Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 8, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 109
STENOGRAMA
2021 m. lapkričio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF*). Sveiki po pietų, gerbiami kolegos. Pradedame Seimo šios dienos vakarinį posėdį. (Gongas) Registracija.
Užsiregistravo 50 kolegų.
14.00 val.
Informaciniai pranešimai
Prieš paskelbdamas pirmą popietinės darbotvarkės klausimą, noriu pagarsinti pareiškimą. Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Pareiškimas dėl Lietuvos socialdemokratų partijos seniūno. 2021 m. lapkričio 9 d. Vilnius. Frakcija išrinko Seimo narį G. Palucką Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnu. (Plojimai) Sveikiname. Frakcijos seniūno pavaduotojais patvirtinti O. Leiputė, E. Sabutis. Į Seimo seniūnų sueigą skiriame G. Palucką. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas A. Sysas. Parašas tikras. Sveikiname naują seniūną, naujus perrinktus pavaduotojus.
14.01 val.
Pranešimo „Ambicinga Europos Sąjungos Rytų partnerystės politika: kodėl jos reikia ir kaip to pasiekti“ pristatymas ir diskusija
Taigi šia linksma nata skelbiu darbotvarkės 2-1 klausimą – pranešimas „Ambicinga Europos Sąjungos Rytų partnerystės politika: kodėl jos reikia ir kaip to pasiekti“. Pristatymas ir diskusija. Noriu pasakyti, kad 10 minučių pranešimas, klausti, atsakyti – 20 minučių, diskutuoti – pasisakymai iki 3 minučių. Prašau, kolega Ž. Pavilionis. Prašau. Scena jūsų.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai aš čia bandysiu taupyti laiką, kiek įmanoma. Aš suprantu, kai šiuo metu verda tiek daug kasdienybės klausimų ir iššūkių aplinkui, puolimai prie išorinės Europos Sąjungos sienos, tikrai tai yra svarbiausia, tačiau siūlau nors valandėlę susikoncentruoti į ilgalaikius uždavinius. Reaguoti į tuos iššūkius, galima sakyti, yra paprasta, mes jau įpratę, bet planuoti ateitį, kurti ją, kalbu apie mūsų būsimą 2027 metų pirmininkavimą, yra labai sunku. Patikėkite, Prezidento V. Adamkaus laikais, 2007–2008 metais, susitelkusi komanda iš visų institucijų planavo tai, ką mes darysime 2013 metais pirmininkavimo metu, ir tuos rezultatus mes vis dėlto kartu pasiekėme.
Mes labai norėtume, kad ta Rytų partnerystė, kurią patys inicijavome kartu su lenkais, švedais, kitais mūsų kaimynais, ne tik taptų tuo, kuo šiuo metu yra, mes ją įkūrėme, bet 2013 metais mes jau pasiekėme daug rezultatų, asocijuotosios šalys – Ukraina, Sakartvelas, Moldova, na, Ukraina su tam tikromis perturbacijomis – pasirašė pagilintos laisvos prekybos sutartis, bet šios šalys negavo narystės perspektyvos. Tai, ką mes gavome jau 1995 metais, mums ta perspektyva buvo atverta, todėl mes labai prašome jūsų, parengę tikrai išsamų, gražų raportą ir lietuvių, ir anglų kalbomis, visuose savo susitikimuose su užsienio partneriais, ypač Vakaruose, ypač su Europos Sąjungos šalių atstovais, remtis šiuo raportu, įteikti tą raportą ir bandyti padaryti viską, kad pirmu punktu…
Gruodžio 15 dieną vyks Europos Sąjungos vadovų susitikimas dėl Rytų partnerystės. Jeigu kas domėjosi tais reikalais, praeitas susitikimas baigėsi tam tikru fiasko – nebuvo priimta jokių išvadų, nes Europos Sąjungos šalys nesutarė dėl Rytų politikos. Mes norime savo parlamentiniu lygiu pabandyti įtikinti vis dėlto parlamentarus Vakaruose, kad būtinos išvados, kad mes turime sutarti dėl jų. Būtų labai gerai, kad būtų išskirti ilgalaikiai ir trumpalaikiai tikslai tiek dėl Ukrainos, tiek dėl Sakartvelo, Moldovos ir kitų šalių. Būtų gerai, kad būtų išskirtos tos asocijuotosios šalys, kurios turi, mūsų akimis, perspektyvą į narystę. Tam, kad tai būtų padaryta, turime užsiimti ilgalaikiu planavimu.
Šiame raporte siūlome įkurti Užsienio reikalų ministerijos koordinuojamą tarpinstitucinę grupę, kur galėtų susitelkti ir Seimo nariai, ir įvairios institucijos, ir dirbti iki pat 2027 metų, nes, supraskite, 2024 metais įvyks rinkimai, ateis nauja Vyriausybė ir jai už poros metų teks vadovauti visai Europos Sąjungai. Mums reikia paruošti žmones, reikia sukurti koalicijas, koalicijas su tokiomis valstybėmis kaip mes, panašiai mąstančiomis. Po metų Čekijos Respublika vadovaus Europos Sąjungai. Puikiai žinome, kad ateina Vyriausybė, kuri iš esmės turi labai panašią užsienio politiką kaip mes. Turime dirbti su čekais. 2023 metais Europos Sąjungai vadovaus Švedija. Čia jau socialdemokratai, mūsų kairioji pusė, galėtų irgi sustiprinti ryšius kiek įmanoma, nes tai yra jų valdžia šiuo metu, ji rengiasi pirmininkauti. Mes esame, mūsų partinė grupė yra opozicijoje, bet reikia su švedais dirbti, nes jų nuomonė tikrai labai dažnai sutampa su mūsų. 2025 metais pirmininkaus Lenkijos Respublika. Reikia jau šiuo metu dirbti ir su viena, ir su kita puse, kad Lenkiją įtrauktume į tuos prioritetus, o ne tik tie debatai dažnesni, tokie karštesni dažniausiai Lenkijoje būna vidaus politikoje. Po to ateiname mes 2027 metais, po to Latvija – 2028 metais. Reikia sukurti komandą, reikia sukurti grupę viduje, kurti koaliciją tam, kad 2027 metų pirmininkavimas baigtųsi pergale, tai yra bent šių trijų asocijuotų šalių, o gal pasižiūrėsime, kas iš jų bus tas čempionas, gal atsiras ir naujų, bet kad būtų bent vienai iš šių šalių atverta narystės perspektyva į Europos Sąjungą.
Dėl to, aišku, turime dirbti ne tik partiniu lygiu, bet ir sutelkti nevyriausybines organizacijas. Puikiai matome, kaip Vilniuje gerai veikia vokiečių, švedų, amerikiečių partiniai fondai. Patys, deja, tokių dar neturime. Galbūt sukursime po tam tikrų įstatymų pakeitimų, bet turi savo partinius partnerius kiekviena iš mūsų partijų: žalieji, liberalai, socialdemokratai, krikščionys demokratai – galime su jais dirbti Vilniuje, galime su jais dirbti tose šalyse kaip Moldova, Ukraina, Sakartvelas. Galima dirbti Vakarų sostinėse. Tai yra sunkus darbas, ilgalaikis darbas įtikinti vokiečius, prancūzus, Beniliukso šalių atstovus mąstyti kaip mes, bet tai tikrai įmanoma, jeigu pasitelktume vadinamuosius nevyriausybininkus, smegenis, profesorius, ekspertus, kurių politikai dažniausiai vis dėlto klauso.
Taip pat, kad mūsų darbas tose Rytų šalyse būtų efektyvesnis, turime išskirti aiškias sritis, kuriose bandome sutelkti savo resursus. Mūsų resursai yra riboti, kaip ir galimybė padėti toms šalims. Neseniai lankėmės su trijų Baltijos šalių pirmininkais, pavyzdžiui, Moldovoje išrinkta labai proeuropietiška Vyriausybė ir realiai prašo bent dviejose srityse ypatingos mūsų pagalbos. Energetikoje padaryti tas pačias reformas kaip pas mus – unbundlingas, „Gazpromo“ dominavimas, nes šiuo metu kainos kyla Moldovoje labai stipriai. V. Putinas bando užlaužti Moldovos Vyriausybės rankas, nes turi monopolį Moldovoje. Labai laukia mūsų energetikos ministro, labai laukia mūsų vidaus reikalų ministrės Moldovos Vyriausybė, nes būtent jų Vidaus reikalų ministerija daro reformas.
Žinoma, kad tam neturime per daug laiko, bet, patikėkite, mūsų patirtis, kadangi tą mašiną pakeitėme savo rankomis, yra ypač vertinama Moldovoje ar kitose šalyse. Aš, pavyzdžiui, labai džiaugiuosi, kad į Sakartvelą šiuo metu jau gali vykti net trečia Seimo narių delegacija – ir pozicijos, ir opozicijos, nes, deja, ten mums taip ir nepavyksta suklijuoti to politinio paveikslo į vieną. Vidiniai karai vyksta, jie tikrai trukdo Sakartvelui eiti į priekį taip, kaip mes norėtume.
Aišku, tie projektai, kuriuos vykdome Rytų šalyse, turi būti matomi, žmonės juos turi matyti. Tai keliai, kurie tiesiami už Europos Sąjungos pinigus, tai žalioji energetika, ekologija, kuri atsiranda, tai ir turizmas. Deja, mes nelabai dažnai mokame parduoti tų projektų Rytų šalyse.
Apibendrinant ir negaištant laiko, specialiai padarėme šią diskusiją prašydami visų partijos atstovų kiek įmanoma savo partinę politinę diplomatiją nukreipti į tas Rytų kaimynes, nes tikrai nei viena, nei kita, nei trečia partija viena savo jėgomis to nesugebės padaryti. Yra visokių politinių kompozicijų. Dėl Rytų partnerystės nėra išmokta pagrindinė lietuviška pamoka, kad turi veikti visi kartu, integruodami savo šalį į Vakarus. Deja, mūsų, dešiniosios pusės, balsas tikrai ne visą laiką yra girdimas tose šalyse, kuriose, pavyzdžiui, vadovauja partijos, kurios dalyvauja Europos socialistų judėjimuose. Pavyzdžiui, taip yra Sakartvele. Mes labai norėtume, kad opozicija įsitrauktų kuo daugiau į šią šalį. Moldovoje lygiai taip pat – nors EPP ir liberalai šiuo metu yra valdžioje, bet su opozicija reikia bendrauti. Tos vienybės be jūsų nesukursime, todėl labai prašau aktyviai įsitraukti į tą procesą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Pagal numatytą darbotvarkę dabar turėtų būti klausimai pranešėjui. Taip numatyta šio klausimo rengėjų. Yra pranešimo pristatymas, yra klausimai, yra diskusija. Aš suprantu, kad kolegos užsirašė tik diskutuoti. Bet gal yra norinčių klausti? Minutėlę, kolegos. Tiesiog aš paskelbsiu, jeigu pasako, kad klausia, tai klausia, o kas diskutuoti, tai vėliau. Jūs pasilikite, jeigu galite.
A. Skardžius. Kaip suprantu, norite diskusijoje dalyvauti. A. Lydeka? Taip pat diskutuoti. R. Lopata – taip pat. D. Šakalienė? Diskutuoti. Minutėlę. Tuoj. Atsiprašau.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Jeigu galima, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Taip.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų yra du žanrai, du formatai, kaip jūs teisingai ir sakote. Yra klausimai, yra diskusija. Aš taip pat buvau užsirašiusi galvodama, kad diskutuoti yra ilgesnis sąrašas. Paskui išsibraukiau ir užsirašiau į tikrąją diskusiją.
PIRMININKAS. Galime padaryti, kad persirašytumėte iš naujo. (Balsai salėje) Pirma užsirašo, kas nori paklausti. Salėje nėra norinčių paklausti? Gerai. Tada diskusija. (Balsai salėje) Kolegos, jeigu norite ginčytis, prašom eiti už salės ribų ir ginčytis. Valdemaras vienintelis nori paklausti. Prašom. Suteikiame žodį V. Valkiūnui. Kolega, jeigu galite, prašom.
V. VALKIŪNAS (LRF). Labai ačiū. Čia labai įdomus, opus ir perspektyvus klausimas, kaip pranešėjas sakė, nes yra pajungiamas Rytų mentaliteto… ir buvusios Sovietų Sąjungos šalys, ir tos buvusios įtakos, kurios galbūt daugumai mums yra artimesnės. Bet ar jūs negalvojate, kad partnerystę reikia transformuoti į Rytų šalių sąjungą, tų šalių sąjungą, nes matote, kaip vyksta, kaip dusinama Lenkija su savo tais… ir kaip čia buvo šiandien pranešta, kad žiūrėkite į Konstituciją ir necypkite, lietuviai, pakluskite Briuselio direktyvoms ir įstatymams. Galimai yra didelė perspektyva, kad bus atsijungiama nuo Vakarų bloko ir vertybių. Kaip jūs manote, ta perspektyva, kaip ji egzistuotų ir koks tas modelis būtų, gal trumpai, mūsų Rytų šalių sąjungos perspektyvos? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų niekas negali primesti jokiai valstybei jos geopolitinės orientacijos. Sprendžia pati tauta. Trys šalys iš šešių, tai yra Sakartvelas, Ukraina ir Moldova, apsisprendė – jos nori įstoti į Europos Sąjungą. Deja, Europos Sąjunga iki šiol taip ir neatsakė, ar gali jas priimti, ar ne. Nors mums tokia teisė buvo suteikta jau Asociacijos susitarimuose 1995 metais.
Yra specifinis atvejis – Baltarusija. Tauta nori, bet režimas nelabai. Todėl pats Baltarusijos režimas kol kas atsisako dalyvauti Rytų partnerystėje. Mes siūlome, tikėtina, taip ir įvyks, kad būtent baltarusių pilietinės visuomenės atstovai dalyvaus Rytų partnerystės susitarime. O jeigu jūs atsimenate tai, kas vyko 2013 metais, deja, tiek Armėnija, tiek Azerbaidžanas buvo atkalbėti vieno didžiulio Rytų kaimyno nedalyvauti šiame procese ir, kaip kurie analitikai sako, po to matome, kas įvyko Armėnijoje ir Azerbaidžane. Aš irgi primenu savo draugams tame regione, jeigu vis dėlto būtų buvę kitokie sprendimai 2013 metais, gal kitokia ir Europos Sąjungos reakcija būtų buvusi į tą konfliktą, kuris įvyko. Bet kiekviena tauta renkasi pati ir mes tos valios tikrai primesti negalime. Ką mes galėtume ir turėtume padaryti – toms šalims, kurios jau nori įstoti į Europos Sąjungą, pabandyti vis dėlto tą perspektyvą atverti.
PIRMININKAS. Ačiū dar kartą. Dar likite, jeigu galima, kolega, minutę, nes noriu dar kartą paklausti, ar yra dar norinčių kolegų paklausti. V. Ąžuolas užsirašęs diskutuoti ar paklausti? Diskutuoti. O kolega Emanuelis? Tvarka. Viskas, norinčių klausti nebėra. Ačiū, kolega Žygimantai.
Taigi diskusija. Pradedame diskusiją. Pirmas diskutantas A. Skardžius, ar ne? Nebe. D. Šakalienė frakcijos vardu, atsiprašau. Dovilė. Prašom, gerbiama Dovile.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tikrųjų Rytų partnerystės idėja šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus ir to priežastis jau išvardino gerbiamas Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Bet reikia atvirai pripažinti, kad Europos Sąjungos institucijų ir kai kurių Europos Sąjungos valstybių dėmesys Rytų partnerystės politikai taip pat krinta. Pietinės Europos Sąjungos valstybės labiau rūpinasi savo regiono valstybių integracija. Kitos nenori erzinti Rusijos. Kitoms nėra aiški motyvacija ir galutinis tikėtinas rezultatas.
Turime pripažinti, kad Lietuva taip pat galėtų ir turėtų būti aktyvesnė ir ambicingesnė. Ir šiandieniame pranešime daugiau yra kalbama apie grėsmes esamoje situacijoje negu apie realius praktinius žingsnius. Tačiau visi sutinkame, kad be to nejudėsime į priekį. Negalime nepastebėti, kad Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai 2013 metais entuziazmo ir noro paspartinti integracinius procesus buvo nepalyginti daugiau. Tačiau ar pakankamai esame išanalizavę situaciją, kodėl Rytų partnerystės klausimas pastaraisiais metais yra įstrigęs arba tiesiog pasyvumo zonoje. Neatlikus esminės priežasčių analizės, kodėl ji buksuoja, būsime pasmerkti kartoti tas pačias klaidas.
Dabartinės ES nuotaikas integracijos klausimais neseniai pamatėme ir neaiškiam laiko tarpui nukėlus Vakarų Balkanų šalių priėmimą į mūsų sąjungą. Šiame kontekste pristatytos Rytų partnerystės gairės išties labai reikalingos tiek mums kaip dar vienas įsipareigojimas tęsti darbą, tiek mūsų partneriams Rytų partnerystės šalyse kaip dar vienas patikinimas, kad mes jų nepamirštame. Dėl to sveikinu Seimo Užsienio reikalų komitetą. Kartu tai yra drąsios pozicijos ir jomis įtikinti mūsų partnerius Vakarų Europos sostinėse nebus lengva.
Pradėsiu nuo to, kad socialdemokratai visada pasisakė už Rytų partnerystę. Tikrai nenorėdama savintis nė vienos valdžios ir nė vieno lietuvio, dirbusio Europos Parlamente, įdirbio, vis dėlto džiaugiuosi, kad 2013 metų Vilniaus samitas dėl Rytų partnerystės įvyko tiek Vyriausybės, tiek Seimo lygmeniu aiškią lyderystę užimant socdemams. Mes ir toliau palaikysime šią kryptį.
Manau, kad šiandien tikrai verta prisiminti tuos metus, nes jie gali suteikti mūsų šiandienos diskusijai didesnę perspektyvą. Tada, 2013 metų rudenį, tuometinis Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius (na, šiandien tai nestebina) Vilniuje taip ir nepasirašė Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties. Bet nežinau, jei tuomet kas būtų pasakęs, kad po aštuonerių metų iš Rytų partnerystės šalių būtent Ukraina bus bene labiausiai apie artesnį santykį su Europos Sąjunga godojanti valstybė, išgyvenusi tiek tautos atgimimą, tiek dalies teritorijos okupaciją, retas tą dieną būtų palaikęs tokias kalbas realistiškomis.
Ką tai reiškia? Kaip greitai situacija gali keistis. Kaip greitai visa koordinačių sistema gali pasikeisti. Visa sistema, kurioje mes veikiame. Turėdami omenyje nelengvą Rytų partnerystės programos dabartinę padėtį, galime iš to semtis optimizmo. Tai, kas šiandien mums atrodo įstrigę, labai greitai gali pasikeisti, ir mes galime suvaidinti aktyvų vaidmenį.
Socialdemokratų manymu, Lietuvos artimiausi veiksmai turėtų būti aktyviau dalyvauti formuojant naujas ar atgaivinant jau veikusias koalicijas. Taip pat iš tikrųjų taikant „daugiau už daugiau“ principą, tas būtų sąžiningo ir teisingesnio motyvavimo priemonė. Mūsų partiniame Užsienio reikalų komitete tikrai intensyviai diskutavome su komiteto vadovybe, kad turėtume taikyti keletą skirtingų priemonių. Kalbant apie pasiūlymą suburti darbo grupę, pasakysiu, kad Lietuvos užsienio reikalų ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu jau yra sudaryta darbo grupė Rytų partnerystės politikos įgyvendinimui koordinuoti ir jos sudėtis pakeista 2020 metais. Ji turėtų jau dabar svarstyti integracijos klausimus, nes 2027 metai dar yra labai toli. Pasakysiu, kad analogiška grupė buvo įsteigta prieš pirmininkavimą 2013 metais, tačiau tada ji atliko daugiau administracinį pirmininkavimo, logistikos koordinavimo vaidmenį, o susitikimų turinys, aukščiausio lygio turinys buvo formuojamas Briuselyje. Būtent todėl Lietuva turėtų savo įtaką stiprinti per nuolatinį atstovą prie Europos Sąjungos. Todėl kuo greitesnis šio atstovo paskyrimas yra mūsų visos valstybės interesas. Klausimą, ar verta tokio strateginio pobūdžio pokalbiuose ir dokumentuose minėti konkrečias pavardes, mano kolegos, tikrai turintys labai ilgametę diplomatinę patirtį mūsų komitete, tiesiog kelia šį klausimą. Išskyrus šias kelias detales, mūsų frakcija sutinka su beveik visomis Užsienio reikalų komiteto pateiktomis gairėmis, bet pateiksiu tik keturias praktines pastabas, kaip galėtume dar labiau išplėsti mūsų diskusiją.
Pirma. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Lietuvos oficiali finansinė parama Rytų partnerystei nedidėja, o jei vertinsime pagal bendrųjų nacionalinių pajamų dalį, nuosekliai mažėja. 2020 metais šis rodiklis nukrito iki 0,11 %. Lietuvos įsipareigojimai iki 2020–2030 yra skirti ne mažiau kaip 0,33 %. Taip pat turėtume parengti ir įtraukti Rytų partnerystės šalis į nišinius projektus aktyviau dalyvauti deleguojant per ES institucijas viešojo administravimo, teisės aktų viršenybės, žmogaus teisių, demokratijos ir kitų sričių ekspertus.
Antra. Kitas be galo svarbus faktas yra tai, kad iš visų Rytų partnerystės šalių faktiškai tik Baltarusija neturi įšaldyto konflikto, kuriame vienaip ar kitaip dalyvautų Rusija. Ši V. Putino pasirinkta taktika pasirodė ypač efektyvi, trukdanti šioms šalims įsijungti į Vakarų demokratijų klubą, todėl ypač derinant su daugiagretiškumo principu svarbu formuoti partnerystes saugumo klausimais, ypač hibridinių, informacinių ir kibernetinių grėsmių klausimais.
Trečia. Mūsų Rytų partnerystės strategijoje būtina apsvarstyti Rusijos vaidmenį, ypač Rusijos po V. Putino klausimą. Prieš dvejus metus minint Rytų partnerystės dešimtmetį lenkų ir Višegrado politikai ragino politikus turėti atsakymus, jeigu ES vėl nuspręstų pabandyti perkrauti santykius su Rusija. Šiandien tai neatrodo tikėtina, bet Rusijos klausimas vis garsiau kyla JAV ir Kinijos kontekste. Kokie bus mūsų argumentai ir gynybinės linijos šiame kontekste, kokios bus mūsų raudonos linijos?
Paskutinė pastaba. Be politinių realijų, labiausiai atstumą tarp Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių gali padidinti sėkmingai įsibėgėjantis Europos žaliasis kursas. Jeigu 2020–2030 Europa bent jau iš dalies pereis prie žaliosios energetikos ir ekonomikos ir tai lydės mokestinė sistema, Rytų partnerystės šalims žengti žalinimosi kryptimi žingsnis į žingsnį su Europa bus labai sunku, nes jų ekonomikos gali tapti visiškai nekonkurencingos bendroje Europos Sąjungos rinkoje. Kita…
PIRMININKAS. Laikas, kolege.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Paskutinį sakinį, gerai?
PIRMININKAS. Pasistenkite. Atsiprašau.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kita vertus, praradusi pajamas iš naftos ir dujų pardavimo Rusija gali tapti dar desperatiškesnė, kitaip tariant, žaliasis kursas turi aiškų geopolitinį atspalvį, mes turime jį įvertinti, įvertinti riziką ir sugalvoti, kaip galėtume tai išspręsti. Dar kartą ačiū Užsienio reikalų komitetui už šią labai reikalingą diskusiją.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Kviečiu frakcijos vardu A. Lydeką.
A. LYDEKA (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, pirmiausia, be abejo, noriu labai padėkoti Užsienio reikalų komitetui už pristatymą šio pranešimo, taip pat visam komitetui, aktyviai prisidėjusiam ir dirbusiam rengiant šį pranešimą, be abejo, ir komiteto biuro darbuotojams.
Kolegos, kartais galime išgirsti kai kurių asmenų pasakymus, ar iš tiesų yra verta skirti reikšmingus finansinius ir žmogiškuosius resursus remti kitoms valstybėms. Tačiau, gerbiamieji, taip, kaip ir kiekvienas žmogus savo asmeniniame gyvenime kaimynus nori turėti taikius, klestinčius žmones, lygiai taip pat kaimynystė yra itin reikšminga ir valstybėms. Demokratiškos, pasiturinčios, savo saugumą užtikrinti gebančios Lietuvos valstybės kaimynės yra Lietuvos nacionalinis interesas.
O kalbant apie pristatytą pranešimą, papildomai noriu atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Itin svarbus yra Rytų partnerystės politikos ryšys su Europos Sąjungos Bendrijos plėtros darbotvarke. Iki šiol Rytų partnerystės politika yra atskiriama nuo narystės Bendrijoje, tačiau būtent narystės perspektyvos suteikimas tampa didžiausia paskata šalims partnerėms įgyvendinti sudėtingas, brangiai politiniu ir ekonominiu požiūriu kainuojančias prisitaikymo prie europietiškų standartų reformas.
Kitas išskirtinai svarbus aspektas – Rytų partnerystės politikos balansavimas tarp siekio išlaikyti bendrą politikos formatą šešioms skirtingoms valstybėms ir kartu noro plėtoti glaudesnį dialogą su šalimis, kurios efektyviau įgyvendina reformas ir turi ambicijų gilinti suartėjimą, tad labiau turėtų linkti skirtingų greičių politikos vykdymo link. Santykiai Rytų partnerystės formatu turėtų būti grindžiami principu – parama už pažangą, more for more, ir mažiau paramos už mažesnę pažangą, less for less.
Galbūt raporte netgi didesnis dėmesys turėjo būti skiriamas „Trio strategijai 2030“. Svarbu nepamiršti to, kad situacija kiekvienoje Rytų partnerystės valstybėje yra dinamiška. Vieni veiksmai ir sprendimai plečia ir gilina bendradarbiavimą bei proeuropietišką kryptį, kiti gali iš dalies atrodyti kaip stagnacija ar net žingsnis atgal. Sakartvelo politinė krizė, opozicijos lyderių sodinimas į kalėjimą gali suponuoti klausimą, ar tikrai šiai valstybei vieta trejete Rytų partnerystės šalių, kurios yra padariusios didžiausią pažangą ir su kuriomis bendradarbiavimas turi gilėti sparčiausiai. Taip pat Armėnijoje įvykę ir skaidrūs rinkimai, ir reformos rodo šios šalies spartesnių permainų potencialą. Nepaisant to, kad situacija nuolatos kinta, Rytų kaimynystės politika turi būti nuosekli siekiant pažangos, nepaisant tam tikrų iškylančių kliūčių.
Galime prisiminti Lietuvos atvejį, kai 1992 metais rinkimus laimėjo LDDP. Buvo nuogąstaujama, ar tik šalis vėl negrįš prie politikos, nuo kurios bėgo, tačiau esminis pokytis visuomenėje, valstybėje jau buvo įvykęs, jau buvo nepakeičiamas ir niekas to pokyčio nesustabdė.
Ir dar svarbu paminėti, kad Rytų partnerystės valstybėse savo įtaką nori stiprinti ne tik Rusija, bet ir Kinija. Šis faktas, manau, turėtų būti itin reikšmingas pagrindžiant ambicingą Rytų partnerystės politikos poreikį.
Ne mažiau svarbu pabrėžti ir glaudesnę Rytų partnerystės šalių integraciją į Europos Sąjungos rinką. Tai yra Rytų partnerystės valstybių institucijų stiprinimas, tai yra reikalingas realus prekybos liberalizavimas, pavyzdžiui, problemos dėl kvotų, kurios kai kuriais atvejais būna išnaudojamos per keletą savaičių. Tai yra Rytų partnerystės valstybėms būtų naudingas įsiliejimas į bendrą mokėjimų eurais erdvę SEPA. Tai yra transporto jungčių gerinimas.
Visai baigdamas noriu pateikti kelis konkrečius pasiūlymus kaip stabilios Rytų partnerystės šalių demokratijos paskatas.
Pirma. Rytų partnerystės šalių teisinių sistemų reformų palaikymas yra esminė demokratijos plėtros sąlyga, todėl yra būtina šių reformų analizė bei rekomendacijų teikimas. Taip pat bendradarbiavimo tarp Rytų partnerystės valstybių ir Europos Sąjungos politinių lyderių intensyvinimas – kaip priemonė perduoti gerąją praktiką. Didesnis pilietinės visuomenės veikloms Rytų partnerystės valstybėse skiriamas finansavimas. Kaip ir Rytų partnerystės valstybių jaunimo švietimas, praktinės patirties Bendrijos valstybėse suteikimas bei jų grįžimas į gimtąsias šalis, reformų vykdymas. Dar kartą ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega Arminai. Frakcijos vardu kalbės P. Gražulis. Kviečiame į tribūną.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, aš manyčiau ir šiandien užregistravau rezoliuciją, kad mes labiau remtumėmės Višegrado šalimis. Kaip jūs žinote, 1991 metais keturios valstybės, tai yra Čekija, Slovakija, Lenkija ir Vengrija, įkūrė Višegrado šalių grupę. Tai istoriškai, kultūriškai mums yra labai artimos šalys. Dar nuo Jogailaičių laikų mes ėjome tokiu istoriniu keliu, ir kultūriniu, ir istoriniu. Be abejonės, ir sovietinė sistema mums paliko didžiulę žalą. Jeigu mes, Lietuva, prisijungtume prie Višegrado šalių grupės, taptume penktąja valstybe, manau, net pačios Europos Sąjungos viduje sustiprintume Višegrado šalių balsą.
Šiandien mūsų didelis siekis, kad Ukraina, Gruzija, Moldova, Armėnija taptų Europos Sąjungos narėmis. Žinoma, senosios Europos Sąjungos šalys delsia dėl tam tikrų susiklosčiusių situacijų, dėl nevisiško apsisprendimo kai kurių šalių, bet mūsų vieninga politika šioje srityje su Višegrado šalimis tikrai įdėtų didelį indėlį. Yra didelis pavojus ir pačiai Europos Sąjungai, nes ji kilo iš krikščioniškų vertybių. Jos yra prarandamos, o tą krikščionišką kultūrą ir krikščionišką moralę keičia genderizmas.
Višegrado šalys bando būti atsvara šiam didžiuliam liberalizavimui ir naikinimui visų krikščioniškų vertybių. Mes stotume į tų šalių bloką ir mūsų balsas būtų daug stipresnis net ir šiuo labai svarbiu klausimu. Jeigu bus sunaikinta, tas dabar labai sparčiai daroma, krikščioniška kultūra, aš manau, išnyks ir pati Europos Sąjunga. Ji subyrės, nes visos sąjungos turi laikytis vertybinių pamatų. Deja, tos vertybės plaunamos, kaip sovietmečiu plovė komunizmas, komunizmo idealizmas, taip dabar genderizmas pakeitė tą sovietinę kultūrą ir sovietinę ideologiją. Palyginkime tą sovietinių laikų ideologiją: dabar ji labai tapati su liberalistine ir genderistine ideologija, todėl čia ypač reikia didelio dėmesio ir didelių jėgų apginti toms vertybėms.
Jeigu mes pažiūrėtume, kas pirmas Lietuvoje įsteigė vadinamąjį partnerystės įstatymą? 1940 metais J. Stalinas okupavo Lietuvą, panaikino bažnytinę santuoką ir įsteigė civilinę santuoką, tai yra įteisino partnerystę. Kas visoje šioje krikščioniškoje Europoje pirmas įteisino abortą? V. Leninas savo 18 dekretu. Tai, ką darė V. Leninas: kūrė komunas, kaip sako, rėmė tas bendras šeimas, naikino jas, be abejonės, tai dabar daro genderizmas ir liberalizmas. Čia pavojus taip pat yra be galo didelis Lietuvai, o tokios kaip Lenkija, Vengrija stovi tų krikščioniškų vertybių išsaugojimo sargyboje. Jeigu mes įsijungtume į Višegrado šalių grupę, tikrai sustiprintume pozicijas ir Europoje, ir Višegrado šalyse ir atremtume lengviau tą liberalizmą, einantį iš senųjų Europos Sąjungos šalių.
Šią rezoliuciją aš užregistravau, tikiuosi, konservatoriai neprieštaraus, mes įtrauksime į darbotvarkę ir galėsime svarstyti galbūt kartu ketvirtadienį su rezoliucija, kuria bandysime paredagavę paremti Lenkiją ne tik pabėgėlių klausimu, ne tik kovoje su Baltarusija ir Rusija, bet ir kovoje su Europos Sąjunga už savo vertybes. (Balsas salėje: „Bravo!“)
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dar frakcijos vardu norėtų pasisakyti M. Matijošaitis. Prašom, kolega, kviečiu į tribūną. Ruošiasi E. Zingeris.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos. Galios pusiausvyra – terminas vartotas nuo senovės antikos laikų Graikijoje iki Apšvietos filosofo D. Hiumo, iškiliausių XX amžiaus mąstytojų tarptautinių santykių tema, pavyzdžiui, H. J. Morgento ir kitų realizmo krypties atstovų. Rytų partnerystės kontekste galios pusiausvyros principas įgauna naują reikšmę. Nors Rytų partnerystė inicijuota 2008 metais Švedijos ir Lenkijos, Lietuvoje ši reikšmė pasidarė plačiau žinoma visuomenei 2013 metais, kai tuometis Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius nepasirašė Europos Sąjungos asociacijos sutarties. Visi puikiai pamename, kokie kruvini įvykiai buvo po to, įgavę susirinkimų laisve besinaudojančių, pradžioje studentų, vėliau plačios visuomenės, proeuropietiškų, laisvę ir demokratiją mylinčių ukrainiečių susidorojimo formą, iki šiol tebesitęsiančio hibridinio karo ginklų žvangesį, neteisėtą Krymo pusiasalio okupaciją, klastotus ir klastojamus vietos rinkimus, grubius tarptautinės teisės pažeidimus, civiliniu reisu MH17 skridusio Malaizijos oro linijų lėktuvo numušimą. Per šią katastrofą žuvo visi 298 lėktuvu skridę žmonės, iš jų 196 Nyderlandų piliečiai. Taip, kaip mums ir Europai akių, deja, neatmerkė Rusijos ir Gruzijos karas 2008 metais, taip Ukrainos įvykiai akis atmerkia gana plačiai. Nėra iliuzijų, kokį kaimyną turime savo pašonėje iš Rytų, žvanginantį ginklais, nežymėtomis uniformomis, ciniškai negerbiantį jokių tarptautinių normų. Tik leiskite pabrėžti, kad šis pasisakymas nėra nukreiptas prieš konkrečią kultūriškai ir istoriškai turtingą svetingų ir nuoširdžių žmonių tautą. Jis nukreiptas prieš konkretų autokratinį agresyvų režimą.
Deja, tenka pripažinti, kad posovietinės erdvės valstybės yra įtakos zonų pasidalijimo erdvėje, bent jau iš minėtos galios pusiausvyros perspektyvos. Tačiau vis dažniau girdime europinius balsus, atliepiančius Rytų Europos valstybių narių pozicijas, ir matome žvilgsnius, laukiančius patarimų ir ekspertinės nuomonės. Lietuva tapo viena iš ryškiausių Rytų partnerystės iniciatyvos ambasadorių Europos Sąjungoje, nepaisant, ar kairieji, ar dešinieji yra tuometinėje valdžioje. Vertiname šią vieningą Europos stovėseną užsienio politikoje. O klausimo delikatumas rodo tai, kad čia reikės apsišarvuoti kantrybe, įvardinčiau, strateginiu nuoseklumu.
Galios pusiausvyra nėra vien militaristinių pajėgų demonstravimas, norint plėsti vienos ar kitos šalies ar šalių bloko įtaką atitinkamame regione. Laipsniškai galime nugalėti savo sėkme. Europos Sąjunga turi šį komfortą – rodyti santykinį, bet akivaizdų skirtumą, gyvenimo kokybės skirtumą. Tai apima konkurencingą darbo užmokestį, laisvus rinkimus, žodžio laisvę, žmogaus teisių užtikrinimą, nuolatinį įdirbį siekiant išmokti gerbti vieniems kitus, nepaisant tautinio identiteto, seksualinės orientacijos, odos spalvos, turtinės, socialinės padėties.
Lietuvoje kuriami Baltarusijos verslai, startuoliai, aukštą pridėtinę vertę kuriantys profesionalai, vieningai kurpiame viltis vieną dieną pamatyti Baltarusiją laisvą ir demokratišką. Nuosekliai bendradarbiaujame su Ukrainos valdžia, dalinamės kontaktais, diplomatinėmis, militaristinėmis, techninėmis žiniomis ir džiaugiamės tuo, kokiu provakarietišku keliu pasuko Moldova pastaruoju metu. Pastaroji visai neseniai galutinai ratifikavo Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo. Ko mes laukiame? Vyksta kantrus dialogas su Sakartvelo, Armėnijos valdžiomis, maža to, Moldova ir Ukraina yra Trijų jūrų iniciatyvos valstybės partnerės. Tai rodo, kad ateityje įmanoma laipsniškai sinchronizuoti transporto, energetikos, skaitmenizavimo projektus. Žingsnis po žingsnio parodykime, kad būti arčiau Europos apsimoka, verta ir yra prasminga. Senajame žemyne kunkuliuoja laisvę ir demokratiją vertinančių žmonių katilas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Mariau. Kviečiu E. Zingerį. Ruošiasi L. L. Andrikienė.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, mieli bičiuliai, labai svarbų dalyką svarstome šiandien, tai mūsų laisvės, Kovo 11-osios laisvės, idėjos perkėlimą į Rytų kaimynystę. Būtent čia, Vilniuje, 1988–1989 metais formavosi parama mūsų kaimynams. P. Vaitiekūnas, kas atsimena, leido laikraščius daugiau nei 25 kalbomis, nukreiptus į Sovietų Sąjungos sugriovimą, į laisvės atgavimą tų tautų. Mūsų tuometinis įnašas atliepia mūsų šiuolaikinį įnašą į Europos Sąjungos kaimynystę, kuri yra Sąjūdžio ideologijos laisvės link idėjos tęsinys.
Turėjome labai didelį dialogą su Europos Sąjunga dėl Europos Sąjungos politikos. Tas dialogas buvo susijęs su Pietų partneryste, tai yra finansavimu, didelių lėšų ėjimu už Europos Sąjungos ribų. Tai vyko, kai prašėme 2013 metais ir anksčiau įtraukti Rytų partnerystę. Iš esmės tai buvo mūsų ir Lenkijos, ir Latvijos, Estijos idealų įgyvendinimas Europos Sąjungoje. Rankos ištiesimas Rytų partnerystei ir to laikrodžio, namų darbų laikrodžio, įsteigimas Moldovoje, Gruzijoje, Ukrainoje.
2013 metais (miela Dovile, jeigu esi, jeigu galima tavo dėmesio, gerbiama Dovile, tu minėjai apie 2013 metus) šioje salėje buvo sukurtas paralelinis forumas, jame dalyvavo ir kai kurie čia esantys. Ta idėja buvo sutarta ir su Ž. Pavilioniu, jis tuo metu buvo ambasadoriumi Amerikoje, kad mes vedame paralelinį forumą, nes įtariame, kad ponas V. Janukovyčius nepasirašys Europos Sąjungos kaimynystės sutarties. Ir todėl čia, šioje salėje, esantys žmonės iš įvairių parlamentų, ypač ponas V. Klyčko, B. Tarasiukas, M. Džemiliovas ir P. Porošenka pakėlė rankas ir pasakė: ponas V. Janukovyčius atsisakė pasirašyti. Lietuva pasirinko tokią sunkią naštą, kad skelbtų laisvės idėją Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje. Mes dėl to 2013 m. lapkričio 28 d. skelbėme impičmentą ponui V. Janukovyčiui. Čia ukrainiečiai deputatai paskelbė impičmentą ponui V. Janukovyčiui ir prasidėjo istorinė raida – gruodžio 1 dieną prasidėjo Maidanas. Ponas P. Porošenka yra pasakęs visiems labai žinomą sakinį: Maidanas prasidėjo Vilniuje. Maidanas prasidėjo šioje salėje, kai parėmėme jų laisvę mylinčių jėgų posūkį į Europos Sąjungą, į Europą, į tvarką ir žmogaus teises.
Šis istorijos momentas turi būti rodomas ir rodomas jums visiems šiame ekrane, nes tai yra vienas iš didžiausių mūsų Seimo įnašų į tarptautinę demokratijos plėtrą. Tame dialoge tarp paramos Afrikos šalims, paramos Balkanų kaimynystei šiuo metu vyrauja parama Balkanų kaimynystei, o Europos Sąjungos Rytų partnerystė iš esmės sulėtinta eiga žengia Europos Sąjungos link. Aš manyčiau, kad dėl šių pasakymų, dėl vieno kolegos, kuris čia kalbėjo, pasakymų dėl jungimosi prie Vidurio Europos, aš linkčiau jums siūlyti jungimąsi labiau prie Šiaurės šalių, jos yra mums artimesnės pagal kryptį ir mentalitetą. Todėl Suomija pokario metais tapo Šiaurės šalimi, o prieš tai buvo Baltijos šalimi, ir Estija linksta į tą pačią pusę. Man atrodo, būtų labai rimtas galimas žingsnis, jeigu Baltijos ir Skandinavijos Šiaurės šalių asamblėją pervadintume į Šiaurės šalių asamblėją. Toks būtų mano siūlymas.
Ir dar vienas dalykas. Mūsų atlantinis derinimas yra su Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresu ir su Jungtinių Amerikos Valstijų šiuolaikine administracija. Mes tikimės, kad Dž. Baideno samitas savo tekste turės Europos Sąjungos plėtrą kaip atskirą eilutę, jo demokratijos samito rezoliucijoje.
Ir mums reikia įrašyti dar vieną sakinį, kuris be galo svarbus, – demokratijos gynyba. Tiek Taivanas, tiek kitos šalys, kurios turi laisvus, gerbiamas pirmininke, rinkimus, patvirtintus tarptautinius rinkimus, turi teisę būti apgintos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Emanueli. L. L. Andrikienė. Prašom. Ruošiasi R. Lopata.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiami kolegos, mūsų debatai apie Rytų partnerystės politiką vyksta Europos Sąjungos Rytų partnerystės samito išvakarėse. Jo metu turėtų būti priimta bendra deklaracija. Tradiciškai taip būdavo. Kokia ji bus šiais metais? Ambicinga, drąsiai įvardijanti problemas ir formuluojanti artimiausios ateities ambicingus tikslus ar atvirkščiai – jos esmė bus mažiausias bendrasis vardiklis, sunkus ir trapus konsensusas, kurį pavyks pasiekti samito išvakarėse ir jo metu?
Galimas ir trečias scenarijus, atsižvelgiant į kylančias įtampas Rytų partnerystės šalyse, pirmiausia Sakartvele. Dėl jų kyla grėsmė susitarimui dėl bendrosios deklaracijos teksto. Nereikėtų atmesti ir siauresnės apimties deklaracijos pasirašymo galimybės. Turiu galvoje deklaraciją, kurią pasirašytų Europos Sąjunga ir asocijuotosios šalys partnerės, galimai prisijungiant Armėnijai.
Visi trys scenarijai yra įmanomi. Lietuvos interesas ir pozicija – ambicinga Rytų partnerystės politika nevualiuojant tikrųjų jos tikslų. Mūsų tikslas – laisvės ir demokratijos erdvės, saugumo ir stabilumo erdvės plėtra regione. Esu tikra, kad to paties nori ir siekia ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės. Teisus mano buvęs kolega Europos Parlamente P. Auštrevičius, praėjusiais metais Europos Parlamente priimtos rezoliucijos ir rekomendacijų dėl Rytų partnerystės rengėjas. Cituoju: „Europos saugumas yra nedalomas, negalime į jį žvelgti per Rytų ir Vakarų dimensijas. Yra tik vienas – Europos saugumas, europinis aspektas ir laikas veikti juo remiantis.“ Citatos pabaiga.
Kaip teisingai teigiama šiandien kolegos Ž. Pavilionio pristatytame pranešime, pagrindiniu regiono geopolitiniu iššūkiu išlieka agresyvi Rusijos politika, nukreipta prieš kaimyninių valstybių teisę suvereniai pasirinkti sprendimus. Rusija nuolat vykdo ekspansyvią politiką visose įmanomose srityse: karinėje, žvalgybinėje, informacinėje, energetikos, ekonomikos, socialinėje ir kitose, gilina ir eskaluoja įšaldytus konfliktus, aneksuoja ir okupuoja Rytų partnerystės šalių teritorijas, taip siekdama žlugdyti Rytų partnerių pastangas vykdyti reformas.
Daugelyje neišspręstų regioninių konfliktų Rusija aktyviai atlieka agresorės vaidmenį vykdydama hibridinio karo, neteisėtos okupacijos ir aneksijos politiką, kibernetinius išpuolius, propagandą ir skleisdama dezinformaciją, o tai kelia grėsmę visos Europos saugumui. Mes smerkiame trečiųjų šalių įtaką siekiant pakenkti Rytų partnerystės šalių demokratinei tvarkai, daryti įtaką rinkimams ir skleisti dezinformaciją. Mes priėmėme ir kitas valstybes raginame priimti Europos Sąjungos Magnitskio aktą, kuris numatytų sankcijas asmenims ar subjektams, šiurkščiai pažeidusiems žmogaus teises ir pagrindines laisves, taip pat figūruojantiems aukšto lygio korupcijos bylose.
Visiškai pritariu ir mūsų aptariamo pranešimo teiginiui, kad (citata) „glaudesniam Rytų partnerystės šalių bendradarbiavimui su Europos Sąjunga naujų iššūkių kelia ir vis didėjanti Kinijos įtaka, pirmiausia ekonominė, bet kartu ir politinė, šiame regione“. Rytų partnerystės politikai trūksta lyderystės, aš manau, nesuklysiu taip pasakiusi, bet lyderystė neatsiejama ir ji reikalauja tvirto įsipareigojimo. Toks įsipareigojimas galėtų būti parodytas ir iš Lietuvos. Ką Lietuva turėtų daryti, kokios galėtų būti mūsų rekomendacijos Vyriausybei, Užsienio reikalų ministerijai ir kitoms institucijoms?
Pirma. Dėti aktyvias pastangas įtvirtinti ambicingą Rytų partnerystės politiką. Lietuva turi siekti, kad konkretūs ilgalaikiai ir tarpiniai Rytų partnerystės tikslai būtų įvardinti šių metų gruodžio 15 dieną vyksiančio Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikimo, jo bendrosios deklaracijos tekste būtų išlaikytos nuostatos dėl okupuotų teritorijų nepripažinimo, paramos valstybės teritorijos vientisumui, suverenitetui, nepriklausomybei bei tarptautiniu mastu pripažintam sienų neliečiamumui.
Antra. Telkti Europos Sąjungos valstybių narių, remiančių ambicingą Rytų partnerystės politiką, koaliciją. Tikslinga sujungti Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo integraciją į Europos Sąjungą remiančias valstybes nares. Pirmiausia tas, kurios pirmininkaus iki 2030 metų. Čekija –2022 metų antrąjį pusmetį, Švedija – 2023 metų pirmąjį pusmetį, Lenkija – 2025 metų pirmąjį pusmetį, Lietuva – 2027 metų pirmąjį pusmetį ir Latvija – 2028 metų antrąjį pusmetį.
Turėčiau daugiau kai ką dar pasakyti, bet mano laikas baigėsi. Dėkoju už dėmesį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ponia Laima.
R. Lopata. Prašom. Tada ruošiasi baigiamajam apibendrinančiam G. Surplys, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas. Prašom.
R. LOPATA (LSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, priminsiu, kad nuo 2004 metų pavasario Lietuva pradėjo aktyvią regioninę politiką Rytų link. Tos politikos vektoriai buvo du. Pirmasis – demokratijos plėtotė apskritai buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje, taip pat ir Rusijoje siaurąja prasme. Antrasis vektorius – skatinimas politinio organizmo, susikūrusio Sovietų Sąjungos erdvėje, atitolinimo nuo Rusijos.
Toks strateginis kursas reiškė nepriešiškos erdvės europiniuose Rytuose sukūrimą, plėtojimą, Lietuvos savarankiškumo didėjimą, jėgų pusiausvyros kūrimąsi į rytus nuo Baltijos ir Vidurio Europos. Tuo metu europiniai Rytai – tai Baltarusia, Moldova, Ukraina, Sakartvelas, Armėnija, Azerbaidžanas. Jų įtraukimas į Europos Sąjungos orbitoje ilgalaikėje perspektyvoje turėjo turėti esminės įtakos Rusijos demokratijai.
Tiesa, yra skirtingų požiūrių tarp Europos Sąjungos narių. Vieniems europiniai Rytai tiesiog išorinė teritorija, kuria reikia rūpintis, o kitiems, kaip mums, – galimybė Rytų Europos šalims įsijungti į Europos Sąjungą. Kadangi Europos Sąjunga neturi bendro aiškiai suprasto politinio intereso, todėl ir jos užsienio politika dažnai yra ne tokia, kokią mes siektume turėti.
Europos Sąjunga investuoja daug lėšų ir ekspertizės į partnerystę, į partnerystės šalių reformas. Tiesa, žvilgtelėjus į šias šalis, būtų sunku pasakyti, kad pažanga akivaizdi. Jose politinės transformacijos net su Europos Sąjungos parama juda sunkiai, net jei tautos ar tam tikri elitai skelbia prielankumą integracijai.
Tiesą pasakius, iš visų mano išvardintų šalių išties liko trio ir nereikia savęs apgaudinėti, kad turime laiko iki 2024 metų ar 2027 metų. Kalbame apie dabartį, apie veiksmą dabar, nes iš trio tuoj liks duetas. Turiu omenyje įvykius Sakartvele. Nėra aišku, ar Sakartvelo valdžiai tikrai rūpi europinės vertybės. Opozicija tokia susiskaldžiusi, kad nepajėgi realiai stumti europinę darbotvarkę bent iš opozicinės perspektyvos. Nenuostabu, kad ir visa politika nuskurdusi iki radikalios konfrontacijos, ir iš to laimi Kremlius.
Čia Lietuva gali ir privalo imtis atsakomybės burti Europos Sąjungos koalicijas už Gruziją ir veikti keliomis kryptimis – tiek bendrauti su valdžia, kiek įmanoma išlaikant Europos traukoje ir neleidžiant slysti Kremliaus link, tiek ir stengiantis padėti opozicijai būti vieningesnei. Ir tai įmanoma suderinti, tik reikia suvokti, kad Lietuva negali efektyviai veikti viena. Privalome ieškoti sąjungininkų, kurie sutiktų keisti Europos Sąjungos politiką kartu.
Atrodo, kad tai yra elementarūs pradmenys, bet tik juos suvokę užtikrinsime galbūt vidutinėje perspektyvoje Ukrainos narystę Europos Sąjungoje, taip pat Sakartvelo ir Moldovos įtraukimą. Šis procesas galbūt nebus greitas, bet tik jis gali esmingai pakeisti Lietuvos geopolitiką, dėl to verta ir būtina kovoti.
Priminsiu savo vieną iš tezių, kad reikia veikti dabar. Manau, kad netrukus, šiomis dienomis, kartu su savo kolege V. Targamadze vyksime į Tbilisį kartu su buvusia Lenkijos užsienio reikalų ministre A. Fotyga kalbėtis tiek su valdžia, tiek aplankyti kalėjimo ligoninėje badaujantį M. Saakašvilį. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Raimondai. G. Surplys, baigiamasis pasisakymas. Prašau, kolega.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke Jonai. Aš trumpai, kadangi tikrai kolegos labai daug pasakė ir skirtas laikas, numatytas mūsų diskusijai, jau baigėsi. Iš tikrųjų išgirdau labai daug ekspertinės nuomonės, labai daug istorinių patirčių ir daug emocinio krūvio. Manau, kad mums labai svarbu, kad šitas mūsų raportas, kurį šiandien taip vieningai, bent jau iš pasisakymų taip suprantu, palaikome, būtų ne pabaiga, ne kokios nors vyšnios uždėjimas ant torto, bet pradžia. Pradžia darbų – važiavimo, vežimo Rytų partnerystės atstovų į Vakarų sostines ir taip, na, gilinimo ir stiprinimo Rytų partnerystės. Jums leidus keletą refleksijų iš to, ką aš girdėjau.
Pirmiausia, kokia yra Rytų partnerystės alternatyva. Mano supratimu, vakar, šiandien mes turime puikų paveikslėlį, taip sakant, liūdną, kas yra Rytų partnerystės alternatyva, tai yra neteisėtai nutupdomi reisiniai „Ryanair“ lėktuvai, tai yra šimtais stumiami žmonės per prievartą prie Europos Sąjungos sienų, išvedant į priekį kaip gyvąjį skydą vaikus. Štai tokia yra alternatyva ir ją, mano galva, šiandien supranta ne tik Seimo nariai, bet ir Kapčiamiesčio gyventojai. Taigi, tai nėra kokie nors diplomatiniai šachmatai, tai yra labai realus Europos Sąjungos stabilios kaimynystės klausimas. Aš visiškai pritariu dokumentui, kurį rengėme Užsienio reikalų komitete labai atsakingai ir vieningai, kad atėjo laikas pasakyti, kad Rytų partnerystė turi tęstis ir Rytų partnerystė turi pasiūlyti aiškią, apčiuopiamą narystę toms Rytų partnerystės valstybėms, kurios demonstruoja pasiryžimą, atkaklumą ir uolumą eidamos Rytų partnerystės kryptimi, gindamos, saugodamos demokratiją, gindamos, saugodamos teisės viršenybę, rinkos ekonomiką. Tai, kas įrašyta, aš jau nebekartosiu, bet iš tikrųjų remiasi labai paprastais, žmogiškais ir kartu, sakau, aktualia informacija paremtais prašymais mūsų Europos Sąjungos partneriams. Suteikime aiškią perspektyvą, kad tos šalys, tas šešetukas matytų, dėl ko yra Rytų partnerystė. Taip, suteikime daugiau už daugiau toms šalims, kurios nori pirmauti ir daryti daugiau, tačiau lygiai taip pat svarbu, neišmeskime iš rogių nė vieno, kadangi žinome, kokia alternatyva, vienintelė turbūt alternatyva laukia tų, kurie iš tų rogių iškrenta.
Taip pat, kas galbūt mažiau buvo akcentuota, bet išeikime iš diplomatinio protokolo, iš diplomatinio burbulo, eikime į jaunimą, eikime į partijas, eikime į verslą, į savivaldybes, naudokime visus įmanomus kaimynystės iniciatyvos instrumentus, įskaitant ir bendradarbiavimą per sieną, kad taip skleistume tą spilloverį, jeigu galima, anglišką terminą pavartosiu, ir tikrai burtume kuo daugiau Europos Sąjungos europinių vertybių entuziastų Rytų partnerystės šalyse.
Taigi, baigdamas noriu pasidžiaugti, kad taip šiandien vieningai visi išreiškėme supratimą, kokia tai yra svarbi problema, ir tikrai pasiryžimą tapti Europos Sąjungoje vieniems iš lyderių, kurie toliau vykdytų Rytų partnerystės politiką ir neleistų toms šalims, kurios yra pakviestos į Rytų partnerystę, prarasti ryžto eiti europiniu keliu. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas komiteto pirmininko pavaduotojau. Jūs pataikėte tiksliai laiku.
15.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-1083 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Pagal mūsų darbotvarkę, patvirtintą ryte, 15 valandą yra numatytas nepaprastosios padėties nutarimo svarstymas. Aš labai atsiprašau prezidentūros atstovų, teisėjų, dabartinė situacija truputį koreguoja mūsų darbą. Kviečiu Seimo Pirmininkę pristatyti. Taip pat norėčiau pakviesti gerbiamąją premjerę į Vyriausybės ložę ar kaip čia pavadinti. Prašom.
Prašom, gerbiamoji Pirmininke.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, šįryt Vyriausybė priėmė sprendimą ir kreipėsi į mane su pasiūlymu įvesti nepaprastąją padėtį tam tikrose Lietuvos Respublikos teritorijose, atsižvelgiant į valstybėje dėl masinio užsieniečių antplūdžio susidariusią situaciją ir įvertinus pastarųjų dienų įvykius Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje.
Atsižvelgdama į šį pasiūlymą ir vadovaudamasi Seimo statuto 186 straipsniu parengiau ir teikiu Seimui svarstyti Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektą. Seimas ir Vyriausybė jau ėmėsi priemonių šiai ekstremaliai situacijai suvaldyti, deja, šios priemonės šiandien nėra pakankamos. Atsižvelgiant į pastaruoju metu Baltarusijos režimo vykdomos hibridinės atakos Lenkijos atžvilgiu suintensyvėjimą, jos organizuotą bei masinį pobūdį, įvertinus, kad tokie veiksmai kelia grėsmę ir Lietuvos Respublikos visuomenės rimčiai bei tai, kad šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių, nepaprastosios padėties įvedimas yra reikalingas. Nutarimo projekte numatoma, kad nepaprastoji padėtis įsigalios lapkričio 10 dieną ir bus taikoma vieną mėnesį.
Norėčiau pabrėžti, kad nepaprastoji padėtis įvedama tik pasienio ruože prie sienos su Baltarusijos Respublika ir 5 kilometrai į valstybės gilumą nuo jo, taip pat didžiausiose užsieniečių apgyvendinimo vietose ir 200 metrų aplink jas. Nutarimo projekte numatoma įvesti tik siauros apimties konstitucinius asmenų teisių suvaržymus ir tik tuos, kurie yra būtini ekstremaliai situacijai įveikti. Net ir šios mums beprecedentės krizės akivaizdoje turime nepamiršti savo prievolės būti humaniškiems, laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, pasirūpinti tais užsieniečiais, kurie jau yra Lietuvoje, kartu ir laikantis įsipareigojimo ginti mūsų valstybės ir Europos Sąjungos išorės sieną bei užtikrinti mūsų žmonių saugumą.
Aš labai tikiuosi jūsų supratingumo ir pritarimo šiam projektui. Kadangi nutarimo projektas parengtas vadovaujantis Vyriausybės pasiūlymais, todėl konkrečias jo nuostatas galės pristatyti ir pakomentuoti Ministrė Pirmininkė. Aš taip pat esu pasirengusi atsakyti į visus jūsų klausimus. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Jūs taip pat užimkite vietą ložėje. Yra, matyt, jūsų abiejų norinčių paklausti. Pirmas klausia E. Gentvilas. Prašom, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Man visada labai aktualu, kad ir žmonės girdėtų, ką mes šnekame, kad žmonės suprastų, ką mes šnekame. Ir labai džiaugiuosi, kad Seimo Pirmininkė pasisakymo pabaigoje ir padėliojo tuos dalykus. Mano klausimas ir buvo paruoštas toks: kiek būtų naudojamasi nepaprastosios padėties suteikiamomis galimybėmis, kokias apsunkinimo galimybes gali patirti mūsų pačių piliečiai? Tai turi būti paaiškinta ir tai yra labai gera proga šiandien pasakyti, ką iš dalies ponia V. Čmilytė-Nielsen iš tribūnos jau pasakė. Tai klausimas būtų premjerei. Jūs savo žodžiu pasakykite, kas būtų taikoma, kas galėtų būti taikoma, bet neplanuojama taikyti? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Žinote, Nepaprastosios padėties įstatymas, išties su kuo susidūrėme ir dabar rengdami šitą pasiūlymą, matyt, buvo priimtas taip seniai ir galvojant apie visiškai kitokias aplinkybes ir kitas situacijas. Ten yra daugybė įvairių dalykų, kurie net ne visada yra aiškūs. Matyt, vienas dalykas, kuris yra akivaizdus, kad peržiūrint krizių valdymo sistemą, ką Vyriausybė yra nusiteikusi daryti, taip pat tektų ir šitą įstatymą keisti, kad ir dėl tų pačių procedūrų, nes dabar Seimo Pirmininkė turi šitą projektą pateikti tarsi savo vardu, nors akivaizdu, kad situaciją valdyti ant žemės tenka vis dėlto daugiausia Vyriausybės institucijoms.
Aš suskirstyčiau tuos apribojimus, kurie yra taikomi, į tokias dvi grupes. Viena grupė apribojimų yra taikoma žmonėms, kurie neteisėtai kirto sieną arba neteisėtai pateko į Lietuvos Respubliką, tarkime, anksčiau ir dabar yra užsieniečių apgyvendinimo vietose. Čia turbūt toks didžiausias apribojimas yra susijęs su galimybėmis naudotis ryšio ir interneto priemonėmis, kuriomis, mes matome, tikrai nemažai ir žalingos informacijos yra skleidžiama, ir yra tam tikrų koordinavimo veiksmų, kurie tikrai apsunkina mūsų pareigūnų darbą.
Jeigu mes kalbėtume apie Lietuvos Respublikos piliečius, iš esmės būtų tokios dvi grupės. Pirma grupė yra judėjimas į teritoriją, kurioje yra taikoma nepaprastoji padėtis, bet čia griežtesni reikalavimai taikomi judėjimui į pasienio ruožą, ir šiaip gyvenime yra įprasta, kad pasienio ruože yra taikomi didesni reikalavimai negu visur kitur. Šiuo atveju reikėtų turėti leidimą, o, aišku, žmonėms, kurie gyvena, turi nekilnojamojo turto ir dėl to tame pasienio ruože turi būti, jokie draudimai ir apribojimai nebūtų taikomi. Taip pat šiuo laikotarpiu būtų draudžiama persikelti gyventi į pasienio ruožą, nes tokia situacija, matyt, reikalauja, kad tokie sprendimai būtų atidedami ramesniems laikams.
Kitas apribojimas būtų taikomas taip pat ir mūsų piliečiams – tai galimybė organizuoti ir rinktis į susirinkimus toje teritorijoje, kurioje yra paskelbta nepaprastoji padėtis. Logika šių apribojimų remiasi vienu labai paprastu dalyku: pareigūnai turi labai daug darbo ir patiria nemažą įtampą saugodami valstybės sieną, todėl bet kokie šalia vykstantys procesai to darbo nepalengvina. Jų vykimas turi būti ir aiškus, ir reglamentuotas, ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai žinomas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama premjere. Jūsų nori paklausti K. Masiulis. Prašom. Primenu, kad klausti – minutė, o atsakyti pasistenkite per dvi.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Seniai žinoma informacija. Ačiū premjerei už išsamius paaiškinimus. Aš norėčiau paklausti labai konkretaus klausimo. Čia yra numatytas vieno mėnesio terminas. Kaip mes matome, ši situacija su nelegaliais migrantais tik eskaluojama – nuo nedidelio srauto vis didėjo, didėjo ir dabar prasidėjo jau tokie masiniai jų varymai kaip avių bandų, žinote, nuo kalnų į žemines pievas. Baisus, aišku, dalykas, nes tai yra gyvi žmonės, o dar už jų – automatininkai ir dar pašaudo virš galvų. Klausimas būtų toks: čia tęsis ilgiau? Gal ilgesnio reikėjo termino?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, Kęstuti. Tiesą sakant, nepaprastoji padėtis yra instrumentas, kuris dar nebuvo mūsų atkurtos nepriklausomos valstybės praktikoje išbandytas pagal šiuos algoritmus, ir negalima sakyti, kad nelegalios migracijos situacija visą laiką vystėsi kokia nors labai aiškia trajektorija. Buvo didesnė įtampa po „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo, vėliau dėl sėkmingų, sakykime, mūsų pastangų ir Europos Sąjungos institucijų pastangų pavyko gana stipriai srautą sumažinti. Režimui užtruko naujos srauto paieškos, kai kur jos buvo sėkmingos, kai kur vėlgi pavyko jas užkardyti. Iš pradžių atrodė, kad žmonės atvyksta, atvyksta, atvyksta, dabar jau matome tokį naują epizodą, kai daug žmonių koncentruojasi labai mažame žemės plote.
Spėlioti, manau, čia neverta. Kaip ir nuo pat pradžių sakėme, kad turime būti pasirengę viskam. Tačiau kadangi tai yra labai delikatus mechanizmas, kur tikrai yra reikalinga Seimo priežiūra ir labai aiškus mandatas, yra teikiamas siūlymas, kad ši padėtis būtų nustatyta mėnesiui. Toliau Seimas vertins po mėnesio: atsižvelgs į situaciją, kaip ji klostysis artimiausias kelias savaites, ir spręs – gal pratęsti, gal praplėsti, gal reikės kokių nors kitų sprendimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū. Iš tiesų labai ypatinga situacija, ypač sudėtingas sprendimas įvesti nepaprastąją padėtį. Ir premjerei už visą ministrų kabinetą dabar reikia atsakyti į mūsų teikiamus jau praktinio pobūdžio klausimus. Manyčiau, kad ministrai vis dėlto turėjo būti tam tikrų sričių, galbūt būtų daugiau atsakymų iš pat pradžių pateikta.
Aš noriu paklausti dėl 3 straipsnio 4 dalies, konkrečiai dėl draudimo atvykti į teritoriją. Čia jau klausia mokytojai, kurie atvyksta iš Vilniaus miesto ar iš kitur dirbti į mokyklas, esančias pasienio ruože arba toje teritorijoje, arba, tarkime, rangovas vykdo darbus ir taip toliau. Reikia numatyti išimtis ir tokiems žmonėms, kad nenutrūktų visi procesai, mano vertinimu.
Antras dalykas. Aš noriu paklausti, kad patikslintumėte dėl susirinkimų draudimo tose teritorijose, nes tai visas Šalčininkų miestas su tūkstančiais žmonių. Ar kultūriniai, turizmo, sporto renginiai…
PIRMININKAS. Laikas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). …tai yra savotiška susirinkimo forma, kaip jie bus reglamentuoti?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Matote, šitie apribojimai yra pagal Nepaprastosios padėties įstatymą. Apribojimas rinktis į susirinkimus savo logika atitinkamai remtųsi Susirinkimų įstatymu, ten yra sava procedūra ir savi reikalavimai. Jeigu žmonės švenčia kokį nors gimtadienį, tai yra jau visai kas kita.
Dabar kalbant apie atvykimą į pasienio ruožo teritoriją, tai juk yra labai aiškiai parašyta, kad pagrįstomis aplinkybėmis tokiems asmenims, be jokios abejonės, bus suteiktas Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimas ir tie žmonės puikiausiai galės vykdyti savo darbą ir funkcijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia B. Petkevič.
B. PETKEVIČ (LRF). Labai ačiū. Mano klausimas apie pasienio ruožą irgi praktiškas, nes mes žinome, kad du didžiausiai miestai, Eišiškės ir Šalčininkai, yra už 2 kilometrų nuo sienos. Gyventojai klausia, ar reikės leidimo vykstant iš Šalčininkų į Eišiškes, į kitas gyvenvietes, priklausančias pasienio ruožui?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žmonėms, kurie ten gyvena, tikrai jokių nepatogumų nebus, jie galės judėti taip, kaip iki šiol judėjo. Dėl žmonių, ten atvykstančių ar kokio nors darbo dirbti, ar, tarkime, dėl kokių nors kitų priežasčių, tikrai be jokių problemų, manau, tą klausimą išspręstų Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Valstybės sienos apsaugos tarnybai įsitikinus, kad tai yra saugus judėjimas, nekeliantis kokios nors papildomos rizikos, tarkime, tai nėra žmonės, atvažiuojantys galbūt pasitikti kokių nors nelegalių migrantų, kuriuos bandytų išvežti, ir taip toliau, ir panašiai. Tų situacijų irgi gana gyvenimiškų gali būti. Tiesiog jau pasitikėkime institucijomis, kurios tikrai profesionaliai dirba savo darbą ir tokias situacijas gali išspręsti.
PIRMININKAS. Klausia A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Nepaprastosios padėties įvedimas, be abejo, apriboja konstitucines žmogaus teises. Kaip žinome, žmogaus teisės yra vienas iš svarbiausių visuomenės sugyvenimo elementų. Ar galėtumėte, gerbiama premjere, sukonkretinti, kokios konstitucinės žmogaus teisės bus apribotos – susirinkimų laisvė, žodžio laisvė? Jūs jau iš dalies atsakėte į šitą klausimą atsakydama į kolegos Eugenijaus klausimą. Taip pat ir patvirtinti, kad šie žmogaus teisių apribojimai bus tik toje teritorijoje, kur bus paskelbta nepaprastoji padėtis, visiškai jokių apribojimų nebus kitose teritorijose, tai yra kitose savivaldybėse ar net ir tose savivaldybėse, kurios iš dalies patenka į nepaprastosios padėties skelbimo teritoriją.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Kai kuriems asmenims tų apribojimų yra daugiau, bet, natūralu, tai yra… Visų pirma, tie žmonės, kurie pateko į Lietuvos Respubliką neteisėtai. Bet jeigu mes kalbame apie Lietuvos Respublikos piliečius, tai netgi ir tie apribojimai galioja nebūtinai visoje nepaprastosios padėties teritorijoje, atskirais atvejais, pavyzdžiui, dėl draudimo atvykti, galioja tik pasienio ruože. Tai yra mažiau negu visa nepaprastosios padėties teritorija, nes draudimas atvykti galioja pasienio ruožo teritorijoje, taip pat ir kai kurie kiti reikalavimai. Čia yra tam tikras apribojimas judėti, tam tikras apribojimas keisti gyvenamąją vietą. Pavyzdžiui, jeigu kas nors būtinai nori dabar atsikraustyti ten gyventi, taip, mėnesį šitas nutarimas neleistų to padaryti. Akivaizdu, kad tai yra tam tikri nepatogumai, bet dėl tos priežasties yra siūlomas ir trumpas laikotarpis, ir ribotas taikymas, kad tų nepatogumų mūsų piliečiams dėl šito teisinio režimo būtų kaip įmanoma mažiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, noriu jūsų atsiklausti kaip pirmininkas, nors Statute numatytas laikas 10 minučių jau baigėsi, bet aš siūlyčiau pratęsti, nes yra pirmą kartą Lietuvos istorijoje tokios svarbos klausimas svarstomas, bent jau 10 minučių, kad kuo daugiau kolegų galėtų pratęsti. Taip? Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū.
Klausia R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Akivaizdu, gerbiami kolegos, kad ši situacija yra būtinai reikalaujanti mūsų supratingumo. Gerbiama premjere, nutarimo 1 straipsnis – pasienio ruožas iki 5 kilometrų į valstybės gilumą. Jūs iš dalies jau atsakėte, kad į tą ruožą patenkančių gyvenviečių ar miestų, ten gyvenančių žmonių pagrindinė darbinė veikla nebus paralyžiuota. Ar galite patikslinti ir patvirtinti, kad žmonės būtų ramesni, ir ar nemanote, kad skubiausiu atveju reikia kiek įmanoma daugiau informacijos, informuoti ir nuraminti žmones, kad ten būdami jie galėtų būti ramūs?
Antras klausimas. Minėjote, kad Nepaprastosios padėties įstatymas nėra tikslus dabartinėje situacijoje. Ar nemanote, kad reikalinga nauja šio įstatymo redakcija?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Atsakydama į jūsų antrąjį klausimą, pradėsiu nuo antro galo. Tikrai manau, kad reikalinga… Vargu ar mes apsieisime su pakeitimais. Greičiausiai reikės tiesiog naujo įstatymo, nes ir procedūriškai visi buvome tokioje naujoje teritorijoje. Tikrai labai ačiū ir Vyriausybės teisininkams, ir Teisingumo ministerijai, ir kitiems proceso dalyviams, kad kažkaip radome būdą, kaip galime pasiūlyti ką nors Seimui, matydami taip pat ir Seimo Statuto atitinkamas nuostatas, nes toks įspūdis, kad geriausiai apibrėžta yra ta situacija, kai yra laikotarpis tarp sesijų ir Ekscelencija Prezidentas inicijuoja šią nepaprastąją padėtį. O tarsi tokiu visiškai rutininiu atveju, kai veikia Seimas ir vyksta sesijos metu, atrodo, kad to aiškumo yra šiek tiek mažiau.
Kalbant apie tai, ką jūs dabar sakote, tai žinoma, kad labai daug dėmesio skirsime informuoti žmonėms, kurie gyvena, ypač pasienio ruože, bet taip pat ten ir atvyksta, bet man atrodo, kad dauguma žmonių per šitą laikotarpį, kol galioja ekstremali padėtis, jau yra įpratę, kad ten yra ir daug pareigūnų, ir gana toks didelis dėmesys tam regionui. Tikrai puikiai supranta, kad visa tai, kas yra daroma, yra daroma dėl pačių žmonių saugumo. Taip, informacijos niekada nebus per daug. Tikrai dėsime visas pastangas, bet manau, kad savo institucijomis turime pasitikėti. Tikrai dirba labai sunkų darbą labai įtemptu metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Akivaizdu, kad jau negalime vėluoti, turime reaguoti į esamą situaciją, kuri vyksta Lenkijoje. Tai iš tikrųjų yra istorinis iššūkis Lietuvai.
Aš norėjau paklausti gerbiamos premjerės. Tam tikrų trikdžių turbūt bus smulkiam verslui ir panašiai, esančiam prie pasienio tose savivaldybėse. Ar vėliau, tikiuosi, kad viskas sėkmingai baigsis, bet jeigu, tarkime, kitaip pasisuks situacija, ar yra finansiškai galimai paruoštas tas dalykas kompensuoti patirtus verslo trikdžius ir panašiai? Dėkoju.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Šiaip jau yra ekstremali situacija ir yra bendra tvarka, pagal kurią yra kompensuojami nuostoliai ir žala, kuri yra patiriama dėl ekstremalios situacijos. Tai reglamentuojantis nutarimas Lietuvoje yra, nežinau, turbūt jau keliolika metų. Žinoma, jeigu yra kokia nors tiesioginė žala padaryta dėl ekstremalios situacijos, tai dėl to kreiptis galimybė yra. Ir savivaldybės, tarkime, tai daro, administruodamos ir spręsdamos kai kuriuos kitus dalykus, bet man atrodo, mums nereikia jau taip toli suvaryti savęs į kampą ir kurti kokias nors tokias gana hipotetines situacijas, nes čia tikrai yra gana siauras ruožas. Žmonės, kurie dirba, tikrai galės dirbti. Tie žmonės, kurie galbūt labiau norėtų ruože atsirasti dėl to, kad, pavyzdžiui, kam nors padėtų nusikalstamą veiką atlikti, pavyzdžiui, pervežti nelegaliai sieną bandančius kirsti žmones į kokią nors kitą teritoriją, kas yra nusikaltimas, žinoma, tokiems žmonėms atsirasti pasienio ruože bus gerokai sunkiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Nepaprastoji padėtis skelbiama 5 kilometrų ruože ir dar 5 kilometrų atstumu už ruožo. Tai yra 10 kilometrų nuo sienos atstumu. Ar vis dėlto reikėjo dar pratęsti 5 kilometrus, ar nebūtų pakakę tik 5 kilometrų ruožo?
Antras toks klausimas. Ar nereikėtų įstatyme suteikti Prezidentui teisės, jeigu yra reikalas, pratęsti terminą, o jeigu reikalo nėra, sutrumpinti nepaprastosios padėties terminą be Seimo?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kodėl čia Seimas nori savo įgaliojimus Prezidentui atiduoti? Kažkaip keistai parlamentinėje valstybėje skamba. Prezidento funkcijos nepaprastosios padėties atžvilgiu yra apibrėžtos tarpsesiniu laikotarpiu, ir tai, kai Prezidentas priima sprendimą, jo sprendimas turi būti verifikuotas Seimo artimiausiame posėdyje. Taip veikia parlamentinė demokratija, o ne atvirkščiai.
Dabar kalbant apie atstumą nuo valstybės sienos, išties šitie papildomi 5 kilometrai yra mūsų Valstybės sienos apsaugos tarnybos įvertintas papildomas atstumas, kuris reikalingas tam, kad darbas esant didesnio antplūdžio situacijai galėtų būti gana efektyvus arba toks efektyvus, koks ir turėtų būti. Šiuo atveju aš tikrai nesiginčiju su žmonėmis, kuriems reikia dirbti savo darbą. Manau, kad tas pasiūlymas buvo pagrįstas, todėl mes jį tokį Seimui ir teikiame.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Z. Balčytis. Prašom.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, iš paskutinių dienų įvykių ir įvairių komentarų susidarė toks įspūdis, ypač kai paklausiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko. Jis komentuodamas situaciją paminėjo, kad jeigu tie žmonės ir prasiverš, mes juos palaikysime kažkiek, trumpą laikotarpį, po to vis tiek išsiųsime. Aš manau, kad tai prieštarauja tam tikriems teisės aktams ir įvairioms konvencijoms. Ar šitas įstatymas gali užtikrinti tokį dalyką, kad mes laikinai ir be jokių motyvų juos paimsime, po to vėliau išsiųsime?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, šitas nutarimas sako, kad žmonės, kurie kerta sieną, tiksliau, bando kirsti sieną ten, kur tai nėra numatyta, daro neteisėtą dalyką, todėl į valstybės teritoriją neįleidžiami. Yra įstatymas, kuris labai aiškiai apibrėžia aplinkybes, kuriomis gali būti pateiktas prašymas sienos kirtimo punkte, diplomatinėje atstovybėje kitoje šalyje. Tuo faktiškai nėra naudojamasi dėl įvairių priežasčių, matyt, manant, kad tai yra gana nepraktiškas būdas tiems žmonėms, kurie nelegaliai bando kirsti ir galbūt truputėlį abejoja dėl politinio prieglobsčio pagrindo. Arba dar pasitaiko humanitarinių aplinkybių, kokių nors labai išskirtinių humanitarinių aplinkybių, kai į tą situaciją nereaguoti valstybės pareigūnai negali. Bet šiaip galioja labai paprasta taisyklė ir ji čia taip pat yra įtvirtinta, kad siena yra uždaryta ir sienos kirsti nelegaliai neleidžiama.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi T. Tomilinas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama premjere, aš turbūt teisingai supratau, kad prie sienos negalės prieiti nei žiniasklaidos atstovai be specialaus kokio nors leidimo, nei kontrabandininkai, nei Seimo nariai, net jeigu jie norėtų po keturis vaikus įsivesti pašildyti į Lietuvos teritoriją. Kaip mes, Lietuva, elgsimės (aš tikrai tikiu, kad pareigūnai susitvarkys šios nepaprastosios padėties metu), jeigu Baltarusijos pusė piktybiškai užblokuos ir neleis jiems sugrįžti į Baltarusijos teritoriją? Tos visos šeimos. Na, jaunimas gal atlaikys, bet ten yra ir vaikų, ir moterų. Kaip reikės elgtis? Ar ten prieis kokios nors pagalbos, ar iš mūsų pusės bus galimybė suteikti jiems maisto, šiltų rūbų ir panašiai? Kaip tokiomis situacijomis bus veikiama? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Tikrai pagalbos stengiamės suteikti net ir tais atvejais, kai aiškiai suprantame, kad žmonės, prisiimdami gana didelę riziką, bando neteisėtai kirsti sieną, kartais ir su mažamečiais vaikais. Kartais tie vaikai nuaunami tyčia, o batai įdedami į savo kokį nors bagažo krepšį. Kartais tiems vaikams, kaip jūs turbūt matėte iš reportažo, cigarečių dūmais bandoma organizuoti ašaras. Reikia suprasti, kad čia vyksta ne tik koks nors fizinis sudėtingas procesas, bet čia vyksta taip pat nemenkas nervų karas ir psichologinė gana didžiulė įtampa. Tai tikrai aš pasikliaunu pareigūnų profesionalumu ir gebėjimu tas situacijas įvertinti.
Jeigu dabar mes kalbame apie apribojimus, tai reikia labai aiškiai suprasti, kad tiems žmonėms, kurie gyvena pasienio ruože, negalioja jokie draudimai ir jiems nereikalingi jokie leidimai. Jie tiesiog turi turėti dokumentą, kad turi turto ir nuosavybės tame ruože. Kitiems žmonėms, kurie norėtų būti pasienio ruože, bus reikalingas Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimas. Bet tai niekaip netrukdo žmonėms, nesvarbu, kas tai būtų – nevyriausybininkai, žiniasklaidos atstovai, statybininkai, kurie ką nors ten stato, mokytojai, kurie ten moko. Tiems žmonėms, kuriems reikia atvykti į pasienį dėl savo darbo ir savo profesijos, tikrai Valstybės sienos apsaugos tarnyba tokią galimybę suteiks.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia T. Tomilinas. Kadangi jau paskelbiau, tai prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama premjere, šiek tiek liūdina jūsų toks bandymas klijuoti etiketes visiems žmonėms, kurie atsidūrė humanitarinėje krizėje. Mano klausimas, ar tie žmonės, kurie yra užkardose, pavyzdžiui, dabar užkardoje prie Vilniaus yra nemažai žmonių nuo vasaros, ar jiems bus draudžiama gauti ir skleisti, ir bendrauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, advokatais, nes tai yra subjektai, kurie nepatenka į valstybės institucijos ir įstaigos apibrėžimą. Jeigu bus draudžiama bendrauti, pavyzdžiui, su Raudonuoju Kryžiumi telefonu, tai gal bus leidžiama bendrauti gyvai?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nelabai žinau, apie kurią konkrečiai vietą kalbate, nes, kaip ir minėjome, yra pasienio ruožas plius 5 kilometrai, taip pat čia konkrečiai įvardintos apgyvendinimo vietos. Bet kuriuo atveju galiu tiesiog apskritai atsakyti, ko jūs klausėte. Tikrai nebus jokių problemų gyvai bendrauti su niekuo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamoji premjere. Nuomonės už ir prieš. Minutėlę. Taip, yra visi už. Ar kalbame? Galime atsisakyti? Negirdžiu prieštaravimų. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, kolegos.
Svarstymas. Diskusija. Diskutuoti yra užsirašę šeši Seimo nariai. Pirmas kalba E. Gentvilas frakcijos vardu. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, kodėl kalbu, nors sako, nekalbėk, čia viskas aišku, palaikysime. Tikrai smagu, jeigu bus toks didelis, masyvus palaikymas. Bet, kolegos, aš ne be reikalo premjerės klausiau, man visada rūpi, kad ne tik mes žinotume, už ką balsuojame ir kodėl balsuojame, bet kad mūsų žmonės suprastų, kas čia vyksta, kodėl vyksta. Kodėl tokią išskirtinę padėtį įvedame. Tai man atrodo… Aš noriu padėkoti posėdžio pirmininkui J. Jaručiui, jis suprato tą svarbą ir leido klausti daugiau virš numatyto laiko limito. Aš manau, kad mūsų klauso ir žmonės, jie turi žinoti ir suprasti, kodėl reikia imtis tokių priemonių. Mes čia galėtume vieni patys – nekalbėti, per 10 minučių priimti sprendimą ir sakyti, mes savo darbą padarėme. Ne, politikų darbas yra ir kalbėti žmonėms, kalbėtis su žmonėmis ir pasakyti, kad Lietuvos situacija jau nebejuokinga. Ir tai ne dėl mūsų kaltės.
Mano įsitikinimu, išbandoma Europos Sąjungos stiprybė ir vienybė. Ir mes matome, ir turbūt žmonės iš trečiųjų šalių mato, kad Europos Sąjungoje yra visko. Yra tarnystės Rusijai, yra komercializavimo politikos, yra komercijos be politikos ir panašių dalykų. Štai čia ir bandoma išbandyti tą Europos Sąjungos vienybę ir tvirtybę. A. Lukašenkos režimas dirba ir su Rusija ir tai nekelia jokių abejonių. Ne visada tai yra pagaunama, ne visada užčiuopiama, bet ne be reikalo Rusija lieja krokodilo ašaras dėl pabėgėlių, dėl žmogaus teisių, gindama Baltarusiją ir vis primindama Lenkijai, aha, o jūs prisimenate, kaip jūs atakavote su NATO pajėgomis, dalyvavote invazijoje į Iraką. Gerbiamieji, kartu ši situacija tampa ir išbandymu NATO aljansui, tai yra ir NATO pasirašytų vertybių, kurios yra ne vien militarinės, bet ir humanitarinės vertybės, puolimas. Turime tuos dalykus suprasti, kad tai vyksta išpuolis prieš vakarietiškas vertybes apskritai. Ir Lietuva, Lenkija ar Latvija, būdamos Vakarų aljansų dalimi, būdamos Vakarų vertybių pusėje, išbando rytietiškos, kartais, sakyčiau, azijietiškos kultūros išpuolius. Jeigu norite – tai civilizacijų konfliktas, jeigu norite – tai S. Hantingtono „Clash of Civilizations“ atkartojimas, jį mes matome šiandien tikrovėje savo pasienyje šiąnakt, rytoj ar dar kitą dieną. Ne be reikalo orientuojantis, atrodo, pagrindinius proveržius daryti Lenkijos nepriklausomybės dienos proga – lapkričio 11 dieną.
Lietuva šioje kovoje turi naudoti visas mūsų teisinėje sistemoje esančias priemones. Ne mes, ne šis Seimas sugalvojo nepaprastosios situacijos sąvoką, įstatymą, kurį turbūt reikia tikrai keisti, kaip sako premjerė. Mūsų valstybės ir Konstitucijos tėvai kūrėjai numatė nepaprastosios padėties įvedimo galimybę. Šiandien mes ją naudojame ribota apimtimi ribotoje teritorijoje, nes šiandien esame toje situacijoje, kai kėsinamasi į pagrindinius vertybinius pamatus. Džiaugiuosi, kad supratimą parodė pasienio savivaldybių merai. Jei valstybė neįvestų nepaprastosios padėties, savivaldybės ir jų vadovai liktų iš esmės vieni kovoje su pabėgėlių srautais, nebent kartu su pasieniečiais. Todėl mes, kaip valstybės atstovai, Seimo nariai, tautos atstovai, turime padėti savivaldybėms tose teritorijose susidūrus su pabėgėlių srautais atsilaikyti, susitvarkyti su jais. Taip, pabėgėliai dar viena krizė Lietuvai. Per dvejus metus antra krizė. Šios dienos, manyčiau, krizės apogėjus. Nei A. Lukašenka, nei pabėgėliai nelauks žiemos šalčių – arba dabar, arba jau nebent kitais metais. Todėl turime suprasti, kad delsimas būtų neleistinas. Dėkingas esu Vyriausybei, ministrei A. Bilotaitei, visai Vyriausybei ir premjerei už įvairias iniciatyvas inicijuojant šio nutarimo priėmimą, atliekant tarptautinį darbą europeizuojant, regionalizuojant šios problemos sprendimą kartu su Latvijos ir Lenkijos vadovais, su Europos Komisijos vadove.
Nepaprastosios padėties įvedimas yra ir būdas suartinti dažnai besiskiriančias Seimo daugumos ir mažumos nuostatas. Aš tikiuosi, kad šiandien mes tai pamatysime. O jeigu ir išsiskirs balsavimas, tai nebus radikalus keikimas vieni kitų atžvilgiu. Suprasime ir tada, jeigu kas nors nebalsuos. Bet iš esmės aš tikiu, kad mes suartėjame. Ši nepaprastosios sudėties situacija, atrodo, padės suartėti ir trims valdžios šakoms, kurios kartais konfrontuodamos peržengia tam tikras ribas, nesiaiškindamos, kas kaltas ar ką kiekvienas iš mūsų laikome kaltu. Atrodo, ir čia susivienysime. Krizė to reikalauja. Noriu pasakyti, krizė yra ne tik nelaimė, krizė yra ir galimybės. Pasinaudokime visomis galimybėmis, kurios mums krenta į rankas, kovodami su pabėgėlių srautais, kovodami su režimu ar režimais.
Ir pabaigoje dėl žmogaus teisių. Negalime sau leisti jų pažeidinėti, tačiau negalime pamiršti ir kitų Lietuvos įsipareigojimų ne tik dėl žmogaus teisių, bet ir dėl europinių vertybių, dėl Lietuvos kaip rytinių sienų, Europos Sąjungos sienų, sargybinio, mūsų atsakomybės už mūsų veiksmus. Mūsų veiksmai atsilieps visoms Europos Sąjungos valstybėms. Arba Lietuva nieko nedaro, maždaug jūsų problema, gerbiami vokiečiai. Ne. Tai visų mūsų europiečių problema.
Ir nekalbėkime vien tik apie žmogaus teises. Kalbėkime kur kas platesniame kontekste apie visus svarbiausius vertybinius dalykus. Palikime žmogaus teisių temą, kurią labai pamėgo šiandien V. Putinas ir A. Lukašenka, jiems taip, kaip jie supranta. Mes suprantame žmogaus teisių problemas europietiškai, pagal mūsų pasirašytas tarptautines konvencijas. Mes įsipareigojome jų laikytis, nepamiršdami ir kitų savo įsipareigojimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega Eugenijau. Ir tada D. Gaižauskas. Prašau. Frakcijos vardu.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pritariu kolegai E. Gentvilui, kad mes privalome eiti ir aiškinti, kodėl priimame vienokius ar kitokius sprendimus. Šis kartas taip pat labai svarbus ir netgi yra išskirtinis, nes mes faktiškai nagrinėjame istorinį atvejį Lietuvos istorijoje. Kalbėdamas frakcijos vardu kalbėsiu tik apie pliusus, kodėl palaikysime šį nutarimą.
Pirma. Mes matome labai didelį pliusą, kad pagaliau valdantieji pripažino, kad migracijos krizė nesuvaldyta. Ir tokie reportažai, kai nutiesta vos pusantro kilometro spygliuotos vielos, o vėliau rodoma, kad mes migrantų krizę suvaldėme, grėsmės nekyla, pasibaigs. Taip pat suprantame, jog valdantieji suprato, kad migrantų krizė kėlė labai didelius iššūkius ir grėsmes nacionaliniam saugumui. Tai čia yra vienas iš pliusų.
Antra. Mes visi pagaliau matome, kad Vyriausybė nusiėmė karūną ir pirmą kartą kreipėsi į Seimą, pripažindama savo klaidas, su pasiūlymu – įveskite nepaprastąją padėtį taip, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai. Nes de facto dabar mes ją turėjome, tik de jure ji vadinosi ekstremali situacija, kai galima naudoti kariuomenę, naudoti visas priemones, kurios yra naudojamos nepaprastosios padėties metu. Bet tie veiksmai, kai poįstatyminiais teisės aktais arba ministrų nutarimais varžomos žmonių teisės ir taip toliau, mums atsisuks tikrai kitu lazdos galu, bet ne apie tai šiandien kalbėsiu. Ir pagaliau mes tą klaidą ištaisome, nes tik Seimas gali priimti tokius įstatymus ir sprendimus. Šiandien mes pasielgėme kaip tikra teisinė valstybė, nes priimsime įstatymą Seime kaip parlamentinė valstybė ir galėsime vėliau ginti savo interesus Europos Žmogaus Teisių Teisme, visi mūsų veiksmai bus konstitucingi. Tik pagal Konstituciją mes galime tai daryti, kai Seimas patvirtina būtent tokius veiksmus. Tai čia didelis pliusas.
Trečias irgi labai svarbus pliusas, kad ryte buvo labai mažai informacijos apie šitą situaciją, bet po pietų išgirdo opozicija ir antrą kartą per pietus susirinko frakcijų seniūnai tiek pozicijos, tiek opozicijos, atėjo I. Šimonytė, pristatė, kodėl pareigūnai prašo būtent šios nepaprastosios padėties, nes jiems reikia atlikti tam tikrus veiksmus, kurių įstatymai neleidžia. Taip, kai išvardino pareigūnai, kodėl jos jiems reikia, mes tikrai išgirdome, tikrai apsvarstėme frakcijoje ir sakome, palaikysime, nes tai yra būtina.
Ir ketvirta. Gerbiami kolegos, šiais veiksmais mes tik stabdome įsiveržimą arba galimą migracijos invaziją, bet problemos nesprendžiame. Užsienio politika, kurią mes dabar vykdome, karinė, kovinė arba vos ne karo politika, pati mums kelia šitas grėsmes. Su Baltarusija ir Rusija patys prisišaukėme migrantų krizę, dar nežinome, ką Kinija mums dabar sugalvojo. Pripažindami, kad visa tai kelia grėsmes mūsų saugumui (Lenkija įsivedė nepaprastąją padėtį, Latvija iš karto, dabar ir mes), gerbiamieji, pasinaudokime jau naudotomis praktikomis.
Pamenu, kai pats dalyvavau NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, rodos, tai buvo 2016 metų vasaris, kai buvo sprendžiamas klausimas, ką daryti, kai iš Turkijos į Graikiją laipinasi šimtai tūkstančių migrantų ir niekaip nesuvaldome situacijos, Europos Sąjunga kreipėsi į NATO. Ir NATO panaudojo savo pajėgumus. Kai Egėjo jūroje atsirado NATO laivų, kai pradėjo naudoti savo pajėgumus, tai yra naudoti žvalgybinius metodus, rinkti informaciją, naudoti visus maksimalius NATO valstybių pajėgumus prieš tuos asmenis ir valstybes, kurios naudoja lygiai tokią pačią situaciją, baigėsi ir patekimo srautai į Europą per pietines Europos valstybes. Problema išspręsta. Taigi dabar mes taip pat turime kalbėti apie NATO 4 straipsnio panaudojimą, apie tai jau užsiminė Lenkija. Vienykimės ir tiktai šitaip mes galėsime išspręsti migracijos krizės problemą. Dabar laikinai sustabdome, bet norėdami ją galutinai išspręsti naudokimės NATO pajėgumais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Į tribūną kviečiu K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kaip aš džiaugiuosi girdėdamas opoziciją ir D. Gaižausko paaiškinimus. Tiesiog ką mes be jūsų darytume? Iš tikro Vyriausybė nusiėmė karūną ir čia atėjo pas D. Gaižauską, paklūpojo ir jis suprato, ką reikia daryti.
Aš, mielieji, noriu pasakyti, kad jūs pagaliau susipratote. Dar vakar šnekėjote visai priešingai negu dabar, nes pamatėte per radiją, per televiziją žmonių reakciją. Jeigu jūs čia paspausite mygtuką kitaip, kai bus balsavimas, žmonės įmes biuletenį prieš jus, nes žmonės labai aiškiai supranta… (Balsai salėje) Leiskite man kalbėti taip, kaip aš suprantu situaciją. Žmonės labai aiškiai supranta ir nereikia jiems per daug čia aiškinti. Jie puikiai supranta, kad Lenkijos pasienyje kariuomenė ir sienos apsauga gina Lenkijos piliečių interesus ir kad Lenkijoje ne Lietuva sukėlė migrantų krizę, o A. Lukašenka…
PIRMININKAS. Gerbiamas Kęstuti, minutėlę! Galite sustoti? Gerbiamas Petrai, leiskite… Reiškiu pastabą tamstai. Leiskite kalbėti žmonėms. Prašom. Atsiprašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Iš tikro šunys loja, karavanas eina tolyn. (Balsai salėje) Petrai, manęs neužčiaupsi. Kalbėsiu taip, kaip aš manau ir kaip matau. Iš tikro ne mes sukėlėme krizę, o A. Lukašenka sukėlė krizę. Ir į Lenkiją, ir į Lietuvą, ir į Latviją migrantai plūsta ne todėl, kad čia mes kažkokias klaidas darome, o todėl, kad A. Lukašenka nutarė mus visus atakuoti ir Europos Sąjungą atakuoti.
Šiaip galėčiau džiaugtis ir norėjau džiaugtis, ir buvau užsirašęs taikią kalbą, nes pagaliau pirmąkart gyvenime opozicija… Kada dėl tvoros buvo sušauktas neeilinis posėdis, opozicija pasisakė prieš ir balsavo prieš. Ieškojo kliaučių, kaip nepritarti. Šiandien, ačiū Dievui, randa galimybę pritarti, bet būtinai reikia paaiškinti, kad mes klaidų pridarėme. Tai jūs klaidų pridarėte nepalaikydami ankstesnių sprendimų.
Pažiūrėkime, kas dedasi Prancūzijoje. Prie Kalė uosto yra didžiulė migrantų stovykla, tiesiog lūšnynai, palapinės ir šiukšlynai. Jie laukia galimybių perplaukti Lamanšo sąsiaurį. Maroke yra du Ispanijos anklavai. Prie jų yra milžiniškos migrantų stovyklos. Galiu paskaityti, ten, sakykim, į Seutą – 5 tūkst. gegužę prasiveržė, Melilyje – 700 prasiveržė čia prieš kelias dienas, bando prasiveržti. Tas pats ir ten dedasi. Tai jie ten A. Lukašenką kaip nors įžeidė? Opozicija mums anksčiau aiškino, kad mes turime draugauti su A. Lukašenka, nusilenkti jam – tiktai taip išspręsime krizę. Baikite! Mes turime turėti europinių vertybių stuburą.
Labai džiaugiuosi, kad opozicija, nė kiek neabejoju, balsuos teisingai. Ačiū Dievui. Ir reikia migracijos klausimu ir vakcinacijos klausimu elgtis vieningai. Džiaugiuosi, kad ir Prezidentas taip pat vertina tuos reiškinius. Šita vienybė reikalinga. Bet nereikėtų aiškinti, kad Vyriausybė kažkokias karūnas buvo užsidėjusi, dabar karūnas nusiėmė, čia tik dėl to jūs jau pagaliau nusileisite ir balsuosite.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiamas į tribūną V. Bakas. Prašom, Vytautai. (Šurmulys salėje) Minutėlę. Dėl vedimo tvarkos – A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gal jūs sudrausminkite kartais kalbėtojus, kurie opoziciją išvadina šunimis. Aš suprantu, kad greičiausiai jūs, konservatoriai, nemokate kitaip bendrauti su žmonėmis, bet vis dėlto reikia turėti padorumo. Aš esu pratusi, ir toje tribūnoje į šuns būdą siuntėte praėjusią kadenciją, bet reikia turėti gal padorumo, bent kažkiek pagalvoti, kad Lietuvos žmonės žiūri. Jūs čia taip padėkojote opozicijai už konstruktyvų darbą, kai pasakėte, kad visi virš 60 žmonių yra šunys? Čia taip reikėtų suprasti?
O dabar paaiškinsiu, kodėl mes vakar kalbėjome apie tai, kad neįmanoma palaikyti nepaprastosios padėties priėmimo. Jūs vakar kalbėjote ne apie pasienio ruožą, bet kalbėjote apie pasienio savivaldybes. Paimkite žemėlapį ir pažiūrėkite, kaip atrodo Vilniaus rajono pasienio savivaldybė. Jūs pusę Vilniaus miesto realiai būtumėte uždarę dėl nepaprastosios padėties. Pirma, nereikia prišnekėti nesąmonių, kurias paskui kitą dieną taisote, kitas dalykas, vis dėlto tikrai reikia turėti bent jau posėdžių salėje tam tikro padorumo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiama Agne, už teisingas pastabas. Gerbiamas Kęstuti, minutėlę! Laikykimės tvarkos. E. Gentvilas. Prašau. Dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Žiūrėkite, man atrodo, priimant nepaprastąją padėtį, mes patys neturėtume įnešti velniavos. Aš ir prašiau, kalbėdamas iš tribūnos, ir padėkojau. Jeigu taip jau pasakius, Kęstuti, negalima šitaip siekti sutarimo iškeikiant kolegas. (Plojimai) Aš nežinau, ar aš turiu atsiprašyti už Kęstutį, turbūt ne, pats atsiprašys, tikiuosi, bet jeigu ieškome sutarimo, tai ieškokime sutarimo, o ne baksnokime vienas kitą pirštais ar špygomis.
PIRMININKAS. Ačiū taip pat už vertingus pastebėjimus. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Iš tikrųjų buvo labai bendras sutarimas, po pateikimo priėmėme šitą įstatymą bendru sutarimu. Niekas nepasisakė prieš, išklausė premjerę, išklausė Seimo Pirmininkę. Staiga dabar ponas K. Masiulis pradeda kiršinti Seimą. Aš manyčiau, reikėtų pasiaiškinti, kam jis čia tarnauja, gal Rusijos agentas. Štai L. Kasčiūnas čia stovi, galėtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiklausti, kam jis čia dirba. Kodėl reikia kiršinti parlamentą tokioje situacijoje?
PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad iš tikrųjų aistrų buvo, na, kam nepasitaiko. Dar L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Jonai, labai ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai labai ačiū jums už konstruktyvų, dalykišką, valstybinį požiūrį. Aš tikiu, kad mes tą atmosferą ir nuotaiką išlaikysime iki galo, iki balsavimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir K. Masiulis. Tikiuosi…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegų iš tikrųjų atsiprašau už karštą žodį. Aš taikiau į Petrą, jis man neleido šnekėti. (Balsai salėje) Petrai, juk neleidai kalbėti.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Turbūt visi viską išsiaiškinome.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Buvo nemandagus paties poelgis, nes neleidai kalbėti. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Gerai. (Balsas salėje)
K. MASIULIS (TS-LKDF). Na, neleidai kalbėti.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, kolegos. Dabar jau gerbiamam Vytautui suteiksime. Ačiū už kantrybę.
V. BAKAS (DFVL). Iš tiesų šokiruoja. Kai mes lyg ir susiduriame su grėsme, Seime atsiranda kiršintojų tuo metu, kai reikia susitelkti, lyg ir susitelkiame, atsiranda kiršintojų, kurie sukelia nereikalingų įtampų, kai reikia priimti svarbius sprendimus. Aš norėčiau atkreipti dėmesį… Tai yra aš neabejoju, kad reikia nepaprastosios padėties, iš esmės tam pritarčiau, bet siūlomos priemonės nepaprastajai padėčiai suvaldyti turi būti proporcingos, turi būti prasmingos, turi būti adekvačios.
Aš dabar keliu klausimą ir Seimo Pirmininkei, nes čia yra politinė lyderystė: kodėl ribojame žodžio laisvę? Suprantu, ribojame užsieniečių patekimą čia, suprantu, suteikiame įrankių, bet kodėl uždraudžiame Lietuvos žurnalistams rinkti ir skelbti informaciją? Aš pasakysiu, kas bus, – informacijos stoką pakeis dezinformacija. Jeigu neleisime į pasienio ruožą žurnalistų, mums siųs Baltarusija savo reportažus ir kiršins visuomenę. Nesuprantu, kodėl tai darome, kodėl yra toks premjerės… Suprantu, galbūt yra radikalių politikų, bet kodėl premjerės toks pasiūlymas? Aš visiškai negalėčiau pritarti žodžio laisvės ribojimui, nematau jokios prasmės. Kai sakoma, kad tai trukdys pareigūnams atlikti pareigas, bet ir žurnalistai atlieka pareigas. Kodėl negalime suderinti šių dviejų dalykų?
Dabar antra. Iš tiesų pagal šį nutarimą uždarome sieną visiems: ir tiems, kuriems gresia pavojus, ir tiems vaikams, kurie šąla ir kurių gyvybei gresia pavojus, ir tiems, kurie galbūt nusiteikę agresyviai. Tai kodėl vis dėlto atsisakome visų tarptautinių įsipareigojimų ir pagal šį nutarimą, kaip aš jį suprantu, įpareigojame pasieniečius neįleisti nieko? Iki šiol dar pažeidžiamus asmenis galėdavome įleisti, o dabar apskritai neįleidžiame nieko. Aš manau, šita nuostata gali pagilinti humanitarinę krizę. Juk nutarimo preambulėje iš esmės sutinkama, kad dėl A. Lukašenkos atakų didelį susirūpinimą kelia humanitarinė krizė Europos Sąjungoje. Kodėl norime ją savo rankomis gilinti?
Trečia nuostata. Mes visiškai uždarome 5 kilometrų ruožą žmogaus teisių organizacijoms, Raudonojo Kryžiaus organizacijoms. Aš pasakysiu taip, mes su L. Kasčiūnu vakarieniavome su lenkų kolega, Gynybos komiteto pirmininku, jis pasakė taip: mes uždarome sieną, bet nusiuntėme kelis ešelonus humanitarinės pagalbos prie Baltarusijos sienos. Kodėl mes atsisakome netgi to minimumo, kurį daro lenkai? Kas čia per beprotybė? Kodėl yra tokios formuluotės? Tokioms formuluotėms negalėčiau pritarti, yra didžiulė rizika, kad Lietuva bus pažeminta, kad Lietuvoje vienas agresyviausių nepaprastosios padėties režimų.
Ką aš norėčiau pasiūlyti, mes su T. Tomilinu, kadangi buvo pateiktas laikas pasiūlyti, tai padaryti keletą visai neskausmingų dalykų, jie leistų suderinti ir nacionalinio saugumo interesus, ir žmogaus teisių klausimus, kurie yra neatsiejama nacionalinio saugumo dalis. Tai, pirma, bent jau neribokime savo žiniasklaidos – tegu ji mums šviečia, tegu ji mums pasakoja apie situaciją, kad mes netaptume propagandos taikiniais.
Antra. Vis dėlto leiskime pagrindinėms humanitarinę pagalbą teikiančioms organizacijoms – Raudonajam Kryžiui, „Caritui“ – teikti tą elementarią pagalbą net ir tiems, kuriuos mes galbūt apgręžiame.
Trečia. Gerbiamieji, pagal šį projektą žmonės, kurie yra stovyklose, negalės susisiekti netgi su tarptautinėmis organizacijomis…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
V. BAKAS (DFVL). …tai yra Žmogaus teisių biuru, Tarptautine migracijos organizacija. Kodėl mes tai darome? Mes gausime didžiulės kritikos. Iš tiesų aš kviečiu nestipriai redaguoti šitą projektą ir užtikrinti bent bazinius mūsų valstybės interesus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu T. Tomiliną. Noriu reaguoti į kolegos Vytauto pasiūlymą, turbūt kolega Tomas taip pat siūlys, kad mūsų Statuto 1862 straipsnis numato, kad pertraukos dėl nepaprastosios padėties ir dėl šių Seimo nutarimų projektų svarstymo nedaromos. Seimo narių siūlymai dėl jų neteikiami ir nesvarstomi. Tiesiog mes turime arba priimti tokį, koks yra pateiktas, arba nepriimti. Prašom, kolega Tomai.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, A. Lukašenka pralaimi šį hibridinį karą. Jis apimtas desperacijos. Mūsų pusėje yra ir tiesa, ir pergalė. Hibridinis karas yra komunikacinis karas. Viskas, ko siekia A. Lukašenka, – kad mes supanikuotume. Jis nori mūsų baimės. Jis veikia keliais lygmenimis. Jis nori, kad čia ir Lenkijoje įvyktų politinė krizė. Politinė krizė neįvyko. A. Lukašenkai nieko nepavyko.
Opozicijos sąmoningumas. Kai mes kritikuojame tam tikrą sprendimą, mes nekritikuojame konkrečių asmenų ir nekalame jų prie kryžiaus – mes kritikuojame konkretų sprendimą. Tai yra opozicijos vaidmuo, ypač svarbus tokiais kriziniais momentais.
Antras lygmuo. A. Lukašenka nori, kad mes pakeistume vertybinę užsienio politiką. Nieko nepavyko, absoliučiai! Totalus krachas. Lietuva, Lenkija, Latvija ir kitos šalys nesudrebėjo, nepakeitė krypties, yra labai griežtos dėl visų vertybinių užsienio politikos nuostatų ir stiprina sankcijų spaudimą.
Tiesa, pakoreguosiu gerbiamojo Jono pasisakymą: mes teikėme pasiūlymus dabar, kai buvo persiųstas projektas ir neformaliai buvo galimybė teikti pasiūlymus, ir aš džiaugiuosi, kad preambulėje mūsų siūlymu atsirado žodis „humanitarinė“ krizė. Kolegos, negalima užsimerkti ir pasakyti, kad čia yra tik komunikacija, o ten gyvų žmonių nėra, vaizdai yra suklastoti. Ne! Ten miškuose yra gyvi žmonės. Aš pats mačiau.
Aš tikėjausi, kad remdamiesi mūsų siūlymais mes galėsime sutarti, kad ne žmogus yra problema, o A. Lukašenka yra problema. Mes privalome leisti dirbti. Aš tikiuosi, kad bent jau ateityje dėl to bus sutarimas. Humanitarinėms organizacijoms prie sienos, sulaikymo centruose tie ribojimai atrodo labai keistai, kad netgi… O kokiomis priemonėmis bendrauti su advokatu žmogui, kuris pusę metų sėdi uždarytas konkrečioje pasienio užkardoje? Kaip jam bendrauti su advokatu?
Kolegos, tai, kaip mes elgiamės su nuteistaisiais, įtariamaisiais, netgi nusikaltėliais, daugiau parodo apie mus nei apie juos. Europos civilizacija tuo ir skiriasi nuo A. Lukašenkos ir Rusijos, kad net nusižengęs žmogus yra vertas pagarbos ir išlaiko savo orumą. Mes turime teikti humanitarinę pagalbą (buvo ir toks siūlymas) kiekvienam apgręžtam asmeniui. Niekas čia nekvestionuoja apgręžimo politikos, bet humanizuoti tą politiką mes privalome, jeigu norime stipriai skirtis nuo to, ką vadiname Rytų ir Rusijos tipo sistemomis. Konkretūs žmonės yra miške ir konkrečiu individualiu atveju reikia pagalbos. Apgręžimo politika veikia ir A. Lukašenka yra apimtas visiškos desperacijos. Jis nežino, ką daryti.
Tūkstantis žmonių prie Lenkijos sienos 37 mln. valstybei yra nieko. Lenkija nesudrebėjo ir neišsigando. Lygiai taip pat neišsigąs ir Lietuva. Akivaizdu, kad šį nutarimą reikėjo taisyti labiau. Mes, toliau diskutuodami dėl šitos situacijos valdymo, turime ieškoti vis geresnių sprendimų. Mes tai galime padaryti ir mes padarysime.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Kalba V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vos prieš porą trejetą metų mes negalėjome įsivaizduoti, kad Seime privalėsime spręsti tokius klausimus. O jeigu prisimintume nepriklausomybės pradžią, sakykime, 1990 metus, jeigu prisimintume Paryžiaus chartiją, kuri paskelbė naująją Europos erą ir buvo kalbama šiame dokumente apie vieningą, nedalomą Europos erdvę, kurioje visos valstybės turės lygias teises į saugumą, tikrai būtų buvę sunku įsivaizduoti.
Mes matėme Europą be sienų, be tvorų, tačiau šiandien turime pripažinti, nors mūsų svajonė apie geresnę ir vieningą Europą nebuvo klaida ir nesiūlau jos atsisakyti, tačiau istorijos pabaiga, kurios daug kas tikėjosi, neatėjo. Istorija nesibaigia. Ir šiandien mes esame liudininkai brutalaus geopolitinių veiksmų teatro, brutalios geopolitinės kovos ir turime greičiau prisiminti, ką sakydavo šviesaus atminimo R. Reiganas: nebijokite matyti tai, ką jūs matote. Tai, ką mes matome, ką patiria visa Europos Sąjunga, yra karas. Tiesa, jame kol kas naudojamos ne bombos, tačiau prieš mus užsimota kūnu ir krauju. Kūnu ir krauju migrantų, kuriuos neteisėtai gabena nusikaltėliai, ir kai kurie tie nusikaltėliai yra valstybių vadovai, gyvenantys šalia mūsų.
Jeigu mes ir toliau gyvensime iliuzija, kad istorija baigėsi ir kad nėra kitų brutalių veiksmų, kad nėra okupacijų, aneksijų, kad nėra bandymų destabilizuoti Lietuvą, Lenkiją ir visą Europos Sąjungą, tai mes nusikalsime savo tautoms ir netgi nusikalsime tai gražiai Paryžiaus chartijos idėjai ateityje matyti Europą be sienų ir be tvorų. Bet šios dienos tikrovė mus verčia daryti sprendimus ir kuo vieningiau mes padarysime tuos sprendimus, tuo greičiau pavyks sustabdyti tokius ponus kaip A. Lukašenka.
Galite neabejoti, jog ir Lenkijos, ir Lietuvos Vyriausybė, ir Europos Komisija galvoja labai kompleksiškai, galvoja, kaip iš esmės sustabdyti ir žmonių gabenimą į Baltarusiją, kaip apriboti skrydžius, kaip įvesti sankcijas skrydžių bendrovėms. Manau, kad yra ir kitų priemonių, jų aš čia nenoriu minėti, tačiau tai, ką šiandien darome mes, beje, yra minimumas. Mes nežinome, kas įvyks jau šią naktį prie mūsų sienų, mes nežinome, kokią tikrovę matysime rytoj rytą. Todėl neturime gaišti.
O dėl tų visų apribojimų, apie kuriuos kalbėjo, na, neperskaitau aš tiek daug apribojimų. Nemačiau, kad būtų parašyta, jog draudžiama teikti humanitarinę pagalbą, nemačiau, jog draudžiama žurnalistams kreiptis ir atvykti, ir daryti reportažus. To tikrai nėra. Todėl, gerbiamieji, aš norėčiau, kad mes nustotume kaltinti vieni kitus ir tiesiog pagalvotume. Šiame kare, šioje geopolitinių kovų scenoje mes nebesame stebėtojai, šiandien mes esame kaip kadaise J. Sobieskis su savo kariuomene Vienos mūšyje, taip šiandien mes esame mūšyje už Europą ir esame joje kariai. Būkime verti savo istorinio vaidmens. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Nuomonės išsakytos. Už, prieš. Už nori kalbėti A. Petrošius. Prašau, kolega.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Susidurdami su agresoriaus mums pateikiamomis grėsmėmis ir iššūkiais pirmiausia mes patys turime būti vieningi, taip pat solidarizuotis su kaimyne Lenkija. Šitie hibridinės agresijos aktai nėra nei vien tik Lenkijos, nepaisant to, kad šiandien ji būtent stovi didžiausios provokacijos priešakinėje linijoje, nei vien tik Lietuvos, nors grėsmė yra visai šalia mūsų sienų, reikalas. Šios grėsmės yra nukreiptos prieš visą Europą ir vakarietišką demokratiją, todėl tikimės ryžtingų visos Europos Sąjungos veiksmų. Situacija gali bet kurią akimirką pasikeisti, todėl šiandien, ieškodami būdų pasiruošti atremti agresyviai nusiteikusio diktatoriaus A. Lukašenkos dirbtinai kuriamas grėsmes, turime būti itin greiti ir ryžtingi, tačiau taip pat labai tikslūs ir išmintingi. Negalime dvejoti nė akimirkos. Turime parodyti pasirengimą ir pasiųsti aiškią žinią, kad diktatoriaus planas nebus veiksmingas, o jo tikslai nebus pasiekti. Čia nėra vietos nei klaidoms, nei improvizacijoms.
Turiu atkreipti dėmesį, kad ponas V. Bakas nebuvo visiškai tikslus pasakydamas apie žurnalistų buvimą nepaprastosios padėties ruože. Tokia galimybė žurnalistams yra numatyta tiesiog laikantis tam tikrų sąlygų – šiuo atveju turint Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimą.
Vertinu greitą Vyriausybės reakciją, taip pat mūsų visų – tiek koalicijos, tiek opozicijos – sutelktumą šiuo itin sudėtingu metu ir esu jums visiems nuoširdžiai už tai dėkingas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Prieš kalba P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, aš gal visai nebūčiau kalbėjęs ir nebūčiau kalbėjęs prieš, ir net nepaminėjau K. Masiulio vardo, jis vis tiek mano vardą paminėjo. Aš paminėjau E. Masiulio vardą. Noriu jums pasakyti.
Bet noriu pakalbėti apie šitą problemą. Tai yra pasekmės NATO ir Europos Sąjungos didžiųjų šalių vykdytos politikos. Kas nešė demokratiją Afganistane, Sirijoje, Libijoje, Irake ir jos neatnešė? NATO ir Europos Sąjunga. Ir pralaimėjo. Pasekmes turėtų prisiimti tos didžiosios valstybės, o ne mes. Turime tikrai pamatyti ne tiktai pasekmes, bet ir priežastis, kodėl dabar srautai iš daugelio šalių pabėgėlių vyksta į Europos Sąjungą ir taip pat ir pas mus, į Lietuvą. Tai nevykusi Europos Sąjungos ir Amerikos politika, ji atnešė politines krizes ir humanitarines krizes. Paimkime vien tik Siriją. O kur žmonėms gyventi? Visiškai sudaužyta, visiškai subombarduota. Ta pati situacija yra ir Afganistane. Žinoma, mes giname savo valstybės interesus, bet pažiūrėkime į tuos vaikus, kurie šąla dieną naktį šalia mūsų sienos. Ar jau mes visiškai praradome tą žmogiškumą, žmogiškąjį ir krikščioniškąjį veidą? Tapome visiškais egoistais! Reikia ieškoti problemų, o už tas problemas turi didžiulę atsakomybę prisiimti didžiosios Europos Sąjungos šalys ir skirti finansavimą ir pabėgėliams, ir sienų statybai. Jie tik sukelia krizes, bet krizių jie spręsti nenori. Jie primeta atsakomybę kitoms šalims, kaip šiuo atveju Lietuvai ir Lenkijai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ar galima po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima. Ačiū, kolegos.
Priėmimas. (Balsas salėje) Po svarstymo po vieną. Nekompleksinis klausimas. Čia ne… Taip. Buvo už, buvo prieš. Pagal Statutą po vieną.
1 straipsnis. Galime pritarti? (Balsai salėje: „Galime.“) 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime.“) Pritarta. 3 straipsnis. (Balsai salėje: „Galime.“) Pritarta. Ir 4 straipsnis. (Balsai salėje: „Galime.“) Pritarta. Balsavimas…
Motyvai už, prieš. Yra kalbančių tik už. Gal nebekalbėkime? Turbūt visi išsakėme daugybę žodžių. Ar neprieštaraujate, kolegos?
Pirmas – E. Gentvilas. Norite? Gerai, kolega E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Visiškai trumpai.
PIRMININKAS. Tada visiems.
E. GENTVILAS (LSF). Žinodamas, matydamas, kad po manęs ir Kęstutis užsirašęs, aš noriu nuraminti aistras ir kartu padėkoti visiems, nes matau, kad bus priimta. Matau, kad tada ir Lietuvos žmonės priims tą situaciją kaip suprantamą, bendru politiniu konsensusu priimtą. Tikrai padarykime viską, kad nesipeštume nė tarpusavyje, tas yra politikų duona, šiaip jau natūralu, bet nesukiršinkime tautos tomis savo peštynėmis, štai ko aš labiausiai bijočiau. Kad mes apsižodžiuojame kartais, tai čia, sakau, toks mūsų darbas, bet sukurdami tokį instrumentą, nepaprastosios padėties nutarimą, mes tikrai turime pirmiausia galvoti apie tai, kaip į tai reaguos Lietuvos žmonės. Ir būsiu dėkingas, jeigu bet kokios peštynės ir prasivardžiavimai šiandien pasibaigs. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Už kalba D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Išties aš irgi kalbėsiu labai trumpai. Džiaugiuosi, kad randame bendrą sutarimą, kad pozicija pagaliau išgirdo ir opoziciją. Suprantame, kad esame parlamentinė valstybė, teisinė valstybė, ir mums buvo labai svarbu išgirsti pareigūnų argumentus, kodėl jie prašo, kodėl reikalinga būtent šiai situacijai išspręsti nepaprastoji padėtis. Norime elgtis teisėtais būdais, ginti savo valstybę, todėl reikalinga ši situacija. Pagaliau ištaisėme klaidą, kuri iki šios situacijos vadinosi ekstremali situacija. Todėl, kolegos, valstiečiai tikrai palaikys nepaprastosios padėties įvedimą visam šiam mėnesiui.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Galiu tik kalbėti už K. Masiulį, už Eligijų niekaip. Aš iš tikrųjų pasakysiu tai, ką norėjau pasakyti, tik konsoliduočiau. Aš norėjau pasidžiaugti ir tebenoriu pasidžiaugti, kad nors vakar girdėjome įvairių nuomonių, ir ne vien tik pozityvių nuomonių, apie tą galimą projektą, šiandien bendromis pastangomis pavyko suderinti tokį galutinį variantą, kuris tenkina visas puses. Ir tai iš tikrųjų džiugina. Aš girdėjau ir iš prezidentūros avansu pasklidusią žinutę, kad Prezidentas pritaria tokiai pozicijai. Tai iš viso visų valdžios grandžių sprendimas, toks vieningas tikrai seniai Lietuvoje buvo. Bent šioje kadencijoje aš nelabai pamenu.
Dabar norėčiau paneigti tų žmonių idėjas, kad čia tokia ta krizė mažai pavojinga, kad čia tų migrantų ne tiek daug, tai vien Turkijoje apie 3,5 mln. lūkuriuoja, kol bus galimybė kur nors migruoti. Kaip jau minėjau, Maroke yra laukiantys šimtai tūkstančių. Dalis yra atėję, migravę į Europos Sąjungą, į kai kurias valstybes, bet jie dar bando persigrupuoti į kitas valstybes ir didžiules stovyklas kuria. Jeigu jūs pažiūrėtumėte Marselį ar kokius kitus Prancūzijos miestus, jūs ten ištisus getus rastumėte.
Kolegos, matyt, iš tikrųjų čia yra tam tikras civilizacijų susidūrimas, persikraustymas ir jame mes turėtume veikti, ir visai gerai, kad Lietuva taip stipriai stovi. Mes gerai atrodėme iki šiol, Europos Sąjunga mus gyrė. Aš manau, kad tie instrumentai yra teisingi, ir mes palaikykime, pritarkime visi vieningai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kalba K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai trumpai. Sėkmės pasienio pareigūnams, kariams ir vieningai už.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Balsavimas dėl šio ir kitų klausimų bus mūsų numatytu laiku, tai yra 17 val. 10 min. O toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas kolega V. Mitalas. Ačiū.
16.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Jūratės Varanauskaitės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-943 (pateikimas)
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Jūratės Varanauskaitės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-943. Pranešėja – Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja J. Šovienė. Kviečiu ją į tribūną pristatyti teikimą. Prašau.
J. ŠOVIENĖ. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Leiskite pristatyti Respublikos Prezidento teikiamą kandidatę į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus J. Varanauskaitę.
Teisėja J. Varanauskaitė turi daugiau nei 20 metų teisinio darbo patirties, iš jų 14 metų eina teisėjo pareigas. Teisėja turi darbo patirties bendrosios kompetencijos visų pakopų teismuose – apylinkės, apygardos ir Lietuvos apeliaciniame teisme. Iki paskyrimo teisėja pretendentė 1999–2006 metais dirbo teisinį darbą teisme, ėjo konsultanto, teisėjo padėjėjo pareigas, taip pat turi neteisinio darbo patirties. Apylinkės teisme pradėjo nuo vertėjo, posėdžių sekretoriaus pareigų.
Teisėjos karjerą pretendentė pradėjo 2007 metais Ukmergės rajono apylinkės teisme. Nuo 2010 metų dirbo Vilniaus miesto apylinkės teisme. 2012 metais pretendentė buvo paskirta į Vilniaus apygardos teismą, nuo 2019 metų sausio eina teisėjo pareigas Lietuvos apeliaciniame teisme. Nagrinėja civilines bylas, kaip kolegijos narė yra nagrinėjusi ir baudžiamųjų bylų. Nuo 2014 metų teisėja J. Varanauskaitė sėkmingai vykdo mediacijas.
Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija, atlikusi teisėjos J. Varanauskaitės 2018–2020 metų jurisdikcinės veiklos vertinimą, jos profesinę veiklą pripažino puikia. Teisėjų kolektyvo nuomone, teisėja J. Varanauskaitė yra komunikabili, pasižyminti aukšta profesine kultūra, puikiais gebėjimais organizuoti darbus, turinti autoritetą tarp teisėjų, teismo darbuotojų. Kandidatė į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą yra aktyvi ir teismų savivaldoje. 2020 metais buvo paskirta Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos nare.
Gerbiamieji Seimo nariai, šalies vadovo vertinimu, ši autoritetinga ir gerbiama teisėjų bendruomenės narė yra nepriekaištingos reputacijos, pasižymi išskirtine asmenine ir profesine kompetencija, turi sukaupusi solidų teisinio darbo stažą. Prašyčiau pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento teikiamai J. Varanauskaitė kandidatūrai į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar kviečiame pačią kandidatę gerbiamąją J. Varanauskaitę į tribūną trumpai prisistatyti. Bus galimybė užduoti klausimus ir po to taip pat kandidatę pakviesti prisistatyti į frakcijas. Prašom.
J. VARANAUSKAITĖ. Gerbiama Seimo Pirmininke, Seimo posėdžio pirmininke, garbūs Seimo nariai. Būti kandidatei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir šiandien jums pristatyti – tai išskirtinė galimybė, garbė ir atsakomybė. Mano profesinis teisininkės kelias buvo nuoseklus ir gali tilpti vos į kelis sakinius. Dar besimokydama Vilniaus universiteto Teisės fakultete pradėjau dirbti Lietuvos apeliaciniame teisme teisėjo padėjėja. Vėliau buvau paskirta į Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjus, dirbau Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme, vėliau Vilniaus apygardos teisme. Šiuo metu dirbu Lietuvos apeliaciniame teisme.
Mano teisėjos stažą sudaro apie 15 metų. Tačiau statistinių metų skaičiaus patirtį, galimybes augti ir, be abejo, profesionaliai bei nuoširdžiai tarnauti valstybei, žmogui, teisingumui, sukauptą darbo patirtį ir kompetenciją vargu ar pavyktų detaliai pristatyti per man skirtą laiką. Todėl norėčiau akcentuoti keletą sričių, kuriose įgijau specialių žinių, patirties, kuriomis galiu dalintis su kolegomis ieškant geriausių sprendimų, formuojant praktiką Lietuvos apeliaciniame teisme.
Pirmiausia tai – nemokumas, ekonominė laisvė, ekonominė veikla, susijusi ne tik su puikiomis idėjomis ir pelningu jų realizavimu, bet ir nepagrįstais ir nepasiteisinusiais lūkesčiais. Dirbant Vilniaus apygardos teisme 2012–2018 metais dėl itin išaugusio bankrotų skaičiaus buvo nuspręsta išskirti tam tikras specializacijas, viena jų – nemokumo bylos. Suprasdama teisinio proceso sudėtingumą, naujų žinių poreikį, nedvejodama priėmiau tam tikrą iššūkį sau ir pasirinkau nemokumo bylų specializaciją, ji iki šiol užima solidžią mano nagrinėjamų bylų dalį. Šie klausimai išlieka svarbūs, ypač bendros praktikos formavimo aspektu, ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
Kita sritis, kurią norėčiau paminėti, – mediacija. Lietuvoje, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų, dar 2008 metais buvo priimtas Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymas, įtvirtinęs tokią civilinių ir administracinių ginčų sprendimo procedūrą, kurios metu vienas ar keli madiatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą teisme nagrinėjamoje byloje. Taikant mediaciją sudaromos sąlygos ginčus išspręsti greičiau nei teisme. Ginčo šalys paprastai patiria mažiau ginčų sprendimo išlaidų ir, tai itin svarbu, ženkliai padidėja galimybė konkretaus ginčo atveju tarp šalių atkurti ne tik teisinę, bet ir socialinę taiką. Taigi nedvejodama 2014 metais prisijungiau prie teismo mediatorių ir štai jau esu teismo mediatorė įvairiose civilinėse bylose sprendžiant didelės vertės turtinius ginčus, šeimos ginčus.
Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Civilinio proceso kodekso pakeitimas taikyti šeimos bylose privalomąją mediaciją. Mano, kaip teismo mediatorės, praktikoje taip pat gausu ir tokių civilinių bylų, kuriose prokuratūra ar atitinkamus įgaliojimus turinčios institucijos gina viešąjį interesą. Esu įsitikinusi, kad mediacija – tai ne tik valstybės biudžeto lėšų taupymas, kai išvengiame sudėtingų ilgalaikių teisminių procesų, bet ir pasitikėjimo teismais augimo prielaida, kaip jau minėjau, ir didesnės socialinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo tikimybė.
Kiekviena nauja funkcija ar nauja sritis, kiekviena sudėtinga byla mane skatino ir skatina nuolat mokytis, gilintis į teisės problemas, tendencijas, domėtis teisės mokslu, naujai pažvelgti į teisės principus ir dalyvauti teisiniuose diskursuose.
Kaip žinome, teismų organizacinis savarankiškumas įgyvendinamas per teismų savivaldą. Teismų savivalda reiškia ir teisę, ir galimybę, ir atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus spręsti teismų veiklos klausimus. Kaip atrodys teismai ir kaip visuomenė mus vertins, priklauso nuo kiekvieno iš teisėjų bendruomenės nario. Todėl nedvejodama, kartu ir džiaugdamasi išreikštu pasitikėjimu manimi, priėmiau naują iššūkį – buvau išrinkta į Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją. Šių metų liepos pabaigoje Europos Komisija paskelbė ataskaitą dėl teisinės valstybės principo laikymosi Europos Sąjungoje. Lietuvos teisingumo sistema įvardijama kaip pažangi ir efektyvi, palankiai įvertintas procesų skaitmeninimas, kuris buvo itin grėsmingas COVID-19 pandemijos akivaizdoje, siekiant užtikrinti teismų funkcionavimą.
Esu įsitikinusi, kad privalu ne tik profesionaliai atlikti savo pareigas, bet ir kalbėti apie teismų sistemos problemas, ieškoti efektyviausių būdų teisėjų nepriklausomumui užtikrinti, per teisėkūros procesus tobulinti teisinį reguliavimą. Todėl tokios diskusijos kaip šį mėnesį Lietuvos teismų organizuota konferencija „Teismų nepriklausomumas: realybė ir siekiamybė“ yra labai lauktos, reikalingos, ieškant geriausių sprendimų, atvirai dalinantis įžvalgomis ir patirtimis, siekiant visiems bendro tikslo.
Jeigu jūs, gerbiami Seimo nariai, išreikšite pasitikėjimą manimi, esu pasiryžusi ir toliau sąžiningai, profesionaliai, su pagarba žmogui ir valstybei prisidėti prie šiuolaikiškos, atviros, kompetentingos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiama kandidate, laba diena. Mano klausimas būtų galbūt ne visai tiesiogiai apie bylų sprendimą, bet apie jūsų požiūrį į situacijas, kai pati teismų sistema, įskaitant ir instancinę, pamina tam tikras pamatines vertybes. Pavyzdžiui, štai Lietuvoje buvo pavyzdys, kai teisėjai priėmė tokius sprendimus, įskaitant Aukščiausiąjį Teismą, kad draudžiama daryti kratas pas teisėjus. Ir tik Konstitucinio Teismo dėka pavyko apsaugoti tą vertybę, kad teisėjo mantija netaptų priedanga nusikaltimams daryti. Arba, pavyzdžiui, dabar žodžio laisvės, viešojo intereso ribojimai ir interpretacijos. Aš noriu jūsų paklausti, ką daryti valstybei tuo metu, kai yra akivaizdu, kad teisminė sistema iš esmės pamina vertybes, kurias mes turėtume saugoti demokratinėje sistemoje…
PIRMININKAS. Laikas!
V. BAKAS (DFVL). …bei kokių yra kontrolės formų apsaugoti toms vertybėms? Ką daryti?
J. VARANAUSKAITĖ. Ačiū už klausimą. Sakyčiau, kad visuomeniniai santykiai, kuriuos reguliuoja teisė, darosi vis sudėtingesni ir įvairesni. Kiekvienu atveju atitinkamai sudėtingėja ir teisinis reguliavimas. Todėl kartais net neišvengiame tų teisinių spragų, kai atsiranda galimybių ganėtinai skirtingai tą teisę aiškinti. Todėl kiekvienu atveju ta teismų praktika bet kuriuo atveju kiekvieną konkretų atvejį tokiu būdu sureguliuoja. Aš manau, kad vienodos teismų praktikos formavimas labai svarbus ne tik bendrosios kompetencijos teismams, bet ir valstybės institucijoms, ir visiems asmenims. Tik tokiu būdu, formuodami praktiką, mes galėtume išsigryninti. Toks būtų mano atsakymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiama kandidate, kaip ir buvo paminėta jus pristatant, jūs perėjote tris grandis bendrosios kompetencijos teismų. Noriu pasiteirauti jūsų požiūrio. Jūsų kita kolegė, kuri yra teikiama į kitas pareigas, atstovauja dviejų pakopų instancijai, teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai nėra peržiūrimi Aukščiausiajame Teisme. Kadangi buvo sudaryta ta praktika ir situacija, kad teko rezonansinėje byloje pirmininkui inicijuoti peržiūrą, ar jūs nemanytumėte, kad būtų sveika ir naudinga, kad ir Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai būtų peržiūrimi Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, juo labiau kad ir krūviai, žinome, šiuo metu mažėja?
J. VARANAUSKAITĖ. Ačiū už klausimą. Aš vis dėlto sakyčiau, kad šiuo metu įstatymas toks, kad Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas gali inicijuoti proceso atnaujinimą tose bylose, kuriose jis mano, kad buvo neteisingai įstatymas pritaikytas.
O dėl kasacinės instancijos, matyt, yra įstatymo leidėjo valia inicijuoti pakeitimus ir vis dėlto svarstyti tą klausimą ar kaip galėtų būti toliau skundžiami Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai. Bet, aišku, tai ilga teisinė procedūra ir, matyt, vertėtų apie ją ir visuomenėje pradėti diskutuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama kandidate, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Labai jums ačiū, galite grįžti į savo vietą Seimo salėje.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 25 dieną. Ar galime tam pritarti? Galime. Pritarta bendru sutarimu.
16.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Dalios Višinskienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-944 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Dalios Višinskienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas. Pristato Prezidento vyriausioji patarėja J. Šovienė. Prašom.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Respublikos Prezidento teikiamą antrąją kandidatę į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus D. Višinskienę. Pretendentė turi 32 metų teisinio darbo patirties, teisėjo pareigas eina 29 metus. Ji yra dirbusi tiek bendrosios kompetencijos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tiek specializuotame administraciniame teisme.
Teisėjos karjerą D. Višinskienė pradėjo 1992 metais Rokiškio rajono apylinkės teisme, 1993–1999 metais ėjo teisėjo pareigas Vilniaus rajono apylinkės teisme, po to net 12 metų Vilniaus apygardos teisme. Nuo 2012 metų iki šiol eina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo pareigas. Tiesa, 2014 metais, siekiant pagelbėti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti bylas, vienerius metus jai teko darbuotis ir šiame teisme.
Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija, atlikusi teisėjos D. Višinskienės 2018–2020 metų veiklos vertinimą, jos profesinę veiklą pripažino puikia. Teisėja D. Višinskienė aktyvi teismų bendruomenės narė, teisėja dalyvauja Europos Sąjungos valstybės tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacijos veikloje, aktyvi teisėkūros procese. Yra dalyvavusi rengiant Administracinių bylų teisenos įstatymo normų pakeitimą.
Pretendentė savo patirtimi dalijasi su kolegomis, veda paskaitas, skaito pranešimus. Kolegų vertinumu, tai yra labai pareiginga, motyvuota teisėja, gebanti motyvuoti ir su ja dirbančius žmones. Teisėja itin daug dėmesio skiria savo darbo kokybei ir kartu dirbančių darbuotojų kvalifikacijos augimui. Teisėja turi puikius bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, yra gerbiama teismų bendruomenės narė.
Gerbiamieji Seimo nariai, per savo karjerą teisėjas priima tūkstančius sprendimų. Teisėjas turi būti ne tik drąsus priimti sprendimus, galinčius sukelti atskirų visuomenės narių ar grupių nepasitenkinimą, teisėjas taip pat turi būti tvirtas atsispirti pagundai priimti sprendimus, siekdamas įtikti atskiriems visuomenės nariams ar grupėms. Teisėjas gali vykdyti teisingumą tik būdamas nepriklausomas nuo byloje dalyvaujančių šalių, valstybinės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių ir visuomeninių susivienijimų, fizinių ir juridinių asmenų. Teisėjo ir teismų nepriklausomumas yra vienas iš esminių demokratinės teisinės valstybės principų. Teisėjo atsakomybė yra milžiniška. Ji reiškia sprendimų priėmimą vadovaujantis tik įstatymu ir profesine sąžine bei gebėjimą motyvuotai paaiškinti priimamus sprendimus. Dėl to teisinėje demokratinėje valstybėje teisėjo karjeros klausimus turi lemti teisėjo teisinė kvalifikacija, patirtis ir reputacija, o ne tam tikrų sprendimų sukeltas rezonansas visuomenėje.
Gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidento vertinimu, teisėja D. Višinskienė turi aukštą teisinę kvalifikaciją ir gyvenimo patirties, nepriekaištingą reputaciją, dėl to yra tinkama eiti Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas.
Prašyčiau jūsų pritarti Respublikos Prezidento teikiamai kandidatūrai. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu pačią pretendentę trumpai prisistatyti ir po to atsakyti į Seimo narių klausimus. Prašau.
D. VIŠINSKIENĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, taip pat ir visi, kurie šiandien esate salėje. Pirmiausia labai dėkoju už suteiktą galimybę prisistatyti, kadangi laikas yra tikrai labai ypatingas – jūs sprendžiate ypač sudėtingus klausimus. Ypač tas klausimas, kurį prieš tai girdėjome, kurį jūs aptarėte, yra susijęs ir su mano, be abejo, šiandieninio teismo veikla, nes, kaip žinote, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja migracijos bylas. Taigi visi jūsų priimti sprendimai, taikomos priemonės ir kiek spaudoje buvo kalbama apie apeliacijos įvedimą, be abejo, tiesiogiai palies mano teismo visų teisėjų darbą, turės įtakos ir mūsų kasdieninei veiklai.
Pirmiausia dėl paties prisistatymo. Noriu padėkoti gerbiamai J. Šovienei. Iš tikrųjų pristatė visus mano biografijos faktus, nelabai būtų čia ką papildyti ir dar papildomai pridurti. Bet atsižvelgdama į praeitą savaitę perskaitytą informaciją, kad yra atnaujintos diskusijos dėl teismo tarėjo instituto įvedimo, galbūt norėčiau papildyti savo biografiją, kuri buvo pristatyta.
Kaip jau buvo minėta, 1992 metais savo kaip teisėjos karjerą pradėjau Kupiškio rajono teisme. Prieš tai, kaip ir buvo pasakyta, dirbau įmonėje juriste. Tai buvo Kupiškyje. Tačiau kolektyvas buvo išrinkęs būti tarėja. Iki 1992 metų aš ėjau tarėjo pareigas Kupiškio rajono teisme. Tiesiog nėra tokios grafos užpildyti, bet manau, kad to meto tarėjos darbas, kuris buvo lygiai toks pat kaip teisėjo, galėtų būti mano kaip teisėjos karjeros pradžia. Tikriausiai priklausau tai teisėjų kartai, kuri turėjo patirties dirbdama su tarėjais, nes 1992 metais dar galiojo tarėjų institutas ir teko dirbti būtent su tarėjais.
Kalbant apie ilgą kaip teisėjos profesinę veiklą ir įgytą praktinę patirtį, reikėtų pasakyti, kad galbūt šis dalykas ir inspiravo norą ir pasitikėjimą savimi kandidatuoti ir dalyvauti atrankos procedūrose į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tai yra siekti, mano požiūriu, aukščiausios teisėjo karjeros viršūnės, aukštumos.
Kalbant apie ankstesnį laiką, visą laiką labai išgyvenau, kad neturiu mokslinės veiklos patirties. Vis dėlto manyčiau, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjai turėtų turėti tokios patirties, nes mokslinė veikla suteikia galbūt didesnės erudicijos, platesnio požiūrio į visus įvykius, kurie vyksta tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, nes kai tu esi praktikas ir nagrinėji tik ginčus, kartais esi toks tik individualių ginčų sprendėjas ir neturi to platesnio mąstymo. Bet beveik dešimties metų patirtis Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme užpildė mano šią spragą, nes būtent šiame teisme pirmiausia priimami galutiniai sprendimai, kaip jau čia ir buvo paminėta. Tik tiek, kad teismas sprendžia tiek fakto ir teisės klausimus, priešingai nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir taip pat pats spektras klausimų, kurie yra nagrinėjami šiame teisme. Dažniausiai tai ypač sudėtingi kompleksiniai klausimai, susiję tiek su nacionalinės teisės taikymu, tiek su tarptautinių aktų taikymu, Europos Sąjungos teisės aktais ir praktika. Ir, aišku, nagrinėjami ypač aktualūs ne tik dviem šalims turintys ypatingą reikšmę ginčai, bet ginčai išnagrinėjami ir išsprendžiami klausimai, kurie turi, na, kur kas platesnei visuomenės daliai ypatingą reikšmę, tai yra socialinė apsauga, tai yra valstybės tarnyba, netgi ta pati užsieniečių teisinė padėtis. Nekalbant jau apie gamtos apsaugą, konkurencijos teisę. Na ir suprasdama, kad tokios teisės tapti Aukščiausiojo Teismo teisėja nėra ir tiesiog tapimas šio teismo teisėja, kaip ir apskritai visas teisėjavimas, yra privilegija, na, o privilegijos yra suteikiamos tik to vertiems žmonėms, taigi jūs, gerbiamieji Seimo nariai, būtent priimantys įstatymus ir kurių žodis ir valia, išreikšta įstatymuose, teisėjams turi ypatingą reikšmę, ir turite nuspręsti, ar mano profesinės, dalykinės, asmeninės savybės leidžia spręsti, ar aš verta tos privilegijos.
Kalbant galbūt apie jau šiandien prieš tai mano kolegei užduotus klausimus, galbūt dar norėčiau pasisakyti ir dėl to klausimo, kuris yra iškilęs, tai yra dėl spalio 6 dienos priimtos nutarties, bet pradėdama pristatyti šį klausimą tiesiog dar norėčiau kartą pabrėžti, kad Konstitucijoje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Be abejo, teismas, kuris ir vykdo teisingumą, taip pat tarnauja visuomenei. Viena iš pagrindinių funkcijų yra užtikrinti žmogaus teises ir saugoti demokratiją ir demokratines vertybes. Su tuo tikriausiai visi sutiksime, nepaisant bet kokių įsitikinimų, nepaisant, kad ir kas būtų, bet tai yra labai svarbu. Ir iš čia tikriausiai atsiranda žmonių pasitikėjimas teismu, nes žmogus turi žinoti, kad jeigu jam kas nors nutiks, jis turi kur kreiptis ir jo teisės bus apgintos. Savo darbe tuo ir vadovaujuosi, siekiu, kad būtent tas sprendimas, kuris yra priimamas, būtų teisingas ne tik dėl to, kad jis yra galutinis, niekas negali jo niekur apskųsti ir aš esu šiuo atveju teisi su savo kolegomis. Visgi manau, kad kiekvienas sprendimas turi būti teisingas galiojančios teisės taikymo aspektu ir, be abejo, nešališku bylos faktų įvertinimu.
Taigi, kalbant apie tą bylą spalio 6 dienos, galbūt, nežinau, ar visiems yra žinoma, apie ką ta byla. Byla yra dėl žurnalistų etikos inspektorės priimto sprendimo, kuriuo buvo klausimas išspręstas ir nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonė pažeidė, pavadinčiau, naujo europinio akto, tai yra Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, nuostatas, paskelbdama asmens privačius duomenis be jo sutikimo. Būtent po šio paskelbimo buvo suabejota mano kompetencija ir taip pat pareikšta nuomonė, kad šiuo sprendimu yra pakenkta demokratijai.
Ką galėčiau pasakyti? Puikiai suprantu ir gerbiu visų žiniasklaidos atstovų, taip pat Seimo narių ir suinteresuotos visuomenės susirūpinimą tais klausimais, kuriais buvo diskutuojama, kurie buvo iškelti viešai, būtent dėl visuomenės teisės žinoti, taip pat žiniasklaidos teisės skleisti informaciją. Be abejo, aš nesu tos bylos pranešėja, aš buvau kolegijos narė ir nebuvau posėdžio pirmininkė. Pagal teisme susiklosčiusią praktiką sprendimus komentuoja, paprastai yra susiklosčiusi tokia praktika, pranešėjas. Tai galbūt…. Aišku, visa tai, kas yra parašyta, ir turėčiau išsamiau pakomentuoti, galbūt bylos faktus išsakyti, kokių nuomonių buvo teisėjų pasitarimo kambaryje, bet irgi jums tikriausiai yra žinoma, kad įstatymai, procesiniai įstatymai, šiuo atveju Administracinių bylų teisenos įstatymas, draudžia atskleisti teisėjų nuomones, kurios buvo išsakytos pasitarimų kambaryje, nes būtent šios nuomonės tikriausiai ir atskleistų tą platesnį spektrą, kas gi buvo svarstoma ir dėl ko gi prieita prie tokios rezoliucijos, nes dar buvo kritikuojami ir motyvai. O, kaip žinote, į sprendimo motyvus kartais yra labai sunku viską surašyti, išdėstyti taip, kad visiems būtų suprantama ir aišku, dėl kokių konkrečių argumentų yra priimtas sprendimas. Juo labiau kad visuomenėje labai plačiai diskutuojama, kad reikia rašyti trumpus sprendimus, nerašyti labai ilgų sprendimų, ir dažnai teisėjai, rinkdamiesi modelį trumpiau ar ilgiau rašyti, nepakankamai atskleidžia tą argumentaciją, dėl kokių priežasčių buvo priimtas vienoks ar kitoks sprendimas. Jeigu kalbama apie tai, tai ta komplikuota situacija, dėl jos negalėčiau taip giliai aptarti visų bylos niuansų, bet, kaip jau ir buvo kalbama, yra susikomplikavusi padėtis taip pat ir dėl to, kad pirmininkas yra pateikęs teikimą ir byla šiandien yra atvira, ji yra perduota kitiems teisėjams.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, bet jūsų laikas jau baigėsi. Prašom pabaigti mintį ir leisime užduoti klausimus.
D. VIŠINSKIENĖ. Tai viskas, tik tiek, kad apie ką ta byla buvo ir kaip yra. O dėl paties įstatymo, kiek žinau, yra svarstymas būtent dėl Visuomenės informavimo įstatymo. Labai ačiū už dėmesį ir atsiprašau.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar yra galimybė užduotis klausimus. Pirmasis klausia V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiama teisėja, gerbiama pretendente, nors, aišku, teisėjas neturi aiškintis dėl savo sprendimų pagal įstatymą, bet labai ačiū jums už tai, kad jūs paaiškinote. Tęsiant tą temą, visgi štai man teko klausytis teisėjų konferencijos įrašo, vyko prieš keletą savaičių, ten buvo kalbama apie tokius dalykus kaip teismų kritikos ribos, kad jos atseit yra siauresnės negu kitų institucijų. Ir sulaukė pakankamai daug pritarimo ta idėja, aš klausiau ir negalėjau patikėti tuo, ką girdžiu. Bet kadangi yra diskusija, normalu. Tai dabar klausimas jums, kaip kandidatei į Aukščiausiąjį Teismą, kaip jūs manote, ar yra kokios nors teisėjų kritikos ribos, ypatingesnės negu Vyriausybės, Seimo, kitų institucijų, ar čia yra tiesiog diskusinis klausimas?
D. VIŠINSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Dėl tų ribų, tai tikriausiai reikėtų tą aspektą irgi pažiūrėti, kas konkrečiai kritikuojama, ar teisėjas per kažkokius asmeniškus dalykus kritikuojamas, nežinau, kas ten ir kaip yra, bet jeigu kalbame apie priimtą sprendimą, aš esu už tai, kad būtų viešai svarstoma, aptariama. Tarp kitko, būtent šita byla, nes ji susijusi su žiniasklaida, buvo išviešinta. Mes išnagrinėjome daugybę bylų, kurios yra ypač svarbios, bet, deja, tiesiog niekas apie jas neinformuoja. Aš manau, kad turi būti diskusija ir net kritika. Tai yra normalu. Kai priimi sprendimus, ypač kai yra reikšmingi didesnei visuomenės daliai, norėtųsi gauti tą atgalinį ryšį, o kaip? Ar iš viso visuomenė supranta, kas ten yra nuspręsta, kokios bus pasekmės. Juk dažnai priimame sprendimus, kaip žinote, jeigu… Paimkime kokią nors statutinę tarnybą, tai visiems statutiniams pareigūnams kas nors bus aktualu. Norėtųsi gauti tą atgalinį ryšį, asmeniškai aš. Kitą kartą dažniausiai pranešėjas yra atsakingas už motyvų surašymą, išdėstymą, ar viskas įdomu, ar suprato, ar priimtini argumentai, ar viskas išdėstyta. Aš už tai, kad būtų kritikuojama. Bet, aišku, turi būti kritikuojama produktyviai, o ne kažkokie kiti dalykai. Aš esu už kritiką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai dėkui. Gerbiama kandidate, leiskite jūsų paklausti. Kaip jūs jaučiatės, kai jums tenka kandidatuoti į šias pareigas beveik tuo pačiu metu, kai jūsų teismo pirmininkas yra inicijavęs bylos peržiūrą, šitos rezonansinės bylos peržiūrą, suabejojus dėl motyvų? Tai viena klausimo dalis.
O kita klausimo dalis. Tiesiog Aukščiausiajam Teismui tenka formuoti bendrą teismų praktiką ir plėtoti teisę. Po to, žinant tuos faktus, jeigu jums tektų nagrinėti panašią bylą ir spręsti panašius klausimus dėl viešumo ribų, sakykite, ar jūs elgtumėtės kažkaip panašiai, kaip ir per minėtą bylą, ar vis dėlto laikytumėtės kitokių nuostatų ir to viešumo, teisės visuomenei žinoti būtų daugiau. Į kurią pusę būtų vystoma teisė šitoje srityje, jūsų akimis.
D. VIŠINSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Pirmiausia svarbu, koks bus reglamentavimas, nes šiuo metu, kiek suprantu, yra svarstoma dėl normos pakeitimo ir apsisprendimo dėl viešojo asmens sąvokos ir, be abejo, kriterijų, pagal kuriuos tai galėtų būti nustatyta.
O grįžtant dar prie tos bylos, nors ir negalėčiau komentuoti, bet byloje yra įvertinta individuali situacija. Nėra tam tikrų išaiškinimų pateikta. Tai yra individuali situacija. Taigi atsakant į jūsų klausimą, priklausytų ir bylos faktai, bylos aplinkybės, nes pirmiausia visada išsiaiškini, koks gi yra teisinis santykis susiklostęs, ir, be abejo, ieškai teisės normų praktikos, jeigu ji yra suformuota. Tokiu būdu ir sprendi. Taigi atsakymas, vienoks ar kitoks, šiandien, nežinau, ar galimas būtų. Gal dar pakartosiu, tai nėra mano vienintelė byla, kai aš būdama ir pranešėja nagrinėju tokio pat pobūdžio bylas, taip pat nagrinėju kolegijoje. Taigi, jeigu jau galvotume, koks mano mąstymas yra ir kaip žvelgiu į kokias situacijas, tai iš esmės tai yra atskleista kituose sprendimuose. Taigi aš esu už tai, kad, be abejo, žurnalistai turi profesinę, jų pareiga yra tokia profesinė rinkti duomenis, skleisti informaciją, o visuomenė, be abejo, turi žinoti, ypač jeigu yra kuo nors piktnaudžiaujama, yra daromi neteisėti dalykai, galų gale ir įstatyme tai yra įtvirtinta.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Vyšniauskas. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kandidate, jūs savo įžanginėje kalboje paminėjote, kad viena svarbiausių teismų funkcijų ir teisinės sistemos funkcijų yra saugoti demokratiją. Tai bene svarbiausia ir konstitucinė vertybė. Bet, jūsų nuomone, kaip gali veikti demokratija ir demokratinis procesas, kai visuomenei yra užveriamos galimybės matyti, ką veikia valstybės politikai, valstybės tarnautojai arba tie asmenys, kurie yra vienaip ar kitaip susiję su viešosiomis paslaugomis ir viešaisiais pinigais, tarp jų ir tie asmenys, kurie dalyvauja viešuosiuose pirkimuose? Ir ar jūs suprantate ir pripažįstate, kad tas sprendimas, kurio dalimi jūs buvote, tas sprendimas, apie kurį mes čia dabar visi diskutuojame, vis dėlto pakenkė mūsų šalies demokratijai, nes užvėrė galimybes turėti normalų viešąjį debatą? Ačiū.
D. VIŠINSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Be abejo, yra vertinamasis dalykas, šiandien taip yra vertinama. Kaip jau minėjau, yra pirmininko teikimas, byla yra atvira ir bus išsiaiškinta. Tai galbūt toks būtų atsakymas. Nes diskutuoti šiandien dėl pirmininko teikimo kokių nors aplinkybių būtų mažiausiai neetiška.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama pretendente, jūs ką tik minėjote savo kalboje, kad jūs dirbote tarėja, kaip, beje, beveik visose Europos Sąjungos šalyse ar prisiekusieji, ar tarėjai egzistuoja. Na, gal tik keliose, Lietuvoje nėra iš Europos Sąjungos šalių, Baltarusijoje tarėjų lyg ir nėra, net Rusijoje tarėjai yra. Ir jūs iš savo patirties kaip galvojate – būtų gerai, jeigu būtų įteisintas prisiekusiųjų arba tarėjų institutas teismuose, ar vis dėlto jų nereikėtų?
Ir dar būtų vienas mano klausimas. Jūs dirbote Vyriausiajame administraciniame teisme. Lietuvoje nėra bendros sistemos ir Vyriausiojo administracinio teismo sprendimų negali nagrinėti Aukščiausiasis Teismas. Ar nebūtų geriau, kad būtų viena teismų sistema, viena dėstoma politika teismų sistemoje ir sukurtas vienas teismas, kuris nagrinėtų skundus ir galėtų apskųsti Vyriausiąjį…
PIRMININKAS. Laikas!
P. GRAŽULIS (LRF). …administracinį teismą Aukščiausiajam Teismui?
D. VIŠINSKIENĖ. Dėl teismų sistemos tai, be abejo, čia yra politinis apsisprendimas, nes Konstitucijoje yra galimi specializuoti teismai, buvo numatyta. Matyt, kažkada buvo priimtas toks sprendimas, kad turime turėti administracinius teismus, vis dėlto yra specifika tam tikrų klausimų, kurie nagrinėjami. Taigi, be abejo, politikams spręsti. Kaip sutvarkyti tą sistemą ir kokius pasirinkti modelius, kaip ir negalėčiau pasakyti, nes šiandien funkcionuoja, ir manyčiau, kad viskas ganėtinai normalu.
Dėl kasacijos taip pat klausimas, vertas diskusijos, ir jį verta svarstyti. Apsispręsti – galbūt tam tikrais atvejais ir reikalinga kasacija. Žinote, jau kelintą kartą yra sprendžiama, kaip ir esu girdėjusi, prieš tai buvo tokių kalbų, kad galbūt reikėtų, bet tos diskusijos ir baigiasi. Žinote, nelabai galėčiau pasakyti, kokiose bylose, kokiais atvejais yra galvojama, jeigu galvojama, kad reikalinga kasacija. Tai politinis sprendimas. Aš asmeniškai nieko prieš, jeigu taip būtų nuspręsta, būtų nuspręsta.
Dabar dėl tarėjų. Anksčiau galbūt skeptiškai galvojau apie tokį institutą, nes mes neturime taip, kad lygiaverčiai būtų teisėjams tarėjai, na, kokia bus jų funkcija, ką jie darys, nėra taip iki galo aišku. Bet jeigu taip, kaip mano patirtis rodo, kai man buvo 25 metai ir atėjau dirbti į teismą, iš esmės tarėjai, jei atėjo išmintingi, dirbantys žmonės, turintys profesijas, iš tikrųjų kartais buvo atspirtis priimti sprendimą. Mano yra tik geriausi prisiminimai ir geriausia patirtis su tarėjais. Tarėjų institutas, nes nuolat vis kyla kalbų dėl pasitikėjimo teismais, na, nežinau, teismai bando viską daryti: yra atviri posėdžiai, sprendimai yra aiškinami, na, dedamos didžiulės pastangos būti atviriems, priartėti prie visuomenės, bet reitingai nedidėja ir kartkartėmis vis pasigirsta nepasitikėjimas teismais. Galbūt vienas iš variantų būtų, jeigu visuomenė irgi dalyvautų, pamatytų tą virtuvę iš vidaus, kaip yra priimami sprendimai. Galbūt tiktai tokį vieną šiandien – tikrai labai įdomus buvo posėdis, taigi truputį panašu kartais ir į teismą.
PIRMININKAS. Dėkui.
D. VIŠINSKIENĖ. Tik toks mini kartais Seimas būna.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama teisėja, tikrai ne teismas, norisi tik diskusijos. Pasižiūrėjus į jūsų biografiją tikrai matosi, kad jūs laipteliais nuosekliai kilote ir augote kiekvieną kartą. Ko jūs palinkėtumėte, jeigu būtumėte patvirtinta Aukščiausiojo Teismo teisėja, ko palinkėtumėte Vyriausiajam administraciniam teismui ir ką jūs matytumėte, ką reikėtų keisti. Ačiū.
D. VIŠINSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Ko palinkėčiau, be abejo, dirbti, sunkiai dirbti, nes jeigu bus įvesta apeliacija… Kaip suprantate, bylos yra, kaip pasakyti, normalūs ginčai, paprasti, kasdieniški ginčai, o dar eina migracijos bylos, mes šiandien jau turime šitą problemą, kaip žinote, mes nagrinėjame sulaikymus, sulaikymų pratęsimus, tai paprastai dvi dienas per savaitę mes nuo ryto iki vakaro dalyvaujame tik procese, nes žodinis procesas yra. Ir dar kitos bylos yra nagrinėjamos. Tad tikrai iššūkiai labai dideli ir, be abejo, sveikatos šiais laikais reikia visiems linkėti ir ištvermės. Galbūt toks būtų palinkėjimas, nes darbas yra darbas.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir dar S. Tumėnas buvo užsirašęs, išsibraukė per klaidą. Suteiksiu jam žodį. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū už geranoriškumą, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama teisėja, kaip jūs vertinate situaciją, kai paprasčiausiai nevykdomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai? Turiu minty tokią garsią istoriją su Šiaulių regiono atliekų centru: kai po „Snoro“ griūties per naktį ŠRACʼas prarado per 10 mln. litų, prasidėjo teismų maratonai ir paskutinis teismas buvo Lietuvos Aukščiausiais Teismas, pripažinęs, kad tai ne ŠRACʼo kaltė, o kad yra valstybės lėšos ir reikia galimybių, kaip tą padėtį taisyti.
Deja, dabar nėra jokio kito kelio – tik didinti atliekų kainas, nes Aplinkos ministerija su tuo nesutinka ir taip toliau. Kaip jūs vertinate, kai nevykdomi Aukščiausiojo Teismo sprendimai?
D. VIŠINSKIENĖ. Dėl sprendimo, aišku, sprendimo nevykdymą vertinu labai blogai. Tarp kitko, manau, kad tai vienas iš minusų dėl pasitikėjimo teismais. Galima priimti patį geriausią sprendimą, patį protingiausią, bet kai sprendimas nevykdomas arba labai ilgą laiką vykdomas, jis netenka savo prasmės. Viena, manau, didžiausių blogybių yra sprendimo nevykdymas. Netgi jūsų sudėtingas toks atvejis ir ginčas toks neeilinis yra, bet paimkime paprastą ginčą, tiesiog vaikui išlaikymas yra priteistas ir kažkas kažkur nenueina, jis yra nevykdomas. Tiesiog yra nusivylimas. O sprendimas, tikėtina, yra pats geriausias, pats protingiausias, bet, deja, niekas nebus patenkintas tuo sprendimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama pretendente. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Ačiū jums. Kviečiu grįžti į savo vietą salėje. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 25 dieną. Ar galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projektas Nr. XIVP-1046(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projektas Nr. XIVP-1046(2). Svarstymo stadija. Kviečiu V. Rakutį. Gerbiamas Valdai Rakuti, jau kviečiu jus į tribūną pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl svarstomo nutarimo projekto. Prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, susirinkęs savo posėdyje atsižvelgė į tris Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, visoms trims pritarė ir bendru sutarimu Seimo nutarimui „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ nutarė pritarti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar projekto svarstymas. Diskusija. Yra norinčių kalbėti. K. Masiulis. Atsisako žodžio. Gerai. Diskusijoje daugiau nėra norinčių kalbėti.
Dėl motyvų po svarstymo. K. Masiulis – už. Irgi atsisako kalbėti.
Ar galime tuomet po svarstymo bendru sutarimu pritarti? (Balsas salėje) Gerai. Tai mes dėl svarstymo ir priėmimo tuomet apsispręsime balsavimo metu, kai visi bus salėje, tuomet išsamiai nuspręsime, kokia gi yra Seimo valia dėl šito projekto. Gerai. Tuomet iki balsavimo dar yra šiek tiek laiko.
16.57 val.
Strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1004, Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 2, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 23, 25, 26, 28 straipsnių pakeitimo ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1005, Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 3, 91, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1006, Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1007, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1008, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3163 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1009, Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1010, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1011 (pateikimas)
Aš kviečiu tuomet finansų viceministrą G. Norkūną į tribūną. Yra pateikiami Strateginio valdymo įstatymo ir su juo susijusių bent kelių teisės aktų projektai. Prašau, gerbiamas viceministre, į tribūną. Aš tuomet prašyčiau jus pristatyti visus, visą įstatymų paketą trumpai. Tuomet bus klausimai. Prašau.
G. NORKŪNAS. Laba diena. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo nariai, teikiame jums vieną iš svarbiausių sisteminių įstatymų, tai Strateginio valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Šiek tiek žemiau mikrofonus, kad geriau girdėtume.
G. NORKŪNAS. Taip, atsiprašau. Teikiame vieną iš svarbiausių sisteminių įstatymų – Strateginio valdymo įstatymo pakeitimo projektą ir lydimuosius. Tai Regioninės plėtros, Investicijų, Žemės, Teritorijų planavimo, Viešojo administravimo ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymų pakeitimo projektai. Projektai yra parengti atsižvelgiant į šios Vyriausybės programoje nustatytą iniciatyvą – biudžeto formavimą, susietą su strateginiais valstybės tikslais. Įstatymų projektais siekiame tobulinti esamą strateginio valdymo sistemą. Strateginio valdymo įstatymo pakeitimo projektu siekiame sustiprinti Seimo dalyvavimą ir bendradarbiavimą per atitinkamus komitetus su Vyriausybe, rengiant valstybės strategijas ir strateginio lygmens planavimo dokumentus.
Taip pat nustatyti Nacionalinės plėtros programos, Nacionalinio pažangos plano ir Vyriausybės programos subordinaciją, siūlant, kad NPP dešimtmečio strateginiams tikslams pritartų Seimas savo nutarimu.
Taip pat papildyti strateginio valdymo sistemos principus ateities vertinimo principu, pagal kurį, rengiant planavimo dokumentus, sistemiškai ir kompleksiškai būtų nagrinėjamos ir vertinamos įvairios ateities alternatyvos bei jų galima įtaka šalies ekonomikai.
Taip pat išskirti atskirą valstybės strategijų lygmenį, kurio dokumentais, pavyzdžiui, Valstybės pažangos strategija, Nacionalinio saugumo strategija bei Lietuvos teritorijos bendrojo plano koncepcija, būtų siekiama sukurti tinkamus pagrindus ir aplinką viešojo valdymo sprendimams priimti.
Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo projektu siekiame pašalinti šio įstatymo įgyvendinimo metu išaiškėjusius reglamentavimo trūkumus, susijusius su regioninės politikos reglamentavimu. Šiuo metu galiojančios Regioninės plėtros įstatymo normos, kuriomis yra reglamentuojami nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo, planavimo klausimai, nevisiškai dera su Strateginio valdymo įstatymu, taip pat nevisiškai atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą teisėkūros aiškumo principą. Nacionalinės regioninės politikos subjektams Regioninės plėtros įstatymo projektu nustatyti įgaliojimai yra tobulintini, siekiant rezultatyvaus nacionalinės regioninės politikos tikslo ir uždavinių įgyvendinimo, taip pat sklandaus planavimo dokumentų rengimo proceso bei subsidiarumo ir principo „iš apačios į viršų“ šiame procese įgyvendinimo užtikrinimo.
Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo projektu taip pat yra siekiama patobulinti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonių taikymą, regioninės svarbos projektų, nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo subjektų ir jiems nustatytų įgaliojimų bei regiono plėtros tarybos organų veiklos ir tarybos kolegijos narių veiklos finansavimo reglamentavimą. Būtų suteikiami įgaliojimai Vyriausybei koordinuoti skirtingų veiklos sričių politikos priemonių įgyvendinimą, patikslinamos nuostatos dėl Nacionalinės regioninės plėtros tarybos pirmininko skyrimo proceso, dėl Nacionalinės regioninės plėtros tarybos veiklos reglamentavimo, kompetencijų tinklo apibrėžimo, regiono plėtros tarybos kolegijos įgaliojimų priimti sprendimus ir kolegijos narių darbo apmokėjimo tvarkos.
Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektu siekiama nustatyti lankstesnius reikalavimus suteikiant viešojo administravimo įgaliojimus viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybės. Šis pakeitimas yra būtinas siekiant sudaryti galimybę efektyviai įgyvendinti Europos Sąjungos reglamentuose ir kituose tarptautiniuose dokumentuose nustatytas sąlygas tam, kad užtikrintume spartų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų investavimą ir mažintume institucijoms tenkančią administracinę naštą. Taip pat šiuo įstatymo pakeitimu būtų reikšmingai sumažinta perteklinė teisėkūra įstatymų lygiu.
Strateginio valdymo įstatymo pakeitimo projektu ir jo lydimųjų teisės aktų projektų paketu siekiame, kad Strateginio valdymo įstatymas taptų nuoseklesnis, aiškesnis, minėtų įstatymų nuostatos derėtų tarpusavyje ir būtų užtikrinamas sklandesnis strateginio valdymo sistemos veikimas. Prašome pritarti pateiktam paketui.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti Seimo narys R. Lopata. Prašom.
R. LOPATA (LSF). Aš nežinau, ar čia klaida, bet aiškinamajame rašte dėstoma, kad Strateginio valdymo įstatymo pakeitimo projektas parengtas siekiant spręsti politikos depolitizavimo problemą. Čia klaida aiškinamajame ar iš tikrųjų jūs taip galvojate?
G. NORKŪNAS. Ačiū už klausimą. Tai nėra klaida. Lietuvoje yra daug skirtingo lygio ir skirtingų institucijų tvirtinamų strateginių dokumentų. Kaip vienas iš pavyzdžių yra Nacionalinis pažangos planas, kurį iš principo tvirtina Vyriausybė, tai yra Seimas tvirtina Vyriausybės programą, bet Nacionalinę pažangos programą tvirtina Vyriausybė faktiškai nederindama šiuo metu su Seimu. Manome, kad tinkamas strateginių dokumentų hierarchijos sudėliojimas ir įrodymais grįstų sprendimų priėmimas išvengtų iš tiesų tam tikrų nesutarimų dėl strateginių dokumentų arba niekuo nepagrįstų politinių sprendimų priėmimo. Vienas iš tikslų yra vidutinės trukmės biudžeto formavimo procesą padaryti įrodymais grįstą ir tuo pat metu su įvertinimu, rezultatų įvertinimu į ateitį, tai yra kokių pasekmių tie projektai turėtų tiek finansams, tiek šalies raidai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Labai jums ačiū.
G. NORKŪNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Galite grįžti. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Apsispręsime, manau, po 5 minučių, kai bus salėje visi Seimo nariai, ir balsuosime.
17.05 val.
Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 1, 2, 3, 12, 13, 16, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 28, 42, 46, 48, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 58, 59, 60, 66, 77, 78, 80, 81, 82, 87, 107, 108, 113, 116, 128 straipsnių, III skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 211, 251, 252, 253, 254, 261, 262, 263, 264, 265, 266, 491, 521, 1011 straipsniais ir 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-982, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 9, 16, 48, 52, 57, 59, 67, 701, 72, 87 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 703 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-983, Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. XI-1428 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-984, Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 1, 2, 8, 15, 34, 49, 61, 70 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-985, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2, 4, 44 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-986, Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 15, 102, 107 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 291 ir 1051 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-987, Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 1, 2, 12 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo antruoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-988, Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo Nr. IX-2127 2, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-989, Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-990, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8, 11, 42, 43, 432 straipsnių, 1, 2 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-991 (pateikimas)
Kreipiuosi į finansų viceministrę V. Česnulevičiūtę-Markevičienę. Ar per 5 minutes trumpai pristatytumėte pasiūlymų paketą? Kviečiu pabandyti maždaug, sakykime taip, nuosekliai pristatyti 2-6 klausimų paketą ir tada žiūrėsime, kaip su laiku. Prašom.
V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Ačiū, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Seimui teikiame svarstyti Finansinio tvarumo įstatymo pakeitimo projektą, Bankų įstatymo pakeitimo projektą ir su jais susijusių dar aštuonių įstatymų pakeitimo projektus. Taigi paketą iš viso sudaro dešimt įstatymų. Vis dėlto, gerbdama jūsų laiką, stengsiuosi juos pristatyti labai trumpai.
Iš esmės projektais yra įgyvendinamos nuostatos dviejų direktyvų: kredito ir kitų įstaigų pertvarkymo direktyvos bei kapitalo reikalavimų direktyvos. Įstatymų tikslai yra, žinoma, įgyvendinti direktyvas, bet taip pat sustiprinti kredito įstaigų pertvarkymo režimą ir rizikas ribojantį reguliavimą tam, kad būtų sustiprintas finansų sistemos stabilumas. Taip pat jau nacionaline iniciatyva, kurią įgyvendiname kartu su direktyvomis, išplėsti subjektų, kurie teikia duomenis į Lietuvos banko tvarkomą Paskolų rinkos duomenų bazę, apimtį. Šiuo pakeitimu siekiame prisidėti prie konkurencijos, skolinant verslui skatinti, nes daugiau kredito davėjų galėtų naudotis šios duomenų bazės informacija tam, kad įvertintų verslo kredito subjektų kreditingumą. Taip pat siekiame pašalinti tam tikrus trūkumus, pastebėtus praktikoje.
Taigi, įgyvendindami kredito įstaigų pertvarkymo direktyvą, nustatome finansų sektoriaus pertvarkytinų subjektų ir grupių sąvokas ir nustatome, kad pertvarkymo institucija turi pareigą identifikuoti tokius subjektus. Taip pat patiksliname minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo taikymą, nustatome gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės pripažinimo sandoriuose procedūrą, taip pat įtvirtiname pertvarkymo institucijos teisę sustabdyti bet kokių mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų vykdymą pagal sutartis. Paskutinis tikslas, įgyvendinant šią direktyvą, yra patikslinti kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę tam, kad ji būtų suderinta su pertvarkymo principais.
Kita direktyva, kapitalo reikalavimų direktyva, siūlome nustatyti priežiūros institucijai sąlygas prižiūrėti ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąsias įmones, taip pat finansų kontroliuojančiąsias bendroves.
Antra. Nustatome, kad finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios įmonės būtų įrašomos į Viešąjį įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, sąrašą.
Trečia. Nustatome, kad dvi ar daugiau tai pačiai užsienio valstybės grupei priklausančių įmonių, jeigu bent viena turi buveinę Lietuvoje, turi turėti ir tarpinę patronuojančią įmonę Europos Sąjungoje. Taip pat nustatome detalesnę mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvoje, ir finansų kontroliuojančiosios bendrovės priežiūrą. Stiprinamas priežiūros institucijos ir tarptautinių institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis priežiūros tikslais gauta informacija, numatant galimybę teikti informaciją Tarptautiniam valiutos fondui, Pasaulio bankui, Tarptautinių atsiskaitymų bankui ir Finansinio stabilumo tarybai.
Kaip jau minėjau, taip pat siekiame patobulinti kitas finansų rinkos vystymą skatinančias nuostatas, kurios nėra numatytos direktyvoje. Tai yra sudaryti sąlygas Lietuvos banko neprižiūrimoms skolinimo paslaugas teikiančioms finansų įstaigoms teikti duomenis į Paskolų rizikos duomenų bazę ir taip pat gauti duomenis iš šios duomenų bazės.
Taigi siūlomais pakeitimais bus sustiprintas pertvarkymo režimas ir riziką ribojantis reguliavimas bei priežiūra. Taip padidinsime sektoriaus finansinį stabilumą. Nauji reikalavimai sudarys sąlygas kredito įtaigoms išlaikyti stiprias kapitalo ir likvidumo pozicijas, kartu išsaugant įstaigų konkurencingumą, ir prisidės prie tvarios ekonominės veiklos finansavimo, o žlugimo atveju – prie sklandaus jų pertvarkymo. Manau, kad spėjau laiku. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Labai ačiū, kad jūs pasistengėte ir spėjote laiku. Aš matau, kad yra keletas klausimų, užduodame tuos klausimus ir einame balsuoti. Pirmasis klausia V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų susidaro toks įdomus jausmas, kad direktyvas, kurios liečia bankus ir finansų įstaigas, kažkaip nuolat vėluojama perkelti. Nors yra nurodyta, kad per ketverius metus tai turėtų būti atlikta. Bet žiūrint dabar į direktyvų sąrašą, nemažai jų yra daugiau negu ketveri metai. Ir penkeri, ir septyneri, ir aštuoneri. Tai kodėl, kas liečia bankus, tas toks delsimas ir vėlavimas? Ar vien dėl to, kad bankams tai nenaudinga, ir reikia kuo vėliau perkelti? Ar yra dar kokių nors kitų priežasčių, kodėl taip vėluojama?
V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Ši direktyva buvo priimta dar 2019 metais. Žinoma, mūsų tikslas yra visas susikaupusias direktyvas, kurios anksčiau nebuvo priimtos, priimti kuo greičiau, kad mūsų reguliavimas atitiktų europinį reguliavimą ir europinius standartus. Žinoma, dėl to tam skiriame dabar didelius resursus ir iš Vyriausybės yra išėję keletas didelių įstatymų paketų, tai labai tikimės taip pat ir Seimo dėmesio, kad jie bus apsvarstomi ir priimti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, vertindamas jūsų didelį profesionalumą ir neabejotinai svarbų indėlį į valstybės tarnybą, leisiu sau atkreipti dėmesį, kad kai laukiame Finansų ministerijos išvadų, tai skaičiuojame ne savaites, bet dažnai ir mėnesius. O kai reikia Finansų ministerijai, tai turime projektą lapkričio 9 dieną su įsigaliojimu gruodžio 1 d. Tai 21 kalendorinė diena. Pagal Konstituciją dar turime suteikti ir Prezidentui 10 dienų perskaityti ir susipažinti su projektais. Taigi 11 dienų Seimui apsvarstyti ir priimti 10 projektų, 106 puslapiai. Ir čia be lyginamųjų, o su jais – ir daugiau nei 200 puslapių.
Mano klausimas galbūt paprastas. Ar galime tikėtis tokios pat spartos ir iš Finansų ministerijos komandos vertinant Seimo projektus, kokios tikisi Finansų ministerija iš Seimo vertinant jūsų?
V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Žinoma, visą laiką dedame pastangas, kad mūsų išvados Seimą pasiektų kaip galima greičiau, žinoma, tinkamai įvertinus visas aplinkybes.
PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinis klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji viceministre, niekam ne paslaptis, kad kreditinių išteklių prieinamumas Lietuvoje yra vienas iš pačių prasčiausių. O tai vis dėlto atsiliepia įmonių plėtrai, tai yra BVP augimui, mokesčiams ir visa kita. Kaip būtent šių direktyvų perkėlimas atsilieps kreditų prieinamumui prie piniginių išteklių ir, sakykime, kaip pažabos užsienio bankų, sakykime, kartais nepagrįstą norą finansuoti konkurencingus sektorius, galbūt konkuruojančius su būtent tos valstybės, kurios bankų filialų yra Lietuvoje, analogiškais sektoriais? Ačiū.
V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Atsakydama į klausimą, kaip būtent šių direktyvų perkėlimas prisideda prie šio reikalavimo, norėčiau pabrėžti, kaip jau ir sakiau, kartu su direktyvomis įgyvendiname ir vieną nacionalinę iniciatyvą. Tai reiškia, kad sudarome sąlygas Lietuvos banko neprižiūrimoms skolinimo paslaugas teikiančioms įmonėms teikti duomenis į Paskolų rizikos duomenų bazę ir kartu jos duomenis galės iš šios Paskolų rizikos duomenų bazės ir gauti. To iki šiol jos negalėjo daryti. Priėjimas prie šios duomenų bazės padės tokioms įmonėms vertinti verslo subjektų kreditingumą ir tai palengvins joms sąlygas finansuoti tokias įmones. Tai čia tik kalbant apie būtent šios direktyvos perkėlimą. Bet, žinoma, konkurencijos finansų rinkoje skatinimą taip pat darome kitomis priemonėmis, neapsiribojančiomis vien tik šių direktyvų perkėlimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Ačiū gerbiamai viceministrei. Motyvai. Už nori kalbėti M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Mieli kolegos, iš tiesų nepaisant didelio ir gana sudėtingo projekto, aš kviečiu palaikyti. Aš manau, kad mes komitete išspręsime dėl įsigaliojimo datų, atidėsime jas gana reikšmingam laikotarpiui, kad galėtume atidžiai susipažinti su projektais ir priimti neskubėdami, nesiversdami per galvą, pagrindinį dėmesį šiuo metu skirdami biudžeto priėmimui. Bet dar kartą dėkoju gerbiamai viceministrei už pristatymą, projektas svarbus ir prašau jį palaikyti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kadangi balsavimo laikas jau atėjo, kviečiu užimti savo vietas. Kol tos vietos bus užimtos, gal dėl to paskutinio paketo, kurį ką tik svarstėme. Ar galime jam po pateikimo, visam 2-6 paketui, pritarti bendru sutarimu? Nebuvo balsavimo… (Balsai salėje) Reikės balsuoti? Ar tikrai? Gal galime bendru sutarimu? Galime. Reikės balsuoti? Gerai.
Dabar dėl Finansinio tvarumo įstatymo ir susijusių įstatymų, kuriuos ką tik apkalbėjome. Dėl 2-6.1 ir viso paketo pritarimas po pateikimo. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria – už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Balsuojame dėl to, ką ką tik aptarėme.
Balsavo 128, prieš nėra ir susilaikiusių nėra. Bendru sutarimu pritarta, kaip ir siūliau iš pat pradžių. Pagrindinis komitetas dėl šių įstatymų projektų yra Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstymo data – gruodžio 7 diena. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-1083 (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, dabar dėl to, ką svarstėme iš karto po pertraukos, tai yra Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas. Kviečiu balsuoti. Priėmimo stadija.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 125, balsavo 123: už – 122, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties yra priimtas. (Gongas)
17.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projektas Nr. XIVP-1046(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projektas. Čia dabar dėl pritarimo po svarstymo.
Replika po balsavimo – E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Replika po balsavimo. Salėje balsavo vienas žmogus prieš, bet to žmogaus salėje aš nematau. Gal kažkur… (Balsai salėje) Pažiūrėsime filmuotą medžiagą.
PIRMININKAS. Dėkoju už pastabą. Dabar dėl 2-4 darbotvarkės klausimo – Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projekto Nr. XIVP-1046(2). Ar galime pritarti po svarstymo, nes dėl to neapsisprendėme. Bendru sutarimu galime? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ir priėmimas. Supratau. Ypatingos skubos dėl šito įstatymo projekto siūlyta nebuvo, aš dabar indikuoju, ir priimsime ketvirtadienį. Nebent… Gerai. Dabar apsispręsime dėl kitų balsuodami.
Tada apsisprendžiame dėl 2-5 klausimo, nes man indikuoja Sekretoriatas, kad tokio prašymo nebuvo.
17.20 val.
Strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1004, Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 2, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 23, 25, 26, 28 straipsnių pakeitimo ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1005, Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 3, 91, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1006, Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1007, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1008, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3163 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1009, Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1010, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1011 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Strateginio valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir susijęs įstatymų projektų paketas, jo buvo pateikimo stadija. Ar galime bendru sutarimu jiems pritarti? Galime? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai. Dėl visų įstatymų projektų pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomu komitetu – Audito komitetas. Taip pat dėl pirmojo Strateginio valdymo įstatymo kaip papildomi siūlomi Ateities komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Dėl Žemės įstatymo projekto (2-5.4 klausimas) kaip papildomas taip pat siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Dėl Teritorijų planavimo įstatymo kaip papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas, dėl abiejų Teritorijų planavimo įstatymų. Ir viskas. Siūloma svarstyti gruodžio 14 dieną. Ar galime pritarti tokiam paskirstymui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ką gi, balsavimai įvyko.
Grįžtame prie Seimo darbotvarkės, pagal ją atsiliekame maždaug valanda.
17.21 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 27, 28, 33, 44, 46, 61, 64, 66, 72 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 ir 291 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-931ES, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 41, 15, 40, 47 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-932 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Akcizų įstatymo ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo paketas. Pranešėja – finansų viceministrė R. Bilkštytė. Kviečiu ją į tribūną pristatyti įstatymų projektus.
R. BILKŠTYTĖ. Sveiki. Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto. Projekto tikslas – perkelti ir įgyvendinti direktyvų nuostatas, taip pat aiškiau reglamentuoti kai kuriuos apmokestinimo akcizais tvarkos aspektus, panaikinti Akcizų įstatyme įtvirtintus perteklinius reikalavimus. Projektu siūlomos iš principo lengvatos. Tai yra kad mokesčių administratorius galėtų Lietuvos smulkiųjų gamintojų prašymu išduoti metinį pažymėjimą, kad jis yra smulkusis gamintojas, patvirtinant jo metinės produkcijos apimtį, ir kad jie galėtų pasinaudoti kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse smulkiesiems gamintojams nustatytomis, jeigu yra nustatytos, akcizų lengvatomis.
Antras. Nustatoma, kad akcizų… Atleidžiamas iš dalies denatūruoto etilo alkoholis, kuris naudojamas gamybos įrangos priežiūrai ir valymui.
PIRMININKAS. Jūs pristatėte abu susijusius įstatymų projektus?
R. BILKŠTYTĖ. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Tuomet vieną klausimą turi M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsisakau, pirmininke.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų nėra. Dabar dėl motyvų. Ačiū, gerbiama finansų… Ai, jūs ir toliau tęsite pasirodymą, tai tada likite tribūnoje. Dabar dėl motyvų. Matau, kad nėra norinčių kalbėti. Dėl šių projektų pritarimo po pateikimo mes apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
17.23 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1053, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1054, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 383 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1055 (pateikimas)
Tada prašau gerbiamą viceministrę pristatyti 2-8.1. 2-8.2 ir 2-8.3 klausimus, tai yra Akcizų įstatymo, Nekilnojamojo turto mokesčio ir Pelno mokesčio įstatymų projektus. Prašau. (Balsas salėje) Čia yra susiję įstatymų projektai. Mes dėl Akcizų ir dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų išklausėme jūsų jau dabar, tai aš siūlau, kad tada taip ir fiksuotume. Dabar yra trys įstatymų projektai: Akcizų, Nekilnojamojo turto mokesčio ir Pelno mokesčio įstatymų. Prašau juos pristatyti.
R. BILKŠTYTĖ. Tuos tris įstatymų projektus pristatant motyvai yra vienodi. Tai yra Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutarimu pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja kai kurie su 2020 metų biudžetu priimti mokesčių įstatymai, įskaitant Akcizų įstatymą, Nekilnojamojo turto įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo tvarka. Nuo oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos, tai yra šių metų liepos 1 dienos, šie įstatymų pakeitimai nebegalės būti taikomi, todėl projektu siūloma užtikrinti Akcizų įstatymo, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo tęstinumą, kad po 2022 m. liepos 1 d. tie įstatymai, tiek Akcizų, tiek Nekilnojamojo turto, tiek Pelno mokesčio, priimti 2019 metais su 2020 metų biudžetu, galiotų toliau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Ąžuolas. Bet jo nematau savo darbo vietoje. Tada klausia M. Majauskas. Prašom, gerbiamas Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Miela kolege, susidaro toks jausmas, kad vieną klaidą taisome kita klaida. Valstiečiai priėmė sprendimą didinti mokesčius nepalikdami protingo laiko įsigalioti, palikdami nuo savaitės iki mėnesio. Konstitucinis Teismas sakė, kad taip daryti negalima. Šiandien taisote įstatymą ir jį turėsime priimti iš naujo taip, kad atitiktume Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas.
Akimirką sulaikykite kvapą, gerbiami kolegos, šiuo įstatymu teikiate dar du papildomus pakeitimus, kuriais siūlote padidinti mokesčius nuo sausio 1 dienos. Suprantu, kad įgyvendinate direktyvą, suprantu, kad įgyvendinate OECD reikalavimus, suprantu, kad tai šiek tiek labiau teoriniai mokesčių pakėlimai nei praktiniai, bet faktiškai yra būtent taip. Ar nesielgiame mes šiek tiek veidmainiškai siūlydami tokius sprendimus?
PIRMININKAS. Laikas!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Taisome Konstitucinio Teismo sprendimą ir nutarimą patys pasiūlydami padidinti mokesčius jau nuo sausio 1 dienos.
R. BILKŠTYTĖ. Šioje tribūnoje dabar pateikiau įstatymų pakeitimus, kuriuos reikėtų pratęsti nuo kitų metų liepos 1 dienos galioti iki metų pabaigos.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, išties pasigendame ne tik laiku numatytų mokesčių, tai pasakė ir Konstitucinis Teismas, bet mes dabar bandome taisyti, kaip gerbiamas Mykolas minėjo, klimpdami į naujas problemas. Mano klausimas būtų susijęs su tuo: laikas labai svarbu, bet kada Seimas pagaliau iš Finansų ministerijos sulauks įvedant naujus mokesčius išsamios analizės, prognozavimo, modeliavimo, koks bus poveikis ir visa kita, nes mes dažniausiai, kaip ir šį kartą, mokesčius bandome priimti žiūrėdami į kavos tirščius?
R. BILKŠTYTĖ. Labai dėkui už klausimą. Šių mokesčių įstatymų, kurie dabar buvo pristatyti, kurie tęsis nuo liepos 1 dienos, modeliavimas buvo pateiktas kartu su mokesčių pateikimais 2019 metais. Čia nėra nauji mokesčiai. Labai džiugu girdėti, kad laukiate naujų mokestinių įstatymų, be abejo, pateiksime su visais skaičiavimais naujus mokesčių įstatymus ir jie įsigaliotų ne trumpesniu laiku kaip po šešių mėnesių.
Labai dėkui už pastabą.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Dabar dėl motyvų dėl šio įstatymų paketo nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime ir balsuosime šiek tiek vėliau.
17.29 val.
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4, 5 ir 6 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-941, Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 211 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-942 (pateikimas)
Vėl kviečiu grįžti V. Česnulevičiūtę-Markevičienę pristatyti darbotvarkės 2-9.1, 2-9.2 klausimus – Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo bei Azartinių lošimų įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektus. Prašom.
V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimui teikiame Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo, taip pat Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektus. Projektų tikslai yra pakeisti mokesčio bazę, organizuojant lošimus A ir B kategorijų lošimo automatais ir stalo lošimus.
Taip pat projektas įgyvendina ir Konstitucinio Teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimą, pripažįsta netekusiu galios Azartinių lošimų įstatymo 211 straipsnį, kuris, pakeitus mokesčio bazę, tiesiog netenka prasmės. Šiuo metu lošimų organizatoriai moka fiksuotą mokestį už lošimo įrenginius, moka už kiekvieną lošimo įrenginį. Toks mokestis yra kvestionuotinas, nes jis nėra susijęs su uždirbamomis pajamomis. Tai reiškia, kad mažėjant apyvartoms procentais išreikšta mokesčio dalis didėja, tuo tarpu esant ekonomikos pakilimui ir didėjant apyvartoms procentais išreikšta mokesčio dalis sumažėja. Taigi siekiame nustatyti aiškesnę, tolygią ir teisingesnę apmokestinimo sistemą. Fiksuoto mokesčio sistemos trūkumai ypač išryškėjo karantino dėl COVID-19 laikotarpiu, kai 2020 metais paskelbus karantiną antžeminės lošimų organizavimo vietos buvo uždarytos, lošimų organizatoriai negalėjo vykdyti veiklos, tačiau pagal galiojantį reglamentavimą privalėjo mokėti fiksuotą įrenginių mokestį, nors pajamų negavo. Todėl buvo priimtos įstatymo pataisos, kad tokia situacija būtų pakeista.
Taip pat Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužės 13 d. savo nutartimi pripažino Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimą, priimtą 2019 m. gruodžio 10 d., prieštaraujančiu Konstitucijai, nes įstatymas įsigaliojo nesilaikant šešių mėnesių termino nuo oficialaus įstatymo paskelbimo iki jo įsigaliojimo. Šitų projektų esmė yra atsisakyti fiksuoto dydžio lošimų ir loterijų mokesčio ir pereiti prie lošimų organizatorių gaunamų grynųjų pajamų – nuo pajamų apmokestinimo lošimo stalams, A ir B kategorijų automatams nustatyti 18 % mokesčio tarifą nuo faktiškai lošėjų statomos sumos ir išmokėtų laimėjimų skirtumo.
Svarbu pažymėti, kad kitų rūšių lošimams jau dabar yra taikomas mokestis, skaičiuojamas nuo lošėjų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo. Be to, būtent toks procentinio dydžio reguliavimas yra nustatytas atsižvelgiant ir į kitų valstybių praktiką.
Taip pat svarbu paminėti, kad 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo reikalavimas sujungti visus lošimo automatus ir lošimo stalus į Lošimo automatų kontrolės informacinę sistemą. Ir būtent šis prisijungimas prisidės prie lošimo automatų ir lošimo stalų duomenų apie įplaukas ir išmokas kontrolės užtikrinimo, taip sukurs prielaidas susieti mokesčio dydį su įrenginio uždirbamomis pajamomis.
Taip pat noriu pabrėžti, kad projektu konvertuojamas dabar mokamas fiksuotas dydis būtent į procentinę išraišką, siekiant paprastesnio mokesčių administravimo, jis yra suapvalinamas ir suvienodinamas. Taip pat, kaip jau minėjau, įgyvendindami Konstitucinio Teismo nutarimą nustatome įstatymo įsigaliojimo datą nuo 2022 m. liepos 1 d. tam, kad būtų laikomasi ne trumpesnio nei šešių mėnesių įsigaliojimo termino, per kurį mokesčių mokėtojams būtų užtikrinama galimybė tiek susipažinti su naujais reikalavimais, tiek prie jų prisitaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu pasveikinti, kad jūs ryžotės suvienodinti mokestinę bazę ir skaičiuosite nuo GGR. Bet skaitydamas projektą matau keletą rizikų. Viena rizika yra ta, kai valdytojai, ar azartinių lošimų, ar loterijų, valdo kelias įmones ir turi lošimų organizavimo ir lošimų platinimo įmones, jos bus apmokestintos skirtingai, 18 % ir 15 % pelno mokesčiu. Ar nebus piktnaudžiavimas, kad platinimo įmonės perims dalį lošimo pelno. Ir kita rizika, lyginant tai, kad Seime jau priėmėme nuotolinių lošimų licencijavimo principą, pakeitėme, atsisakėme žemės ir dabar mokestinė bazė bus 5 % skirtinga, tai yra 18 % ir 13 %?
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
A. PALIONIS (LRF). Ar nebus taip, kad tie žemės organizatoriai išvis išnyks ir bus tik nuotoliniai?
V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Ačiū už klausimus. Man atrodo, kad iškėlėte svarbius aspektus. Žinoma, priimdami įstatymus tikrai siekiame užtikrinti, kad jų būtų laikomasi ir nebūtų siekiama kokiomis nors priemonėmis jų apeiti.
O atsakant į klausimą dėl to, kad buvo atsieti antžeminiai lošimai nuo nuotolinių, kas dar iki šių metų spalio vidurio buvo susieta ir įmonės privalėjo turėti antžeminius lošimo punktus tam, kad galėtų vykdyti nuotolinius lošimus, tai aš manau, kadangi tas pokytis Seime buvo priimtas gana neseniai, prieš keletą savaičių, šias pastabas, manau, būtų tikrai vertinga apsvarstyti komitete, kuris bus paskirtas svarstyti šį įstatymą. Tikrai galima įvertinti ir įsijungsime į diskusiją, jeigu tokių klausimų komitete iškelsite.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą turi E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama viceministre. Jūs iš dalies atsakėte, kad bus kaip nors tobulinama ta apskaitos sistema, nes neįsivaizduoju, kaip tai gali būti padaryta, tarkime, apskaitant kokį nors stalą, ant kurio lošiama ar panašiai. Tai iš tikrųjų kelia šiek tiek abejonių, ar tikrai bus apskaitoma ir ar tikrai nebus šiuo atveju tam tikrų spragų?
Ir kitas klausimas. Jeigu bus diegiamos tokios sistemos, ar tikrai nebus per didelė našta mažesniems lošimų organizatoriams? Didieji galbūt išsisuks ir tai panaikins tam tikrą konkurencinę aplinką. Ačiū.
V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Iš tiesų įstatymas dėl automatų prijungimo prie informacinės sistemos jau buvo priimtas prieš keletą metų ir įmonės jau turėjo ilgą laiką prie jo prisitaikyti. Įstatymas įsigaliojo. Visos įmonės, kurios turi prisijungti, prisijungė jau šių metų lapkričio 1 dieną. Būtent tas prisijungimas prie informacinės sistemos ir sudaro prielaidas Lošimų priežiūros tarnybai geriau kontroliuoti lošimų įrenginius ir dėl to galime pasiūlyti ir šį įstatymo pakeitimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji viceministre, nuosekliai matyti, kad yra proteguojami nuotoliniai lošimai, žvelgiant į teikiamus teisės aktus, sudaromos jiems nepagrįstai lengvatinės sąlygos, tuo tarpu ribojant antžeminius lošimų įrenginius, automatus ir tą verslą.
Mano klausimas būtų toks. Kodėl taip elgiamasi? Ar iš tikrųjų taip yra, ar sudaromas toks vaizdas, kad to siekiama, sakykime, įvesti vienkartinius mokesčius nuotoliniam lošimui ir juos paleisti į gyvenimą, nes daug kas keliasi, ypač pandemijos metu, į elektroninę erdvę? Ir ar apie tuos projektus žino čia viešai nuskambėjęs kuratorius M. Maldeikis? Ar su juo tai yra suderinta?
V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Atsakysiu į jūsų klausimą dėl to, ko siekiame šiais įstatymų pakeitimais. Šie įstatymų pakeitimai būtent keičia dabar mokamą fiksuotą mokestį į šio mokesčio išraišką procentiniu dydžiu. Ir tai yra svarbu padaryti, nes tuomet toks mokestis yra teisingesnis ir labiau susijęs su ekonomikos ciklu. Tai reiškia, kad tuomet, kai įmonės apskritai nepatiria jokių pajamų, iki šiol jos turėjo mokėti fiksuotą mokestį, priėmus šį įstatymą tokiu atveju mokesčio nebemokėtų, mokėtų tik tuomet, kai yra gaunama pajamų. Iš esmės yra tiesiog mokesčio konversija, bazės pakeitimas, tačiau nėra iš esmės peržiūrimas mokesčio dydis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Labai jums ačiū, gerbiama viceministre.
V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl motyvų norinčių kalbėti nematau. Apsispręsime ir balsuosime kiek vėliau.
17.40 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 613 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-980ES (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas. Vėl grįžta R. Bilkštytė. Prašau vėl grįžti į tribūną. Taip pat pateikimas. Trumpai pristatykite esmę.
R. BILKŠTYTĖ. Finansų ministerijos benefisas dabar. Pristatau Mokesčių administravimo įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 613 straipsniu įstatymo projektą.
Projektas yra parengtas įgyvendinant Europos Sąjungos PVM direktyvos ir reglamento dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje pakeitimus. Jais siekiama bendroje centrinėje ES sistemoje kaupti ir analizuoti informaciją apie tarptautines mokėjimo operacijas ir taip sudaryti sąlygas Europos Sąjungos lygmeniu kovoti su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio ir elektroninės prekybos srityje.
Be to, šio projekto parengimas numatytas ir Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų plane.
Projekto esmė. Mokėjimo paslaugų teikėjams, kredito įstaigoms nustatoma per juos vykdytų tarptautinių mokėjimo operacijų įrašų kaupimo, saugojimo ir kitų įrašų duomenų pateikimo VMI prievolė. Detalią šios prievolės įgyvendinimo tvarką nustatys Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija gautus duomenis perduos į centrinę elektroninę mokėjimų informacijos sistemą. Tuo galės naudotis ir kitos šalys. Įstatymas įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama viceministre. Jūsų niekas nenori paklausti šį kartą. Ačiū už aiškų pristatymą. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime ir balsuosime kiek vėliau.
Kitą klausimą dėl Mokesčių administravimo įstatymo teikėjas R. Žemaitaitis atsiėmė.
17.42 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-1018 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-13 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ daugelio straipsnių pakeitimo, straipsnio ir vieno skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo vienu skyriumi įstatymo projektas. Pranešėja – vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė. Kviečiu ją į tribūną. Prašau.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labas vakaras, gerbiami kolegos. Šiomis teikiamomis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisomis siūloma tobulinti prieglobsčio nagrinėjimo procedūras ekstremalios situacijos laikotarpiu. Tai yra kompromisinis variantas, leidžiantis suderinti šalies nacionalinio saugumo interesus ir atliepiantis migrantų teisių aspektus.
Projekte siūloma atskirti prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų, tai yra užsieniečių, kuriems prieglobstis nesuteikiamas arba jie prieglobsčio neprašo, procedūras. Dėl neteisėtų migrantų sprendimus priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, dėl prieglobsčio prašytojų – Migracijos departamentas.
Taip pat projekte yra nustatomos neteisėtų migrantų teisės. Pavyzdžiui, teisė gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą ir kiti dalykai. Taip pat yra sprendžiama situacija, kas bus pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūros terminui. Projekte siūloma dėl kiekvieno migranto apgyvendinimo ir judėjimo teisės spręsti individualiai. Jeigu migrantui prieglobstis suteikiamas, jis gauna leidimą gyventi ir judėjimo apribojimai jam netaikomi, jei migrantui prieglobstis nesuteikiamas, tačiau dar vyksta apskundimo procedūros, o migrantas nekelia jokio pavojaus, kol įsiteisės sprendimas, jam taip pat netaikomas judėjimo ribojimas. Jeigu yra migranto pasislėpimo, pabėgimo pavojus, Migracijos departamentas arba VSAT gali priimti sprendimą ir tas sprendimas gali būti apgyvendinimas ribojant judėjimo laisvę iki šešių mėnesių. Pasislėpimo kriterijai yra aiškiai numatyti dabar galiojančiame įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Tai yra nebendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, teikia klaidinančią informaciją, pasišalino iš apgyvendinimo vietos, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos. Jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų, pavyzdžiui, grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra, VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Teismai migrantus gali sulaikyti ne ilgiau kaip 18 mėnesių.
Taip pat siekiant užtikrinti asmens teisę į veiksmingą teisinę gynybą projekte yra siūloma atsisakyti ikiteisminės skundų nagrinėjimo tvarkos ir nustatyti, kad Migracijos departamento sprendimai nenagrinėti prašymo suteikti prieglobstį ar nesuteikti prieglobsčio galėtų būti skundžiami atitinkamam apygardos administraciniam teismui, o šio teismo sprendimai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tokia pat tvarka būtų skundžiami sprendimai dėl grąžinimo, išsiuntimo ir draudimo atvykti.
Projekte yra taip pat siūloma nustatyti, kad ekstremalios situacijos metu nebūtų galima riboti ir teisės nemokamai suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu teisės gauti psichologinę pagalbą, socialines paslaugas ir teisės kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos ar kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus.
Taip pat projekte yra siūloma nustatyti, kad pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūrai, visiems užsieniečiams būtų išduodamas užsieniečių registracijos pažymėjimas. Šis pažymėjimas nesuteiktų teisės gyventi Lietuvoje. Su juo migrantas negalėtų teisėtai išvykti iš Lietuvos, tačiau jis įgytų tolerancijos statusą. Šis dokumentas patvirtintų migranto teisinį statusą ir teisę dirbti, jei įgyta, kol sprendžiamas jo grąžinimo ir išsiuntimo klausimas. Teisė dirbti būtų įgyjama po 12 mėnesių nuo migranto užregistravimo MIGRIS sistemoje dienos.
Gerbiami kolegos, tokie yra šio projekto siūlymai. O dabar mielai atsakysiu į jums kylančius klausimus.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Yra keletas klausimų. Pirmasis klausia T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama ministre, gal būtų galima patikslinti, kiek yra pasienio užkardose dabar migrantų ir kokie pakeitimai planuojami dėl vaikų sulaikymo? Ar bus tas atlaisvinimas didesnis šeimoms su vaikais arba tik vaikams? Kaip planuojama organizuoti jų gal išėjimą kažkokį ar laisvalaikį? Ar tiesiog vaikams yra kažkokie papildomi atlaisvinimai numatomi?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Mes esame sutarę ir yra priimtas sprendimas, kad esame pasidalinę. Tai yra pažeidžiami asmenys – vaikai, moterys ar kitos pažeidžiamos grupės – šiuo metu yra apgyvendinti VSAT’o pavaldumo įstaigose. Ten yra rūpinamasi atitinkamai tiek socialiniais dalykais, švietimu ir suteikiamos atitinkamai visos paslaugos, kurios ir priklauso. Čia, manau, galėtų galbūt detaliau pakomentuoti pati socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Taip pat aktyviai dalyvauja ir nevyriausybinis sektorius. Esame jiems už tai tikrai dėkingi, kad jie yra aktyviai įsitraukę į šį krizės valdymą. Kas susiję su mūsų pavaldumo apgyvendinimo įstaigomis, tai mūsų įstaigose yra apgyvendinti daugiausia vieniši vyrai. Tai yra visai kiti dalykai ir tokių galbūt iššūkių nekyla.
O jūsų klausimas yra, kiek šiuo metu yra asmenų, kurie yra įstrigę prie mūsų sienos, jūs to klausti norėjote? Šiuo metu dar yra dalis asmenų, kurie gyvena užkardose, bet užkardose pastatytuose moduliniuose nameliuose, kurie yra šildomi, kuriuose yra atitinkama infrastruktūra. Iš ten juos planuojama iškelti, kai bus visiškai įrengtos patalpos Naujininkuose. Laukiame, kol tai bus padaryta, tada mes galėsime tuos žmones tiesiog perkelti ir užkardos visiškai atsilaisvins. Galbūt ne atsilaisvins, bet turėsime rezervą esant kokiai nors kritinei situacijai.
PIRMININKAS. Ačiū. G. Surplio salėje nematau. Taip pat ir L. Nagienės. Tuomet klausia V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiama ministre, aš iš šito įstatymo sprendžiu, kad žmogus gali būti laikomas be teismo iš esmės suėmimo sąlygomis, nes ši formuluotė „apgyvendinami nesuteikiant teisės judėti“ atitinka iš esmės įkalinimą. Kitaip tariant, žmogus galės be teismo sprendimo pareigūnų sprendimu būti įkalinamas šešiems mėnesiams. Klausimas toks, kurioje dar Europos šalyje, iš viso iš kur jūs imate tokius pasiūlymus, kurioje dar Europos šalyje yra tokie dalykai? Kodėl negali teismas priimti sprendimų, kaip ir turėtų būti civilizuotoje šalyje, dėl apgyvendinimo nesuteikiant teisės judėti, kitaip tariant, įkalinimo?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Pirmiausia mūsų pareigūnai tikrai kompetentingi įvertinti kiekvieną situaciją individualiai ir priimti sprendimą. Sprendimai gali būti skundžiami teismui. Aš manau, kad jeigu tiktai norės neteisėti migrantai, galės pasinaudoti šita teise ir tuos sprendimus skųsti. Šiandien aš negalėčiau prognozuoti, kokia bus situacija, bet, matyt, yra būtina pažymėti, kad yra įvardintos konkrečios sąlygos, kuo remdamiesi pareigūnai gali priimti sprendimą pratęsti judėjimo ribojimą, tai yra konkrečios sąlygos. Šiaip, jeigu tų sąlygų nebus, tie sprendimai riboti judėjimą nebus priimami.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia T. V. Raskevičius. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Gerbiamoji ministre, šito įstatymo pataisos parengtos atsižvelgiant į būtinybę, kad netrukus baigsis pailginta pasienio procedūra, dėl kurios mes apsisprendėme liepos mėnesį, dėl šešių mėnesių, ir jūs pristatėte keturis galimus scenarijus, kaip bus individualiai sprendžiama dėl kiekvieno migranto arba prieglobsčio prašytojo teisinio statuso. Ar rengiant šitą įstatymo projektą buvo vertinama, kaip galimai iš dabar esančių 3 tūkst. migrantų Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp tų keturių asmenų sprendimai pasiskirstys ir, ką bandė klausti gerbiamas kolega V. Bakas, dalies migrantų sulaikymas bus sankcionuojamas ne teismo, o administraciniu sprendimu. Taip, jūs esate teisi, bus galima skųsti tuos sprendimus teismui, bet tiems asmenims, kurių atžvilgiu bus priimti tokie sprendimai, bus reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba. Mano klausimas būtų iš dviejų dalių, ar yra įvertinta, kiek tokių asmenų bus, ir ar su Migracijos departamentu buvo aptarta, ar pakaks šiuo metu egzistuojančių pajėgumų suteikti tiems asmenims valstybės garantuojamą teisinę pagalbą? Labai ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už konkrečius klausimus. Pirmiausia kalbant apie institucijas, kurios priims sprendimus, tai viskas priklausys nuo to asmens statuso. Vienus sprendimus priims dėl asmenų, kurie yra pripažinti neteisėtais migrantais, dėl kurių visos procedūros bus pasibaigusios, dėl kitų priims kitos institucijos. Vienu atveju – Migracijos departamentas, kitu atveju – VSAT. Taip pat esant tam tikroms aplinkybėms VSAT galės kreiptis į teismą matydamas, kad yra grėsmė nacionaliniam saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra. Yra šitie dalykai, manau, labai aiškiai apibrėžti. Mes modeliuojame, žinoma, situaciją praktikoje, kaip tai veiks, esame susidėlioję ir algoritmą, jeigu šis įstatymas bus priimtas, kaip mūsų institucijos dirbs, ar užteks pajėgumų. Turiu patikinti, kad tikrai tų pajėgumų užteks, institucijos ruošiasi. O dėl teisinės pagalbos, tai ji yra numatyta ir jinai turės būti užtikrinta.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, apribojimai judėti kažkada baigsis. Kaip tada tas procesas atrodys Lietuvoje, kai migrantai, galbūt negalėdami tik išvykti iš šalies, turės laisvą galimybę judėti šalyje? Tai mano klausimas būtų toks. Neseniai teko vykti į Pabradės pusę, tai tiek neteko gyvenime matyti automobilių su kitų valstybių – vokiškais, austriškais – numeriais. Kas kontroliuoja tų žmonių judėjimą, kokiu tikslu jie atvyksta ir kodėl čia jų taip padaugėjo? Apgręžti. Džiaugiuosi, kad pavyksta apgręžti, bet koks procentas yra neapgręžtų neteisėtų migrantų, kertančių Lietuvos ir Baltarusijos sieną? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega už klausimą. Tikrai noriu patikinti, kad mūsų pareigūnai dirba tikrai visu pajėgumu. Sienos apsauga yra sustiprinta pasitelkiant ne tik visas VSAT’o pajėgas, bet ir kitas vidaus reikalų sistemos pajėgas, kariuomenę. Jeigu kalbame apie procentą, koks yra maksimalus skaičius tų asmenų, kurie galimai gali kirsti sieną nepastebėti, mūsų skaičiavimais, tai gali būti iki 7 %, vadinasi, 93 % asmenų yra apgręžiami ir grąžinami į Baltarusiją.
O kalbant apie tai, koks tikslas yra visų šitų asmenų, tai reikia tikriausiai pasakyti, kad didžioji dalis, matyt, turi tikslą nepasilikti Lietuvoje, jų tikslas yra kitos Europos Sąjungos šalys. Atsiradus galimybei tie asmenys stengsis tą savo tikslą pasiekti. Dabar, matyt, atvyksta aplankyti savo artimųjų į apgyvendinimo vietas artimieji ir giminaičiai. Ir mūsų visos politikos ir mūsų valstybės principinė pozicija yra nesukurti naujo migracijos kelio. Ir visos priemonės, kurios buvo taikomos iki šiol, griežtos, ryžtingos, buvo tam, kad tai užtikrintų. Žinoma, šiuo metu mes turime ieškoti ir kompromiso tarp europinių vertybių ir mūsų nacionalinio saugumo, ir šis projektas būtent toks ir yra. Šių žmonių mes laikyti bet kiek laiko negalime, ir šis spendimas, kad kiekvienu atveju mes vertinsime individualiai ir priimsime sprendimą, matyt, yra kompromisas, kuris leistų derinti šiuos du dalykus.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Laikas klausti baigėsi. Dabar dėl motyvų kalbės Seimo nariai. Už – T. V. Raskevičius. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Galbūt reikėtų pradėti nuo to, kad lengvų sprendimų krizinėje situacijoje nebūna ir šiandien mums tenka sudėtinga užduotis suderinti tiek nacionalinio saugumo, tiek žmogaus teisių stovyklas valdant migracijos procesus. Šiame kontekste pozityviai vertinu VRM pateiktas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas ir tai darau dėl kelių priežasčių.
Visų pirma dėl to, kad yra individualizuojamas kiekvieno migranto ir prieglobsčio prašytojo teisinės situacijos vertinimas. Pasibaigus šešių mėnesių procedūros terminui ir priėmus sprendimą įleisti asmenį į Lietuvos Respublikos teritoriją, siūloma dėl kiekvieno atvejo spręsti individualiai, pagal parengtą keturių scenarijų algoritmą. Antra, siūlomu projektu yra atkuriama teisminės apeliacijos procedūra, taikoma sprendimams ne tik dėl prieglobsčio nesuteikimo, bet ir spendimams dėl grąžinimo, išsiuntimo ar uždraudimo atvykti. Taip yra grąžinamas teisminis sprendimų peržiūros mechanizmas. Galiausiai ekstremalios situacijos laikotarpiu siūloma praplėsti neribojamų prieglobsčio prašytojams užtikrinamų teisių mastą.
Kita vertus, įstatymo projekte numatomas vienas ir žmogaus teisių aspektu labai jautrus reguliavimas, būtent, kad esant migranto pasislėpimo ar pabėgimo pavojui, migranto sulaikymo terminas tęsiamas administraciniu sprendimu. Pagal mūsų šalies Konstituciją žmogaus sulaikymą gali sankcionuoti tik teismas. Dėl šios priežasties reikės dėti pastangas, ieškoti papildomų saugiklių, kad migrantai sprendimą dėl pratęsto sulaikymo termino galėtų efektyviai teismui skųsti ir tame procese gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Liepos mėnesį skambėjo garsūs pareiškimai, kad esą Seimas, priimdamas tuometines Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, žmogaus teises išmetė į šiukšlių dėžę. Raginu kolegas palaikyti teikiamą projektą ir išsklaidyti kilusias abejones. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalbės V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Reikėtų pasakyti labai paprastai. Kas siūloma šiuo projektu? Be teismo žmones laikyti kalėjimuose, jie dabar įrengiami, jų pavadinimai – visokie registracijos ir panašūs centrai. Žmones, vaikus, kurie nepadarė nusikaltimų, kurių prieglobsčio prašymai dar tik nagrinėjami ir kurie net galbūt ir turi teisę gauti tą prieglobstį, mes laikysime šešis mėnesius kalėjime, apriboję jų laisvę judėti, kaip čia formuluojame projekte. Iš tikrųjų už to slypi laisvės atėmimas.
Tvarka, tai galima daryti, jeigu yra pagrindas, kaip sakė ministrė. Bet visus pagrindus vakarietiškoje valstybėje įvertina teismas. Čia yra jo išskirtinė teisė ir pareiga. Šiuo atveju mes iš pareigūnų darome teisėjus. Mes iš jų padarėme socialinius darbuotojus, dabar iš jų darome teisėjus – užkrauname naštą priimti sprendimus, kurie apskritai nesuderinami su demokratija, su demokratine santvarka, su teisės viršenybės principu. Todėl aš tikrai niekaip negaliu palaikyti tokio įstatymo ir nesuprantu, kodėl ministrė negali eiti civilizuotu keliu ir pasiūlyti, kad sprendimus, susijusius su laisvės atėmimu, priimtų tik teismas, o ne pareigūnas. Tai tikrai žemina mūsų valstybę ir gilina krizę. Mes Seime turėtume padirbėti ir registruoti įstatymo projektą, atitinkantį teisės viršenybės principą.
Ir paskutinė mintis. Gerbiama ministre, pati formuluotė, aš tikrai gerbiu jūsų įtemptą darbą, bet kompromiso tarp europinių vertybių ir nacionalinio saugumo nebūna. Nacionalinio saugumo dalykas ir yra…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
V. BAKAS (DFVL). …europinių vertybių apsauga.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Apsispręsime numatytu laiku.
18.02 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-850 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – irgi užsieniečių teisinės padėties įstatymas, bet kiek kitas straipsnis ir kita tema. Kviečiu A. Bagdoną trumpai pristatyti įstatymo projektą.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį.
Gerbiami kolegos, pristatau jums įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio pakeitimo projektą. Šiuo metu imigrantai iš trečiųjų šalių, kuriantys verslus Lietuvoje ir mokantys mokesčius į mūsų valstybės biudžetą, susiduria su nepagrįsta diskriminacija. Savo darbuotojams jie apskritai privalo mokėti dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio atlyginimą, jis šiuo metu siekia 3 tūkst. 132 eurus. Teikiamo įstatymo projektu siūlau keisti šią nuostatą, paliekant reikalavimą šiems verslams apskritai darbuotojams mokėti ne mažesnį kaip vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą, jis šiuo metu siektų 1 tūkst. 566 eurus. Toks reikalavimas apsaugos nuo fiktyvių įmonių steigimo rizikos, tačiau kartu užtikrins sąžiningesnes sąlygas užsienio verslams vystyti Lietuvoje.
Verslo imigrantai kuria pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai, kuria naujas darbo vietas ir moka mokesčius į mūsų valstybės biudžetą. 2019 metais veikė 2 tūkst. 709 įmonės, jos į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau kaip 100 mln. eurų. Tad aš siūlau pritarti šiam įstatymo projektui ir užtikrinti verslo emigrantams teisingą reguliavimą bei tolesnes pajamas į Lietuvos valstybės biudžetą. Jeigu turite klausimų, mielai atsakysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Yra klausimų. Pirmas nori paklausti A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs čia pats sugalvojote ar kur nors perskaitėte, kad dabartinis teisinis reguliavimas yra diskriminacinio pobūdžio?
A. BAGDONAS (LSF). Viskas? Klausimas?
A. SYSAS (LSDPF). Čia sudėtingas klausimas. Jūs iš tribūnos pareiškėte, kad mūsų teisinė sistema yra diskriminacinio pobūdžio. Nors nei teismas, nei Teisės departamentas priimant įstatymą ir vykdant jį to nesakė. Tai iš kur jūs sugalvojote, kad jis diskriminacinis?
A. BAGDONAS (LSF). Gerbiamas kolega, galiu jau atsakyti ar dar ne? Galiu? Visų pirma, aš žiūriu iš verslo pusės. Lietuvoje veikianti įmonė nėra visiškai reguliuojama, kokį turėtų mokėti darbo užmokestį, yra nustatytas minimalus darbo užmokestis, tačiau iš trečiųjų šalių atvykstantiems imigrantams yra nustatomas dviejų vidutinių darbo užmokesčio reikalavimas mokėti vienam darbuotojui įmonėje, tai sudaro 3 tūkst. 132 eurus. Kaip jūs manote, ar Lietuvos verslininkams, kuriems yra prievolė mokėti minimalią algą, ją sudaro kiek daugiau negu 600 eurų, o nuo Naujųjų metų sudarys kiek daugiau nei 700, prievolė yra tokia, o imigrantams – 3 tūkst. 132 eurai. Jeigu jūs čia neįžvelgiate diskriminacijos, aš tikrai nematau prasmės su jumis ginčytis.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš pritariu jūsų siūlymui ir sveikinu jį. Galbūt jūs skaičiavote, kiek padidės masė valstybės gaunamų pajamų padidėjus iš trečiųjų šalių atvykstančių darbuotojų skaičiui, na, pakeitus šią nuostatą, kaip jūs vadinate, diskriminacinę, lygią dviem VDU. Tai viena klausimo dalis.
Antra, kokiais motyvais buvo priimtas tas dviejų VDU lygis trečiųjų šalių darbuotojams, atvykstantiems dirbti į Lietuvą ir kurti čia pridėtinę vertę? Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Pradėsiu galbūt nuo motyvų. Motyvų, kodėl buvo nustatyti du vidutiniai darbo užmokesčiai, aš tikrai nežinau, nes ne šioje kadencijoje šis įstatymo projektas buvo priimtas, tačiau nemažai imigrantų, atvykusių į Lietuvą ir ją jau palikusių, susidūrė su ta problema, kad jie tiesiog negalėjo konkuruoti lygiavertiškai su čia jau sukurtais verslais, nes darbo užmokestis buvo gana didelis, skirtumas buvo gana didelis. Noras būtų subalansuoti, užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama, mokant bent vieną vidutinį darbo užmokestį, žinoma, o noras būtų, kad ir tas atlyginimas būtų didesnis. Tuo pat metu galėtų tų įmonių savininkai su darbuotojais konkuruoti rinkoje.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Kiek prisimenu, kiek žino visi, kurie čia dirbo, buvo taikomas šiek tiek didesnis atlyginimas tam, kad priviliotų šiek tiek aukštesnio išsilavinimo asmenis, kurie galbūt sukurtų didesnę pridėtinę vertę. Tačiau klausimas apie tai, ar nemanote, kad apskritai ir šis atlyginimas nėra toks, tarkime, tikrai didelis? Aišku, gal iš trečiųjų šalių žmonės ir galėtų kentėti, nes ten gal dar blogesnis atlyginimas, bet ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų šiek tiek gal ir pakelti, kelti bendrą atlyginimų lygį Lietuvoje? Jis nėra didelis, ypač tų žmonių, kurie gauna minimalius atlyginimus.
A. BAGDONAS (LSF). Aš visiškai su jumis sutinku, reikia dėti visas pastangas, kad vidutinis darbo užmokestis šalyje augtų, žmonės gautų daugiau pinigų. Tą dabartinė Vyriausybė ir dabartinė Seimo valdančioji dauguma stengiasi daryti. O atvykstantiems reikalavimai taikyti dviejų vidutinių darbo užmokesčių ribą, man atrodo, yra pertekliniai ir šiek tiek diskriminuoja tuos žmones, kurie taip pat nori čia gyventi, nori auginti vaikus ir įsikurti Lietuvoje.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinis klausia K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, sveikintinas, mano požiūriu, projektas. Iš tikrųjų darbdaviai labai skundžiasi, kad trūksta darbo jėgos. Be abejo, tai yra problema ir tų Lietuvos žmonių, kurie nenori dirbti, nors ir tikrai turi visas galimybes.
Mano klausimas toks. Žinant lietuvių mentalitetą, ar neatsiras kokių nors išradingesnių verslininkų, kurie pradės kurti fiktyvias įmones? Kaip jūs galvojate?
A. BAGDONAS (LSF). Be jokios abejonės, leidžiami įstatymai ir yra dalis žmonių, kurie visuomet bando apeiti įstatymus. Norime sudėti tų saugiklių kuo daugiau. Vienas iš saugiklių yra mokėti bent vieną vidutinį darbo užmokestį, sudarantį daugiau nei 1,5 tūkst. eurų. Čia galėtų būti saugiklis, kad fiktyvios įmonės Lietuvoje nebūtų kuriamos, nes yra gana aukšta riba, kiek reikėtų kiekvienam darbuotojui mokėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar dėl motyvų. Už kalbės S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Čia šis įstatymo projektas buvo siūlytas, matyt, sutramdyti tam tikrą konkurenciją, nes dviejų vidutinių atlyginimų dydžio vidurkis imant visus darbuotojus yra kažkoks nonsensas. Ten turbūt juk yra ir paprastų aptarnaujančių darbuotojų, bet yra ir tų aukštos kvalifikacijos. Todėl manau, kad geriau, kad tokie verslai iš viso atsirastų, mokėtų mokesčius ir jų būtų daugiau pradžioje konkuruojančių gera kokybe, o ne atlyginimų dydžiu, kuris suvaržo tokio verslo įsikūrimą. Mano siūlymas būtų tikrai pritarti tokiam pakeitimui. Geriau tegul atsiranda daugiau, negu neateina niekas.
PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad reikėjo skaityti ne vieną įstatymą, netgi ne vieną straipsnį, nes šiuo atveju supratau, kad perskaitytas vieno straipsnio vienas punktas ir traktuojama, kad tai jau yra diskriminacija. Jokios diskriminacijos čia nėra, tai yra mūsų, Lietuvos, teisė reglamentuoti ir kaip mūsų darbo rinkos apsaugos priemonė.
Neužmirškite, kad be šito įstatymo, jis ir buvo sukurtas, kad pritrauktume aukštesnės kvalifikacijos darbo jėgą į Lietuvą, ir buvo nustatyta, kad jeigu tai aukštesnės kvalifikacijos darbo jėga, tai darbo užmokestis neturi būti minimalus. Be šitų darbuotojų kiekvienais metais Lietuvoje, rodos, šiais metais buvo virš 40 tūkst., yra kvota, joje nenustatyta, koks darbo užmokestis. Tolimųjų reisų vairuotojai gauna 1,25 minimalaus mėnesinio atlyginimo koeficientą – jų darbo užmokestis. Tai tikrai ne du vidutiniai.
Matykite visą paveikslą. Jeigu norime užtvindyti mūsų rinką trečiųjų šalių darbuotojais, pigia darbo jėga ir išstumti galutinai dalį Lietuvos piliečių iš darbo rinkos, aš manau, kad tai ne pats teisingiausias kelias. Šiandien yra 132 tūkst. bedarbių. Suprantu, kad pusė yra ilgalaikiai, tai ir atskirkime, bet 60 tūkst. gali dirbti ir tą nekvalifikuotą darbą. Taigi labai kviečiu žiūrėti plačiau ir skaityti visą įstatymą, o ne vieno straipsnio vieną punktą. Todėl siūlau nepritarti ir paprašyti Vyriausybės išvados dėl šito įstatymo.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Apsispręsime numatytu laiku.
18.13 val.
Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 2, 7, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-975 (pateikimas)
Informuoju, kadangi ministrė M. Navickienė turės išvykti, o klausimas neilgas, leisiu pateikti 2-17 klausimą – Paramos mirties atveju kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-975. Ir tada grįšime prie eiliškumo. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Būtų gerai, kad ir to klausimo subjektų būtų kuo mažiau.
Paramos mirties atveju įstatymo projektas yra parengtas siekiant įgyvendinti Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktą antikorupcinio vertinimo išvadą dėl paramos užsienyje mirusių ar žuvusių Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką, joje nurodyta, kad pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą yra galimas piktnaudžiavimas parama palaikams parvežti.
Įstatymo projektu yra siūloma nustatyti, kad paramą palaikams parvežti gautų tik su mirusiu asmeniu jo mirties dieną buvę bendrai gyvenantys asmenys arba jo artimieji, giminaičiai, kurių pajamos yra mažesnės už tris valstybės remiamų pajamų dydžius. Taip pat nustatyti konkretų teisės į paramą palaikams parvežti gaunamų pajamų vertinimo ir nustatymo laikotarpį, kad vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos ne pagal tris praėjusių mėnesių ar pagal mėnesio iki kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu gautas pajamas, o iki teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dienos gautas pajamas. Patikslinti nuostatas, susijusias su paramos mirties atveju skyrimu ir mokėjimu, nustatant, kad tais atvejais, kai laidojimo pašalpos išmokėjimo diena sutampa su nedarbo dienomis ar švenčių dienomis, laidojimo pašalpa turi būti išmokėta pirmąją darbo dieną po nedarbo dienos ar švenčių dienos. Siekiama nauda – bus užtikrintas aiškesnis ir skaidresnis skiriamos paramos palaikams parvežti taiklumas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra trys, norintys paklausti. Pirmasis – L. Kukuraitis. Prašau.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, iš karto pasakau, kad pritarsime šiam projektui, ir turiu keletą klausimų. Vienas yra dėl piktnaudžiavimo masto, nes STT irgi atkreipė dėmesį į galimą piktnaudžiavimą. Kokio tai masto yra problema, jeigu galėtumėte praskleisti?
Antras klausimas dėl trijų VRP, nes paliekamas tas pats dydis, kuris ir egzistuoja įstatyme. Ar nebūtų laikas jį didinti, nes žinome, kad žmonių pajamos auga kur kas sparčiau?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Dėl didinimo. Turbūt čia reikėtų bendrai ir su laidojimo pašalpa žiūrėti, tie dydžiai nėra dideli. Turbūt reikės tą klausimą spręsti. Šiame biudžete sprendžiame vienas problemas, tačiau tai nėra paskutinis biudžetas, kai mes galėsime mažų išmokų klausimus spręsti. Tikrai, manau, tai yra svarbu, tik ne šio biudžeto kontekste. Ateityje, manau, reikėtų prie abiejų šių išmokų sugrįžti.
Dėl piktnaudžiavimo masto aš pati kokios nors detalios informacijos neturiu, išskyrus Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktą antikorupcinį vertinimą. Ten yra nurodoma, kad kai kurie asmenys, kurie pagal gaunamas pajamas neturi teisės į paramą palaikams parvežti, siekdami susigrąžinti patirtas faktines išlaidas, tiesiog pasinaudoja šito įstatymo teikiamomis galimybėmis. O dėl detalių skaičių, kiek tokių atvejų yra buvę, tokių duomenų aš, atsiprašau, neturiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, jūs mane nuvylėte – einate į tribūną ir nežinote, kiek tokių atvejų. Aš suprantu, kad STT gali teoriniu pagrindu pasakyti, kad taip, teoriniu pagrindu yra galimybė piktnaudžiauti, bet daug geriau būtų pasakyti realiai, o kiekgi kartų tą patį nabašnyką į Lietuvą vežė ir gavo už tai išmoką. Ar tokie atvejai… tai yra atsiveža ne savo giminaitį ir gauna išmoką. Manau, kad iki komiteto tokie skaičiai turėtų būti. Arba reikia paprasčiausiai sakyti, kad tai yra teorinis įstatymas užkardyti galimas mūsų įstatymo skyles. Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Aš tikrai priimu šitą pastabą, pasistengsime tokius duomenis gauti ir pateikti iki komiteto.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia M. Ošmianskienė. Prašom.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Gražus įstatymas ir pasiūlymas padėti parvežti mirusius mūsų piliečius, tačiau klausantis man kilo mintis, o kaipgi su gyvaisiais? Turime įstrigusių, tarkime, Indijoje psichosocialinę negalią turinčių mūsų piliečių, nuo kurių nusisuka visos institucijos. Mano klausimas būtų, ar nereikėtų pirma pasirūpinti galbūt gyvaisiais, ar lauksime, kol numirs, ir tada jau skirsime paramą jiems parvežti?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš labai siūlyčiau nepriešinti tam tikrų kategorijų žmonių ir spręsti visas problemas, kurias reikia spręsti pagal biudžeto galimybes ir mūsų Vyriausybės programos nuostatas.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų kalbančių nėra. Apsispręsime vėliau ir balsuosime.
18.18 val.
Vidaus tarnybos statuto 7, 9, 53 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1012 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Vidaus tarnybos statuto kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu viceministrą V. Dmitrijevą į tribūną pristatyti įstatymo projektą.
V. DMITRIJEV. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Noriu pristatyti Vyriausybės teikiamą Seimui svarstyti įstatymo pakeitimą. Jį parengė Vidaus reikalų ministerija. Tai Vidaus tarnybos statuto 7, 9, 53 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimą dėl minėto Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto, kuriame yra pasakyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas. Ši nuostata buvo konstatuota minėtame Konstitucinio Teismo nutarime, kad tai prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, taip pat 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui.
Atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo nutarimą, siūlome tikslinti nuostatas dėl nepriekaištingos reputacijos, taikomas statutiniams tarnybos pareigūnams, ir kad neterminuotai drausti būti pareigūnu būtų galima tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo, taip pat dėl tyčinio nusikaltimo valstybės tarnybai arba viešiesiems interesams. Tai yra šiek tiek siauriname tą nuostatą, kuri buvo platesnės apimties – dėl visų tyčinių nusikaltimų.
Taip pat kitose minėtų straipsnių nuostatose taip pat siūlome, kad dėl likusių kitų nusikaltimų, tai yra apysunkių ir nesunkių nusikaltimų, asmenys galėtų tapti pareigūnais tik esant tokioms sąlygoms: atlikę bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę, išnykus teistumui dėl padaryto nusikaltimo ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisinimo dienos praėjus penkeriems metams.
Tai iš esmės yra pagrindiniai mūsų siūlymai – siaurinti nuostatą, kuri prieštarauja Konstitucijai. Problemą matome tą, kad šiuo metu ta nuostata negali būti taikoma, ir tas pakeitimas yra reikalingas. Prašome Seimo narių pritarti teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkui. A. Skardžius nori paklausti. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, jeigu teisingai supratau, jūs atveriate kelią asmenims, padariusiems apysunkį nusikaltimą, ateiti į valstybės tarnybą praėjus penkeriems metams ir tarnauti valstybei. Tai bus jau nebepriekaištingos reputacijos žmogus. Ar teisingai aš jus supratau? Jūs tiesiog atveriate kelią į valstybės tarnybą gana sudėtingoms asmenybėms? Aš kalbu apie apysunkius nusikaltimus, nes ten galime su šia formuluote rasti tikrai tokių, nenorėčiau aš jums jų vardinti, jūs geriau žinote. Ar iš tikrųjų yra taip?
V. DMITRIJEV. Konstitucinis Teismas pasisakė, kad nuostata dėl visų tyčinių nusikaltimų, kuriuos padarė asmenys, uždrausti jiems tarnauti statutinėje tarnyboje yra neproporcinga norma ir prieštaraujanti mano minėtiems Konstitucijos straipsniams, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui. Mes siūlome daryti išlygą, kad dėl nesunkių ir apysunkių, praėjus penkeriems metams, taip, tie asmenys galės pretenduoti į valstybės tarnybą. Taip pat mes siūlome palikti šioje normoje nuostatas, susijusias su nusikaltimais valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Tai yra ne visiškai visiems, kaip jūs sakote, bet graduoti pagal sunkumo laipsnį ir vėlgi atitinkamai peržiūrėti kitus minėtų straipsnių punktus. Bet visa tai daroma, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, kad ši norma, kuri pripažinta prieštaraujanti Konstitucijai, draudė tokiems asmenims iki gyvenimo pabaigos stoti į statutinę tarnybą.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū, gerbiamas viceministre. Dėl motyvų norinčių kalbėti nematau. Apsispręsime balsuodami kiek vėliau.
18.23 val.
Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1029, Vidaus tarnybos statuto 4, 7, 16, 18, 25, 28, 30, 31 ir 32 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1030, Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 5, 6, 8, 10, 17, 18, 21, 22, 25, 28, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo bei 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1031, Bausmių vykdymo kodekso 18, 47, 48, 159 ir 183 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1032, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1033, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1034, Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1035 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-16 klausimų paketas, tai yra Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo ir susijusių įstatymų projektai. Kviečiu teisingumo ministrę E. Dobrovolską į tribūną pristatyti. Prašom. Visus susijusius septynis įstatymų projektus.
E. DOBROVOLSKA (LF). Sveiki, kolegos. Dėkoju posėdžiu pirmininkui už galimybę pristatyti visą paketą.
Projektų tikslas yra Probacijos tarnybai suteikti daugiau autonomiškumo, pakeičiant jos pavaldumą. Kaip puikiai žinome, Probacijos taryba šiandien yra pavaldi Kalėjimų departamentui, o pastarasis – būtent Teisingumo ministerijai. Kaip mes matome, iš esmės toks modelis nepasitvirtino. Iki šiol mes turime trūkumą būtent metodinio vadovavimo. Iki šiol mes matome iššūkį dėl materialinio aprūpinimo ir modernizavimo klausimų.
Jeigu mes pažiūrėtume į statistiką, per pastaruosius septynerius metus beveik tris kartus padaugėjo nuteistųjų, kurie keliauja būtent į Probacijos tarnybą, o ne į įkalinimo įstaigas, nuo 9 tūkst. iki 32 tūkst. Akivaizdu, kad šiandien Probacijos tarnyba turėtų gauti autonomiškumą, galimybę savarankiškai spręsti, dėliotis tiek savo biudžetą, užsiimti tiesiogine savo funkcija. Kaip mes matome, šiandien, deja, kartais yra paskiriamos ir funkcijos, kurios visiškai nebūdingos būtent probacijos pareigūnams.
Taip pat norėčiau pažymėti, kad jeigu žiūrėtume į Europos Sąjungos praktiką, tai didžiojoje dalyje, netgi 14 Europos Sąjungos valstybių, pavyzdžiui, Austrijoje, Airijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Latvijoje probacijos tarnyboms yra suteikta daugiau galių, iš esmės jos yra savarankiškos, yra pavaldžios dažniausiai Teisingumo ministerijai, o bendradarbiavimas su analogišku kaip Kalėjimo departamentas arba kitomis institucijomis yra grindžiamas ne subordinacija, o lygiavertės partnerystės principu. Jeigu mes žiūrėtume, Lietuvos bausmių vykdymo teisės, kriminologijos mokslininkai, tarptautinės probacijos organizacijos ekspertai taip pat akcentuoja, kad Probacijos tarnyba turi būti autonomiška, turėti galimybę operatyviai priimti sprendimus, nes Probacijos tarnybos vaidmuo ir darbo apimtys nuolat didėja, o įkalintų asmenų skaičius mažėja Lietuvoje taip pat.
Norėčiau taip pat pažymėti, kad įstatymų pakeitimais, ypač lydimųjų, mes turime ir kitus smulkesnius pakeitimus. Pavyzdžiui, kai kur yra siūloma atsisakyti dokumentų formos arba ją pakeisti, papildyti rekomendacijas, pavesti tvirtinti kitoms institucijoms, kurios tiesiogiai dirba su minėtais dokumentais. Siūloma išplėsti pataisos pareigūnams šaunamojo ginklo panaudojimo ribas.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį dėl lėšų poreikio – nėra numatomas poreikis kitiems metams. Yra planuojama, kad Seimui pritarus įsigaliotų nuo liepos 1 dienos, kitaip sakant, skiriami asignavimai tiesiog būtų viduryje metų perskaičiuoti, tie, kurie dabar skiriami Kalėjimų departamentui. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmasis klausia V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiama ministre, ačiū už pristatymą. Mes su jumis kalbėjome prieš tai, ir visai produktyviai. Bet vis tiek norėčiau tokio jūsų viešo atsakymo. Tie projektai, kuriuos jūs čia pristatėte, pristatomi kaip tokia grandiozinė bausmių vykdymo sistemos pertvarka. Bent jau komitetams, komisijoms. Bet štai projektuose yra daugiau techninis pakeitimas, kad realiai iš vienos įstaigos daromos dvi įstaigos, ar ne? Čia jūsų reikalas, jūsų sprendimas. Bet vis tiek grįžtant prie problemų. Tai yra kultūra, tai yra darbo sąlygos, perpildyti kalėjimai, neveikianti resocializacijos sistema, ką teisingai jūs pažymite savo kolegų prezentacijose. Kada galima tikėtis kokių nors konkrečių veiksmų? Kalbu apie terminus, kalbu apie žingsnius.
Antra klausimo dalis. Yra biudžeto kontekstas. Vis dėlto ar nevertėtų galbūt, užuot skaidžius įstaigas, dabar teikti, pavyzdžiui, biudžeto pataisas, kurios leistų pastatyti naujus kalėjimus, atitinkančius vakarietiškus standartus?
PIRMININKAS. Laikas.
E. DOBROVOLSKA (LF). Labai ačiū kolegai už klausimą ir dėkoju už galimybę prieš tai gana išsamiai aptarti situaciją. Norėčiau galbūt pataisyti, kad mes nekalbame apie įstaigos atskyrimą. Mes kalbame apie tai, kad keičiamas įstaigos pavaldumas – nuo Kalėjimų departamento pavaldumo tiesiogiai Teisingumo ministerijai. Jeigu mes pažiūrėtume į savo brolių latvių patirtį, būtent kai latviai pakeitė pavaldumą tiesiogiai Teisingumo ministerijai nuo Kalėjimų departamento, mes pamatėme tendenciją, kad Probacijos tarnyba tapo kur kas veiklesnė bendradarbiaudama su socialiniais partneriais, gerokai savarankiškesnė ir jos biudžetas organiškai augo, nes tada yra kur kas paprasčiau turint būtent pavaldžią Teisingumo ministerijai planuoti biudžeto poreikius ne per Kalėjimų departamentą, o tiesiogiai bendraujant. Turbūt vienas iš iššūkių, kurį mes galime patvirtinti, kuris egzistuoja, pavyzdžiui, kad Probacijos tarnyba jau beveik dvejus metus net neturėjo vadovo. Mes tikrai matome tas tendencijas ir jos išlieka.
Dėl pačios reformos, ką kolega paminėjo. Tai yra reformos viena iš sudedamųjų dalių, bet toli gražu nėra visa reforma, kuri buvo paminėta. Yra daug sudėtingų dalykų. Turbūt ne tik subkultūros, bet ir tų ilgalaikių problemų mes negalime išspręsti vienu pakeitimu. Pirma dalis yra probacija, ją mes padarome lygiaverčiu partneriu Kalėjimų departamentui, suteikiame galimybę Kalėjimų departamentui orientuotis į įkalinimo įstaigas.
Antru paketu mes teiksime – tai būtent vieno juridinio asmens steigimas. Šiandien mes turime 11 skirtingų. Jeigu mes žiūrėtume, kiek lėšų skiriama vienam nuteistajam išlaikyti, tai vienoje įstaigoje yra 30 eurų, kitoje įstaigoje yra 200 eurų. Tokio skirtumo negali būti.
Trečiu paketu mes atnešime – tai yra bausmių vykdymo kodeksų visa peržiūra. Atskaitos tašką mes matome ne tik tarptautinius įsipareigojimus, bet, pavyzdžiui, ir Estijos pavyzdį, kur mes turime pagrindines nuostatas ir ne tokio detalumo, kai labai sudėtinga pareigūnui taikyti.
Ketvirtas dalykas, ką ir komitetuose mes pristatėme ir sakėme, – strategija, kuri bus numatoma iki 2030 metų, kiek, kokių lėšų reikia, investicijų, kokį turtą mes naudosime toliau, o kokio mums reikia atsisakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, iš dalies aš buvau suformulavęs klausimą, jūs žadate tris paketus, nepasakėte, kada bus tie kiti. Žiūrėdamas į šitą įstatymą, visiškai sutinku su kolega, kad tai yra toks mechaninis įstatymų pakeitimas, kur vietoj vienos kontoros atsiranda dvi kontoros. Bet tada mano klausimas. Jeigu jūs sakote, kad broliukai padarė ir iš karto darbas pasikeitė, kas trukdo, neatskyrus šitų įstaigų, pagerinti darbą? Jūs ministrė, jums pavaldus Kalėjimų departamento vadovas ir visas departamentas. Tai kokia problema? Neklauso jūsų, jūsų komanda negali parengti tokių pataisų, kurios priverstų Probacijos tarnybą dirbti daug geriau, ar dar kokios nors trečios problemos? Ačiū jums.
E. DOBROVOLSKA (LF). Dėkoju už labai įdomų ir tinkamą klausimą. Aš norėčiau turbūt atkreipti dėmesį, kodėl latviai turėjo tą proveržį, kurį mes matome, atsitiko po kelerių metų po pakeitimo. Kai Probacijos tarnyba tampa savarankiška, ji savarankiškai rūpinasi ne tik tarptautiniais projektais, ji ne tik savarankiškai dėlioja savo materialinį aprūpinimą, ji pati rūpinasi savo modernizavimu ir personalu. Kai mes kalbame, kodėl tas pokytis negalėtų jau dabar įvykti, tai turbūt reikia pažiūrėti, kad tai nėra šio teisingumo ministro, praeito teisingumo ministro, tai yra dešimtmečių problema.
Ką mes matome ir ką jau pakeitėme, ką galėjome be įstatymų pakeitimo? Artimiausiu metu mes turėtume turėti Probacijos tarnybos vadovą. Kitas planuojamas žingsnis – jau kitais metais iš skirtų asignavimų suplanuoti, kokia dalis pereina Probacijos tarnybai. Trečias dalykas, ką mes kalbėjome apie Kalėjimų departamentą ir įkalinimo įstaigų vieną juridinį asmenį, koks yra planuojamas padaryti esminis pokytis, tai yra sudaryti galimybes metodiškai vadovauti įkalinimo įstaigoms, koncentruotis į didžiausias problemas, o probaciją įgalinti užsiimti tais asmenimis, kurie nekeliauja į įkalinimo įstaigas ir neturėtų į jas grįžti niekada.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, jūs manęs neįtikinote. Jūs kalbate apie tai, kad yra numatyta, Kalėjimų departamentas bus vienas, visus sujungsime, vienas juridinis vienetas ir taip toliau. Būtumėte atnešę visą paketą iš karto, kaip jūs galvojate, kokia turėtų būti struktūra, galbūt ir įtikintumėte. Dabar atskirdami vieną jūs galvojate, kad rezultatas iš karto šoktels ir pasikeis. Labai taikliai paklausė gerbiamas kolega Algirdas, aš irgi tą patį buvau užsirašiusi. Partnerystės principai, jūs sakote, organiškai auga biudžetas. Kaip tai gali turėti įtakos, jūs man atsakykite, organiškai… Jūs pati savo kalboje pasakėte, organiškai biudžetas auga. Man tai klausimas, niekaip negaliu suprasti. Tai ar nenorėjote iš karto atnešti viso paketo, kaip reikėtų visą struktūrą sutvarkyti? Ačiū.
E. DOBROVOLSKA (LF). Dėkoju už klausimą. Kai mes matome pačią visumą, ką kolega V. Bakas klausė, kaip atrodė pati suplanuota reforma, tai būtent paminėjau sudedamąsias dalis. Jeigu mes kalbame, kodėl yra etapiškumas, tai visų pirma dėl paruošiamųjų darbų. Yra sudėliojami tie darbai, ką mes kalbame apie probaciją, kuri turėtų startuoti, Seimui pritarus, nuo liepos 1 dienos, tai yra nuo kitų metų vidurio. Kai mes kalbame apie įkalinimo įstaigas, poreikį, kiek užtruktų sutvarkyti tiek poįstatymines… Juolab mes dabar turime konsultacijas su profesinėmis sąjungomis, su nevyriausybinėmis organizacijomis, su pačiais dirbančiais pareigūnais, kurie jau dabar teikia pasiūlymus dėl tos koncepcijos. Mes norime atnešti galutinį variantą, kuris, beje… Seimui netgi nereikėtų pritarti, kaip galutinai atrodytų ta vidinė struktūra vieno juridinio asmens, bet mes norime turėti visą konceptą, apie kurį galėtume kalbėti ir matyti visumą. Kai mes kalbame apie Bausmių vykdymo kodekso peržiūrą, kadangi mes kalbame ne apie atskirų straipsnių peržiūrą, bet visą vientisą, kad mes turėtume atitinkantį tarptautinius standartus, mes puikiai suvokiame, kad tai yra laikui imlus klausimas, daro tie patys žmonės, kurie dirba šitais bausmių vykdymo politikos klausimais.
Aš norėčiau grįžti prie jūsų klausimo, kaip auga tas biudžetas. Jeigu mes pažiūrėtume į tas 14 valstybių, kurios atskyrė Probacijos tarnybą nuo Kalėjimų departamento ir perdavė pavaldumą Teisingumo ministerijai, kas įvyko. Kai turime tiesiogiai pavaldžią įstaigą, planuodami biudžetą tiesiogiai pavaldžiai įstaigai mes galime orientuotis tiek į darbo užmokestį, tiek į materialinį aprūpinimą, tiek į kompetencijų kėlimą. Šiandieną, kadangi mes turime tą dvigubą pavaldumą, tuos veiksmus turėtų atlikti Kalėjimų departamentas. Kalėjimų departamento didžiausias iššūkis, kai tu turi Probacijos tarnybą ir įkalinimo įstaigas, kurios turi dar didesnių skaudulių, atitinkamai dėmesį skiri turbūt įkalinimo įstaigoms.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama ministre, na, aišku tik viena, kad pinigų nėra, ir neaišku, kada bus. Susidarė toks įspūdis. Tačiau Probacijos tarnybos darbuotojams nėra svarbu, kam ji bus pavaldi – ar Teisingumo ministerijai, ar Kalėjimų departamentui, svarbu, kad būtų jiems lėšų. Ar yra pasikeitusi dabar, šiandien situacija, gerbiama ministre?
Prieš porą metų į mane kreipdavosi Probacijos tarnybos žmonės, kad vienam rajonui yra du automobiliai, du darbuotojai aptarnauja ir važinėja mažiausiai pas 30–40 buvusių nuteistųjų į kaimus. Nesaugu, nežino, ką ras: ar girtą, ar apkvaitusį. Važiuoja merginos. Ar ta situacija kiek yra pagerėjusi šiandien, ar ne, ar panaši situacija?
Antra. Čia daug rašoma, kad pataisos pareigūnai turi teisę naudoti…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …į gyvūną, į transporto priemonę gali ten iššauti, tačiau žmonės, ypač merginos, važiuoja pas…
PIRMININKAS. Užduokite klausimą.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …agresyvius žmones ir neturi galimybių jų sutramdyti. Ar situacija kiek pasikeitusi?
E. DOBROVOLSKA (LF). Jeigu leisite, pamėginsiu detaliai atsakyti į jūsų klausimus. Aš norėčiau jūsų…
PIRMININKAS. Iki 2 minučių, ministre.
E. DOBROVOLSKA (LF). Tikrai spėsiu iki 2 minučių. Norėčiau patikslinti jūsų pasakymą – pinigų nėra. Įkalinimo įstaigos – Kalėjimų departamentas ir Probacijos tarnyba, kuri šiandien yra pavaldi Kalėjimų departamentui, gauna virš 80 % Teisingumo ministerijos lėšų. Klausimas yra, kaip efektyviai yra naudojamos lėšos ir ar teisingai yra paskirstoma. Pasižiūrėkime: Probacijos tarnybos pareigūnai pagal išsilavinimą tikrai yra aukščiau, intensyvių ir papildomų funkcijų turi, bet gauna mažesnį atlyginimą negu įkalinimo įstaigų pareigūnai, tad mes turime klausimų. Jeigu mes žiūrėtume į disponuojamą turtą, tai jau padarė Teisingumo ministerija, dalis turto… Pagal funkcijas, tarkim, turime gyvūnėlių prieglaudą, perduotą kitai įstaigai, mes turime pastatų, kurių jau dešimtmetį nenaudojame, bet vis dar skiriame lėšų jiems išlaikyti. Yra ne pinigų skyrimo klausimas, o kiek mes esame sąmoningi, kad tai yra efektyviai naudojama. Tuo labiau kad dabar, kai mes kalbame apie būtent seną Šiaulių investicinį projektą, jis yra peržiūrėtas, iš naujo dėliojamas ir bus judama toliau.
Ką aš norėčiau akcentuoti dėl jūsų klausimo, aš norėčiau nebegirdėti su lyties pagrindu susieto, kai pareigūnės važiuoja, nes važiuoja tiek vyrai, tiek moterys ir puikiai susitvarko tiek moterys, tiek vyrai.
Kitas dalykas. Jeigu mes kalbėtume apie būtent materialinį aprūpinimą, man buvo keista girdėti iš probacijos pareigūno pasakymą, kad paprašo Kalėjimų departamento, pavyzdžiui, liemenių arba kitų priemonių. Probacijos tarnyba turi būti įgali pati nustatyti, ko jiems reikia, kiek apykojų, kiek būtent darbo priemonių, ir savarankiškai nusipirkti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar dėl motyvų. Prieš kalbės V. Bakas. Prašom. Perleidžia A. Sysui. Prašom kalbėti, Algirdai Sysai.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau pradėti tais žodžiais, kuriuos pasakė Laima. Ministrės drąsūs atsakymai manęs kažkaip neįtikino. Aš manau, kad jeigu tikrai norima daryti tam tikras reformas dėl šios tarnybos, aš labai norėčiau matyti, kad iš pradžių pradedamos spręsti tos degančios problemos, kurių šiandien yra, ypač Kalėjimų departamente. Apie tai ne vieną kartą ir Seime kalbėta, ir pareigūnai skundžiasi. Bet mes pradedame nuo vienos kontoros skaidymo į dvi, ir steigimas papildomų, nežinau, kokio ten laipsnio vadovas bus – generolas ar mažesnio laipsnio. Laukčiau visų įstatymų ir tada galbūt mano nuomonė keistųsi.
Dabar aš matau tokį dirbtinį paskaidymą į dvi kontoras, o ar bus daugiau kas nors padaryta, ar ne, nelabai tikiu. Vien tiktai atskyrimas Probacijos tarnybos turbūt tokių rezultatų, kaip ministrė vis apeliavo į kitų šalių patirtį, tikrai neduotų.
PIRMININKAS. Už kalbės E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tarptautinė patirtis taip pat yra svarbi ir niekas nežino, kaip čia iš tikrųjų bus. Svarstymas komitete kaip tik ir yra gera proga apie tai pakalbėti – ir apie sąlygas, ir apie kitus dalykus, susijusius ir su probacija, ir apskritai vidaus tarnybos sistema. Manyčiau, pritariame po pateikimo ir svarstome komitetuose. Taip, ko gero, daugiau bus naudos, negu nesvarstytume ir nematytume tų problemų, kurios yra.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti. Apsispręsime ir balsuosime. Balsavimas buvo numatytas 18 val. 45 min. Manau, jeigu tuo laiku nespėsime, tuomet 18 val. 55 min. ar panašiu laiku tikrai turėtume balsuoti.
18.40 val.
Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 2, 6, 7, 10, 11, 14, 15, 18, 19, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1059, Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 181 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1060, Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1061, Inovacijų skatinimo fondo įstatymo Nr. XIII-3167 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1062 (pateikimas)
Kviečiu A. Armonaitę, ekonomikos ir inovacijų ministrę, pristatyti darbotvarkės 2-18 klausimą, tai yra keturių įstatymų projektų paketo pateikimas. Kaip pagrindinis Technologijų ir inovacijų įstatymas.
A. ARMONAITĖ (LF). Sveiki, labas vakaras. Šią vėlyvą Lietuvai valandą leiskite pristatyti Vyriausybės Seimui teikiamą įstatymų paketą, pradedantį Lietuvoje inovacijų reformą. Mūsų tikslas yra aukštos pridėtinės vertės ekonomika. Tikslas yra, kad čia, Lietuvoje, daugiau mokslas ir verslas bendradarbiautų ir sukurtų aukštos pridėtinės vertės produktų, paslaugų, kad tai galiausiai virstų didesniais atlyginimais mūsų žmonėms ir apskritai turtingesne, augančia ekonomika.
Iki 2030 metų mes planuojame, įgyvendinę šią reformą, padvigubinti aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų eksporto dalį. Šiuo metu eksporto dalis yra gana kukli – 13 %. Taip pat planuojame iki 2030 metų patrigubinti privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Taip pat pasiekti, kad kas antros įmonės produktyvumas būtų aukštesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Šiandien sistema yra fragmentuota, visi ir kartu niekas Lietuvoje neužsiima inovacijomis, turime keletą agentūrų, kurios iš tiesų turi daug darbų, tačiau jų funkcijas reikia labiau koordinuoti, tiesą sakant, ir konsoliduoti, tai mes šiuo metu ir darome. Mes norime skaičiuoti šitos politikos poveikį, norime ugdyti žmonių kompetencijas ir turėti realų, tikrą kompetencijų centrą valstybėje, žinoma, tvariai finansuoti bei koordinuoti inovacijų politiką.
Nemažai institucijų, kurių bendruomenės nariai mes esame, pavyzdžiui, Europos Komisija ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Lietuvai nuolat rekomenduoja pertvarkyti savo inovacijų politiką. Štai pacituosiu, Europos Komisija 2017 metais rašo: „Inovacijų politikos sistema per daug fragmentuota, nėra nei efektyvi, nei veiksminga ir veda viešojo finansavimo išsklaidymo link. Rekomendacija – sukurti vieną nacionalinę verslo ir inovacijų paramos agentūrą.“ 2016 metais, o vėliau ir šiemet Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija Lietuvai taip pat rekomenduoja tris agentūras sujungti į vieną ir taip stiprinti tiek kompetencijas, tiek koordinavimą, tiek finansavimą pasitelkiant Business Finland, Suomijos, modelį.
Mūsų komanda, žinoma, išnagrinėjo visų gyvybingų ekonomikų, panašaus dydžio ekonomikų patirtį. Išnagrinėjome Business Sweden, Business Finland, Čekijos inovacijų agentūros, Izraelio, Prancūzijos sėkmės istorijas, na, gal ne visada ir sėkmės, ir siūlome konsoliduoti tris agentūras Lietuvoje, tai yra Lietuvos verslo paramos agentūrą, „Verslią Lietuvą“ ir dalį „Mitos“ funkcijų, susijusių būtent su technologijomis ir inovacijomis. Mes tikimės, jog šita žmonių komanda augins, kaip ir minėjau pristatymo pradžioje, Lietuvos eksportą, taip pat ir aukštos pridėtinės vertės eksportą, sustiprins kompetencijas, sustiprins tinklaveiką ir taip pat suteiks verslui prieigą prie finansų.
Šitas įstatymų paketas byloja ne tik apie konsolidaciją ir ambicingus tikslus kuriant aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, juos neseniai įvardinau, jis taip pat turi ir keletą kitų pakeitimų. Leiskite labai trumpai pristatysiu. Jis patikslina Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos vaidmenį prie Vyriausybės, jos tikslas yra padėti Vyriausybei koordinuoti sprendimus, reikalingus sukurti veiksmingas ir efektyvias prielaidas mokslo, technologijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti, patikslina sąvokas, ministerijų funkcijas. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus ir prašau palaikymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmasis klausia E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama kolege, abejonių nekelia pats tikslas Inovacijų agentūrą sukurti kaip viską koordinuojančią. Tačiau susitikime su jūsų viceministre ir kitais ministerijos žmonėmis girdėjome dar vieną dalyką, išsakytą kaip probleminį, kad yra labai daug aplinkybių, neskatinančių įmonių registruoti inovacijas arba imtis inovacijų, kitaip sakant, šito verslo inovacijų aplinka yra tokia, kurią reikėtų taisyti.
Tai, mano supratimu, klausimas jums, kas iš to, jeigu sukursime Inovacijų agentūrą kaip vieną instituciją, kuri tuo užsiims, tai jau yra gerai, tačiau jeigu bus paliktos tos visos aplinkybės, kurios trukdo inovacijų procesui, nepaisant to, ar bus trys, ar viena agentūra. Pavyzdžiui, paskutinis sakinys, konkretus pasakymas: pačios įmonės nenori deklaruoti vykdomų inovacijų, nes Valstybinė mokesčių inspekcija užsiima to proceso biurokratizavimu.
PIRMININKAS. Laikas.
E. GENTVILAS (LSF). Taisykime tuos dalykus.
A. ARMONAITĖ (LF). Šiaip jau platus klausimas. Iš esmės ką siūlo šitas įstatymų paketas, kurį aš dabar atnešiau, tai, kaip ir minėjau, tiek kompetencijų, kurias turi valstybė, sustiprinimą, tiek galimybę verslui kreiptis ne į dešimt agentūrų, o į vieną, tiek pažangių paslaugų ir produktų eksporto plėtrą.
Dabar yra keletas kitokių institucinių apribojimų, vieną iš jų jūs paminėjote. Jeigu jūs klaustumėte, pavyzdžiui, dar mano asmeninės nuomonės (ir čia tikrai sakau tik savo asmeninę nuomonę), inovacijas taip pat paskatintų ir neapmokestinamas reinvestuojamas pelnas. Mes turime visą žemėlapį veiksmų, tarp jų ir mažesnę biurokratiją, jis galėtų padėti įmonėms. Paminėjote Valstybinę mokesčių inspekciją, bet yra ir kitų trukdžių. Tai yra visas žemėlapis veiksmų, kuriuos reikia atlikti. Tiesą sakant, susitvarkius tą institucinį kiemą, mums bus lengviau tai padaryti.
PIRMININKAS. Klausia L. Savickas. Prašom.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, tikriausiai vienas iš tų klausimų, kur, tikiuosi, bus galima kalbėti apie vienybės sąlygą, nes iš tikrųjų projektas savo esme, mano vertinimu, tęsia praėjusios Vyriausybės pradėtus darbus šioje srityje – inovacijų reformos, inovacijų agentūros steigimas. Gal galėtumėte šiek tiek pakomentuoti, ar nematote rizikų finansų prasme, konsoliduodami agentūras? Biudžetas, sakyčiau, tuo laikotarpiu tikrai nedidėja.
Ir ar, jūsų akimis, pačias darbuotojų vietas šiuo laikotarpiu planuojama išsaugoti, galbūt numatomas augimas? Kaip jūs tą aspektą įsivaizduojate, nes terminai jau šių metų pabaiga, kitų metų pradžia? Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Taip, čia gali būti ir daugiau klausimų apie finansus. Jeigu galima, truputį plačiau atsakysiu. Šiuo metu trys agentūros, kurias konsoliduojame, iš valstybės biudžeto gauna apie 30 mln. eurų. Dar apie 30 mln. eurų yra techninės paramos lėšos. Techninė parama, tai yra patalpų nuomos dalykai ir panašiai, juos, pavyzdžiui, Europos Komisija suteikia Verslo paramos agentūrai. Žinome, kad šitos techninės paramos lėšos truputį mažės.
Dar nesame patvirtinę biudžeto, jis iš Seimo sugrįš į Vyriausybę, bet šiuo metu iš valstybės biudžeto Inovacijų agentūrai yra numatyta beveik 14 mln. eurų, daugiau negu 13 mln. eurų. Bet čia neišsigąskime, kalbame apie valstybės biudžeto lėšas. Ši agentūra turės galimybę administruoti struktūrinę europinę paramą, nes Lietuvos verslo paramos agentūra, kuri ir bus Inovacijų agentūros dalis, yra įtraukta į Europos Komisijos valdymo koordinavimo sistemą. Taigi naujas paramos etapas bus administruojamas šitos agentūros ir, man atrodo, tai yra gana svarbi žinia verslui.
Dar daugiau. Lietuva (tiesa, ne Inovacijų agentūra, ko gero, tai bus kita agentūra) taip pat turės nemažai investicijų į inovacijas su Europos atsigavimo fondo „Naujos kartos Europa“, „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Paprastai kalbant, pinigų bus. Svarbiausia, kad jie būtų prasmingai ir tikslingai investuojami. Man atrodo, čia tas kompetencijos ugdymo elementas agentūroje yra labai svarbus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų optimistiškai nuteikia, kad pinigų bus. Visada mes sakome, kad pinigų bus, bet ne visada jų užtenka. Kaip tik ir jūsų ta Vyriausybės įgaliota institucija taip pat formuos, galima sakyti, mokslo politiką, tačiau vėlgi labai priklauso nuo finansavimo. Valstybės pinigų visada neužtenka. Mes tikimės, kad vis dėlto prie mokslinių tyrimų prisidės ir verslas. Iš tikrųjų ar ši agentūra turės kokių modelių galbūt kofinansuoti arba kaip nors pritraukti didesnį kiekį lėšų iš privataus verslo, nes šiuo metu apskritai mokslo finansavimas iš valstybės biudžeto yra žemumose, o dar didesnėse žemumose iš privataus verslo. Tai ar tikrai bus koks nors postūmis šioje pusėje?
A. ARMONAITĖ (LF). Taip. Kolega, nežinau, ar pavyko nugirsti, pačioje pradžioje ir pristačiau, kad mūsų tikslas, pradedant šį pokytį, yra dešimtmečiui į priekį. Tikimės, kad 2030 metais privačios investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą patrigubės – nuo 0,34 % (tas yra dabar) iki 1,7 %. Kaip sakoma, valsas šokamas dviese. Ne tik valstybė, bet ir verslas turi investuoti. Tikiuosi, kad tos paskatos, čia ir atsakydama į E. Gentvilo klausimą tą turėjau omenyje, mums apie paskatas reikia galvoti ne tik kalbant apie institucinę sąrangą, bet ir apskritai apie reguliavimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, prieš tai buvęs projektas, kad kitoks, dabar yra, kad konsoliduojame. Iš tikrųjų tai yra galbūt ir tikslinga, nes kartais būna taip, kad net nežino verslas, kur iš tikrųjų reikėtų kreiptis. Eini į vieną, į kitą – taip mėtaisi ir nebežinai, kur gauti tą finansavimą ir kur surasti pagalbą.
Mano klausimas būtų. Jūs akcentavote kompetencijas. Kaip jūs įsivaizduojate, kaip jūs sukursite, jeigu jūs su tomis pačiomis… lieka tie patys specialistai, taip toliau, kaip jūs įsivaizduojate pakelti visų specialistų kompetenciją, kad tai tikrai būtų tai, ko aš atėjau būtent į šį centrą ir aš gaunu visą informaciją, visą pagalbą suteikia man būtent tie patys specialistai? Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Aš nenoriu jokiu būdu nurašyti egzistuojančių kompetencijų, kurios yra šiose trijose agentūrose. Ten tikrai yra labai gabių žmonių, kurie augo kartu su šiomis organizacijomis. Mūsų tikslas yra visus tuos žmones išlaikyti ir sustiprinti. Dabar aš, kaip sprendimų priėmėja, galiu galbūt pateikti pavyzdį.
Įsivaizduokime – puslaidininkių pramonės pradžia Lietuvoje. Mums reikia ne tik politinės lyderystės ar Lietuvos verslo pasiryžimo investuoti, ar tarptautinių partnerių ir investuotojų, bet mums reikia, kad agentūra, kuri užsiima, pavyzdžiui, šia tema, pažangios gamybos tema, mums suteiktų visą reikiamą pagalbą ir žinių. Negali būti taip, kad nuvyksti, nežinau, į Jungtines Amerikos Valstijas ir tau, kaip sprendimų priėmėjui, sunku susirinkti duomenų apie Lietuvos potencialą. Mažai duomenų apskritai, tyrimų ir žinių. Tikslas yra keliamas šiai agentūrai ne tik prisidėti finansiškai prie mokslo, verslo projektų ar koordinuoti šias veiklas, bet ir būti tuo kompetencijų centru. Tikimės, esamas kompetencijas išlaikyti, ir, žinoma, investuosime į agentūros žmonių augimą, Aš, tiesą sakant, tikiuosi, kad ir tarptautinių ekspertų turėsime. Turi būti agentūroje ir priežiūros mechanizmai, valdyba. Tikiuosi, kad pavyks čia turėti galbūt žmonių ir iš užsienio. Na, kad iš tų sėkmingų pavyzdžių, turinčių patirties žmonių, tikiuosi, kad taip pavyks mums sukurti šį pokytį. Supratau, kad viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas klausti baigėsi. Dėl motyvų už pasisako E. Gentvilas. Ačiū, ministre.
E. GENTVILAS (LSF). Pasisakau už, nes tikslas, atrodo, tikrai yra šventas ir suprantamas – skatinti inovacijų politiką, tačiau nerimą kelia praeitis. Tai yra mokslo slėnių kūrimo patirtis, verslo inkubatorių kūrimo patirtis. Valstybės kontrolė labai aiškiai yra pasisakiusi, kad didžiuliai pinigų kiekiai nedavė norimo efekto. Daug nuėjo biurokratizavimui, daug nuėjo tokiems elementariems dalykams, kurie… Na, apie patalpų nuomą, taip sakant, kompensuojamą, kalbama, o realiai jokio verslo ir jokių inovacijų negimsta.
Su padidėjusiu dėmesiu žiūriu į šį projektą. Buvome susitikę su ministerijos komanda, kai kurių atsakymų neišgirdome. Pavyzdžiui, koks administracinių lėšų sutaupymas sujungiant į vieną? Konkretaus atsakymo nėra. Koks finansavimas bus, tai čia taip, tačiau administracinių išteklių panaudojimas? Koks proceso finansavimas, ministrė šiek tiek atsakė, tačiau svarbiausias dalykas, ką yra pažadėjusi viceministrė, – pateikti Seimo nariams sąrašą tų aplinkybių, kurias reikia jau dabar ir galima būtų jau dabar šalinti, kad netrukdytų inovacijų procesui.
Aš sutinku, gerbiama Aušrine, tegul atsiranda Inovacijų agentūra kaip viena, bet yra aplinkybių (jų aš dabar nevardinsiu per pusantros minutės), kurios jau dabar trukdo ir jau dabar jas galima šalinti. Tai norisi, kad ministerija šalintų trukdžius, trukdančius investicijų, inovacijų procesui ir lygia greta kurtų mechanizmą.
Dabar mes matome kol kas gražią iniciatyvą kurti naują instituciją, bet kol kas nedaroma nieko, kaip šalinti tuos trukdžius, kurie trukdo inovacijų ir investicijų politikai. Aš balsuoju už, bet ieškokime dar proceso patobulinimo ateityje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Tuoj pat balsuosime. Aš supratau, ministrė nori į pasisakymą už su klausimais trumpai reaguoti. Jeigu galima, labai trumpai.
A. ARMONAITĖ (LF). Matyt, klausimų žanras ir yra tam, kad užduotum tuos klausimus, o ne pasisakymo metu. Jeigu klausimas yra dar vis aktualus dėl administracinių lėšų sutaupymo, mes skaičiuojame, jog, na, konsolidacija tam ir yra skirta, kad šį tą ir sutaupytum, tai apie 2 mln. eurų vien administravimo išlaidų bus sutaupoma. Man atrodo, tai yra nemaži pinigai. Tikiuosi, nuraminau kolegą, kuris palaiko, bet vis dar yra neramus.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš tik dar turiu paklausti, ar rezervinį 5 – Labdaros ir paramos įstatymą – pateiks S. Skvernelis, atėjęs į salę, ar jo jau nebėra Seimo patalpose? Nėra. Nėra S. Skvernelio, vadinasi, šis klausimas pateiktas nebus, ir mes balsuosime.
18.59 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 27, 28, 33, 44, 46, 61, 64, 66, 72 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 ir 291 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-931ES, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 41, 15, 40, 47 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-932 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, kviečiu į savo vietas, pradedame balsavimą. 2-7.1 ir 2-7.2 klausimai – Akcizų įstatymo ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektų Nr. XIVP-931 ir Nr. XIVP-932 pateikimas. Kolegos, gal bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Galime? Pritarta bendru sutarimu.
Pagrindinis komitetas dėl šių įstatymų projektų yra Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 23 dieną. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta.
19.00 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1053, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1054, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 383 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1055 (pateikimo tęsinys)
Tada 2-8.1, 2-8.2 ir 2-8.3 – Akcizų įstatymo, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo projektų pateikimas. Čia irgi didelės diskusijos nebuvo. Reikės balsuoti? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame dėl pateikimo. (Balsai salėje) Balsuojame. Yra norinčių balsuoti. Balsuojame. Prašau. Kas už – už, kas prieš – prieš. (Balsai salėje)
Balsavo 94: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: dėl visų pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, o dėl Akcizų įstatymo ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo papildomas yra Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 23 dieną. Galime pritarti? Galime. Pritarta bendru sutarimu.
19.01 val.
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4, 5 ir 6 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-941, Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 211 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-942 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9.1 ir 2-9.2 klausimai – Loterijų ir lošimų įstatymo projektas ir Azartinių lošimų įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Gal šitą pavyks bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pavyks? Tvarka. Tada pritarta bendru sutarimu darbotvarkės 2-9.1 ir 2-9.2 klausimams. Siūlomi komitetai: Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis. Ir gruodžio 7 dieną yra svarstymas. Ar galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
19.02 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 613 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-980ES (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-980. Irgi pateikimo stadija. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Balsuojame? (Balsai salėje) Kažkas pasakė: balsuojame. Gerai, balsuojame dėl šito. Kviečiu balsuoti dėl 2-10 klausimo – dėl Mokesčių administravimo įstatymo projekto Nr. XIVP-980.
Balsavo 97: už – 97, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 23 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
11.23 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-1018 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projektas. Pateikimas. Siūlau iš karto balsuoti. Buvo įvairių nuomonių, prašom apsispręsti balsuojant. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projektas Nr. XIVP-1018.
Balsavo 95: už – 64, prieš – 5, susilaikė 26. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 25 dieną. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta.
19.04 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-850 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – irgi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projektas Nr. XIVP-850. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 92: už – 67, prieš – 3, susilaikė 22. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Užsienio reikalų komitetas, papildomais – Biudžeto ir finansų, Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Žmogaus teisių komitetai. Suprantu, kad norima paprašyti Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Siūloma svarstyti gruodžio 16 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai, dar A. Kupčinskas nori. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas dar norėtų pasvarstyti kaip papildomas.
PIRMININKAS. Ekonomikos komitetą įtraukti prie papildomų. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime, gerai. Ačiū, pritarta dėl visų komitetų ir Vyriausybės išvados.
19.06 val.
Vidaus tarnybos statuto 7, 9, 53 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1012 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Vidaus tarnybos statuto kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1012. Čia daug diskusijų nebuvo. Gal po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 14 dieną. Galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
19.06 val.
Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo Nr. XIII-1387 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1029, Vidaus tarnybos statuto 4, 7, 16, 18, 25, 28, 30, 31 ir 32 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1030, Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 5, 6, 8, 10, 17, 18, 21, 22, 25, 28, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo bei 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1031, Bausmių vykdymo kodekso 18, 47, 48, 159 ir 183 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1032, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1033, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1034, Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1035 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-16 klausimų visas paketas – Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo ir kitų įstatymų projektai. Kviečiu balsuoti ir apsispręsti dėl jų po pateikimo.
Balsavo 93: už – 65, prieš nebuvo, susilaikė 28. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu dėl visų projektų siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 21 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
19.07 val.
Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 2, 7, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-975 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Paramos mirties atveju įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-975. Ar po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 9 dieną. Galime tam pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
19.07 val.
Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 2, 6, 7, 10, 11, 14, 15, 18, 19, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1059, Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 181 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1060, Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1061, Inovacijų skatinimo fondo įstatymo Nr. XIII-3167 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1062 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-18 klausimų paketas – Technologijų ir inovacijų įstatymo ir kitų įstatymų. Čia irgi prieš lyg ir nebuvo norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galime. Pritarta bendru sutarimu visam paketui. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas dėl visų įstatymų projektų. Kaip papildomas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas dėl visų įstatymų projektų. Dėl Mokslo ir studijų įstatymo projekto papildomu komitetu siūlomas taip pat Švietimo ir mokslo komitetas.
Matau, A. Žukauskas norėtų pasisakyti.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Prašau Švietimo ir mokslo komitetą paskirti papildomu ir dėl pagrindinio Technologijų ir inovacijų įstatymo.
PIRMININKAS. Taip, yra toks prašymas ir dėl pagrindinio. Ir tada siūloma svarstyti lapkričio 25 dieną. Visiems šiems pakeitimams galima pritarti? (Balsai salėje) Galima. Pritarta bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, baigėme šios dienos darbotvarkę, nebent dar yra pareiškimų. Jie tuoj atsidarys mano lange ir mes pamatysime, kad… Pareiškimų nėra. (Šurmulys salėje) Registruojamės.
Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Skelbiu posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.