im­ties de­kla­ra­ci­jos pa­si­ra­šy­mo ga­li­my­bės. Tu­riu gal­vo­je de­k­lara­ci­ją, ku­rią pa­si­ra­šy­tų Eu­ro­pos Są­jun­ga ir aso­ci­juo­to­sios ša­lys part­ne­rės, ga­li­mai pri­si­jun­giant Ar­mė­ni­jai.

Vi­si trys sce­na­ri­jai yra įma­no­mi. Lie­tu­vos in­te­re­sas ir po­zi­ci­ja – am­bi­cin­ga Ry­tų part­ne­rys­tės po­li­ti­ka nevualiuojant tik­rų­jų jos tiks­lų. Mū­sų tiks­las – lais­vės ir de­mo­kra­tijos erd­vės, sau­gu­mo ir sta­bi­lu­mo erd­vės plėt­ra re­gio­ne. Esu tik­ra, kad to pa­ties no­ri ir sie­kia ir ki­tos Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės na­rės. Tei­sus ma­no bu­vęs ko­le­ga Eu­ro­pos Par­la­men­te P. Aušt­re­vi­čius, pra­ėju­siais me­tais Eu­ro­pos Par­la­men­te pri­im­tos re­zo­liu­ci­jos ir re­ko­men­da­ci­jų dėl Ry­tų part­ne­rystės ren­gė­jas. Ci­tuo­ju: „Eu­ro­pos sau­gu­mas yra ne­da­lo­mas, ne­ga­li­me į jį žvelg­ti per Ry­tų ir Va­ka­rų di­men­si­jas. Yra tik vie­nas – Eu­ro­pos sau­gu­mas, eu­ro­pi­nis as­pek­tas ir lai­kas veik­ti juo re­mian­tis.“ Ci­ta­tos pa­bai­ga.

Kaip tei­sin­gai tei­gia­ma šian­dien ko­le­gos Ž. Pa­vi­lio­nio pri­sta­ty­ta­me pra­ne­ši­me, pa­grin­di­niu re­gio­no ge­o­po­li­ti­niu iš­šū­kiu iš­lie­ka ag­re­sy­vi Ru­si­jos po­li­ti­ka, nu­kreip­ta prieš kai­my­ni­nių vals­ty­bių tei­sę su­ve­re­niai pa­si­rink­ti spren­di­mus. Ru­si­ja nuo­lat vyk­do eks­pan­sy­vią po­li­ti­ką vi­so­se įma­no­mo­se sri­ty­se: ka­ri­nė­je, žval­gy­bi­nė­je, in­for­ma­ci­nė­je, ener­ge­ti­kos, eko­no­mi­kos, so­cia­li­nė­je ir ki­to­se, gi­li­na ir es­ka­luo­ja įšal­dy­tus kon­flik­tus, anek­suo­ja ir oku­puo­ja Ry­tų part­ne­rys­tės ša­lių te­ri­to­ri­jas, taip siek­da­ma žlug­dy­ti Ry­tų part­ne­rių pa­stan­gas vyk­dy­ti re­for­mas.

Dau­ge­ly­je ne­iš­spręs­tų re­gio­ni­nių kon­flik­tų Ru­si­ja ak­ty­viai at­lie­ka ag­re­so­rės vaid­me­nį vyk­dy­da­ma hib­ri­di­nio ka­ro, ne­tei­sė­tos oku­pa­ci­jos ir anek­si­jos po­li­ti­ką, ki­ber­ne­ti­nius iš­puo­lius, pro­pa­gan­dą ir skleis­da­ma dez­in­for­ma­ci­ją, o tai ke­lia grės­mę vi­sos Eu­ro­pos sau­gu­mui. Mes smer­kia­me tre­čių­jų ša­lių įta­ką sie­kiant pa­kenk­ti Ry­tų part­ne­rys­tės ša­lių de­mo­kra­tinei tvar­kai, da­ry­ti įta­ką rin­ki­mams ir skleis­ti dez­in­for­ma­ci­ją. Mes pri­ėmė­me ir ki­tas vals­ty­bes ra­gi­na­me pri­im­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos Mag­nit­skio ak­tą, ku­ris nu­ma­ty­tų sank­ci­jas as­me­nims ar sub­jek­tams, šiurkš­čiai pa­žei­du­siems žmo­gaus tei­ses ir pa­grin­di­nes lais­ves, taip pat fi­gū­ruo­jan­tiems aukš­to ly­gio ko­rup­ci­jos by­lo­se.

Vi­siš­kai pri­ta­riu ir mū­sų ap­ta­ria­mo pra­ne­ši­mo tei­gi­niui, kad (ci­ta­ta) „glau­des­niam Ry­tų part­ne­rys­tės ša­lių ben­dra­dar­bia­vi­mui su Eu­ro­pos Są­jun­ga nau­jų iš­šū­kių ke­lia ir vis di­dė­jan­ti Ki­ni­jos įta­ka, pir­miau­sia eko­no­mi­nė, bet kar­tu ir po­li­ti­nė, šia­me re­gio­ne“. Ry­tų part­ne­rys­tės po­li­ti­kai trūks­ta ly­de­rys­tės, aš ma­nau, ne­su­kly­siu taip pa­sa­kiu­si, bet ly­de­rys­tė ne­at­sie­ja­ma ir ji rei­ka­lau­ja tvir­to įsi­pa­rei­go­ji­mo. Toks įsi­pa­rei­go­ji­mas ga­lė­tų bū­ti pa­ro­dy­tas ir iš Lie­tu­vos. Ką Lie­tu­va tu­rė­tų da­ry­ti, ko­kios ga­lė­tų bū­ti mū­sų re­ko­men­da­ci­jos Vy­riau­sy­bei, Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai ir ki­toms ins­ti­tu­ci­joms?

Pir­ma. Dė­ti ak­ty­vias pa­stan­gas įtvir­tin­ti am­bi­cin­gą Ry­tų part­ne­rys­tės po­li­ti­ką. Lie­tu­va tu­ri siek­ti, kad kon­kre­tūs il­ga­lai­kiai ir tar­pi­niai Ry­tų part­ne­rys­tės tiks­lai bū­tų įvar­din­ti šių me­tų gruo­džio 15 die­ną vyk­sian­čio Ry­tų part­ne­rys­tės aukš­čiau­sio ly­gio su­si­ti­ki­mo, jo ben­dro­sios de­­kla­ra­ci­jos teks­te bū­tų iš­lai­ky­tos nuo­sta­tos dėl oku­puo­tų te­ri­to­ri­jų ne­pri­pa­ži­ni­mo, pa­ra­mos vals­ty­bės te­ri­to­ri­jos vien­ti­su­mui, su­ve­re­ni­te­tui, ne­pri­klau­so­my­bei bei tarp­tau­ti­niu mas­tu pri­pa­žin­tam sie­nų ne­lie­čia­mu­mui.

An­tra. Telk­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių na­rių, re­mian­čių am­bi­cin­gą Ry­tų part­ne­rys­tės po­li­ti­ką, ko­a­li­ci­ją. Tiks­lin­ga su­jung­ti Uk­rai­nos, Mol­do­vos ir Sa­kart­ve­lo in­teg­ra­ci­ją į Eu­ro­pos Są­jun­gą re­mian­čias vals­ty­bes na­res. Pir­miau­sia tas, ku­rios pir­mi­nin­kaus iki 2030 me­tų. Če­ki­ja –2022 me­tų ant­rą­jį pus­me­tį, Šve­di­ja – 2023 me­tų pir­mą­jį pus­me­tį, Len­ki­ja – 2025 me­tų pir­mą­jį pus­me­tį, Lie­tu­va – 2027 me­tų pir­mą­jį pus­me­tį ir Lat­vi­ja – 2028 me­tų ant­rą­jį pus­me­tį.

Tu­rė­čiau dau­giau kai ką dar pa­sa­ky­ti, bet ma­no lai­kas bai­gė­si. Dė­ko­ju už dė­me­sį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­ma po­nia Lai­ma.

R. Lo­pa­ta. Pra­šom. Ta­da ruo­šia­si bai­gia­ma­jam api­ben­dri­nan­čiam G. Sur­plys, Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas. Pra­šom.

R. LOPATA (LSF). La­bai ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, pri­min­siu, kad nuo 2004 me­tų pa­va­sa­rio Lie­tu­va pra­dė­jo ak­ty­vią re­gio­ni­nę po­li­ti­ką Ry­tų link. Tos po­li­ti­kos vek­to­riai bu­vo du. Pir­ma­sis – de­mo­kra­tijos plė­to­tė ap­skri­tai bu­vu­sios So­vie­tų Są­jun­gos erd­vė­je, taip pat ir Ru­si­jo­je siau­rą­ja pras­me. Ant­ra­sis vek­to­rius – ska­ti­ni­mas po­li­ti­nio or­ga­niz­mo, su­si­kū­ru­sio So­vie­tų Są­jun­gos erd­vė­je, ati­to­li­ni­mo nuo Ru­si­jos.

Toks stra­te­gi­nis kur­sas reiš­kė ne­pri­ešiš­kos erd­vės eu­ro­pi­niuo­se Ry­tuo­se su­kū­ri­mą, plė­to­ji­mą, Lie­tu­vos sa­va­ran­kiš­ku­mo di­dė­ji­mą, jė­gų pu­siau­svy­ros kū­ri­mą­si į ry­tus nuo Bal­ti­jos ir Vi­du­rio Eu­ro­pos. Tuo me­tu eu­ro­pi­niai Ry­tai – tai Bal­ta­ru­sia, Mol­do­va, Uk­rai­na, Sa­kart­ve­las, Ar­mė­ni­ja, Azer­bai­dža­nas. Jų įtrau­ki­mas į Eu­ro­pos Są­jun­gos or­bi­to­je il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je tu­rė­jo tu­rė­ti es­mi­nės įta­kos Ru­si­jos de­mo­kra­tijai.

Tie­sa, yra skir­tin­gų po­žiū­rių tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rių. Vie­niems eu­ro­pi­niai Ry­tai tie­siog iš­ori­nė te­ri­to­ri­ja, ku­ria rei­kia rū­pin­tis, o ki­tiems, kaip mums, – ga­li­my­bė Ry­tų Eu­ro­pos ša­lims įsi­jung­ti į Eu­ro­pos Są­jun­gą. Ka­dan­gi Eu­ro­pos Są­jun­ga ne­tu­ri ben­dro aiš­kiai su­pras­to po­li­ti­nio in­te­re­so, to­dėl ir jos už­sie­nio po­li­ti­ka daž­nai yra ne to­kia, ko­kią mes siek­tu­me tu­rė­ti.

 Eu­ro­pos Są­jun­ga in­ves­tuo­ja daug lė­šų ir eks­per­ti­zės į part­ne­rys­tę, į part­ne­rys­tės ša­lių re­for­mas. Tie­sa, žvilg­te­lė­jus į šias ša­lis, bū­tų sun­ku pa­sa­ky­ti, kad pa­žan­ga aki­vaiz­di. Jo­se po­li­ti­nės trans­for­ma­ci­jos net su Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­ma ju­da sun­kiai, net jei tau­tos ar tam tik­ri eli­tai skel­bia prie­lan­ku­mą in­teg­ra­ci­jai.

Tie­są pa­sa­kius, iš vi­sų ma­no iš­var­din­tų ša­lių iš­ties li­ko trio ir ne­rei­kia sa­vęs ap­gau­di­nė­ti, kad tu­ri­me lai­ko iki 2024 me­tų ar 2027 me­tų. Kal­ba­me apie da­bar­tį, apie veiks­mą da­bar, nes iš trio tuoj liks du­e­tas. Tu­riu ome­ny­je įvy­kius Sa­kart­ve­le. Nė­ra aiš­ku, ar Sa­kart­ve­lo val­džiai tik­rai rū­pi eu­ro­pi­nės ver­ty­bės. Opo­zi­ci­ja to­kia su­si­skal­džiu­si, kad ne­pa­jė­gi re­a­liai stum­ti eu­ro­pi­nę dar­bo­tvarkę bent iš opo­zi­ci­nės per­spek­ty­vos. Ne­nuos­ta­bu, kad ir vi­sa po­li­ti­ka nu­skur­du­si iki ra­di­ka­lios kon­fron­ta­ci­jos, ir iš to lai­mi Krem­lius.

Čia Lie­tu­va ga­li ir pri­va­lo im­tis at­sa­ko­my­bės bur­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos ko­a­li­ci­jas už Gru­zi­ją ir veik­ti ke­lio­mis kryp­ti­mis – tiek ben­drau­ti su val­džia, kiek įma­no­ma iš­lai­kant Eu­ro­pos trau­ko­je ir ne­lei­džiant slys­ti Krem­liaus link, tiek ir sten­gian­tis pa­dė­ti opo­zi­ci­jai bū­ti vie­nin­ges­nei. Ir tai įma­no­ma su­de­rin­ti, tik rei­kia su­vok­ti, kad Lie­tu­va ne­ga­li efek­ty­viai veik­ti vie­na. Pri­va­lo­me ieš­ko­ti są­jun­gi­nin­kų, ku­rie su­tik­tų keis­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos po­li­ti­ką kar­tu.

 At­ro­do, kad tai yra ele­men­ta­rūs prad­me­nys, bet tik juos su­vo­kę už­tik­rin­si­me gal­būt vi­du­ti­nė­je per­spek­ty­vo­je Uk­rai­nos na­rys­tę Eu­ro­pos Są­jun­go­je, taip pat Sa­kart­ve­lo ir Mol­do­vos įtrau­ki­mą. Šis pro­ce­sas gal­būt ne­bus grei­tas, bet tik jis ga­li es­min­gai pa­keis­ti Lie­tu­vos ge­o­po­li­ti­ką, dėl to ver­ta ir bū­ti­na ko­vo­ti.

Pri­min­siu sa­vo vie­ną iš te­zių, kad rei­kia veik­ti da­bar. Ma­nau, kad ne­tru­kus, šio­mis die­no­mis, kar­tu su sa­vo ko­le­ge V. Tar­ga­ma­dze vyk­si­me į Tbi­li­sį kar­tu su bu­vu­sia Len­ki­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­re A. Fo­ty­ga kal­bė­tis tiek su val­džia, tiek ap­lan­ky­ti ka­lė­ji­mo li­go­ni­nė­je ba­dau­jan­tį M. Sa­a­kaš­vi­lį. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas Rai­mon­dai. G. Sur­plys, bai­gia­ma­sis pa­si­sa­ky­mas. Pra­šau, ko­le­ga.

G. SURPLYS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke Jo­nai. Aš trum­pai, ka­dan­gi tik­rai ko­le­gos la­bai daug pa­sa­kė ir skir­tas lai­kas, nu­ma­ty­tas mū­sų dis­ku­si­jai, jau bai­gė­si. Iš tik­rų­jų iš­gir­dau la­bai daug eks­per­ti­nės nuo­mo­nės, la­bai daug is­to­ri­nių pa­tir­čių ir daug emo­ci­nio krū­vio. Ma­nau, kad mums la­bai svar­bu, kad ši­tas mū­sų ra­por­tas, ku­rį šian­dien taip vie­nin­gai, bent jau iš pa­si­sa­ky­mų taip su­pran­tu, pa­lai­ko­me, bū­tų ne pa­bai­ga, ne ko­kios nors vyš­nios už­dė­ji­mas ant tor­to, bet pra­džia. Pra­džia dar­bų – va­žia­vi­mo, ve­ži­mo Ry­tų part­ne­rys­tės at­sto­vų į Va­ka­rų sos­ti­nes ir taip, na, gi­li­ni­mo ir stip­ri­ni­mo Ry­tų part­ne­rys­tės. Jums lei­dus ke­le­tą re­flek­si­jų iš to, ką aš gir­dė­jau.

Pir­miau­sia, ko­kia yra Ry­tų part­ne­rys­tės al­ter­na­ty­va. Ma­no su­pra­ti­mu, va­kar, šian­dien mes tu­ri­me pui­kų pa­veiks­lė­lį, taip sa­kant, liūd­ną, kas yra Ry­tų part­ne­rys­tės al­ter­na­ty­va, tai yra ne­tei­sė­tai nu­tup­do­mi rei­si­niai „Ry­a­nair“ lėk­tu­vai, tai yra šim­tais stu­mia­mi žmo­nės per prie­var­tą prie Eu­ro­pos Są­jun­gos sie­nų, iš­ve­dant į prie­kį kaip gy­vą­jį sky­dą vai­kus. Štai to­kia yra al­ter­na­ty­va ir ją, ma­no gal­va, šian­dien su­pran­ta ne tik Sei­mo na­riai, bet ir Kap­čia­mies­čio gy­ven­to­jai. Tai­gi, tai nė­ra ko­kie nors di­plo­ma­ti­niai šach­ma­tai, tai yra la­bai re­a­lus Eu­ro­pos Są­jun­gos sta­bi­lios kai­my­nys­tės klau­si­mas. Aš vi­siš­kai pri­ta­riu do­ku­men­tui, ku­rį ren­gė­me Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te la­bai at­sa­kin­gai ir vie­nin­gai, kad at­ėjo lai­kas pa­sa­ky­ti, kad Ry­tų part­ne­rys­tė tu­ri tęs­tis ir Ry­tų part­ne­rys­tė tu­ri pa­siū­ly­ti aiš­kią, ap­čiuo­pia­mą na­rys­tę toms Ry­tų part­ne­rys­tės vals­ty­bėms, ku­rios de­monst­ruo­ja pa­si­ry­ži­mą, at­kak­lu­mą ir uo­lu­mą ei­damos Ry­tų part­ne­rys­tės kryp­ti­mi, gi­ndamos, sau­godamos de­mo­kra­tiją, gi­ndamos, sau­godamos tei­sės vir­še­ny­bę, rin­kos eko­no­mi­ką. Tai, kas įra­šy­ta, aš jau ne­be­kar­to­siu, bet iš tik­rų­jų re­mia­si la­bai pa­pras­tais, žmo­giš­kais ir kar­tu, sa­kau, ak­tu­a­lia in­for­ma­ci­ja pa­rem­tais pra­šy­mais mū­sų Eu­ro­pos Są­jun­gos part­ne­riams. Su­tei­ki­me aiš­kią per­spek­ty­vą, kad tos ša­lys, tas še­še­tu­kas ma­ty­tų, dėl ko yra Ry­tų part­ne­rys­tė. Taip, su­tei­ki­me dau­giau už dau­giau toms ša­lims, ku­rios no­ri pir­mau­ti ir da­ry­ti dau­giau, ta­čiau ly­giai taip pat svar­bu, ne­iš­mes­ki­me iš ro­gių nė vie­no, ka­dan­gi ži­no­me, ko­kia al­ter­na­ty­va, vie­nin­te­lė tur­būt al­ter­na­ty­va lau­kia tų, ku­rie iš tų ro­gių iš­kren­ta.

Taip pat, kas gal­būt ma­žiau bu­vo ak­cen­tuo­ta, bet iš­ei­ki­me iš di­plo­ma­ti­nio pro­to­ko­lo, iš di­plo­ma­ti­nio bur­bu­lo, ei­ki­me į jau­ni­mą, ei­ki­me į par­ti­jas, ei­ki­me į ver­slą, į sa­vi­val­dy­bes, nau­do­ki­me vi­sus įma­no­mus kai­my­nys­tės ini­cia­ty­vos in­stru­men­tus, įskai­tant ir ben­dra­dar­bia­vi­mą per sie­ną, kad taip skleis­tu­me tą spi­llo­ve­rį, jei­gu ga­li­ma, an­gliš­ką ter­mi­ną pa­var­to­siu, ir tik­rai bur­tu­me kuo dau­giau Eu­ro­pos Są­jun­gos eu­ro­pi­nių ver­ty­bių en­tu­zias­tų Ry­tų part­ne­rys­tės ša­ly­se.

Tai­gi, baig­da­mas no­riu pa­si­džiaug­ti, kad taip šian­dien vie­nin­gai vi­si iš­reiš­kė­me su­pra­ti­mą, ko­kia tai yra svar­bi pro­ble­ma, ir tik­rai pa­si­ry­ži­mą tap­ti Eu­ro­pos Są­jun­go­je vie­niems iš ly­de­rių, ku­rie to­liau vyk­dy­tų Ry­tų part­ne­rys­tės po­li­ti­ką ir ne­leis­tų toms ša­lims, ku­rios yra pa­kvies­tos į Ry­tų part­ne­rys­tę, pra­ras­ti ryž­to ei­ti eu­ro­pi­niu ke­liu. Ačiū vi­siems.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jau. Jūs pa­tai­kė­te tiks­liai lai­ku.

 

15.00 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1083 (pa­tei­ki­mas, svarstymas ir priėmimas)

 

Pa­gal mū­sų dar­bo­tvarkę, pa­tvir­tin­tą ry­te, 15 va­lan­dą yra nu­ma­ty­tas ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties nu­ta­ri­mo svars­ty­mas. Aš la­bai at­si­pra­šau pre­zi­den­tū­ros at­sto­vų, tei­sė­jų, da­bar­ti­nė si­tu­a­ci­ja tru­pu­tį ko­re­guo­ja mū­sų dar­bą. Kvie­čiu Sei­mo Pir­mi­nin­kę pri­sta­ty­ti. Taip pat no­rė­čiau pa­kvies­ti ger­bia­mą­ją prem­je­rę į Vy­riau­sy­bės lo­žę ar kaip čia pa­va­din­ti. Pra­šom.

Pra­šom, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, šį­ryt Vy­riau­sy­bė pri­ėmė spren­di­mą ir krei­pė­si į ma­ne su pa­siū­ly­mu įves­ti ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį tam tik­ro­se Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­se, at­si­žvel­giant į vals­ty­bė­je dėl ma­si­nio už­sie­nie­čių ant­plū­džio su­si­da­riu­sią si­tu­a­ci­ją ir įver­ti­nus pas­ta­rų­jų die­nų įvy­kius Len­ki­jos ir Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­ny­je.

At­si­žvelg­da­ma į šį pa­siū­ly­mą ir va­do­vau­da­ma­si Sei­mo sta­tu­to 186 straips­niu pa­ren­giau ir tei­kiu Sei­mui svars­ty­ti Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo“ pro­jek­tą. Sei­mas ir Vy­riau­sy­bė jau ėmė­si prie­mo­nių šiai eks­tre­ma­liai si­tu­a­ci­jai su­val­dy­ti, de­ja, šios prie­mo­nės šian­dien nė­ra pa­kan­ka­mos. At­si­žvel­giant į pas­ta­ruo­ju me­tu Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mo vyk­do­mos hib­ri­di­nės ata­kos Len­ki­jos at­žvil­giu su­in­ten­sy­vė­ji­mą, jos or­ga­ni­zuo­tą bei ma­si­nį po­bū­dį, įver­ti­nus, kad to­kie veiks­mai ke­lia grės­mę ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vi­suo­me­nės rim­čiai bei tai, kad šios grės­mės ne­įma­no­ma pa­ša­lin­ti ne­pa­nau­do­jus Kon­sti­tu­ci­jo­je ir Ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įsta­ty­me nu­sta­ty­tų ne­pa­pras­tų­jų prie­mo­nių, ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mas yra rei­ka­lin­gas. Nu­ta­ri­mo pro­jek­te nu­ma­to­ma, kad ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis įsi­ga­lios lap­kri­čio 10 die­ną ir bus tai­ko­ma vie­ną mė­ne­sį.

No­rė­čiau pa­brėž­ti, kad ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis įve­da­ma tik pa­sie­nio ruo­že prie sie­nos su Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­ka ir 5 ki­lo­met­rai į vals­ty­bės gi­lu­mą nuo jo, taip pat di­džiau­sio­se už­sie­nie­čių ap­gy­ven­di­ni­mo vie­to­se ir 200 met­rų ap­link jas. Nu­ta­ri­mo pro­jek­te nu­ma­to­ma įves­ti tik siau­ros ap­im­ties kon­sti­tu­ci­nius as­me­nų tei­sių su­var­žy­mus ir tik tuos, ku­rie yra bū­ti­ni eks­tre­ma­liai si­tu­a­ci­jai įveik­ti. Net ir šios mums be­pre­ce­den­tės kri­zės aki­vaiz­do­je tu­ri­me ne­pa­mirš­ti sa­vo prie­vo­lės bū­ti hu­ma­niš­kiems, lai­ky­tis sa­vo tarp­tau­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų, pa­si­rū­pin­ti tais už­sie­nie­čiais, ku­rie jau yra Lie­tu­vo­je, kar­tu ir lai­kan­tis įsi­pa­rei­go­ji­mo gin­ti mū­sų vals­ty­bės ir Eu­ro­pos Są­jun­gos iš­orės sie­ną bei už­tik­rin­ti mū­sų žmo­nių sau­gu­mą.

Aš la­bai ti­kiuo­si jū­sų su­pra­tin­gu­mo ir pri­ta­ri­mo šiam pro­jek­tui. Ka­dan­gi nu­ta­ri­mo pro­jek­tas pa­reng­tas va­do­vau­jan­tis Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­mais, to­dėl kon­kre­čias jo nuo­sta­tas ga­lės pri­sta­ty­ti ir pa­ko­men­tuo­ti Mi­nist­rė Pir­mi­nin­kė. Aš taip pat esu pa­si­ren­gu­si at­sa­ky­ti į vi­sus jū­sų klau­si­mus. Dė­ko­ju už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Jūs taip pat už­im­ki­te vie­tą lo­žė­je. Yra, ma­tyt, jū­sų abie­jų no­rin­čių pa­klaus­ti. Pir­mas klau­sia E. Gent­vi­las. Pra­šom, ko­le­ga.

E. GENTVILAS (LSF). Man vi­sa­da la­bai ak­tu­a­lu, kad ir žmo­nės gir­dė­tų, ką mes šne­ka­me, kad žmo­nės su­pras­tų, ką mes šne­ka­me. Ir la­bai džiau­giuo­si, kad Sei­mo Pir­mi­nin­kė pa­si­sa­ky­mo pa­bai­go­je ir pa­dė­lio­jo tuos da­ly­kus. Ma­no klau­si­mas ir bu­vo pa­ruoš­tas toks: kiek bū­tų nau­do­ja­ma­si ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties su­tei­kia­mo­mis ga­li­my­bė­mis, ko­kias ap­sun­ki­ni­mo ga­li­my­bes ga­li pa­tir­ti mū­sų pa­čių pi­lie­čiai? Tai tu­ri bū­ti pa­aiš­kin­ta ir tai yra la­bai ge­ra pro­ga šian­dien pa­sa­ky­ti, ką iš da­lies po­nia V. Čmi­ly­tė-Niel­sen iš tri­bū­nos jau pa­sa­kė. Tai klau­si­mas bū­tų prem­je­rei. Jūs sa­vo žo­džiu pa­sa­ky­ki­te, kas bū­tų tai­ko­ma, kas ga­lė­tų bū­ti tai­ko­ma, bet ne­pla­nuo­ja­ma tai­ky­ti? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Ži­no­te, Ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įsta­ty­mas, iš­ties su kuo su­si­dū­rė­me ir da­bar reng­da­mi ši­tą pa­siū­ly­mą, ma­tyt, bu­vo pri­im­tas taip se­niai ir gal­vo­jant apie vi­siš­kai ki­to­kias ap­lin­ky­bes ir ki­tas si­tu­a­ci­jas. Ten yra dau­gy­bė įvai­rių da­ly­kų, ku­rie net ne vi­sa­da yra aiš­kūs. Ma­tyt, vie­nas da­ly­kas, ku­ris yra aki­vaiz­dus, kad per­žiū­rint kri­zių val­dy­mo sis­te­mą, ką Vy­riau­sy­bė yra nu­si­tei­ku­si da­ry­ti, taip pat tek­tų ir ši­tą įsta­ty­mą keis­ti, kad ir dėl tų pa­čių pro­ce­dū­rų, nes da­bar Sei­mo Pir­mi­nin­kė tu­ri ši­tą pro­jek­tą pa­teik­ti tar­si sa­vo var­du, nors aki­vaiz­du, kad si­tu­a­ci­ją val­dy­ti ant že­mės ten­ka vis dėl­to dau­giau­sia Vy­riau­sy­bės ins­ti­tuci­joms.

Aš su­skirs­ty­čiau tuos ap­ri­bo­ji­mus, ku­rie yra tai­ko­mi, į to­kias dvi gru­pes. Vie­na gru­pė ap­ri­bo­ji­mų yra tai­ko­ma žmo­nėms, ku­rie ne­tei­sė­tai kir­to sie­ną ar­ba ne­tei­sė­tai pa­te­ko į Lie­tu­vos Res­pub­li­ką, tar­ki­me, anks­čiau ir da­bar yra už­sie­nie­čių ap­gy­ven­di­ni­mo vie­to­se. Čia tur­būt toks di­džiau­sias ap­ri­bo­ji­mas yra su­si­jęs su ga­li­my­bė­mis nau­do­tis ry­šio ir in­ter­ne­to prie­mo­nė­mis, ku­rio­mis, mes ma­to­me, tik­rai ne­ma­žai ir ža­lin­gos in­for­ma­ci­jos yra sklei­džia­ma, ir yra tam tik­rų ko­or­di­na­vi­mo veiks­mų, ku­rie tik­rai ap­sun­ki­na mū­sų pa­rei­gū­nų dar­bą.

Jei­gu mes kal­bė­tu­me apie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čius, iš es­mės bū­tų to­kios dvi gru­pės. Pir­ma gru­pė yra ju­dė­ji­mas į te­ri­to­ri­ją, ku­rio­je yra tai­ko­ma ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis, bet čia griež­tes­ni rei­ka­la­vi­mai tai­ko­mi ju­dė­ji­mui į pa­sie­nio ruo­žą, ir šiaip gy­ve­ni­me yra įpras­ta, kad pa­sie­nio ruo­že yra tai­ko­mi di­des­ni rei­ka­la­vi­mai ne­gu vi­sur ki­tur. Šiuo at­ve­ju rei­kė­tų tu­rė­ti lei­di­mą, o, aiš­ku, žmo­nėms, ku­rie gy­ve­na, tu­ri ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir dėl to ta­me pa­sie­nio ruo­že tu­ri bū­ti, jo­kie drau­di­mai ir ap­ri­bo­ji­mai ne­bū­tų tai­ko­mi. Taip pat šiuo lai­ko­tar­piu bū­tų drau­džia­ma per­si­kel­ti gy­ven­ti į pa­sie­nio ruo­žą, nes to­kia si­tu­a­ci­ja, ma­tyt, rei­ka­lau­ja, kad to­kie spren­di­mai bū­tų ati­de­da­mi ra­mes­niems lai­kams.

Ki­tas ap­ri­bo­ji­mas bū­tų tai­ko­mas taip pat ir mū­sų pi­lie­čiams – tai ga­li­my­bė or­ga­ni­zuo­ti ir rink­tis į su­si­rin­ki­mus to­je te­ri­to­ri­jo­je, ku­rio­je yra pa­skelb­ta ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis. Lo­gi­ka šių ap­ri­bo­ji­mų re­mia­si vie­nu la­bai pa­pras­tu da­ly­ku: pa­rei­gū­nai tu­ri la­bai daug dar­bo ir pa­ti­ria ne­ma­žą įtam­pą sau­go­da­mi vals­ty­bės sie­ną, to­dėl bet ko­kie ša­lia vyks­tan­tys pro­ce­sai to dar­bo ne­pa­leng­vi­na. Jų vy­ki­mas tu­ri bū­ti ir aiš­kus, ir reg­la­men­tuo­tas, ir Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bai ži­no­mas.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­ma prem­je­re. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti K. Ma­siu­lis. Pra­šom. Pri­me­nu, kad klaus­ti – mi­nu­tė, o at­sa­ky­ti pa­si­sten­ki­te per dvi.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Se­niai ži­no­ma in­for­ma­ci­ja. Ačiū prem­je­rei už iš­sa­mius pa­aiš­ki­ni­mus. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti la­bai kon­kre­taus klau­si­mo. Čia yra nu­ma­ty­tas vie­no mė­ne­sio ter­mi­nas. Kaip mes ma­to­me, ši si­tu­a­ci­ja su ne­le­ga­liais mig­ran­tais tik es­ka­luo­ja­ma – nuo ne­di­de­lio srau­to vis di­dė­jo, di­dė­jo ir da­bar pra­si­dė­jo jau to­kie ma­si­niai jų va­ry­mai kaip avių ban­dų, ži­no­te, nuo kal­nų į že­mi­nes pie­vas. Bai­sus, aiš­ku, da­ly­kas, nes tai yra gy­vi žmo­nės, o dar už jų – au­to­ma­ti­nin­kai ir dar pa­šau­do virš gal­vų. Klau­si­mas bū­tų toks: čia tę­sis il­giau? Gal il­gesnio rei­kė­jo ter­mi­no?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiū­rė­ki­te, Kęs­tu­ti. Tie­są sa­kant, ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis yra in­stru­men­tas, ku­ris dar ne­bu­vo mū­sų at­kur­tos ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės prak­ti­ko­je iš­ban­dy­tas pa­gal šiuos al­go­rit­mus, ir ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad ne­le­ga­lios mig­ra­ci­jos si­tu­a­ci­ja vi­są lai­ką vys­tė­si ko­kia nors la­bai aiš­kia tra­jek­to­ri­ja. Bu­vo di­des­nė įtam­pa po „Ry­a­nair“ lėk­tu­vo nu­tup­dy­mo, vė­liau dėl sėk­min­gų, sa­ky­ki­me, mū­sų pa­stan­gų ir Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jų pa­stan­gų pa­vy­ko ga­na stip­riai srau­tą su­ma­žin­ti. Re­ži­mui už­tru­ko nau­jos srau­to pa­ieš­kos, kai kur jos bu­vo sėk­min­gos, kai kur vėl­gi pa­vy­ko jas už­kar­dy­ti. Iš pra­džių at­ro­dė, kad žmo­nės at­vyks­ta, at­vyks­ta, at­vyks­ta, da­bar jau ma­to­me to­kį nau­ją epi­zo­dą, kai daug žmo­nių kon­cen­truo­ja­si la­bai ma­ža­me že­mės plo­te.

Spė­lio­ti, ma­nau, čia ne­ver­ta. Kaip ir nuo pat pra­džių sa­kė­me, kad tu­ri­me bū­ti pa­si­ren­gę vis­kam. Ta­čiau ka­dan­gi tai yra la­bai de­li­ka­tus me­cha­niz­mas, kur tik­rai yra rei­ka­lin­ga Sei­mo prie­žiū­ra ir la­bai aiš­kus man­da­tas, yra tei­kia­mas siū­ly­mas, kad ši pa­dė­tis bū­tų nu­sta­ty­ta mė­ne­siui. To­liau Sei­mas ver­tins po mė­ne­sio: at­si­žvelgs į si­tu­a­ci­ją, kaip ji klos­ty­sis ar­ti­miau­sias ke­lias sa­vai­tes, ir spręs – gal pra­tęs­ti, gal pra­plės­ti, gal rei­kės ko­kių nors ki­tų spren­di­mų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė.

R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū. Iš tie­sų la­bai ypa­tin­ga si­tu­a­ci­ja, ypač su­dė­tin­gas spren­di­mas įves­ti ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį. Ir prem­je­rei už vi­są mi­nist­rų ka­bi­ne­tą da­bar rei­kia at­sa­ky­ti į mū­sų tei­kia­mus jau prak­ti­nio po­bū­džio klau­si­mus. Ma­ny­čiau, kad mi­nist­rai vis dėl­to tu­rė­jo bū­ti tam tik­rų sri­čių, gal­būt bū­tų dau­giau at­sa­ky­mų iš pat pra­džių pa­teik­ta.

Aš no­riu pa­klaus­ti dėl 3 straips­nio 4 da­lies, kon­kre­čiai dėl drau­di­mo at­vyk­ti į te­ri­to­ri­ją. Čia jau klau­sia mo­ky­to­jai, ku­rie at­vyks­ta iš Vil­niaus mies­to ar iš ki­tur dirb­ti į mo­kyk­las, esan­čias pa­sie­nio ruo­že ar­ba to­je te­ri­to­ri­jo­je, ar­ba, tar­ki­me, ran­go­vas vyk­do dar­bus ir taip to­liau. Rei­kia nu­ma­ty­ti iš­im­tis ir to­kiems žmo­nėms, kad ne­nu­trūk­tų vi­si pro­ce­sai, ma­no ver­ti­ni­mu.

Ant­ras da­ly­kas. Aš no­riu pa­klaus­ti, kad pa­tiks­lin­tu­mė­te dėl su­si­rin­ki­mų drau­di­mo to­se te­ri­to­ri­jo­se, nes tai vi­sas Šal­či­nin­kų mies­tas su tūks­tan­čiais žmo­nių. Ar kul­tū­ri­niai, tu­riz­mo, spor­to ren­gi­niai…

PIRMININKAS. Lai­kas.

R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). …tai yra sa­vo­tiš­ka su­si­rin­ki­mo for­ma, kaip jie bus reg­la­men­tuo­ti?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Ma­to­te, ši­tie ap­ri­bo­ji­mai yra pa­gal Ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įsta­ty­mą. Ap­ri­bo­ji­mas rink­tis į su­si­rin­ki­mus sa­vo lo­gi­ka ati­tin­ka­mai rem­tų­si Su­si­rin­ki­mų įsta­ty­mu, ten yra sa­va pro­ce­dū­ra ir sa­vi rei­ka­la­vi­mai. Jei­gu žmo­nės šven­čia ko­kį nors gim­ta­die­nį, tai yra jau vi­sai kas ki­ta.

Da­bar kal­bant apie at­vy­ki­mą į pa­sie­nio ruo­žo te­ri­to­ri­ją, tai juk yra la­bai aiš­kiai pa­ra­šy­ta, kad pa­grįs­to­mis ap­lin­ky­bė­mis to­kiems as­me­nims, be jo­kios abe­jo­nės, bus su­teik­tas Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos lei­di­mas ir tie žmo­nės pui­kiau­siai ga­lės vyk­dy­ti sa­vo dar­bą ir funk­ci­jas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia B. Pet­ke­vič.

B. PETKEVIČ (LRF). La­bai ačiū. Ma­no klau­si­mas apie pa­sie­nio ruo­žą ir­gi prak­tiš­kas, nes mes ži­no­me, kad du di­džiau­siai mies­tai, Ei­šiš­kės ir Šal­či­nin­kai, yra už 2 ki­lo­met­rų nuo sie­nos. Gy­ven­to­jai klau­sia, ar rei­kės lei­di­mo vyks­tant iš Šal­či­nin­kų į Ei­šiš­kes, į ki­tas gy­ven­vie­tes, pri­klau­san­čias pa­sie­nio ruo­žui?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žmo­nėms, ku­rie ten gy­ve­na, tik­rai jo­kių ne­pa­to­gu­mų ne­bus, jie ga­lės ju­dė­ti taip, kaip iki šiol ju­dė­jo. Dėl žmo­nių, ten at­vyks­tan­čių ar ko­kio nors dar­bo dirb­ti, ar, tar­ki­me, dėl ko­kių nors ki­tų prie­žas­čių, tik­rai be jo­kių pro­ble­mų, ma­nau, tą klau­si­mą iš­spręs­tų Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba. Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bai įsi­ti­ki­nus, kad tai yra sau­gus ju­dė­ji­mas, ne­ke­lian­tis ko­kios nors pa­pil­do­mos ri­zi­kos, tar­ki­me, tai nė­ra žmo­nės, at­va­žiuo­jan­tys gal­būt pa­si­tik­ti ko­kių nors ne­le­ga­lių mig­ran­tų, ku­riuos ban­dy­tų iš­vež­ti, ir taip to­liau, ir pa­na­šiai. Tų si­tu­a­ci­jų ir­gi ga­na gy­ve­ni­miš­kų ga­li bū­ti. Tie­siog jau pa­si­ti­kė­ki­me ins­ti­tu­ci­jo­mis, ku­rios tik­rai pro­fe­sio­na­liai dir­ba sa­vo dar­bą ir to­kias si­tu­a­ci­jas ga­li iš­spręs­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ly­de­ka.

A. LYDEKA (LSF). La­bai ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mas, be abe­jo, ap­ri­bo­ja kon­sti­tu­ci­nes žmo­gaus tei­ses. Kaip ži­no­me, žmo­gaus tei­sės yra vie­nas iš svar­biau­sių vi­suo­me­nės su­gy­ve­ni­mo ele­men­tų. Ar ga­lė­tu­mė­te, ger­bia­ma prem­je­re, su­kon­kre­tin­ti, ko­kios kon­sti­tu­ci­nės žmo­gaus tei­sės bus ap­ri­bo­tos – su­si­rin­ki­mų lais­vė, žo­džio lais­vė? Jūs jau iš da­lies at­sa­kė­te į ši­tą klau­si­mą at­sa­ky­da­ma į ko­le­gos Eu­ge­ni­jaus klau­si­mą. Taip pat ir pa­tvir­tin­ti, kad šie žmo­gaus tei­sių ap­ri­bo­ji­mai bus tik to­je te­ri­to­ri­jo­je, kur bus pa­skelb­ta ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis, vi­siš­kai jo­kių ap­ri­bo­ji­mų ne­bus ki­to­se te­ri­to­ri­jo­se, tai yra ki­to­se sa­vi­val­dy­bė­se ar net ir to­se sa­vi­val­dy­bė­se, ku­rios iš da­lies pa­ten­ka į ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties skel­bi­mo te­ri­to­ri­ją.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Kai ku­riems as­me­nims tų ap­ri­bo­ji­mų yra dau­giau, bet, na­tū­ra­lu, tai yra… Vi­sų pir­ma, tie žmo­nės, ku­rie pa­te­ko į Lie­tu­vos Res­pub­li­ką ne­tei­sė­tai. Bet jei­gu mes kal­ba­me apie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čius, tai net­gi ir tie ap­ri­bo­ji­mai ga­lio­ja ne­bū­ti­nai vi­so­je ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties te­ri­to­ri­jo­je, at­ski­rais at­ve­jais, pa­vyz­džiui, dėl drau­di­mo at­vyk­ti, ga­lio­ja tik pa­sie­nio ruo­že. Tai yra ma­žiau ne­gu vi­sa ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties te­ri­to­ri­ja, nes drau­di­mas at­vyk­ti ga­lio­ja pa­sie­nio ruo­žo te­ri­to­ri­jo­je, taip pat ir kai ku­rie ki­ti rei­ka­la­vi­mai. Čia yra tam tik­ras ap­ri­bo­ji­mas ju­dė­ti, tam tik­ras ap­ri­bo­ji­mas keis­ti gy­ve­na­mą­ją vie­tą. Pa­vyz­džiui, jei­gu kas nors bū­ti­nai no­ri da­bar at­si­kraus­ty­ti ten gy­ven­ti, taip, mė­ne­sį ši­tas nu­ta­ri­mas ne­leis­tų to pa­da­ry­ti. Aki­vaiz­du, kad tai yra tam tik­ri ne­pa­to­gu­mai, bet dėl tos prie­žas­ties yra siū­lo­mas ir trum­pas lai­ko­tar­pis, ir ri­bo­tas tai­ky­mas, kad tų ne­pa­to­gu­mų mū­sų pi­lie­čiams dėl ši­to tei­si­nio re­ži­mo bū­tų kaip įma­no­ma ma­žiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, no­riu jū­sų at­si­klaus­ti kaip pir­mi­nin­kas, nors Sta­tu­te nu­ma­ty­tas lai­kas 10 mi­nu­čių jau bai­gė­si, bet aš siū­ly­čiau pra­tęs­ti, nes yra pir­mą kar­tą Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je to­kios svar­bos klau­si­mas svars­to­mas, bent jau 10 mi­nu­čių, kad kuo dau­giau ko­le­gų ga­lė­tų pra­tęs­ti. Taip? Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū.

Klau­sia R. Baš­kie­nė. Pra­šom.

R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dė­ko­ju. Aki­vaiz­du, ger­bia­mi ko­le­gos, kad ši si­tu­a­ci­ja yra bū­ti­nai rei­ka­lau­jan­ti mū­sų su­pra­tin­gu­mo. Ger­bia­ma prem­je­re, nu­ta­ri­mo 1 straips­nis – pa­sie­nio ruo­žas iki 5 ki­lo­met­rų į vals­ty­bės gi­lu­mą. Jūs iš da­lies jau at­sa­kė­te, kad į tą ruo­žą pa­ten­kan­čių gy­ven­vie­čių ar mies­tų, ten gy­ve­nan­čių žmo­nių pa­grin­di­nė dar­bi­nė veik­la ne­bus pa­ra­ly­žiuo­ta. Ar ga­li­te pa­tiks­lin­ti ir pa­tvir­tin­ti, kad žmo­nės bū­tų ra­mes­ni, ir ar ne­ma­no­te, kad sku­biau­siu at­ve­ju rei­kia kiek įma­no­ma dau­giau in­for­ma­ci­jos, in­for­muo­ti ir nu­ra­min­ti žmo­nes, kad ten bū­da­mi jie ga­lė­tų bū­ti ra­mūs?

Ant­ras klau­si­mas. Mi­nė­jo­te, kad Ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įsta­ty­mas nė­ra tiks­lus da­bar­ti­nė­je si­tu­a­ci­jo­je. Ar ne­ma­no­te, kad rei­ka­lin­ga nau­ja šio įsta­ty­mo re­dak­ci­ja?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. At­sa­ky­da­ma į jū­sų ant­rą­jį klau­si­mą, pra­dė­siu nuo an­tro ga­lo. Tik­rai ma­nau, kad rei­ka­lin­ga… Var­gu ar mes ap­si­ei­si­me su pa­kei­ti­mais. Grei­čiau­siai rei­kės tie­siog nau­jo įsta­ty­mo, nes ir pro­ce­dū­riš­kai vi­si bu­vo­me to­kio­je nau­jo­je te­ri­to­ri­jo­je. Tik­rai la­bai ačiū ir Vy­riau­sy­bės tei­si­nin­kams, ir Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai, ir ki­tiems pro­ce­so da­ly­viams, kad kažkaip ra­do­me bū­dą, kaip ga­li­me pa­siū­ly­ti ką nors Sei­mui, ma­ty­da­mi taip pat ir Sei­mo Sta­tu­to ati­tin­ka­mas nuo­sta­tas, nes toks įspū­dis, kad ge­riau­siai api­brėž­ta yra ta si­tu­a­ci­ja, kai yra lai­ko­tar­pis tarp se­si­jų ir Eks­ce­len­ci­ja Pre­zi­den­tas ini­ci­juo­ja šią ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį. O tar­si to­kiu vi­siš­kai ru­ti­ni­niu at­ve­ju, kai vei­kia Sei­mas ir vyks­ta se­si­jos me­tu, at­ro­do, kad to aiš­ku­mo yra šiek tiek ma­žiau.

Kal­bant apie tai, ką jūs da­bar sa­ko­te, tai ži­no­ma, kad la­bai daug dė­me­sio skir­si­me in­for­muoti žmo­nėms, ku­rie gy­ve­na, ypač pa­sie­nio ruo­že, bet taip pat ten ir at­vyks­ta, bet man at­ro­do, kad dau­gu­ma žmo­nių per ši­tą lai­ko­tar­pį, kol ga­lio­ja eks­tre­ma­li pa­dė­tis, jau yra įpra­tę, kad ten yra ir daug pa­rei­gū­nų, ir ga­na toks di­de­lis dė­me­sys tam re­gio­nui. Tik­rai pui­kiai su­pran­ta, kad vi­sa tai, kas yra da­ro­ma, yra da­ro­ma dėl pa­čių žmo­nių sau­gu­mo. Taip, in­for­ma­ci­jos nie­ka­da ne­bus per daug. Tik­rai dė­si­me vi­sas pa­stan­gas, bet ma­nau, kad sa­vo ins­ti­tu­ci­jo­mis tu­ri­me pa­si­ti­kė­ti. Tik­rai dir­ba la­bai sun­kų dar­bą la­bai įtemp­tu me­tu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Aki­vaiz­du, kad jau ne­ga­li­me vė­luo­ti, tu­ri­me re­a­guo­ti į esa­mą si­tu­a­ci­ją, ku­ri vyks­ta Len­ki­jo­je. Tai iš tik­rų­jų yra is­to­ri­nis iš­šū­kis Lie­tu­vai.

Aš no­rė­jau pa­klaus­ti ger­bia­mos prem­je­rės. Tam tik­rų trik­džių tur­būt bus smul­kiam ver­slui ir pa­na­šiai, esančiam prie pa­sie­nio to­se sa­vi­val­dy­bė­se. Ar vė­liau, ti­kiuo­si, kad vis­kas sėk­min­gai baig­sis, bet jei­gu, tar­ki­me, ki­taip pa­si­suks si­tu­a­ci­ja, ar yra fi­nan­siš­kai ga­li­mai pa­ruoš­tas tas da­ly­kas kom­pen­suo­ti pa­tir­tus ver­slo trik­džius ir pa­na­šiai? Dė­ko­ju.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Šiaip jau yra eks­tre­ma­li si­tu­a­ci­ja ir yra ben­dra tvar­ka, pa­gal ku­rią yra kom­pen­suo­ja­mi nuos­to­liai ir ža­la, ku­ri yra pa­ti­ria­ma dėl eks­tre­ma­lios si­tu­a­ci­jos. Tai reg­la­men­tuo­jan­tis nu­ta­ri­mas Lie­tu­vo­je yra, ne­ži­nau, tur­būt jau ke­lio­li­ka me­tų. Ži­no­ma, jei­gu yra ko­kia nors tie­sio­gi­nė ža­la pa­da­ry­ta dėl eks­tre­ma­lios si­tu­a­ci­jos, tai dėl to kreip­tis ga­li­my­bė yra. Ir sa­vi­val­dy­bės, tar­ki­me, tai da­ro, ad­mi­nist­ruo­da­mos ir spręs­da­mos kai ku­riuos ki­tus da­ly­kus, bet man at­ro­do, mums ne­rei­kia jau taip to­li su­va­ry­ti sa­vęs į kam­pą ir kur­ti ko­kias nors to­kias ga­na hi­po­te­ti­nes si­tu­a­ci­jas, nes čia tik­rai yra ga­na siau­ras ruo­žas. Žmo­nės, ku­rie dir­ba, tik­rai ga­lės dirb­ti. Tie žmo­nės, ku­rie gal­būt la­biau no­rė­tų ruo­že at­si­ras­ti dėl to, kad, pa­vyz­džiui, kam nors pa­dė­tų nu­si­kals­ta­mą vei­ką at­lik­ti, pa­vyz­džiui, per­vež­ti ne­le­ga­liai sie­ną ban­dan­čius kirs­ti žmo­nes į ko­kią nors ki­tą te­ri­to­ri­ją, kas yra nu­si­kal­ti­mas, ži­no­ma, to­kiems žmo­nėms at­si­ras­ti pa­sie­nio ruo­že bus ge­ro­kai sun­kiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (LRF). Ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis skel­bia­ma 5 ki­lo­met­rų ruo­že ir dar 5 ki­lo­met­rų at­stu­mu už ruo­žo. Tai yra 10 ki­lo­met­rų nuo sie­nos at­stu­mu. Ar vis dėl­to rei­kė­jo dar pra­tęs­ti 5 ki­lo­met­rus, ar ne­bū­tų pa­ka­kę tik 5 ki­lo­met­rų ruo­žo?

Ant­ras toks klau­si­mas. Ar ne­rei­kė­tų įsta­ty­me su­teik­ti Pre­zi­den­tui tei­sės, jei­gu yra rei­ka­las, pra­tęs­ti ter­mi­ną, o jei­gu rei­ka­lo nė­ra, su­trum­pin­ti ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties ter­mi­ną be Sei­mo?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ko­dėl čia Sei­mas no­ri sa­vo įga­lio­ji­mus Pre­zi­den­tui ati­duo­ti? Kaž­kaip keis­tai par­la­men­ti­nė­je vals­ty­bė­je skam­ba. Pre­zi­den­to funk­ci­jos ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties at­žvil­giu yra api­brėž­tos tarp­se­si­niu lai­ko­tar­piu, ir tai, kai Pre­zi­den­tas pri­ima spren­di­mą, jo spren­di­mas tu­ri bū­ti ve­ri­fi­kuo­tas Sei­mo ar­ti­miau­sia­me po­sė­dy­je. Taip vei­kia par­la­men­ti­nė de­mo­kra­tija, o ne at­virkš­čiai.

Da­bar kal­bant apie at­stu­mą nuo vals­ty­bės sie­nos, iš­ties ši­tie pa­pil­do­mi 5 ki­lo­met­rai yra mū­sų Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos įver­tin­tas pa­pil­do­mas at­stu­mas, ku­ris rei­ka­lin­gas tam, kad dar­bas esant di­des­nio ant­plū­džio si­tu­a­ci­jai ga­lė­tų bū­ti ga­na efek­ty­vus ar­ba toks efek­ty­vus, koks ir tu­rė­tų bū­ti. Šiuo at­ve­ju aš tik­rai ne­si­gin­či­ju su žmo­nė­mis, ku­riems rei­kia dirb­ti sa­vo dar­bą. Ma­nau, kad tas pa­siū­ly­mas bu­vo pa­grįs­tas, to­dėl mes jį to­kį Sei­mui ir tei­kia­me.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia Z. Bal­čy­tis. Pra­šom.

Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma prem­je­re, iš pas­ku­ti­nių die­nų įvy­kių ir įvai­rių ko­men­ta­rų su­si­da­rė toks įspū­dis, ypač kai pa­klau­siau Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko. Jis ko­men­tuo­da­mas si­tu­a­ci­ją pa­mi­nė­jo, kad jei­gu tie žmo­nės ir pra­si­verš, mes juos pa­lai­ky­si­me kaž­kiek, trum­pą lai­ko­tar­pį, po to vis tiek iš­sių­si­me. Aš ma­nau, kad tai prieš­ta­rau­ja tam tik­riems tei­sės ak­tams ir įvai­rioms kon­ven­ci­joms. Ar ši­tas įsta­ty­mas ga­li už­tik­rin­ti to­kį da­ly­ką, kad mes lai­ki­nai ir be jo­kių mo­ty­vų juos pa­im­si­me, po to vė­liau iš­sių­si­me?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiū­rė­ki­te, ši­tas nu­ta­ri­mas sa­ko, kad žmo­nės, ku­rie ker­ta sie­ną, tiks­liau, ban­do kirs­ti sie­ną ten, kur tai nė­ra nu­ma­ty­ta, da­ro ne­tei­sė­tą da­ly­ką, to­dėl į vals­ty­bės te­ri­to­ri­ją ne­įlei­džia­mi. Yra įsta­ty­mas, ku­ris la­bai aiš­kiai api­brė­žia ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis ga­li bū­ti pa­teik­tas pra­šy­mas sie­nos kir­ti­mo punk­te, di­plo­ma­ti­nė­je at­sto­vy­bė­je ki­to­je ša­ly­je. Tuo fak­tiš­kai nė­ra nau­do­ja­ma­si dėl įvai­rių prie­žas­čių, ma­tyt, ma­nant, kad tai yra ga­na ne­prak­tiš­kas bū­das tiems žmo­nėms, ku­rie ne­le­ga­liai ban­do kirs­ti ir gal­būt tru­pu­tė­lį abe­jo­ja dėl po­li­ti­nio prie­globs­čio pa­grin­do. Ar­ba dar pa­si­tai­ko hu­ma­ni­ta­ri­nių ap­lin­ky­bių, ko­kių nors la­bai iš­skir­ti­nių hu­ma­ni­ta­ri­nių ap­lin­ky­bių, kai į tą si­tu­a­ci­ją ne­re­a­guo­ti vals­ty­bės pa­rei­gū­nai ne­ga­li. Bet šiaip ga­lio­ja la­bai pa­pras­ta tai­syk­lė ir ji čia taip pat yra įtvir­tin­ta, kad sie­na yra už­da­ry­ta ir sie­nos kirs­ti ne­le­ga­liai ne­lei­džia­ma.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia S. Jo­vai­ša. Ruo­šia­si T. To­mi­li­nas.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma prem­je­re, aš tur­būt tei­sin­gai su­pra­tau, kad prie sie­nos ne­ga­lės pri­ei­ti nei ži­niask­lai­dos at­sto­vai be spe­cia­laus ko­kio nors lei­di­mo, nei kon­tra­ban­di­nin­kai, nei Sei­mo na­riai, net jei­gu jie no­rė­tų po ke­tu­ris vai­kus įsi­ves­ti pa­šil­dy­ti į Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją. Kaip mes, Lie­tu­va, elg­si­mės (aš tik­rai ti­kiu, kad pa­rei­gū­nai su­si­tvar­kys šios ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties me­tu), jei­gu Bal­ta­ru­si­jos pu­sė pik­ty­biš­kai už­blo­kuos ir ne­leis jiems su­grįž­ti į Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­ją? Tos vi­sos šei­mos. Na, jau­ni­mas gal at­lai­kys, bet ten yra ir vai­kų, ir mo­te­rų. Kaip rei­kės elg­tis? Ar ten pri­eis ko­kios nors pa­gal­bos, ar iš mū­sų pu­sės bus ga­li­my­bė su­teik­ti jiems mais­to, šil­tų rū­bų ir pa­na­šiai? Kaip to­kio­mis si­tu­a­ci­jo­mis bus vei­kia­ma? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Tik­rai pa­gal­bos sten­gia­mės su­teik­ti net ir tais at­ve­jais, kai aiš­kiai su­pran­ta­me, kad žmo­nės, pri­si­im­da­mi ga­na di­de­lę ri­zi­ką, ban­do ne­tei­sė­tai kirs­ti sie­ną, kar­tais ir su ma­ža­me­čiais vai­kais. Kar­tais tie vai­kai nu­au­na­mi ty­čia, o ba­tai įde­da­mi į sa­vo ko­kį nors ba­ga­žo krep­šį. Kar­tais tiems vai­kams, kaip jūs tur­būt ma­tė­te iš re­por­ta­žo, ci­ga­re­čių dū­mais ban­do­ma or­ga­ni­zuo­ti aša­ras. Rei­kia su­pras­ti, kad čia vyks­ta ne tik koks nors fi­zi­nis su­dė­tin­gas pro­ce­sas, bet čia vyks­ta taip pat ne­men­kas ner­vų ka­ras ir psi­cho­lo­gi­nė ga­na di­džiu­lė įtam­pa. Tai tik­rai aš pa­si­kliau­nu pa­rei­gū­nų pro­fe­sio­na­lu­mu ir ge­bė­ji­mu tas si­tua­ci­jas įver­tin­ti.

Jei­gu da­bar mes kal­ba­me apie ap­ri­bo­ji­mus, tai rei­kia la­bai aiš­kiai su­pras­ti, kad tiems žmo­nėms, ku­rie gy­ve­na pa­sie­nio ruo­že, ne­ga­lio­ja jo­kie drau­di­mai ir jiems ne­rei­ka­lin­gi jo­kie lei­di­mai. Jie tie­siog tu­ri tu­rė­ti do­ku­men­tą, kad tu­ri tur­to ir nuo­sa­vy­bės ta­me ruo­že. Ki­tiems žmo­nėms, ku­rie no­rė­tų bū­ti pa­sie­nio ruo­že, bus rei­ka­lin­gas Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos lei­di­mas. Bet tai nie­kaip ne­truk­do žmo­nėms, ne­svar­bu, kas tai bū­tų – ne­vy­riau­sy­bi­nin­kai, ži­niask­lai­dos at­sto­vai, sta­ty­bi­nin­kai, ku­rie ką nors ten sta­to, mo­ky­to­jai, ku­rie ten mo­ko. Tiems žmo­nėms, ku­riems rei­kia at­vyk­ti į pa­sie­nį dėl sa­vo dar­bo ir sa­vo pro­fe­si­jos, tik­rai Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba to­kią ga­li­my­bę su­teiks.

PIRMININKAS. Ir pas­ku­ti­nis klau­sia T. To­mi­li­nas. Ka­dan­gi jau pa­skel­biau, tai pra­šom.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­ma prem­je­re, šiek tiek liū­di­na jū­sų toks ban­dy­mas kli­juo­ti eti­ke­tes vi­siems žmo­nėms, ku­rie at­si­dū­rė hu­ma­ni­ta­ri­nė­je kri­zė­je. Ma­no klau­si­mas, ar tie žmo­nės, ku­rie yra už­kar­do­se, pa­vyz­džiui, da­bar už­kar­do­je prie Vil­niaus yra ne­ma­žai žmo­nių nuo va­sa­ros, ar jiems bus drau­džia­ma gau­ti ir skleis­ti, ir ben­drau­ti su ne­vy­riau­sy­bi­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, ad­vo­ka­tais, nes tai yra sub­jek­tai, ku­rie ne­pa­ten­ka į vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos ir įstai­gos api­brė­ži­mą. Jei­gu bus drau­džia­ma ben­drau­ti, pa­vyz­džiui, su Rau­do­nuo­ju Kry­žiu­mi te­le­fo­nu, tai gal bus lei­džia­ma ben­drau­ti gy­vai?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ne­la­bai ži­nau, apie ku­rią kon­kre­čiai vie­tą kal­ba­te, nes, kaip ir mi­nė­jo­me, yra pa­sie­nio ruo­žas plius 5 ki­lo­met­rai, taip pat čia kon­kre­čiai įvar­din­tos ap­gy­ven­di­ni­mo vie­tos. Bet ku­riuo at­ve­ju ga­liu tie­siog ap­skri­tai at­sa­ky­ti, ko jūs klau­sė­te. Tik­rai ne­bus jo­kių pro­ble­mų gy­vai ben­drau­ti su nie­kuo.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mo­ji prem­je­re. Nuo­mo­nės už ir prieš. Mi­nu­tė­lę. Taip, yra vi­si už. Ar kal­ba­me? Ga­li­me at­si­sa­ky­ti? Ne­gir­džiu prieš­ta­ra­vi­mų. Ga­li­me pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, ko­le­gos.

Svars­ty­mas. Dis­ku­si­ja. Dis­ku­tuo­ti yra už­si­ra­šę še­ši Sei­mo na­riai. Pir­mas kal­ba E. Gent­vi­las frak­ci­jos var­du. Pra­šom.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mie­ji, ko­dėl kal­bu, nors sa­ko, ne­kal­bėk, čia vis­kas aiš­ku, pa­lai­ky­si­me. Tik­rai sma­gu, jei­gu bus toks di­de­lis, ma­sy­vus pa­lai­ky­mas. Bet, ko­le­gos, aš ne­ be rei­ka­lo prem­je­rės klau­siau, man vi­sa­da rū­pi, kad ne tik mes ži­no­tu­me, už ką bal­suo­ja­me ir ko­dėl bal­suo­ja­me, bet kad mū­sų žmo­nės su­pras­tų, kas čia vyks­ta, ko­dėl vyks­ta. Ko­dėl to­kią iš­skir­ti­nę pa­dė­tį įve­da­me. Tai man at­ro­do… Aš no­riu pa­dė­ko­ti po­sė­džio pir­mi­nin­kui J. Ja­ru­čiui, jis su­pra­to tą svar­bą ir lei­do klaus­ti dau­giau virš nu­ma­ty­to lai­ko li­mi­to. Aš ma­nau, kad mū­sų klau­so ir žmo­nės, jie tu­ri ži­no­ti ir su­pras­ti, ko­dėl rei­kia im­tis to­kių prie­mo­nių. Mes čia ga­lė­tu­me vie­ni pa­tys – ne­kal­bė­ti, per 10 mi­nu­čių pri­im­ti spren­di­mą ir sa­ky­ti, mes sa­vo dar­bą pa­da­rė­me. Ne, po­li­ti­kų dar­bas yra ir kal­bė­ti žmo­nėms, kal­bė­tis su žmo­nė­mis ir pa­sa­ky­ti, kad Lie­tu­vos si­tu­a­ci­ja jau ne­be­juo­kin­ga. Ir tai ne dėl mū­sų kal­tės.

Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, iš­ban­do­ma Eu­ro­pos Są­jun­gos stip­ry­bė ir vie­ny­bė. Ir mes ma­to­me, ir tur­būt žmo­nės iš tre­čių­jų ša­lių ma­to, kad Eu­ro­pos Są­jun­go­je yra vis­ko. Yra tar­nys­tės Ru­si­jai, yra ko­mer­cia­li­za­vi­mo po­li­ti­kos, yra ko­mer­ci­jos be po­li­ti­kos ir pa­na­šių da­ly­kų. Štai čia ir ban­do­ma iš­ban­dy­ti tą Eu­ro­pos Są­jun­gos vie­ny­bę ir tvir­ty­bę. A. Lu­ka­šen­kos re­ži­mas dir­ba ir su Ru­si­ja ir tai ne­ke­lia jo­kių abe­jo­nių. Ne vi­sa­da tai yra pa­gau­na­ma, ne vi­sa­da už­čiuo­pia­ma, bet ne be rei­ka­lo Ru­si­ja lie­ja kro­ko­di­lo aša­ras dėl pa­bė­gė­lių, dėl žmo­gaus tei­sių, gin­da­ma Bal­ta­ru­si­ją ir vis pri­min­da­ma Len­ki­jai, aha, o jūs pri­si­me­na­te, kaip jūs ata­ka­vo­te su NATO pa­jė­go­mis, da­ly­va­vo­te in­va­zi­jo­je į Ira­ką. Ger­bia­mie­ji, kar­tu ši si­tu­a­ci­ja tam­pa ir iš­ban­dy­mu NATO al­jan­sui, tai yra ir NATO pa­si­ra­šy­tų ver­ty­bių, ku­rios yra ne vien mi­li­ta­ri­nės, bet ir hu­ma­ni­ta­ri­nės ver­ty­bės, puo­li­mas. Tu­ri­me tuos da­ly­kus su­pras­ti, kad tai vyks­ta iš­puo­lis prieš va­ka­rie­tiš­kas ver­ty­bes ap­skri­tai. Ir Lie­tu­va, Len­ki­ja ar Lat­vi­ja, bū­da­mos Va­ka­rų al­jan­sų da­li­mi, bū­da­mos Va­ka­rų ver­ty­bių pu­sė­je, iš­ban­do ry­tie­tiš­kos, kar­tais, sa­ky­čiau, azi­jie­tiš­kos kul­tū­ros iš­puo­lius. Jei­gu no­ri­te – tai ci­vi­li­za­ci­jų kon­flik­tas, jei­gu no­ri­te – tai S. Han­ting­to­no „Clash of Ci­vi­li­za­tions“ at­kar­to­ji­mas, jį mes ma­to­me šian­dien tik­ro­vė­je sa­vo pa­sie­ny­je ši­ą­nakt, ry­toj ar dar ki­tą die­ną. Ne be rei­ka­lo orien­tuo­jan­tis, at­ro­do, pa­grin­di­nius pro­ver­žius da­ry­ti Len­ki­jos ne­pri­klau­so­my­bės die­nos pro­ga – lap­kri­čio 11 die­ną.

Lie­tu­va šio­je ko­vo­je tu­ri nau­do­ti vi­sas mū­sų tei­si­nė­je sis­te­mo­je esan­čias prie­mo­nes. Ne mes, ne šis Sei­mas su­gal­vo­jo ne­pa­pras­to­sios si­tu­a­ci­jos są­vo­ką, įsta­ty­mą, ku­rį tur­būt rei­kia tik­rai keis­ti, kaip sa­ko prem­je­rė. Mū­sų vals­ty­bės ir Kon­sti­tu­ci­jos tė­vai kū­rė­jai nu­ma­tė ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo ga­li­my­bę. Šian­dien mes ją nau­do­ja­me ri­bo­ta ap­im­ti­mi ri­bo­to­je te­ri­to­ri­jo­je, nes šian­dien esa­me to­je si­tu­a­ci­jo­je, kai kė­si­na­ma­si į pa­grin­di­nius ver­ty­bi­nius pa­ma­tus. Džiau­giuo­si, kad su­pra­ti­mą pa­ro­dė pa­sie­nio sa­vi­val­dy­bių me­rai. Jei vals­ty­bė ne­įves­tų ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties, sa­vi­val­dy­bės ir jų va­do­vai lik­tų iš es­mės vie­ni ko­vo­je su pa­bė­gė­lių srau­tais, ne­bent kar­tu su pa­sie­nie­čiais. To­dėl mes, kaip vals­ty­bės at­sto­vai, Sei­mo na­riai, tau­tos at­sto­vai, tu­ri­me pa­dė­ti sa­vi­val­dy­bėms to­se te­ri­to­ri­jo­se su­si­dū­rus su pa­bė­gė­lių srau­tais at­si­lai­ky­ti, su­si­tvar­ky­ti su jais. Taip, pa­bė­gė­liai dar vie­na kri­zė Lie­tu­vai. Per dve­jus me­tus an­tra kri­zė. Šios die­nos, ma­ny­čiau, kri­zės apo­gė­jus. Nei A. Lu­ka­šen­ka, nei pa­bė­gė­liai ne­lauks žie­mos šal­čių – ar­ba da­bar, ar­ba jau ne­bent ki­tais me­tais. To­dėl tu­ri­me su­pras­ti, kad del­si­mas bū­tų ne­leis­ti­nas. Dė­kin­gas esu Vy­riau­sy­bei, mi­nist­rei A. Bi­lo­tai­tei, vi­sai Vy­riau­sy­bei ir prem­je­rei už įvai­rias ini­cia­ty­vas ini­ci­juo­jant šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mą, at­lie­kant tarp­tau­ti­nį dar­bą eu­ro­pei­zuo­jant, re­gio­na­li­zuo­jant šios pro­ble­mos spren­di­mą kar­tu su Lat­vi­jos ir Len­ki­jos va­do­vais, su Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos va­do­ve.

Ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mas yra ir bū­das su­ar­tin­ti daž­nai be­si­ski­rian­čias Sei­mo dau­gu­mos ir ma­žu­mos nuo­sta­tas. Aš ti­kiuo­si, kad šian­dien mes tai pa­ma­ty­si­me. O jei­gu ir iš­si­skirs bal­sa­vi­mas, tai ne­bus ra­di­ka­lus kei­ki­mas vie­ni ki­tų at­žvil­giu. Su­pra­si­me ir ta­da, jei­gu kas nors ne­bal­suos. Bet iš es­mės aš ti­kiu, kad mes su­ar­tė­ja­me. Ši ne­pa­pras­to­sios su­dė­ties si­tu­a­ci­ja, at­ro­do, pa­dės su­ar­tė­ti ir trims val­džios ša­koms, ku­rios kar­tais kon­fron­tuodamos per­žen­gia tam tik­ras ri­bas, ne­si­aiš­ki­ndamos, kas kal­tas ar ką kiek­vie­nas iš mū­sų lai­ko­me kal­tu. At­ro­do, ir čia su­si­vie­ny­si­me. Kri­zė to rei­ka­lau­ja. No­riu pa­sa­ky­ti, kri­zė yra ne tik ne­lai­mė, kri­zė yra ir ga­li­my­bės. Pa­si­nau­do­ki­me vi­so­mis ga­li­my­bė­mis, ku­rios mums kren­ta į ran­kas, ko­vo­da­mi su pa­bė­gė­lių srau­tais, ko­vo­da­mi su re­ži­mu ar re­ži­mais.

Ir pa­bai­go­je dėl žmo­gaus tei­sių. Ne­ga­li­me sau leis­ti jų pa­žei­di­nė­ti, ta­čiau ne­ga­li­me pa­mir­š­ti ir ki­tų Lie­tu­vos įsi­pa­rei­go­ji­mų ne tik dėl žmo­gaus tei­sių, bet ir dėl eu­ro­pi­nių ver­ty­bių, dėl Lie­tu­vos kaip ry­ti­nių sie­nų, Eu­ro­pos Są­jun­gos sie­nų, sar­gy­bi­nio, mū­sų at­sa­ko­my­bės už mū­sų veiks­mus. Mū­sų veiks­mai at­si­lieps vi­soms Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bėms. Ar­ba Lie­tu­va nie­ko ne­da­ro, maž­daug jū­sų pro­ble­ma, ger­bia­mi vo­kie­čiai. Ne. Tai vi­sų mū­sų eu­ro­pie­čių pro­ble­ma.

Ir ne­kal­bė­ki­me vien tik apie žmo­gaus tei­ses. Kal­bė­ki­me kur kas pla­tes­nia­me kon­teks­te apie vi­sus svar­biau­sius ver­ty­bi­nius da­ly­kus. Pa­li­ki­me žmo­gaus tei­sių te­mą, ku­rią la­bai pa­mė­go šian­dien V. Pu­ti­nas ir A. Lu­ka­šen­ka, jiems taip, kaip jie su­pran­ta. Mes su­pran­ta­me žmo­gaus tei­sių pro­ble­mas eu­ro­pie­tiš­kai, pa­gal mū­sų pa­si­ra­šy­tas tarp­tau­ti­nes kon­ven­ci­jas. Mes įsi­pa­rei­go­jo­me jų lai­ky­tis, ne­pa­mirš­da­mi ir ki­tų sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga Eu­ge­ni­jau. Ir ta­da D. Gai­žaus­kas. Pra­šau. Frak­ci­jos var­du.

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pri­ta­riu ko­le­gai E. Gen­t­vi­lui, kad mes pri­va­lo­me ei­ti ir aiš­kin­ti, ko­dėl pri­ima­me vie­no­kius ar ki­to­kius spren­di­mus. Šis kar­tas taip pat la­bai svar­bus ir net­gi yra iš­skir­ti­nis, nes mes fak­tiš­kai nag­ri­nė­ja­me is­to­ri­nį at­ve­jį Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je. Kal­bė­da­mas frak­ci­jos var­du kal­bė­siu tik apie pliu­sus, ko­dėl pa­lai­ky­si­me šį nu­ta­ri­mą.

Pir­ma. Mes ma­to­me la­bai di­de­lį pliu­są, kad pa­ga­liau val­dan­tie­ji pri­pa­ži­no, kad mig­ra­ci­jos kri­zė ne­su­val­dy­ta. Ir to­kie re­por­ta­žai, kai nu­ties­ta vos pus­an­tro ki­lo­met­ro spyg­liuo­tos vie­los, o vė­liau ro­do­ma, kad mes mig­ran­tų kri­zę su­val­dė­me, grės­mės ne­ky­la, pa­si­baigs. Taip pat su­pran­ta­me, jog val­dan­tie­ji su­pra­to, kad mig­ran­tų kri­zė kė­lė la­bai di­de­lius iš­šū­kius ir grės­mes na­cio­na­li­niam sau­gu­mui. Tai čia yra vie­nas iš pliu­sų.

An­tra. Mes vi­si pa­ga­liau ma­to­me, kad Vy­riau­sy­bė nu­si­ė­mė ka­rū­ną ir pir­mą kar­tą krei­pė­si į Sei­mą, pri­pa­žin­da­ma sa­vo klai­das, su pa­siū­ly­mu – įves­ki­te ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį taip, kaip rei­ka­lau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mai. Nes de fac­to da­bar mes ją tu­rė­jo­me, tik de ju­re ji va­di­no­si eks­tre­ma­li si­tu­a­ci­ja, ka­i ga­li­ma nau­do­ti ka­riuo­me­nę, nau­do­ti vi­sas prie­mo­nes, ku­rios yra nau­do­ja­mos ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties me­tu. Bet tie veiks­mai, kai po­įsta­ty­mi­niais tei­sės ak­tais ar­ba mi­nist­rų nu­ta­ri­mais var­žo­mos žmo­nių tei­sės ir taip to­liau, mums at­si­suks tik­rai ki­tu laz­dos ga­lu, bet ne apie tai šian­dien kal­bė­siu. Ir pa­ga­liau mes tą klai­dą iš­tai­so­me, nes tik Sei­mas ga­li pri­im­ti to­kius įsta­ty­mus ir spren­di­mus. Šian­dien mes pa­si­el­gė­me kaip tik­ra tei­si­nė vals­ty­bė, nes pri­im­si­me įsta­ty­mą Sei­me kaip par­la­men­ti­nė vals­ty­bė ir ga­lė­si­me vė­liau gin­ti sa­vo in­te­re­sus Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me, vi­si mū­sų veiks­mai bus kon­sti­tu­cin­gi. Tik pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją mes ga­li­me tai da­ry­ti, kai Sei­mas pa­tvir­ti­na bū­tent to­kius veiks­mus. Tai čia di­de­lis pliu­sas.

Tre­čias ir­gi la­bai svar­bus pliu­sas, kad ry­te bu­vo la­bai ma­žai in­for­ma­ci­jos apie ši­tą si­tu­a­ci­ją, bet po pie­tų iš­gir­do opo­zi­ci­ja ir an­trą kar­tą per pie­tus su­si­rin­ko frak­ci­jų se­niū­nai tiek po­zi­ci­jos, tiek opo­zi­ci­jos, at­ėjo I. Ši­mo­ny­tė, pri­sta­tė, ko­dėl pa­rei­gū­nai pra­šo bū­tent šios ne­pa­p­ras­to­sios pa­dė­ties, nes jiems rei­kia at­lik­ti tam tik­rus veiks­mus, ku­rių įsta­ty­mai ne­lei­džia. Taip, kai iš­var­di­no pa­rei­gū­nai, ko­dėl jos jiems rei­kia, mes tik­rai išgir­do­me, tik­rai ap­svars­tė­me frak­ci­jo­je ir sa­ko­me, pa­lai­ky­si­me, nes tai yra bū­ti­na.

Ir ket­vir­ta. Ger­bia­mi ko­le­gos, šiais veiks­mais mes tik stab­do­me įsi­ver­ži­mą ar­ba ga­li­mą mig­ra­ci­jos in­va­zi­ją, bet pro­ble­mos ne­spren­džia­me. Už­sie­nio po­li­ti­ka, ku­rią mes da­bar vyk­do­me, ka­ri­nė, ko­vi­nė ar­ba vos ne ka­ro po­li­ti­ka, pa­ti mums ke­lia ši­tas grės­mes. Su Bal­ta­ru­si­ja ir Ru­si­ja pa­tys pri­si­šau­kėme mig­ran­tų kri­zę, dar ne­ži­no­me, ką Ki­ni­ja mums da­bar su­gal­vo­jo. Pri­pa­žin­da­mi, kad vi­sa tai ke­lia grės­mes mū­sų sau­gu­mui (Len­ki­ja įsi­ve­dė ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį, Lat­vi­ja iš kar­to, da­bar ir mes), ger­bia­mie­ji, pa­si­nau­do­ki­me jau nau­do­to­mis prak­ti­ko­mis.

Pa­me­nu, kai pats da­ly­va­vau NATO Parlamenti­nė­je Asam­blė­jo­je, ­rodos, tai bu­vo 2016 me­tų va­sa­ris, kai bu­vo spren­džia­mas klau­si­mas, ką da­ry­ti, kai iš Tur­ki­jos į Grai­ki­ją lai­pi­na­si šim­tai tūks­tan­čių mig­ran­tų ir nie­kaip ne­su­val­do­me si­tu­a­ci­jos, Eu­ro­pos Są­jun­ga krei­pė­si į NATO. Ir NATO pa­nau­do­jo sa­vo pa­jė­gu­mus. Kai Egė­jo jū­ro­je at­si­ra­do NATO lai­vų, kai pra­dė­jo nau­do­ti sa­vo pa­jė­gu­mus, tai yra nau­do­ti žval­gy­bi­nius me­to­dus, rink­ti in­for­ma­ci­ją, nau­do­ti vi­sus mak­si­ma­lius NATO vals­ty­bių pa­jė­gu­mus prieš tuos as­me­nis ir vals­ty­bes, ku­rios nau­do­ja ly­giai to­kią pa­čią si­tu­a­ci­ją, bai­gė­si ir pa­te­ki­mo srau­tai į Eu­ro­pą per pie­ti­nes Eu­ro­pos vals­ty­bes. Pro­ble­ma iš­spręs­ta. Tai­gi da­bar mes taip pat tu­ri­me kal­bė­ti apie NATO 4 straips­nio pa­nau­do­ji­mą, apie tai jau už­si­mi­nė Len­ki­ja. Vie­ny­ki­mės ir tik­tai ši­taip mes ga­lė­si­me iš­spręs­ti mi­g­ra­ci­jos kri­zės pro­ble­mą. Da­bar lai­ki­nai su­stab­do­me, bet no­rė­da­mi ją ga­lu­ti­nai iš­spręs­ti nau­do­ki­mės NATO pa­jė­gu­mais. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Į tri­bū­ną kvie­čiu K. Ma­siu­lį.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Kaip aš džiau­giuo­si gir­dė­da­mas opo­zi­ci­ją ir D. Gai­žaus­ko pa­aiš­ki­ni­mus. Tie­siog ką mes be jū­sų da­ry­tu­me? Iš tik­ro Vy­riau­sy­bė nu­si­ė­mė ka­rū­ną ir čia at­ėjo pas D. Gai­žaus­ką, pa­klū­po­jo ir jis su­pra­to, ką rei­kia da­ry­ti.

Aš, mie­lie­ji, no­riu pa­sa­ky­ti, kad jūs pa­ga­liau su­si­pra­to­te. Dar va­kar šne­kė­jo­te vi­sai prie­šin­gai ne­gu da­bar, nes pa­ma­tė­te per ra­di­ją, per te­le­vi­zi­ją žmo­nių re­ak­ci­ją. Jei­gu jūs čia pa­spau­si­te myg­tu­ką ki­taip, kai bus bal­sa­vi­mas, žmo­nės įmes biu­le­te­nį prieš jus, nes žmo­nės la­bai aiš­kiai su­pran­ta… (Bal­sai sa­lė­je) Leis­ki­te man kal­bė­ti taip, kaip aš su­pran­tu si­tu­a­ci­ją. Žmo­nės la­bai aiš­kiai su­pran­ta ir ne­rei­kia jiems per daug čia aiš­kin­ti. Jie pui­kiai su­pran­ta, kad Len­ki­jos pa­sie­ny­je ka­riuo­me­nė ir sie­nos ap­sau­ga gi­na Len­ki­jos pi­lie­čių in­te­re­sus ir kad Len­ki­jo­je ne Lie­tu­va su­kė­lė mig­ran­tų kri­zę, o A. Lu­ka­šen­ka…

PIRMININKAS. Ger­bia­mas Kęs­tu­ti, mi­nu­tė­lę! Ga­li­te su­sto­ti? Ger­bia­mas Pet­rai, leis­ki­te… Reiš­kiu pa­sta­bą tams­tai. Leis­ki­te kal­bė­ti žmo­nėms. Pra­šom. At­si­pra­šau.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Iš tik­ro šu­nys lo­ja, ka­ra­va­nas ei­na to­lyn. (Bal­sai sa­lė­je) Pet­rai, ma­nęs ne­už­čiaup­si. Kal­bė­siu taip, kaip aš ma­nau ir kaip ma­tau. Iš tik­ro ne mes su­kė­lė­me kri­zę, o A. Lu­ka­šen­ka su­kė­lė kri­zę. Ir į Len­ki­ją, ir į Lie­tu­vą, ir į Lat­vi­ją mig­ran­tai plūs­ta ne to­dėl, kad čia mes kaž­ko­kias klai­das da­ro­me, o to­dėl, kad A. Lu­ka­šen­ka nu­ta­rė mus vi­sus ata­kuo­ti ir Eu­ro­pos Są­jun­gą ata­kuo­ti.

Šiaip ga­lė­čiau džiaug­tis ir no­rė­jau džiaug­tis, ir bu­vau už­si­ra­šęs tai­kią kal­bą, nes pa­ga­liau pir­mą­kart gy­ve­ni­me opo­zi­ci­ja… Ka­da dėl tvo­ros bu­vo su­šauk­tas ne­ei­li­nis po­sė­dis, opo­zi­ci­ja pa­si­sa­kė prieš ir bal­sa­vo prieš. Ieš­ko­jo kliau­čių, kaip ne­pri­tar­ti. Šian­dien, ačiū Die­vui, ran­da ga­li­my­bę pri­tar­ti, bet bū­ti­nai rei­kia pa­aiš­kin­ti, kad mes klai­dų pri­da­rė­me. Tai jūs klai­dų pri­da­rė­te ne­pa­lai­ky­da­mi anks­tes­nių spren­di­mų.

Pa­žiū­rė­ki­me, kas de­da­si Pran­cū­zi­jo­je. Prie Ka­lė uos­to yra di­džiu­lė mig­ran­tų sto­vyk­la, tie­siog lūš­ny­nai, pa­la­pi­nės ir šiukš­ly­nai. Jie lau­kia ga­li­my­bių per­plauk­ti La­man­šo są­siau­rį. Ma­ro­ke yra du Is­pa­ni­jos an­kla­vai. Prie jų yra mil­ži­niš­kos mig­ran­tų sto­vyk­los. Ga­liu pa­skai­ty­ti, ten, sa­ky­kim, į Seu­tą – 5 tūkst. ge­gu­žę pra­si­ver­žė, Me­li­ly­je – 700 pra­si­ver­žė čia prieš ke­lias die­nas, ban­do pra­si­verž­ti. Tas pats ir ten de­da­si. Tai jie ten A. Lu­ka­šen­ką kaip nors įžei­dė? Opo­zi­ci­ja mums anks­čiau aiš­ki­no, kad mes tu­ri­me drau­gau­ti su A. Lu­ka­šen­ka, nu­si­lenk­ti jam – tik­tai taip iš­sprę­si­me kri­zę. Bai­ki­te! Mes tu­ri­me tu­rė­ti eu­ro­pi­nių ver­ty­bių stu­bu­rą.

La­bai džiau­giuo­si, kad opo­zi­ci­ja, nė kiek ne­abe­jo­ju, bal­suos tei­sin­gai. Ačiū Die­vui. Ir rei­kia mig­ra­ci­jos klau­si­mu ir vak­ci­na­ci­jos klau­si­mu elg­tis vie­nin­gai. Džiau­giuo­si, kad ir Pre­zi­den­tas taip pat ver­ti­na tuos reiš­ki­nius. Ši­ta vie­ny­bė rei­ka­lin­ga. Bet ne­rei­kė­tų aiš­kin­ti, kad Vy­riau­sy­bė kaž­ko­kias ka­rū­nas bu­vo už­si­dė­ju­si, da­bar ka­rū­nas nu­si­ė­mė, čia tik dėl to jūs jau pa­ga­liau nu­si­lei­si­te ir bal­suo­si­te.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Kvie­čia­mas į tri­bū­ną V. Ba­kas. Pra­šom, Vy­tau­tai. (Šur­mu­lys sa­lė­je) Mi­nu­tė­lę. Dėl ve­di­mo tvar­kos – A. Ši­rins­kie­nė. Pra­šom.

A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, gal jūs su­draus­min­ki­te kar­tais kal­bė­to­jus, ku­rie opo­zi­ci­ją iš­va­di­na šu­ni­mis. Aš su­pran­tu, kad grei­čiau­siai jūs, kon­ser­va­to­riai, ne­mo­ka­te ki­taip ben­drau­ti su žmo­nė­mis, bet vis dėl­to rei­kia tu­rė­ti pa­do­ru­mo. Aš esu pra­tu­si, ir to­je tri­bū­no­je į šuns bū­dą siun­tė­te pra­ėju­sią ka­den­ci­ją, bet rei­kia tu­rė­ti gal pa­do­ru­mo, bent kaž­kiek pa­gal­vo­ti, kad Lie­tu­vos žmo­nės žiū­ri. Jūs čia taip pa­dė­ko­jo­te opo­zi­ci­jai už kon­struk­ty­vų dar­bą, kai pa­sa­kė­te, kad vi­si virš 60 žmo­nių yra šu­nys? Čia taip rei­kė­tų su­pras­ti?

O da­bar pa­aiš­kin­siu, ko­dėl mes va­kar kal­bė­jo­me apie tai, kad ne­įma­no­ma pa­lai­ky­ti ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties pri­ėmi­mo. Jūs va­kar kal­bė­jo­te ne apie pa­sie­nio ruo­žą, bet kal­bė­jo­te apie pa­sie­nio sa­vi­val­dy­bes. Pa­im­ki­te že­mė­la­pį ir pa­žiū­rė­ki­te, kaip at­ro­do Vil­niaus ra­jo­no pa­sie­nio sa­vi­val­dy­bė. Jūs pu­sę Vil­niaus mies­to re­a­liai bū­tu­mė­te už­da­rę dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties. Pir­ma, ne­rei­kia pri­šne­kė­ti ne­są­mo­nių, ku­rias pas­kui ki­tą die­ną tai­so­te, ki­tas da­ly­kas, vis dėl­to tik­rai rei­kia tu­rė­ti bent jau po­sė­džių sa­lė­je tam tik­ro pa­do­ru­mo.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, ger­bia­ma Ag­ne, už tei­sin­gas pa­sta­bas. Ger­bia­mas Kęs­tu­ti, mi­nu­tė­lę! Lai­ky­ki­mės tvar­kos. E. Gent­vi­las. Pra­šau. Dėl ve­di­mo tvar­kos.

E. GENTVILAS (LSF). Žiū­rė­ki­te, man at­ro­do, pri­imant ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį, mes pa­tys ne­tu­rė­tu­me įneš­ti vel­nia­vos. Aš ir pra­šiau, kal­bė­da­mas iš tri­bū­nos, ir pa­dė­ko­jau. Jei­gu taip jau pa­sa­kius, Kęs­tu­ti, ne­ga­li­ma ši­taip siek­ti su­ta­ri­mo iš­kei­kiant ko­le­gas. (Plo­ji­mai) Aš ne­ži­nau, ar aš tu­riu at­si­pra­šy­ti už Kęs­tu­tį, tur­būt ne, pats at­si­pra­šys, ti­kiuo­si, bet jei­gu ieš­ko­me su­ta­ri­mo, tai ieš­ko­ki­me su­ta­ri­mo, o ne baks­no­ki­me vie­nas ki­tą pirš­tais ar špy­go­mis.

PIRMININKAS. Ačiū taip pat už ver­tin­gus pa­ste­bė­ji­mus. P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (LRF). Iš tik­rų­jų bu­vo la­bai ben­dras su­ta­ri­mas, po pa­tei­ki­mo pri­ėmė­me ši­tą įsta­ty­mą ben­dru su­ta­ri­mu. Nie­kas ne­pa­si­sa­kė prieš, iš­klau­sė prem­je­rę, iš­klau­sė Sei­mo Pir­mi­nin­kę. Stai­ga da­bar po­nas K. Ma­siu­lis pra­de­da kir­šin­ti Sei­mą. Aš ma­ny­čiau, rei­kė­tų pa­si­aiš­kin­ti, kam jis čia tar­nau­ja, gal Ru­si­jos agen­tas. Štai L. Kas­čiū­nas čia sto­vi, ga­lė­tų Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas pa­si­klaus­ti, kam jis čia dir­ba. Ko­dėl rei­kia kir­šin­ti par­la­men­tą to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je?

PIRMININKAS. Ačiū. Aš ma­nau, kad iš tik­rų­jų aist­rų bu­vo, na, kam ne­pa­si­tai­ko. Dar L. Kas­čiū­nas.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas Jo­nai, la­bai ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, tik­rai la­bai ačiū jums už kon­struk­ty­vų, da­ly­kiš­ką, vals­ty­bi­nį po­žiū­rį. Aš ti­kiu, kad mes tą at­mo­sfe­rą ir nuo­tai­ką iš­lai­ky­si­me iki ga­lo, iki bal­sa­vi­mo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir K. Ma­siu­lis. Ti­kiuo­si…

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ko­le­gų iš tik­rų­jų at­si­pra­šau už karš­tą žo­dį. Aš tai­kiau į Pet­rą, jis man ne­lei­do šne­kė­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Pet­rai, juk ne­lei­dai kal­bė­ti.

PIRMININKAS. Ge­rai, ačiū. Tur­būt vi­si vis­ką iš­si­aiš­ki­no­me.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Bu­vo ne­man­da­gus pa­ties po­el­gis, nes ne­lei­dai kal­bė­ti. (Bal­sas sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ge­rai. (Bal­sas sa­lė­je)

K. MASIULIS (TS-LKDF). Na, ne­lei­dai kal­bė­ti.

PIRMININKAS. Ge­rai, ačiū, ko­le­gos. Da­bar jau ger­bia­mam Vy­tau­tui su­teik­si­me. Ačiū už kan­try­bę.

V. BAKAS (DFVL). Iš tie­sų šo­ki­ruo­ja. Kai mes lyg ir su­si­du­ria­me su grės­me, Sei­me at­si­ran­da kir­šin­to­jų tuo me­tu, kai rei­kia su­si­telk­ti, lyg ir su­si­tel­kia­me, at­si­ran­da kir­šin­to­jų, ku­rie su­ke­lia ne­rei­ka­lin­gų įtam­pų, kai rei­kia pri­im­ti svar­bius spren­di­mus. Aš no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį… Tai yra aš ne­abe­jo­ju, kad rei­kia ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties, iš es­mės tam pri­tar­čiau, bet siū­lo­mos prie­mo­nės ne­pa­pras­ta­jai pa­dė­čiai su­val­dy­ti tu­ri bū­ti pro­por­cin­gos, tu­ri bū­ti pra­smin­gos, tu­ri bū­ti adek­va­čios.

Aš da­bar ke­liu klau­si­mą ir Sei­mo Pir­mi­nin­kei, nes čia yra po­li­ti­nė ly­de­rys­tė: ko­dėl ri­bo­ja­me žo­džio lais­vę? Su­pran­tu, ri­bo­ja­me už­sie­nie­čių pa­te­ki­mą čia, su­pran­tu, su­tei­kia­me įran­kių, bet ko­dėl už­drau­džia­me Lie­tu­vos žur­na­lis­tams rink­ti ir skelb­ti in­for­ma­ci­ją? Aš pa­sa­ky­siu, kas bus, – in­for­ma­ci­jos sto­ką pa­keis dez­in­for­ma­ci­ja. Jei­gu ne­lei­si­me į pa­sie­nio ruo­žą žur­na­lis­tų, mums siųs Bal­ta­ru­si­ja sa­vo re­por­ta­žus ir kir­šins vi­suo­me­nę. Ne­su­pran­tu, ko­dėl tai da­ro­me, ko­dėl yra toks prem­je­rės… Su­pran­tu, gal­būt yra ra­di­ka­lių po­li­ti­kų, bet ko­dėl prem­je­rės toks pa­siū­ly­mas? Aš vi­siš­kai ne­ga­lė­čiau pri­tar­ti žo­džio lais­vės ri­bo­ji­mui, ne­ma­tau jo­kios pras­mės. Kai sa­ko­ma, kad tai truk­dys pa­rei­gū­nams at­lik­ti pa­rei­gas, bet ir žur­na­lis­tai at­lie­ka pa­rei­gas. Ko­dėl ne­ga­li­me su­de­rin­ti šių dvie­jų da­ly­kų?

Da­bar an­tra. Iš tie­sų pa­gal šį nu­ta­ri­mą už­da­ro­me sie­ną vi­siems: ir tiems, ku­riems gre­sia pa­vo­jus, ir tiems vai­kams, ku­rie šą­la ir ku­rių gy­vy­bei gre­sia pa­vo­jus, ir tiems, ku­rie gal­būt nu­si­tei­kę ag­re­sy­viai. Tai ko­dėl vis dėl­to at­si­sa­ko­me vi­sų tarp­tau­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų ir pa­gal šį nu­ta­ri­mą, kaip aš jį su­pran­tu, įpa­rei­go­ja­me pa­sie­nie­čius ne­įleis­ti nie­ko? Iki šiol dar pa­žei­džia­mus as­me­nis ga­lė­da­vo­me įleis­ti, o da­bar ap­skri­tai ne­įlei­džia­me nie­ko. Aš ma­nau, ši­ta nuo­sta­ta ga­li pa­gi­lin­ti hu­ma­ni­ta­ri­nę kri­zę. Juk nu­ta­ri­mo pre­am­bu­lė­je iš es­mės su­tin­ka­ma, kad dėl A. Lu­ka­šen­kos ata­kų di­de­lį su­si­rū­pi­ni­mą ke­lia hu­ma­ni­ta­ri­nė kri­zė Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Ko­dėl no­ri­me ją sa­vo ran­ko­mis gi­lin­ti?

Tre­čia nuo­sta­ta. Mes vi­siš­kai už­da­ro­me 5 ki­lo­met­rų ruo­žą žmo­gaus tei­sių or­ga­ni­za­ci­joms, Rau­do­no­jo Kry­žiaus or­ga­ni­za­ci­joms. Aš pa­sa­ky­siu taip, mes su L. Kas­čiū­nu va­ka­rie­nia­vo­me su len­kų ko­le­ga, Gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku, jis pa­sa­kė taip: mes už­da­ro­me sie­ną, bet nu­siun­tė­me ke­lis eše­lo­nus hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos prie Bal­ta­ru­si­jos sie­nos. Ko­dėl mes at­si­sa­ko­me net­gi to mi­ni­mu­mo, ku­rį da­ro len­kai? Kas čia per be­pro­ty­bė? Ko­dėl yra to­kios for­mu­luo­tės? To­kioms for­mu­luo­tėms ne­ga­lė­čiau pri­tar­ti, yra di­džiu­lė ri­zi­ka, kad Lie­tu­va bus pa­že­min­ta, kad Lie­tu­vo­je vie­nas ag­re­sy­viau­sių ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties re­ži­mų.

Ką aš no­rė­čiau pa­siū­ly­ti, mes su T. To­mi­li­nu, ka­dan­gi bu­vo pa­teik­tas lai­kas pa­siū­ly­ti, tai pa­da­ry­ti ke­le­tą vi­sai ne­skaus­min­gų da­ly­kų, jie leis­tų su­de­rin­ti ir na­cio­na­li­nio sau­gu­mo in­te­re­sus, ir žmo­gaus tei­sių klau­si­mus, ku­rie yra ne­at­sie­ja­ma na­cio­na­li­nio sau­gu­mo da­lis. Tai, pir­ma, bent jau ne­ri­bo­ki­me sa­vo ži­niask­lai­dos – te­gu ji mums švie­čia, te­gu ji mums pa­sa­ko­ja apie si­tu­a­ci­ją, kad mes ne­tap­tu­me pro­pa­gan­dos tai­ki­niais.

An­tra. Vis dėl­to leis­ki­me pa­grin­di­nėms hu­ma­ni­ta­ri­nę pa­gal­bą tei­kian­čioms or­ga­ni­za­ci­joms – Rau­do­najam Kry­žiui, „Ca­ri­tui“ – teik­ti tą ele­men­ta­rią pa­gal­bą net ir tiems, ku­riuos mes gal­būt ap­grę­žia­me.

Tre­čia. Ger­bia­mie­ji, pa­gal šį pro­jek­tą žmo­nės, ku­rie yra sto­vyk­lo­se, ne­ga­lės su­si­siek­ti net­gi su tarp­tau­ti­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis…

PIRMININKAS. Ko­le­ga, lai­kas.

V. BAKAS (DFVL). …tai yra Žmo­gaus tei­sių biu­ru, Tarp­tau­ti­ne mig­ra­ci­jos or­ga­ni­za­ci­ja. Ko­dėl mes tai da­ro­me? Mes gau­si­me di­džiu­lės kri­ti­kos. Iš tie­sų aš kvie­čiu ne­stip­riai re­da­guo­ti ši­tą pro­jek­tą ir už­tik­rin­ti bent ba­zi­nius mū­sų vals­ty­bės in­te­re­sus.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Kvie­čiu T. To­mi­li­ną. No­riu re­a­guo­ti į ko­le­gos Vy­tau­to pa­siū­ly­mą, tur­būt ko­le­ga To­mas taip pat siū­lys, kad mū­sų Sta­tu­to 1862 straips­nis nu­ma­to, kad per­trau­kos dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties ir dėl šių Sei­mo nu­ta­ri­mų pro­jek­tų svars­ty­mo ne­da­ro­mos. Sei­mo na­rių siū­ly­mai dėl jų ne­tei­kia­mi ir ne­svars­to­mi. Tie­siog mes tu­ri­me ar­ba pri­im­ti to­kį, koks yra pa­teik­tas, ar­ba ne­pri­im­ti. Pra­šom, ko­le­ga To­mai.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, A. Lu­ka­šen­ka pra­lai­mi šį hib­ri­di­nį ka­rą. Jis ap­im­tas des­pe­ra­ci­jos. Mū­sų pu­sė­je yra ir tie­sa, ir per­ga­lė. Hib­ri­di­nis ka­ras yra ko­mu­ni­ka­ci­nis ka­ras. Vis­kas, ko sie­kia A. Lu­ka­šen­ka, – kad mes su­pa­ni­kuo­tu­me. Jis no­ri mū­sų bai­mės. Jis vei­kia ke­liais lyg­me­ni­mis. Jis no­ri, kad čia ir Len­ki­jo­je įvyk­tų po­li­ti­nė kri­zė. Po­li­ti­nė kri­zė ne­įvy­ko. A. Lu­ka­šen­kai nie­ko ne­pa­vy­ko.

Opo­zi­ci­jos są­mo­nin­gu­mas. Kai mes kri­ti­kuo­ja­me tam tik­rą spren­di­mą, mes ne­kri­ti­kuo­ja­me kon­kre­čių as­me­nų ir ne­ka­la­me jų prie kry­žiaus – mes kri­ti­kuo­ja­me kon­kre­tų spren­di­mą. Tai yra opo­zi­ci­jos vaid­muo, ypač svar­bus to­kiais kri­zi­niais mo­men­tais.

Ant­ras lyg­muo. A. Lu­ka­šen­ka no­ri, kad mes pa­keis­tu­me ver­ty­bi­nę už­sie­nio po­li­ti­ką. Nie­ko ne­pa­vy­ko, ab­so­liu­čiai! To­ta­lus kra­chas. Lie­tu­va, Len­ki­ja, Lat­vi­ja ir ki­tos ša­lys ne­su­dre­bė­jo, ne­pa­kei­tė kryp­ties, yra la­bai griež­tos dėl vi­sų ver­ty­bi­nių už­sie­nio po­li­ti­kos nuo­sta­tų ir stip­ri­na sank­ci­jų spau­di­mą.

Tie­sa, pa­ko­re­guo­siu ger­bia­mo­jo Jo­no pa­si­sa­ky­mą: mes tei­kė­me pa­siū­ly­mus da­bar, kai bu­vo per­siųs­tas pro­jek­tas ir ne­for­ma­liai bu­vo ga­li­my­bė teik­ti pa­siū­ly­mus, ir aš džiau­giuo­si, kad pre­am­bu­lė­je mū­sų siū­ly­mu at­si­ra­do žo­dis „hu­ma­ni­ta­ri­nė“ kri­zė. Ko­le­gos, ne­ga­li­ma už­si­merk­ti ir pa­sa­ky­ti, kad čia yra tik ko­mu­ni­ka­ci­ja, o ten gy­vų žmo­nių nė­ra, vaiz­dai yra su­klas­to­ti. Ne! Ten miš­kuo­se yra gy­vi žmo­nės. Aš pats ma­čiau.

Aš ti­kė­jau­si, kad rem­da­mie­si mū­sų siū­ly­mais mes ga­lė­si­me su­tar­ti, kad ne žmo­gus yra pro­ble­ma, o A. Lu­ka­šen­ka yra pro­ble­ma. Mes pri­va­lo­me leis­ti dirb­ti. Aš ti­kiuo­si, kad bent jau at­ei­ty­je dėl to bus su­ta­ri­mas. Hu­ma­ni­ta­ri­nėms or­ga­ni­za­ci­joms prie sie­nos, su­lai­ky­mo cen­truo­se tie ri­bo­ji­mai at­ro­do la­bai keis­tai, kad net­gi… O ko­kio­mis prie­mo­nė­mis ben­drau­ti su ad­vo­ka­tu žmo­gui, ku­ris pu­sę me­tų sė­di už­da­ry­tas kon­kre­čio­je pa­sie­nio už­kar­do­je? Kaip jam ben­d­rau­ti su ad­vo­ka­tu?

Ko­le­gos, tai, kaip mes el­gia­mės su nu­teis­tai­siais, įta­ria­mai­siais, net­gi nu­si­kal­tė­liais, dau­giau pa­ro­do apie mus nei apie juos. Eu­ro­pos ci­vi­li­za­ci­ja tuo ir ski­ria­si nuo A. Lu­ka­šen­kos ir Ru­si­jos, kad net nu­si­žen­gęs žmo­gus yra ver­tas pa­gar­bos ir iš­lai­ko sa­vo oru­mą. Mes tu­ri­me tei­k­ti hu­ma­ni­ta­ri­nę pa­gal­bą (bu­vo ir toks siū­ly­mas) kiek­vie­nam ap­gręž­tam as­me­niui. Nie­kas čia ne­kves­tio­nuo­ja ap­grę­ži­mo po­li­ti­kos, bet hu­ma­ni­zuo­ti tą po­li­ti­ką mes pri­va­lo­me, jei­gu no­ri­me stip­riai skir­tis nuo to, ką va­di­na­me Ry­tų ir Ru­si­jos ti­po sis­te­mo­mis. Kon­kre­tūs žmo­nės yra mi­š­ke ir kon­kre­čiu in­di­vi­du­a­liu at­ve­ju rei­kia pa­gal­bos. Ap­grę­ži­mo po­li­ti­ka vei­kia ir A. Lu­ka­šen­ka yra ap­im­tas vi­siš­kos des­pe­ra­ci­jos. Jis ne­ži­no, ką da­ry­ti.

Tūks­tan­tis žmo­nių prie Len­ki­jos sie­nos 37 mln. vals­ty­bei yra nie­ko. Len­ki­ja ne­su­dre­bė­jo ir ne­iš­si­gan­do. Ly­giai taip pat ne­iš­si­gąs ir Lie­tu­va. Aki­vaiz­du, kad šį nu­ta­ri­mą rei­kė­jo tai­sy­ti la­biau. Mes, to­liau dis­ku­tuo­da­mi dėl ši­tos si­tu­a­ci­jos val­dy­mo, tu­ri­me ieš­ko­ti vis ge­res­nių spren­di­mų. Mes tai ga­li­me pa­da­ry­ti ir mes pa­da­ry­si­me.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Kal­ba V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, vos prieš po­rą tre­je­tą me­tų mes ne­ga­lė­jo­me įsi­vaiz­duo­ti, kad Sei­me pri­va­lė­si­me spręs­ti to­kius klau­si­mus. O jei­gu pri­si­min­tu­me ne­pri­klau­so­my­bės pra­džią, sa­ky­ki­me, 1990 me­tus, jei­gu pri­si­min­tu­me Pa­ry­žiaus char­ti­ją, ku­ri pa­skel­bė nau­ją­ją Eu­ro­pos erą ir bu­vo kal­ba­ma šia­me do­ku­men­te apie vie­nin­gą, ne­da­lo­mą Eu­ro­pos erd­vę, ku­rio­je vi­sos vals­ty­bės tu­rės ly­gias tei­ses į sau­gu­mą, tik­rai bū­tų bu­vę sun­ku įsi­vaiz­duo­ti.

Mes ma­tė­me Eu­ro­pą be sie­nų, be tvo­rų, ta­čiau šian­dien tu­ri­me pri­pa­žin­ti, nors mū­sų sva­jo­nė apie ge­res­nę ir vie­nin­gą Eu­ro­pą ne­bu­vo klai­da ir ne­siū­lau jos at­si­sa­ky­ti, ta­čiau is­to­ri­jos pa­bai­ga, ku­rios daug kas ti­kė­jo­si, ne­at­ėjo. Is­to­ri­ja ne­si­bai­gia. Ir šian­dien mes esa­me liu­di­nin­kai bru­ta­laus ge­o­po­li­ti­nių veiks­mų te­at­ro, bru­ta­lios ge­o­po­li­ti­nės ko­vos ir tu­ri­me grei­čiau pri­si­min­ti, ką sa­ky­da­vo švie­saus at­mi­ni­mo R. Rei­ga­nas: ne­bi­jo­ki­te ma­ty­ti tai, ką jūs ma­to­te. Tai, ką mes ma­to­me, ką pa­ti­ria vi­sa Eu­ro­pos Są­jun­ga, yra ka­ras. Tie­sa, ja­me kol kas nau­do­ja­mos ne bom­bos, ta­čiau prieš mus už­si­mo­ta kū­nu ir krau­ju. Kū­nu ir krau­ju mig­ran­tų, ku­riuos ne­teisė­tai ga­be­na nu­si­kal­tė­liai, ir kai ku­rie tie nu­si­kal­tė­liai yra vals­ty­bių va­do­vai, gy­ve­nan­tys ša­lia mū­sų.

Jei­gu mes ir to­liau gy­ven­si­me iliu­zi­ja, kad is­to­ri­ja bai­gė­si ir kad nė­ra ki­tų bru­ta­lių veiks­mų, kad nė­ra oku­pa­ci­jų, anek­si­jų, kad nė­ra ban­dy­mų de­sta­bilizuoti Lie­tu­vą, Len­ki­ją ir vi­są Eu­ro­pos Są­jun­gą, tai mes nu­si­kal­si­me sa­vo tau­toms ir net­gi nu­si­kal­si­me tai gra­žiai Pa­ry­žiaus char­ti­jos idė­jai at­ei­ty­je ma­ty­ti Eu­ro­pą be sie­nų ir be tvo­rų. Bet šios die­nos tik­ro­vė mus ver­čia da­ry­ti spren­di­mus ir kuo vie­nin­giau mes pa­da­ry­si­me tuos spren­di­mus, tuo grei­čiau pa­vyks su­stab­dy­ti to­kius po­nus kaip A. Lu­ka­šen­ka.

Ga­li­te ne­abe­jo­ti, jog ir Len­ki­jos, ir Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė, ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja gal­vo­ja la­bai kom­plek­siš­kai, gal­vo­ja, kaip iš es­mės su­stab­dy­ti ir žmo­nių ga­be­ni­mą į Bal­ta­ru­si­ją, kaip ap­ri­bo­ti skry­džius, kaip įves­ti sank­ci­jas skry­džių ben­dro­vėms. Ma­nau, kad yra ir ki­tų prie­mo­nių, jų aš čia ne­no­riu mi­nė­ti, ta­čiau tai, ką šian­dien da­ro­me mes, be­je, yra mi­ni­mu­mas. Mes ne­ži­no­me, kas įvyks jau šią nak­tį prie mū­sų sie­nų, mes ne­ži­no­me, ko­kią tik­ro­vę ma­ty­si­me ry­toj ry­tą. To­dėl ne­tu­ri­me gaiš­ti.

O dėl tų vi­sų ap­ri­bo­ji­mų, apie ku­riuos kal­bė­jo, na, ne­per­skai­tau aš tiek daug ap­ri­bo­ji­mų. Ne­ma­čiau, kad bū­tų pa­ra­šy­ta, jog drau­džia­ma teik­ti hu­ma­ni­ta­ri­nę pa­gal­bą, ne­ma­čiau, jog drau­džia­ma žur­na­lis­tams kreip­tis ir at­vyk­ti, ir da­ry­ti re­por­ta­žus. To tik­rai nė­ra. To­dėl, ger­bia­mie­ji, aš no­rė­čiau, kad mes nu­sto­tu­me kal­tin­ti vie­ni ki­tus ir tie­siog pa­gal­vo­tu­me. Šia­me ka­re, šio­je ge­o­po­li­ti­nių ko­vų sce­no­je mes ne­be­sa­me ste­bė­to­jai, šian­dien mes esa­me kaip ka­dai­se J. So­bies­kis su sa­vo ka­riuo­me­ne Vie­nos mū­šy­je, taip šian­dien mes esa­me mū­šy­je už Eu­ro­pą ir esa­me jo­je ka­riai. Bū­ki­me ver­ti sa­vo is­to­ri­nio vaid­mens. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mo­ji ko­le­ge. Nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos. Už, prieš. Už no­ri kal­bė­ti A. Pet­ro­šius. Pra­šau, ko­le­ga.

A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Su­si­du­rdami su ag­re­so­riaus mums pa­tei­kia­mo­mis grės­mė­mis ir iš­šū­kiais pir­miau­sia mes pa­tys tu­ri­me bū­ti vie­nin­gi, taip pat so­li­da­ri­zuo­tis su kai­my­ne Len­ki­ja. Ši­tie hib­ri­di­nės ag­re­si­jos ak­tai nė­ra nei vien tik Len­ki­jos, ne­pai­sant to, kad šian­dien ji bū­tent sto­vi di­džiau­sios pro­vo­ka­ci­jos prie­ša­ki­nė­je li­ni­jo­je, nei vien tik Lie­tu­vos, nors grės­mė yra vi­sai ša­lia mū­sų sie­nų, rei­ka­las. Šios grės­mės yra nu­kreip­tos prieš vi­są Eu­ro­pą ir va­ka­rie­tiš­ką de­mo­kra­tiją, to­dėl ti­ki­mės ryž­tin­gų vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos veiks­mų. Si­tu­a­ci­ja ga­li bet ku­rią aki­mir­ką pa­si­keis­ti, to­dėl šian­dien, ieš­ko­da­mi bū­dų pa­si­ruoš­ti at­rem­ti ag­re­sy­viai nu­si­tei­ku­sio dik­ta­to­riaus A. Lu­ka­šen­kos dirb­ti­nai ku­ria­mas grės­mes, tu­ri­me bū­ti itin grei­ti ir ryž­tin­gi, ta­čiau taip pat la­bai tiks­lūs ir iš­min­tin­gi. Ne­ga­li­me dve­jo­ti nė aki­mir­kos. Tu­ri­me pa­ro­dy­ti pa­si­ren­gi­mą ir pa­siųs­ti aiš­kią ži­nią, kad dik­ta­to­riaus pla­nas ne­bus veiks­min­gas, o jo tiks­lai ne­bus pa­siek­ti. Čia nė­ra vie­tos nei klai­doms, nei im­pro­vi­za­ci­joms.

Tu­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad po­nas V. Ba­kas ne­bu­vo vi­siš­kai tiks­lus pa­sa­ky­da­mas apie žur­na­lis­tų bu­vi­mą ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties ruo­že. To­kia ga­li­my­bė žur­na­lis­tams yra nu­ma­ty­ta tie­siog lai­kan­tis tam tik­rų są­ly­gų – šiuo at­ve­ju tu­rint Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos lei­di­mą.

Ver­ti­nu grei­tą Vy­riau­sy­bės re­ak­ci­ją, taip pat mū­sų vi­sų – tiek ko­a­li­ci­jos, tiek opo­zi­ci­jos – su­telk­tu­mą šiuo itin su­dė­tin­gu me­tu ir esu jums vi­siems nuo­šir­džiai už tai dė­kin­gas.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Prieš kal­ba P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, aš gal vi­sai ne­bū­čiau kal­bė­jęs ir ne­bū­čiau kal­bė­jęs prieš, ir net ne­pa­mi­nė­jau K. Ma­siu­lio var­do, jis vis tiek ma­no var­dą pa­mi­nė­jo. Aš pa­mi­nė­jau E. Ma­siu­lio var­dą. No­riu jums pa­sa­ky­ti.

Bet no­riu pa­kal­bė­ti apie ši­tą pro­ble­mą. Tai yra pa­sek­mės NATO ir Eu­ro­pos Są­jun­gos di­džių­jų ša­lių vyk­dy­tos po­li­ti­kos. Kas ne­šė de­mo­kra­tiją Af­ga­nis­ta­ne, Si­ri­jo­je, Li­bi­jo­je, Ira­ke ir jos ne­at­ne­šė? NATO ir Eu­ro­pos Są­jun­ga. Ir pra­lai­mė­jo. Pa­sek­mes tu­rė­tų pri­si­im­ti tos di­džio­sios vals­ty­bės, o ne mes. Tu­ri­me tik­rai pa­ma­ty­ti ne tik­tai pa­sek­mes, bet ir prie­žas­tis, ko­dėl da­bar srau­tai iš dau­ge­lio ša­lių pa­bė­gė­lių vyks­ta į Eu­ro­pos Są­jun­gą ir taip pat ir pas mus, į Lie­tu­vą. Tai ne­vy­ku­si Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Ame­ri­kos po­li­ti­ka, ji at­ne­šė po­li­ti­nes kri­zes ir hu­ma­ni­ta­ri­nes kri­zes. Pa­im­ki­me vien tik Si­ri­ją. O kur žmo­nėms gy­ven­ti? Vi­siš­kai su­dau­žy­ta, vi­siš­kai su­bom­bar­duo­ta. Ta pa­ti si­tu­a­ci­ja yra ir Af­ga­nis­ta­ne. Ži­no­ma, mes gi­na­me sa­vo vals­ty­bės in­te­re­sus, bet pa­žiū­rė­ki­me į tuos vai­kus, ku­rie šą­la die­ną nak­tį ša­lia mū­sų sie­nos. Ar jau mes vi­siš­kai pra­ra­do­me tą žmo­giš­ku­mą, žmo­giš­ką­jį ir krikš­čio­niš­ką­jį vei­dą? Ta­po­me vi­siš­kais egois­tais! Rei­kia ieš­ko­ti pro­ble­mų, o už tas pro­ble­mas tu­ri di­džiu­lę at­sa­ko­my­bę pri­si­im­ti di­džio­sios Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lys ir skir­ti fi­nan­sa­vi­mą ir pa­bė­gė­liams, ir sie­nų sta­ty­bai. Jie tik su­ke­lia kri­zes, bet kri­zių jie spręs­ti ne­no­ri. Jie pri­me­ta at­sa­ko­my­bę ki­toms ša­lims, kaip šiuo at­ve­ju Lie­tu­vai ir Len­ki­jai.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Ar ga­li­ma po svars­ty­mo pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­ma. Ačiū, ko­le­gos.

Pri­ėmi­mas. (Bal­sas sa­lė­je) Po svars­ty­mo po vie­ną. Ne­kom­plek­si­nis klau­si­mas. Čia ne… Taip. Bu­vo už, bu­vo prieš. Pa­gal Sta­tu­tą po vie­ną.

1 straips­nis. Ga­li­me pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je: „Ga­li­me.“) 2 straips­nis. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je: „Ga­li­me.“) Pri­tar­ta. 3 straips­nis. (Bal­sai sa­lė­je: „Ga­li­me.“) Pri­tar­ta. Ir 4 straips­nis. (Bal­sai sa­lė­je: „Ga­li­me.“) Pri­tar­ta. Bal­sa­vi­mas…

Mo­ty­vai už, prieš. Yra kal­bančių tik už. Gal ne­be­kal­bė­ki­me? Tur­būt vi­si iš­sa­kė­me dau­gy­bę žo­džių. Ar ne­pri­eš­ta­rau­ja­te, ko­le­gos?

Pir­mas – E. Gent­vi­las. No­ri­te? Ge­rai, ko­le­ga E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Vi­siš­kai trum­pai.

PIRMININKAS. Ta­da vi­siems.

E. GENTVILAS (LSF). Ži­no­da­mas, ma­ty­da­mas, kad po ma­nęs ir Kęs­tu­tis už­si­ra­šęs, aš no­riu nu­ra­min­ti aist­ras ir kar­tu pa­dė­ko­ti vi­siems, nes ma­tau, kad bus pri­im­ta. Ma­tau, kad ta­da ir Lie­tu­vos žmo­nės pri­ims tą si­tu­a­ci­ją kaip su­pran­ta­mą, ben­dru po­li­ti­niu kon­sen­su­su pri­im­tą. Tik­rai pa­da­ry­ki­me vis­ką, kad ne­si­peš­tu­me nė tar­pu­sa­vy­je, tas yra po­li­ti­kų duo­na, šiaip jau na­tū­ra­lu, bet ne­su­kir­šin­ki­me tau­tos to­mis sa­vo peš­ty­nė­mis, štai ko aš la­biau­siai bi­jo­čiau. Kad mes ap­si­žo­džiuo­ja­me kar­tais, tai čia, sa­kau, toks mū­sų dar­bas, bet su­kur­da­mi to­kį in­stru­men­tą, ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties nu­ta­ri­mą, mes tik­rai tu­ri­me pir­miau­sia gal­vo­ti apie tai, kaip į tai re­a­guos Lie­tu­vos žmo­nės. Ir bū­siu dė­kin­gas, jei­gu bet ko­kios peš­ty­nės ir pra­si­var­džia­vi­mai šian­dien pa­si­baigs. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Už kal­ba D. Gai­žaus­kas.

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Iš­ties aš ir­gi kal­bė­siu la­bai trum­pai. Džiau­giuo­si, kad ran­da­me ben­drą su­ta­ri­mą, kad po­zi­ci­ja pa­ga­liau iš­gir­do ir opo­zi­ci­ją. Su­pran­ta­me, kad esa­me par­la­men­ti­nė vals­ty­bė, tei­si­nė vals­ty­bė, ir mums bu­vo la­bai svar­bu iš­girs­ti pa­rei­gū­nų ar­gu­men­tus, ko­dėl jie pra­šo, ko­dėl rei­ka­lin­ga bū­tent šiai si­tu­a­ci­jai iš­spręs­ti ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis. No­ri­me elg­tis tei­sė­tais bū­dais, gin­ti sa­vo vals­ty­bę, to­dėl rei­ka­lin­ga ši si­tu­a­ci­ja. Pa­ga­liau iš­tai­sė­me klai­dą, ku­ri iki šios si­tu­a­ci­jos va­di­no­si eks­tre­ma­li si­tu­a­ci­ja. To­dėl, ko­le­gos, vals­tie­čiai tik­rai pa­lai­kys ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mą vi­sam šiam mė­ne­siui.

PIRMININKAS. Ačiū ko­le­gai. K. Ma­siu­lis. Pra­šau.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ga­liu tik kal­bė­ti už K. Ma­siu­lį, už Eli­gi­jų nie­kaip. Aš iš tik­rų­jų pa­sa­ky­siu tai, ką no­rė­jau pa­sa­ky­ti, tik kon­so­li­duo­čiau. Aš no­rė­jau pa­si­džiaug­ti ir te­be­no­riu pa­si­džiaug­ti, kad nors va­kar gir­dė­jo­me įvai­rių nuo­mo­nių, ir ne vien tik po­zi­ty­vių nuo­mo­nių, apie tą ga­li­mą pro­jek­tą, šian­dien ben­dro­mis pa­stan­go­mis pa­vy­ko su­de­rin­ti to­kį ga­lu­ti­nį va­rian­tą, ku­ris ten­ki­na vi­sas pu­ses. Ir tai iš tik­rų­jų džiu­gi­na. Aš gir­dė­jau ir iš pre­zi­den­tū­ros avan­su pa­skli­du­sią ži­nu­tę, kad Pre­zi­den­tas pri­ta­ria to­kiai po­zi­ci­jai. Tai iš vi­so vi­sų val­džios gran­džių spren­di­mas, toks vie­nin­gas tik­rai se­niai Lie­tu­vo­je bu­vo. Bent šio­je ka­den­ci­jo­je aš ne­la­bai pa­me­nu.

Da­bar no­rė­čiau pa­neig­ti tų žmo­nių idė­jas, kad čia to­kia ta kri­zė ma­žai pa­vo­jin­ga, kad čia tų mig­ran­tų ne tiek daug, tai vien Tur­ki­jo­je apie 3,5 mln. lū­ku­riuo­ja, kol bus ga­li­my­bė kur nors mig­ruo­ti. Kaip jau mi­nė­jau, Ma­ro­ke yra lau­kian­tys šim­tai tūks­tan­čių. Da­lis yra at­ėję, mig­ra­vę į Eu­ro­pos Są­jun­gą, į kai ku­rias vals­ty­bes, bet jie dar ban­do per­si­gru­puo­ti į ki­tas vals­ty­bes ir di­džiu­les sto­vyk­las ku­ria. Jei­gu jūs pa­žiū­rė­tu­mė­te Mar­se­lį ar ko­kius ki­tus Pran­cū­zi­jos mies­tus, jūs ten iš­ti­sus ge­tus ras­tu­mė­te.

Ko­le­gos, ma­tyt, iš tik­rų­jų čia yra tam tik­ras ci­vi­li­za­ci­jų su­si­dū­ri­mas, per­si­kraus­ty­mas ir ja­me mes tu­rė­tu­me veik­ti, ir vi­sai ge­rai, kad Lie­tu­va taip stip­riai sto­vi. Mes ge­rai at­ro­dė­me iki šiol, Eu­ro­pos Są­jun­ga mus gy­rė. Aš ma­nau, kad tie in­stru­men­tai yra tei­sin­gi, ir mes pa­lai­ky­ki­me, pri­tar­ki­me vi­si vie­nin­gai.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Kal­ba K. Vil­kaus­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. La­bai trum­pai. Sėk­mės pa­sie­nio pa­rei­gū­nams, ka­riams ir vie­nin­gai už.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, ger­bia­mie­ji ko­le­gos. Bal­sa­vi­mas dėl šio ir ki­tų klau­si­mų bus mū­sų nu­ma­ty­tu lai­ku, tai yra 17 val. 10 min. O to­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas ko­le­ga V. Mi­ta­las. Ačiū.

 

16.13 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Jū­ra­tės Va­ra­naus­kai­tės sky­ri­mo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teismo tei­sė­ja“ pro­jek­tas Nr. XIVP-943 (pa­tei­ki­mas)

 

PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Ger­bia­mi ko­le­gos, dar­bo­tvarkės 2-2 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Jū­ra­tės Va­ra­naus­kai­tės sky­ri­mo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ja“ pro­jek­tas Nr. XIVP-943. Pra­ne­šė­ja – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja J. Šo­vie­nė. Kvie­čiu ją į tri­bū­ną pri­sta­ty­ti tei­ki­mą. Pra­šau.

J. ŠOVIENĖ. La­ba die­na, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Leis­ki­te pri­sta­ty­ti Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to tei­kia­mą kan­di­da­tę į Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jus J. Va­ra­naus­kai­tę.

Tei­sė­ja J. Va­ra­naus­kai­tė tu­ri dau­giau nei 20 me­tų tei­si­nio dar­bo pa­tir­ties, iš jų 14 me­tų ei­na tei­sė­jo pa­rei­gas. Tei­sė­ja tu­ri dar­bo pa­tir­ties ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos vi­sų pa­ko­pų teis­muo­se – apy­lin­kės, apy­gar­dos ir Lie­tu­vos ape­lia­ci­nia­me teis­me. Iki pa­sky­ri­mo tei­sė­ja pre­ten­den­tė 1999–2006 me­tais dir­bo tei­si­nį dar­bą teis­me, ėjo kon­sul­tan­to, tei­sė­jo pa­dė­jė­jo pa­rei­gas, taip pat tu­ri ne­tei­si­nio dar­bo pa­tir­ties. Apy­lin­kės teis­me pra­dė­jo nuo ver­tė­jo, po­sė­džių sek­re­to­riaus pa­rei­gų.

Tei­sė­jos kar­je­rą pre­ten­den­tė pra­dė­jo 2007 me­tais Uk­mer­gės ra­jo­no apy­li­nkės teis­me. Nuo 2010 me­tų dir­bo Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­me. 2012 me­tais pre­ten­den­tė bu­vo pa­skir­ta į Vil­niaus apy­gar­dos teis­mą, nuo 2019 me­tų sau­sio ei­na tei­sė­jo pa­rei­gas Lie­tu­vos ape­lia­ci­nia­me teis­me. Nag­ri­nė­ja ci­vi­li­nes by­las, kaip ko­le­gi­jos na­rė yra nag­ri­nė­ju­si ir bau­džia­mų­jų by­lų. Nuo 2014 me­tų tei­sė­ja J. Va­ra­naus­kai­tė sėk­min­gai vyk­do me­dia­ci­jas.

Nuo­la­ti­nė tei­sė­jų veik­los ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja, at­li­ku­si tei­sė­jos J. Va­ra­naus­kai­tės 2018–2020 me­tų ju­ris­dik­ci­nės veik­los ver­ti­ni­mą, jos pro­fe­si­nę veik­lą pri­pa­ži­no pui­kia. Tei­sė­jų ko­lek­ty­vo nuo­mo­ne, tei­sė­ja J. Va­ra­naus­kai­tė yra ko­mu­ni­ka­bi­li, pa­si­žy­min­ti aukš­ta pro­fe­si­ne kul­tū­ra, pui­kiais ge­bė­ji­mais or­ga­ni­zuo­ti dar­bus, tu­rin­ti au­to­ri­te­tą tarp tei­sė­jų, teis­mo dar­buo­to­jų. Kan­di­da­tė į Lie­tu­vos Aukš­čiau­si­ą­jį Teis­mą yra ak­ty­vi ir teis­mų sa­vi­val­do­je. 2020 me­tais bu­vo pa­skir­ta Nuo­la­ti­nės tei­sė­jų veik­los ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jos na­re.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ša­lies va­do­vo ver­ti­ni­mu, ši au­to­ri­te­tin­ga ir ger­bia­ma tei­sė­jų ben­druo­me­nės na­rė yra ne­pri­ekaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos, pa­si­žy­mi iš­skir­ti­ne as­me­ni­ne ir pro­fe­si­ne kom­pe­ten­ci­ja, tu­ri su­kau­pu­si so­li­dų tei­si­nio dar­bo sta­žą. Pra­šy­čiau pri­tar­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to tei­kia­mai J. Va­ra­naus­kai­tė kan­di­da­tū­rai į Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jus. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Da­bar kvie­čia­me pa­čią kan­di­da­tę ger­bia­mą­ją J. Va­ra­naus­kai­tę į tri­bū­ną trum­pai pri­sis­ta­ty­ti. Bus ga­li­my­bė už­duo­ti klau­si­mus ir po to taip pat kan­di­da­tę pa­kvies­ti pri­sis­ta­ty­ti į frak­ci­jas. Pra­šom.

J. VARANAUSKAITĖ. Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, Sei­mo po­sė­džio pir­mi­nin­ke, gar­būs Sei­mo na­riai. Bū­ti kan­di­da­tei į Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jus ir šian­dien jums pri­sta­ty­ti – tai iš­skir­ti­nė ga­li­my­bė, gar­bė ir at­sa­ko­my­bė. Ma­no pro­fe­si­nis tei­si­nin­kės ke­lias bu­vo nuo­sek­lus ir ga­li tilp­ti vos į ke­lis sa­ki­nius. Dar be­si­mo­ky­da­ma Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­te pra­dė­jau dirb­ti Lie­tu­vos ape­lia­ci­nia­me teis­me tei­sė­jo pa­dė­jė­ja. Vė­liau bu­vau pa­skir­ta į Uk­mer­gės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jus, dir­bau Vil­niaus mies­to pir­ma­ja­me apy­lin­kės teis­me, vė­liau Vil­niaus apy­gar­dos teis­me. Šiuo me­tu dir­bu Lie­tu­vos ape­lia­ci­nia­me teis­me.

Ma­no tei­sė­jos sta­žą su­da­ro apie 15 me­tų. Ta­čiau sta­tis­ti­nių me­tų skai­čiaus pa­tir­tį, ga­li­my­bes aug­ti ir, be abe­jo, pro­fe­sio­na­liai bei nuo­šir­džiai tar­nau­ti vals­ty­bei, žmo­gui, tei­sin­gu­mui, su­kaup­tą dar­bo pa­tir­tį ir kom­pe­ten­ci­ją var­gu ar pa­vyk­tų de­ta­liai pri­sta­ty­ti per man skir­tą lai­ką. To­dėl no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti ke­le­tą sri­čių, ku­rio­se įgi­jau spe­cia­lių ži­nių, pa­tir­ties, ku­rio­mis ga­liu da­lin­tis su ko­le­go­mis ieš­kant ge­riau­sių spren­di­mų, for­muo­jant prak­ti­ką Lie­tu­vos ape­lia­ci­nia­me teis­me.

Pir­miau­sia tai – ne­mo­ku­mas, eko­no­mi­nė lais­vė, eko­no­mi­nė veik­la, su­si­ju­si ne tik su pui­kio­mis idė­jo­mis ir pel­nin­gu jų re­a­li­za­vi­mu, bet ir ne­pa­grįs­tais ir ne­pa­si­tei­si­nu­siais lū­kes­čiais. Dir­bant Vil­niaus apy­gar­dos teis­me 2012–2018 me­tais dėl itin iš­au­gu­sio ban­kro­tų skai­čiaus bu­vo nu­spręs­ta iš­skir­ti tam tik­ras spe­cia­li­za­ci­jas, vie­na jų – ne­mo­ku­mo by­los. Su­pras­da­ma tei­si­nio pro­ce­so su­dė­tin­gu­mą, nau­jų ži­nių po­rei­kį, ne­dve­jo­da­ma pri­ėmiau tam tik­rą iš­šū­kį sau ir pa­si­rin­kau ne­mo­ku­mo by­lų spe­cia­li­za­ci­ją, ji iki šiol už­ima so­li­džią ma­no nag­ri­nė­ja­mų by­lų da­lį. Šie klau­si­mai iš­lie­ka svar­būs, ypač bendros prak­ti­kos for­ma­vi­mo as­pek­tu, ir Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me.

Ki­ta sri­tis, ku­rią no­rė­čiau pa­mi­nė­ti, – me­dia­ci­ja. Lie­tu­vo­je, įgy­ven­di­nant Eu­ro­pos Par­la­men­to ir Ta­ry­bos di­rek­ty­vą dėl tam tik­rų me­dia­ci­jos ci­vi­li­nė­se ir ko­mer­ci­nė­se by­lo­se as­pek­tų, dar 2008 me­tais bu­vo pri­im­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos me­dia­ci­jos įsta­ty­mas, įtvir­ti­nęs to­kią ci­vi­li­nių ir ad­mi­nist­ra­ci­nių gin­čų spren­di­mo pro­ce­dū­rą, ku­rios me­tu vie­nas ar ke­li ma­dia­to­riai pa­de­da gin­čo ša­lims tai­kiai spręs­ti gin­čą teis­me nag­ri­nė­ja­mo­je by­lo­je. Tai­kant me­dia­ci­ją su­da­ro­mos są­ly­gos gin­čus iš­spręs­ti grei­čiau nei teis­me. Gin­čo ša­lys pa­pras­tai pa­ti­ria ma­žiau gin­čų spren­di­mo iš­lai­dų ir, tai itin svar­bu, žen­kliai pa­di­dė­ja ga­li­my­bė kon­kre­taus gin­čo at­ve­ju tarp ša­lių at­kur­ti ne tik tei­si­nę, bet ir so­cia­li­nę tai­ką. Tai­gi ne­dve­jo­da­ma 2014 me­tais pri­si­jun­giau prie teis­mo me­dia­to­rių ir štai jau esu teis­mo me­dia­to­rė įvai­rio­se ci­vi­li­nė­se by­lo­se spren­džiant di­de­lės ver­tės tur­ti­nius gin­čus, šei­mos gin­čus.

Pa­žy­mė­ti­na, kad nuo 2020 m. sau­sio 1 d. įsi­ga­lio­jo Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so pa­kei­ti­mas tai­ky­ti šei­mos by­lo­se pri­va­lo­mą­ją me­dia­ci­ją. Ma­no, kaip teis­mo me­dia­to­rės, prak­ti­ko­je taip pat gau­su ir to­kių ci­vi­li­nių by­lų, ku­rio­se pro­ku­ra­tū­ra ar ati­tin­ka­mus įga­lio­ji­mus tu­rin­čios ins­ti­tu­ci­jos gi­na vie­šą­jį in­te­re­są. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad me­dia­ci­ja – tai ne tik vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų tau­py­mas, kai iš­ven­gia­me su­dė­tin­gų il­ga­lai­kių teis­mi­nių pro­ce­sų, bet ir pa­si­ti­kė­ji­mo teis­mais au­gi­mo prie­lai­da, kaip jau mi­nė­jau, ir di­des­nės so­cia­li­nės tai­kos tarp gin­čo ša­lių at­kū­ri­mo ti­kimy­bė.

Kiek­vie­na nau­ja funk­ci­ja ar nau­ja sri­tis, kiek­vie­na su­dė­tin­ga by­la ma­ne ska­ti­no ir ska­ti­na nuo­lat mo­ky­tis, gi­lin­tis į tei­sės pro­ble­mas, ten­den­ci­jas, do­mė­tis tei­sės moks­lu, nau­jai pa­žvelg­ti į tei­sės prin­ci­pus ir da­ly­vau­ti tei­si­niuo­se dis­kur­suo­se.

Kaip ži­no­me, teis­mų or­ga­ni­za­ci­nis sa­va­ran­kiš­ku­mas įgy­ven­di­na­mas per teis­mų sa­vi­val­dą. Teis­mų sa­vi­val­da reiš­kia ir tei­sę, ir ga­li­my­bę, ir at­sa­ko­my­bę pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ją ir ki­tus įsta­ty­mus spręs­ti teis­mų veik­los klau­si­mus. Kaip at­ro­dys teis­mai ir kaip vi­suo­me­nė mus ver­tins, pri­klau­so nuo kiek­vie­no iš tei­sė­jų ben­druo­me­nės na­rio. To­dėl ne­dve­jo­da­ma, kar­tu ir džiaug­da­ma­si iš­reikš­tu pa­si­ti­kė­ji­mu ma­ni­mi, pri­ėmiau nau­ją iš­šū­kį – bu­vau iš­rink­ta į Nuo­la­ti­nę tei­sė­jų veik­los ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ją. Šių me­tų lie­pos pa­bai­go­je Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­skel­bė ata­skai­tą dėl tei­si­nės vals­ty­bės prin­ci­po lai­ky­mo­si Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Lie­tu­vos tei­sin­gu­mo sis­te­ma įvar­di­ja­ma kaip pa­žan­gi ir efek­ty­vi, pa­lan­kiai įver­tin­tas pro­ce­sų skait­me­ni­ni­mas, ku­ris bu­vo itin grės­min­gas COVID-19 pan­de­mi­jos aki­vaiz­do­je, sie­kiant už­tik­rin­ti teis­mų funk­cio­na­vi­mą.

Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad pri­va­lu ne tik pro­fe­sio­na­liai at­lik­ti sa­vo pa­rei­gas, bet ir kal­bė­ti apie teis­mų sis­te­mos pro­ble­mas, ieš­ko­ti efek­ty­viau­sių bū­dų tei­sė­jų ne­pri­klau­so­mu­mui už­tik­rin­ti, per tei­sė­kū­ros pro­ce­sus to­bu­lin­ti tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą. To­dėl to­kios dis­ku­si­jos kaip šį mė­ne­sį Lie­tu­vos teis­mų or­ga­ni­zuo­ta kon­fe­ren­ci­ja „Teis­mų ne­pri­klau­so­mu­mas: re­a­ly­bė ir sie­kia­my­bė“ yra la­bai lauk­tos, rei­ka­lin­gos, ieš­kant ge­riau­sių spren­di­mų, at­vi­rai da­li­nan­tis įžval­go­mis ir pa­tir­ti­mis, sie­kiant vi­siems ben­dro tiks­lo.

Jei­gu jūs, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, iš­reik­ši­te pa­si­ti­kė­ji­mą ma­ni­mi, esu pa­si­ry­žu­si ir to­liau są­ži­nin­gai, pro­fe­sio­na­liai, su pa­gar­ba žmo­gui ir vals­ty­bei pri­si­dė­ti prie šiuo­lai­kiš­kos, at­vi­ros, kom­pe­ten­tin­gos Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo veik­los. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar jū­sų no­ri pa­klaus­ti du Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia V. Ba­kas. Pra­šom.

V. BAKAS (DFVL). Ger­bia­ma kan­di­da­te, la­ba die­na. Ma­no klau­si­mas bū­tų gal­būt ne vi­sai tie­sio­giai apie by­lų spren­di­mą, bet apie jū­sų po­žiū­rį į si­tu­a­ci­jas, kai pa­ti teis­mų sis­te­ma, įskai­tant ir ins­tan­ci­nę, pa­mi­na tam tik­ras pa­ma­ti­nes ver­ty­bes. Pa­vyz­džiui, štai Lie­tu­vo­je bu­vo pa­vyz­dys, kai tei­sė­jai pri­ėmė to­kius spren­di­mus, įskai­tant Aukš­čiau­si­ą­jį Teis­mą, kad drau­džia­ma da­ry­ti kra­tas pas tei­sė­jus. Ir tik Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dė­ka pa­vy­ko ap­sau­go­ti tą ver­ty­bę, kad tei­sė­jo man­ti­ja ne­tap­tų prie­dan­ga nu­si­kal­ti­mams da­ry­ti. Ar­ba, pa­vyz­džiui, da­bar žo­džio lais­vės, vie­šo­jo in­te­re­so ri­bo­ji­mai ir in­ter­pre­ta­ci­jos. Aš no­riu jū­sų pa­klaus­ti, ką da­ry­ti vals­ty­bei tuo me­tu, kai yra aki­vaiz­du, kad teis­mi­nė sis­te­ma iš es­mės pa­mi­na ver­ty­bes, ku­rias mes tu­rė­tu­me sau­go­ti de­mo­kra­tinėje sis­te­mo­je…

PIRMININKAS. Lai­kas!

V. BAKAS (DFVL).bei ko­kių yra kon­tro­lės for­mų ap­sau­go­ti toms ver­ty­bėms? Ką da­ry­ti?

J. VARANAUSKAITĖ. Ačiū už klau­si­mą. Sa­ky­čiau, kad vi­suo­me­ni­niai san­ty­kiai, ku­riuos re­gu­liuo­ja tei­sė, da­ro­si vis su­dė­tin­ges­ni ir įvai­res­ni. Kiek­vie­nu at­ve­ju ati­tin­ka­mai su­dė­tin­gė­ja ir tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas. To­dėl kar­tais net ne­iš­ven­gia­me tų tei­si­nių spra­gų, kai at­si­ran­da ga­li­my­bių ga­nė­ti­nai skir­tin­gai tą tei­sę aiš­ki­nti. To­dėl kiek­vie­nu at­ve­ju ta teis­mų prak­ti­ka bet ku­riuo at­ve­ju kiek­vie­ną kon­kre­tų at­ve­jį to­kiu bū­du su­re­gu­liuo­ja. Aš ma­nau, kad vie­no­dos teis­mų prak­ti­kos for­ma­vi­mas la­bai svar­bus ne tik ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos teis­mams, bet ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms, ir vi­siems as­me­nims. Tik to­kiu bū­du, for­muo­da­mi prak­ti­ką, mes ga­lė­tu­me iš­si­gry­nin­ti. Toks bū­tų ma­no at­sa­ky­mas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia M. Lin­gė. Pra­šom.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Dė­kui. Ger­bia­ma kan­di­da­te, kaip ir bu­vo pa­mi­nė­ta jus pri­sta­tant, jūs per­ėjo­te tris gran­dis ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos teis­mų. No­riu pa­si­tei­rau­ti jū­sų po­žiū­rio. Jū­sų ki­ta ko­le­gė, ku­ri yra tei­kia­ma į ki­tas pa­rei­gas, at­sto­vau­ja dvie­jų pa­ko­pų ins­tan­ci­jai, teis­mui. Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo spren­di­mai nė­ra per­žiū­ri­mi Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me. Ka­dan­gi bu­vo su­da­ry­ta ta prak­ti­ka ir si­tu­a­ci­ja, kad te­ko re­zo­nan­si­nė­je by­lo­je pir­mi­nin­kui ini­ci­juo­ti per­žiū­rą, ar jūs ne­ma­ny­tu­mė­te, kad bū­tų svei­ka ir nau­din­ga, kad ir Vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo spren­di­mai bū­tų per­žiū­ri­mi Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me, juo la­biau kad ir krū­viai, ži­no­me, šiuo me­tu ma­žė­ja?

J. VARANAUSKAITĖ. Ačiū už klau­si­mą. Aš vis dėl­to sa­ky­čiau, kad šiuo me­tu įsta­ty­mas toks, kad Vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo pir­mi­nin­kas ga­li ini­ci­juo­ti pro­ce­so at­nau­ji­ni­mą to­se by­lo­se, ku­rio­se jis ma­no, kad bu­vo ne­tei­sin­gai įsta­ty­mas pri­tai­ky­tas.

O dėl ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos, ma­tyt, yra įsta­ty­mo lei­dė­jo va­lia ini­ci­juo­ti pa­kei­ti­mus ir vis dėl­to svars­ty­ti tą klau­si­mą ar kaip ga­lė­tų bū­ti to­liau skun­džia­mi Vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo spren­di­mai. Bet, aiš­ku, tai il­ga tei­si­nė pro­ce­dū­ra ir, ma­tyt, ver­tė­tų apie ją ir vi­suo­me­nė­je pra­dė­ti dis­ku­tuo­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ger­bia­ma kan­di­da­te, jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. La­bai jums ačiū, ga­li­te grįž­ti į sa­vo vie­tą Sei­mo sa­lė­je.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: kaip pa­grin­di­nis – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 25 die­ną. Ar ga­li­me tam pri­tar­ti? Ga­li­me. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

16.27 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Da­lios Vi­šins­kie­nės sky­ri­mo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ja“ pro­jek­tas Nr. XIVP-944 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-3 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Da­lios Vi­šins­kie­nės sky­ri­mo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ja“ pro­jek­tas. Pri­sta­to Pre­zi­den­to vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja J. Šo­vie­nė. Pra­šom.

J. ŠOVIENĖ. Dė­kui, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, leis­ki­te pri­sta­ty­ti Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to tei­kia­mą ant­rą­ją kan­di­da­tę į Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jus D. Vi­šins­kie­nę. Pre­ten­den­tė tu­ri 32 me­tų tei­si­nio dar­bo pa­tir­ties, tei­sė­jo pa­rei­gas ei­na 29 me­tus. Ji yra dir­bu­si tiek ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­muo­se, tiek spe­cia­li­zuo­ta­me ad­mi­nist­ra­ci­nia­me teis­me.

Tei­sė­jos kar­je­rą D. Vi­šins­kie­nė pra­dė­jo 1992 me­tais Ro­kiš­kio ra­jo­no apy­lin­kės teis­me, 1993–1999 me­tais ėjo tei­sė­jo pa­rei­gas Vil­niaus ra­jo­no apy­lin­kės teis­me, po to net 12 me­tų Vil­niaus apy­gar­dos teis­me. Nuo 2012 me­tų iki šiol ei­na Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gas. Tie­sa, 2014 me­tais, sie­kiant pa­gel­bė­ti Lie­tu­vos ape­lia­ci­niam teis­mui nag­ri­nė­ti by­las, vie­ne­rius me­tus jai te­ko dar­buo­tis ir šia­me teis­me.

Nuo­la­ti­nė tei­sė­jų veik­los ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja, at­li­ku­si tei­sė­jos D. Vi­šins­kie­nės 2018–2020 me­tų veik­los ver­ti­ni­mą, jos pro­fe­si­nę veik­lą pri­pa­ži­no pui­kia. Tei­sė­ja D. Vi­šins­kie­nė ak­ty­vi teis­mų ben­druo­me­nės na­rė, tei­sė­ja da­ly­vau­ja Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės ta­ry­bų ir aukš­čiau­sių­jų ad­mi­nist­ra­ci­nių teis­mų aso­cia­ci­jos veik­lo­je, ak­ty­vi tei­sė­kū­ros pro­ce­se. Yra da­ly­va­vu­si ren­giant Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mo nor­mų pa­kei­ti­mą.

Pre­ten­den­tė sa­vo pa­tir­ti­mi da­li­ja­si su ko­le­go­mis, ve­da pa­skai­tas, skai­to pra­ne­ši­mus. Ko­le­gų ver­ti­nu­mu, tai yra la­bai pa­rei­gin­ga, mo­ty­vuo­ta tei­sė­ja, ge­ban­ti mo­ty­vuo­ti ir su ja dir­ban­čius žmo­nes. Tei­sė­ja itin daug dė­me­sio ski­ria sa­vo dar­bo ko­ky­bei ir kar­tu dir­ban­čių dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos au­gi­mui. Tei­sė­ja tu­ri pui­kius ben­dra­vi­mo ir ben­dra­dar­bia­vi­mo įgū­džius, yra ger­bia­ma teis­mų ben­druo­me­nės na­rė.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, per sa­vo kar­je­rą tei­sė­jas pri­ima tūks­tan­čius spren­di­mų. Tei­sė­jas tu­ri bū­ti ne tik drą­sus pri­im­ti spren­di­mus, ga­lin­čius su­kel­ti at­ski­rų vi­suo­me­nės na­rių ar gru­pių ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, tei­sė­jas taip pat tu­ri bū­ti tvir­tas at­si­spir­ti pa­gun­dai pri­im­ti spren­di­mus, siek­da­mas įtik­ti at­ski­riems vi­suo­me­nės na­riams ar gru­pėms. Tei­sė­jas ga­li vyk­dy­ti tei­sin­gu­mą tik bū­da­mas ne­pri­klau­so­mas nuo by­lo­je da­ly­vau­jan­čių ša­lių, vals­ty­bi­nės val­džios ins­ti­tu­ci­jų, pa­rei­gū­nų, po­li­ti­nių ir vi­suo­me­ni­nių su­si­vie­ni­ji­mų, fi­zi­nių ir ju­ri­di­nių as­me­nų. Tei­sė­jo ir teis­mų ne­pri­klau­so­mu­mas yra vie­nas iš es­mi­nių de­mo­kra­tinės tei­si­nės vals­ty­bės prin­ci­pų. Tei­sė­jo at­sa­ko­my­bė yra mil­ži­niš­ka. Ji reiš­kia spren­di­mų pri­ėmi­mą va­do­vau­jan­tis tik įsta­ty­mu ir pro­fe­si­ne są­ži­ne bei ge­bė­ji­mą mo­ty­vuo­tai pa­aiš­kin­ti pri­ima­mus spren­di­mus. Dėl to tei­si­nė­je de­mo­kra­tinėje vals­ty­bė­je tei­sė­jo kar­je­ros klau­si­mus tu­ri lem­ti tei­sė­jo tei­si­nė kva­li­fi­ka­ci­ja, pa­tir­tis ir re­pu­ta­ci­ja, o ne tam tik­rų spren­di­mų su­kel­tas re­zo­nan­sas vi­suo­me­nė­je.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to ver­ti­ni­mu, tei­sė­ja D. Vi­šins­kie­nė tu­ri aukš­tą tei­si­nę kva­li­fi­ka­ci­ją ir gy­ve­ni­mo pa­tir­ties, ne­pri­ekaiš­tin­gą re­pu­ta­ci­ją, dėl to yra tin­ka­ma ei­ti Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gas.

Pra­šy­čiau jū­sų pri­tar­ti Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to tei­kia­mai kan­di­da­tū­rai. Dė­kui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Į tri­bū­ną kvie­čiu pa­čią pre­ten­den­tę trum­pai pri­sis­ta­ty­ti ir po to at­sa­ky­ti į Sei­mo na­rių klau­si­mus. Pra­šau.

D. VIŠINSKIENĖ. La­ba die­na, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, taip pat ir vi­si, ku­rie šian­dien esa­te sa­lė­je. Pir­miau­sia la­bai dė­ko­ju už su­teik­tą ga­li­my­bę pri­sis­ta­ty­ti, ka­dan­gi lai­kas yra tik­rai la­bai ypa­tin­gas – jūs spren­džia­te ypač su­dė­tin­gus klau­si­mus. Ypač tas klau­si­mas, ku­rį prieš tai gir­dė­jo­me, ku­rį jūs ap­ta­rė­te, yra su­si­jęs ir su ma­no, be abe­jo, šian­die­ni­nio teis­mo veik­la, nes, kaip ži­no­te, Lie­tu­vos vy­riau­sia­sis ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas nag­ri­nė­ja mig­ra­ci­jos by­las. Tai­gi vi­si jū­sų pri­im­ti spren­di­mai, tai­ko­mos prie­mo­nės ir kiek spau­do­je bu­vo kal­ba­ma apie ape­lia­ci­jos įve­di­mą, be abe­jo, tie­sio­giai pa­lies ma­no teis­mo vi­sų tei­sė­jų dar­bą, tu­rės įta­kos ir mū­sų kas­die­ni­nei veik­lai.

Pir­miau­sia dėl pa­ties pri­sis­ta­ty­mo. No­riu pa­dė­ko­ti ger­bia­mai J. Šo­vie­nei. Iš tik­rų­jų pri­sta­tė vi­sus ma­no biog­ra­fi­jos fak­tus, ne­la­bai bū­tų čia ką pa­pil­dy­ti ir dar pa­pil­do­mai pri­dur­ti. Bet at­si­žvelg­da­ma į pra­ei­tą sa­vai­tę per­skai­ty­tą in­for­ma­ci­ją, kad yra at­nau­jin­tos dis­ku­si­jos dėl teis­mo ta­rė­jo ins­ti­tu­to įve­di­mo, gal­būt no­rė­čiau pa­pil­dy­ti sa­vo biog­ra­fi­ją, ku­ri bu­vo pri­sta­ty­ta.

Kaip jau bu­vo mi­nė­ta, 1992 me­tais sa­vo kaip tei­sė­jos kar­je­rą pra­dė­jau Ku­piš­kio ra­jo­no teis­me. Prieš tai, kaip ir bu­vo pa­sa­ky­ta, dir­bau įmo­nė­je ju­ris­te. Tai bu­vo Ku­piš­ky­je. Ta­čiau ko­lek­ty­vas bu­vo iš­rin­kęs bū­ti ta­rė­ja. Iki 1992 me­tų aš ėjau ta­rė­jo pa­rei­gas Ku­piš­kio ra­jo­no teis­me. Tie­siog nė­ra to­kios gra­fos už­pil­dy­ti, bet ma­nau, kad to me­to ta­rė­jos dar­bas, ku­ris bu­vo ly­giai toks pat kaip tei­sė­jo, ga­lė­tų bū­ti ma­no kaip tei­sė­jos kar­je­ros pra­džia. Tik­riau­siai pri­klau­sau tai tei­sė­jų kar­tai, ku­ri tu­rė­jo pa­tir­ties dirb­da­ma su ta­rė­jais, nes 1992 me­tais dar ga­lio­jo ta­rė­jų ins­ti­tu­tas ir te­ko dirb­ti bū­tent su ta­rė­jais.

Kal­bant apie il­gą kaip tei­sė­jos pro­fe­si­nę veik­lą ir įgy­tą prak­ti­nę pa­tir­tį, rei­kė­tų pa­sa­ky­ti, kad gal­būt šis da­ly­kas ir ins­pi­ra­vo no­rą ir pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi kan­di­da­tuo­ti ir da­ly­vau­ti at­ran­kos pro­ce­dū­ro­se į Lie­tu­vos Aukš­čiau­si­ą­jį Teis­mą, tai yra siek­ti, ma­no po­žiū­riu, aukš­čiau­sios tei­sė­jo kar­je­ros vir­šū­nės, aukš­tu­mos.

Kal­bant apie anks­tes­nį lai­ką, vi­są lai­ką la­bai iš­gy­ve­nau, kad ne­tu­riu moks­li­nės veik­los pa­tir­ties. Vis dėl­to ma­ny­čiau, kad Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jai tu­rė­tų tu­rė­ti to­kios pa­tir­ties, nes moks­li­nė veik­la su­tei­kia gal­būt di­des­nės eru­di­ci­jos, pla­tes­nio po­žiū­rio į vi­sus įvy­kius, ku­rie vyks­ta tiek Lie­tu­vo­je, tiek pa­sau­ly­je, nes kai tu esi prak­ti­kas ir nag­ri­nė­ji tik gin­čus, kar­tais esi toks tik in­di­vi­du­a­lių gin­čų spren­dė­jas ir ne­tu­ri to pla­tes­nio mąs­ty­mo. Bet be­veik de­šim­ties me­tų pa­tir­tis Lie­tu­vos vy­riau­sia­ja­me ad­mi­nist­ra­ci­nia­me teis­me už­pil­dė ma­no šią spra­gą, nes bū­tent šia­me teis­me pir­miau­sia pri­ima­mi ga­lu­ti­niai spren­di­mai, kaip jau čia ir bu­vo pa­mi­nė­ta. Tik tiek, kad teis­mas spren­džia tiek fak­to ir tei­sės klau­si­mus, prie­šin­gai nei Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas, ir taip pat pats spek­tras klau­si­mų, ku­rie yra nag­ri­nė­ja­mi šia­me teis­me. Daž­niau­siai tai ypač su­dė­tin­gi kom­plek­si­niai klau­si­mai, su­si­ję tiek su na­cio­na­li­nės tei­sės tai­ky­mu, tiek su tarp­tau­ti­nių ak­tų tai­ky­mu, Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tais ir prak­ti­ka. Ir, aiš­ku, nag­ri­nė­ja­mi ypač ak­tu­a­lūs ne tik dviem ša­lims tu­rin­tys ypa­tin­gą reikš­mę gin­čai, bet gin­čai iš­nag­ri­nė­ja­mi ir iš­spren­džia­mi klau­si­mai, ku­rie tu­ri, na, kur kas pla­tes­nei vi­suo­me­nės da­liai ypa­tin­gą reikš­mę, tai yra so­cia­li­nė ap­sau­ga, tai yra vals­ty­bės tar­ny­ba, net­gi ta pa­ti už­sie­nie­čių tei­si­nė pa­dė­tis. Ne­kal­bant jau apie gam­tos ap­sau­gą, kon­ku­ren­ci­jos tei­sę. Na ir su­pras­da­ma, kad to­kios tei­sės tap­ti Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ja nė­ra ir tie­siog ta­pi­mas šio teis­mo tei­sė­ja, kaip ir ap­skri­tai vi­sas tei­sė­ja­vi­mas, yra pri­vi­le­gi­ja, na, o pri­vi­le­gi­jos yra su­tei­kia­mos tik to ver­tiems žmo­nėms, tai­gi jūs, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, bū­tent pri­iman­tys įsta­ty­mus ir ku­rių žo­dis ir va­lia, iš­reikš­ta įsta­ty­muo­se, tei­sė­jams tu­ri ypa­tin­gą reikš­mę, ir tu­ri­te nu­spręs­ti, ar ma­no pro­fe­si­nės, da­ly­ki­nės, as­me­ni­nės sa­vy­bės lei­džia spręs­ti, ar aš ver­ta tos pri­vi­le­gi­jos.

Kal­bant gal­būt apie jau šian­dien prieš tai ma­no ko­le­gei už­duo­tus klau­si­mus, gal­būt dar no­rė­čiau pa­si­sa­ky­ti ir dėl to klau­si­mo, ku­ris yra iš­ki­lęs, tai yra dėl spa­lio 6 die­nos pri­im­tos nu­tar­ties, bet pra­dė­da­ma pri­sta­ty­ti šį klau­si­mą tie­siog dar no­rė­čiau kar­tą pa­brėž­ti, kad Kon­sti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­ta, kad val­džios įstai­gos tar­nau­ja žmo­nėms. Be abe­jo, teis­mas, ku­ris ir vyk­do tei­sin­gu­mą, taip pat tar­nau­ja vi­suo­me­nei. Vie­na iš pa­grin­di­nių funk­ci­jų yra už­tik­rin­ti žmo­gaus tei­ses ir sau­go­ti de­mo­kra­tiją ir de­mo­kra­tines ver­ty­bes. Su tuo tik­riau­siai vi­si su­tik­si­me, ne­pai­sant bet ko­kių įsi­ti­ki­ni­mų, ne­pai­sant, kad ir kas bū­tų, bet tai yra la­bai svar­bu. Ir iš čia tik­riau­siai at­si­ran­da žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mas teis­mu, nes žmo­gus tu­ri ži­no­ti, kad jei­gu jam kas nors nu­tiks, jis tu­ri kur kreip­tis ir jo tei­sės bus ap­gin­tos. Sa­vo dar­be tuo ir va­do­vau­juo­si, sie­kiu, kad bū­tent tas spren­di­mas, ku­ris yra pri­ima­mas, bū­tų tei­sin­gas ne tik dėl to, kad jis yra ga­lu­ti­nis, nie­kas ne­ga­li jo nie­kur ap­skųs­ti ir aš esu šiuo at­ve­ju tei­si su sa­vo ko­le­go­mis. Vis­gi ma­nau, kad kiek­vie­nas spren­di­mas tu­ri bū­ti tei­sin­gas ga­lio­jan­čios tei­sės tai­ky­mo as­pek­tu ir, be abe­jo, ne­ša­liš­ku by­los fak­tų įver­ti­ni­mu.

Tai­gi, kal­bant apie tą by­lą spa­lio 6 die­nos, gal­būt, ne­ži­nau, ar vi­siems yra ži­no­ma, apie ką ta by­la. By­la yra dėl žur­na­lis­tų eti­kos ins­pek­to­rės pri­im­to spren­di­mo, ku­riuo bu­vo klau­si­mas iš­spręs­tas ir nu­sta­ty­ta, kad vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nė pa­žei­dė, pa­va­din­čiau, nau­jo eu­ro­pi­nio ak­to, tai yra Ben­dro­jo duo­me­nų ap­sau­gos reg­la­men­to, nuo­sta­tas, pa­skelb­da­ma as­mens pri­va­čius duo­me­nis be jo su­ti­ki­mo. Bū­tent po šio pa­skel­bi­mo bu­vo su­abe­jo­ta ma­no kom­pe­ten­ci­ja ir taip pat pa­reikš­ta nuo­mo­nė, kad šiuo spren­di­mu yra pa­kenk­ta de­mo­kra­tijai.

Ką ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti? Pui­kiai su­pran­tu ir ger­biu vi­sų ži­niask­lai­dos at­sto­vų, taip pat Sei­mo na­rių ir su­in­te­re­suo­tos vi­suo­me­nės su­si­rū­pi­ni­mą tais klau­si­mais, ku­riais bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma, ku­rie bu­vo iš­kel­ti vie­šai, bū­tent dėl vi­suo­me­nės tei­sės ži­no­ti, taip pat ži­niask­lai­dos tei­sės skleis­ti in­for­ma­ci­ją. Be abe­jo, aš ne­su tos by­los pra­ne­šė­ja, aš bu­vau ko­le­gi­jos na­rė ir ne­bu­vau posėdžio pir­mi­nin­kė. Pa­gal teis­me su­si­klos­čiu­sią prak­ti­ką spren­di­mus ko­men­tuo­ja, pa­pras­tai yra su­si­klos­čiu­si to­kia prak­ti­ka, pra­ne­šė­jas. Tai gal­būt…. Aiš­ku, vi­sa tai, kas yra pa­ra­šy­ta, ir tu­rė­čiau iš­sa­miau pa­ko­men­tuo­ti, gal­būt by­los fak­tus iš­sa­ky­ti, ko­kių nuo­mo­nių bu­vo tei­sė­jų pa­si­ta­ri­mo kam­ba­ry­je, bet ir­gi jums tik­riau­siai yra ži­no­ma, kad įsta­ty­mai, pro­ce­si­niai įsta­ty­mai, šiuo at­ve­ju Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mas, drau­džia at­skleis­ti tei­sė­jų nuo­mo­nes, ku­rios bu­vo iš­sa­ky­tos pa­si­ta­ri­mų kam­ba­ry­je, nes bū­tent šios nuo­mo­nės tik­riau­siai ir at­skleis­tų tą pla­tes­nį spek­trą, kas gi bu­vo svars­to­ma ir dėl ko gi pri­ei­ta prie to­kios re­zo­liu­ci­jos, nes dar bu­vo kri­ti­kuo­ja­mi ir mo­ty­vai. O, kaip ži­no­te, į spren­di­mo mo­ty­vu­s kar­tais yra la­bai sun­ku vis­ką su­ra­šy­ti, iš­dės­ty­ti taip, kad vi­siems bū­tų su­pran­ta­ma ir aiš­ku, dėl ko­kių kon­kre­čių ar­gu­men­tų yra pri­im­tas spren­di­mas. Juo la­biau kad vi­suo­me­nė­je la­bai pla­čiai dis­ku­tuo­ja­ma, kad rei­kia ra­šy­ti trum­pus spren­di­mus, ne­ra­šy­ti la­bai il­gų spren­di­mų, ir daž­nai tei­sė­jai, rink­da­mie­si mo­de­lį trum­piau ar il­giau ra­šy­ti, ne­pa­kan­ka­mai at­sklei­džia tą ar­gu­men­ta­ci­ją, dėl ko­kių prie­žas­čių bu­vo pri­im­tas vie­noks ar ki­toks spren­di­mas. Jei­gu kal­ba­ma apie tai, tai ta kom­pli­kuo­ta si­tu­a­ci­ja, dėl jos ne­ga­lė­čiau taip gi­liai ap­tar­ti vi­sų by­los niu­an­sų, bet, kaip jau ir bu­vo kal­ba­ma, yra su­si­kom­pli­ka­vu­si pa­dė­tis taip pat ir dėl to, kad pir­mi­nin­kas yra pa­tei­kęs tei­ki­mą ir by­la šian­dien yra at­vi­ra, ji yra per­duo­ta ki­tiems tei­sė­jams.

PIRMININKAS. Aš la­bai at­si­pra­šau, bet jū­sų lai­kas jau bai­gė­si. Pra­šom pa­baig­ti min­tį ir lei­si­me už­duo­ti klau­si­mus.

D. VIŠINSKIENĖ. Tai vis­kas, tik tiek, kad apie ką ta by­la bu­vo ir kaip yra. O dėl pa­ties įsta­ty­mo, kiek ži­nau, yra svars­ty­mas bū­tent dėl Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo. La­bai ačiū už dė­me­sį ir at­si­pra­šau.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Da­bar yra ga­li­my­bė už­duo­tis klau­si­mus. Pir­ma­sis klau­sia V. Ba­kas. Pra­šom.

V. BAKAS (DFVL). Ger­bia­ma tei­sė­ja, ger­bia­ma pre­ten­den­te, nors, aiš­ku, tei­sė­jas ne­tu­ri aiš­kin­tis dėl sa­vo spren­di­mų pa­gal įsta­ty­mą, bet la­bai ačiū jums už tai, kad jūs pa­aiš­ki­no­te. Tę­siant tą te­mą, vis­gi štai man te­ko klau­sy­tis tei­sė­jų kon­fe­ren­ci­jos įra­šo, vy­ko prieš ke­le­tą sa­vai­čių, ten bu­vo kal­ba­ma apie to­kius da­ly­kus kaip teis­mų kri­ti­kos ri­bos, kad jos at­seit yra siau­res­nės ne­gu ki­tų ins­ti­tu­ci­jų. Ir su­lau­kė pa­kan­ka­mai daug pri­ta­ri­mo ta idė­ja, aš klau­siau ir ne­ga­lė­jau pa­ti­kė­ti tuo, ką gir­džiu. Bet ka­dan­gi yra dis­ku­si­ja, nor­ma­lu. Tai da­bar klau­si­mas jums, kaip kan­di­da­tei į Aukš­čiau­si­ą­jį Teis­mą, kaip jūs ma­no­te, ar yra ­ko­kios nors tei­sė­jų kri­ti­kos ri­bos, ypa­tin­ges­nės ne­gu Vy­riau­sy­bės, Sei­mo, ki­tų ins­ti­tu­ci­jų, ar čia yra tie­siog dis­ku­si­nis klau­si­mas?

D. VIŠINSKIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Dėl tų ri­bų, tai tik­riau­siai rei­kė­tų tą as­pek­tą ir­gi pa­žiū­rė­ti, kas kon­kre­čiai kri­ti­kuo­ja­ma, ar tei­sė­jas per kaž­ko­kius as­me­niš­kus da­ly­kus kri­ti­kuo­ja­mas, ne­ži­nau, kas ten ir kaip yra, bet jei­gu kal­ba­me apie pri­im­tą spren­di­mą, aš esu už tai, kad bū­tų vie­šai svars­to­ma, ap­ta­ria­ma. Tarp kit­ko, bū­tent ši­ta by­la, nes ji su­si­ju­si su ži­niask­lai­da, bu­vo iš­vie­šin­ta. Mes iš­nag­ri­nė­jo­me dau­gy­bę by­lų, ku­rios yra ypač svar­bios, bet, de­ja, tie­siog nie­kas apie jas ne­in­for­muo­ja. Aš ma­nau, kad tu­ri bū­ti dis­ku­si­ja ir net kri­ti­ka. Tai yra nor­ma­lu. Kai pri­imi spren­di­mus, ypač kai yra reikš­min­gi di­des­nei vi­suo­me­nės da­liai, no­rė­tų­si gau­ti tą at­ga­li­nį ry­šį, o kaip? Ar iš vi­so vi­suo­me­nė su­pran­ta, kas ten yra nu­spręs­ta, ko­kios bus pa­sek­mės. Juk daž­nai pri­ima­me spren­di­mus, kaip ži­no­te, jei­gu… Pa­im­ki­me ko­kią nors sta­tu­ti­nę tar­ny­bą, tai vi­siems sta­tu­ti­niams pa­rei­gū­nams ­kas nors bus ak­tu­a­lu. No­rė­tų­si gau­ti tą at­ga­li­nį ry­šį, as­me­niš­kai aš. Ki­tą kar­tą daž­niau­siai pra­ne­šė­jas yra at­sa­kin­gas už mo­ty­vų su­ra­šy­mą, iš­dės­ty­mą, ar vis­kas įdo­mu, ar su­pra­to, ar pri­im­ti­ni ar­gu­men­tai, ar vis­kas iš­dės­ty­ta. Aš už tai, kad bū­tų kri­ti­kuo­ja­ma. Bet, aiš­ku, tu­ri bū­ti kri­ti­kuo­ja­ma pro­duk­ty­viai, o ne kaž­ko­kie ki­ti da­ly­kai. Aš esu už kri­ti­ką.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia M. Lin­gė. Pra­šom.

M. LINGĖ (TS-LKDF). La­bai dė­kui. Ger­bia­ma kan­di­da­te, leis­ki­te jū­sų pa­klaus­ti. Kaip jūs jau­čia­tės, kai jums ten­ka kan­di­da­tuo­ti į šias pa­rei­gas be­veik tuo pa­čiu me­tu, kai jū­sų teis­mo pir­mi­nin­kas yra ini­ci­ja­vęs by­los per­žiū­rą, ši­tos re­zo­nan­si­nės by­los per­žiū­rą, su­abe­jo­jus dėl mo­ty­vų? Tai vie­na klau­si­mo da­lis.

O ki­ta klau­si­mo da­lis. Tie­siog Aukš­čiau­sia­jam Teis­mui ten­ka for­muo­ti ben­drą teis­mų prak­ti­ką ir plė­to­ti tei­sę. Po to, ži­nant tuos fak­tus, jei­gu jums tek­tų nag­ri­nė­ti pa­na­šią by­lą ir spręs­ti pa­na­šius klau­si­mus dėl vie­šu­mo ri­bų, sa­ky­ki­te, ar jūs elg­tu­mė­tės kaž­kaip pa­na­šiai, kaip ir per mi­nė­tą by­lą, ar vis dėl­to lai­ky­tu­mė­tės ki­to­kių nuo­sta­tų ir to vie­šu­mo, tei­sės vi­suo­me­nei ži­no­ti bū­tų dau­giau. Į ku­rią pu­sę bū­tų vys­to­ma tei­sė ši­to­je sri­ty­je, jū­sų aki­mis.

D. VIŠINSKIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Pir­miau­sia svar­bu, koks bus reg­la­men­ta­vi­mas, nes šiuo me­tu, kiek su­pran­tu, yra svars­to­ma dėl nor­mos pa­kei­ti­mo ir ap­si­spren­di­mo dėl vie­šo­jo as­mens są­vo­kos ir, be abe­jo, kri­te­ri­jų, pa­gal ku­riuos tai ga­lė­tų bū­ti nu­sta­ty­ta.

O grįž­tant dar prie tos by­los, nors ir ne­ga­lė­čiau ko­men­tuo­ti, bet by­lo­je yra įver­tin­ta in­divi­du­a­li si­tu­a­ci­ja. Nė­ra tam tik­rų iš­aiš­ki­ni­mų pa­teik­ta. Tai yra in­di­vi­du­a­li si­tu­a­ci­ja. Tai­gi at­sa­kant į jū­sų klau­si­mą, pri­klau­sy­tų ir by­los fak­tai, by­los ap­lin­ky­bės, nes pir­miau­sia vi­sa­da iš­siaiš­ki­ni, koks gi yra tei­si­nis san­ty­kis su­si­klos­tęs, ir, be abe­jo, ieš­kai tei­sės nor­mų prak­ti­kos, jei­gu ji yra su­for­muo­ta. To­kiu bū­du ir spren­di. Tai­gi at­sa­ky­mas, vie­noks ar ki­toks, šian­dien, ne­ži­nau, ar ga­li­mas bū­tų. Gal dar pa­kar­to­siu, tai nė­ra ma­no vie­nin­te­lė by­la, kai aš bū­da­ma ir pra­ne­šė­ja nag­ri­nė­ju to­kio pat po­bū­džio by­las, taip pat nag­ri­nė­ju ko­le­gi­jo­je. Tai­gi, jei­gu jau gal­vo­tu­me, koks ma­no mąs­ty­mas yra ir kaip žvel­giu į ko­kias si­tu­a­ci­jas, tai iš es­mės tai yra at­skleis­ta ki­tuo­se spren­di­muo­se. Tai­gi aš esu už tai, kad, be abe­jo, žur­na­lis­tai tu­ri pro­fe­si­nę, jų pa­rei­ga yra to­kia pro­fe­si­nė rink­ti duo­me­nis, skleis­ti in­for­ma­ci­ją, o vi­suo­me­nė, be abe­jo, tu­ri ži­no­ti, ypač jei­gu yra kuo nors pik­tnau­džiau­ja­ma, yra da­ro­mi ne­tei­sė­ti da­ly­kai, ga­lų ga­le ir įsta­ty­me tai yra įtvir­tin­ta.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia A. Vyš­niaus­kas. Pra­šom.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma kan­di­da­te, jūs sa­vo įžan­gi­nė­je kal­bo­je pa­mi­nė­jo­te, kad vie­na svar­biau­sių teis­mų funk­ci­jų ir tei­si­nės sis­te­mos funk­ci­jų yra sau­go­ti de­mo­kra­tiją. Tai be­ne svar­biau­sia ir kon­sti­tu­ci­nė ver­ty­bė. Bet, jū­sų nuo­mo­ne, kaip ga­li veik­ti de­mo­kra­tija ir de­mo­kra­tinis pro­ce­sas, kai vi­suo­me­nei yra už­ve­ria­mos ga­li­my­bės ma­ty­ti, ką vei­kia vals­ty­bės po­li­ti­kai, vals­ty­bės tar­nau­to­jai ar­ba tie as­me­nys, ku­rie yra vie­naip ar ki­taip su­si­ję su vie­šo­sio­mis pa­slau­go­mis ir vie­šai­siais pi­ni­gais, tarp jų ir tie as­me­nys, ku­rie da­ly­vau­ja vie­šuo­siuo­se pir­ki­muo­se? Ir ar jūs su­pran­ta­te ir pri­pa­žįs­ta­te, kad tas spren­di­mas, ku­rio da­li­mi jūs bu­vo­te, tas spren­di­mas, apie ku­rį mes čia da­bar vi­si dis­ku­tuo­ja­me, vis dėl­to pa­ken­kė mū­sų ša­lies de­mo­kra­tijai, nes už­vė­rė ga­li­my­bes tu­rė­ti nor­ma­lų vie­šą­jį de­ba­tą? Ačiū.

D. VIŠINSKIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Be abe­jo, yra ver­ti­na­ma­sis da­ly­kas, šian­dien taip yra ver­ti­na­ma. Kaip jau mi­nė­jau, yra pir­mi­nin­ko tei­ki­mas, by­la yra at­vi­ra ir bus iš­si­aiš­kin­ta. Tai gal­būt toks bū­tų at­sa­ky­mas. Nes dis­ku­tuo­ti šian­dien dėl pir­mi­nin­ko tei­ki­mo ko­kių nors ap­lin­ky­bių bū­tų ma­žiau­siai ne­etiš­ka.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia P. Gra­žu­lis. Pra­šom.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­ma pre­ten­den­te, jūs ką tik mi­nė­jo­te sa­vo kal­bo­je, kad jūs dir­bo­te ta­rė­ja, kaip, be­je, be­veik vi­so­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se ar pri­sie­ku­sie­ji, ar ta­rė­jai eg­zis­tuo­ja. Na, gal tik ke­lio­se, Lie­tu­vo­je nė­ra iš Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių, Bal­ta­ru­si­jo­je ta­rė­jų lyg ir nė­ra, net Ru­si­jo­je ta­rė­jai yra. Ir jūs iš sa­vo pa­tir­ties kaip gal­vo­ja­te – bū­tų ge­rai, jei­gu bū­tų įtei­sin­tas pri­sie­ku­sių­jų ar­ba ta­rė­jų ins­ti­tu­tas teis­muo­se, ar vis dėl­to jų ne­rei­kė­tų?

Ir dar bū­tų vie­nas ma­no klau­si­mas. Jūs dir­bo­te Vy­riau­sia­ja­me ad­mi­nist­ra­ci­nia­me teis­me. Lie­tu­vo­je nė­ra bendros sis­te­mos ir Vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo spren­di­mų ne­ga­li nag­ri­nė­ti Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas. Ar ne­bū­tų ge­riau, kad bū­tų vie­na teis­mų sis­te­ma, vie­na dės­to­ma po­li­ti­ka teis­mų sis­te­mo­je ir su­kur­tas vie­nas teis­mas, ku­ris nag­ri­nė­tų skun­dus ir ga­lė­tų ap­skųs­ti Vy­riau­si­ą­jį…

PIRMININKAS. Lai­kas!

P. GRAŽULIS (LRF). …ad­mi­nist­ra­ci­nį teis­mą Aukš­čiau­sia­jam Teis­mui?

D. VIŠINSKIENĖ. Dėl teis­mų sis­te­mos tai, be abe­jo, čia yra po­li­ti­nis ap­si­spren­di­mas, nes Kon­sti­tu­ci­jo­je yra ga­li­mi spe­cia­li­zuo­ti teis­mai, bu­vo nu­ma­ty­ta. Ma­tyt, kaž­ka­da bu­vo pri­im­tas toks spren­di­mas, kad tu­ri­me tu­rė­ti ad­mi­nist­ra­ci­nius teis­mus, vis dėl­to yra spe­ci­fi­ka tam tik­rų klau­si­mų, ku­rie nag­ri­nė­ja­mi. Tai­gi, be abe­jo, po­li­ti­kams spręs­ti. Kaip su­tvar­ky­ti tą sis­te­mą ir ko­kius pa­si­rink­ti mo­de­lius, kaip ir ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, nes šian­dien funk­cio­nuo­ja, ir ma­ny­čiau, kad vis­kas ga­nė­ti­nai nor­ma­lu.

Dėl ka­sa­ci­jos taip pat klau­si­mas, ver­tas dis­ku­si­jos, ir jį ver­ta svars­ty­ti. Ap­si­spręs­ti – gal­būt tam tik­rais at­ve­jais ir rei­ka­lin­ga ka­sa­ci­ja. Ži­no­te, jau ke­lin­tą kar­tą yra spren­džia­ma, kaip ir esu gir­dė­ju­si, prieš tai bu­vo to­kių kal­bų, kad gal­būt rei­kė­tų, bet tos dis­ku­si­jos ir bai­gia­si. Ži­no­te, ne­la­bai ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, ko­kio­se by­lo­se, ko­kiais at­ve­jais yra gal­vo­ja­ma, jei­gu gal­vo­jama, kad rei­ka­lin­ga ka­sa­ci­ja. Tai po­li­ti­nis spren­di­mas. Aš as­me­niš­kai nie­ko prieš, jei­gu taip bū­tų nu­spręs­ta, bū­tų nu­spręs­ta.

Da­bar dėl ta­rė­jų. Anks­čiau gal­būt skep­tiš­kai gal­vo­jau apie to­kį ins­ti­tu­tą, nes mes ne­tu­ri­me taip, kad ly­gia­ver­čiai bū­tų tei­sė­jams ta­rė­jai, na, ko­kia bus jų funk­ci­ja, ką jie da­rys, nė­ra taip iki ga­lo aiš­ku. Bet jei­gu taip, kaip ma­no pa­tir­tis ro­do, kai man bu­vo 25 me­tai ir at­ėjau dir­b­ti į teis­mą, iš es­mės ta­rė­jai, jei at­ėjo iš­min­tin­gi, dir­ban­tys žmo­nės, tu­rin­tys pro­fe­si­jas, iš tik­rų­jų kar­tais bu­vo at­spir­tis pri­im­ti spren­di­mą. Ma­no yra tik ge­riau­si pri­si­mi­ni­mai ir ge­riau­sia pa­tir­tis su ta­rė­jais. Ta­rė­jų ins­ti­tu­tas, nes nuo­lat vis ky­la kal­bų dėl pa­si­ti­kė­ji­mo teis­mais, na, ne­ži­nau, teis­mai ban­do vis­ką da­ry­ti: yra at­vi­ri po­sė­džiai, spren­di­mai yra aiš­ki­na­mi, na, de­da­mos di­džiu­lės pa­stan­gos bū­ti at­vi­riems, pri­ar­tė­ti prie vi­suo­me­nės, bet rei­tin­gai ne­di­dė­ja ir kart­kar­tė­mis vis pa­si­girs­ta ne­pa­si­ti­kė­ji­mas teis­mais. Gal­būt vie­nas iš va­rian­tų bū­tų, jei­gu vi­suo­me­nė ir­gi da­ly­vau­tų, pa­ma­ty­tų tą vir­tu­vę iš vi­daus, kaip yra pri­ima­mi spren­di­mai. Gal­būt ti­k­tai to­kį vie­ną šian­dien – tik­rai la­bai įdo­mus bu­vo po­sė­dis, tai­gi tru­pu­tį pa­na­šu kar­tais ir į teis­mą.

PIRMININKAS. Dė­kui.

D. VIŠINSKIENĖ. Tik toks mi­ni kar­tais Sei­mas bū­na.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia L. Na­gie­nė. Pra­šom.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma tei­sė­ja, tik­rai ne teis­mas, no­ri­si tik dis­ku­si­jos. Pa­si­žiū­rė­jus į jū­sų biog­ra­fi­ją tik­rai ma­to­si, kad jūs laip­te­liais nuo­sek­liai ki­lo­te ir au­go­te kiek­vie­ną kar­tą. Ko jūs pa­lin­kė­tu­mė­te, jei­gu bū­tu­mė­te pa­tvir­tin­ta Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ja, ko pa­lin­kė­tu­mė­te Vy­riau­sia­jam ad­mi­nist­ra­ci­niam teis­mui ir ką jūs ma­ty­tu­mė­te, ką rei­kė­tų keis­ti. Ačiū.

D. VIŠINSKIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Ko pa­lin­kė­čiau, be abe­jo, dirb­ti, sun­kiai dirb­ti, nes jei­gu bus įves­ta ape­lia­ci­ja… Kaip su­pran­ta­te, by­los yra, kaip pa­sa­ky­ti, nor­ma­lūs gin­čai, pa­pras­ti, kas­die­niš­ki gin­čai, o dar ei­na mig­ra­ci­jos by­los, mes šian­dien jau tu­ri­me ši­tą pro­ble­mą, kaip ži­no­te, mes nag­ri­nė­ja­me su­lai­ky­mus, su­lai­ky­mų pra­tę­si­mus, tai pa­pras­tai dvi die­nas per sa­vai­tę mes nuo ry­to iki va­ka­ro da­ly­vau­ja­me tik pro­ce­se, nes žo­di­nis pro­ce­sas yra. Ir dar ki­tos by­los yra nag­ri­nė­ja­mos. Tad tik­rai iš­šū­kiai la­bai di­de­li ir, be abe­jo, svei­ka­tos šiais lai­kais rei­kia vi­siems lin­kė­ti ir iš­tver­mės. Gal­būt toks bū­tų pa­lin­kė­ji­mas, nes dar­bas yra dar­bas.

PIRMININKAS. Dė­kui. Ir dar S. Tu­mė­nas bu­vo už­si­ra­šęs, iš­si­brau­kė per klai­dą. Su­teik­siu jam žo­dį. Pra­šom.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū už ge­ra­no­riš­ku­mą, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma tei­sė­ja, kaip jūs ver­ti­na­te si­tu­a­ci­ją, kai pa­pras­čiau­siai ne­vyk­do­mi Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo spren­di­mai? Tu­riu min­ty to­kią gar­sią is­to­ri­ją su Šiau­lių re­gio­no at­lie­kų cen­tru: kai po „Sno­ro“ griū­ties per nak­tį ŠRACʼas pra­ra­do per 10 mln. li­tų, pra­si­dė­jo teis­mų ma­ra­to­nai ir pas­ku­ti­nis teis­mas bu­vo Lie­tu­vos Aukš­čiau­siais Teis­mas, pri­pa­ži­nęs, kad tai ne ŠRACʼo kal­tė, o kad yra vals­ty­bės lė­šos ir rei­kia ga­li­my­bių, kaip tą pa­dė­tį tai­sy­ti.

De­ja, da­bar nė­ra jo­kio ki­to ke­lio – tik di­din­ti at­lie­kų kai­nas, nes Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja su tuo ne­su­tin­ka ir taip to­liau. Kaip jūs ver­ti­na­te, kai ne­vyk­do­mi Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo spren­di­mai?

D. VIŠINSKIENĖ. Dėl spren­di­mo, aiš­ku, spren­di­mo ne­vyk­dy­mą ver­ti­nu la­bai blo­gai. Tarp kit­ko, ma­nau, kad tai vie­nas iš mi­nu­sų dėl pa­si­ti­kė­ji­mo teis­mais. Ga­li­ma pri­im­ti pa­tį ge­riau­sią spren­di­mą, pa­tį pro­tin­giau­sią, bet kai spren­di­mas ne­vyk­do­mas ar­ba la­bai il­gą lai­ką vy­k­do­mas, jis ne­ten­ka sa­vo pras­mės. Vie­na, ma­nau, di­džiau­sių blo­gy­bių yra spren­di­mo ne­vyk­dy­mas. Net­gi jū­sų su­dė­tin­gas toks at­ve­jis ir gin­čas toks ne­ei­li­nis yra, bet pa­im­ki­me pa­pras­tą gin­čą, tie­siog vai­kui iš­lai­ky­mas yra pri­teis­tas ir kaž­kas kaž­kur ne­nu­ei­na, jis yra ne­vyk­do­mas. Tie­siog yra nu­si­vy­li­mas. O spren­di­mas, ti­kė­ti­na, yra pats ge­riau­sias, pats pro­tin­giau­sias, bet, de­ja, nie­kas ne­bus pa­ten­kin­tas tuo spren­di­mu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ger­bia­ma pre­ten­den­te. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Ačiū jums. Kvie­čiu grįž­ti į sa­vo vie­tą sa­lė­je. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai. Pa­grin­di­nis – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 25 die­ną. Ar ga­li­me tam pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

16.55 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl ka­riams eks­tre­ma­lio­sios si­tu­a­ci­jos at­ve­ju su­teik­tų tei­sių suteiki­mo truk­mės pra­tę­si­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1046(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-4 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl ka­riams eks­tre­ma­lio­sios si­tu­a­ci­jos at­ve­ju su­teik­tų tei­sių su­tei­ki­mo truk­mės pra­tę­si­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1046(2). Svars­ty­mo sta­di­ja. Kvie­čiu V. Ra­ku­tį. Ger­bia­mas Val­dai Ra­ku­ti, jau kvie­čiu jus į tri­bū­ną pri­sta­ty­ti Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to iš­va­dą dėl svars­to­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­to. Pra­šau.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas, kaip pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas, su­si­rin­kęs sa­vo po­sė­dy­je at­si­žvel­gė į tris Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­das, vi­soms trims pri­ta­rė ir ben­dru su­ta­ri­mu Sei­mo nu­ta­ri­mui „Dėl ka­riams eks­tre­ma­lio­sios si­tu­a­ci­jos at­ve­ju su­teik­tų tei­sių su­tei­ki­mo truk­mės pra­tę­si­mo“ nu­ta­rė pri­tar­ti.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Da­bar pro­jek­to svars­ty­mas. Dis­ku­si­ja. Yra no­rin­čių kal­bė­ti. K. Ma­siu­lis. At­si­sa­ko žo­džio. Ge­rai. Dis­ku­si­jo­je dau­giau nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti.

Dėl mo­ty­vų po svars­ty­mo. K. Ma­siu­lis – už. Ir­gi at­si­sa­ko kal­bė­ti.

Ar ga­li­me tuo­met po svars­ty­mo ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? (Bal­sas sa­lė­je) Ge­rai. Tai mes dėl svars­ty­mo ir pri­ėmi­mo tuo­met ap­si­sprę­si­me bal­sa­vi­mo me­tu, kai vi­si bus sa­lė­je, tuo­met iš­sa­miai nu­sprę­si­me, ko­kia gi yra Sei­mo va­lia dėl ši­to pro­jek­to. Ge­rai. Tuo­met iki bal­sa­vi­mo dar yra šiek tiek lai­ko.

 

16.57 val.

Stra­te­gi­nio val­dy­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-3096 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1004, Re­gio­ni­nės plėt­ros įsta­ty­mo Nr. VIII-1889 2, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 23, 25, 26, 28 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 15 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įstaty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1005, In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo Nr. VIII-1312 1, 2, 3, 91, 12 ir 13 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1006, Že­mės įsta­ty­mo Nr. I-446 9 ir 45 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1007, Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įstatymo Nr. I-1120 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1008, Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-3163 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1009, Vie­šo­jo administ­ra­vi­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-1234 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1010, Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo pa­grin­dų įsta­ty­mo Nr. VIII-49 3 straips­nio pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1011 (pa­tei­ki­mas)

 

Aš kvie­čiu tuo­met fi­nan­sų vi­ce­mi­nist­rą G. Nor­kū­ną į tri­bū­ną. Yra pa­tei­kia­mi Stra­te­gi­nio val­dy­mo įsta­ty­mo ir su juo su­si­ju­sių bent ke­lių tei­sės ak­tų pro­jek­tai. Pra­šau, ger­bia­mas vi­ce­mi­nist­re, į tri­bū­ną. Aš tuo­met pra­šy­čiau jus pri­sta­ty­ti vi­sus, vi­są įsta­ty­mų pa­ke­tą trum­pai. Tuo­met bus klau­si­mai. Pra­šau.

G. NORKŪNAS. La­ba die­na. La­bai ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Sei­mo na­riai, tei­kia­me jums vie­ną iš svar­biau­sių sis­te­mi­nių įsta­ty­mų, tai Stra­te­gi­nio val­dy­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą ir ly­di­muo­sius… (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Šiek tiek že­miau mik­ro­fo­nus, kad ge­riau gir­dė­tu­me.

G. NORKŪNAS. Taip, at­si­pra­šau. Tei­kia­me vie­ną iš svar­biau­sių sis­te­mi­nių įsta­ty­mų – Stra­te­gi­nio val­dy­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tą ir ly­di­muo­sius. Tai Re­gio­ni­nės plėt­ros, In­ves­ti­ci­jų, Že­mės, Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo, Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo ir Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo pa­grin­dų įsta­ty­mų pa­kei­ti­mo pro­jek­tai. Pro­jek­tai yra pa­reng­ti at­si­žvel­giant į šios Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je nu­sta­ty­tą ini­cia­ty­vą – biu­dže­to for­ma­vi­mą, su­sie­tą su stra­te­gi­niais vals­ty­bės tiks­lais. Įsta­ty­mų pro­jek­tais sie­kia­me to­bu­lin­ti esa­mą stra­te­gi­nio val­dy­mo sis­te­mą. Stra­te­gi­nio val­dy­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tu sie­kia­me su­stip­rin­ti Sei­mo da­ly­va­vi­mą ir ben­dra­dar­bia­vi­mą per ati­tin­ka­mus ko­mi­te­tus su Vy­riau­sy­be, ren­giant vals­ty­bės stra­te­gi­jas ir stra­te­gi­nio lyg­mens pla­na­vi­mo do­ku­men­tus.

Taip pat nu­sta­ty­ti Na­cio­na­li­nės plėt­ros pro­gra­mos, Na­cio­na­li­nio pa­žan­gos pla­no ir Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos sub­or­di­na­ci­ją, siū­lant, kad NPP de­šimt­me­čio stra­te­gi­niams tiks­lams pri­tar­tų Sei­mas sa­vo nu­ta­ri­mu.

Taip pat pa­pil­dy­ti stra­te­gi­nio val­dy­mo sis­te­mos prin­ci­pus at­ei­ties ver­ti­ni­mo prin­ci­pu, pa­gal ku­rį, ren­giant pla­na­vi­mo do­ku­men­tus, sis­te­miš­kai ir kom­plek­siš­kai bū­tų nag­ri­nė­ja­mos ir ver­ti­na­mos įvai­rios at­ei­ties al­ter­na­ty­vos bei jų ga­li­ma įta­ka ša­lies eko­no­mi­kai.

Taip pat iš­skir­ti at­ski­rą vals­ty­bės stra­te­gi­jų lyg­me­nį, ku­rio do­ku­men­tais, pa­vyz­džiui, Vals­ty­bės pa­žan­gos stra­te­gi­ja, Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo stra­te­gi­ja bei Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jos ben­dro­jo pla­no kon­cep­ci­ja, bū­tų sie­kia­ma su­kur­ti tin­ka­mus pa­grin­dus ir ap­lin­ką vie­šo­jo val­dy­mo spren­di­mams pri­im­ti.

Re­gio­ni­nės plėt­ros įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tu sie­kia­me pa­ša­lin­ti šio įsta­ty­mo įgy­ven­di­ni­mo me­tu iš­aiš­kė­ju­sius reg­la­men­ta­vi­mo trū­ku­mus, su­si­ju­sius su re­gio­ni­nės po­li­ti­kos reg­la­men­ta­vi­mu. Šiuo me­tu ga­lio­jan­čios Re­gio­ni­nės plėt­ros įsta­ty­mo nor­mos, ku­rio­mis yra reg­la­men­tuo­ja­mi na­cio­na­li­nės re­gio­ni­nės po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mo, pla­na­vi­mo klau­si­mai, ne­vi­siš­kai de­ra su Stra­te­gi­nio val­dy­mo įsta­ty­mu, taip pat ne­vi­siš­kai ati­tin­ka Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sė­kū­ros pa­grin­dų įsta­ty­me įtvir­tin­tą tei­sė­kū­ros aiš­ku­mo prin­ci­pą. Na­cio­na­li­nės re­gio­ni­nės po­li­ti­kos sub­jek­tams Re­gio­ni­nės plėt­ros įsta­ty­mo pro­jek­tu nu­sta­ty­ti įga­lio­ji­mai yra to­bu­lin­ti­ni, sie­kiant re­zul­ta­ty­vaus na­cio­na­li­nės re­gio­ni­nės po­li­ti­kos tiks­lo ir už­da­vi­nių įgy­ven­di­ni­mo, taip pat sklan­daus pla­na­vi­mo do­ku­men­tų ren­gi­mo pro­ce­so bei sub­si­dia­ru­mo ir prin­ci­po „iš apa­čios į vir­šų“ šia­me pro­ce­se įgy­ven­di­ni­mo už­tik­ri­ni­mo.

Re­gio­ni­nės plėt­ros įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tu taip pat yra sie­kia­ma pa­to­bu­lin­ti na­cio­na­li­nės re­gio­ni­nės po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mo prie­mo­nių tai­ky­mą, re­gio­ni­nės svar­bos pro­jek­tų, na­cio­na­li­nės re­gio­ni­nės po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mo sub­jek­tų ir jiems nu­sta­ty­tų įga­lio­ji­mų bei re­gio­no plėt­ros ta­ry­bos or­ga­nų veik­los ir ta­ry­bos ko­le­gi­jos na­rių veik­los fi­nan­sa­vi­mo reg­la­men­ta­vimą. Bū­tų su­tei­kia­mi įga­lio­ji­mai Vy­riau­sy­bei ko­or­di­nuo­ti skir­tin­gų veik­los sri­čių po­li­ti­kos prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mą, pa­tiks­li­na­mos nuo­sta­tos dėl Na­cio­na­li­nės re­gio­ni­nės plėt­ros ta­ry­bos pir­mi­nin­ko sky­ri­mo pro­ce­so, dėl Na­cio­na­li­nės re­gio­ni­nės plėt­ros ta­ry­bos veik­los reg­la­men­ta­vi­mo, kom­pe­ten­ci­jų tin­klo api­brė­ži­mo, re­gio­no plėt­ros ta­ry­bos ko­le­gi­jos įga­lio­ji­mų pri­im­ti spren­di­mus ir ko­le­gi­jos na­rių dar­bo ap­mo­kė­ji­mo tvar­kos.

Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tu sie­kia­ma nu­sta­ty­ti lanks­tes­nius rei­ka­la­vi­mus su­tei­kiant vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įga­lio­ji­mus vie­šo­sioms įstai­goms, ku­rių sa­vi­nin­kė ar da­li­nin­kė yra vals­ty­bė ar sa­vi­val­dy­bės. Šis pa­kei­ti­mas yra bū­ti­nas sie­kiant su­da­ry­ti ga­li­my­bę efek­ty­viai įgy­ven­din­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos reg­la­men­tuo­se ir ki­tuo­se tarp­tau­ti­niuo­se do­ku­men­tuo­se nu­sta­ty­tas są­ly­gas tam, kad už­tik­rin­tu­me spar­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos ir ki­tos tarp­tau­ti­nės fi­nan­si­nės pa­ra­mos lė­šų in­ves­ta­vi­mą ir ma­žin­tu­me ins­ti­tu­ci­joms ten­kan­čią ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą. Taip pat šiuo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mu bū­tų reikš­min­gai su­ma­žin­ta per­tek­li­nė tei­sė­kū­ra įsta­ty­mų ly­giu.

Stra­te­gi­nio val­dy­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tu ir jo ly­di­mų­jų tei­sės ak­tų pro­jek­tų pa­ke­tu sie­kia­me, kad Stra­te­gi­nio val­dy­mo įsta­ty­mas tap­tų nuo­sek­les­nis, aiš­kes­nis, mi­nė­tų įsta­ty­mų nuo­sta­tos de­rė­tų tar­pu­sa­vy­je ir bū­tų už­tik­ri­na­mas sklan­des­nis stra­te­gi­nio val­dy­mo sis­te­mos vei­ki­mas. Pra­šo­me pri­tar­ti pa­teik­tam pa­ke­tui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju už pri­sta­ty­mą. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti Sei­mo na­rys R. Lo­pa­ta. Pra­šom.

R. LOPATA (LSF). Aš ne­ži­nau, ar čia klai­da, bet aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te dės­to­ma, kad Stra­te­gi­nio val­dy­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tas pa­reng­tas sie­kiant spręs­ti po­li­ti­kos de­po­li­ti­za­vi­mo pro­ble­mą. Čia klai­da aiš­ki­na­ma­ja­me ar iš tik­rų­jų jūs taip gal­vo­ja­te?

G. NORKŪNAS. Ačiū už klau­si­mą. Tai nė­ra klai­da. Lie­tu­vo­je yra daug skir­tin­go ly­gio ir skir­tin­gų ins­ti­tu­ci­jų tvir­ti­na­mų stra­te­gi­nių do­ku­men­tų. Kaip vie­nas iš pa­vyz­džių yra Na­cio­na­li­nis pa­žan­gos pla­nas, ku­rį iš prin­ci­po tvir­ti­na Vy­riau­sy­bė, tai yra Sei­mas tvir­ti­na Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą, bet Na­cio­na­li­nę pa­žan­gos pro­gra­mą tvir­ti­na Vy­riau­sy­bė fak­tiš­kai ne­de­rin­da­ma šiuo me­tu su Sei­mu. Ma­no­me, kad tin­ka­mas stra­te­gi­nių do­ku­men­tų hie­rar­chi­jos su­dė­lio­ji­mas ir įro­dy­mais grįs­tų spren­di­mų pri­ėmi­mas iš­veng­tų iš tie­sų tam tik­rų ne­su­ta­ri­mų dėl stra­te­gi­nių do­ku­men­tų ar­ba nie­kuo ne­pa­grįs­tų po­li­ti­nių spren­di­mų pri­ėmi­mo. Vie­nas iš tiks­lų yra vi­du­ti­nės truk­mės biu­dže­to for­ma­vi­mo pro­ce­są pa­da­ry­ti įro­dy­mais grįs­tą ir tuo pat me­tu su įver­ti­ni­mu, re­zul­ta­tų įver­ti­ni­mu į at­ei­tį, tai yra ko­kių pa­sek­mių tie pro­jek­tai tu­rė­tų tiek fi­nan­sams, tiek ša­lies rai­dai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. La­bai jums ačiū.

G. NORKŪNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ga­li­te grįž­ti. Dėl mo­ty­vų no­rin­čių kal­bė­ti nė­ra. Ap­si­sprę­si­me, ma­nau, po 5 mi­nu­čių, kai bus sa­lė­je vi­si Sei­mo na­riai, ir bal­suo­si­me.

 

17.05 val.

Fi­nan­si­nio tva­ru­mo įsta­ty­mo Nr. XI-393 1, 2, 3, 12, 13, 16, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 28, 42, 46, 48, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 58, 59, 60, 66, 77, 78, 80, 81, 82, 87, 107, 108, 113, 116, 128 straips­nių, III sky­riaus ket­vir­to­jo skir­snio pa­va­di­ni­mo, prie­do pa­kei­ti­mo, Įstaty­mo pa­pil­dy­mo 211, 251, 252, 253, 254, 261, 262, 263, 264, 265, 266, 491, 521, 1011 straipsniais ir 27 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-982, Ban­kų įsta­ty­mo Nr. IX-2085 2, 9, 16, 48, 52, 57, 59, 67, 701, 72, 87 straips­nių, prie­do pakei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 703 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-983, Atsiskai­ty­mų baig­ti­nu­mo mo­kė­ji­mo ir ver­ty­bi­nių po­pie­rių at­si­skai­ty­mo sis­te­mo­se įstatymo Nr. XI-1428 2 straips­nio ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-984, Cen­tri­nių kre­di­to uni­jų įsta­ty­mo Nr. VIII-1682 1, 2, 8, 15, 34, 49, 61, 70 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-985, Fi­nan­sų įstai­gų įsta­ty­mo Nr. IX-1068 2, 4, 44 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-986, Fi­nan­si­nių prie­mo­nių rin­kų įsta­ty­mo Nr. X-1024 15, 102, 107 straips­nių, prie­do pa­kei­ti­mo ir Įstatymo pa­pil­dy­mo 291 ir 1051 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-987, Įmo­nių, pri­klau­san­čių fi­nan­sų kon­glo­me­ra­tui, pa­pil­do­mos prie­žiū­ros įsta­ty­mo Nr. IX-2387 1, 2, 12 straips­nių, prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo ant­ruo­ju1 skir­sniu įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-988, Fi­nan­si­nio už­tik­ri­ni­mo su­si­ta­ri­mų įsta­ty­mo Nr. IX-2127 2, 9 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-989, Kre­di­to uni­jų įsta­ty­mo Nr. I-796 77 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-990, Lie­tu­vos ban­ko įstaty­mo Nr. I-678 8, 11, 42, 43, 432 straips­nių, 1, 2 ir 3 prie­dų pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-991 (pa­tei­ki­mas)

 

Krei­piuo­si į fi­nan­sų vi­ce­mi­nist­rę V. Čes­nu­le­vi­čiū­tę-Mar­ke­vi­čie­nę. Ar per 5 mi­nu­tes trum­pai pri­sta­ty­tu­mė­te pa­siū­ly­mų pa­ke­tą? Kvie­čiu pa­ban­dy­ti maž­daug, sa­ky­ki­me taip, nuo­sek­liai pri­sta­ty­ti 2-6 klau­si­mų pa­ke­tą ir ta­da žiū­rė­si­me, kaip su lai­ku. Pra­šom.

V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Sei­mui tei­kia­me svars­ty­ti Fi­nan­si­nio tva­ru­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tą, Ban­kų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tą ir su jais su­si­ju­sių dar aš­tuo­nių įsta­ty­mų pa­kei­ti­mo pro­jek­tus. Tai­gi pa­ke­tą iš vi­so su­da­ro de­šimt įsta­ty­mų. Vis dėl­to, gerb­da­ma jū­sų lai­ką, steng­siuo­si juos pri­sta­ty­ti la­bai trum­pai.

Iš es­mės pro­jek­tais yra įgy­ven­di­na­mos nuo­sta­tos dvie­jų di­rek­ty­vų: kre­di­to ir ki­tų įstai­gų per­tvar­ky­mo di­rek­ty­vos bei ka­pi­ta­lo rei­ka­la­vi­mų di­rek­ty­vos. Įsta­ty­mų tiks­lai yra, ži­no­ma, įgy­ven­din­ti di­rek­ty­vas, bet taip pat su­stip­rin­ti kre­di­to įstai­gų per­tvar­ky­mo re­ži­mą ir ri­zi­kas ri­bo­jan­tį re­gu­lia­vi­mą tam, kad bū­tų su­stip­rin­tas fi­nan­sų sis­te­mos sta­bi­lu­mas. Taip pat jau na­cio­nali­ne ini­cia­ty­va, ku­rią įgy­ven­di­na­me kar­tu su di­rek­ty­vo­mis, iš­plės­ti sub­jek­tų, ku­rie tei­kia duo­me­nis į Lie­tu­vos ban­ko tvar­ko­mą Pa­sko­lų rin­kos duo­me­nų ba­zę, ap­im­tį. Šiuo pa­kei­ti­mu sie­kia­me pri­si­dė­ti prie kon­ku­ren­ci­jos, sko­li­nant ver­slui ska­tin­ti, nes dau­giau kre­di­to da­vė­jų ga­lė­tų nau­do­tis šios duo­me­nų ba­zės in­for­ma­ci­ja tam, kad įver­tin­tų ver­slo kre­di­to sub­jek­tų kre­di­tin­gu­mą. Taip pat sie­kia­me pa­ša­lin­ti tam tik­rus trū­ku­mus, pa­ste­bė­tus prak­ti­ko­je.

Tai­gi, įgy­ven­din­da­mi kre­di­to įstai­gų per­tvar­ky­mo di­rek­ty­vą, nu­sta­to­me fi­nan­sų sek­to­riaus per­tvar­ky­ti­nų sub­jek­tų ir gru­pių są­vo­kas ir nu­sta­to­me, kad per­tvar­ky­mo ins­ti­tu­ci­ja tu­ri pa­rei­gą iden­ti­fi­kuo­ti to­kius sub­jek­tus. Taip pat pa­tiks­li­na­me mi­ni­ma­laus nuo­sa­vų lė­šų ir tin­ka­mų įsi­pa­rei­go­ji­mų dy­džio rei­ka­la­vi­mo tai­ky­mą, nu­sta­to­me gel­bė­ji­mo pri­va­čio­mis lė­šo­mis prie­mo­nės pri­pa­ži­ni­mo san­do­riuo­se pro­ce­dū­rą, taip pat įtvir­ti­na­me per­tvar­ky­mo ins­ti­tu­ci­jos tei­sę su­stab­dy­ti bet ko­kių mo­kė­ji­mo ar per­da­vi­mo įsi­pa­rei­go­ji­mų vyk­dy­mą pa­gal su­tar­tis. Pas­ku­ti­nis tiks­las, įgy­ven­di­nant šią di­rek­ty­vą, yra pa­tiks­lin­ti kre­di­to­ri­nių rei­ka­la­vi­mų ten­ki­ni­mo ei­lę tam, kad ji bū­tų su­de­rin­ta su per­tvar­ky­mo prin­ci­pais.

Ki­ta di­rek­ty­va, ka­pi­ta­lo rei­ka­la­vi­mų di­rek­ty­va, siū­lo­me nu­sta­ty­ti prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jai są­ly­gas pri­žiū­rė­ti ir miš­rios veik­los fi­nan­sų kon­tro­liuo­jan­či­ą­sias įmo­nes, taip pat fi­nan­sų kon­tro­liuo­jan­či­ą­sias ben­dro­ves.

An­tra. Nu­sta­to­me, kad fi­nan­sų kon­tro­liuo­jan­čio­sios ben­dro­vės ir miš­rią veik­lą vyk­dan­čios fi­nan­sų kon­tro­liuo­jan­čio­sios įmo­nės bū­tų įra­šo­mos į Vie­šą­jį įmo­nių, pri­klau­san­čių fi­nan­sų kon­glo­me­ra­tui, są­ra­šą.

Tre­čia. Nu­sta­to­me, kad dvi ar dau­giau tai pa­čiai už­sie­nio vals­ty­bės gru­pei pri­klau­san­čių įmo­nių, jei­gu bent vie­na tu­ri bu­vei­nę Lie­tu­vo­je, tu­ri tu­rė­ti ir tar­pi­nę pa­tro­nuo­jan­čią įmo­nę Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Taip pat nu­sta­to­me de­ta­les­nę miš­rios veik­los fi­nan­sų kon­tro­liuo­jan­čio­sios įmo­nės, įsteig­tos Lie­tu­vo­je, ir fi­nan­sų kon­tro­liuo­jan­čio­sios ben­dro­vės prie­žiū­rą. Stip­ri­na­mas prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos ir tarp­tau­ti­nių ins­ti­tu­ci­jų ben­dra­dar­bia­vi­mas ir kei­ti­ma­sis prie­žiū­ros tiks­lais gau­ta in­for­ma­ci­ja, nu­ma­tant ga­li­my­bę teik­ti in­for­ma­ci­ją Tarp­tau­ti­niam va­liu­tos fon­dui, Pa­sau­lio ban­kui, Tarp­tau­ti­nių at­si­skai­ty­mų ban­kui ir Fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo ta­ry­bai.

Kaip jau mi­nė­jau, taip pat sie­kia­me pa­to­bu­lin­ti ki­tas fi­nan­sų rin­kos vys­ty­mą ska­ti­nan­čias nuo­sta­tas, ku­rios nė­ra nu­ma­ty­tos di­rek­ty­vo­je. Tai yra su­da­ry­ti są­ly­gas Lie­tu­vos ban­ko ne­pri­žiū­ri­moms sko­li­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­čioms fi­nan­sų įstai­goms teik­ti duo­me­nis į Pa­sko­lų ri­zi­kos duo­me­nų ba­zę ir taip pat gau­ti duo­me­nis iš šios duo­me­nų ba­zės.

Tai­gi siū­lo­mais pa­kei­ti­mais bus su­stip­rin­tas per­tvar­ky­mo re­ži­mas ir ri­zi­ką ri­bo­jan­tis re­gu­lia­vi­mas bei prie­žiū­ra. Taip pa­di­din­si­me sek­to­riaus fi­nan­si­nį sta­bi­lu­mą. Nau­ji rei­ka­la­vi­mai su­da­rys są­ly­gas kre­di­to įtai­goms iš­lai­ky­ti stip­rias ka­pi­ta­lo ir lik­vi­du­mo po­zi­ci­jas, kar­tu iš­sau­gant įstai­gų kon­ku­ren­cin­gu­mą, ir pri­si­dės prie tva­rios eko­no­mi­nės veik­los fi­nan­sa­vi­mo, o žlu­gi­mo at­ve­ju – prie sklan­daus jų per­tvar­ky­mo. Ma­nau, kad spėjau lai­ku. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. La­bai ačiū, kad jūs pa­si­sten­gė­te ir spėjo­te lai­ku. Aš ma­tau, kad yra ke­le­tas klau­si­mų, už­duo­da­me tuos klau­si­mus ir ei­na­me bal­suo­ti. Pir­ma­sis klau­sia V. Ąžuo­las. Pra­šom.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ger­bia­mo­ji pra­ne­šė­ja, iš tik­rų­jų su­si­da­ro toks įdo­mus jaus­mas, kad di­rek­ty­vas, ku­rios lie­čia ban­kus ir fi­nan­sų įstai­gas, kaž­kaip nuo­lat vė­luo­ja­ma per­kel­ti. Nors yra nu­ro­dy­ta, kad per ket­ve­rius me­tus tai tu­rė­tų bū­ti at­lik­ta. Bet žiū­rint da­bar į di­rek­ty­vų są­ra­šą, ne­ma­žai jų yra dau­giau ne­gu ket­ve­ri me­tai. Ir pen­ke­ri, ir sep­ty­ne­ri, ir aš­tuo­ne­ri. Tai ko­dėl, kas lie­čia ban­kus, tas toks del­si­mas ir vė­la­vi­mas? Ar vien dėl to, kad ban­kams tai ne­nau­din­ga, ir rei­kia kuo vė­liau per­kel­ti? Ar yra dar ko­kių nors ki­tų prie­žas­čių, ko­dėl taip vė­luo­ja­ma?

V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Ši di­rek­ty­va bu­vo pri­im­ta dar 2019 me­tais. Ži­no­ma, mū­sų tiks­las yra vi­sas su­si­kau­pu­sias di­rek­ty­vas, ku­rios anks­čiau ne­bu­vo pri­im­tos, pri­im­ti kuo grei­čiau, kad mū­sų re­gu­lia­vi­mas ati­tik­tų eu­ro­pi­nį re­gu­lia­vi­mą ir eu­ro­pi­nius stan­dar­tus. Ži­no­ma, dėl to tam ski­ria­me da­bar di­de­lius re­sur­sus ir iš Vy­riau­sy­bės yra iš­ėję ke­le­tas di­de­lių įsta­ty­mų pa­ke­tų, tai la­bai ti­ki­mės taip pat ir Sei­mo dė­me­sio, kad jie bus ap­svars­to­mi ir pri­im­ti.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia M. Ma­jaus­kas. Pra­šom.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji pra­ne­šė­ja, ver­tin­da­mas jū­sų di­de­lį pro­fe­sio­na­lu­mą ir ne­abe­jo­ti­nai svar­bų in­dė­lį į vals­ty­bės tar­ny­bą, lei­siu sau at­kreip­ti dė­me­sį, kad kai lau­kia­me Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos iš­va­dų, tai skai­čiuo­ja­me ne sa­vai­tes, bet daž­nai ir mė­ne­sius. O kai rei­kia Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai, tai tu­ri­me pro­jek­tą lap­kri­čio 9 die­ną su įsi­ga­lio­ji­mu gruo­džio 1 d. Tai 21 ka­len­do­ri­nė die­na. Pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją dar tu­ri­me su­teik­ti ir Pre­zi­den­tui 10 die­nų per­skai­ty­ti ir su­si­pa­žin­ti su pro­jek­tais. Tai­gi 11 die­nų Sei­mui ap­svar­sty­ti ir pri­im­ti 10 pro­jek­tų, 106 pus­la­piai. Ir čia be ly­gi­na­mų­jų, o su jais – ir dau­giau nei 200 pus­la­pių.

Ma­no klau­si­mas gal­būt pa­pras­tas. Ar ga­li­me ti­kė­tis to­kios pat spar­tos ir iš Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos ko­man­dos ver­ti­nant Sei­mo pro­jek­tus, ko­kios ti­ki­si Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja iš Sei­mo ver­ti­nant jū­sų?

V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Ži­no­ma, vi­są lai­ką de­da­me pa­stan­gas, kad mū­sų iš­va­dos Sei­mą pa­siek­tų kaip ga­li­ma grei­čiau, ži­no­ma, tin­ka­mai įver­ti­nus vi­sas ap­lin­ky­bes.

PIRMININKAS. Dė­kui. Pas­ku­ti­nis klau­sia A. Skar­džius. Pra­šom.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji vi­ce­mi­nist­re, nie­kam ne pa­slap­tis, kad kre­di­ti­nių iš­tek­lių pri­ei­na­mu­mas Lie­tu­vo­je yra vie­nas iš pa­čių pras­čiau­sių. O tai vis dėl­to at­si­lie­pia įmo­nių plėt­rai, tai yra BVP au­gi­mui, mo­kes­čiams ir vi­sa ki­ta. Kaip bū­tent šių di­rek­ty­vų per­kė­li­mas at­si­lieps kre­di­tų pri­ei­na­mu­mui prie pi­ni­gi­nių iš­tek­lių ir, sa­ky­ki­me, kaip pa­ža­bos už­sie­nio ban­kų, sa­ky­ki­me, kar­tais ne­pa­grįs­tą no­rą fi­nan­suo­ti kon­ku­ren­cin­gus sek­to­rius, gal­būt kon­ku­ruo­jan­čius su bū­tent tos vals­ty­bės, ku­rios ban­kų fi­lia­lų yra Lie­tu­vo­je, ana­lo­giš­kais sek­to­riais? Ačiū.

V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. At­sa­ky­da­ma į klau­si­mą, kaip bū­tent šių di­rek­ty­vų per­kė­li­mas pri­si­de­da prie šio rei­ka­la­vi­mo, no­rė­čiau pa­brėž­ti, kaip jau ir sa­kiau, kar­tu su di­rek­ty­vo­mis įgy­ven­di­na­me ir vie­ną na­cio­na­li­nę ini­cia­ty­vą. Tai reiš­kia, kad su­da­ro­me są­lygas Lie­tu­vos ban­ko ne­pri­žiū­ri­moms sko­li­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­čioms įmo­nėms teik­ti duo­me­nis į Pa­sko­lų ri­zi­kos duo­me­nų ba­zę ir kar­tu jos duo­me­nis ga­lės iš šios Pa­sko­lų ri­zi­kos duo­me­nų ba­zės ir gau­ti. To iki šiol jos ne­ga­lė­jo da­ry­ti. Pri­ėji­mas prie šios duo­me­nų ba­zės pa­dės to­kioms įmo­nėms ver­tin­ti ver­slo sub­jek­tų kre­di­tin­gu­mą ir tai pa­leng­vins joms są­ly­gas fi­nan­suo­ti to­kias įmo­nes. Tai čia tik kal­bant apie bū­tent šios di­rek­ty­vos per­kė­li­mą. Bet, ži­no­ma, kon­ku­ren­ci­jos fi­nan­sų rin­ko­je ska­ti­ni­mą taip pat da­ro­me ki­to­mis prie­mo­nė­mis, ne­ap­si­ri­bo­jan­čio­mis vien tik šių di­rek­ty­vų per­kė­li­mu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Ačiū ger­bia­mai vi­ce­mi­nist­rei. Mo­ty­vai. Už no­ri kal­bė­ti M. Ma­jaus­kas. Pra­šau.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­kui, pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, iš tie­sų ne­pai­sant di­de­lio ir ga­na su­dė­tin­go pro­jek­to, aš kvie­čiu pa­lai­ky­ti. Aš ma­nau, kad mes ko­mi­te­te iš­sprę­si­me dėl įsi­ga­lio­ji­mo da­tų, ati­dė­si­me jas ga­na reikš­min­gam lai­ko­tar­piui, kad ga­lė­tu­me ati­džiai su­si­pa­žin­ti su pro­jek­tais ir pri­im­ti ne­sku­bė­da­mi, ne­si­vers­da­mi per gal­vą, pa­grin­di­nį dė­me­sį šiuo me­tu skir­da­mi biu­dže­to pri­ėmi­mui. Bet dar kar­tą dė­ko­ju ger­bia­mai vi­ce­mi­nist­rei už pri­sta­ty­mą, pro­jek­tas svar­bus ir pra­šau jį pa­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Ka­dan­gi bal­sa­vi­mo lai­kas jau at­ėjo, kvie­čiu už­im­ti sa­vo vie­tas. Kol tos vie­tos bus už­im­tos, gal dėl to pas­ku­ti­nio pa­ke­to, ku­rį ką tik svars­tė­me. Ar ga­li­me jam po pa­tei­ki­mo, vi­sam 2-6 pa­ke­tui, pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ne­bu­vo bal­sa­vi­mo… (Bal­sai sa­lė­je) Rei­kės bal­suo­ti? Ar tik­rai? Gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. Rei­kės bal­suo­ti? Ge­rai.

Da­bar dėl Fi­nan­si­nio tva­ru­mo įsta­ty­mo ir su­si­ju­sių įsta­ty­mų, ku­riuos ką tik ap­kal­bė­jo­me. Dėl 2-6.1 ir vi­so pa­ke­to pri­ta­ri­mas po pa­tei­ki­mo. Kvie­čiu bal­suo­ti. Kas pri­ta­ria – už, kas tu­ri ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja ki­taip. Bal­suo­ja­me dėl to, ką ką tik ap­ta­rė­me.

Bal­sa­vo 128, prieš nė­ra ir su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ta, kaip ir siū­liau iš pat pra­džių. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas dėl šių įsta­ty­mų pro­jek­tų yra Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­mo da­ta – gruo­džio 7 die­na. Ga­li­me tam pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

17.17 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo“ projektas Nr. XIVP-1083 (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, da­bar dėl to, ką svars­tė­me iš kar­to po per­trau­kos, tai yra Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo“ pro­jek­tas. Kvie­čiu bal­suo­ti. Pri­ėmi­mo sta­di­ja.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 125, bal­sa­vo 123: už – 122, prieš – 1, su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo. Sei­mo nu­ta­ri­mas dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties yra pri­im­tas. (Gon­gas)

 

17.18 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl ka­riams eks­tre­ma­lio­sios si­tu­a­ci­jos at­ve­ju su­teik­tų tei­sių suteiki­mo truk­mės pra­tę­si­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1046(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-4 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl ka­riams eks­tre­ma­lio­sios si­tu­a­ci­jos at­ve­ju su­teik­tų tei­sių su­tei­ki­mo truk­mės pra­tę­si­mo“ pro­jek­tas. Čia da­bar dėl pri­ta­ri­mo po svars­ty­mo.

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – E. Gent­vi­las. Pra­šau.

E. GENTVILAS (LSF). Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo. Sa­lė­je bal­sa­vo vie­nas žmo­gus prieš, bet to žmo­gaus sa­lė­je aš ne­ma­tau. Gal kaž­kur… (Bal­sai sa­lė­je) Pa­žiū­rė­si­me fil­muo­tą me­džia­gą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju už pa­sta­bą. Da­bar dėl 2-4 dar­bo­tvarkės klau­si­mo – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl ka­riams eks­tre­ma­lio­sios si­tu­a­ci­jos at­ve­ju su­teik­tų tei­sių su­tei­ki­mo truk­mės pra­tę­si­mo“ pro­jek­to Nr. XIVP-1046(2). Ar ga­li­me pri­tar­ti po svars­ty­mo, nes dėl to neap­si­spren­dė­me. Ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Ir pri­ėmi­mas. Su­pra­tau. Ypa­tin­gos sku­bos dėl ši­to įsta­ty­mo pro­jek­to siū­ly­ta ne­bu­vo, aš da­bar in­di­kuo­ju, ir pri­im­si­me ket­vir­ta­die­nį. Ne­bent… Ge­rai. Da­bar ap­si­sprę­si­me dėl ki­tų bal­suo­da­mi.

Ta­da ap­si­spren­džia­me dėl 2-5 klau­si­mo, nes man in­di­kuo­ja Sek­re­to­ria­tas, kad to­kio pra­šy­mo ne­bu­vo.

 

17.20 val.

Stra­te­gi­nio val­dy­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-3096 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1004, Re­gio­ni­nės plėt­ros įsta­ty­mo Nr. VIII-1889 2, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 23, 25, 26, 28 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 15 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įstaty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1005, In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo Nr. VIII-1312 1, 2, 3, 91, 12 ir 13 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1006, Že­mės įsta­ty­mo Nr. I-446 9 ir 45 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1007, Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įstatymo Nr. I-1120 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1008, Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-3163 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1009, Vie­šo­jo administ­ra­vi­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-1234 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1010, Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo pa­grin­dų įsta­ty­mo Nr. VIII-49 3 straips­nio pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1011 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-5 klau­si­mas – Stra­te­gi­nio val­dy­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas ir su­si­jęs įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­ke­tas, jo bu­vo pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu jiems pri­tar­ti? Ga­li­me? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai. Dėl vi­sų įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas, o pa­pil­do­mu ko­mi­te­tu – Au­di­to ko­mi­te­tas. Taip pat dėl pir­mo­jo Stra­te­gi­nio val­dy­mo įsta­ty­mo kaip pa­pil­do­mi siū­lo­mi At­ei­ties ko­mi­te­tas ir Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas. Dėl Že­mės įsta­ty­mo pro­jek­to (2-5.4 klau­si­mas) kaip pa­pil­do­mas taip pat siū­lo­mas Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Dėl Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mo kaip pa­pil­do­mas – Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas, dėl abie­jų Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mų. Ir vis­kas. Siū­lo­ma svars­ty­ti gruo­džio 14 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti to­kiam pa­skirs­ty­mui? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Ką gi, bal­sa­vi­mai įvy­ko.

Grįž­ta­me prie Sei­mo dar­bo­tvarkės, pa­gal ją at­si­lie­ka­me maž­daug va­lan­da.

 

17.21 val.

Ak­ci­zų įsta­ty­mo Nr. IX-569 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 27, 28, 33, 44, 46, 61, 64, 66, 72 straips­nių, 3 prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 81 ir 291 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-931ES, Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-751 41, 15, 40, 47 straips­nių ir 2 prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-932 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-7 klau­si­mas – Ak­ci­zų įsta­ty­mo ir Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­ke­tas. Pra­ne­šė­ja – fi­nan­sų vi­ce­mi­nist­rė R. Bilkš­ty­tė. Kvie­čiu ją į tri­bū­ną pri­sta­ty­ti įsta­ty­mų pro­jek­tus.

R. BILKŠTYTĖ. Svei­ki. Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ak­ci­zų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo pro­jek­to. Pro­jek­to tiks­las – per­kel­ti ir įgy­ven­din­ti di­rek­ty­vų nuo­sta­tas, taip pat aiš­kiau reg­la­men­tuo­ti kai ku­riuos ap­mo­kes­ti­ni­mo ak­ci­zais tvar­kos as­pek­tus, pa­nai­kin­ti Ak­ci­zų įsta­ty­me įtvir­tin­tus per­tek­li­nius rei­ka­la­vi­mus. Pro­jek­tu siū­lo­mos iš prin­ci­po leng­va­tos. Tai yra kad mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­to­rius ga­lė­tų Lie­tu­vos smul­kių­jų ga­min­to­jų pra­šy­mu iš­duo­ti me­ti­nį pa­žy­mė­ji­mą, kad jis yra smul­ku­sis ga­min­to­jas, pa­tvir­ti­nant jo me­ti­nės pro­duk­ci­jos ap­im­tį, ir kad jie ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se na­rė­se smul­kie­siems ga­min­to­jams nu­sta­ty­to­mis, jei­gu yra nu­sta­ty­tos, ak­ci­zų leng­va­to­mis.

Ant­ras. Nu­sta­to­ma, kad ak­ci­zų… At­lei­džia­mas iš da­lies de­na­tū­ruo­to eti­lo al­ko­ho­lis, ku­ris nau­do­ja­mas ga­my­bos įran­gos prie­žiū­rai ir va­ly­mui.

PIRMININKAS. Jūs pri­sta­tė­te abu su­si­ju­sius įsta­ty­mų pro­jek­tus?

R. BILKŠTYTĖ. Taip.

PIRMININKAS. Ge­rai. Tuo­met vie­ną klau­si­mą tu­ri M. Ma­jaus­kas. Pra­šau.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). At­si­sa­kau, pir­mi­nin­ke.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­si­mų nė­ra. Da­bar dėl mo­ty­vų. Ačiū, ger­bia­ma fi­nan­sų… Ai, jūs ir to­liau tę­si­te pa­si­ro­dy­mą, tai ta­da li­ki­te tri­bū­no­je. Da­bar dėl mo­ty­vų. Ma­tau, kad nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Dėl šių pro­jek­tų pri­ta­ri­mo po pa­tei­ki­mo mes ap­si­sprę­si­me bal­suoti nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

17.23 val.

Ak­ci­zų įsta­ty­mo Nr. IX-569 35 ir 37 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1053, Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. X-233 6 ir 7 straips­nių pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1054, Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-675 2, 4, 383 ir 58 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1055 (pa­tei­ki­mas)

 

Ta­da pra­šau ger­bia­mą vi­ce­mi­nist­rę pri­sta­ty­ti 2-8.1. 2-8.2 ir 2-8.3 klau­si­mus, tai yra Ak­cizų įsta­ty­mo, Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio ir Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mų pro­jek­tus. Pra­šau. (Bal­sas sa­lė­je) Čia yra su­si­ję įsta­ty­mų pro­jek­tai. Mes dėl Ak­ci­zų ir dėl Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mų iš­klau­sė­me jū­sų jau da­bar, tai aš siū­lau, kad ta­da taip ir fik­suo­tu­me. Da­bar yra trys įsta­ty­mų pro­jek­tai: Ak­ci­zų, Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio ir Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mų. Pra­šau juos pri­sta­ty­ti.

R. BILKŠTYTĖ. Tuos tris įsta­ty­mų pro­jek­tus pri­sta­tant mo­ty­vai yra vie­no­di. Tai yra Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas 2021 m. ge­gu­žės 13 d. nu­ta­ri­mu pri­pa­ži­no, kad Kon­sti­tu­ci­jai prieš­ta­rau­ja kai ku­rie su 2020 me­tų biu­dže­tu pri­im­ti mo­kes­čių įsta­ty­mai, įskai­tant Ak­ci­zų įsta­ty­mą, Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to įsta­ty­mo ir Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo tvar­ka. Nuo ofi­cia­laus Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mo pa­skel­bi­mo die­nos, tai yra šių me­tų lie­pos 1 die­nos, šie įsta­ty­mų pa­kei­ti­mai ne­be­ga­lės bū­ti tai­ko­mi, to­dėl pro­jek­tu siū­lo­ma už­tik­rin­ti Ak­ci­zų įsta­ty­mo, Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio įsta­ty­mo ir Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mo tęs­ti­nu­mą, kad po 2022 m. lie­pos 1 d. tie įsta­ty­mai, tiek Ak­ci­zų, tiek Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, tiek Pel­no mo­kes­čio, pri­im­ti 2019 me­tais su 2020 me­tų biu­dže­tu, ga­lio­tų to­liau.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti trys Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia V. Ąžuo­las. Bet jo ne­ma­tau sa­vo dar­bo vie­to­je. Ta­da klau­sia M. Ma­jaus­kas. Pra­šom, ger­bia­mas Myko­lai.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­la ko­le­ge, su­si­da­ro toks jaus­mas, kad vie­ną klai­dą tai­so­me ki­ta klai­da. Vals­tie­čiai pri­ėmė spren­di­mą di­din­ti mo­kes­čius ne­pa­li­kdami pro­tin­go lai­ko įsi­ga­lio­ti, pa­li­kdami nuo sa­vai­tės iki mė­ne­sio. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas sa­kė, kad taip da­ry­ti ne­ga­li­ma. Šian­dien tai­so­te įsta­ty­mą ir jį tu­rė­si­me pri­im­ti iš nau­jo taip, kad ati­tik­tu­me Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo nuo­sta­tas.

Aki­mir­ką su­lai­ky­ki­te kva­pą, ger­bia­mi ko­le­gos, šiuo įsta­ty­mu tei­kia­te dar du pa­pil­do­mus pa­kei­ti­mus, ku­riais siū­lo­te pa­di­din­ti mo­kes­čius nuo sau­sio 1 die­nos. Su­pran­tu, kad įgy­ven­di­na­te di­rek­ty­vą, su­pran­tu, kad įgy­ven­di­na­te OECD rei­ka­la­vi­mus, su­pran­tu, kad tai šiek tiek la­biau te­ori­niai mo­kes­čių pa­kė­li­mai nei prak­ti­niai, bet fak­tiš­kai yra bū­tent taip. Ar ne­si­el­gia­me mes šiek tiek veid­mai­niš­kai siū­ly­da­mi to­kius spren­di­mus?

PIRMININKAS. Lai­kas!

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Tai­so­me Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mą ir nu­ta­ri­mą pa­tys pa­siū­ly­da­mi pa­di­din­ti mo­kes­čius jau nuo sau­sio 1 die­nos.

R. BILKŠTYTĖ. Šio­je tri­bū­no­je da­bar pa­tei­kiau įsta­ty­mų pa­kei­ti­mus, ku­riuos rei­kė­tų pra­tęs­ti nuo ki­tų me­tų lie­pos 1 die­nos ga­lio­ti iki me­tų pa­bai­gos.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji vi­ce­mi­nist­re, iš­ties pa­si­gen­da­me ne tik lai­ku nu­ma­ty­tų mo­kes­čių, tai pa­sa­kė ir Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, bet mes da­bar ban­do­me tai­sy­ti, kaip ger­bia­mas My­ko­las mi­nė­jo, klimp­da­mi į nau­jas pro­ble­mas. Ma­no klau­si­mas bū­tų su­si­jęs su tuo: lai­kas la­bai svar­bu, bet ka­da Sei­mas pa­ga­liau iš Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos su­lauks įve­dant nau­jus mo­kes­čius iš­sa­mios ana­li­zės, prog­no­za­vi­mo, mo­de­lia­vi­mo, koks bus po­vei­kis ir vi­sa ki­ta, nes mes daž­niau­siai, kaip ir šį kar­tą, mo­kes­čius ban­do­me pri­im­ti žiū­rė­da­mi į ka­vos tirš­čius?

R. BILKŠTYTĖ. La­bai dė­kui už klau­si­mą. Šių mo­kes­čių įsta­ty­mų, ku­rie da­bar bu­vo pri­sta­ty­ti, ku­rie tę­si­s nuo lie­pos 1 die­nos, mo­de­lia­vi­mas bu­vo pa­teik­tas kar­tu su mo­kes­čių pa­tei­ki­mais 2019 me­tais. Čia nė­ra nau­ji mo­kes­čiai. La­bai džiu­gu gir­dė­ti, kad lau­kia­te nau­jų mo­kes­ti­nių įsta­ty­mų, be abe­jo, pa­teik­si­me su vi­sais skai­čia­vi­mais nau­jus mo­kes­čių įsta­ty­mus ir jie įsiga­lio­tų ne trum­pes­niu lai­ku kaip po še­šių mė­ne­sių.

La­bai dė­kui už pa­sta­bą.

PIRMININKAS. Dė­kui. Jūs at­sa­kė­te į vi­sų Sei­mo na­rių klau­si­mus. Da­bar dėl mo­ty­vų dėl šio įsta­ty­mų pa­ke­to nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ap­si­sprę­si­me ir bal­suo­si­me šiek tiek vė­liau.

 

17.29 val.

Lo­te­ri­jų ir lo­ši­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-326 4, 5 ir 6 straips­nių ir tre­čio­jo skirsnio pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-941, Azar­ti­nių lo­ši­mų įstaty­mo Nr. IX-325 tre­čio­jo skir­snio pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo ir 211 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-942 (pa­tei­ki­mas)

 

Vėl kvie­čiu grįž­ti V. Čes­nu­le­vi­čiū­tę-Mar­ke­vi­čie­nę pri­sta­ty­ti dar­bo­tvarkės 2-9.1, 2-9.2 klau­si­mus – Lo­te­ri­jų ir lo­ši­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo bei Azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mo tre­čio­jo skir­snio pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo ir vie­no straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tus. Pra­šom.

V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Sei­mui tei­kia­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos lo­te­ri­jų ir lo­ši­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo, taip pat Lie­tu­vos Res­pub­li­kos azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tus. Pro­jek­tų tiks­lai yra pa­keis­ti mo­kes­čio ba­zę, or­ga­ni­zuo­jant lo­ši­mus A ir B ka­te­go­ri­jų lo­ši­mo au­to­ma­tais ir sta­lo lo­ši­mus.

Taip pat pro­jek­tas įgy­ven­di­na ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo 2021 m. ge­gu­žės 13 d. nu­ta­ri­mą, pri­pa­žįs­ta ne­te­ku­siu ga­lios Azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mo 211 straips­nį, ku­ris, pa­kei­tus mo­kes­čio ba­zę, tie­siog ne­ten­ka pras­mės. Šiuo me­tu lo­ši­mų or­ga­ni­za­to­riai mo­ka fik­suo­tą mo­kes­tį už lo­ši­mo įren­gi­nius, mo­ka už kiek­vie­ną lo­ši­mo įren­gi­nį. Toks mo­kes­tis yra kves­tio­nuo­ti­nas, nes jis nė­ra su­si­jęs su už­dir­ba­mo­mis pa­ja­mo­mis. Tai reiš­kia, kad ma­žė­jant apy­var­toms pro­cen­tais iš­reikš­ta mo­kes­čio da­lis di­dė­ja, tuo tar­pu esant eko­no­mi­kos pa­ki­li­mui ir di­dė­jant apy­var­toms pro­cen­tais iš­reikš­ta mo­kes­čio da­lis su­ma­žė­ja. Tai­gi sie­kia­me nu­sta­ty­ti aiš­kes­nę, to­ly­gią ir tei­sin­ges­nę ap­mo­kes­ti­ni­mo sis­te­mą. Fik­suo­to mo­kes­čio sis­te­mos trū­ku­mai ypač iš­ryš­kė­jo ka­ran­ti­no dėl COVID-19 lai­ko­tar­piu, kai 2020 me­tais pa­skel­bus ka­ran­ti­ną ant­že­mi­nės lo­ši­mų or­ga­ni­za­vi­mo vie­tos bu­vo už­da­ry­tos, lo­ši­mų or­ga­ni­za­to­riai ne­ga­lė­jo vyk­dy­ti veik­los, ta­čiau pa­gal ga­lio­jan­tį reg­la­men­ta­vi­mą pri­va­lė­jo mo­kė­ti fik­suo­tą įren­gi­nių mo­kes­tį, nors pa­ja­mų ne­ga­vo. To­dėl bu­vo pri­im­tos įsta­ty­mo pa­tai­sos, kad to­kia si­tu­a­ci­ja bū­tų pa­keis­ta.

Taip pat Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas 2021 m. ge­gu­žės 13 d. sa­vo nu­tar­ti­mi pri­pa­ži­no Lo­te­ri­jų ir lo­ši­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mą, pri­im­tą 2019 m. gruo­džio 10 d., prieš­ta­rau­jan­čiu Kon­sti­tu­ci­jai, nes įsta­ty­mas įsi­ga­lio­jo ne­si­lai­kant še­šių mė­ne­sių ter­mi­no nuo ofi­cia­laus įsta­ty­mo pa­skel­bi­mo iki jo įsi­ga­lio­ji­mo. Ši­tų pro­jek­tų es­mė yra at­si­sa­ky­ti fik­suo­to dy­džio lo­ši­mų ir lo­te­ri­jų mo­kes­čio ir per­ei­ti prie lo­ši­mų or­ga­ni­za­to­rių gau­na­mų gry­nų­jų pa­ja­mų – nuo pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mo lo­ši­mo sta­lams, A ir B ka­te­go­ri­jų au­to­ma­tams nu­sta­ty­ti 18 % mo­kes­čio ta­ri­fą nuo fak­tiš­kai lo­šė­jų sta­to­mos su­mos ir iš­mo­kė­tų lai­mė­ji­mų skir­tu­mo.

Svar­bu pa­žy­mė­ti, kad ki­tų rū­šių lo­ši­mams jau da­bar yra tai­ko­mas mo­kes­tis, skai­čiuo­ja­mas nuo lo­šė­jų sta­to­mų su­mų ir lo­šė­jams fak­tiš­kai iš­mo­kė­tų lai­mė­ji­mų skir­tu­mo. Be to, bū­tent toks pro­cen­ti­nio dy­džio re­gu­lia­vi­mas yra nu­sta­ty­tas at­si­žvel­giant ir į ki­tų vals­ty­bių prak­ti­ką.

Taip pat svar­bu pa­mi­nė­ti, kad 2021 m. lap­kri­čio 1 d. įsi­ga­lio­jo rei­ka­la­vi­mas su­jung­ti vi­sus lo­ši­mo au­to­ma­tus ir lo­ši­mo sta­lus į Lo­ši­mo au­to­ma­tų kon­tro­lės in­for­ma­ci­nę sis­te­mą. Ir bū­tent šis pri­si­jun­gi­mas pri­si­dės prie lo­ši­mo au­to­ma­tų ir lo­ši­mo sta­lų duo­me­nų apie įplau­kas ir iš­mo­kas kon­tro­lės už­tik­ri­ni­mo, taip su­kurs prie­lai­das su­sie­ti mo­kes­čio dy­dį su įren­gi­nio už­dir­ba­mo­mis pa­ja­mo­mis.

Taip pat no­riu pa­brėž­ti, kad pro­jek­tu kon­ver­tuo­ja­mas da­bar mo­ka­mas fik­suo­tas dy­dis bū­tent į pro­cen­ti­nę iš­raiš­ką, sie­kiant pa­pras­tes­nio mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo, jis yra su­ap­va­li­na­mas ir su­vie­no­di­na­mas. Taip pat, kaip jau mi­nė­jau, įgy­ven­din­da­mi Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mą nu­sta­to­me įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo da­tą nuo 2022 m. lie­pos 1 d. tam, kad bū­tų lai­ko­ma­si ne trum­pes­nio nei še­šių mė­ne­sių įsi­ga­lio­ji­mo ter­mi­no, per ku­rį mo­kes­čių mo­kė­to­jams bū­tų už­tik­ri­na­ma ga­li­my­bė tiek su­si­pa­žin­ti su nau­jais rei­ka­la­vi­mais, tiek prie jų pri­si­tai­ky­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti trys Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia A. Pa­lio­nis. Pra­šom.

A. PALIONIS (LRF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. No­riu pa­svei­kin­ti, kad jūs ry­žo­tės su­vie­no­din­ti mo­kes­ti­nę ba­zę ir skai­čiuo­si­te nuo GGR. Bet skai­ty­da­mas pro­jek­tą ma­tau ke­le­tą ri­zikų. Vie­na ri­zi­ka yra ta, kai val­dy­to­jai, ar azar­ti­nių lo­ši­mų, ar lo­te­ri­jų, val­do ke­lias įmo­nes ir tu­ri lo­ši­mų or­ga­ni­za­vi­mo ir lo­ši­mų pla­ti­ni­mo įmo­nes, jos bus ap­mo­kes­tin­tos skir­tin­gai, 18 % ir 15 % pel­no mo­kes­čiu. Ar ne­bus pik­tnau­džia­vi­mas, kad pla­ti­ni­mo įmo­nės pe­rims da­lį lo­ši­mo pel­no. Ir ki­ta ri­zi­ka, ly­gi­nant tai, kad Sei­me jau pri­ėmė­me nuo­to­li­nių lo­ši­mų li­cen­ci­ja­vi­mo prin­ci­pą, pa­kei­tė­me, at­si­sa­kė­me že­mės ir da­bar mo­kes­ti­nė ba­zė bus 5 % skir­tin­ga, tai yra 18 % ir 13 %?

PIRMININKAS. Lai­kas, ko­le­ga!

A. PALIONIS (LRF). Ar ne­bus taip, kad tie že­mės or­ga­ni­za­to­riai iš­vis iš­nyks ir bus tik nuo­to­li­niai?

V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Ačiū už klau­si­mus. Man at­ro­do, kad iš­kė­lė­te svar­bius as­pek­tus. Ži­no­ma, pri­im­da­mi įsta­ty­mus tik­rai sie­kia­me už­tik­rin­ti, kad jų bū­tų lai­ko­ma­si ir ne­bū­tų sie­kia­ma ko­kio­mis nors prie­mo­nė­mis jų apei­ti.

O at­sa­kant į klau­si­mą dėl to, kad bu­vo at­sie­ti ant­že­mi­niai lo­ši­mai nuo nuo­to­li­nių, kas dar iki šių me­tų spa­lio vi­du­rio bu­vo su­sie­ta ir įmo­nės pri­va­lė­jo tu­rė­ti ant­že­mi­nius lo­ši­mo punk­tus tam, kad ga­lė­tų vyk­dy­ti nuo­to­li­nius lo­ši­mus, tai aš ma­nau, ka­dan­gi tas po­ky­tis Sei­me bu­vo pri­im­tas ga­na ne­se­niai, prieš ke­le­tą sa­vai­čių, šias pa­sta­bas, ma­nau, bū­tų tik­rai ver­tin­ga ap­svar­s­ty­ti ko­mi­te­te, ku­ris bus pa­skir­tas svars­ty­ti šį įsta­ty­mą. Tik­rai ga­li­ma įver­tin­ti ir įsi­jung­si­me į dis­ku­si­ją, jei­gu to­kių klau­si­mų ko­mi­te­te iš­kel­si­te.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą tu­ri E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma vi­ce­mi­nist­re. Jūs iš da­lies at­sa­kė­te, kad bus kaip nors to­bu­li­na­ma ta ap­skai­tos sis­te­ma, nes ne­įsi­vaiz­duo­ju, kaip tai ga­li bū­ti pa­da­ry­ta, tar­ki­me, ap­skai­tant ko­kį nors sta­lą, ant ku­rio lo­šia­ma ar pa­na­šiai. Tai iš tik­rų­jų ke­lia šiek tiek abe­jo­nių, ar tik­rai bus ap­skai­to­ma ir ar tik­rai ne­bus šiuo atveju tam tik­rų spra­gų?

Ir ki­tas klau­si­mas. Jei­gu bus die­gia­mos to­kios sis­te­mos, ar tik­rai ne­bus per di­de­lė naš­ta ma­žes­niems lo­ši­mų or­ga­ni­za­to­riams? Di­die­ji gal­būt iš­si­suks ir tai pa­nai­kins tam tik­rą kon­ku­ren­ci­nę ap­lin­ką. Ačiū.

V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Iš tie­sų įsta­ty­mas dėl au­to­ma­tų pri­jun­gi­mo prie in­for­ma­ci­nės sis­te­mos jau bu­vo pri­im­tas prieš ke­le­tą me­tų ir įmo­nės jau tu­rė­jo il­gą lai­ką prie jo pri­si­tai­ky­ti. Įsta­ty­mas įsi­ga­lio­jo. Vi­sos įmo­nės, ku­rios tu­ri pri­si­jung­ti, pri­si­jun­gė jau šių me­tų lap­kri­čio 1 die­ną. Bū­tent tas pri­si­jun­gi­mas prie in­for­ma­ci­nės sis­te­mos ir su­da­ro prie­lai­das Lo­ši­mų prie­žiū­ros tar­ny­bai ge­riau kon­tro­liuo­ti lo­ši­mų įren­gi­nius ir dėl to ga­li­me pa­siū­ly­ti ir šį įsta­ty­mo pa­kei­ti­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia A. Skar­džius. Pra­šom.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji vi­ce­mi­nist­re, nuo­sek­liai ma­ty­ti, kad yra pro­te­guo­ja­mi nuo­to­li­niai lo­ši­mai, žvel­giant į tei­kia­mus tei­sės ak­tus, su­da­ro­mos jiems ne­pa­grįs­tai leng­va­ti­nės są­ly­gos, tuo tar­pu ri­bo­jant ant­že­mi­nius lo­ši­mų įren­gi­nius, au­to­ma­tus ir tą ver­slą.

Ma­no klau­si­mas bū­tų toks. Ko­dėl taip el­gia­ma­si? Ar iš tik­rų­jų taip yra, ar su­da­ro­mas toks vaiz­das, kad to sie­kia­ma, sa­ky­ki­me, įves­ti vien­kar­ti­nius mo­kes­čius nuo­to­li­niam lo­ši­mui ir juos pa­leis­ti į gy­ve­ni­mą, nes daug kas ke­lia­si, ypač pan­de­mi­jos me­tu, į elek­tro­ni­nę erd­vę? Ir ar apie tuos pro­jek­tus ži­no čia vie­šai nu­skam­bė­jęs ku­ra­to­rius M. Mal­dei­kis? Ar su juo tai yra su­de­rin­ta?

V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. At­sa­ky­siu į jū­sų klau­si­mą dėl to, ko sie­kia­me šiais įsta­ty­mų pa­kei­ti­mais. Šie įsta­ty­mų pa­kei­ti­mai bū­tent kei­čia da­bar mo­ka­mą fik­suo­tą mo­kes­tį į šio mo­kes­čio iš­raiš­ką pro­cen­ti­niu dy­džiu. Ir tai yra svar­bu pa­da­ry­ti, nes tuo­met toks mo­kes­tis yra tei­sin­ges­nis ir la­biau su­si­jęs su eko­no­mi­kos cik­lu. Tai reiš­kia, kad tuo­met, kai įmo­nės ap­skri­tai ne­pa­ti­ria jo­kių pa­ja­mų, iki šiol jos tu­rė­jo mo­kė­ti fik­suo­tą mo­kes­tį, pri­ėmus šį įsta­ty­mą to­kiu at­ve­ju mo­kes­čio ne­be­mo­kė­tų, mo­kė­tų tik tuo­met, kai yra gau­na­ma pa­ja­mų. Iš es­mės yra tie­siog mo­kes­čio kon­ver­si­ja, ba­zės pa­kei­ti­mas, ta­čiau nė­ra iš es­mės per­žiū­ri­mas mo­kes­čio dy­dis.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. La­bai jums ačiū, ger­bia­ma vi­ce­mi­nist­re.

V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl mo­ty­vų no­rin­čių kal­bė­ti ne­ma­tau. Ap­si­sprę­si­me ir bal­suo­si­me kiek vė­liau.

 

17.40 val.

Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo Nr. IX-2112 prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo papildy­mo 613 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-980ES (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-10 klau­si­mas – Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo prie­do pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo vie­nu straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas. Vėl grįž­ta R. Bilkš­ty­tė. Pra­šau vėl grįž­ti į tri­bū­ną. Taip pat pa­tei­ki­mas. Trum­pai pri­sta­ty­ki­te es­mę.

R. BILKŠTYTĖ. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos be­ne­fi­sas da­bar. Pri­sta­tau Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo prie­do pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 613 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tą.

Pro­jek­tas yra pa­reng­tas įgy­ven­di­nant Eu­ro­pos Są­jun­gos PVM di­rek­ty­vos ir reg­la­men­to dėl ad­mi­nist­ra­ci­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir ko­vos su suk­čia­vi­mu pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio sri­ty­je pa­kei­ti­mus. Jais sie­kia­ma ben­dro­je cen­tri­nė­je ES sis­te­mo­je kaup­ti ir ana­li­zuo­ti in­for­ma­ci­ją apie tarp­tau­ti­nes mo­kė­ji­mo ope­ra­ci­jas ir taip su­da­ry­ti są­ly­gas Eu­ro­pos Są­jun­gos lyg­me­niu ko­vo­ti su suk­čia­vi­mu pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio ir elek­tro­ni­nės pre­ky­bos sri­ty­je.

Be to, šio pro­jek­to pa­ren­gi­mas nu­ma­ty­tas ir Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo veiks­mų pla­ne.

Pro­jek­to es­mė. Mo­kė­ji­mo pa­slau­gų tei­kė­jams, kre­di­to įstai­goms nu­sta­to­ma per juos vyk­dy­tų tarp­tau­ti­nių mo­kė­ji­mo ope­ra­ci­jų įra­šų kau­pi­mo, sau­go­ji­mo ir ki­tų įra­šų duo­me­nų pa­tei­kimo VMI prie­vo­lė. De­ta­lią šios prie­vo­lės įgy­ven­di­ni­mo tvar­ką nu­sta­tys Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja. Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja gau­tus duo­me­nis per­duos į cen­tri­nę elek­tro­ni­nę mo­kė­ji­mų in­for­ma­ci­jos sis­te­mą. Tuo ga­lės nau­do­tis ir ki­tos ša­lys. Įsta­ty­mas įsi­ga­lio­tų nuo 2024 m. sau­sio 1 d. Dė­kui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ger­bia­ma vi­ce­mi­nist­re. Jū­sų nie­kas ne­no­ri pa­klaus­ti šį kar­tą. Ačiū už aiš­kų pri­sta­ty­mą. Dėl mo­ty­vų nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ap­si­sprę­si­me ir bal­suo­si­me kiek vė­liau.

Ki­tą klau­si­mą dėl Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo tei­kė­jas R. Že­mai­tai­tis at­si­ė­mė.

 

17.42 val.

Įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straips­nių pa­kei­ti­mo, 69 straips­nio ir IX1 sky­riaus pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo X2 sky­riu­mi įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1018 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 2-13 klau­si­mas – įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ dau­ge­lio straips­nių pa­kei­ti­mo, straips­nio ir vie­no sky­riaus pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo vie­nu sky­riu­mi įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pra­ne­šė­ja – vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rė A. Bi­lo­tai­tė. Kvie­čiu ją į tri­bū­ną. Pra­šau.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). La­bas va­ka­ras, ger­bia­mi ko­le­gos. Šio­mis tei­kia­mo­mis įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ pa­tai­so­mis siū­lo­ma to­bu­lin­ti prie­globs­čio nag­ri­nė­ji­mo pro­ce­dū­ras eks­tre­ma­lio­s si­tu­a­ci­jos lai­ko­tar­piu. Tai yra kom­pro­mi­si­nis va­rian­tas, lei­džian­tis su­de­rin­ti ša­lies na­cio­na­li­nio sau­gu­mo in­te­re­sus ir at­lie­pian­tis mig­ran­tų tei­sių as­pek­tus.

Pro­jek­te siū­lo­ma at­skir­ti prie­globs­čio pra­šy­to­jų ir ne­tei­sė­tų mig­ran­tų, tai yra už­sie­nie­čių, ku­riems prie­globs­tis ne­su­tei­kia­mas ar­ba jie prie­globs­čio ne­pra­šo, pro­ce­dū­ras. Dėl ne­tei­sė­tų mig­ran­tų spren­di­mus pri­ima Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba, dėl prie­globs­čio pra­šy­to­jų – Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tas.

Taip pat pro­jek­te yra nu­sta­to­mos ne­tei­sė­tų mig­ran­tų tei­sės. Pa­vyz­džiui, tei­sė gau­ti in­for­ma­ci­ją apie sa­vo tei­si­nę pa­dė­tį Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je, ne­mo­ka­mai gau­ti bū­ti­ną­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą ir ki­ti da­ly­kai. Taip pat yra spren­džia­ma si­tu­a­ci­ja, kas bus pa­si­bai­gus še­šių mė­ne­sių pa­sie­nio pro­ce­dū­ros ter­mi­nui. Pro­jek­te siū­lo­ma dėl kiek­vie­no mig­ran­to ap­gy­ven­di­ni­mo ir ju­dė­ji­mo tei­sės spręs­ti in­di­vi­du­a­liai. Jei­gu mig­ran­tui prie­globs­tis su­tei­kia­mas, jis gau­na lei­di­mą gy­ven­ti ir ju­dė­ji­mo ap­ri­bo­ji­mai jam ne­tai­ko­mi, jei mig­ran­tui prie­globs­tis ne­su­tei­kia­mas, ta­čiau dar vyks­ta ap­skun­di­mo pro­ce­dū­ros, o mig­ran­tas ne­ke­lia jo­kio pa­vo­jaus, kol įsi­tei­sės spren­di­mas, jam taip pat ne­tai­ko­mas ju­dė­ji­mo ri­bo­ji­mas. Jei­gu yra mig­ran­to pa­si­slė­pi­mo, pa­bė­gi­mo pa­vo­jus, Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tas ar­ba VSAT ga­li pri­im­ti spren­di­mą ir tas spren­di­mas ga­li bū­ti ap­gy­ven­di­ni­mas ri­bo­jant ju­dė­ji­mo lais­vę iki še­šių mė­ne­sių. Pa­si­slė­pi­mo kri­te­ri­jai yra aiš­kiai nu­ma­ty­ti da­bar ga­lio­jan­čia­me įsta­ty­me „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“. Tai yra ne­ben­dra­dar­bia­vo su kom­pe­ten­tin­go­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, tei­kia klai­di­nan­čią in­for­ma­ci­ją, pa­si­ša­li­no iš ap­gy­ven­di­ni­mo vie­tos, ban­dė ne­tei­sė­tai iš­vyk­ti iš Lie­tu­vos. Jei­gu yra ki­tų įsta­ty­me nu­sta­ty­tų su­lai­ky­mo pa­grin­dų, pa­vyz­džiui, grės­mė vals­ty­bės sau­gu­mui ar­ba są­mo­nin­gas pikt­nau­džia­vi­mas prie­globs­čio pro­ce­dū­ra, VSAT ga­li kreip­tis į teis­mą dėl ne­tei­sė­to mig­ran­to su­lai­ky­mo ar al­ter­na­ty­vios su­lai­ky­mui prie­mo­nės tai­ky­mo. Teis­mai mig­ran­tus ga­li su­lai­ky­ti ne il­giau kaip 18 mė­ne­sių.

Taip pat sie­kiant už­tik­rin­ti as­mens tei­sę į veiks­min­gą tei­si­nę gy­ny­bą pro­jek­te yra siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti iki­teis­mi­nės skun­dų nag­ri­nė­ji­mo tvar­kos ir nu­sta­ty­ti, kad Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to spren­di­mai ne­nag­ri­nė­ti pra­šy­mo su­teik­ti prie­globs­tį ar ne­su­teik­ti prie­globs­čio ga­lė­tų bū­ti skun­džia­mi ati­tin­ka­mam apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­niam teis­mui, o šio teis­mo spren­di­mai – Lie­tu­vos vy­riau­sia­jam ad­mi­nist­ra­ci­niam teis­mui. To­kia pat tvar­ka bū­tų skun­džia­mi spren­di­mai dėl grą­ži­ni­mo, iš­siun­ti­mo ir drau­di­mo at­vyk­ti.

Pro­jek­te yra taip pat siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad eks­tre­ma­lios si­tu­a­ci­jos me­tu ne­bū­tų ga­li­ma ribo­ti ir tei­sės ne­mo­ka­mai su­pran­ta­ma kal­ba gau­ti in­for­ma­ci­ją apie sa­vo tei­ses ir pa­rei­gas bei jų ne­vyk­dy­mo pa­da­ri­nius, pra­šy­mo su­teik­ti prie­globs­tį nag­ri­nė­ji­mo me­tu tei­sės gau­ti psi­cho­lo­gi­nę pa­gal­bą, so­cia­li­nes pa­slau­gas ir tei­sės kreip­tis į Jung­ti­nių Tau­tų vy­riau­sio­jo pa­bė­gė­lių rei­ka­lų ko­mi­sa­ro val­dy­bos ar ki­tos or­ga­ni­za­ci­jos, tei­kian­čios spe­cia­li­zuo­tą tei­si­nę pa­gal­bą ar kon­sul­ta­ci­jas prie­globs­čio pra­šy­to­jams, at­sto­vus.

Taip pat pro­jek­te yra siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad pa­si­bai­gus še­šių mė­ne­sių pa­sie­nio pro­ce­dū­rai, vi­siems už­sie­nie­čiams bū­tų iš­duo­da­mas už­sie­nie­čių re­gist­ra­ci­jos pa­žy­mė­ji­mas. Šis pa­žy­mė­ji­mas ne­su­teik­tų tei­sės gy­ven­ti Lie­tu­vo­je. Su juo mig­ran­tas ne­ga­lė­tų tei­sė­tai iš­vyk­ti iš Lie­tu­vos, ta­čiau jis įgy­tų to­le­ran­ci­jos sta­tu­są. Šis do­ku­men­tas pa­tvir­tin­tų mig­ran­to tei­si­nį sta­tu­są ir tei­sę dirb­ti, jei įgy­ta, kol spren­džia­mas jo grą­ži­ni­mo ir iš­siun­ti­mo klau­si­mas. Tei­sė dirb­ti bū­tų įgy­ja­ma po 12 mė­ne­sių nuo mig­ran­to už­re­gist­ra­vi­mo MIGRIS sis­te­mo­je die­nos.

Ger­bia­mi ko­le­gos, to­kie yra šio pro­jek­to siū­ly­mai. O da­bar mie­lai at­sa­ky­siu į jums ky­lan­čius klau­si­mus.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Yra ke­le­tas klau­si­mų. Pir­ma­sis klau­sia T. To­mi­li­nas. Pra­šau.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­ma mi­nist­re, gal bū­tų ga­li­ma pa­tiks­lin­ti, kiek yra pa­sie­nio už­kar­do­se da­bar mig­ran­tų ir ko­kie pa­kei­ti­mai pla­nuo­ja­mi dėl vai­kų su­lai­ky­mo? Ar bus tas at­lais­vi­ni­mas di­des­nis šei­moms su vai­kais ar­ba tik vai­kams? Kaip pla­nuo­ja­ma or­ga­ni­zuo­ti jų gal iš­ėji­mą kaž­ko­kį ar lais­va­lai­kį? Ar tie­siog vai­kams yra kaž­ko­kie pa­pil­do­mi at­lais­vi­ni­mai nu­ma­to­mi?

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Mes esa­me su­ta­rę ir yra pri­im­tas spren­di­mas, kad esa­me pa­si­da­li­nę. Tai yra pa­žei­džia­mi as­me­nys – vai­kai, mo­te­rys ar ki­tos pa­žei­džia­mos gru­pės – šiuo me­tu yra ap­gy­ven­din­ti VSAT’o pa­val­du­mo įstai­go­se. Ten yra rū­pi­na­ma­si ati­tin­ka­mai tiek so­cia­li­niais da­ly­kais, švie­ti­mu ir su­tei­kia­mos ati­tin­ka­mai vi­sos pa­slau­gos, ku­rios ir pri­klau­so. Čia, ma­nau, ga­lė­tų gal­būt de­ta­liau pa­ko­men­tuo­ti pa­ti so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rė. Taip pat ak­ty­viai da­ly­vau­ja ir ne­vy­riau­sy­bi­nis sek­to­rius. Esa­me jiems už tai tik­rai dė­kin­gi, kad jie yra ak­ty­viai įsi­trau­kę į šį kri­zės val­dy­mą. Kas su­si­ję su mū­sų pa­val­du­mo ap­gy­ven­di­ni­mo įstai­go­mis, tai mū­sų įstai­go­se yra ap­gy­ven­din­ti dau­giau­sia vie­ni­ši vy­rai. Tai yra vi­sai ki­ti da­ly­kai ir to­kių gal­būt iš­šū­kių ne­ky­la.

O jū­sų klau­si­mas yra, kiek šiuo me­tu yra as­me­nų, ku­rie yra įstri­gę prie mū­sų sie­nos, jūs to klau­sti no­rė­jo­te? Šiuo me­tu dar yra da­lis as­me­nų, ku­rie gy­ve­na už­kar­do­se, bet už­kar­do­se pa­sta­ty­tuo­se mo­du­li­niuo­se na­me­liuo­se, ku­rie yra šil­do­mi, ku­riuo­se yra ati­tin­ka­ma in­fra­struk­tū­ra. Iš ten juos pla­nuo­ja­ma iš­kel­ti, kai bus vi­siš­kai įreng­tos pa­tal­pos Nau­ji­nin­kuo­se. Lau­kia­me, kol tai bus pa­da­ry­ta, ta­da mes ga­lė­si­me tuos žmo­nes tie­siog per­kel­ti ir už­kar­dos vi­siš­kai at­si­lais­vins. Gal­būt ne at­si­lais­vins, bet tu­rė­si­me re­zer­vą esant ­ko­kiai nors kri­ti­nei si­tu­a­ci­jai.

PIRMININKAS. Ačiū. G. Sur­plio sa­lė­je ne­ma­tau. Taip pat ir L. Na­gie­nės. Tuo­met klau­sia V. Ba­kas. Pra­šom.

V. BAKAS (DFVL). Ger­bia­ma mi­nist­re, aš iš ši­to įsta­ty­mo spren­džiu, kad žmo­gus ga­li bū­ti lai­ko­mas be teis­mo iš es­mės su­ėmi­mo są­ly­go­mis, nes ši for­mu­luo­tė „ap­gy­ven­di­na­mi ne­su­tei­kiant tei­sės ju­dė­ti“ ati­tin­ka iš es­mės įka­li­ni­mą. Ki­taip ta­riant, žmo­gus ga­lės be teis­mo spren­di­mo pa­rei­gū­nų spren­di­mu bū­ti įka­li­na­mas še­šiems mė­ne­siams. Klau­si­mas toks, ku­rio­je dar Eu­ro­pos ša­ly­je, iš vi­so iš kur jūs ima­te to­kius pa­siū­ly­mus, ku­rio­je dar Eu­ro­pos ša­ly­je yra to­kie da­ly­kai? Ko­dėl ne­ga­li teis­mas pri­im­ti spren­di­mų, kaip ir tu­rė­tų bū­ti ci­vi­li­zuo­to­je ša­ly­je, dėl ap­gy­ven­di­ni­mo ne­su­tei­kiant tei­sės ju­dė­ti, ki­taip ta­riant, įka­li­ni­mo?

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, ko­le­ga, už klau­si­mą. Pir­miau­sia mū­sų pa­rei­gū­nai tik­rai kom­pe­ten­tin­gi įver­tin­ti kiek­vie­ną si­tu­a­ci­ją in­di­vi­du­a­liai ir pri­im­ti spren­di­mą. Spren­di­mai ga­li bū­ti skun­džia­mi teis­mui. Aš ma­nau, kad jei­gu tik­tai no­rės ne­tei­sė­ti mig­ran­tai, ga­lės pa­si­nau­do­ti ši­ta tei­se ir tuos spren­di­mus skųs­ti. Šian­dien aš ne­ga­lė­čiau prog­no­zuo­ti, ko­kia bus si­tu­a­ci­ja, bet, ma­tyt, yra bū­ti­na pa­žy­mė­ti, kad yra įvar­din­tos kon­kre­čios są­ly­gos, kuo rem­da­mie­si pa­rei­gū­nai ga­li pri­im­ti spren­di­mą pra­tęs­ti ju­dė­ji­mo ri­bo­ji­mą, tai yra kon­kre­čios są­ly­gos. Šiaip, jei­gu tų są­ly­gų ne­bus, tie spren­di­mai ri­bo­ti ju­dė­ji­mą ne­bus pri­ima­mi.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia T. V. Ras­ke­vi­čius. Pra­šau.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dė­ko­ju už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­mo­ji mi­nist­re, ši­to įsta­ty­mo pa­tai­sos pa­reng­tos at­si­žvel­giant į bū­ti­ny­bę, kad ne­tru­kus baig­sis pail­gin­ta pa­sie­nio pro­ce­dū­ra, dėl ku­rios mes ap­si­spren­dė­me lie­pos mė­ne­sį, dėl še­šių mė­ne­sių, ir jūs pri­sta­tė­te ke­tu­ris ga­li­mus sce­na­ri­jus, kaip bus in­di­vi­du­a­liai spren­džia­ma dėl kiek­vie­no mig­ran­to ar­ba prie­globs­čio pra­šy­to­jo tei­si­nio sta­tu­so. Ar ren­giant ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą bu­vo ver­ti­na­ma, kaip ga­li­mai iš da­bar esan­čių 3 tūkst. mig­ran­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je tarp tų ke­tu­rių as­me­nų spren­di­mai pa­si­skirs­tys ir, ką ban­dė klaus­ti ger­bia­mas ko­le­ga V. Ba­kas, da­lies mig­ran­tų su­lai­ky­mas bus sank­cio­nuo­ja­mas ne teis­mo, o ad­mi­nist­ra­ci­niu spren­di­mu. Taip, jūs esa­te tei­si, bus ga­li­ma skųs­ti tuos spren­di­mus teis­mui, bet tiems as­me­nims, ku­rių at­žvil­giu bus pri­im­ti to­kie spren­di­mai, bus rei­ka­lin­ga vals­ty­bės ga­ran­tuo­ja­ma tei­si­nė pa­gal­ba. Ma­no klau­si­mas bū­tų iš dvie­jų da­lių, ar yra įver­tin­ta, kiek to­kių as­me­nų bus, ir ar su Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tu bu­vo ap­tar­ta, ar pa­kaks šiuo me­tu eg­zis­tuo­jan­čių pa­jė­gu­mų su­teik­ti tiems as­me­nims vals­ty­bės ga­ran­tuo­ja­mą tei­si­nę pa­gal­bą? La­bai ačiū.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū už kon­kre­čius klau­si­mus. Pir­miau­sia kal­bant apie ins­ti­tu­ci­jas, ku­rios pri­ims spren­di­mus, tai vis­kas pri­klau­sys nuo to as­mens sta­tu­so. Vie­nus spren­di­mus pri­ims dėl as­me­nų, ku­rie yra pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tais mig­ran­tais, dėl ku­rių vi­sos pro­ce­dū­ros bus pa­si­bai­gu­sios, dėl ki­tų pri­ims ki­tos ins­ti­tu­ci­jos. Vie­nu at­ve­ju – Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tas, ki­tu at­ve­ju – VSAT. Taip pat esant tam tik­roms ap­lin­ky­bėms VSAT ga­lės kreip­tis į teis­mą ma­ty­da­mas, kad yra grės­mė na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ar­ba są­mo­nin­gas pik­t­nau­džia­vi­mas prie­globs­čio pro­ce­dū­ra. Yra ši­tie da­ly­kai, ma­nau, la­bai aiš­kiai api­brėž­ti. Mes mo­de­liuo­ja­me, ži­no­ma, si­tu­a­ci­ją prak­ti­ko­je, kaip tai veiks, esa­me su­si­dė­lio­ję ir al­go­rit­mą, jei­gu šis įsta­ty­mas bus pri­im­tas, kaip mū­sų ins­ti­tu­ci­jos dirbs, ar už­teks pa­jė­gu­mų. Tu­riu pa­ti­kin­ti, kad tik­rai tų pa­jė­gu­mų už­teks, ins­ti­tu­ci­jos ruo­šia­si. O dėl tei­si­nės pa­gal­bos, tai ji yra nu­ma­ty­ta ir ji­nai tu­rės bū­ti už­tik­rin­ta.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia A. Skar­džius. Pra­šom.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji mi­nist­re, ap­ri­bo­ji­mai ju­dė­ti kaž­ka­da baig­sis. Kaip ta­da tas pro­ce­sas at­ro­dys Lie­tu­vo­je, kai mig­ran­tai, gal­būt ne­ga­lė­da­mi tik iš­vyk­ti iš ša­lies, tu­rės lais­vą ga­li­my­bę ju­dė­ti ša­lyje? Tai ma­no klau­si­mas bū­tų toks. Ne­se­niai te­ko vyk­ti į Pa­bra­dės pu­sę, tai tiek ne­te­ko gy­ve­ni­me ma­ty­ti au­to­mo­bi­lių su ki­tų vals­ty­bių – vo­kiš­kais, aust­riš­kais – nu­me­riais. Kas kon­tro­liuo­ja tų žmo­nių ju­dė­ji­mą, ko­kiu tiks­lu jie at­vyks­ta ir ko­dėl čia jų taip pa­dau­gė­jo? Ap­gręž­ti. Džiau­giuo­si, kad pa­vyks­ta ap­gręž­ti, bet koks pro­cen­tas yra ne­ap­gręž­tų ne­tei­sė­tų mig­ran­tų, ker­tan­čių Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos sie­ną? Ačiū.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga už klau­si­mą. Tik­rai no­riu pa­ti­kin­ti, kad mū­sų pa­rei­gū­nai dir­ba tik­rai vi­su pa­jė­gu­mu. Sie­nos ap­sau­ga yra su­stip­rin­ta pa­si­tel­kiant ne tik vi­sas VSAT’o pa­jė­gas, bet ir ki­tas vi­daus rei­ka­lų sis­te­mos pa­jė­gas, ka­riuo­me­nę. Jei­gu kal­ba­me apie pro­cen­tą, koks yra mak­si­ma­lus skai­čius tų as­me­nų, ku­rie ga­li­mai ga­li kirs­ti sie­ną ne­pa­ste­bė­ti, mū­sų skai­čia­vi­mais, tai ga­li bū­ti iki 7 %, va­di­na­si, 93 % as­me­nų yra ap­grę­žia­mi ir grą­ži­na­mi į Bal­ta­ru­si­ją.

O kal­bant apie tai, koks tiks­las yra vi­sų ši­tų as­me­nų, tai rei­kia tik­riau­siai pa­sa­ky­ti, kad di­džio­ji da­lis, ma­tyt, tu­ri tiks­lą ne­pa­si­lik­ti Lie­tu­vo­je, jų tiks­las yra ki­tos Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lys. At­si­ra­dus ga­li­my­bei tie as­me­nys steng­sis tą sa­vo tiks­lą pa­siek­ti. Da­bar, ma­tyt, at­vyks­ta ap­lan­ky­ti sa­vo ar­ti­mų­jų į ap­gy­ven­di­ni­mo vie­tas ar­ti­mie­ji ir gi­mi­nai­čiai. Ir mū­sų vi­sos po­li­ti­kos ir mū­sų vals­ty­bės prin­ci­pi­nė po­zi­ci­ja yra ne­su­kur­ti nau­jo mig­ra­ci­jos ke­lio. Ir vi­sos prie­mo­nės, ku­rios bu­vo tai­ko­mos iki šiol, griež­tos, ryž­tin­gos, bu­vo tam, kad tai už­tik­rin­tų. Ži­no­ma, šiuo me­tu mes tu­ri­me ieš­ko­ti ir kom­pro­mi­so tarp eu­ro­pi­nių ver­ty­bių ir mū­sų na­cio­na­li­nio sau­gu­mo, ir šis pro­jek­tas bū­tent toks ir yra. Šių žmo­nių mes lai­ky­ti bet kiek lai­ko ne­ga­li­me, ir šis spen­di­mas, kad kiek­vie­nu at­ve­ju mes ver­tin­si­me in­di­vi­du­a­liai ir pri­im­si­me spren­di­mą, ma­tyt, yra kom­pro­mi­sas, ku­ris leis­tų de­rin­ti šiuos du da­ly­kus.

PIRMININKAS. Ačiū, mi­nist­re. Lai­kas klaus­ti bai­gė­si. Da­bar dėl mo­ty­vų kal­bės Sei­mo na­riai. Už – T. V. Ras­ke­vi­čius. Pra­šom.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Gal­būt rei­kė­tų pra­dė­ti nuo to, kad leng­vų spren­di­mų kri­zi­nė­je si­tu­a­ci­jo­je ne­bū­na ir šian­dien mums ten­ka su­dė­tin­ga už­duo­tis su­de­rin­ti tiek na­cio­na­li­nio sau­gu­mo, tiek žmo­gaus tei­sių sto­vyk­las val­dant mig­ra­ci­jos pro­ce­sus. Šia­me kon­teks­te po­zi­ty­viai ver­ti­nu VRM pa­teik­tas Už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties įsta­ty­mo pa­tai­sas ir tai da­rau dėl ke­lių prie­žas­čių.

Vi­sų pir­ma dėl to, kad yra in­di­vi­du­a­li­zuo­ja­mas kiek­vie­no mig­ran­to ir prie­globs­čio pra­šy­to­jo tei­si­nės si­tu­a­ci­jos ver­ti­ni­mas. Pa­si­bai­gus še­šių mė­ne­sių pro­ce­dū­ros ter­mi­nui ir pri­ėmus spren­di­mą įleis­ti as­me­nį į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­ją, siū­lo­ma dėl kiek­vie­no at­ve­jo spręs­ti in­di­vi­du­a­liai, pa­gal pa­reng­tą ke­tu­rių sce­na­ri­jų al­go­rit­mą. An­tra, siū­lo­mu pro­jek­tu yra at­ku­ria­ma teis­mi­nės ape­lia­ci­jos pro­ce­dū­ra, tai­ko­ma spren­di­mams ne tik dėl prie­globs­čio ne­su­tei­ki­mo, bet ir spen­di­mams dėl grą­ži­ni­mo, iš­siun­ti­mo ar už­drau­di­mo at­vyk­ti. Taip yra grą­ži­na­mas teis­mi­nis spren­di­mų per­žiū­ros me­cha­niz­mas. Ga­liau­siai eks­tre­ma­lios si­tu­a­ci­jos lai­ko­tar­piu siū­lo­ma pra­plės­ti ne­ri­bo­ja­mų prie­globs­čio pra­šy­to­jams už­tik­ri­na­mų tei­sių mas­tą.

Ki­ta ver­tus, įsta­ty­mo pro­jek­te nu­ma­to­mas vie­nas ir žmo­gaus tei­sių as­pek­tu la­bai jaut­rus re­gu­lia­vi­mas, bū­tent, kad esant mig­ran­to pa­si­slė­pi­mo ar pa­bė­gi­mo pa­vo­jui, mig­ran­to su­lai­ky­mo ter­mi­nas tę­sia­mas ad­mi­nist­ra­ci­niu spren­di­mu. Pa­gal mū­sų ša­lies Kon­sti­tu­ci­ją žmo­gaus su­lai­ky­mą ga­li sank­cio­nuo­ti tik teis­mas. Dėl šios prie­žas­ties rei­kės dė­ti pa­stan­gas, ieš­ko­ti pa­pil­do­mų sau­gik­lių, kad mig­ran­tai spren­di­mą dėl pra­tęs­to su­lai­ky­mo ter­mi­no ga­lė­tų efek­ty­viai teis­mui skųs­ti ir ta­me pro­ce­se gau­ti vals­ty­bės ga­ran­tuo­ja­mą tei­si­nę pa­gal­bą. Lie­pos mė­ne­sį skam­bė­jo gar­sūs pa­reiš­ki­mai, kad esą Sei­mas, pri­im­da­mas tuo­me­ti­nes Už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties įsta­ty­mo pa­tai­sas, žmo­gaus tei­ses iš­me­tė į šiukš­lių dė­žę. Ra­gi­nu ko­le­gas pa­lai­ky­ti tei­kia­mą pro­jek­tą ir iš­sklai­dy­ti ki­lu­sias abe­jo­nes. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kal­bės V. Ba­kas.

V. BAKAS (DFVL). Rei­kė­tų pa­sa­ky­ti la­bai pa­pras­tai. Kas siū­lo­ma šiuo pro­jek­tu? Be teis­mo žmo­nes lai­ky­ti ka­lė­ji­muo­se, jie da­bar įren­gia­mi, jų pa­va­di­ni­mai – vi­so­kie re­gist­ra­ci­jos ir pa­na­šūs cen­trai. Žmo­nes, vai­kus, ku­rie ne­pa­da­rė nu­si­kal­ti­mų, ku­rių prie­globs­čio pra­šy­mai dar tik nag­ri­nė­ja­mi ir ku­rie net gal­būt ir tu­ri tei­sę gau­ti tą prie­globs­tį, mes lai­ky­si­me šešis mė­ne­sius ka­lė­ji­me, ap­ri­bo­ję jų lais­vę ju­dė­ti, kaip čia for­mu­luo­ja­me pro­jek­te. Iš tik­rų­jų už to sly­pi lais­vės at­ėmi­mas.

Tvar­ka, tai ga­li­ma da­ry­ti, jei­gu yra pa­grin­das, kaip sa­kė mi­nist­rė. Bet vi­sus pa­grin­dus va­ka­rie­tiš­ko­je vals­ty­bė­je įver­ti­na teis­mas. Čia yra jo iš­skir­ti­nė tei­sė ir pa­rei­ga. Šiuo at­ve­ju mes iš pa­rei­gū­nų da­ro­me tei­sė­jus. Mes iš jų pa­da­rė­me so­cia­li­nius dar­buo­to­jus, da­bar iš jų da­ro­me tei­sė­jus – už­krau­na­me naš­tą pri­im­ti spren­di­mus, ku­rie ap­skri­tai ne­su­de­ri­na­mi su de­mo­kra­tija, su de­mo­kra­tine san­tvar­ka, su tei­sės vir­še­ny­bės prin­ci­pu. To­dėl aš tik­rai nie­kaip ne­ga­liu pa­lai­ky­ti to­kio įsta­ty­mo ir ne­su­pran­tu, ko­dėl mi­nist­rė ne­ga­li ei­ti ci­vi­li­zuo­tu ke­liu ir pa­siū­ly­ti, kad spren­di­mus, su­si­ju­sius su lais­vės at­ėmi­mu, pri­im­tų tik teis­mas, o ne pa­rei­gū­nas. Tai tik­rai že­mi­na mū­sų vals­ty­bę ir gi­li­na kri­zę. Mes Sei­me tu­rė­tu­me pa­dir­bė­ti ir re­gist­ruo­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą, ati­tin­kan­tį tei­sės vir­še­ny­bės prin­ci­pą.

Ir pas­ku­ti­nė min­tis. Ger­bia­ma mi­nist­re, pa­ti for­mu­luo­tė, aš tik­rai ger­biu jū­sų įtemp­tą dar­bą, bet kom­pro­mi­so tarp eu­ro­pi­nių ver­ty­bių ir na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ne­bū­na. Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo da­ly­kas ir yra…

PIRMININKAS. Lai­kas, ko­le­ga!

V. BAKAS (DFVL). …eu­ro­pi­nių ver­ty­bių ap­sau­ga.

PIRMININKAS. Ačiū. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Ap­si­sprę­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku.

18.02 val.

Įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ Nr. IX-2206 45 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-850 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-14 klau­si­mas – ir­gi už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties įsta­ty­mas, bet kiek ki­tas straips­nis ir ki­ta te­ma. Kvie­čiu A. Bag­do­ną trum­pai pri­sta­ty­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kui už su­teik­tą žo­dį.

Ger­bia­mi ko­le­gos, pri­sta­tau jums įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ 45 straips­nio pa­kei­ti­mo pro­jek­tą. Šiuo me­tu imig­ran­tai iš tre­čių­jų ša­lių, ku­rian­tys ver­slus Lie­tu­vo­je ir mo­kan­tys mo­kes­čius į mū­sų vals­ty­bės biu­dže­tą, su­si­du­ria su ne­pa­grįs­ta dis­kri­mi­na­ci­ja. Sa­vo dar­buo­to­jams jie apskritai pri­va­lo mo­kė­ti dvie­jų vi­du­ti­nių dar­bo už­mo­kes­čių dy­džio at­ly­gi­ni­mą, jis šiuo me­tu sie­kia 3 tūkst. 132 eu­rus. Tei­kia­mo įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lau keis­ti šią nuo­sta­tą, pa­lie­kant rei­ka­la­vi­mą šiems ver­slams apskritai dar­buo­to­jams mo­kė­ti ne ma­žes­nį kaip vie­no vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio dy­džio at­ly­gi­ni­mą, jis šiuo me­tu siek­tų 1 tūkst. 566 eu­rus. Toks rei­ka­la­vi­mas ap­sau­gos nuo fik­ty­vių įmo­nių stei­gi­mo ri­zi­kos, ta­čiau kar­tu už­tik­rins są­ži­nin­ges­nes są­ly­gas už­sie­nio ver­slams vys­tyti Lie­tu­vo­je.

Ver­slo imig­ran­tai ku­ria pri­dė­ti­nę ver­tę Lie­tu­vos eko­no­mi­kai, ku­ria nau­jas dar­bo vie­tas ir mo­ka mo­kes­čius į mū­sų vals­ty­bės biu­dže­tą. 2019 me­tais vei­kė 2 tūkst. 709 įmo­nės, jos į vals­ty­bės biu­dže­tą su­mo­kė­jo dau­giau kaip 100 mln. eu­rų. Tad aš siū­lau pri­tar­ti šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir už­tik­rin­ti ver­slo emig­ran­tams tei­sin­gą re­gu­lia­vi­mą bei to­les­nes pa­ja­mas į Lie­tu­vos vals­ty­bės biu­dže­tą. Jei­gu tu­ri­te klau­si­mų, mie­lai at­sa­ky­siu. Ačiū.

PIRMININKAS. Yra klau­si­mų. Pir­mas no­ri pa­klaus­ti A. Sy­sas. Pra­šom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, jūs čia pats su­gal­vo­jo­te ar kur nors per­skai­tė­te, kad da­bar­ti­nis tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas yra dis­kri­mi­na­ci­nio po­bū­džio?

A. BAGDONAS (LSF). Vis­kas? Klau­si­mas?

A. SYSAS (LSDPF). Čia su­dė­tin­gas klau­si­mas. Jūs iš tri­bū­nos pa­reiš­kė­te, kad mū­sų tei­si­nė sis­te­ma yra dis­kri­mi­na­ci­nio po­bū­džio. Nors nei teis­mas, nei Tei­sės de­par­ta­men­tas pri­imant įsta­ty­mą ir vyk­dant jį to ne­sa­kė. Tai iš kur jūs su­gal­vo­jo­te, kad jis dis­kri­mi­na­ci­nis?

A. BAGDONAS (LSF). Ger­bia­mas ko­le­ga, ga­liu jau at­sa­ky­ti ar dar ne? Ga­liu? Vi­sų pir­ma, aš žiū­riu iš ver­slo pu­sės. Lie­tu­vo­je vei­kian­ti įmo­nė nė­ra vi­siš­kai re­gu­liuo­ja­ma, ko­kį tu­rė­tų mo­kė­ti dar­bo už­mo­kes­tį, yra nu­sta­ty­tas mi­ni­ma­lus dar­bo už­mo­kes­tis, ta­čiau iš tre­čių­jų ša­lių at­vyks­tan­tiems imig­ran­tams yra nu­sta­to­mas dvie­jų vi­du­ti­nių dar­bo už­mo­kes­čio rei­ka­la­vi­mas mo­kė­ti vie­nam dar­buo­to­jui įmo­nė­je, tai su­da­ro 3 tūkst. 132 eu­rus. Kaip jūs ma­no­te, ar Lie­tu­vos ver­sli­nin­kams, ku­riems yra prie­vo­lė mo­kė­ti mi­ni­ma­lią al­gą, ją su­da­ro kiek dau­giau ne­gu 600 eu­rų, o nuo Nau­jų­jų me­tų su­da­rys kiek dau­giau nei 700, prie­vo­lė yra to­kia, o imig­ran­tams – 3 tūkst. 132 eu­rai. Jei­gu jūs čia ne­įžvel­gia­te dis­kri­mi­na­ci­jos, aš tik­rai ne­ma­tau pras­mės su ju­mis gin­čy­tis.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Skar­džius. Pra­šau.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, aš pri­ta­riu jū­sų siū­ly­mui ir svei­ki­nu jį. Gal­būt jūs skai­čia­vo­te, kiek pa­di­dės ma­sė vals­ty­bės gau­na­mų pa­ja­mų pa­di­dė­jus iš tre­čių­jų ša­lių at­vyks­tan­čių dar­buo­to­jų skai­čiui, na, pa­kei­tus šią nuo­sta­tą, kaip jūs va­di­na­te, dis­kri­mi­na­ci­nę, ly­gią dviem VDU. Tai vie­na klau­si­mo da­lis.

An­tra, ko­kiais mo­ty­vais bu­vo pri­im­tas tas dvie­jų VDU ly­gis tre­čių­jų ša­lių dar­buo­to­jams, at­vyks­tan­tiems dirb­ti į Lie­tu­vą ir kur­ti čia pri­dė­ti­nę ver­tę? Ačiū.

A. BAGDONAS (LSF). Pra­dė­siu gal­būt nuo mo­ty­vų. Mo­ty­vų, ko­dėl bu­vo nu­sta­ty­ti du vi­du­ti­niai dar­bo už­mo­kes­čiai, aš tik­rai ne­ži­nau, nes ne šio­je ka­den­ci­jo­je šis įsta­ty­mo pro­jek­tas bu­vo pri­im­tas, ta­čiau ne­ma­žai imig­ran­tų, at­vy­ku­sių į Lie­tu­vą ir ją jau pa­li­ku­sių, su­si­dū­rė su ta pro­ble­ma, kad jie tie­siog ne­ga­lė­jo kon­ku­ruo­ti ly­gia­ver­tiš­kai su čia jau su­kur­tais ver­slais, nes dar­bo už­mo­kes­tis bu­vo ga­na di­de­lis, skir­tu­mas bu­vo ga­na di­de­lis. No­ras bū­tų su­ba­lan­suo­ti, už­tik­rin­ti, kad ne­bū­tų pik­tnau­džiau­ja­ma, mo­kant bent vie­ną vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį, ži­no­ma, o no­ras bū­tų, kad ir tas at­ly­gi­ni­mas bū­tų di­des­nis. Tuo pat me­tu ga­lė­tų tų įmo­nių sa­vi­nin­kai su dar­buo­to­jais kon­ku­ruo­ti rin­ko­je.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia E. Pu­pi­nis. Pra­šau.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Kiek pri­si­me­nu, kiek ži­no visi, ku­rie čia dir­bo, bu­vo tai­ko­mas šiek tiek di­des­nis at­ly­gi­ni­mas tam, kad pri­vi­lio­tų šiek tiek aukš­tes­nio iš­si­la­vi­ni­mo as­me­nis, ku­rie gal­būt su­kur­tų di­des­nę pri­dė­ti­nę ver­tę. Ta­čiau klau­si­mas apie tai, ar ne­ma­no­te, kad ap­skri­tai ir šis at­ly­gi­ni­mas nė­ra toks, tar­ki­me, tik­rai di­de­lis? Aiš­ku, gal iš tre­čių­jų ša­lių žmo­nės ir ga­lė­tų ken­tė­ti, nes ten gal dar blo­ges­nis at­ly­gi­ni­mas, bet ar ne­ma­no­te, kad vis dėl­to rei­kė­tų šiek tiek gal ir pa­kel­ti, kel­ti ben­drą at­ly­gi­ni­mų ly­gį Lie­tu­vo­je? Jis nė­ra di­de­lis, ypač tų žmo­nių, ku­rie gau­na mi­ni­ma­lius at­ly­gi­ni­mus.

A. BAGDONAS (LSF). Aš vi­siš­kai su ju­mis su­tin­ku, rei­kia dė­ti vi­sas pa­stan­gas, kad vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis ša­ly­je aug­tų, žmo­nės gau­tų dau­giau pi­ni­gų. Tą da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė ir da­bar­ti­nė Sei­mo val­dan­čio­ji dau­gu­ma sten­gia­si da­ry­ti. O at­vyks­tan­tiems rei­ka­la­vi­mai tai­ky­ti dvie­jų vi­du­ti­nių dar­bo už­mo­kes­čių ri­bą, man at­ro­do, yra per­tek­li­niai ir šiek tiek dis­kri­mi­nuo­ja tuos žmo­nes, ku­rie taip pat no­ri čia gy­ven­ti, no­ri au­gin­ti vai­kus ir įsi­kur­ti Lie­tu­vo­je.

PIRMININKAS. Dė­kui. Ir pas­ku­ti­nis klau­sia K. Vil­kaus­kas. Pra­šau.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, svei­kin­ti­nas, ma­no po­žiū­riu, pro­jek­tas. Iš tik­rų­jų darb­da­viai la­bai skun­džia­si, kad trūks­ta dar­bo jė­gos. Be abe­jo, tai yra pro­ble­ma ir tų Lie­tu­vos žmo­nių, ku­rie ne­no­ri dirb­ti, nors ir tik­rai tu­ri vi­sas ga­li­my­bes.

Ma­no klau­si­mas toks. Ži­nant lie­tu­vių men­ta­li­te­tą, ar ne­at­si­ras ko­kių nors iš­ra­din­ges­nių ver­sli­nin­kų, ku­rie pra­dės kur­ti fik­ty­vias įmo­nes? Kaip jūs gal­vo­ja­te?

A. BAGDONAS (LSF). Be jo­kios abe­jo­nės, lei­džia­mi įsta­ty­mai ir yra da­lis žmo­nių, ku­rie vi­suo­met ban­do apei­ti įsta­ty­mus. No­ri­me su­dė­ti tų sau­gik­lių kuo dau­giau. Vie­nas iš sau­gik­lių yra mo­kė­ti bent vie­ną vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį, su­da­ran­tį dau­giau nei 1,5 tūkst. eu­rų. Čia ga­lė­tų bū­ti sau­gik­lis, kad fik­ty­vios įmo­nės Lie­tu­vo­je ne­bū­tų ku­ria­mos, nes yra ga­na aukš­ta ri­ba, kiek rei­kė­tų kiek­vie­nam dar­buo­to­jui mo­kė­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Da­bar dėl mo­ty­vų. Už kal­bės S. Jo­vai­ša. Pra­šau.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Čia šis įsta­ty­mo pro­jek­tas bu­vo siū­ly­tas, ma­tyt, su­tram­dy­ti tam tik­rą kon­ku­ren­ci­ją, nes dvie­jų vi­du­ti­nių at­ly­gi­ni­mų dy­džio vi­dur­kis imant vi­sus dar­buo­to­jus yra kaž­koks non­sen­sas. Ten tur­būt juk yra ir pa­pras­tų ap­tar­nau­jan­čių dar­buo­to­jų, bet yra ir tų aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos. To­dėl ma­nau, kad ge­riau, kad to­kie ver­slai iš vi­so at­si­ras­tų, mo­kė­tų mo­kes­čius ir jų bū­tų dau­giau pra­džio­je kon­ku­ruo­jan­čių ge­ra ko­ky­be, o ne at­ly­gi­ni­mų dy­džiu, ku­ris su­var­žo to­kio ver­slo įsi­kū­ri­mą. Ma­no siū­ly­mas bū­tų tik­rai pri­tar­ti to­kiam pa­kei­ti­mui. Ge­riau te­gul at­si­ran­da dau­giau, ne­gu ne­at­ei­na nie­kas.

PIRMININKAS. Prieš kal­bės A. Sy­sas. Pra­šom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš ma­nau, kad rei­kė­jo skai­ty­ti ne vie­ną įsta­ty­mą, net­gi ne vie­ną straips­nį, nes šiuo at­ve­ju su­pra­tau, kad per­skai­ty­tas vie­no strai­p­s­nio vie­nas punk­tas ir trak­tuo­ja­ma, kad tai jau yra dis­kri­mi­na­ci­ja. Jo­kios dis­kri­mi­na­ci­jos čia nė­ra, tai yra mū­sų, Lie­tu­vos, tei­sė reg­la­men­tuo­ti ir kaip mū­sų dar­bo rin­kos ap­sau­gos prie­mo­nė.

Ne­už­mirš­ki­te, kad be ši­to įsta­ty­mo, jis ir bu­vo su­kur­tas, kad pri­trauk­tu­me aukš­tes­nės kva­li­fi­ka­ci­jos dar­bo jė­gą į Lie­tu­vą, ir bu­vo nu­sta­ty­ta, kad jei­gu tai aukš­tes­nės kva­li­fi­ka­ci­jos dar­bo jė­ga, tai dar­bo už­mo­kes­tis ne­tu­ri bū­ti mi­ni­ma­lus. Be ši­tų dar­buo­to­jų kiek­vie­nais me­tais Lie­tu­vo­je, ro­dos, šiais me­tais bu­vo virš 40 tūkst., yra kvo­ta, jo­je ne­nu­sta­ty­ta, koks dar­bo už­mo­kes­tis. To­li­mų­jų rei­sų vai­ruo­to­jai gau­na 1,25 mi­ni­ma­laus mė­ne­si­nio at­ly­gi­ni­mo ko­e­fi­cien­tą – jų dar­bo už­mo­kes­tis. Tai tik­rai ne du vi­du­ti­niai.

Ma­ty­ki­te vi­są pa­veiks­lą. Jei­gu no­ri­me už­tvin­dy­ti mū­sų rin­ką tre­čių­jų ša­lių dar­buo­to­jais, pi­gia dar­bo jė­ga ir iš­stum­ti ga­lu­ti­nai da­lį Lie­tu­vos pi­lie­čių iš dar­bo rin­kos, aš ma­nau, kad tai ne pats tei­sin­giau­sias ke­lias. Šian­dien yra 132 tūkst. be­dar­bių. Su­pran­tu, kad pu­sė yra il­ga­lai­kiai, tai ir at­skir­ki­me, bet 60 tūkst. ga­li dirb­ti ir tą ne­kva­li­fi­kuo­tą dar­bą. Tai­gi la­bai kvie­čiu žiū­rė­ti pla­čiau ir skai­ty­ti vi­są įsta­ty­mą, o ne vie­no straips­nio vie­ną punk­tą. To­dėl siū­lau ne­pri­tar­ti ir pa­pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dos dėl ši­to įsta­ty­mo.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Ap­si­sprę­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

18.13 val.

Pa­ra­mos mir­ties at­ve­ju įsta­ty­mo Nr. I-348 2, 7, 9, 10, 11 ir 12 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-975 (pa­tei­ki­mas)

 

In­for­muo­ju, ka­dan­gi mi­nist­rė M. Na­vic­kie­nė tu­rės iš­vyk­ti, o klau­si­mas ne­il­gas, lei­siu pa­teik­ti 2-17 klau­si­mą – Pa­ra­mos mir­ties at­ve­ju ke­lių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-975. Ir ta­da grį­ši­me prie ei­liš­ku­mo. Pra­šom.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Bū­tų ge­rai, kad ir to klau­si­mo sub­jek­tų bū­tų kuo ma­žiau.

Pa­ra­mos mir­ties at­ve­ju įsta­ty­mo pro­jek­tas yra pa­reng­tas sie­kiant įgy­ven­din­ti Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos pa­teik­tą an­ti­ko­rup­ci­nio ver­ti­ni­mo iš­va­dą dėl pa­ra­mos už­sie­ny­je mi­ru­sių ar žu­vu­sių Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių pa­lai­kams par­vež­ti į Lie­tu­vos Res­pub­li­ką, jo­je nu­ro­dy­ta, kad pa­gal da­bar ga­lio­jan­tį tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą yra ga­li­mas pik­tnau­džia­vi­mas pa­ra­ma pa­lai­kams par­vež­ti.

Įsta­ty­mo pro­jek­tu yra siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad pa­ra­mą pa­lai­kams par­vež­ti gau­tų tik su mi­ru­siu as­me­niu jo mir­ties die­ną bu­vę ben­drai gy­ve­nan­tys as­me­nys ar­ba jo ar­ti­mie­ji, gi­mi­nai­čiai, ku­rių pa­ja­mos yra ma­žes­nės už tris vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų dy­džius. Taip pat nu­sta­ty­ti kon­kre­tų tei­sės į pa­ra­mą pa­lai­kams par­vež­ti gau­na­mų pa­ja­mų ver­ti­ni­mo ir nu­sta­ty­mo lai­ko­tar­pį, kad vi­du­ti­nės mė­ne­sio pa­ja­mos ap­skai­čiuo­ja­mos ne pa­gal tris pra­ėju­sių mė­ne­sių ar pa­gal mė­ne­sio iki krei­pi­mo­si ir spren­di­mo pri­ėmi­mo me­tu gau­tas pa­ja­mas, o iki tei­sės į pa­ra­mą pa­lai­kams par­vež­ti at­si­ra­di­mo die­nos gau­tas pa­ja­mas. Pa­tiks­lin­ti nuo­sta­tas, su­si­ju­sias su pa­ra­mos mir­ties at­ve­ju sky­ri­mu ir mo­kė­ji­mu, nu­sta­tant, kad tais at­ve­jais, kai lai­do­ji­mo pa­šal­pos iš­mo­kė­ji­mo die­na su­tam­pa su ne­dar­bo die­no­mis ar šven­čių die­no­mis, lai­do­ji­mo pa­šal­pa tu­ri bū­ti iš­mo­kė­ta pir­mą­ją dar­bo die­ną po ne­dar­bo die­nos ar šven­čių die­nos. Sie­kia­ma nau­da – bus už­tik­rin­tas aiš­kes­nis ir skaid­res­nis ski­ria­mos pa­ra­mos pa­lai­kams par­vež­ti taik­lu­mas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Yra trys, no­rin­tys pa­klaus­ti. Pir­ma­sis – L. Ku­ku­rai­tis. Pra­šau.

L. KUKURAITIS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji mi­nist­re, iš kar­to pa­sa­kau, kad pri­tar­si­me šiam pro­jek­tui, ir tu­riu ke­le­tą klau­si­mų. Vie­nas yra dėl pik­tnau­džia­vi­mo mas­to, nes STT ir­gi at­krei­pė dė­me­sį į ga­li­mą pik­tnau­džia­vi­mą. Ko­kio tai mas­to yra pro­ble­ma, jei­gu ga­lė­tu­mė­te pra­skleis­ti?

Ant­ras klau­si­mas dėl tri­jų VRP, nes pa­lie­ka­mas tas pats dy­dis, ku­ris ir eg­zis­tuo­ja įsta­ty­me. Ar ne­bū­tų lai­kas jį di­din­ti, nes ži­no­me, kad žmo­nių pa­ja­mos au­ga kur kas spar­čiau?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Dėl di­di­ni­mo. Tur­būt čia rei­kė­tų ben­drai ir su lai­do­ji­mo pa­šal­pa žiū­rė­ti, tie dy­džiai nė­ra di­de­li. Tur­būt rei­kės tą klau­si­mą spręs­ti. Šia­me biu­dže­te spren­džia­me vie­nas pro­ble­mas, ta­čiau tai nė­ra pas­ku­ti­nis biu­dže­tas, kai mes ga­lė­si­me ma­žų iš­mo­kų klau­si­mus spręs­ti. Tik­rai, ma­nau, tai yra svar­bu, tik ne šio biu­dže­to kon­teks­te. At­ei­ty­je, ma­nau, rei­kė­tų prie abie­jų šių iš­mo­kų su­grįž­ti.

Dėl pik­tnau­džia­vi­mo mas­to aš pa­ti ko­kios nors de­ta­lios in­for­ma­ci­jos ne­tu­riu, iš­sky­rus Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos pa­teik­tą an­ti­ko­rup­ci­nį ver­ti­ni­mą. Ten yra nu­ro­do­ma, kad kai ku­rie as­me­nys, ku­rie pa­gal gau­na­mas pa­ja­mas ne­tu­ri tei­sės į pa­ra­mą pa­lai­kams par­vež­ti, siek­da­mi su­si­grą­žin­ti pa­tir­tas fak­ti­nes iš­lai­das, tie­siog pa­si­nau­do­ja ši­to įsta­ty­mo tei­kia­mo­mis ga­li­my­bė­mis. O dėl de­ta­lių skai­čių, kiek to­kių at­ve­jų yra bu­vę, to­kių duo­me­nų aš, at­si­pra­šau, ne­tu­riu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, jūs ma­ne nu­vy­lė­te – ei­na­te į tri­bū­ną ir ne­ži­no­te, kiek to­kių at­ve­jų. Aš su­pran­tu, kad STT ga­li te­ori­niu pa­grin­du pa­sa­ky­ti, kad taip, te­ori­niu pa­grin­du yra ga­li­my­bė pik­tnau­džiau­ti, bet daug ge­riau bū­tų pa­sa­ky­ti re­a­liai, o kiek­gi kar­tų tą pa­tį na­baš­ny­ką į Lie­tu­vą ve­žė ir ga­vo už tai iš­mo­ką. Ar to­kie at­ve­jai… tai yra at­si­ve­ža ne sa­vo gi­mi­nai­tį ir gau­na iš­mo­ką. Ma­nau, kad iki ko­mi­te­to to­kie skai­čiai tu­rė­tų bū­ti. Ar­ba rei­kia pa­pras­čiau­siai sa­ky­ti, kad tai yra te­ori­nis įsta­ty­mas už­kar­dy­ti ga­li­mas mū­sų įsta­ty­mo sky­les. Ačiū.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Aš tik­rai pri­imu ši­tą pa­sta­bą, pa­si­steng­si­me to­kius duo­me­nis gau­ti ir pa­teik­ti iki ko­mi­te­to.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia M. Oš­mians­kie­nė. Pra­šom.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dė­ko­ju už su­teik­tą žo­dį. Gra­žus įsta­ty­mas ir pa­siū­ly­mas pa­dė­ti par­vež­ti mi­ru­sius mū­sų pi­lie­čius, ta­čiau klau­san­tis man ki­lo min­tis, o kaip­gi su gy­vai­siais? Tu­ri­me įstri­gu­sių, tar­ki­me, In­di­jo­je psi­cho­so­cia­li­nę ne­ga­lią tu­rin­čių mū­sų pi­lie­čių, nuo ku­rių nu­si­su­ka vi­sos ins­ti­tu­ci­jos. Ma­no klau­si­mas bū­tų, ar ne­rei­kė­tų pir­ma pa­si­rū­pin­ti gal­būt gy­vai­siais, ar lauk­si­me, kol nu­mirs, ir ta­da jau skir­si­me pa­ra­mą jiems par­vež­ti?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš la­bai siū­ly­čiau ne­pri­ešin­ti tam tik­rų ka­te­go­ri­jų žmo­nių ir spręs­ti vi­sas pro­ble­mas, ku­rias rei­kia spręs­ti pa­gal biu­dže­to ga­li­my­bes ir mū­sų Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos nuo­sta­tas.

PIRMININKAS. Dė­kui. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Dėl mo­ty­vų kal­ban­čių nė­ra. Ap­si­sprę­si­me vė­liau ir bal­suo­si­me.

 

18.18 val.

Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­to 7, 9, 53 ir 72 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1012 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-15 klau­si­mas – Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­to ke­lių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Kvie­čiu vi­ce­mi­nist­rą V. Dmit­ri­je­vą į tri­bū­ną pri­sta­ty­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą.

V. DMITRIJEV. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. No­riu pri­sta­ty­ti Vy­riau­sy­bės tei­kia­mą Sei­mui svars­ty­ti įsta­ty­mo pa­kei­ti­mą. Jį pa­ren­gė Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja. Tai Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­to 7, 9, 53 ir 72 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas.

Įsta­ty­mo pro­jek­tu sie­kia­ma įgy­ven­din­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo 2021 m. ba­lan­džio 14 d. nu­ta­ri­mą dėl mi­nė­to Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­to 9 straips­nio 2 da­lies 1 punk­to, ku­ria­me yra pa­sa­ky­ta, kad as­muo ne­lai­ko­mas ne­pri­ekaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos, jei­gu jis pri­pa­žin­tas kal­tu dėl ty­či­nio nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo, ne­svar­bu, ar teis­tu­mas iš­ny­ko, ar yra pa­nai­kin­tas. Ši nuo­sta­ta bu­vo kon­sta­tuo­ta mi­nė­ta­me Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­me, kad tai prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jos 33 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­tai, kad pi­lie­čiai tu­ri tei­sę ly­gio­mis są­ly­go­mis sto­ti į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės tar­ny­bą, taip pat 48 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­tai, kad kiek­vie­nas žmo­gus ga­li lais­vai pa­si­rink­ti dar­bą, taip pat kon­sti­tu­ci­niam tei­si­nės vals­ty­bės prin­ci­pui.

At­si­žvelg­da­mi į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mą, siū­lo­me tiks­lin­ti nuo­sta­tas dėl ne­pri­ekaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos, tai­ko­mas sta­tu­ti­niams tar­ny­bos pa­rei­gū­nams, ir kad ne­ter­mi­nuo­tai draus­ti bū­ti pa­rei­gū­nu bū­tų ga­li­ma tik tiems as­me­nims, ku­rie pri­pa­žin­ti kal­tais dėl sun­kaus ar­ba la­bai sun­kaus nu­si­kal­ti­mo, taip pat dėl ty­či­nio nu­si­kal­ti­mo vals­ty­bės tar­ny­bai ar­ba vie­šie­siems in­te­re­sams. Tai yra šiek tiek siau­ri­na­me tą nuo­sta­tą, ku­ri bu­vo pla­tes­nės ap­im­ties – dėl vi­sų ty­či­nių nu­si­kal­ti­mų.

Taip pat ki­to­se mi­nė­tų straips­nių nuo­sta­to­se taip pat siū­lo­me, kad dėl li­ku­sių ki­tų nu­si­kalti­mų, tai yra apy­sun­kių ir ne­sun­kių nu­si­kal­ti­mų, as­me­nys ga­lė­tų tap­ti pa­rei­gū­nais tik esant to­kioms są­ly­goms: at­li­kę baus­mę ar­ba bau­džia­mo­jo po­vei­kio prie­mo­nę, iš­ny­kus teis­tu­mui dėl pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo ir nuo teis­mo nuosp­ren­džio įsi­tei­si­ni­mo die­nos pra­ėjus pen­ke­riems me­tams.

Tai iš es­mės yra pa­grin­di­niai mū­sų siū­ly­mai – siau­rin­ti nuo­sta­tą, ku­ri prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai. Pro­ble­mą ma­to­me tą, kad šiuo me­tu ta nuo­sta­ta ne­ga­li bū­ti tai­ko­ma, ir tas pa­kei­ti­mas yra rei­ka­lin­gas. Pra­šo­me Sei­mo na­rių pri­tar­ti tei­kia­mam įsta­ty­mo pro­jek­tui.

PIRMININKAS. Dė­kui. A. Skar­džius no­ri pa­klaus­ti. Pra­šom.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas vi­ce­mi­nist­re, jei­gu tei­sin­gai su­pra­tau, jūs at­ve­ria­te ke­lią as­me­nims, pa­da­riu­siems apy­sun­kį nu­si­kal­ti­mą, at­ei­ti į vals­ty­bės tar­ny­bą pra­ėjus pen­ke­riems me­tams ir tar­nau­ti vals­ty­bei. Tai bus jau ne­be­pri­ekaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos žmo­gus. Ar tei­sin­gai aš jus su­pra­tau? Jūs tie­siog at­ve­ria­te ke­lią į vals­ty­bės tar­ny­bą ga­na su­dė­tin­goms as­me­ny­bėms? Aš kal­bu apie apy­sun­kius nu­si­kal­ti­mus, nes ten ga­li­me su šia for­mu­luo­te ras­ti tik­rai to­kių, ne­no­rė­čiau aš jums jų var­din­ti, jūs ge­riau ži­no­te. Ar iš tik­rų­jų yra taip?

V. DMITRIJEV. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pa­si­sa­kė, kad nuo­sta­ta dėl vi­sų ty­či­nių nu­si­kal­ti­mų, ku­riuos pa­da­rė as­me­nys, už­draus­ti jiems tar­nau­ti sta­tu­ti­nė­je tar­ny­bo­je yra ne­pro­por­cin­ga nor­ma ir prieš­ta­rau­jan­ti ma­no mi­nė­tiems Kon­sti­tu­ci­jos straips­niams, taip pat kon­sti­tu­ci­niam tei­si­nės vals­ty­bės prin­ci­pui. Mes siū­lo­me da­ry­ti iš­ly­gą, kad dėl ne­sun­kių ir apy­sun­kių, pra­ėjus pen­ke­riems me­tams, taip, tie as­me­nys ga­lės pre­ten­duo­ti į vals­ty­bės tar­ny­bą. Taip pat mes siū­lo­me pa­lik­ti šio­je nor­mo­je nuo­sta­tas, su­si­ju­sias su nu­si­kal­ti­mais vals­ty­bės tar­ny­bai ir vie­šie­siems in­te­re­sams. Tai yra ne vi­siš­kai vi­siems, kaip jūs sa­ko­te, bet gra­duo­ti pa­gal sun­ku­mo laips­nį ir vėl­gi ati­tin­ka­mai per­žiū­rė­ti ki­tus mi­nė­tų straips­nių punk­tus. Bet vi­sa tai da­ro­ma, at­si­žvel­giant į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mą, kad ši nor­ma, ku­ri pri­pa­žin­ta prieš­ta­rau­jan­ti Kon­sti­tu­ci­jai, drau­dė to­kiems as­me­nims iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos sto­ti į sta­tu­ti­nę tar­ny­bą.

PIRMININKAS. Dė­kui. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Ačiū, ger­bia­mas vi­ce­mi­nist­re. Dėl mo­ty­vų no­rin­čių kal­bė­ti ne­ma­tau. Ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi kiek vė­liau.

 

18.23 val.

Pa­tai­sos pa­rei­gū­nų veik­los įsta­ty­mo Nr. XIII-1387 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1029, Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­to 4, 7, 16, 18, 25, 28, 30, 31 ir 32 straips­nių bei prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1030, Pro­ba­ci­jos įsta­ty­mo Nr. XI-1860 5, 6, 8, 10, 17, 18, 21, 22, 25, 28, 32 ir 33 straips­nių pa­kei­ti­mo bei 9 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1031, Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­so 18, 47, 48, 159 ir 183 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1032, Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 589 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1033, Ginklų ir šaud­me­nų kon­tro­lės įsta­ty­mo Nr. IX-705 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-1034, Įsta­ty­mo „Dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių na­rių spren­di­mų baudžiamo­sio­se by­lo­se tar­pu­sa­vio pri­pa­ži­ni­mo ir vyk­dy­mo“ Nr. XII-1322 87 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1035 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-16 klau­si­mų pa­ke­tas, tai yra Pa­tai­sos pa­rei­gū­nų veik­los įsta­ty­mo ir su­si­ju­sių įsta­ty­mų pro­jek­tai. Kvie­čiu tei­sin­gu­mo mi­nist­rę E. Dob­ro­vols­ką į tri­bū­ną pri­sta­ty­ti. Pra­šom. Vi­sus su­si­ju­sius sep­ty­nis įsta­ty­mų pro­jek­tus.

E. DOBROVOLSKA (LF). Svei­ki, ko­le­gos. Dė­ko­ju po­sė­džiu pir­mi­nin­kui už ga­li­my­bę pri­sta­ty­ti vi­są pa­ke­tą.

Pro­jek­tų tiks­las yra Pro­ba­ci­jos tar­ny­bai su­teik­ti dau­giau au­to­no­miš­ku­mo, pa­kei­čiant jos pa­val­du­mą. Kaip pui­kiai ži­no­me, Pro­ba­ci­jos ta­ry­ba šian­dien yra pa­val­di Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tui, o pas­ta­ra­sis – bū­tent Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai. Kaip mes ma­to­me, iš es­mės toks mo­de­lis nepa­si­tvir­ti­no. Iki šiol mes tu­ri­me trū­ku­mą bū­tent me­to­di­nio va­do­va­vi­mo. Iki šiol mes ma­to­me iš­šū­kį dėl ma­te­ria­li­nio ap­rū­pi­ni­mo ir mo­der­ni­za­vi­mo klau­si­mų.

Jei­gu mes pa­žiū­rė­tu­me į sta­tis­ti­ką, per pas­ta­ruo­sius sep­ty­ne­rius me­tus be­veik tris kar­tus pa­dau­gė­jo nu­teis­tų­jų, ku­rie ke­liau­ja bū­tent į Pro­ba­ci­jos tar­ny­bą, o ne į įka­li­ni­mo įstai­gas, nuo 9 tūkst. iki 32 tūkst. Aki­vaiz­du, kad šian­dien Pro­ba­ci­jos tar­ny­ba tu­rė­tų gau­ti au­to­no­miš­ku­mą, ga­li­my­bę sa­va­ran­kiš­kai spręs­ti, dė­lio­tis tiek sa­vo biu­dže­tą, už­si­im­ti tie­sio­gi­ne sa­vo funk­ci­ja. Kaip mes ma­to­me, šian­dien, de­ja, kar­tais yra pa­ski­ria­mos ir funk­ci­jos, ku­rios vi­siš­kai ne­bū­din­gos bū­tent pro­ba­ci­jos pa­rei­gū­nams.

Taip pat no­rė­čiau pa­žy­mė­ti, kad jei­gu žiū­rė­tu­me į Eu­ro­pos Są­jun­gos prak­ti­ką, tai di­džio­jo­je da­ly­je, net­gi 14 Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių, pa­vyz­džiui, Aust­ri­jo­je, Ai­ri­jo­je, Ita­li­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Suo­mi­jo­je, Lat­vi­jo­je pro­ba­ci­jos tar­ny­boms yra su­teik­ta dau­giau ga­lių, iš es­mės jos yra sa­va­ran­kiš­kos, yra pa­val­džios daž­niau­siai Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai, o ben­dra­dar­bia­vi­mas su ana­lo­giš­ku kaip Ka­lė­ji­mo de­par­ta­men­tas ar­ba ki­to­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis yra grin­džia­mas ne sub­or­di­na­ci­ja, o ly­gia­ver­tės part­ne­rys­tės prin­ci­pu. Jei­gu mes žiū­rė­tu­me, Lie­tu­vos baus­mių vyk­dy­mo tei­sės, kri­mi­no­lo­gi­jos moks­li­nin­kai, tarp­tau­ti­nės pro­ba­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jos eks­per­tai taip pat ak­cen­tuo­ja, kad Pro­ba­ci­jos tar­ny­ba tu­ri bū­ti au­to­no­miš­ka, tu­rė­ti ga­li­my­bę ope­ra­ty­viai pri­im­ti spren­di­mus, nes Pro­ba­ci­jos tar­ny­bos vaid­muo ir dar­bo ap­im­tys nuo­lat di­dė­ja, o įka­lin­tų as­me­nų skai­čius ma­žė­ja Lie­tu­vo­je taip pat.

No­rė­čiau taip pat pa­žy­mė­ti, kad įsta­ty­mų pa­kei­ti­mais, ypač ly­di­mų­jų, mes tu­ri­me ir ki­tus smul­kes­nius pa­kei­ti­mus. Pa­vyz­džiui, kai kur yra siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti do­ku­men­tų for­mos ar­ba ją pa­keis­ti, pa­pil­dy­ti re­ko­men­da­ci­jas, pa­ves­ti tvir­tin­ti ki­toms ins­ti­tu­ci­joms, ku­rios tie­sio­giai dir­ba su mi­nė­tais do­ku­men­tais. Siū­lo­ma iš­plės­ti pa­tai­sos pa­rei­gū­nams šau­na­mo­jo gin­klo pa­nau­do­ji­mo ri­bas.

Taip pat no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį dėl lė­šų po­rei­kio – nė­ra nu­ma­to­mas po­rei­kis ki­tiems me­tams. Yra pla­nuo­ja­ma, kad Sei­mui pri­ta­rus įsi­ga­lio­tų nuo lie­pos 1 die­nos, ki­taip sa­kant, ski­ria­mi asig­na­vi­mai tie­siog bū­tų vi­du­ryje me­tų per­skai­čiuo­ti, tie, ku­rie da­bar ski­ria­mi Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tui. Mie­lai at­sa­ky­čiau į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKAS. Ačiū. Pir­ma­sis klau­sia V. Ba­kas. Pra­šom.

V. BAKAS (DFVL). Ger­bia­ma mi­nist­re, ačiū už pri­sta­ty­mą. Mes su ju­mis kal­bė­jo­me prieš tai, ir vi­sai pro­duk­ty­viai. Bet vis tiek no­rė­čiau to­kio jū­sų vie­šo at­sa­ky­mo. Tie pro­jek­tai, ku­riuos jūs čia pri­sta­tė­te, pri­sta­to­mi kaip to­kia gran­dio­zi­nė baus­mių vyk­dy­mo sis­te­mos per­tvar­ka. Bent jau ko­mi­te­tams, ko­mi­si­joms. Bet štai pro­jek­tuo­se yra dau­giau tech­ni­nis pa­kei­ti­mas, kad re­a­liai iš vie­nos įstai­gos da­ro­mos dvi įstai­gos, ar ne? Čia jū­sų rei­ka­las, jū­sų spren­di­mas. Bet vis tiek grįž­tant prie pro­ble­mų. Tai yra kul­tū­ra, tai yra dar­bo są­ly­gos, per­pil­dy­ti ka­lė­ji­mai, ne­vei­kian­ti re­so­cia­li­za­ci­jos sis­te­ma, ką tei­sin­gai jūs pažymi­te sa­vo ko­le­gų pre­zen­ta­ci­jo­se. Ka­da ga­li­ma ti­kė­tis ko­kių nors kon­kre­čių veiks­mų? Kal­bu apie ter­mi­nus, kal­bu apie žings­nius.

An­tra klau­si­mo da­lis. Yra biu­dže­to kon­teks­tas. Vis dėl­to ar ne­ver­tė­tų gal­būt, užuot skai­džius įstai­gas, da­bar teik­ti, pa­vyz­džiui, biu­dže­to pa­tai­sas, ku­rios leis­tų pa­sta­ty­ti nau­jus ka­lė­ji­mus, ati­tin­kan­čius va­ka­rie­tiš­kus stan­dar­tus?

PIRMININKAS. Lai­kas.

E. DOBROVOLSKA (LF). La­bai ačiū ko­le­gai už klau­si­mą ir dė­ko­ju už ga­li­my­bę prieš tai ga­na iš­sa­miai ap­tar­ti si­tu­a­ci­ją. No­rė­čiau gal­būt pa­tai­sy­ti, kad mes ne­kal­ba­me apie įstai­gos at­sky­ri­mą. Mes kal­ba­me apie tai, kad kei­čia­mas įstai­gos pa­val­du­mas – nuo Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to pa­val­du­mo tie­sio­giai Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai. Jei­gu mes pa­žiū­rė­tu­me į sa­vo bro­lių lat­vių pa­tir­tį, bū­tent kai lat­viai pa­kei­tė pa­val­du­mą tie­sio­giai Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai nuo Ka­lė­jimų de­par­ta­men­to, mes pa­ma­tė­me ten­den­ci­ją, kad Pro­ba­ci­jos tar­ny­ba ta­po kur kas veik­les­nė ben­dra­dar­biau­da­ma su so­cia­li­niais part­ne­riais, ge­ro­kai sa­va­ran­kiš­kes­nė ir jos biu­dže­tas or­ga­niš­kai au­go, nes ta­da yra kur kas pa­pras­čiau tu­rint bū­tent pa­val­džią Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai pla­nuo­ti biu­dže­to po­rei­kius ne per Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tą, o tie­sio­giai ben­drau­jant. Tur­būt vie­nas iš iš­šū­kių, ku­rį mes ga­li­me pa­tvir­tin­ti, ku­ris eg­zis­tuo­ja, pa­vyz­džiui, kad Pro­ba­ci­jos tar­ny­ba jau be­veik dve­jus me­tus net ne­tu­rė­jo va­do­vo. Mes tik­rai ma­to­me tas ten­den­ci­jas ir jos iš­lie­ka.

Dėl pa­čios re­for­mos, ką ko­le­ga pa­mi­nė­jo. Tai yra re­for­mos vie­na iš su­de­da­mų­jų da­lių, bet to­li gra­žu nė­ra vi­sa re­for­ma, ku­ri bu­vo pa­mi­nė­ta. Yra daug su­dė­tin­gų da­ly­kų. Tur­būt ne tik sub­kul­tū­ros, bet ir tų il­ga­lai­kių pro­ble­mų mes ne­ga­li­me iš­spręs­ti vie­nu pa­kei­ti­mu. Pir­ma da­lis yra p­ro­ba­ci­ja, ją mes pa­da­ro­me ly­gia­ver­čiu part­ne­riu Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tui, su­tei­kia­me ga­li­my­bę Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tui orien­tuo­tis į įka­li­ni­mo įstai­gas.

An­tru pa­ke­tu mes teik­si­me – tai bū­tent vie­no ju­ri­di­nio as­mens stei­gi­mas. Šian­dien mes tu­ri­me 11 skir­tin­gų. Jei­gu mes žiū­rė­tu­me, kiek lė­šų ski­ria­ma vie­nam nu­teis­ta­jam iš­lai­ky­ti, tai vie­no­je įstai­go­je yra 30 eu­rų, ki­to­je įstai­go­je yra 200 eu­rų. To­kio skir­tu­mo ne­ga­li bū­ti.

Tre­čiu pa­ke­tu mes at­ne­ši­me – tai yra baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­sų vi­sa per­žiū­ra. At­skai­tos taš­ką mes ma­to­me ne tik tarp­tau­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, bet, pa­vyz­džiui, ir Es­ti­jos pa­vyz­dį, kur mes tu­ri­me pa­grin­di­nes nuo­sta­tas ir ne to­kio de­ta­lu­mo, kai la­bai su­dė­tin­ga pa­rei­gū­nui tai­ky­ti.

Ket­vir­tas da­ly­kas, ką ir ko­mi­te­tuo­se mes pri­sta­tė­me ir sa­kė­me, – stra­te­gi­ja, ku­ri bus nu­ma­to­ma iki 2030 me­tų, kiek, ko­kių lė­šų rei­kia, in­ves­ti­ci­jų, ko­kį tur­tą mes nau­do­si­me to­liau, o ko­kio mums rei­kia at­si­sa­ky­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, iš da­lies aš bu­vau su­for­mu­la­vęs klau­si­mą, jūs ža­da­te tris pa­ke­tus, ne­pa­sa­kė­te, ka­da bus tie ki­ti. Žiū­rė­da­mas į ši­tą įsta­ty­mą, vi­siš­kai su­tin­ku su ko­le­ga, kad tai yra toks me­cha­ni­nis įsta­ty­mų pa­kei­ti­mas, kur vie­toj vie­nos kon­to­ros at­si­ran­da dvi kon­to­ros. Bet ta­da ma­no klau­si­mas. Jei­gu jūs sa­ko­te, kad bro­liu­kai pa­da­rė ir iš kar­to dar­bas pa­si­kei­tė, kas truk­do, ne­at­sky­rus ši­tų įstai­gų, pa­ge­rin­ti dar­bą? Jūs mi­nist­rė, jums pa­val­dus Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to va­do­vas ir vi­sas de­par­ta­men­tas. Tai kokia pro­ble­ma? Ne­klau­so jū­sų, jū­sų ko­man­da ne­ga­li pa­reng­ti to­kių pa­tai­sų, ku­rios pri­vers­tų Pro­ba­ci­jos tar­ny­bą dirb­ti daug ge­riau, ar dar ko­kios nors tre­čios pro­ble­mos? Ačiū jums.

E. DOBROVOLSKA (LF). Dė­ko­ju už la­bai įdo­mų ir tin­ka­mą klau­si­mą. Aš no­rė­čiau tur­būt at­kreip­ti dė­me­sį, ko­dėl lat­viai tu­rė­jo tą pro­ver­žį, ku­rį mes ma­to­me, at­si­ti­ko po ke­le­rių me­tų po pa­kei­ti­mo. Kai Pro­ba­ci­jos tar­ny­ba tam­pa sa­va­ran­kiš­ka, ji sa­va­ran­kiš­kai rū­pi­na­si ne tik tarp­tau­ti­niais pro­jek­tais, ji ne tik sa­va­ran­kiš­kai dė­lio­ja sa­vo ma­te­ria­li­nį ap­rū­pi­ni­mą, ji pa­ti rū­pi­na­si sa­vo mo­der­ni­za­vi­mu ir per­so­na­lu. Kai mes kal­ba­me, ko­dėl tas po­ky­tis ne­ga­lė­tų jau da­bar įvyk­ti, tai tur­būt rei­kia pa­žiū­rė­ti, kad tai nė­ra šio tei­sin­gu­mo mi­nist­ro, pra­ei­to tei­sin­gu­mo mi­nist­ro, tai yra de­šimt­me­čių pro­ble­ma.

Ką mes ma­to­me ir ką jau pa­kei­tė­me, ką ga­lė­jo­me be įsta­ty­mų pa­kei­ti­mo? Ar­ti­miau­siu me­tu mes tu­rė­tu­me tu­rė­ti Pro­ba­ci­jos tar­ny­bos va­do­vą. Ki­tas pla­nuo­ja­mas žings­nis – jau ki­tais me­tais iš skir­tų asig­na­vi­mų su­pla­nuo­ti, ko­kia da­lis per­ei­na Pro­ba­ci­jos tar­ny­bai. Tre­čias da­ly­kas, ką mes kal­bė­jo­me apie Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tą ir įka­li­ni­mo įstai­gų vie­ną ju­ri­di­nį as­me­nį, koks yra pla­nuo­ja­mas pa­da­ry­ti es­mi­nis po­ky­tis, tai yra su­da­ry­ti ga­li­my­bes me­to­diš­kai va­do­vau­ti įka­li­ni­mo įstai­goms, kon­cen­truo­tis į di­džiau­sias pro­ble­mas, o pro­ba­ci­ją įga­lin­ti už­si­im­ti tais as­me­ni­mis, ku­rie ne­ke­liau­ja į įka­li­ni­mo įstai­gas ir ne­tu­rė­tų į jas grįž­ti nie­ka­da.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, jūs ma­nęs ne­įti­ki­no­te. Jūs kal­ba­te apie tai, kad yra nu­ma­ty­ta, Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tas bus vie­nas, vi­sus su­jung­si­me, vie­nas ju­ri­di­nis vie­ne­tas ir taip to­liau. Bū­tu­mė­te at­ne­šę vi­są pa­ke­tą iš kar­to, kaip jūs gal­vo­ja­te, ko­kia tu­rė­tų bū­ti struk­tū­ra, gal­būt ir įti­kin­tu­mė­te. Da­bar at­skir­da­mi vie­ną jūs gal­vo­ja­te, kad re­zul­ta­tas iš kar­to šok­tels ir pa­si­keis. La­bai taik­liai pa­klau­sė ger­bia­mas ko­le­ga Al­gir­das, aš ir­gi tą pa­tį bu­vau už­si­ra­šiu­si. Part­ne­rys­tės prin­ci­pai, jūs sa­ko­te, or­ga­niš­kai au­ga biu­dže­tas. Kaip tai ga­li tu­rė­ti įta­kos, jūs man at­sa­ky­ki­te, or­ga­niš­kai… Jūs pa­ti sa­vo kal­bo­je pa­sa­kė­te, or­ga­niš­kai biu­dže­tas au­ga. Man tai klau­si­mas, nie­kaip ne­ga­liu su­pras­ti. Tai ar ne­no­rė­jo­te iš kar­to at­neš­ti vi­so pa­ke­to, kaip rei­kė­tų vi­są struk­tū­rą su­tvar­ky­ti? Ačiū.

E. DOBROVOLSKA (LF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Kai mes ma­to­me pa­čią vi­su­mą, ką ko­le­ga V. Ba­kas klau­sė, kaip at­ro­dė pa­ti su­pla­nuo­ta re­for­ma, tai bū­tent pa­mi­nė­jau su­de­da­mą­sias da­lis. Jei­gu mes kal­ba­me, ko­dėl yra eta­piš­ku­mas, tai vi­sų pir­ma dėl pa­ruo­šia­mų­jų dar­bų. Yra su­dė­lio­ja­mi tie dar­bai, ką mes kal­ba­me apie pro­ba­ci­ją, ku­ri tu­rė­tų star­tuo­ti, Sei­mui pri­ta­rus, nuo lie­pos 1 die­nos, tai yra nuo ki­tų me­tų vi­du­rio. Kai mes kal­ba­me apie įka­li­ni­mo įstai­gas, po­rei­kį, kiek už­truk­tų su­tvar­ky­ti tiek po­įsta­ty­mi­nes… Juo­lab mes da­bar tu­ri­me kon­sul­ta­ci­jas su pro­fe­si­nė­mis są­jun­go­mis, su ne­vy­riau­sy­bi­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, su pa­čiais dir­ban­čiais pa­rei­gū­nais, ku­rie jau da­bar tei­kia pa­siū­ly­mus dėl tos kon­cep­ci­jos. Mes no­ri­me at­neš­ti ga­lu­ti­nį va­rian­tą, ku­ris, be­je… Sei­mui net­gi ne­rei­kė­tų pri­tar­ti, kaip ga­lu­ti­nai at­ro­dy­tų ta vi­di­nė struk­tū­ra vie­no ju­ri­di­nio as­mens, bet mes no­ri­me tu­rė­ti vi­są kon­cep­tą, apie ku­rį ga­lė­tu­me kal­bė­ti ir ma­ty­ti vi­su­mą. Kai mes kal­ba­me apie Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­so per­žiū­rą, ka­dan­gi mes kal­ba­me ne apie at­ski­rų straips­nių per­žiū­rą, bet vi­są vien­ti­są, kad mes tu­rė­tu­me ati­tin­kan­tį tarp­tau­tinius stan­dar­tus, mes pui­kiai su­vo­kia­me, kad tai yra lai­kui im­lus klau­si­mas, da­ro tie pa­tys žmo­nės, ku­rie dir­ba ši­tais baus­mių vyk­dy­mo po­li­ti­kos klau­si­mais.

Aš no­rė­čiau grįž­ti prie jū­sų klau­si­mo, kaip au­ga tas biu­dže­tas. Jei­gu mes pa­žiū­rė­tu­me į tas 14 vals­ty­bių, ku­rios at­sky­rė Pro­ba­ci­jos tar­ny­bą nuo Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to ir per­da­vė pa­val­du­mą Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai, kas įvy­ko. Kai tu­ri­me tie­sio­giai pa­val­džią įstai­gą, pla­nuo­da­mi biu­dže­tą tie­sio­giai pa­val­džiai įstai­gai mes ga­li­me orien­tuo­tis tiek į dar­bo už­mo­kes­tį, tiek į ma­te­ria­li­nį ap­rū­pi­ni­mą, tiek į kom­pe­ten­ci­jų kė­li­mą. Šian­die­ną, ka­dan­gi mes tu­ri­me tą dvi­gu­bą pa­val­du­mą, tuos veiks­mus tu­rė­tų at­lik­ti Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tas. Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to di­džiau­sias iš­šū­kis, kai tu tu­ri Pro­ba­ci­jos tar­ny­bą ir įka­li­ni­mo įstai­gas, ku­rios tu­ri dar di­des­nių skau­du­lių, ati­tin­ka­mai dė­me­sį ski­ri tur­būt įka­li­ni­mo įstai­goms.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­ma mi­nist­re, na, aiš­ku tik vie­na, kad pi­ni­gų nė­ra, ir ne­aiš­ku, ka­da bus. Su­si­da­rė toks įspū­dis. Ta­čiau Pro­ba­ci­jos tar­ny­bos dar­buo­to­jams nė­ra svar­bu, kam ji bus pa­val­di – ar Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai, ar Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tui, svar­bu, kad bū­tų jiems lė­šų. Ar yra pa­si­kei­tu­si da­bar, šian­dien si­tu­a­ci­ja, ger­bia­ma mi­nist­re?

Prieš po­rą me­tų į ma­ne kreip­da­vo­si Pro­ba­ci­jos tar­ny­bos žmo­nės, kad vie­nam ra­jo­nui yra du au­to­mo­bi­liai, du dar­buo­to­jai ap­tar­nau­ja ir va­ži­nė­ja ma­žiau­siai pas 30–40 bu­vu­sių nu­teis­tų­jų į kai­mus. Ne­sau­gu, ne­ži­no, ką ras: ar gir­tą, ar ap­kvai­tu­sį. Va­žiuo­ja mer­gi­nos. Ar ta si­tu­a­ci­ja kiek yra pa­ge­rė­ju­si šian­dien, ar ne, ar pa­na­ši si­tu­a­ci­ja?

An­tra. Čia daug ra­šo­ma, kad pa­tai­sos pa­rei­gū­nai tu­ri tei­sę nau­do­ti…

PIRMININKAS. Lai­kas, ko­le­ga.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). …į gy­vū­ną, į trans­por­to prie­mo­nę ga­li ten iš­šau­ti, ta­čiau žmo­nės, ypač mer­gi­nos, va­žiuo­ja pas…

PIRMININKAS. Už­duo­ki­te klau­si­mą.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). …ag­re­sy­vius žmo­nes ir ne­tu­ri ga­li­my­bių jų su­tram­dy­ti. Ar si­tu­a­ci­ja kiek pa­si­kei­tu­si?

E. DOBROVOLSKA (LF). Jei­gu lei­si­te, pa­mė­gin­siu de­ta­liai at­sa­ky­ti į jū­sų klau­si­mus. Aš no­rė­čiau jū­sų…

PIRMININKAS. Iki 2 mi­nu­čių, mi­nist­re.

E. DOBROVOLSKA (LF). Tik­rai spė­siu iki 2 mi­nu­čių. No­rė­čiau pa­tiks­lin­ti jū­sų pa­sa­ky­mą – pi­ni­gų nė­ra. Įka­li­ni­mo įstai­gos – Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tas ir Pro­ba­ci­jos tar­ny­ba, kuri šian­dien yra pa­val­di Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tui, gau­na virš 80 % Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos lė­šų. Klau­si­mas yra, kaip efek­ty­viai yra nau­do­ja­mos lė­šos ir ar tei­sin­gai yra pa­skirs­to­ma. Pa­si­žiū­rė­ki­me: Pro­ba­ci­jos tar­ny­bos pa­rei­gū­nai pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą tik­rai yra aukš­čiau, in­ten­sy­vių ir pa­pil­do­mų funk­ci­jų tu­ri, bet gau­na ma­žes­nį at­ly­gi­ni­mą ne­gu įka­li­ni­mo įstai­gų pa­rei­gū­nai, tad mes tu­ri­me klau­si­mų. Jei­gu mes žiū­rė­tu­me į dis­po­nuo­ja­mą tur­tą, tai jau pa­da­rė Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja, da­lis tur­to… Pa­gal funk­ci­jas, tar­kim, tu­ri­me gy­vū­nė­lių prie­glau­dą, per­duo­tą ki­tai įstai­gai, mes tu­ri­me pa­sta­tų, ku­rių jau de­šimt­me­tį ne­nau­do­ja­me, bet vis dar ski­ria­me lė­šų jiems iš­lai­ky­ti. Yra ne pi­ni­gų sky­ri­mo klau­si­mas, o kiek mes esa­me są­mo­nin­gi, kad tai yra efek­ty­viai nau­do­ja­ma. Tuo la­biau kad da­bar, kai mes kal­ba­me apie bū­tent se­ną Šiau­lių in­ves­ti­ci­nį pro­jek­tą, jis yra per­žiū­rė­tas, iš nau­jo dė­lio­ja­mas ir bus ju­da­ma to­liau.

Ką aš no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti dėl jū­sų klau­si­mo, aš no­rė­čiau ne­be­gir­dė­ti su ly­ties pa­grin­du su­sie­to, kai pa­rei­gū­nės va­žiuo­ja, nes va­žiuo­ja tiek vy­rai, tiek mo­te­rys ir pui­kiai su­si­tvar­ko tiek mo­te­rys, tiek vy­rai.

Ki­tas da­ly­kas. Jei­gu mes kal­bė­tu­me apie bū­tent ma­te­ria­li­nį ap­rū­pi­ni­mą, man bu­vo keis­ta gir­dė­ti iš pro­ba­ci­jos pa­rei­gū­no pa­sa­ky­mą, kad pa­pra­šo Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to, pa­vyz­džiui, lie­me­nių ar­ba ki­tų prie­mo­nių. Pro­ba­ci­jos tar­ny­ba tu­ri bū­ti įga­li pa­ti nu­sta­ty­ti, ko jiems rei­kia, kiek apy­ko­jų, kiek bū­tent dar­bo prie­mo­nių, ir sa­va­ran­kiš­kai nu­si­pirk­ti.

PIRMININKAS. Ačiū, mi­nist­re. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus.

Da­bar dėl mo­ty­vų. Prieš kal­bės V. Ba­kas. Pra­šom. Per­lei­džia A. Sy­sui. Pra­šom kal­bė­ti, Al­gir­dai Sy­sai.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau pra­dė­ti tais žo­džiais, ku­riuos pa­sa­kė Lai­ma. Mi­nist­rės drą­sūs at­sa­ky­mai ma­nęs kaž­kaip ne­įti­ki­no. Aš ma­nau, kad jei­gu tik­rai no­ri­ma da­ry­ti tam tik­ras re­for­mas dėl šios tar­ny­bos, aš la­bai no­rė­čiau ma­ty­ti, kad iš pra­džių pra­de­da­mos spręs­ti tos de­gan­čios pro­ble­mos, ku­rių šian­dien yra, ypač Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­te. Apie tai ne vie­ną kar­tą ir Sei­me kal­bė­ta, ir pa­rei­gū­nai skun­džia­si. Bet mes pra­de­da­me nuo vie­nos kon­to­ros skai­dy­mo į dvi, ir stei­gi­mas pa­pil­do­mų, ne­ži­nau, ko­kio ten laips­nio va­do­vas bus – ge­ne­ro­las ar ma­žes­nio laips­nio. Lauk­čiau vi­sų įsta­ty­mų ir ta­da gal­būt ma­no nuo­mo­nė keis­tų­si.

Da­bar aš ma­tau to­kį dirb­ti­nį pa­skai­dy­mą į dvi kon­to­ras, o ar bus dau­giau kas nors pa­da­ry­ta, ar ne, ne­la­bai ti­kiu. Vien tik­tai at­sky­ri­mas Pro­ba­ci­jos tar­ny­bos tur­būt to­kių re­zul­ta­tų, kaip mi­nist­rė vis ape­lia­vo į ki­tų ša­lių pa­tir­tį, tik­rai ne­duo­tų.

PIRMININKAS. Už kal­bės E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, tarp­tau­ti­nė pa­tir­tis taip pat yra svar­bi ir nie­kas ne­ži­no, kaip čia iš tik­rų­jų bus. Svars­ty­mas ko­mi­te­te kaip tik ir yra ge­ra pro­ga apie tai pa­kal­bė­ti – ir apie są­ly­gas, ir apie ki­tus da­ly­kus, su­si­ju­sius ir su pro­ba­ci­ja, ir ap­skri­tai vi­daus tar­ny­bos sis­te­ma. Ma­ny­čiau, pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo ir svars­to­me ko­mi­te­tuo­se. Taip, ko ge­ro, dau­giau bus nau­dos, ne­gu ne­svars­ty­tu­me ir ne­ma­ty­tu­me tų pro­ble­mų, ku­rios yra.

PIRMININKAS. Dė­kui. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Ap­si­sprę­si­me ir bal­suo­si­me. Bal­sa­vi­mas bu­vo nu­ma­ty­tas 18 val. 45 min. Ma­nau, jei­gu tuo lai­ku ne­spė­si­me, tuo­met 18 val. 55 min. ar pa­na­šiu lai­ku tik­rai tu­rė­tu­me bal­suo­ti.

 

18.40 val.

Tech­no­lo­gi­jų ir ino­va­ci­jų įsta­ty­mo Nr. XIII-1414 2, 6, 7, 10, 11, 14, 15, 18, 19, 23, 25, 26 ir 27 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1059, Moks­lo ir stu­di­jų įstaty­mo Nr. XI-242 14, 181 ir 84 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1060, Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio ver­slo plėt­ros įsta­ty­mo Nr. VIII-935 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-1061, Ino­va­ci­jų ska­ti­ni­mo fon­do įsta­ty­mo Nr. XIII-3167 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1062 (pa­tei­ki­mas)

 

Kvie­čiu A. Ar­mo­nai­tę, eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nist­rę, pri­sta­ty­ti dar­bo­tvarkės 2-18 klau­si­mą, tai yra ke­tu­rių įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­ke­to pa­tei­ki­mas. Kaip pa­grin­di­nis Tech­no­lo­gi­jų ir ino­va­ci­jų įsta­ty­mas.

A. ARMONAITĖ (LF). Svei­ki, la­bas va­ka­ras. Šią vė­ly­vą Lie­tu­vai va­lan­dą leis­ki­te pri­sta­ty­ti Vy­riau­sy­bės Sei­mui tei­kia­mą įsta­ty­mų pa­ke­tą, pra­de­dan­tį Lie­tu­vo­je ino­va­ci­jų re­for­mą. Mū­sų tiks­las yra aukš­tos pri­dė­ti­nės ver­tės eko­no­mi­ka. Tiks­las yra, kad čia, Lie­tu­vo­je, dau­giau moks­las ir ver­slas ben­dra­dar­biau­tų ir su­kur­tų aukš­tos pri­dė­ti­nės ver­tės pro­duk­tų, pa­slau­gų, kad tai ga­liau­siai virs­tų di­des­niais at­ly­gi­ni­mais mū­sų žmo­nėms ir ap­skri­tai tur­tin­ges­ne, au­gan­čia eko­no­mi­ka.

Iki 2030 me­tų mes pla­nuo­ja­me, įgy­ven­di­nę šią re­for­mą, pa­dvi­gu­bin­ti aukš­tos pri­dė­ti­nės ver­tės pro­duk­tų ir pa­slau­gų eks­por­to da­lį. Šiuo me­tu eks­por­to da­lis yra ga­na kuk­li – 13 %. Taip pat pla­nuo­ja­me iki 2030 me­tų pa­tri­gu­bin­ti pri­va­čias in­ves­ti­ci­jas į moks­li­nius ty­ri­mus ir eks­pe­ri­men­ti­nę plėt­rą. Taip pat pa­siek­ti, kad kas ant­ros įmo­nės pro­duk­ty­vu­mas bū­tų aukš­tes­nis nei Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kis. Šian­dien sis­te­ma yra frag­men­tuo­ta, vi­si ir kar­tu nie­kas Lie­tu­vo­je ne­už­si­i­ma ino­va­ci­jo­mis, tu­ri­me ke­le­tą agen­tū­rų, ku­rios iš tie­sų tu­ri daug dar­bų, ta­čiau jų funk­ci­jas rei­kia la­biau ko­or­di­nuo­ti, tie­są sa­kant, ir kon­so­li­duo­ti, tai mes šiuo me­tu ir da­rome. Mes no­ri­me skai­čiuo­ti ši­tos po­li­ti­kos po­vei­kį, no­ri­me ug­dy­ti žmo­nių kom­pe­ten­ci­jas ir tu­rė­ti re­a­lų, tik­rą kom­pe­ten­ci­jų cen­trą vals­ty­bė­je, ži­no­ma, tva­riai fi­nan­suo­ti bei ko­or­di­nuo­ti ino­va­ci­jų po­li­ti­ką.

Ne­ma­žai ins­ti­tu­ci­jų, ku­rių ben­druo­me­nės na­riai mes esa­me, pa­vyz­džiui, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ar Eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­ja, Lie­tu­vai nuo­lat re­ko­men­duo­ja per­tvar­ky­ti sa­vo ino­va­ci­jų po­li­ti­ką. Štai pa­ci­tuo­siu, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja 2017 me­tais ra­šo: „Ino­va­ci­jų po­li­ti­kos sis­te­ma per daug frag­men­tuo­ta, nė­ra nei efek­ty­vi, nei veiks­min­ga ir ve­da vie­šo­jo fi­nan­sa­vi­mo iš­sklai­dy­mo link. Re­ko­men­da­ci­ja – su­kur­ti vie­ną na­cio­na­li­nę ver­slo ir ino­va­ci­jų pa­ra­mos agen­tū­rą.“ 2016 me­tais, o vė­liau ir šie­met Eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­ja Lie­tu­vai taip pat re­ko­men­duo­ja tris agen­tū­ras su­jung­ti į vie­ną ir taip sti­p­rin­ti tiek kom­pe­ten­ci­jas, tiek ko­or­di­na­vi­mą, tiek fi­nan­sa­vi­mą pa­si­tel­kiant Busi­ness Fin­land, Suo­mi­jos, mo­de­lį.

Mū­sų ko­man­da, ži­no­ma, iš­nag­ri­nė­jo vi­sų gy­vy­bin­gų eko­no­mi­kų, pa­na­šaus dy­džio eko­no­mi­kų pa­tir­tį. Iš­nag­ri­nė­jo­me Bu­si­ness Swe­den, Bu­si­ness Fin­land, Če­ki­jos ino­va­ci­jų agen­tū­ros, Iz­ra­e­lio, Pran­cū­zi­jos sėk­mės is­to­ri­jas, na, gal ne vi­sa­da ir sėk­mės, ir siū­lo­me kon­so­li­duo­ti tris agen­tū­ras Lie­tu­vo­je, tai yra Lie­tu­vos ver­slo pa­ra­mos agen­tūrą, „Ver­slią Lie­tu­vą“ ir da­lį „Mitos“ funk­ci­jų, su­si­ju­sių bū­tent su tech­no­lo­gi­jo­mis ir ino­va­ci­jo­mis. Mes ti­ki­mės, jog ši­ta žmo­nių ko­man­da au­gins, kaip ir mi­nė­jau pri­sta­ty­mo pra­džio­je, Lie­tu­vos eks­por­tą, taip pat ir aukš­tos pri­dė­ti­nės ver­tės eks­por­tą, su­stip­rins kom­pe­ten­ci­jas, su­stip­rins tin­kla­vei­ką ir taip pat su­teiks ver­slui pri­ei­gą prie fi­nan­sų.

Ši­tas įsta­ty­mų pa­ke­tas by­lo­ja ne tik apie kon­so­li­da­ci­ją ir am­bi­cin­gus tiks­lus ku­riant aukš­tos pri­dė­ti­nės ver­tės eko­no­mi­ką, juos ne­se­niai įvar­di­nau, jis taip pat tu­ri ir ke­le­tą ki­tų pa­kei­ti­mų. Leis­ki­te la­bai trum­pai pri­sta­ty­siu. Jis pa­tiks­li­na Moks­lo, tech­no­lo­gi­jų ir ino­va­ci­jų ta­ry­bos vaid­me­nį prie Vy­riau­sy­bės, jos tiks­las yra pa­dė­ti Vy­riau­sy­bei ko­or­di­nuo­ti spren­di­mus, rei­ka­lin­gus su­kur­ti veiks­min­gas ir efek­ty­vias prie­lai­das moks­lo, tech­no­lo­gi­jų ir ino­va­ci­jų po­li­ti­kai for­muo­ti ir įgy­ven­din­ti, pa­tiks­li­na są­vo­kas, mi­nis­te­ri­jų funk­ci­jas. Mie­lai at­sa­ky­siu į jū­sų klau­si­mus ir pra­šau pa­lai­ky­mo.

PIRMININKAS. Ačiū. Pir­ma­sis klau­sia E. Gent­vi­las. Pra­šom.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­ma ko­le­ge, abe­jo­nių ne­ke­lia pats tiks­las Ino­va­ci­jų agen­tū­rą su­kur­ti kaip vis­ką ko­or­di­nuo­jan­čią. Ta­čiau su­si­ti­ki­me su jū­sų vi­ce­mi­nist­re ir ki­tais mi­nis­te­ri­jos žmo­nė­mis gir­dė­jo­me dar vie­ną da­ly­ką, iš­sa­ky­tą kaip pro­ble­mi­nį, kad yra la­bai daug ap­lin­ky­bių, ne­ska­ti­nan­čių įmo­nių re­gist­ruo­ti ino­va­ci­jas ar­ba im­tis ino­va­ci­jų, ki­taip sa­kant, ši­to ver­slo ino­va­ci­jų ap­lin­ka yra to­kia, ku­rią rei­kė­tų tai­sy­ti.

Tai, ma­no su­pra­ti­mu, klau­si­mas jums, kas iš to, jei­gu su­kur­si­me Ino­va­ci­jų agen­tū­rą kaip vie­ną ins­ti­tu­ci­ją, ku­ri tuo už­si­ims, tai jau yra ge­rai, ta­čiau jei­gu bus pa­lik­tos tos vi­sos ap­lin­ky­bės, ku­rios truk­do ino­va­ci­jų pro­ce­sui, ne­pai­sant to, ar bus trys, ar vie­na agen­tū­ra. Pa­vyz­džiui, pas­ku­ti­nis sa­ki­nys, kon­kre­tus pa­sa­ky­mas: pa­čios įmo­nės ne­no­ri de­kla­ruo­ti vyk­do­mų ino­va­ci­jų, nes Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja už­si­i­ma to pro­ce­so biu­ro­kratizavimu.

PIRMININKAS. Lai­kas.

E. GENTVILAS (LSF). Taisy­ki­me tuos da­ly­kus.

A. ARMONAITĖ (LF). Šiaip jau pla­tus klau­si­mas. Iš es­mės ką siū­lo ši­tas įsta­ty­mų pa­ke­tas, kurį aš da­bar at­ne­šiau, tai, kaip ir mi­nė­jau, tiek kom­pe­ten­ci­jų, ku­rias tu­ri vals­ty­bė, su­stip­ri­ni­mą, tiek ga­li­my­bę ver­slui kreip­tis ne į de­šimt agen­tū­rų, o į vie­ną, tiek pa­žan­gių pa­slau­gų ir pro­duk­tų eks­por­to plėt­rą.

Da­bar yra ke­le­tas ki­to­kių ins­ti­tu­ci­nių ap­ri­bo­ji­mų, vie­ną iš jų jūs pa­mi­nė­jo­te. Jei­gu jūs klaus­tu­mė­te, pa­vyz­džiui, dar ma­no as­me­ni­nės nuo­mo­nės (ir čia tik­rai sakau tik sa­vo as­me­ni­nę nuo­mo­nę), ino­va­ci­jas taip pat pa­ska­tin­tų ir ne­ap­mo­kes­ti­na­mas rein­ves­tuo­ja­mas pel­nas. Mes tu­ri­me vi­są že­mė­la­pį veiks­mų, tarp jų ir ma­žes­nę biu­ro­kratiją, jis ga­lė­tų pa­dė­ti įmo­nėms. Pa­mi­nė­jo­te Vals­ty­bi­nę mo­kes­čių ins­pek­ci­ją, bet yra ir ki­tų truk­džių. Tai yra vi­sas že­mė­la­pis vei­ks­mų, kuriuos rei­kia at­lik­ti. Tie­są sa­kant, su­si­tvar­kius tą ins­ti­tu­ci­nį kie­mą, mums bus leng­viau tai pa­da­ry­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia L. Sa­vic­kas. Pra­šom.

L. SAVICKAS (DFVL). La­bai ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, tik­riau­siai vie­nas iš tų klau­si­mų, kur, ti­kiuo­si, bus ga­li­ma kal­bė­ti apie vie­ny­bės są­ly­gą, nes iš tik­rų­jų pro­jek­tas sa­vo es­me, ma­no ver­ti­ni­mu, tę­sia pra­ėju­sios Vy­riau­sy­bės pra­dė­tus dar­bus šio­je sri­ty­je – ino­va­ci­jų re­for­mos, ino­va­ci­jų agen­tū­ros stei­gi­mas. Gal ga­lė­tu­mė­te šiek tiek pa­ko­men­tuo­ti, ar ne­ma­to­te ri­zi­kų fi­nan­sų pras­me, kon­so­li­duo­da­mi agen­tū­ras? Biu­dže­tas, sa­ky­čiau, tuo lai­ko­tar­piu tik­rai ne­di­dė­ja.

Ir ar, jū­sų aki­mis, pa­čias dar­buo­to­jų vie­tas šiuo lai­ko­tar­piu pla­nuo­ja­ma iš­sau­go­ti, gal­būt nu­ma­to­mas au­gi­mas? Kaip jūs tą as­pek­tą įsi­vaiz­duo­ja­te, nes ter­mi­nai jau šių me­tų pa­bai­ga, ki­tų me­tų pra­džia? Ačiū.

A. ARMONAITĖ (LF). Taip, čia ga­li bū­ti ir dau­giau klau­si­mų apie fi­nan­sus. Jei­gu ga­li­ma, tru­pu­tį pla­čiau at­sa­ky­siu. Šiuo me­tu trys agen­tū­ros, ku­rias kon­so­li­duo­ja­me, iš vals­ty­bės biu­dže­to gau­na apie 30 mln. eu­rų. Dar apie 30 mln. eu­rų yra tech­ni­nės pa­ra­mos lė­šos. Tech­ni­nė pa­ra­ma, tai yra pa­tal­pų nuo­mos da­ly­kai ir pa­na­šiai, juos, pa­vyz­džiui, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja su­tei­kia Ver­slo pa­ra­mos agen­tū­rai. Ži­no­me, kad ši­tos tech­ni­nės pa­ra­mos lė­šos tru­pu­tį ma­žės.

Dar ne­sa­me pa­tvir­ti­nę biu­dže­to, jis iš Sei­mo su­grįš į Vy­riau­sy­bę, bet šiuo me­tu iš vals­ty­bės biu­dže­to Ino­va­ci­jų agen­tū­rai yra nu­ma­ty­ta be­veik 14 mln. eu­rų, dau­giau ne­gu 13 mln. eu­rų. Bet čia ne­iš­si­gąs­ki­me, kal­ba­me apie vals­ty­bės biu­dže­to lė­šas. Ši agen­tū­ra tu­rės ga­li­my­bę ad­mi­nist­ruo­ti struk­tū­ri­nę eu­ro­pi­nę pa­ra­mą, nes Lie­tu­vos ver­slo pa­ra­mos agen­tū­ra, ku­ri ir bus Ino­va­ci­jų agen­tū­ros da­lis, yra įtrauk­ta į Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos val­dy­mo ko­or­di­na­vi­mo sis­te­mą. Tai­gi nau­jas pa­ra­mos eta­pas bus ad­mi­nist­ruo­ja­mas ši­tos agen­tū­ros ir, man at­ro­do, tai yra ga­na svar­bi ži­nia ver­slui.

Dar dau­giau. Lie­tu­va (tie­sa, ne Ino­va­ci­jų agen­tū­ra, ko ge­ro, tai bus ki­ta agen­tū­ra) taip pat tu­rės ne­ma­žai in­ves­ti­ci­jų į ino­va­ci­jas su Eu­ro­pos at­si­ga­vi­mo fon­do „Nau­jos kar­tos Eu­ro­pa“, „Nau­jos kar­tos Lie­tu­va“ lė­šo­mis. Pa­pras­tai kal­bant, pi­ni­gų bus. Svar­biau­sia, kad jie bū­tų pra­s­min­gai ir tiks­lin­gai in­ves­tuo­ja­mi. Man at­ro­do, čia tas kom­pe­ten­ci­jos ug­dy­mo ele­men­tas agen­tū­ro­je yra la­bai svar­bus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tie­sų op­ti­mis­tiš­kai nu­tei­kia, kad pi­ni­gų bus. Vi­sa­da mes sa­ko­me, kad pi­ni­gų bus, bet ne vi­sa­da jų už­ten­ka. Kaip tik ir jū­sų ta Vy­riau­sy­bės įga­lio­ta ins­ti­tu­ci­ja taip pat for­muos, ga­li­ma sa­ky­ti, moks­lo po­li­ti­ką, ta­čiau vėl­gi la­bai pri­klau­so nuo fi­nan­sa­vi­mo. Vals­ty­bės pi­ni­gų vi­sa­da ne­už­ten­ka. Mes ti­ki­mės, kad vis dėl­to prie moks­li­nių ty­ri­mų pri­si­dės ir ver­slas. Iš tik­rų­jų ar ši agen­tū­ra tu­rės ko­kių mo­de­lių gal­būt ko­fi­nan­suo­ti ar­ba kaip nors pri­trauk­ti di­des­nį kie­kį lė­šų iš pri­va­taus ver­slo, nes šiuo me­tu ap­skri­tai moks­lo fi­nan­sa­vi­mas iš vals­ty­bės biu­dže­to yra že­mu­mo­se, o dar di­des­nė­se že­mu­mo­se iš pri­va­taus ver­slo. Tai ar tik­rai bus koks nors po­stū­mis šio­je pu­sė­je?

A. ARMONAITĖ (LF). Taip. Ko­le­ga, ne­ži­nau, ar pa­vy­ko nu­girs­ti, pa­čio­je pra­džio­je ir pri­sta­čiau, kad mū­sų tiks­las, pra­de­dant šį po­ky­tį, yra de­šimt­me­čiui į prie­kį. Ti­ki­mės, kad 2030 me­tais pri­va­čios in­ves­ti­ci­jos į moks­li­nius ty­ri­mus ir eks­pe­ri­men­ti­nę plėt­rą pa­tri­gu­bės – nuo 0,34 % (tas yra da­bar) iki 1,7 %. Kaip sa­ko­ma, val­sas šo­ka­mas dvie­se. Ne tik vals­ty­bė, bet ir ver­slas tu­ri in­ves­tuo­ti. Ti­kiuo­si, kad tos pa­ska­tos, čia ir at­sa­ky­da­ma į E. Gent­vi­lo klau­si­mą tą tu­rė­jau ome­ny­je, mums apie pa­ska­tas rei­kia gal­vo­ti ne tik kal­bant apie ins­ti­tu­ci­nę są­ran­gą, bet ir ap­skri­tai apie re­gu­lia­vi­mą.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, prieš tai bu­vęs pro­jek­tas, kad ki­toks, da­bar yra, kad kon­so­li­duo­ja­me. Iš tik­rų­jų tai yra gal­būt ir tiks­lin­ga, nes kar­tais bū­na taip, kad net ne­ži­no ver­slas, kur iš tik­rų­jų rei­kė­tų kreip­tis. Ei­ni į vie­ną, į ki­tą – taip mė­tai­si ir ne­be­ži­nai, kur gau­ti tą fi­nan­sa­vi­mą ir kur su­ras­ti pa­gal­bą.

Ma­no klau­si­mas bū­tų. Jūs ak­cen­ta­vo­te kom­pe­ten­ci­jas. Kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, kaip jūs su­kur­si­te, jei­gu jūs su to­mis pa­čio­mis… lie­ka tie pa­tys spe­cia­lis­tai, taip to­liau, kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te pa­kel­ti vi­sų spe­cia­lis­tų kom­pe­ten­ci­ją, kad tai tik­rai bū­tų tai, ko aš at­ėjau bū­tent į šį cen­trą ir aš gau­nu vi­są in­for­ma­ci­ją, vi­są pa­gal­bą su­tei­kia man bū­tent tie pa­tys spe­cia­lis­tai? Ačiū.

A. ARMONAITĖ (LF). Aš ne­no­riu jo­kiu bū­du nu­ra­šy­ti eg­zis­tuo­jan­čių kom­pe­ten­ci­jų, ku­rios yra šio­se tri­jo­se agen­tū­ro­se. Ten tik­rai yra la­bai ga­bių žmo­nių, ku­rie au­go kar­tu su šio­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis. Mū­sų tiks­las yra vi­sus tuos žmo­nes iš­lai­ky­ti ir su­stip­rin­ti. Da­bar aš, kaip spren­di­mų pri­ėmė­ja, ga­liu gal­būt pa­teik­ti pa­vyz­dį.

Įsi­vaiz­duo­ki­me – pus­lai­di­nin­kių pra­mo­nės pra­džia Lie­tu­vo­je. Mums rei­kia ne tik po­li­ti­nės ly­de­rys­tės ar Lie­tu­vos ver­slo pa­si­ry­ži­mo in­ves­tuo­ti, ar tarp­tau­ti­nių part­ne­rių ir in­ves­tuo­to­jų, bet mums rei­kia, kad agen­tū­ra, ku­ri už­si­i­ma, pa­vyz­džiui, šia te­ma, pa­žan­gios ga­my­bos te­ma, mums su­teik­tų vi­są rei­kia­mą pa­gal­bą ir ži­nių. Ne­ga­li bū­ti taip, kad nu­vyks­ti, ne­ži­nau, į Jung­ti­nes Ame­ri­kos Vals­ti­jas ir tau, kaip spren­di­mų pri­ėmė­jui, sun­ku su­si­rink­ti duo­me­nų apie Lie­tu­vos po­ten­cia­lą. Ma­žai duo­me­nų ap­skri­tai, ty­ri­mų ir ži­nių. Tiks­las yra ke­lia­mas šiai agen­tū­rai ne tik pri­si­dė­ti fi­nan­siš­kai prie moks­lo, ver­slo pro­jek­tų ar ko­or­di­nuo­ti šias veik­las, bet ir bū­ti tuo kom­pe­ten­ci­jų cen­tru. Ti­ki­mės, esa­mas kom­pe­ten­ci­jas iš­lai­ky­ti, ir, ži­no­ma, in­ves­tuo­si­me į agen­tū­ros žmo­nių au­gi­mą, Aš, tie­są sa­kant, ti­kiuo­si, kad ir tarp­tau­ti­nių eks­per­tų tu­rė­si­me. Tu­ri bū­ti agen­tū­ro­je ir prie­žiū­ros me­cha­niz­mai, val­dy­ba. Ti­kiuo­si, kad pa­vyks čia tu­rė­ti gal­būt žmo­nių ir iš už­sie­nio. Na, kad iš tų sėk­min­gų pa­vyz­džių, tu­rin­čių pa­tir­ties žmo­nių, ti­kiuo­si, kad taip pa­vyks mums su­kur­ti šį po­ky­tį. Su­pra­tau, kad vis­kas.

PIRMININKAS. Ačiū. Lai­kas klaus­ti bai­gė­si. Dėl mo­ty­vų už pa­si­sa­ko E. Gent­vi­las. Ačiū, mi­nist­re.

E. GENTVILAS (LSF). Pa­si­sa­kau už, nes tiks­las, at­ro­do, tik­rai yra šven­tas ir su­pran­ta­mas – ska­tin­ti ino­va­ci­jų po­li­ti­ką, ta­čiau ne­ri­mą ke­lia pra­ei­tis. Tai yra moks­lo slė­nių kū­ri­mo pa­tir­tis, ver­slo in­ku­ba­to­rių kū­ri­mo pa­tir­tis. Vals­ty­bės kon­tro­lė la­bai aiš­kiai yra pa­si­sa­kiu­si, kad di­džiu­liai pi­ni­gų kie­kiai ne­da­vė no­ri­mo efek­to. Daug nu­ė­jo biu­ro­kratizavimui, daug nu­ė­jo to­kiems ele­men­ta­riems da­ly­kams, ku­rie… Na, apie pa­tal­pų nu­omą, taip sa­kant, kom­pen­suo­ja­mą, kal­ba­ma, o re­a­liai jo­kio ver­slo ir jo­kių ino­va­ci­jų ne­gims­ta.

Su pa­di­dė­ju­siu dė­me­siu žiū­riu į šį pro­jek­tą. Bu­vo­me su­si­ti­kę su mi­nis­te­ri­jos ko­man­da, kai ku­rių at­sa­ky­mų ne­iš­gir­do­me. Pa­vyz­džiui, koks ad­mi­nist­ra­ci­nių lė­šų su­tau­py­mas su­jun­giant į vie­ną? Kon­kre­taus at­sa­ky­mo nė­ra. Koks fi­nan­sa­vi­mas bus, tai čia taip, ta­čiau ad­mi­nist­ra­ci­nių iš­tek­lių pa­nau­do­ji­mas? Koks pro­ce­so fi­nan­sa­vi­mas, mi­nist­rė šiek tiek at­sa­kė, ta­čiau svar­biau­sias da­ly­kas, ką yra pa­ža­dė­ju­si vi­ce­mi­nist­rė, – pa­teik­ti Sei­mo na­riams są­ra­šą tų ap­lin­ky­bių, ku­rias rei­kia jau da­bar ir ga­li­ma bū­tų jau da­bar ša­lin­ti, kad ne­truk­dy­tų ino­va­ci­jų pro­ce­sui.

Aš su­tin­ku, ger­bia­ma Auš­ri­ne, te­gul at­si­ran­da Ino­va­ci­jų agen­tū­ra kaip vie­na, bet yra ap­lin­ky­bių (jų aš da­bar ne­var­din­siu per pus­an­tros mi­nu­tės), ku­rios jau da­bar truk­do ir jau da­bar jas ga­li­ma ša­lin­ti. Tai no­ri­si, kad mi­nis­te­ri­ja ša­lin­tų truk­džius, truk­dan­čius in­ves­ti­ci­jų, ino­va­ci­jų pro­ce­sui ir ly­gia gre­ta kur­tų me­cha­niz­mą.

Da­bar mes ma­to­me kol kas gra­žią ini­cia­ty­vą kur­ti nau­ją ins­ti­tu­ci­ją, bet kol kas ne­da­ro­ma nie­ko, kaip ša­lin­ti tuos truk­džius, ku­rie truk­do ino­va­ci­jų ir in­ves­ti­ci­jų po­li­ti­kai. Aš bal­suo­ju už, bet ieš­ko­ki­me dar pro­ce­so pa­to­bu­li­ni­mo at­ei­ty­je. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tuoj pat bal­suo­si­me. Aš su­pra­tau, mi­nist­rė no­ri į pa­si­sa­ky­mą už su klau­si­mais trum­pai re­a­guo­ti. Jei­gu ga­li­ma, la­bai trum­pai.

A. ARMONAITĖ (LF). Ma­tyt, klau­si­mų žan­ras ir yra tam, kad už­duo­tum tuos klau­si­mus, o ne pa­si­sa­ky­mo me­tu. Jei­gu klau­si­mas yra dar vis ak­tu­a­lus dėl ad­mi­nist­ra­ci­nių lė­šų su­tau­py­mo, mes skai­čiuo­ja­me, jog, na, kon­so­li­da­ci­ja tam ir yra skir­ta, kad šį tą ir su­tau­py­tum, tai apie 2 mln. eu­rų vien ad­mi­nist­ra­vi­mo iš­lai­dų bus su­tau­po­ma. Man at­ro­do, tai yra ne­ma­ži pi­ni­gai. Ti­kiuo­si, nu­ra­mi­nau ko­le­gą, ku­ris pa­lai­ko, bet vis dar yra ne­ra­mus.

PIRMININKAS. Dė­kui. Aš tik dar tu­riu pa­klaus­ti, ar re­zer­vi­nį 5 – Lab­da­ros ir pa­ra­mos įsta­ty­mą – pa­teiks S. Skver­ne­lis, at­ėjęs į sa­lę, ar jo jau ne­bė­ra Sei­mo pa­tal­po­se? Nė­ra. Nė­ra S. Skver­ne­lio, va­di­na­si, šis klau­si­mas pa­teik­tas ne­bus, ir mes bal­suo­si­me.

 

18.59 val.

Ak­ci­zų įsta­ty­mo Nr. IX-569 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 27, 28, 33, 44, 46, 61, 64, 66, 72 straips­nių, 3 prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 81 ir 291 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-931ES, Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-751 41, 15, 40, 47 straips­nių ir 2 prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-932 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu į sa­vo vie­tas, pra­de­da­me bal­sa­vi­mą. 2-7.1 ir 2-7.2 klau­si­mai – Ak­ci­zų įsta­ty­mo ir Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo pro­jek­tų Nr. XIVP-931 ir Nr. XIVP-932 pa­tei­ki­mas. Ko­le­gos, gal ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo? Ga­li­me? Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas dėl šių įsta­ty­mų pro­jek­tų yra Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 23 die­ną. Ga­li­me tam pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta.

19.00 val.

Ak­ci­zų įsta­ty­mo Nr. IX-569 35 ir 37 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1053, Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. X-233 6 ir 7 straips­nių pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1054, Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-675 2, 4, 383 ir 58 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1055 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ta­da 2-8.1, 2-8.2 ir 2-8.3 – Ak­ci­zų įsta­ty­mo, Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio įsta­ty­mo ir Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mo pro­jek­tų pa­tei­ki­mas. Čia ir­gi di­de­lės dis­ku­si­jos ne­bu­vo. Rei­kės bal­suo­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai, bal­suo­ja­me dėl pa­tei­ki­mo. (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­ja­me. Yra no­rin­čių bal­suo­ti. Bal­suo­ja­me. Pra­šau. Kas už – už, kas prieš – prieš. (Bal­sai sa­lė­je)

Bal­sa­vo 94: už – 93, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 1. Pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: dėl vi­sų pa­grin­di­nis – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, o dėl Ak­ci­zų įsta­ty­mo ir Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­pil­do­mas yra Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 23 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti? Ga­li­me. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

19.01 val.

Lo­te­ri­jų ir lo­ši­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-326 4, 5 ir 6 straips­nių ir tre­čio­jo skirsnio pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-941, Azar­ti­nių lo­ši­mų įstaty­mo Nr. IX-325 tre­čio­jo skir­snio pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo ir 211 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-942 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-9.1 ir 2-9.2 klau­si­mai – Lo­te­ri­jų ir lo­ši­mų įsta­ty­mo pro­jek­tas ir Azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Gal ši­tą pa­vyks ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Pa­vyks? Tvar­ka. Ta­da pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu dar­bo­tvarkės 2-9.1 ir 2-9.2 klau­si­mams. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas kaip pa­grin­di­nis. Ir gruo­džio 7 die­ną yra svars­ty­mas. Ar ga­li­me tam pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

19.02 val.

Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo Nr. IX-2112 prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo papildy­mo 613 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-980ES (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-10 klau­si­mas – Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-980. Ir­gi pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo? (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­ja­me? (Bal­sai sa­lė­je) Kaž­kas pa­sa­kė: bal­suo­ja­me. Ge­rai, bal­suo­ja­me dėl ši­to. Kvie­čiu bal­suo­ti dėl 2-10 klau­si­mo – dėl Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-980.

Bal­sa­vo 97: už – 97, prieš ir su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 23 die­ną. Ga­li­me tam pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

 

11.23 val.

Įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straips­nių pa­kei­ti­mo, 69 straips­nio ir IX1 sky­riaus pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo X2 sky­riu­mi įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1018 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-13 klau­si­mas – įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ pro­jek­tas. Pa­tei­ki­mas. Siū­lau iš kar­to bal­suo­ti. Bu­vo įvai­rių nuo­mo­nių, pra­šom ap­si­spręs­ti bal­suojant. Įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1018.

Bal­sa­vo 95: už – 64, prieš – 5, su­si­lai­kė 26. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mi – Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas ir Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 25 die­ną. Ga­li­me tam pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta.

 

19.04 val.

Įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ Nr. IX-2206 45 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-850 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-14 klau­si­mas – ir­gi įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ pro­jek­tas Nr. XIVP-850. Kvie­čiu bal­suo­ti.

Bal­sa­vo 92: už – 67, prieš – 3, su­si­lai­kė 22. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mais – Biu­dže­to ir fi­nan­sų, Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ir Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tai. Su­pran­tu, kad no­ri­ma pa­pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. (Bal­sai sa­lė­je) Siū­lo­ma svars­ty­ti gruo­džio 16 die­ną. Ga­li­me tam pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai, dar A. Kup­čins­kas no­ri. Pra­šom.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas dar no­rė­tų pa­svars­ty­ti kaip pa­pil­do­mas.

PIRMININKAS. Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tą įtrauk­ti prie pa­pil­do­mų. Ar ga­li­me tam pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me, ge­rai. Ačiū, pri­tar­ta dėl vi­sų ko­mi­te­tų ir Vy­riau­sy­bės iš­va­dos.

 

19.06 val.

Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­to 7, 9, 53 ir 72 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1012 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-15 klau­si­mas – Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­to ke­lių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1012. Čia daug dis­ku­si­jų ne­bu­vo. Gal po pa­tei­ki­mo ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: kaip pa­grin­di­nis – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti gruo­džio 14 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

19.06 val.

Pa­tai­sos pa­rei­gū­nų veik­los įsta­ty­mo Nr. XIII-1387 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1029, Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­to 4, 7, 16, 18, 25, 28, 30, 31 ir 32 straips­nių bei prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1030, Pro­ba­ci­jos įsta­ty­mo Nr. XI-1860 5, 6, 8, 10, 17, 18, 21, 22, 25, 28, 32 ir 33 straips­nių pa­kei­ti­mo bei 9 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1031, Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­so 18, 47, 48, 159 ir 183 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1032, Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 589 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1033, Ginklų ir šaud­me­nų kon­tro­lės įsta­ty­mo Nr. IX-705 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-1034, Įsta­ty­mo „Dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių na­rių spren­di­mų bau­džia­mo­sio­se by­lo­se tar­pu­sa­vio pri­pa­ži­ni­mo ir vyk­dy­mo“ Nr. XII-1322 87 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1035 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-16 klau­si­mų vi­sas pa­ke­tas – Pa­tai­sos pa­rei­gū­nų veik­los įsta­ty­mo ir ki­tų įsta­ty­mų pro­jek­tai. Kvie­čiu bal­suo­ti ir ap­si­spręs­ti dėl jų po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 93: už – 65, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 28. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu dėl vi­sų pro­jek­tų siū­lo­mas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mu – Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti gruo­džio 21 die­ną. Ga­li­me tam pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū, pri­tar­ta.

 

19.07 val.

Pa­ra­mos mir­ties at­ve­ju įsta­ty­mo Nr. I-348 2, 7, 9, 10, 11 ir 12 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-975 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-17 klau­si­mas – Pa­ra­mos mir­ties at­ve­ju įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-975. Ar po pa­tei­ki­mo ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me. Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti gruo­džio 9 die­ną. Ga­li­me tam pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū, pri­tar­ta.

 

19.07 val.

Tech­no­lo­gi­jų ir ino­va­ci­jų įsta­ty­mo Nr. XIII-1414 2, 6, 7, 10, 11, 14, 15, 18, 19, 23, 25, 26 ir 27 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1059, Moks­lo ir stu­di­jų įstaty­mo Nr. XI-242 14, 181 ir 84 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1060, Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio ver­slo plėt­ros įsta­ty­mo Nr. VIII-935 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-1061, Ino­va­ci­jų ska­ti­ni­mo fon­do įsta­ty­mo Nr. XIII-3167 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1062 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-18 klau­si­mų pa­ke­tas – Tech­no­lo­gi­jų ir ino­va­ci­jų įsta­ty­mo ir ki­tų įsta­ty­mų. Čia ir­gi prieš lyg ir ne­bu­vo no­rin­čių kal­bė­ti. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu vi­sam pa­ke­tui. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas dėl vi­sų įsta­ty­mų pro­jek­tų. Kaip pa­pil­do­mas siū­lo­mas Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas dėl vi­sų įsta­ty­mų pro­jek­tų. Dėl Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo pro­jek­to pa­pil­do­mu ko­mi­te­tu siū­lo­mas taip pat Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas.

Ma­tau, A. Žu­kaus­kas no­rė­tų pa­si­sa­ky­ti.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Pra­šau Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tą pa­skir­ti pa­pil­do­mu ir dėl pa­grin­di­nio Tech­no­lo­gi­jų ir ino­va­ci­jų įsta­ty­mo.

PIRMININKAS. Taip, yra toks pra­šy­mas ir dėl pa­grin­di­nio. Ir ta­da siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 25 die­ną. Vi­siems šiems pa­kei­ti­mams ga­li­ma pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­ma. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bai­gė­me šios die­nos dar­bo­tvarkę, ne­bent dar yra pa­reiš­ki­mų. Jie tuoj at­si­da­rys ma­no lan­ge ir mes pa­ma­ty­si­me, kad… Pa­reiš­ki­mų nė­ra. (Šur­mu­lys sa­lė­je) Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 93 Sei­mo na­riai. Skel­biu po­sė­dį baig­tą. (Gon­gas)



* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.