Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NEEILINĖS SESIJOS
posėdžio NR. 344
STENOGRAMA
2024 m. vasario 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
PIRMININKĖ. Labas rytas, gerbiami kolegos, pradedame vasario 15 dienos, ketvirtadienio, Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 100 Seimo narių.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, turiu perskaityti pranešimą, kurį man įteikė V. Jukna dėl pasitraukimo iš Darbo partijos frakcijos: „Informuoju, kad nuo 2024 m. vasario 15 d. pasitraukiu iš Darbo partijos frakcijos.“ Pasirašo Seimo narys V. Jukna. Vadinasi, kolega tampa Mišriosios grupės nariu.
10.01 val.
Seimo 2024 m. vasario 15 d. (ketvirtadienio) posėdžio darbotvarkės tvirtinimas
Pirmasis klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar galima?.. G. Surplys norėtų pasisakyti. Prašau.
G. SURPLYS (LVŽSF*). Dėkoju, Pirmininke. Aš ne dėl darbotvarkės, bet, norėdamas išlaikyti gražią tradiciją, noriu pasveikinti Šakių rajono ūkininkus, atvykusius į Seimą. (Plojimai)
PIRMININKĖ. E. Rudelienė. Prašau.
E. RUDELIENĖ (LSF). Na, jeigu jau sveikiname, tai aš tikrai labai noriu, ko vaikai nepasitiko prie salės, nes daug ką pasitiko, padovanojo mums visiems apyrankes, tai Senųjų Trakų progimnazijos vaikai. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkui. Kolegos, ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
10.02 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3477(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3477(3). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Motyvai. Kolegos užsirašė tik dėl motyvų už, bet kadangi balsavimo laikas dar neprasidėjo, tai pirmasis už kalba A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Tai ką, belieka pasveikinti ūkininkus, kurių džondyrų labiau negu rusiškų tankų išsigando Vyriausybė ir akcizas, na, krito iki plintuso lygio, iki 13 eurų. Tiktai jis lieka. Neaišku, kodėl reikėjo sukelti visuomenę motyvuojant tuo, kad suskystintosios naftos dujos yra rusiškas produktas, nors jį gamina „Mažeikių nafta“, perdirbdama naftą, importuotą ne iš Rusijos, bent jau taip ji deklaruoja. Tai yra per gamybos procesą susidaręs šalutinis naftos perdirbimo produktas ir jį įvardinti kaip rusišką produktą – galbūt valdantieji galėtų pateikti kokius nors duomenis.
Antras motyvas, kad kovojame už atsinaujinančią energetiką. Taip, visi kovojame, bet naudojame iškastinį kurą, seniai sėdime ant dujų adatos. Nuo pat 2014 metų Lietuva pasodinta ant dujų adatos ir dar ilgai sėdės. Dabar pažiūrėkime į taršos vienetus. Pagaminti 1 kilovatvalandei energijos suskystintosios gamtinės dujos – 200 gramų CO2, suskystintosios naftos dujos – tik 30 gramų daugiau, tai yra vienas iš švariausių, mažiausiai aplinką teršiantis iškastinis kuras. Tai mes išklausę tokias demagogijas ir nuo to nukentėję ūkininkai, išeikvoję daug dyzelino, jis, beje, atsipirko. Ačiū jums ir ačiū visiems, kurie, na, tiesiog atkūrėme šią tiesą.
PIRMININKĖ. L. Nagienė. Ruošiasi T. Tomilinas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Norisi iš tikrųjų padėkoti, kad galų gale atsibudome. Kai kas pasakė, kad mes nieko nedarėme. Spalio mėnesį perėjo pateikimas, tačiau Vyriausybės išvados projektas buvo pateiktas gruodžio 22 dieną ir buvo neigiamas. Ačiū visiems ūkininkams, kurie atvažiavote, tiems, kurie parodėte, kad jūs esate jėga, kad jūs galite savo teises apginti, nes projekte Nr. XIVP-1394, kurį teikėme, mes įvertinome lygiai taip pat, kaip iškastinis kuras, kaip ir gamtinės dujos yra ta pati kaina. Iš tikrųjų džiaugiuosi už tai, kad mes galų gale visi atsibudome.
Sankcijų paketas. Jeigu dabar kalbėtume apie rusiškas dujas, kaip gerbiamas ministras nuolat akcentavo, tai prisiminkime, kad sankcijų pakete iki gruodžio 22 dienos nebuvo įtrauktos suskystintos naftos dujos, todėl „Mažeikių nafta“ yra sudariusi sutartį su Ukraina ir šiandien gali suskystintas naftos dujas tiekti Ukrainai. Užteks tiek, kiek pagamina, tikrai užteks Lietuvai, kai šitas sankcijų paketas įsigalios lygiai po metų, tai yra šių metų gruodžio 22 dieną. Ačiū.
Pirmiausia norisi nuraminti gyventojus, kad gyventojai šiandien irgi gali įkvėpti ir kad jų pensijos ir padidintas darbo užmokestis nebus sumažintas.
Kitas momentas. Dar nebaigtas šitas projektas. Mes turime išanalizuoti ir pateikti. Pateikėme ir siūlymus dar kartą grįžti prie CO2 dedamosios. Kai pridėsime CO2 dedamąją pagal dabartinį pateiktą projektą, kuris yra įsigaliojęs, mes žinome, kad suskystintos naftos dujos pagal Aplinkos ministeriją yra ženkliai taršesnės negu anglys, negu durpės, negu gamtinės dujos. Iš tikrųjų kviečiu šiandien tikrai palaikyti esamą projektą, kur perėjo 13 eurų.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų prieš užsirašė D. Kepenis. Tačiau turiu atsiklausti, ar tikrai kalbėsite prieš, nes keturi gali kalbėti už, keturi – prieš.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Iš tikrųjų aš sveikinu Lietuvos žemdirbius, laimėjusius šią pergalę, bet aš esu kategoriškai prieš tokį sprendimo būdą. Jūs pagalvokite, mielieji žemdirbiai, jūsų buvo 304 mokestis, plius dar PVM, tai beveik 370 būtų jums kainavę, dabar kainuos tik 13, su PVM – 15. Kiek kartų sumažėjo ir kas tai padarė, kad taip sumažėtų? Aš esu prieš tokį, sakysime, infantilišką, vaikišką, absoliučiai nesubrendėlišką būdą, kai atvažiuoja traktoriai ir mes iš karto 20 kartų sumažiname. Taip išeina, jeigu mes norime spręsti ką nors rimtai Lietuvoje… Sveikatos sistemoje yra visiška velniava, tai man reikia pakviesti čia 30 tūkst. Lietuvos sveikuolių, kad jie vasario mėnesį esant minus 10 laipsnių nuogi sustotų prie Seimo su kibirais ledinio vandens ir pasakytų: mes tol nepasitrauksime nuo Seimo, kol jūs nepradėsite spręsti Lietuvos sveikatos sistemos klausimų. Dabar Lietuvoje sveikatai mes skiriame ne visą procentą lėšų, ne visą procentą – nėra 1 %, 99 tiktai vaistams, ligoninėms. Kuo daugiau pinigų vaistams, ligoninėms, tuo daugiau mes sergame. Jūsų pavyzdys parodė, kad šitoks idiotiškas sprendimo būdas tegu būna paskutinis Lietuvos istorijoje, kai klausimai yra taip sprendžiami. Ačiū jums. Sėkmės.
PIRMININKĖ. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, gerbiama Pirmininke, valdantieji, bandantys supriešinti žemdirbius su gamtosauga (tai mes vakar matėme labai ryškiai), siekia vieno tikslo – paslėpti savo šiurkščias politines klaidas. Ūkininkas ir gamta yra neatsiejami dalykai. Čia mūsų, kaip politikų, atsakomybė sukurti tokias sąlygas, kad žemdirbiai gautų deramą atlygį už savo kasdienį darbą. Mūsų pareiga rūpintis, kad žemės ūkio politika neštų pelną ne tik stambiausiems, bet ir visiems ūkininkams. Čia jūsų, ministre, pareiga stiprinti derybinę galią prieš perdirbėjus, prekybininkus. Labai mažai matome pastangų šitoje srityje. Nėra didesnės žalos Europos žaliojo kurso įgyvendinimui Lietuvoje kaip šiurkščios politinės klaidos, kai šimtais procentų pakeliami mokesčiai, kai visiškai ignoruojamas L. Nagienės spalio mėnesio pasiūlymas vis dėlto spręsti situaciją. Negali taip būti, kad taip pašoka akcizų tarifai. Mes matėme tokias pat ir mokesčių politikos klaidas, turint tokią trapią daugumą. Žinoma, artėja rinkimai, artėja šios kadencijos atomazga ir galbūt jau tiesiog nesinori nieko daryti, bet aš vis dėlto raginu išnaudoti kiekvieną minutę ir iš tiesų gerinti aplinkosaugos ir žemės ūkio politikos sąveiką, nedarant tokių šiurkščių klaidų ir bendradarbiaujant su visuomene, su žemdirbių organizacijomis ir su opozicija Seime.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Būna tokių studentų, kurie, per ekonomikos egzaminą išsitraukę bilietą apie akcizą, ima pasakoti apie uodegos mirkymą eketėje, kad tai yra sveika ir gera ir tai labai padeda akcizams. Tai aš esu prieš tokią sofistiką.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis už kalba K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Seimo Pirmininke. Nematau nei premjerės, nei aplinkos ministro, kurie yra šio projekto iniciatoriai ir biudžeto rinkėjai, ir norėčiau tikėtis, kad jie dabar dirba kokius nors rimtus darbus, o ne galvoja, kaip užkamšyti tą biudžeto skylę, kuri atsirado būtent dėl nesveikai suprojektuoto akcizo. Bent viena gerai, kad nebūsime pasaulyje pirmūnai pagal akcizo dydį.
Iš kitos pusės, iš tikrųjų džiaugsmo nėra daug, nes tai tiktai labai mažas klausimas, kalbant apie ūkininkų problemų sprendimą. Ir jeigu buvo kalbama, kad šita Seimo sesija yra ūkininkų klausimams spręsti, tai tikrai nedaugelis ūkininkų galėtų pasakyti, kad jiems tas dujų akcizas čia labai kažkaip padės. Tų, kuriems padės, yra tikrai nedidelė dalis. Bet dar nemažai problemų, kurios galėjo būti šią savaitę išspręstos ir nuramintų žemdirbius, tai tikrai net nepajudėjo iš mirties taško.
Liūdniausia dėl žemės ūkio ministro, kuris šiandien pirmą kartą, matau, juokiasi, nors visas dienas sėdėjo vandens prisipylęs į burną, žiūrėjo pro langą ir skaičiavo paukštelius. Jisai vakar tiktai padejavo lygiai taip pat apie biudžete esančią skylę, tačiau, manau, jis turėtų labiau džiaugtis šiuo atveju, bet parodė turbūt tikrąjį savo veidą, kaip jam rūpi žemdirbiai ir žemdirbių problemos. Ministre, kviečiu tikrai bent jau žemdirbių akivaizdoje šiandien tą mėšlo klausimą išspręsti artimiausiu metu su aplinkos ministru, nes vis dėlto per trejus metus jūs tame mėšle kaip trypėte, taip ir toliau trypiate. Tikrai linkiu ką nors padaryti, pasidžiaugti ir judėti kartu su žemdirbiais, o ne priešinga linkme.
Kviečiu palaikyti projektą ir laukti kitų projektų, kurie vis dėlto būtų ir žemdirbių problemų sprendimo, o ne tiktai populizmo projektai.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-2 klausimo, projekto Nr. XIVP-3477. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3477) priimtas. (Gongas)
Replikos po balsavimo. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai nekalbėkite apie ūkininkus šiandien. Šitas įstatymo projektas nėra gyvybiškai svarbus mums, ūkininkams. Ir visi, kas kalbėjote – ūkininkai, ūkininkai, ūkininkai, supraskite vieną paprastą dalyką. Šita akcizo sudėtinė dalis turi labai didelę įtaką maisto ir pramonės gamybos sektoriui.
Antras dalykas, kad šiandien šitas akcizas kaip niekada turi didelę įtaką mažiesiems buitiniams vartotojams, tai yra namų vartotojams, kai I. Šimonytė dėl neatsakingumo ir nesugebėjimo suvokti, kas yra valstybės ekonomika ir pramonė, sugebėjo padidinti iki 304 eurų, tai vidutiniškai gyventojų namui šildymas per metus padidėjo 1 tūkst. eurų. Tai įsivaizduokite, ką jūs, konservatoriai, valdančioji dauguma, bandėte padaryti – genocidą. (Plojimai)
PIRMININKĖ. V. Ąžuolas norėtų replikuoti. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, kas dabar padaryta, tai yra tik pusė darbo. Tai yra optinė apgaulė ir žemdirbiams, ir visai Lietuvai, nes Seimo stalčiuose liko CO2 dedamoji. O CO2 dedamoji kas metus didės po 30 eurų, kol prieis iki 150 eurų. Tai finale atsidursime beveik toje pačioje vietoje. Jeigu pavasario sesijoje ta akcizo dedamoji netaps nulinė, kaip yra gamtinėms dujoms, „Independence“ tikslas, kad ten ją pirktumėte, tai tada bus galima sakyti, kad gražiai išdūrė. Bet pamatysime kovo mėnesį.
PIRMININKĖ. A. Skardžius – replika po balsavimo.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Dar kartą dėkoju ūkininkams, kurie išgelbėjo ir perdirbėjus, ir tuos, kurie namų ūkyje šildymui naudoja suskystintas naftos dujas. Ši valdžia supranta tik jėgą. Prieš valdančiosios daugumos buldozerį veiksmingesnis yra ūkininkų džondyras. Tai ir sveikinu su tuo.
PIRMININKĖ. Ir dar viena replika – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Aš tai noriu padėkoti žmonėms, žemdirbiams, kad jie protestavo, kad jie buvo pilietiški, kad tai darė kultūringai ir laimėjo, nes tai yra pavyzdys, kaip reikia bendrauti su valdžia, kaip negalima nusileisti, kai žmonės yra išnaudojami ir priimami visai valstybei kenksmingi sprendimai. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Replikos išsakytos.
10.16 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Deklaracijos 75-ųjų metinių“ projektas Nr. XIVP-3489 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Deklaracijos 75-ųjų metinių“ projektas Nr. XIVP-3489. Projektą kviečiu pristatyti P. Kuzmickienę. Tačiau jos nėra. Projektą pristatys R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašom į tribūną.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, sveikinu mus visus su artėjančia Vasario 16-ąja ir noriu pakviesti palaikyti pateiktą rezoliuciją, skirtą paminėti 1949 metų Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Deklaraciją. Ja, kaip žinome, remiasi ir mūsų atkurtos valstybės Konstitucija, ir turbūt siekis stiprinti ir visada saugia laikyti apsaugotą mūsų valstybę. Kadangi šią rezoliuciją pasirašė daugelis frakcijų seniūnų, kiti irgi palaikė, bet nespėjo pasirašyti technine prasme, tai aš labai viliuosi, kad mes galime pritarti šiai rezoliucijai. Įsipareigoti dar daugiau dėti pastangų ieškant partizanų palaikų, įamžinant jų atminimą, ypač J. Žemaičio-Vytauto, ketvirtojo Lietuvos Prezidento. Turint mintyje ir matant, kaip Rusijos Federacija į ieškomų žmonių sąrašą įtraukė žmones, kurie rūpinasi istorinės atminties išsaugojimu, vis dėlto principingai tęsti šią veiklą, nepasiduoti ir suprasti, kad istorinės atminties politika ir istorinės atminties saugojimas taip pat yra svarbi kovos prieš blogį dalis. Viliuosi jūsų palaikymo. Gražios, prasmingos Vasario 16-osios!
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, akivaizdu, man pačiam aišku, kad pritarsiu šiai rezoliucijai. Tokia rezoliucija, ypač šios mums svarbios valstybės dienos išvakarėse, primena Vydūno žodžius, kad valstybę reikia ne tik mylėti, gerbti, bet ir auginti, brandinti. Aš manau, šita rezoliucija prisidės prie to auginimo. Tačiau, gerbiama pranešėja, kokios priežastys, kad viskas daroma paskutinę minutę? Nebuvo įmanoma įsitraukti į diskusiją, teikti pasiūlymus. Vakar aš dar nesugebėjau rasti šios rezoliucijos teksto. Ar čia, nežinau, buvo reikalinga tokia skuba? Kokios čia priežastys? Dabar atsiranda tokių, kurie verčia diskutuoti. Pavyzdžiui, parengti bendrą valstybinių apdovanojimų sistemą. Mes nesugebame susitvarkyti su Sausio 13-osios didvyriais ir jų apdovanojimais, o čia mes einame iki pat 1918 metų…
PIRMININKĖ. Laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …ir taip toliau. Ar ne svarbiau būtų tie dalykai? Kas lėmė, kad mes negalėjome įsitraukti į diskusiją dėl šitos rezoliucijos? Ačiū.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Na, tai nebuvo kažkoks specifinis noras, kad nebūtų diskutuojama, diskutuojame ir dabar. Manau, kad rezoliucijos yra toksai žanras, kai ir priėmę mes toliau, remdamiesi įvairiomis nuostatomis, tas diskusijas galime tęsti. Tiesiog, kadangi šį kartą mes minime tokią apvalią sukaktį (tiksliau, su penketuku gale, 75 metų sukaktį), būtų buvę keista turbūt, jeigu būtume šiandieną nieko apie tai nepasakę. Aš viliuosi, kad tai tikrai neužkerta kelių ir jūsų keliamiems klausimams, juos, klausimus, kelti dėl tų klausimų arba diskutuoti ateityje. Labai dėkui, kad jūs juos keliate, ir tikiuosi, kad galėsime dar tiek, kiek šitai kadencijai liko, dirbti, nuveikti dar tų darbų jūsų pasiūlyta kryptimi.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi G. Surplys.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Mano klausimas buvo panašus, jau kolega tai paklausė jūsų. Visų pirma, man norėtųsi rezoliucijos dėl lietuvių kalbos, kad jinai nebebūtų darkoma. Tai viena.
Kitas dalykas rezoliucijoje yra, kad būtų ir savivaldybių pastangos dedamos į tai. Mes Dzūkijoje turime tokį dalyką, kad blogis vis aplanko Merkinę. Kaip žinote, viena skulptūra jau yra antrą kartą apipilama dažais. Varėnos savivaldybė prašė Vyriausybės irgi pagalbos, kad būtų ta vieta apsaugota. Gal turite minčių apie tai? Ačiū.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Specifinių minčių neturiu. Žinau, kad pilietinės visuomenės dėka buvo įrengtos stebėjimo kameros. Ten tas turbūt ne iki galo padėjo, aišku, fiksavo tą nusikaltėlį, išniekintoją, bet aš manau, kad čia kolegos Seime, man atrodo, rengia irgi diskusijas, kaip ne vien tik šį paminklą, bet ir kitus mums svarbius paminklus galima būtų bendrai apsaugoti ir dorotis su ta nepageidaujama situacija. Tai aš konkrečių atsakymų jums neturiu. Visi suprantame, sekame aktualijas ir turbūt suprantame, kad gali tokių išpuolių ir padaugėti, deja.
PIRMININKĖ. Klausia G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Aš pritariu rezoliucijos projektui ir manau, kad tai yra savalaikis, kaip tik toliaregis sprendimas pasiruošti 80-osioms metinėms. Man patiko tai, kas surašyta, kad yra gana plačiai pažvelgta ir sistemiškai tikrai pagalvota apie mūsų partizanų įamžinimą. Klausimas tik: pasigedau tekste tokios kaip programos finansavimo, tai ar buvo diskusijų dėl to, kad galbūt mes galėtume sukurti visą programą, skirti finansavimą ir iš tikrųjų pasirengti labai sistemingai tos svarbios deklaracijos aštuoniasdešimtmečiui?
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Neabejotinai visiems mūsų veiksmams ir istorinei politikai vykdyti lėšų reikia, mes ne taip seniai ir platesnę programą istorinės apimties esame Seime patvirtinę, ne vien tiktai kalbame apie šį laikotarpį. Tiek, kiek dar priklausys nuo šios Vyriausybės ir nuo ateinančių vyriausybių ir Seimo sudėčių, tai aš labai viliuosi, kad bus skiriamas pagal galimybes tinkamas dėmesys ir šiai temai. Iki aštuoniasdešimtmečio dar yra laiko. Kad nebūtų taip, kai žiema netikėtai ištinka, tai reikia ruoštis jau dabar. Gal reikėjo ruoštis jau ir vakar, bet aš manau, kad tikrai yra skiriama to dėmesio, jo visada gali būti daugiau. Viliuosi, kad pagal galimybes tą pavyks padaryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Svarstymo stadijoje diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Taigi einame į priėmimo stadiją. Priėmimo stadijoje dėl motyvų už užsirašė kalbėti V. Aleknaitė Abramikienė. Prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tiesų labai gera rezoliucija – išsami, atspindinti ir šių dienų aktualijas, kai skleidžiama dezinformacija, ypač mūsų agresyviojo kaimyno, apie partizaninį judėjimą. Mums tikrai visada, manau, bus aktualu ginti partizanų orumą, garbę ir jausti dėkingumą jiems. Tačiau vieną dalyką norėčiau dar pridėti. Aš manau, kad šią deklaraciją, kaip vieną iš Lietuvos konstitucingumo pagrindų, kaip valstybės tęstinumo ženklą, reikėtų plačiau propaguoti užsienyje, ypač mūsų partnerių, Vakarų partnerių, valstybėse, nes tas nepaprastas tikėjimas žmonių, kuriems 3 mėnesius reikėjo eiti nedidelėje Lietuvos teritorijoje per žiemą, per šaltį, kiekvieną dieną susiduriant su žūties pavojumi, tikėjimas, kuris leido jiems priimti štai tokį svarbų dokumentą ir tęsti kovą, na, labai aktualus mūsų dienomis, kai tikėjimo taip trūksta, taip trūksta, žiūrint į pasiaukojančią Ukrainos žmonių kovą. Manau, kad to dokumento išviešinimas, platesnis propagavimas, na, galėtų būti tokiu paraginančiu ženklu, įrodančiu, kad net pačiomis tamsiausiomis aplinkybėmis, kai, rodos, visai nėra vilties, galima tikėti savo tautos ir savo valstybės atgimimu. Tai tikrai su pagarba balsuosiu už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Šiandien balsavimas yra svarbus dėl to, kad rezoliucijos tekstas buvo labai išmintingai suredaguotas. Jisai atspindėjo jau trejus metus po Antrojo pasaulinio karo, įtraukė ir antinacinę rezistenciją, antinacinį požiūrį, ir tekstas buvo iš esmės Vakarų valstybių mentaliteto konteksto padalinys, jame jaučiamas sąjungininkiškumas su Vakarais, su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Vakarų civilizacija. Tai yra be galo svarbu, nes ten, tame tekste, yra jums žinomi žodžiai, kad, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tiek sovietų, tiek nacių karo nusikaltėliai bus teisiami. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami. Pirmiausia turime apsispręsti pagal Statuto 184 straipsnį, ar priimame rezoliuciją be pataisų. Kas esate už tai, kad priimtume rezoliuciją be pataisų, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 112: už – 112, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Rezoliucija (projektas Nr. XIVP-3489) priimta. (Gongas)
10.28 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3458 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3458. Kviečiu pranešėją K. Adomaitį, tačiau jo šiuo metu nematau salėje. Ateina K. Adomaitis. Prašau, gerbiamas Kasparai, į tribūną ir laukiame jūsų projekto Nr. XIVP-3458 pristatymo.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, norėčiau pristatyti įstatymą dėl gyventojų pajamų mokesčio pakeitimo, kuris yra susijęs su gyventojų pajamų natūra reglamentavimu ir apmokestinimu. Ruošdamasis šitam projektui, jo pristatymui, tiesą sakant, pagalvojau, kad jūs galbūt esate susidūrę, kaip skaičiuojamas BVP, sukuriamas Lietuvoje. BVP skaičiuojant iš tiesų įtraukiama ir tai, kiek gyventojai užaugina daržovių namuose, tai įskaičiuojama į ekonomikos dydį. Tai labai rezonuoja su ta diskusija apie gyventojų pajamas natūra, nes tam tikra prasme, jeigu mes jau norėtume labai griežtai viską sužiūrėti, kiek kas gauna kokių pajamų natūra, mes turėtume apmokestinti ir žmonių namuose užauginamas daržoves.
Konkrečiai šitas projektas irgi kyla dėl panašių abejonių, ar mes turime vaikytis kiekvieną naudą, kaip gyventojas gauna, kokia forma naudą iš darbdavio, kai per Naujuosius metus Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė, kad kelionės į darbą ir iš darbo bus griežčiau traktuojamos ir kiekviena kelionė, jeigu darbuotojas gali nuvažiuoti savo automobiliu iki namų, bus traktuojama kaip pajamos natūra. Nuo to kiekviena įmonė turės skaičiuoti papildomus mokesčius į valstybės biudžetą. Be abejo, susidaro didelė administracinė našta, kuri atneša labai abejotiną mokestinę naudą, labai ribotas papildomas pajamas į biudžetą, bet iš tiesų sukelia gana daug susierzinimo tarp įmonių, tarp verslo, tarp gyventojų ir nereikalingų diskusijų.
Mano siūlymas, kaip šitos susidariusios padėties sprendimas, yra padaryti tris dalykus. Gerai, susitarkime, kad automobilio naudojimas yra pajamos natūra. Antra. Iškart pasakykime, kad tos pajamos natūra, kurios yra automobilis, dviratis, viešasis transportas ar kitokia kelionė į darbą, yra neapmokestinamos, kad niekas nesibaimintų, kad bus iš karto apmokestinta. Ir trečia. Įveskime labai aiškias tokios gaunamos naudos lubas. Tai yra 5 % mėnesinio atlyginimo gali būti suteikta kaip pajamos natūra dėl kelionės automobiliu į darbą. 5 % nuo mėnesinio atlyginimo, bet ne daugiau kaip vienas vidutinis darbo užmokestis per metus. Tai yra tikrai gana žemos lubos. Niekas, kas gauna didelius atlyginimus, negalės visiškai pasinaudoti tokia lengvata.
Kalbant konkrečiais skaičiais, pagal VMI taisykles, kurios numato, kaip reikėtų deklaruoti pajamas natūra automobiliams, galima pasakyti, kad automobiliai maždaug iki 20 tūkst. eurų vertės būtų neapmokestinami. Tačiau jeigu įmonės vadovas sugalvoja pirktis brangius automobilius, kaip ferarius, ir važinėja jais savo asmeniniais tikslais, tokiais atvejais šitie automobiliai, aišku, jau pagal savo rinkos vertę nebepakliūtų po šiomis lubomis ir jiems jau būtų taikomas mokestis. Taip Valstybinė mokesčių inspekcija užsiimtų tuo, kuo turi užsiimti, tai yra ieškotų prabangių automobilių, prabangių pirkinių, kurie tikrai yra labiau asmeninio naudojimo, negu kaip nors gali būti naudingi įmonės veikloje palengvinant darbuotojų keliones į darbą ar iš darbo ir nesukant galvos dėl to, kad kartais tas darbuotojas sustos prekybos centre apsipirkti ar nuveš pakeliui vaiką į darželį.
Papildomai šitame įstatymo projekte kalbama ne tik apie keliones į darbą, ne tik apie transporto priemones, apie transporto priemonių dalijimosi paslaugas, bet įtraukiamas ir darbo vietos įrengimas namuose arba maitinimo paslaugos darbuotojui. Čia galima prisiminti ir tokius atvejus, kaip neseniai spaudoje nuskambėjo, kad štai Klaipėdos ligoninėje darbuotojai gaudavo po 1 eurą valgykloje pavalgyti. Pagal dabartinę logiką tai turėtų būti pripažinta darbuotojo pajamomis natūra, nes jisai gauna pavalgyti savo darbo vietoje per pigiai – už 1 eurą. Papildomi 5 eurai jam turėtų būti priskaičiuojami kaip pajamos natūra už maitinimo paslaugas. Jeigu įmonės „McDonald’s“ darbuotojas gauna kokį nors burgerį pigiau, tai irgi pagal dabartinę tvarką jau būtų pajamos natūra ir mes turėtume ieškoti, kaip tai apmokestinti.
Aš siūlau leisti verslui nuspręsti, leisti darbuotojui pasirinkti, kas jam yra svarbiau. Ar jam svarbiau, kad būtų patogiau nukeliauti į darbą, ar jam svarbiau kažkaip pigiau pavalgyti darbo vietoje iš dalies tai kompensuojant darbdaviui, ar jam geriau įsirengti darbo vietą namuose, tada nebelieka kelionės į darbą išlaidų, ir gauti per metus kokią nors limituotą sumą, kurią būtų galima panaudoti be papildomų mokesčių, be papildomo mokesčių inspektoriaus įsikišimo ir didelių derinimų.
Kalbant apie maitinimo paslaugas, minimalų atlyginimą gaunantis žmogus galėtų gauti maždaug 2,5 euro per darbo dieną papildomos neapmokestinamos naudos maitinimo paslaugoms. Pagal šitą projektą maksimali suma maitinimo paslaugoms būtų maždaug 7 eurai. Atsirastų lubos nuo to sumos, nuo kurios jau nebebūtų galima skaičiuoti neapmokestinamos naudos. Kviečiu palaikyti šį projektą. Kviečiu Valstybinę mokesčių inspekciją sutelkti savo dėmesį į PVM atotrūkį, į slepiamus pelno mokesčius, bet neužsiimti knaisiojimusi po detales dėl kelių šimtų eurų kiekvieno darbuotojo. Ačiū. Ir atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs siūlote čia kelis įdomius tokius dalykus. Vienas iš jų – dėl transporto priemonių įsigijimo taikoma lengvata. Teisės departamento turbūt pastabas matėte? Jie kelia klausimą, kad neaišku, kaip tai būtų taikoma. Ar tai galėtų būti skaidoma per kelis mokestinius laikotarpius, nes žinote, kad mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai?
Kitas klausimas – darbo vietos įsirengimo, kaip skatinimas nevykti į darbą, o dirbti iš namų, bet nėra projekte pateikiama kaip alternatyva. Ką galėtumėte pasakyti, kaip tai būtų taikoma?
K. ADOMAITIS (LF). Dėl klausimo, kad tai yra alternatyva, tai čia yra pateikiama projekte kaip krepšelis paslaugų, kurias darbdavys gali suteikti kaip pajamas natūra: ar tai darbo vietos įsirengimas namuose, ar tai maitinimas, ar tai vienoks ar kitoks kelionės išlaidų kompensavimas. Kaip atrodys geriau darbdaviui ir darbuotojui susitarti, taip jie nuspręs, taip ir panaudos su aiškiomis lubomis, kad tai negali viršyti 5 % atlyginimo per metus ir ne daugiau kaip vieno vidutinio darbo užmokesčio, nepaisant kokio dydžio tavo atlyginimas per metus. Tikiuosi, dėl alternatyvų įsigijimo paaiškinau.
Dėl transporto įsigijimo, transporto priemonės naudojimo darbuotojui, dėl ko ir gimė šis projektas. VMI yra parengusi aiškias taisykles. Jeigu darbuotojas naudoja automobilį, tai yra skaičiuojama per mėnesį kaip pajamos natūra 0,75 % to automobilio rinkos vertės, kuri turi būti pagrįsta iš automobilių skelbimų ar draudimo įmonių įkainiais. Tai 0,75 % to automobilio rinkos vertės yra pripažįstama kaip pajamos natūra. Tai yra skaičiavimo būdas. Lygiai taip pat jisai būtų taikomas tam darbuotojui, kuris tuo automobiliu naudojasi.
Tikiuosi, atsakiau. Nors taip, Teisės departamentas turėjo kai kurių pastabų, kur būtų galima formuluotes patikslinti, tai tikrai ten bus galima atsižvelgti ir pakoreguoti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi A. Veryga.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų savalaikis projektas, bet galbūt dydžiai turėtų būti didesni. Kaip jūs manote, ar yra iš viso logikos, jeigu įmonė siunčia autobusą darbuotojams nuvežti ir parvežti, tai viskas gerai, nėra pajamos natūra, bet jeigu penkiems darbuotojams duoda automobilį nuvažiuoti ir grįžti namo, tai tam, kuris vairuoja, jau pajamos natūra? Kaip jūs manote, gal valstybė išvis daugiau dėmesio turėtų kreipti į PVM surinkimo atotrūkį, kur milijardas yra nesurenkamas, nes dabar mes gaudome, ar burgerį už 1 eurą ar už 2 eurus suvalgė darbuotojas, ir čia didžiausia yra bėda? Kaip jūs manote?
K. ADOMAITIS (LF). Palaikau jūsų išsakytas mintis. Manau, viešumoje buvo tikrai daug teisingų argumentų iškelta. Jeigu patiri avariją, pavyzdžiui, kelionėje į darbą, tai laikoma kaip darbo metu patirtos traumos, bet kartu mokestiniu atžvilgiu tai yra, na, kaip jau asmeninė nauda, kad tu važiavai savo kažkokiu automobiliu į darbą. Tikrai yra tokių nelogiškumų. Aš manau, kad šis pasiūlytas projektas paskatins daugiau deklaruoti, sąžiningai deklaruoti, kad automobilis naudojamas darbuotojų ir panašiai, bet mes kartu susitarsime, kad nuo tam tikros ribos… iki tam tikros ribos jis nėra apmokestinamas. Galbūt net ir sulauksime daugiau mokesčių įmokėtų, jeigu tų automobilių naudojimo rinkos vertė bus kažkokia viršijanti tas lubas, bet kartu turėsime aiškias taisykles, kaip traktuoti tą situaciją, kai keli darbuotojai važiuoja automobiliu į namus ir tai palengvina tiek darbuotojams, tiek įmonei, tiek visiems kitiems darbo organizavimą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Veryga. Ruošiasi I. Kačinskaitė-Urbonienė.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, tikrai noriu prisidėti prie savo kolegos V. Ąžuolo ir šiek tiek gal papildyti, praplėsti jo klausimą. Tikrai manau, kad reikalinga priemonė, ką jūs siūlote. Ir tikrai girdėjome ir verslo atsiliepimus apie tai, kad jie yra varžomi tokiu būdu. Bet aš noriu paklausti, ar jūs nemanote, kad visi tie skaičiavimai gali tapti tiesiog tokiu sunkiai pakeliamu biurokratiniu mechanizmu, ypač kai reikės skaičiuoti, kiek kainuoja maistas ir kiti dalykai. Ar nebus taip, kad tas pats verslas ar institucijos, kurios imsis kontroliuoti, turės sukurti labai didelius biurokratinius mechanizmus, kurie net nepateisins tų gaunamų naudų ir surenkamų mokesčių. Ar apskritai tai turi kokią nors prasmę? Gal tų apribojimų iš viso reikėtų atsisakyti? Labai jums ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Yra tokia rizika. Čia teko kalbėti ir su finansų ministre, yra tokia rizika, kad įmonės gali norėti pakeisti labai didelę atlyginimo dalį pajamomis natūra: labai didelės maitinimo išlaidos, labai prabangūs automobiliai, galbūt kažkokius baldus, didelę jų dalį, brangiau supirkti sau į namus ir panašiai, todėl reikalinga tam tikra apskaita, mano nuomone, tam tikras susitarimas su verslu ir darbuotojais, kiek tai yra toleruotina, kas yra normalu, kas yra reikalinga. Tai, aišku, pareikalaus tam tikrų apskaitos dalykų – ar papildomos apskaitos, ar tiesiog detalesnės apskaitos iš įmonių. Bet tai nėra prievolė tas pajamas teikti natūra. Jeigu įmonė nusprendžia, kad jai per daug vargo apskaičiuoti, už kiek ji pamaitina savo darbuotojus, ji neprivalo teikti maitinimo paslaugų ir tiesiog gali savo sąskaita tada viską daryti.
PIRMININKĖ. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Ruošiasi A. Dumbrava.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Dėkoju, Kasparai, už iniciatyvą, man atrodo, labai laiku, ypač šiame Mokesčių inspekcijos gąsdinimo fone, kai dabar jau ir degalinėse, ir visur kur bus stebimi įmonių automobiliai, darbuotojai ir žiūrima, ar jie važiuoja į darbą, ar važiuoja įmonių reikalais ir taip toliau. Tai, man atrodo, šita VMI prieiga buvo tikrai neteisinga, ypač besikeičiančių darbo sąlygų fone, nes mes negalime ignoruoti fakto, kad per pastaruosius kelerius metus labai pasikeitė darbo kultūra. Atsirado didesnė tolerancija darbui iš namų ir kitos lanksčios darbo formos, kas yra tikrai labai skatintina dėl to, kad viskas keičiasi.
Mano klausimas yra susijęs su dydžiais. Kodėl paėmėte būtent tokius didžius – 5 % nuo atlyginimo, tai yra 1 VDU per metus, nes iš tiesų tai nėra labai dideli dydžiai. Žinoma, aš girdžiu jūsų argumentus dėl galimo piktnaudžiavimo. Tačiau mes turėtumėme suteikti daugiau pasitikėjimo įmonėms, ypač toms, kurios ir deklaruos savo teikiamas naudas darbuotojams. Tai kodėl tokie dydžiai, galbūt rėmėtės kitų šalių patirtimi?
K. ADOMAITIS (LF). Taip, iš tiesų labai pritarčiau dėl darbo kultūros, nes dažnai įmonėje yra normalu nupirkti savo darbuotojams, padaryti ketvirtadienius, tarkime, nemokamų pietų diena. Bet tampa, kaip sakyti, tokios kultūros įvedimas neįmanomas, nes staiga tai tampa kažkokiu apmokestinimo objektu. Tokie dydžiai buvo, aišku, įvertinti. Tai kokios vertės automobilis maksimaliai galėtų būti? Tai kiek čia to maisto, maistpinigių, kaip sakyti, galėtų įmonė kompensuoti be papildomų mokesčių? Aš juos įvardinau. Tai yra nuo 2,5 euro, jeigu gauni minimalų atlyginimą, iki kokių 7 eurų, jeigu pasiekia viršutines lubas, kiek maždaug gali kainuoti pavalgymas, mano supratimu, per dieną. Tokiu būdu tie dydžiai buvo apskaičiuoti. Aišku, jeigu atsiras kokių nors siūlymų juos keisti, ypač jeigu tai bus vienintelis argumentas, kodėl reikia įvesti tokią tvarką arba jos neįvesti, galima dėl tų dydžių ir diskutuoti.
Ir aš sutinku, mano požiūriu, tai nėra dideli skaičiai. Tai yra gana žemos tos lubos, bet manau, kad čia bus diskusija. Galbūt reikėtų paminėti dėl biudžeto praradimų, kad apskritai mes šiandien surenkame apie 10 mln. mokesčių iš visų įmanomų formų pajamų natūra. Ir mes nieko… Ir tie galimi mokestiniai praradimai šiandien yra numatomi, mano nuomone, labai nedideli. Yra galbūt tik teoriniai praradimai, ką žmonės nuspręs išmokėti natūra ir jeigu visos įmonės staiga nuspręstų pasinaudoti šita lengvata, pavadinkime taip. Tai tų teorinių praradimų, man atrodo, nereikia bijoti. Dėl tų dydžių irgi galima padiskutuoti, jeigu matysime, kad nelabai čia kas ir naudojosi, tai bus galima ir dar padidinti.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Mielas kolega, trupučiuką aš matau čia šiokias tokias grėsmeles. Dabar žmogui šiek tiek sumažėja dėl to atlyginimas, nuo kurio atskaičiuojami mokesčiai. Gyventojų pajamų mokestis – taip, bet žmogus moka, pavyzdžiui, į „Sodrą“ irgi nuo atlyginimo. Sumažėja jo įmokos į „Sodrą“ ir, atėjus pensiniam amžiui, mažės jo pensija. Jūs neįžvelgiate čia tam tikrų grėsmių? Lyg ir, iš vienos pusės, taip būtų patogiau, geriau, bet, kita vertus, žmogus ateityje gali nukentėti dėl šito. Labai ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Aš manau, jūs įvardinate, kad lyg ir būtų pakeistas atlyginimas pinigais į atlyginimą natūra. Bet šitas įstatymas ne dėl to, kad mes vieną atlyginimo formą pakeistume kita, jokiu būdu. Tai yra būdas palengvinti tiesiog biurokratiją, palengvinti organizavimą kelionių į darbą ir iš darbo, palengvinti maitinimo paslaugų organizavimą, nes kartais darbdaviui yra paprasčiau suorganizuoti tą maitinimą. Galbūt jis nori diegti tokią darbo kultūrą, galbūt nori padėti darbuotojui įsirengti darbo vietą namuose. Tai čia nėra tikslo, kad pakeistų atlyginimą, normalų atlyginimą į pajamas natūra, tai yra būdas tiesiog išvengti tokio nereikalingo gaudymo kiekvienos sąskaitos, kad, neduokdie, paaiškės, kad čia buvo kažkieno asmeninės pajamos, asmeninė nauda gauta, ir čia mums būtinai reikia dar 5 eurus apmokestinti nuo tos sumos. Tai lubos yra labai mažos uždėtos ir tie praradimai, manau, nebus reikšmingi, kad čia kažkas praras įmokas į „Sodrą“ ir panašiai.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mano keli trumpi klausimai. Kodėl siūlote plėsti gyvulių ūkį, tai yra lengvatų kiekį? Kodėl nesiūlote paprasčiausiai didinti darbo užmokestį, kad darbuotojas, kai pats nori, nusiperka burgerį, nori, nusiperka picą, o ne darbdavys ten jį, taip sakant, iš geros rankos pamaitina? Kadangi gyventojų pajamų mokestis yra savivaldybių, ar kalbėjotės su savivaldybėmis, nes jos praras dalį mokesčių? Tai kieno sąskaita bus kompensuojamos? Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamasis Algirdai, kaip minėjau, šiuo metu pajamų natūra mokesčio yra surenkama apie 10 mln. per visą Lietuvą. Tas surenkamas mokestis šiek tiek padvigubėjo nuo 5 mln. ankstesniais metais po to, kai Mokesčių inspekcija pradėjo traktuoti, gaudyti kiekvieną darbuotoją, kuris važiuoja automobiliu, neduokdie, dabar jisai sustos prie prekybos centro, tuo darbiniu automobiliu važiuodamas namo. Man yra gėda, kai Mokesčių inspekcija užsiima tokiais dalykais, tokiu kiekvienos sąskaitos gaudymu. Tai dėl to yra šitas projektas. Nieko nepraras savivaldybės, simboliškai, jeigu joms bus koks nors poveikis. Jeigu darbuotojas nori susitarti su darbdaviu, kad jam valgykloje būtų pigesnis maistas, tai nedarykime iš to problemos. Kam čia gaudyti kažką? Kodėl mes norime priversti tą darbuotoją neštis kažkokias kruopas iš namų, šildyti mikrobangėje? Leiskime jam pavalgyti kavinėje.
PIRMININKĖ. Jūs atsakėte į klausimus. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, gerbiama Seimo Pirmininke, aš asmeniškai nesergu ta alergija įvairioms mokesčių išimtims ir lengvatoms. Mano galva, tai yra labai klaidinga koncepcija. Kiekviena lengvata turi tam tikrą prasmę, ar tai būtų lengvata akcizinė, lengvata kažkokiai žemės ūkio veiklai, maisto gamybai, ar tai lengvata apmokant darbuotojo kelionę į darbą arba maitinimą. Tai yra įmanoma, kitos šalys taiko tokias lengvatas.
Mes Lietuvoje turime didžiausią problemą – tai yra atskirtis, socialinę atskirtį. Kaip ji pasireiškia? Labai dažnai ji pasireiškia per toli esančia darbo vieta nuo žmogaus gyvenamosios vietos. Lietuvoje žmonės gyvena ne tik mieste, Vilniuje. Žmonėms yra per toli važiuoti. Ir darbdaviai susiduria su ta problema, kad reikia atvežti darbuotojus. Būtent per darbą mes sprendžiame visas socialines problemas, ir pajamų, ir taip toliau. Bet kai atstumai yra didžiuliai, iš tikrųjų iškyla klausimas, ar tie darbuotojai gyvens iš tų pašalpų ir bedarbio išmokų, ar jie vis dėlto dirbs. Šitas pasiūlymas tikrai prisidės prie regioninės atskirties mažinimo. Aš tikrai raginu opoziciją palaikyti ir nebijoti visų tų etikečių klijavimo, nes kiekviena lengvata turi turėti tikslą. Čia yra aiškus tikslas, tiesiai į dešimtuką sprendžiantis mūsų regionines socialinės atskirties problemas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Skaistė kalba prieš.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Gal pradėčiau nuo to, kad tiesiog šitas pasiūlymas iš esmės prieštarauja mano politiniams įsitikinimams. Malonu klausyti, kad A. Syso nuomonė sutampa su mano. Aš suprantu tokį paprastą verslo interesą tiesiog mokėti mažiau mokesčių, už dalį atlyginimo nemokėti nei „Sodros“, nei gyventojų pajamų mokesčių. Interesą aš suprantu, bet koks šiuo atveju valstybės interesas, man yra sunku suprasti. Pagal šitą pasiūlymą darbdavys už 5 % atlyginimo tiesiog galėtų jums lizinguoti automobilį ir už tą dalį jūs nemokėtumėte mokesčio. Aš nežinau, ar čia buvo toks tikslas.
Pirminis Vyriausybės pateiktas pasiūlymas dėl kelionių į darbą yra labai siauras. Tai, kas parašyta šiame projekte, apima ir maitinimą, ir baldus jūsų namuose, ir automobilį, tai yra labai platus spektras dalykų, kuriuos darbdavys galės jums nupirkti nemokėdamas jokių mokesčių. Tai reiškia tiesiog, kaip pasakė ir ponas A. Dumbrava, mažiau socialinio draudimo įmokų, mažiau sumokamų mokesčių. Aš suprantu, kodėl verslas gali to norėti, bet koks šiuo atveju yra valstybės interesas, man yra sunku suprasti.
Jeigu jau Liberalų partija teikia paketą, kuriame darbdavys galės teikti jums tam tikrus socialinius paketus, man suprasti yra sunku. Tipiškas liberalas turėtų galvoti taip: išmokėk žmogui atlyginimą, jis jau pats nuspręs savo galva, ką jis nori įsigyti, ar jis nori automobilio, ar jis nori nueiti į teatrą, ar jis nori nusipirkti burgerį. Bet kai darbdavys gali tau pasakyti: aš tau nupirksiu tokį automobilį, aš tau nupirksiu abonentą į sporto klubą, aš tau nupirksiu žirnelių komplektą, man atrodo, mes truputį grįžtame į sovietinius laikus. Man atrodo, esmė – žmogus gauna atlyginimą ir jis pats turi savo galva nuspręsti, už ką jis nori mokėti. Šis pasiūlymas, mano nuomone, yra niekas kitas kaip tiktai verslo interesas mokėti mažesnius mokesčius, dalies atlyginimo neapmokestinti. Visų Lietuvos gyventojų 5 % atlyginimo yra dideli pinigai. Aš asmeniškai nepritariu. Bet jeigu visgi Seimas nuspręstų, kad idėja yra svarstytina, aš prašyčiau Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl projekto Nr. XIVP-3458. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 97: už – 51, prieš – 5, susilaikė 41. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Taip pat nuskambėjo siūlymas dėl Vyriausybės išvados. Ar galime pritarti dėl Vyriausybės išvados bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
V. Mitalas norėtų replikuoti. Prašau.
V. MITALAS (LF). Trumpa replika po balsavimo finansų ministrei apie tipišką liberalizmą. Tipiškas liberalas padarytų taip, kad valstybinės įstaigos, įskaitant Valstybinę mokesčių inspekciją, nustotų šūdeliauti po 1 ar po 2 eurus ir eitų spręsti rimtų problemų. Kai jūsų kontroliuojama Valstybinė mokesčių inspekcija tai padarys, tada jūs man, finansų ministre, galėsite paaiškinti, ką tipiškas liberalas turi daryti, o ko neturi daryti. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. V. Ąžuolas norėtų replikuoti po balsavimo.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Neveikė kortelė. Mano balsas – už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsas už, įskaitysime. Replika po balsavimo – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Prašau įskaityti mano balsą – susilaikau. Ne taip paspaudžiau. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkui, įskaitysime. Jokios čia gėdos nėra, nereikia šūkauti iš vietos. Taigi, kolegos, mes apsvarstėme visus projektus.
10.54 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar 1-6 klausimas – Seimo narių pareiškimai. Pirmasis norėtų pasakyti pareiškimą V. Pranckietis. Ruošiasi V. Valkiūnas.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami kolegos ir gerbiami Lietuvos žmonės, mes čia surengėme neeilinę sesiją ir ta neeilinė sesija buvo skirta beveik vienam klausimui arba buvo surengta beveik dėl vieno klausimo. Aš noriu padėkoti visiems tiems, kurie dalyvavo, visiems pritarusiems labai seniai senai Seimo Kaimo reikalų komiteto idėjai, tai yra susilaikyti nuo tokių drastiškų mokesčių išskirtinių ribų keitimo neatsižvelgiant į aplinkos sąlygas. Aplinkos – turiu omenyje socialinės aplinkos.
Ši idėja pataisyti įstatymą Kaimo reikalų komitete gulėjo dvejus metus ir mes buvome apkaltinti tuo, kad laikome įstatymą stalčiuje. Tą įstatymą Seimas, pažemindamas Kaimo reikalų komitetą, atėmė, perkėlė į Aplinkos komitetą ir Aplinkos komitetas visiškai paprastu būdu ir padarė tą klaidą, dėl kurios mes šiandien susirinkome, ir Seimas tą klaidą pakartojo įteisindamas įstatyme. Apie tai ir noriu šiandien garsiai pareiškime ir pasakyti. Pabrėšiu, kad mes nesumažinome naftos dujoms akcizo, mes jį įvedėme. Jis buvo 0, dabar yra 13. Kai kalbame, kad nuo 304 iki 41, tai būtų 90 % sumažintas, – ne! Čia nieko nemažinome, tik padidinome. Tai garsiai galiu sakyti visiems žmonėms, ir esantiems balkone, kad mokestis tik buvo įvestas. Mokesčių politika ir galėtų būti tokia, kad atsirastų tie mokesčiai, kurie reikalingi. Kad jie skatintų pasiekti kokį nors tikslą, jie turėtų būti nuosekliai atsirandantys, o ne gąsdinantys ir neatsirandantys iš karto tokiais skaičiais, kaip buvo jie atsiradę.
Taip pat vakar iš tribūnos buvo… ne iš tribūnos, bet ten buvo pasakyta labai viešai, kad tai buvo oportunistinis sprendimas. Šiandien šitam oportunistiniam sprendimui pritarė 108 Seimo nariai. Vadinasi, visas Seimas yra oportunistinis. Ar tai yra gerai, ar tai yra blogai, kad žmonės suprato – padarytą klaidą reikia pataisyti, ir ją pataisėme? Taip pat vakar iš šitos tribūnos buvo skelbiamos gairės, koks turi būti žemės ūkis, bet skelbimas sklido iš atstovo, kuris savo kartos vardu mokė, tačiau niekada nesiruošė ir nesiruoš darbui žemės ūkyje, bet „žino“, kaip reikia dirbti. Kolegos, gal klauskime tų, kas turi kompetencijos šiais klausimais kalbėti, įsiklausykime ir girdėkime?
Taip, kaip čia buvo šiandien daug kam dėkojama, tai aš noriu išskirtinai padėkoti Kaimo reikalų komitetui už stuburo išlaikymą. Kaimo reikalų komiteto išskirtinė, sakyčiau, kompetencija savo srityje mums leidžia būti stabiliems ir nuosekliems. Mūsų visi beveik balsavimai yra arba bendru sutarimu, arba gal iš dalies kiek nors politiškai susilaikant, bet tiems bendriems sprendimams tylus pritarimas visada yra. Gerbiami kolegos, tie, kurie žinote tą sritį, komitete, beje, yra keturi mokslų daktarai, tai irgi pabrėžia tam tikrą kompetencijos lygmenį. Manau, kad ir ateityje mes turėtume ne žeminti tuos žmones, kuriems yra pavesta spręsti tuos klausimus, o gerbti jų nuomonę ir įsiklausyti į tą nuomonę, kuri būna iš anksto išdiskutuota ir paskelbta.
Gerbiami kolegos, Lietuvos Nepriklausomybė buvo apginta daugiausia žemdirbių auka. Tų žemdirbių, kurie aukojo savo gyvybes ir savo sveikatą tam, kad ta Nepriklausomybė būtų pasiekta Lietuvoje. Sveikinu visus mus, sveikinu visą Lietuvą šiandien, džiaukimės Nepriklausomybe ir nebėkime nuo savo šaknų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu V. Valkiūną, jis taip pat norėtų pasakyti žodį.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamieji, daug kalbama kiekvieną dieną, ar didinti krašto apsaugos biudžeto finansavimą. Čia ir vakar, ir visada kalba, tačiau Darbo partijos nuomonė tokia, kad reikia iš pradžių valstybinį auditą, nes negalima pasitikėti valdančiąja dauguma, kad viskas ten sutvarkyta. Kaip matote, ir „Ignitis“, ir kitur yra daug daug – milijonai sukčiavimo atvejų, todėl, visų pirma, valstybinis auditas, o paskui reikia žiūrėti, kur dar papildomai lėšų reikia ar nereikia, ar tų pačių užtenka, kaip jos valdomos, tos lėšos. Ir dabar niekas netrukdo to daryti.
Noriu dar pasakyti, kai kalbame apie vokiečių brigadą, noriu patikslinti – ne vokiečių brigada, o Vokietijos, nes tai nėra tas pats. Vokietijos politikai svarsto savo kariuomenę formuoti ir iš ne piliečių, tai yra migrantų, pabėgėlių ir visokių veikėjų, samdinių, panašiai kaip Prancūzijos legionas. Tai keičia visą situaciją. Todėl noriu, kad valdantieji neskubėtų pasirašyti sutarčių, o įdėmiai jas skaitytų.
Ir dar noriu pasveikinti visus su artėjančiomis šventėmis ir pasakyti, kad vis tiek, kas bebūtų, ateis pavasaris, ateis vasara. Visus kviečiu aplankyti Biržus, nes ir kolegos išreiškė poreikį, kad būtų kvietimas. Tai visų biržiečių vardu, svetingų biržiečių vardu, kviečiu aplankyti Biržus vasarą, nes nuo Biržų yra tik 100 kilometrų iki Rygos, iki jūros. Pagyvenę savaitėlę kitą Biržuose, galite daug ką pamatyti, daug ką išgirsti, daug su kuo pabendrauti ir pailsėti, jeigu pavargote. Sėkmės visiems! Su artėjančia švente! (Plojimai, šūksniai)
PIRMININKĖ. Kolegos! M. Lingė norėtų. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš čia apsižiūrėjau, kad irgi per prieš tai buvusį balsavimą balsavau kitaip, tai noriu dėl protokolo, kad susilaikiau.
PIRMININKĖ. Gerai, dėkui, protokole įskaitysime.
Kolegos, tęsdama V. Valkiūno duotą tokią šventinę natą, norėčiau visus pasveikinti su artėjančia Vasario 16-ąją ir palinkėti visiems šventinės, pakilios nuotaikos, puikios dienos ir, žinoma, toliau stiprinti, saugoti mūsų valstybę. Prašau.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Aš irgi atsiprašau, kad balsavau ne taip. Mano balsas – susilaikiau.
PIRMININKĖ. Gerai, dėkoju ir kviečiu sugiedoti himną.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Baigėme šios dienos posėdį ir neeilinę Seimo sesiją. (Gongas)
R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu pasveikinti Adomo Mickevičiaus licėjaus mokinius, besilankančius Seime. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkui.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.