Stenogramas galima rasti

Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

NEEILINĖS SESIJOS

posėdžio NR. 344

STENOGRAMA

 

2024 m. vasario 15 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN

 

 

PIRMININKĖ. La­bas ry­tas, ger­bia­mi ko­le­gos, pra­de­da­me va­sa­rio 15 die­nos, ket­vir­ta­die­nio, Sei­mo po­sė­dį. (Gon­gas) Kvie­čiu re­gist­ruo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 100 Sei­mo na­rių.

 

10.01 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, tu­riu per­skai­ty­ti pra­ne­ši­mą, ku­rį man įtei­kė V. Juk­na dėl pa­si­trau­ki­mo iš Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos: „In­for­muo­ju, kad nuo 2024 m. va­sa­rio 15 d. pa­si­trau­kiu iš Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos.“ Pa­si­ra­šo Sei­mo na­rys V. Juk­na. Va­di­na­si, ko­le­ga tam­pa Miš­rio­sios gru­pės na­riu.

 

10.01 val.

Sei­mo 2024 m. va­sa­rio 15 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džio dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas

 

Pir­ma­sis klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Ar ga­li­ma?.. G. Sur­plys no­rė­tų pa­si­sa­ky­ti. Pra­šau.

G. SURPLYS (LVŽSF*). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Aš ne dėl dar­bo­tvarkės, bet, no­rė­da­mas iš­lai­ky­ti gra­žią tra­di­ci­ją, no­riu pa­svei­kin­ti Ša­kių ra­jo­no ūki­nin­kus, at­vy­ku­sius į Sei­mą. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. E. Ru­de­lie­nė. Pra­šau.

E. RUDELIENĖ (LSF). Na, jei­gu jau svei­ki­na­me, tai aš tik­rai la­bai no­riu, ko vai­kai ne­pa­si­ti­ko prie sa­lės, nes daug ką pa­si­ti­ko, pa­do­va­no­jo mums vi­siems apy­ran­kes, tai Se­nų­jų Tra­kų pro­gim­na­zi­jos vai­kai. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­kui. Ko­le­gos, ar ga­li­me pri­tar­ti dar­bo­tvarkei ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

10.02 val.

Ak­ci­zų įsta­ty­mo Nr. IX-569 9, 37 ir 39 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3477(3) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – Ak­ci­zų įsta­ty­mo Nr. IX-569 9, 37 ir 39 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3477(3). Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Pri­ėmi­mas pa­straips­niui.

Dėl 1 straips­nio pa­siū­ly­mų nė­ra gau­ta. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­kui, pri­tar­ta. Dėl 2 straips­nio pa­siū­ly­mų nė­ra gau­ta. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta. Dėl 3 straips­nio nė­ra gau­ta pa­siū­ly­mų. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­tar­ta. Dėl 4 strai­ps­nio pa­siū­ly­mų taip pat nė­ra gau­ta. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­tar­ta.

Mo­ty­vai. Ko­le­gos už­si­ra­šė tik dėl mo­ty­vų už, bet ka­dan­gi bal­sa­vi­mo lai­kas dar ne­pra­si­dė­jo, tai pir­ma­sis už kal­ba A. Skar­džius. Pra­šau.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Tai ką, be­lie­ka pa­svei­kin­ti ūki­nin­kus, ku­rių džon­dy­rų la­biau ne­gu ru­siš­kų tan­kų iš­si­gan­do Vy­riau­sy­bė ir ak­ci­zas, na, kri­to iki plin­tu­so ly­gio, iki 13 eu­rų. Tik­tai jis lie­ka. Ne­aiš­ku, ko­dėl rei­kė­jo su­kel­ti vi­suo­me­nę mo­ty­vuo­jant tuo, kad su­skys­tin­to­sios naf­tos du­jos yra ru­siš­kas pro­duk­tas, nors jį ga­mi­na „Ma­žei­kių naf­ta“, per­dirb­da­ma naf­tą, im­por­tuo­tą ne iš Ru­si­jos, bent jau taip ji de­kla­ruo­ja. Tai yra per ga­my­bos pro­ce­są su­si­da­ręs ša­lu­ti­nis naf­tos per­dir­bi­mo pro­duk­tas ir jį įvar­din­ti kaip ru­siš­ką pro­duk­tą – gal­būt val­dan­tie­ji ga­lė­tų pa­teik­ti ko­kius nors duo­me­nis.

Ant­ras mo­ty­vas, kad ko­vo­ja­me už at­si­nau­ji­nan­čią ener­ge­ti­ką. Taip, vi­si ko­vo­ja­me, bet nau­do­ja­me iš­kas­ti­nį ku­rą, se­niai sė­di­me ant du­jų ada­tos. Nuo pat 2014 me­tų Lie­tu­va pa­so­din­ta ant du­jų ada­tos ir dar il­gai sė­dės. Da­bar pa­žiū­rė­ki­me į tar­šos vie­ne­tus. Pa­ga­min­ti 1 ki­lo­va­tva­lan­dei ener­gi­jos su­skys­tin­to­sios gam­ti­nės du­jos – 200 gra­mų CO2, su­skys­tin­to­sios naf­tos du­jos – tik 30 gra­mų dau­giau, tai yra vie­nas iš šva­riau­sių, ma­žiau­siai ap­lin­ką ter­šian­tis iš­kas­ti­nis ku­ras. Tai mes iš­klau­sę to­kias de­ma­go­gi­jas ir nuo to nu­ken­tė­ję ūki­nin­kai, iš­eik­vo­ję daug dy­ze­li­no, jis, be­je, at­si­pir­ko. Ačiū jums ir ačiū vi­siems, ku­rie, na, tie­siog atkūrė­me šią tie­są.

PIRMININKĖ. L. Na­gie­nė. Ruo­šia­si T. To­mi­li­nas.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. No­ri­si iš tik­rų­jų pa­dė­ko­ti, kad ga­lų ga­le at­si­bu­do­me. Kai kas pa­sa­kė, kad mes nie­ko ne­da­rė­me. Spa­lio mė­ne­sį per­ėjo pa­tei­ki­mas, ta­čiau Vy­riau­sy­bės iš­va­dos pro­jek­tas bu­vo pa­teik­tas gruo­džio 22 die­ną ir bu­vo nei­gia­mas. Ačiū vi­siems ūki­nin­kams, ku­rie at­va­žia­vo­te, tiems, ku­rie pa­ro­dė­te, kad jūs esa­te jė­ga, kad jūs ga­li­te sa­vo tei­ses ap­gin­ti, nes pro­jek­te Nr. XIVP-1394, ku­rį tei­kė­me, mes įver­ti­no­me ly­giai taip pat, kaip iš­kas­ti­nis ku­ras, kaip ir gam­ti­nės du­jos yra ta pa­ti kai­na. Iš tik­rų­jų džiau­giuo­si už tai, kad mes ga­lų ga­le vi­si at­si­bu­do­me.

Sank­ci­jų pa­ke­tas. Jei­gu da­bar kal­bė­tu­me apie ru­siš­kas du­jas, kaip ger­bia­mas mi­nist­ras nuo­lat ak­cen­ta­vo, tai pri­si­min­ki­me, kad sank­ci­jų pa­ke­te iki gruo­džio 22 die­nos ne­bu­vo įtrauk­tos su­skys­tin­tos naf­tos du­jos, to­dėl „Ma­žei­kių naf­ta“ yra su­da­riu­si su­tar­tį su Uk­rai­na ir šian­dien ga­li su­skys­tin­tas naf­tos du­jas tiek­ti Uk­rai­nai. Už­teks tiek, kiek pa­ga­mi­na, tik­rai už­teks Lie­tu­vai, kai ši­tas sank­ci­jų pa­ke­tas įsi­ga­lios ly­giai po me­tų, tai yra šių me­tų gruo­džio 22 die­ną. Ačiū.

Pir­miau­sia no­ri­si nu­ra­min­ti gy­ven­to­jus, kad gy­ven­to­jai šian­dien ir­gi ga­li įkvėp­ti ir kad jų pen­si­jos ir pa­di­din­tas dar­bo už­mo­kes­tis ne­bus su­ma­žin­tas.

Ki­tas mo­men­tas. Dar ne­baig­tas ši­tas pro­jek­tas. Mes tu­ri­me iš­ana­li­zuo­ti ir pa­teik­ti. Pa­tei­kė­me ir siū­ly­mus dar kar­tą grįž­ti prie CO2 de­da­mo­sios. Kai pri­dė­si­me CO2 de­da­mą­ją pa­gal da­bar­ti­nį pa­teik­tą pro­jek­tą, ku­ris yra įsi­ga­lio­jęs, mes ži­no­me, kad su­skys­tin­tos naf­tos du­jos pa­gal Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ją yra žen­kliai tar­šes­nės ne­gu an­glys, ne­gu dur­pės, ne­gu gam­ti­nės du­jos. Iš tik­rų­jų kvie­čiu šian­dien tik­rai pa­lai­ky­ti esa­mą pro­jek­tą, kur per­ėjo 13 eu­rų.

PIRMININKĖ. Dėl mo­ty­vų prieš už­si­ra­šė D. Ke­pe­nis. Ta­čiau tu­riu at­si­klaus­ti, ar tik­rai kal­bė­si­te prieš, nes ke­tu­ri ga­li kal­bė­ti už, ke­tu­ri – prieš.

D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Iš tik­rų­jų aš svei­ki­nu Lie­tu­vos žem­dir­bius, lai­mė­ju­sius šią per­ga­lę, bet aš esu ka­te­go­riš­kai prieš to­kį spren­di­mo bū­dą. Jūs pa­gal­vo­ki­te, mie­lie­ji žem­dir­biai, jū­sų bu­vo 304 mo­kes­tis, plius dar PVM, tai be­veik 370 bū­tų jums kai­na­vę, da­bar kai­nuos tik 13, su PVM – 15. Kiek kar­tų su­ma­žė­jo ir kas tai pa­da­rė, kad taip su­ma­žė­tų? Aš esu prieš to­kį, sa­ky­si­me, in­fan­ti­liš­ką, vai­kiš­ką, ab­so­liu­čiai ne­su­bren­dė­liš­ką bū­dą, kai at­va­žiuo­ja trak­to­riai ir mes iš kar­to 20 kar­tų su­ma­ži­na­me. Taip iš­ei­na, jei­gu mes no­ri­me spręs­ti ­ką nors rim­tai Lie­tu­vo­je… Svei­ka­tos sis­te­mo­je yra vi­siš­ka vel­nia­va, tai man rei­kia pa­kvies­ti čia 30 tūkst. Lie­tu­vos svei­kuo­lių, kad jie va­sa­rio mė­ne­sį esant mi­nus 10 laips­nių nu­ogi su­sto­tų prie Sei­mo su ki­bi­rais le­di­nio van­dens ir pa­sa­ky­tų: mes tol nepa­si­trauk­si­me nuo Sei­mo, kol jūs ne­pra­dė­si­te sprę­s­ti Lie­tu­vos svei­ka­tos sis­te­mos klau­si­mų. Da­bar Lie­tu­vo­je svei­ka­tai mes ski­ria­me ne vi­są pro­cen­tą lė­šų, ne vi­są pro­cen­tą – nė­ra 1 %, 99 tik­tai vais­tams, li­go­ni­nėms. Kuo dau­giau pi­ni­gų vais­tams, li­go­ni­nėms, tuo dau­giau mes ser­ga­me. Jū­sų pa­vyz­dys pa­ro­dė, kad ši­toks idio­tiš­kas spren­di­mo bū­das te­gu bū­na pas­ku­ti­nis Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je, kai klau­si­mai yra taip spren­džia­mi. Ačiū jums. Sėk­mės.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai už – T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, val­dan­tie­ji, ban­dan­tys su­prie­šin­ti žem­dir­bius su gam­to­sau­ga (tai mes va­kar ma­tė­me la­bai ryš­kiai), sie­kia vie­no tiks­lo – pa­slėp­ti sa­vo šiurkš­čias po­li­ti­nes klai­das. Ūki­nin­kas ir gam­ta yra ne­at­sie­ja­mi da­ly­kai. Čia mū­sų, kaip po­li­ti­kų, at­sa­ko­my­bė su­kur­ti to­kias są­ly­gas, kad žem­dir­biai gau­tų de­ra­mą at­ly­gį už sa­vo kas­die­nį dar­bą. Mū­sų pa­rei­ga rū­pin­tis, kad že­mės ūkio po­li­ti­ka neš­tų pel­ną ne tik stam­biau­siems, bet ir vi­siems ūki­nin­kams. Čia jū­sų, mi­nist­re, pa­rei­ga stip­rin­ti de­ry­bi­nę ga­lią prieš per­dir­bė­jus, pre­ky­bi­nin­kus. La­bai ma­žai ma­to­me pa­stan­gų ši­to­je sri­ty­je. Nė­ra di­des­nės ža­los Eu­ro­pos ža­lio­jo kur­so įgy­ven­di­ni­mui Lie­tu­vo­je kaip šiurkš­čios po­li­ti­nės klai­dos, kai šim­tais pro­cen­tų pa­ke­lia­mi mo­kes­čiai, kai vi­siš­kai ig­no­ruo­ja­mas L. Na­gie­nės spa­lio mė­ne­sio pa­siū­ly­mas vis dėl­to spręs­ti si­tu­a­ci­ją. Ne­ga­li taip bū­ti, kad taip pa­šo­ka ak­ci­zų ta­ri­fai. Mes ma­tė­me to­kias pat ir mo­kes­čių po­li­ti­kos klai­das, tu­rint to­kią tra­pią dau­gu­mą. Ži­no­ma, ar­tė­ja rin­ki­mai, ar­tė­ja šios ka­den­ci­jos ato­maz­ga ir gal­būt jau tie­siog ne­si­no­ri nie­ko da­ry­ti, bet aš vis dėl­to ra­gi­nu iš­nau­do­ti kiek­vie­ną mi­nu­tę ir iš tie­sų ge­rin­ti ap­lin­ko­sau­gos ir že­mės ūkio po­li­ti­kos są­vei­ką, ne­da­rant to­kių šiurkš­čių klai­dų ir ben­dra­dar­biau­jant su vi­suo­me­ne, su žem­dir­bių or­ga­ni­za­ci­jo­mis ir su opo­zi­ci­ja Sei­me.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai prieš – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Bū­na to­kių stu­den­tų, ku­rie, per eko­no­mi­kos eg­za­mi­ną iš­si­trau­kę bi­lie­tą apie ak­ci­zą, ima pa­sa­ko­ti apie uo­de­gos mir­ky­mą eke­tė­je, kad tai yra svei­ka ir ge­ra ir tai la­bai pa­de­da ak­ci­zams. Tai aš esu prieš to­kią so­fis­ti­ką.

PIRMININKĖ. Ir pas­ku­ti­nis už kal­ba K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ne­ma­tau nei prem­je­rės, nei ap­lin­kos mi­nist­ro, ku­rie yra šio pro­jek­to ini­cia­to­riai ir biu­dže­to rin­kė­jai, ir no­rė­čiau ti­kė­tis, kad jie da­bar dir­ba ko­kius nors rim­tus dar­bus, o ne gal­vo­ja, kaip už­kam­šy­ti tą biu­dže­to sky­lę, ku­ri at­si­ra­do bū­tent dėl ne­svei­kai su­pro­jek­tuo­to ak­ci­zo. Bent vie­na ge­rai, kad ne­bū­si­me pa­sau­ly­je pir­mū­nai pa­gal ak­ci­zo dy­dį.

Iš ki­tos pu­sės, iš tik­rų­jų džiaugs­mo nė­ra daug, nes tai tik­tai la­bai ma­žas klau­si­mas, kal­bant apie ūki­nin­kų pro­ble­mų spren­di­mą. Ir jei­gu bu­vo kal­ba­ma, kad ši­ta Sei­mo se­si­ja yra ūki­nin­kų klau­si­mams spręs­ti, tai tik­rai ne­dau­ge­lis ūki­nin­kų ga­lė­tų pa­sa­ky­ti, kad jiems tas du­jų ak­ci­zas čia la­bai kaž­kaip pa­dės. Tų, ku­riems pa­dės, yra tik­rai ne­di­de­lė da­lis. Bet dar ne­ma­žai pro­ble­mų, ku­rios ga­lė­jo bū­ti šią sa­vai­tę iš­spręs­tos ir nu­ra­min­tų žem­dir­bius, tai tik­rai net ne­pa­ju­dė­jo iš mir­ties taš­ko.

Liūd­niau­sia dėl že­mės ūkio mi­nist­ro, ku­ris šian­dien pir­mą kar­tą, ma­tau, juo­kia­si, nors vi­sas die­nas sė­dė­jo van­dens pri­si­py­lęs į bur­ną, žiū­rė­jo pro lan­gą ir skai­čia­vo paukš­te­lius. Ji­sai va­kar tik­tai pa­de­ja­vo ly­giai taip pat apie biu­dže­te esan­čią sky­lę, ta­čiau, ma­nau, jis tu­rė­tų la­biau džiaug­tis šiuo at­ve­ju, bet pa­ro­dė tur­būt tik­rą­jį sa­vo vei­dą, kaip jam rū­pi žem­dir­biai ir žem­dir­bių pro­ble­mos. Mi­nist­re, kvie­čiu tik­rai bent jau žem­dir­bių aki­vaiz­do­je šian­dien tą mėš­lo klau­si­mą iš­spręs­ti ar­ti­miau­siu me­tu su ap­lin­kos mi­nist­ru, nes vis dėl­to per tre­jus me­tus jūs ta­me mėš­le kaip try­pė­te, taip ir to­liau try­pia­te. Tik­rai lin­kiu ką nors pa­da­ry­ti, pa­si­džiaug­ti ir ju­dė­ti kar­tu su žem­dir­biais, o ne prie­šin­ga lin­kme.

Kvie­čiu pa­lai­ky­ti pro­jek­tą ir lauk­ti ki­tų pro­jek­tų, ku­rie vis dėl­to bū­tų ir žem­dir­bių pro­ble­mų spren­di­mo, o ne tik­tai po­pu­liz­mo pro­jek­tai.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Ap­si­spręs­ki­me bal­suo­da­mi dėl dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mo, pro­jek­to Nr. XIVP-3477. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 113: už – 108, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 5. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-3477) pri­im­tas. (Gon­gas)

Re­pli­kos po bal­sa­vi­mo. R. Že­mai­tai­tis.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, tik­rai ne­kal­bė­ki­te apie ūki­nin­kus šian­dien. Ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas nė­ra gy­vy­biš­kai svar­bus mums, ūki­nin­kams. Ir vi­si, kas kal­bė­jo­te – ūki­nin­kai, ūki­nin­kai, ūki­nin­kai, su­pras­ki­te vie­ną pa­pras­tą da­ly­ką. Ši­ta ak­ci­zo su­dė­ti­nė da­lis tu­ri la­bai di­de­lę įta­ką mais­to ir pra­mo­nės ga­my­bos sek­to­riui.

Ant­ras da­ly­kas, kad šian­dien ši­tas ak­ci­zas kaip nie­ka­da tu­ri di­de­lę įta­ką ma­žie­siems bui­ti­niams var­to­to­jams, tai yra na­mų var­to­to­jams, kai I. Ši­mo­ny­tė dėl ne­at­sa­kin­gu­mo ir ne­su­ge­bė­ji­mo su­vok­ti, kas yra vals­ty­bės eko­no­mi­ka ir pra­mo­nė, su­ge­bė­jo pa­di­din­ti iki 304 eu­rų, tai vi­du­ti­niš­kai gy­ven­to­jų na­mui šil­dy­mas per me­tus pa­di­dė­jo 1 tūkst. eu­rų. Tai įsi­vaiz­duo­ki­te, ką jūs, kon­ser­va­to­riai, val­dan­čio­ji dau­gu­ma, ban­dė­te pa­da­ry­ti – ge­no­ci­dą. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. V. Ąžuo­las no­rė­tų re­pli­kuo­ti. Pra­šau.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tik­rų­jų, kas da­bar pa­da­ry­ta, tai yra tik pu­sė dar­bo. Tai yra op­ti­nė ap­gau­lė ir žem­dir­biams, ir vi­sai Lie­tu­vai, nes Sei­mo stal­čiuo­se li­ko CO2 de­da­mo­ji. O CO2 de­da­mo­ji kas me­tus di­dės po 30 eu­rų, kol pri­eis iki 150 eu­rų. Tai fi­na­le at­si­dur­si­me be­veik to­je pa­čio­je vie­to­je. Jei­gu pa­va­sa­rio se­si­jo­je ta ak­ci­zo de­da­mo­ji ne­taps nu­li­nė, kaip yra gam­ti­nėms du­joms, „In­de­pen­den­ce“ tiks­las, kad ten ją pirk­tu­mė­te, tai ta­da bus ga­li­ma sa­ky­ti, kad gra­žiai iš­dū­rė. Bet pa­ma­ty­si­me ko­vo mė­ne­sį.

PIRMININKĖ. A. Skar­džius – re­pli­ka po bal­sa­vi­mo.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Dar kar­tą dė­ko­ju ūki­nin­kams, ku­rie iš­gel­bė­jo ir per­dir­bė­jus, ir tuos, ku­rie na­mų ūky­je šil­dy­mui nau­do­ja su­skys­tin­tas naf­tos du­jas. Ši val­džia su­pran­ta tik jė­gą. Prieš val­dan­čio­sios dau­gu­mos bul­do­ze­rį veiks­min­ges­nis yra ūki­nin­kų džondyras. Tai ir svei­ki­nu su tuo.

PIRMININKĖ. Ir dar vie­na re­pli­ka – M. Pui­do­kas.

M. PUIDOKAS (MSNG). Aš tai no­riu pa­dė­ko­ti žmo­nėms, žem­dir­biams, kad jie pro­tes­ta­vo, kad jie bu­vo pi­lie­tiš­ki, kad tai da­rė kul­tū­rin­gai ir lai­mė­jo, nes tai yra pa­vyz­dys, kaip rei­kia ben­drau­ti su val­džia, kaip ne­ga­li­ma nu­si­leis­ti, kai žmo­nės yra iš­nau­do­ja­mi ir pri­ima­mi vi­sai vals­ty­bei kenks­min­gi spren­di­mai. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Re­pli­kos iš­sa­ky­tos.

 

10.16 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl 1949 m. va­sa­rio 16 d. Lie­tu­vos Lais­vės Ko­vų Są­jū­džio Dekla­ra­ci­jos 75-ųjų me­ti­nių“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3489 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir priėmimas)

 

To­liau ki­tas dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl 1949 m. va­sa­rio 16 d. Lie­tu­vos Lais­vės Ko­vų Są­jū­džio De­kla­ra­ci­jos 75-ųjų me­ti­nių“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3489. Pro­jek­tą kvie­čiu pri­sta­ty­ti P. Kuz­mic­kie­nę. Ta­čiau jos nė­ra. Pro­jek­tą pri­sta­tys R. Mor­kū­nai­tė-Mi­ku­lė­nie­nė. Pra­šom į tri­bū­ną.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, svei­ki­nu mus vi­sus su ar­tė­jan­čia Va­sa­rio 16-ąja ir no­riu pa­kvies­ti pa­lai­ky­ti pa­teik­tą re­zo­liu­ci­ją, skir­tą pa­mi­nė­ti 1949 me­tų Lie­tu­vos Lais­vės Ko­vų Są­jū­džio De­kla­ra­ci­ją. Ja, kaip ži­no­me, re­mia­si ir mū­sų at­kur­tos vals­ty­bės Kon­sti­tu­ci­ja, ir tur­būt sie­kis stip­rin­ti ir vi­sa­da sau­gia lai­ky­ti ap­sau­go­tą mū­sų vals­ty­bę. Ka­dan­gi šią re­zo­liu­ci­ją pa­si­ra­šė dau­ge­lis frak­ci­jų se­niū­nų, ki­ti ir­gi pa­lai­kė, bet ne­spė­jo pa­si­ra­šy­ti tech­ni­ne pras­me, tai aš la­bai vi­liuo­si, kad mes ga­li­me pri­tar­ti šiai re­zo­liu­ci­jai. Įsi­pa­rei­goti dar dau­giau dė­ti pa­stan­gų ieš­kant par­ti­za­nų pa­lai­kų, įam­ži­nant jų at­mi­ni­mą, ypač J. Že­mai­čio-Vy­tau­to, ket­vir­to­jo Lie­tu­vos Pre­zi­den­to. Tu­rint min­ty­je ir ma­tant, kaip Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja į ieš­ko­mų žmo­nių są­ra­šą įtrau­kė žmo­nes, ku­rie rū­pi­na­si is­to­ri­nės at­min­ties iš­sau­go­ji­mu, vis dėl­to prin­ci­pin­gai tęs­ti šią veik­lą, ne­pa­si­duoti ir su­pras­ti, kad is­to­ri­nės at­min­ties po­li­ti­ka ir is­to­ri­nės at­min­ties sau­go­ji­mas taip pat yra svar­bi ko­vos prieš blo­gį da­lis. Vi­liuo­si jū­sų pa­lai­ky­mo. Gra­žios, pra­smin­gos Va­sa­rio 16-osios!

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju už pri­sta­ty­mą. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti trys Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, aki­vaiz­du, man pa­čiam aiš­ku, kad pri­tar­siu šiai re­zo­liu­ci­jai. To­kia re­zo­liu­ci­ja, ypač šios mums svar­bios vals­ty­bės die­nos iš­va­ka­rė­se, pri­me­na Vy­dū­no žo­džius, kad vals­ty­bę rei­kia ne tik my­lė­ti, gerb­ti, bet ir au­gin­ti, bran­din­ti. Aš ma­nau, ši­ta re­zo­liu­ci­ja pri­si­dės prie to au­gi­ni­mo. Ta­čiau, ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, ko­kios prie­žas­tys, kad vis­kas da­ro­ma pas­ku­ti­nę mi­nu­tę? Ne­bu­vo įma­no­ma įsi­trauk­ti į dis­ku­si­ją, teik­ti pa­siū­ly­mus. Va­kar aš dar ne­su­ge­bė­jau ras­ti šios re­zo­liu­ci­jos teks­to. Ar čia, ne­ži­nau, bu­vo rei­ka­lin­ga to­kia sku­ba? Ko­kios čia prie­žas­tys? Da­bar at­si­ran­da to­kių, ku­rie ver­čia dis­ku­tuo­ti. Pa­vyz­džiui, pa­reng­ti ben­d­rą vals­ty­bi­nių ap­do­va­no­ji­mų sis­te­mą. Mes ne­su­ge­ba­me su­si­tvar­ky­ti su Sau­sio 13-osios did­vy­riais ir jų ap­do­va­no­ji­mais, o čia mes ei­na­me iki pat 1918 me­tų…

PIRMININKĖ. Lai­kas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). …ir taip to­liau. Ar ne svar­biau bū­tų tie da­ly­kai? Kas lė­mė, kad mes ne­ga­lė­jo­me įsi­trauk­ti į dis­ku­si­ją dėl ši­tos re­zo­liu­ci­jos? Ačiū.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Na, tai ne­bu­vo kaž­koks spe­ci­fi­nis no­ras, kad ne­bū­tų dis­ku­tuo­ja­ma, dis­ku­tuo­ja­me ir da­bar. Ma­nau, kad re­zo­liu­ci­jos yra tok­sai žan­ras, kai ir pri­ėmę mes to­liau, rem­da­mie­si įvai­rio­mis nuo­sta­to­mis, tas dis­ku­si­jas ga­li­me tęs­ti. Tie­siog, ka­dan­gi šį kar­tą mes mi­ni­me to­kią ap­va­lią su­kak­tį (tiks­liau, su pen­ke­tu­ku ga­le, 75 me­tų su­kak­tį), bū­tų bu­vę keis­ta tur­būt, jei­gu bū­tu­me šian­die­ną nie­ko apie tai ne­pa­sa­kę. Aš vi­liuo­si, kad tai tik­rai ne­už­ker­ta ke­lių ir jū­sų ke­lia­miems klau­si­mams, juos, klau­si­mus, kel­ti dėl tų klau­si­mų ar­ba dis­ku­tuo­ti at­ei­ty­je. La­bai dė­kui, kad jūs juos ke­lia­te, ir ti­kiuo­si, kad ga­lė­si­me dar tiek, kiek ši­tai ka­den­ci­jai li­ko, dirb­ti, nu­veik­ti dar tų dar­bų jū­sų pa­siū­ly­ta kryp­ti­mi.

PIRMININKĖ. Klau­sia R. Šar­knic­kas. Ruo­šia­si G. Sur­plys.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kei. Ma­no klau­si­mas bu­vo pa­na­šus, jau ko­le­ga tai pa­klau­sė jū­sų. Vi­sų pir­ma, man no­rė­tų­si re­zo­liu­ci­jos dėl lie­tu­vių kal­bos, kad ji­nai ne­be­bū­tų dar­ko­ma. Tai vie­na.

Ki­tas da­ly­kas re­zo­liu­ci­jo­je yra, kad bū­tų ir sa­vi­val­dy­bių pa­stan­gos de­da­mos į tai. Mes Dzū­ki­jo­je tu­ri­me to­kį da­ly­ką, kad blo­gis vis ap­lan­ko Mer­ki­nę. Kaip ži­no­te, vie­na skulp­tū­ra jau yra an­trą kar­tą api­pi­la­ma da­žais. Va­rė­nos sa­vi­val­dy­bė pra­šė Vy­riau­sy­bės ir­gi pa­gal­bos, kad bū­tų ta vie­ta ap­sau­go­ta. Gal tu­ri­te min­čių apie tai? Ačiū.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Spe­ci­fi­nių min­čių ne­tu­riu. Ži­nau, kad pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės dė­ka bu­vo įreng­tos ste­bė­ji­mo ka­me­ros. Ten tas tur­būt ne iki ga­lo pa­dė­jo, aiš­ku, fik­sa­vo tą nu­si­kal­tė­lį, iš­nie­kin­to­ją, bet aš ma­nau, kad čia ko­le­gos Sei­me, man at­ro­do, ren­gia ir­gi dis­ku­si­jas, kaip ne vien tik šį pa­min­klą, bet ir ki­tus mums svar­bius pa­min­klus ga­li­ma bū­tų ben­drai ap­sau­go­ti ir do­ro­tis su ta ne­pa­gei­dau­ja­ma si­tu­a­ci­ja. Tai aš kon­kre­čių at­sa­ky­mų jums ne­tu­riu. Vi­si su­pran­ta­me, se­ka­me ak­tu­a­li­jas ir tur­būt su­pran­ta­me, kad ga­li to­kių iš­puo­lių ir pa­dau­gė­ti, de­ja.

PIRMININKĖ. Klau­sia G. Sur­plys.

G. SURPLYS (LVŽSF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Aš pri­ta­riu re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tui ir ma­nau, kad tai yra sa­va­lai­kis, kaip tik to­lia­re­gis spren­di­mas pa­si­ruoš­ti 80-osioms me­ti­nėms. Man pa­ti­ko tai, kas su­ra­šy­ta, kad yra ga­na pla­čiai pa­žvelg­ta ir sis­te­miš­kai tik­rai pa­gal­vo­ta apie mū­sų par­ti­za­nų įam­ži­ni­mą. Klau­si­mas tik: pa­si­ge­dau teks­te to­kios kaip pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo, tai ar bu­vo dis­ku­si­jų dėl to, kad gal­būt mes ga­lė­tu­me su­kur­ti vi­są pro­gra­mą, skir­ti fi­nan­sa­vi­mą ir iš tik­rų­jų pa­si­reng­ti la­bai sis­te­min­gai tos svar­bios de­kla­ra­ci­jos aš­tuo­nias­de­šimt­me­čiui?

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ne­abe­jo­ti­nai vi­siems mū­sų veiks­mams ir is­to­ri­nei po­li­ti­kai vyk­dy­ti lė­šų rei­kia, mes ne taip se­niai ir pla­tes­nę pro­gra­mą is­to­ri­nės ap­im­ties esa­me Sei­me pa­tvir­ti­nę, ne vien tik­tai kal­ba­me apie šį lai­ko­tar­pį. Tiek, kiek dar pri­klau­sys nuo šios Vy­riau­sy­bės ir nuo at­ei­nan­čių vy­riau­sy­bių ir Sei­mo su­dė­čių, tai aš la­bai vi­liuo­si, kad bus ski­ria­mas pa­gal ga­li­my­bes tin­ka­mas dė­me­sys ir šiai te­mai. Iki aš­tuo­nias­de­šimt­me­čio dar yra lai­ko. Kad ne­bū­tų taip, kai žie­ma ne­ti­kė­tai iš­tin­ka, tai rei­kia ruoš­tis jau da­bar. Gal rei­kė­jo ruoš­tis jau ir va­kar, bet aš ma­nau, kad tik­rai yra ski­ria­ma to dė­me­sio, jo vi­sa­da ga­li bū­ti dau­giau. Vi­liuo­si, kad pa­gal ga­li­my­bes tą pa­vyks pa­da­ry­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Svars­ty­mo sta­di­jo­je dis­ku­si­jo­je nie­kas ne­už­si­ra­šė kal­bė­ti. Tai­gi ei­na­me į pri­ėmi­mo sta­di­ją. Pri­ėmi­mo sta­di­jo­je dėl mo­ty­vų už už­si­ra­šė kal­bė­ti V. Alek­nai­tė Ab­ra­mi­kie­nė. Pra­šau.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų la­bai ge­ra re­zo­liu­ci­ja – iš­sa­mi, at­spin­din­ti ir šių die­nų ak­tu­a­li­jas, ka­i sklei­džia­ma dez­in­for­ma­ci­ja, ypač mū­sų ag­re­sy­vio­jo kai­my­no, apie par­ti­za­ni­nį ju­dė­ji­mą. Mums tik­rai vi­sa­da, ma­nau, bus ak­tu­a­lu gin­ti par­ti­za­nų oru­mą, gar­bę ir jaus­ti dė­kin­gu­mą jiems. Ta­čiau vie­ną da­ly­ką no­rė­čiau dar pri­dė­ti. Aš ma­nau, kad šią de­kla­ra­ci­ją, kaip vie­ną iš Lie­tu­vos kon­sti­tu­cin­gu­mo pa­grin­dų, kaip vals­ty­bės tęs­ti­nu­mo žen­klą, rei­kė­tų pla­čiau pro­pa­guo­ti už­sie­ny­je, ypač mū­sų part­ne­rių, Va­ka­rų part­ne­rių, vals­ty­bė­se, nes tas ne­pa­pras­tas ti­kė­ji­mas žmo­nių, ku­riems 3 mė­ne­sius rei­kė­jo ei­ti ne­di­de­lė­je Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je per žie­mą, per šal­tį, kiek­vie­ną die­ną su­si­du­riant su žū­ties pa­vo­ju­mi, ti­kė­ji­mas, ku­ris lei­do jiems pri­im­ti štai to­kį svar­bų do­ku­men­tą ir tęs­ti ko­vą, na, la­bai ak­tu­a­lus mū­sų die­no­mis, kai ti­kė­ji­mo taip trūks­ta, taip trūks­ta, žiū­rint į pa­si­au­ko­jan­čią Uk­rai­nos žmo­nių ko­vą. Ma­nau, kad to do­ku­men­to iš­vie­ši­ni­mas, pla­tes­nis pro­pa­ga­vi­mas, na, ga­lė­tų bū­ti to­kiu pa­ra­gi­nan­čiu žen­klu, įro­dan­čiu, kad net pa­čio­mis tam­siau­sio­mis ap­lin­ky­bė­mis, kai, ro­dos, vi­sai nė­ra vil­ties, ga­li­ma ti­kė­ti sa­vo tau­tos ir sa­vo vals­ty­bės at­gi­mi­mu. Tai tik­rai su pa­gar­ba bal­suo­siu už. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai už – E. Zin­ge­ris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Šian­dien bal­sa­vi­mas yra svar­bus dėl to, kad re­zo­liu­ci­jos teks­tas bu­vo la­bai iš­min­tin­gai su­re­da­guo­tas. Ji­sai at­spin­dė­jo jau tre­jus me­tus po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, įtrau­kė ir an­ti­na­ci­nę re­zis­ten­ci­ją, an­ti­na­ci­nį po­žiū­rį, ir teks­tas bu­vo iš es­mės Va­ka­rų val­s­ty­bių men­ta­li­te­to kon­teks­to pa­dali­nys, ja­me jau­čia­mas są­jun­gi­nin­kiš­ku­mas su Va­ka­rais, su Jung­ti­nė­mis Ame­ri­kos Vals­ti­jo­mis ir Va­ka­rų ci­vi­li­za­ci­ja. Tai yra be ga­lo svar­bu, nes ten, ta­me teks­te, yra jums ži­no­mi žo­džiai, kad, at­kū­rus Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę, tiek so­vie­tų, tiek na­cių ka­ro nu­si­kal­tė­liai bus tei­sia­mi. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Ap­si­spręs­ki­me bal­suo­da­mi. Pir­miau­sia tu­ri­me ap­si­spręs­ti pa­gal Sta­tu­to 184 straips­nį, ar pri­ima­me re­zo­liu­ci­ją be pa­tai­sų. Kas esa­te už tai, kad pri­im­tu­me re­zo­liu­ci­ją be pa­tai­sų, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

 

Šios rezoliucijos priėmimas

 

Bal­sa­vo 112: už – 112, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo. Re­zo­liu­ci­ja (pro­jek­tas Nr. XIVP-3489) pri­im­ta. (Gon­gas)

 

10.28 val.

Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-1007 17 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3458 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-1007 17 strai­ps­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3458. Kvie­čiu pra­ne­šė­ją K. Ado­mai­tį, ta­čiau jo šiuo me­tu ne­ma­tau sa­lė­je. At­ei­na K. Ado­mai­tis. Pra­šau, ger­bia­mas Kas­pa­rai, į tri­bū­ną ir lau­kia­me jū­sų pro­jek­to Nr. XIVP-3458 pri­sta­ty­mo.

K. ADOMAITIS (LF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, no­rė­čiau pri­sta­ty­ti įsta­ty­mą dėl gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio pa­kei­ti­mo, ku­ris yra su­si­jęs su gy­ven­to­jų pa­ja­mų na­tū­ra reg­la­men­ta­vi­mu ir ap­mo­kes­ti­ni­mu. Ruoš­da­ma­sis ši­tam pro­jek­tui, jo pri­sta­ty­mui, tie­są sa­kant, pa­gal­vo­jau, kad jūs gal­būt esa­te su­si­dū­rę, kaip skai­čiuo­ja­mas BVP, su­ku­ria­mas Lie­tu­vo­je. BVP skai­čiuo­jant iš tie­sų įtrau­kia­ma ir tai, kiek gy­ven­to­jai už­au­gi­na dar­žo­vių na­muo­se, tai įskai­čiuo­ja­ma į eko­no­mi­kos dy­dį. Tai la­bai re­zo­nuo­ja su ta dis­ku­si­ja apie gy­ven­to­jų pa­ja­mas na­tū­ra, nes tam tik­ra pras­me, jei­gu mes jau no­rė­tu­me la­bai griež­tai vis­ką su­žiū­rė­ti, kiek kas gau­na ko­kių pa­ja­mų na­tū­ra, mes tu­rė­tu­me ap­mo­kes­tin­ti ir žmo­nių na­muo­se už­au­gi­na­mas dar­žo­ves.

Kon­kre­čiai ši­tas pro­jek­tas ir­gi ky­la dėl pa­na­šių abe­jo­nių, ar mes tu­ri­me vai­ky­tis kiek­vie­ną nau­dą, kaip gy­ven­to­jas gau­na, ko­kia for­ma nau­dą iš darb­da­vio, kai per Nau­juo­sius me­tus Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja pa­skel­bė, kad ke­lio­nės į dar­bą ir iš dar­bo bus griež­čiau trak­tuo­ja­mos ir kiek­vie­na ke­lio­nė, jei­gu dar­buo­to­jas ga­li nu­va­žiuo­ti sa­vo au­to­mo­bi­liu iki na­mų, bus trak­tuo­ja­ma kaip pa­ja­mos na­tū­ra. Nuo to kiek­vie­na įmo­nė tu­rės skai­čiuo­ti pa­pil­do­mus mo­kes­čius į vals­ty­bės biu­dže­tą. Be abe­jo, su­si­da­ro di­de­lė ad­mi­nist­ra­ci­nė naš­ta, ku­ri at­ne­ša la­bai abe­jo­ti­ną mo­kes­ti­nę nau­dą, la­bai ri­bo­tas pa­pil­do­mas pa­ja­mas į biu­dže­tą, bet iš tie­sų su­ke­lia ga­na daug su­sier­zi­ni­mo tarp įmo­nių, tarp ver­slo, tarp gy­ven­to­jų ir ne­rei­ka­lin­gų dis­ku­si­jų.

Ma­no siū­ly­mas, kaip ši­tos su­si­da­riu­sios pa­dė­ties spren­di­mas, yra pa­da­ry­ti tris da­ly­kus. Ge­rai, su­si­tar­ki­me, kad au­to­mo­bi­lio nau­do­ji­mas yra pa­ja­mos na­tū­ra. An­tra. Iš­kart pa­sa­ky­ki­me, kad tos pa­ja­mos na­tū­ra, ku­rios yra au­to­mo­bi­lis, dvi­ra­tis, vie­ša­sis trans­por­tas ar ki­to­kia ke­lio­nė į dar­bą, yra ne­ap­mo­kes­ti­na­mos, kad nie­kas ne­si­bai­min­tų, kad bus iš kar­to ap­mo­kes­tin­ta. Ir tre­čia. Įves­ki­me la­bai aiš­kias to­kios gau­na­mos nau­dos lu­bas. Tai yra 5 % mė­ne­si­nio at­ly­gi­ni­mo ga­li bū­ti su­teik­ta kaip pa­ja­mos na­tū­ra dėl ke­lio­nės au­to­mo­bi­liu į dar­bą. 5 % nuo mė­ne­si­nio at­ly­gi­ni­mo, bet ne dau­giau kaip vie­nas vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis per me­tus. Tai yra tik­rai ga­na že­mos lu­bos. Nie­kas, kas gau­na di­de­lius at­ly­gi­ni­mus, ne­ga­lės vi­siš­kai pa­si­nau­do­ti to­kia leng­va­ta.

Kal­bant kon­kre­čiais skai­čiais, pa­gal VMI tai­syk­les, ku­rios nu­ma­to, kaip rei­kė­tų de­kla­ruo­ti pa­ja­mas na­tū­ra au­to­mo­bi­liams, ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad au­to­mo­bi­liai maž­daug iki 20 tūkst. eu­rų ver­tės bū­tų ne­ap­mo­kes­ti­na­mi. Ta­čiau jei­gu įmo­nės va­do­vas su­gal­vo­ja pirk­tis bran­gius au­to­mo­bi­lius, kaip fe­ra­rius, ir va­ži­nė­ja jais sa­vo as­me­ni­niais tiks­lais, to­kiais at­ve­jais ši­tie au­to­mo­bi­liai, aiš­ku, jau pa­gal sa­vo rin­kos ver­tę ne­be­pa­kliū­tų po šio­mis lu­bo­mis ir jiems jau bū­tų tai­ko­mas mo­kes­tis. Taip Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja už­si­im­tų tuo, kuo tu­ri už­si­im­ti, tai yra ieš­ko­tų pra­ban­gių au­to­mo­bi­lių, pra­ban­gių pir­ki­nių, ku­rie tik­rai yra la­biau as­me­ni­nio nau­do­ji­mo, ne­gu kaip nors ga­li bū­ti nau­din­gi įmo­nės veik­lo­je pa­leng­vi­nant dar­buo­to­jų ke­lio­nes į dar­bą ar iš dar­bo ir ne­su­kant gal­vos dėl to, kad kar­tais tas dar­buo­to­jas su­stos pre­ky­bos cen­tre ap­si­pirk­ti ar nu­veš pa­ke­liui vai­ką į dar­že­lį.

Pa­pil­do­mai ši­ta­me įsta­ty­mo pro­jek­te kal­ba­ma ne tik apie ke­lio­nes į dar­bą, ne tik apie trans­por­to prie­mo­nes, apie trans­por­to prie­mo­nių da­li­ji­mo­si pa­slau­gas, bet įtrau­kia­mas ir dar­bo vie­tos įren­gi­mas na­muo­se ar­ba mai­ti­ni­mo pa­slau­gos dar­buo­to­jui. Čia ga­li­ma pri­si­min­ti ir to­kius at­ve­jus, kaip ne­se­niai spau­do­je nu­skam­bė­jo, kad štai Klai­pė­dos li­go­ni­nė­je dar­buo­to­jai gau­da­vo po 1 eu­rą val­gyk­lo­je pa­val­gy­ti. Pa­gal da­bar­ti­nę lo­gi­ką tai tu­rė­tų bū­ti pri­pa­žin­ta dar­buo­to­jo pa­ja­mo­mis na­tū­ra, nes ji­sai gau­na pa­val­gy­ti sa­vo dar­bo vie­to­je per pi­giai – už 1 eu­rą. Pa­pil­do­mi 5 eu­rai jam tu­rė­tų bū­ti pri­skai­čiuo­ja­mi kaip pa­ja­mos na­tū­ra už mai­ti­ni­mo pa­slau­gas. Jei­gu įmo­nės „McDonald’s“ dar­buo­to­jas gau­na ko­kį nors bur­ge­rį pi­giau, tai ir­gi pa­gal da­bar­ti­nę tvar­ką jau bū­tų pa­ja­mos na­tū­ra ir mes tu­rė­tu­me ieš­ko­ti, kaip tai ap­mo­kes­tin­ti.

Aš siū­lau leis­ti ver­slui nu­spręs­ti, leis­ti dar­buo­to­jui pa­si­rink­ti, kas jam yra svar­biau. Ar jam svar­biau, kad bū­tų pa­to­giau nu­ke­liau­ti į dar­bą, ar jam svar­biau kaž­kaip pi­giau pa­val­gy­ti dar­bo vie­to­je iš da­lies tai kom­pen­suo­jant darb­da­viui, ar jam ge­riau įsi­reng­ti dar­bo vie­tą na­muo­se, ta­da ne­be­lie­ka ke­lio­nės į dar­bą iš­lai­dų, ir gau­ti per me­tus ko­kią nors li­mi­tuo­tą su­mą, ku­rią bū­tų ga­li­ma pa­nau­do­ti be pa­pil­do­mų mo­kes­čių, be pa­pil­do­mo mo­kes­čių ins­pek­to­riaus įsi­ki­ši­mo ir di­de­lių de­ri­ni­mų.

Kal­bant apie mai­ti­ni­mo pa­slau­gas, mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą gau­nan­tis žmo­gus ga­lė­tų gau­ti maž­daug 2,5 eu­ro per dar­bo die­ną pa­pil­do­mos ne­ap­mo­kes­ti­na­mos nau­dos mai­ti­ni­mo pa­slau­goms. Pa­gal ši­tą pro­jek­tą mak­si­ma­li su­ma mai­ti­ni­mo pa­slau­goms bū­tų maž­daug 7 eu­rai. At­si­ras­tų lu­bos nuo to su­mos, nuo ku­rios jau ne­be­bū­tų ga­li­ma skai­čiuo­ti ne­ap­mo­kes­ti­na­mos nau­dos. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti šį pro­jek­tą. Kvie­čiu Vals­ty­bi­nę mo­kes­čių ins­pek­ci­ją su­telk­ti sa­vo dė­me­sį į PVM ato­trū­kį, į sle­pia­mus pel­no mo­kes­čius, bet ne­už­si­im­ti knai­sio­ji­mu­si po de­ta­les dėl ke­lių šim­tų eu­rų kiek­vie­no dar­buo­to­jo. Ačiū. Ir at­sa­ky­siu į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti ke­li Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia J. Sa­ba­taus­kas. Ruo­šia­si V. Ąžuo­las.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, jūs siū­lo­te čia ke­lis įdo­mius to­kius da­ly­kus. Vie­nas iš jų – dėl trans­por­to prie­mo­nių įsi­gi­ji­mo tai­ko­ma leng­va­ta. Tei­sės de­par­ta­men­to tur­būt pa­sta­bas ma­tė­te? Jie ke­lia klau­si­mą, kad ne­aiš­ku, kaip tai bū­tų tai­ko­ma. Ar tai ga­lė­tų bū­ti skai­do­ma per ke­lis mo­kes­ti­nius lai­ko­tar­pius, nes ži­no­te, kad mo­kes­ti­nis lai­ko­tar­pis yra ka­len­do­ri­niai me­tai?

Ki­tas klau­si­mas – dar­bo vie­tos įsi­ren­gi­mo, kaip ska­ti­ni­mas ne­vyk­ti į dar­bą, o dirb­ti iš na­mų, bet nė­ra pro­jek­te pa­tei­kia­ma kaip al­ter­na­ty­va. Ką ga­lė­tu­mė­te pa­sa­ky­ti, kaip tai bū­tų tai­koma?

K. ADOMAITIS (LF). Dėl klau­si­mo, kad tai yra al­ter­na­ty­va, tai čia yra pa­tei­kia­ma pro­jek­te kaip krep­še­lis pa­slau­gų, ku­rias darb­da­vys ga­li su­teik­ti kaip pa­ja­mas na­tū­ra: ar tai dar­bo vie­tos įsi­ren­gi­mas na­muo­se, ar tai mai­ti­ni­mas, ar tai vie­noks ar ki­toks ke­lio­nės iš­lai­dų kom­pen­sa­vi­mas. Kaip at­ro­dys ge­riau darb­da­viui ir dar­buo­to­jui su­si­tar­ti, taip jie nu­spręs, taip ir pa­nau­dos su aiš­kio­mis lu­bo­mis, kad tai ne­ga­li vir­šy­ti 5 % at­ly­gi­ni­mo per me­tus ir ne dau­giau kaip vie­no vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio, ne­pai­sant ko­kio dy­džio ta­vo at­ly­gi­ni­mas per me­tus. Ti­kiuo­si, dėl al­ter­na­ty­vų įsi­gi­ji­mo pa­aiš­ki­nau.

Dėl trans­por­to įsi­gi­ji­mo, trans­por­to prie­mo­nės nau­do­ji­mo dar­buo­to­jui, dėl ko ir gi­mė šis pro­jek­tas. VMI yra pa­ren­gu­si aiš­kias tai­syk­les. Jei­gu dar­buo­to­jas nau­do­ja au­to­mo­bi­lį, tai yra skai­čiuo­ja­ma per mė­ne­sį kaip pa­ja­mos na­tū­ra 0,75 % to au­to­mo­bi­lio rin­kos ver­tės, ku­ri tu­ri bū­ti pa­grįs­ta iš au­to­mo­bi­lių skel­bi­mų ar drau­di­mo įmo­nių įkai­niais. Tai 0,75 % to au­to­mo­bi­lio rin­kos ver­tės yra pri­pa­žįs­ta­ma kaip pa­ja­mos na­tū­ra. Tai yra skai­čia­vi­mo bū­das. Ly­giai taip pat ji­sai bū­tų tai­ko­mas tam dar­buo­to­jui, ku­ris tuo au­to­mo­bi­liu nau­do­ja­si.

Ti­kiuo­si, at­sa­kiau. Nors taip, Tei­sės de­par­ta­men­tas tu­rė­jo kai ku­rių pa­sta­bų, kur bū­tų ga­li­ma for­mu­luo­tes pa­tiks­lin­ti, tai tik­rai ten bus ga­li­ma at­si­žvelg­ti ir pa­ko­re­guo­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Ąžuo­las. Ruo­šia­si A. Ve­ry­ga.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, iš tik­rų­jų sa­va­lai­kis pro­jek­tas, bet gal­būt dy­džiai tu­rė­tų bū­ti di­des­ni. Kaip jūs ma­no­te, ar yra iš vi­so lo­gi­kos, jei­gu įmo­nė siun­čia au­to­bu­są dar­buo­to­jams nu­vež­ti ir par­vež­ti, tai vis­kas ge­rai, nė­ra pa­ja­mos na­tū­ra, bet jei­gu pen­kiems dar­buo­to­jams duo­da au­to­mo­bi­lį nu­va­žiuo­ti ir grįž­ti na­mo, tai tam, ku­ris vai­ruo­ja, jau pa­ja­mos na­tū­ra? Kaip jūs ma­no­te, gal vals­ty­bė iš­vis dau­giau dė­me­sio tu­rė­tų kreip­ti į PVM su­rin­ki­mo ato­trū­kį, kur mi­li­jar­das yra ne­su­ren­ka­mas, nes da­bar mes gau­do­me, ar bur­ge­rį už 1 eu­rą ar už 2 eu­rus su­val­gė dar­buo­to­jas, ir čia di­džiau­sia yra bė­da? Kaip jūs ma­no­te?

K. ADOMAITIS (LF). Pa­lai­kau jū­sų iš­sa­ky­tas min­tis. Ma­nau, vie­šu­mo­je bu­vo tik­rai daug tei­sin­gų ar­gu­men­tų iš­kel­ta. Jei­gu pa­ti­ri ava­ri­ją, pa­vyz­džiui, ke­lio­nė­je į dar­bą, tai lai­ko­ma kaip dar­bo me­tu pa­tir­tos trau­mos, bet kar­tu mo­kes­ti­niu at­žvil­giu tai yra, na, kaip jau as­me­ni­nė nau­da, kad tu va­žia­vai sa­vo kaž­ko­kiu au­to­mo­bi­liu į dar­bą. Tik­rai yra to­kių ne­lo­giš­ku­mų. Aš ma­nau, kad šis pa­siū­ly­tas pro­jek­tas pa­ska­tins dau­giau de­kla­ruo­ti, są­ži­nin­gai de­kla­ruo­ti, kad au­to­mo­bi­lis nau­do­ja­mas dar­buo­to­jų ir pa­na­šiai, bet mes kar­tu su­si­tar­si­me, kad nuo tam tik­ros ri­bos… iki tam tik­ros ri­bos jis nė­ra ap­mo­kes­ti­na­mas. Gal­būt net ir su­lauk­si­me dau­giau mo­kes­čių įmo­kė­tų, jei­gu tų au­to­mo­bi­lių nau­do­ji­mo rin­kos ver­tė bus kaž­ko­kia vir­ši­jan­ti tas lu­bas, bet kar­tu tu­rė­si­me aiš­kias tai­syk­les, kaip trak­tuo­ti tą si­tu­a­ci­ją, kai ke­li dar­buo­to­jai va­žiuo­ja auto­mo­bi­liu į na­mus ir tai pa­leng­vi­na tiek dar­buo­to­jams, tiek įmo­nei, tiek vi­siems ki­tiems dar­bo or­ga­ni­za­vi­mą.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Ve­ry­ga. Ruo­šia­si I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, tik­rai no­riu pri­si­dė­ti prie sa­vo ko­le­gos V. Ąžuo­lo ir šiek tiek gal pa­pil­dy­ti, pra­plės­ti jo klau­si­mą. Tik­rai ma­nau, kad rei­ka­lin­ga prie­mo­nė, ką jūs siū­lo­te. Ir tik­rai gir­dė­jo­me ir ver­slo at­si­lie­pi­mus apie tai, kad jie yra var­žo­mi to­kiu bū­du. Bet aš no­riu pa­klaus­ti, ar jūs ne­ma­no­te, kad vi­si tie skai­čia­vi­mai ga­li tap­ti tie­siog to­kiu sun­kiai pa­ke­lia­mu biu­ro­kratiniu me­cha­niz­mu, ypač kai rei­kės skai­čiuo­ti, kiek kai­nuo­ja mais­tas ir ki­ti da­ly­kai. Ar ne­bus taip, kad tas pats ver­slas ar ins­ti­tu­ci­jos, ku­rios im­sis kon­tro­liuo­ti, tu­rės su­kur­ti la­bai di­de­lius biu­ro­kratinius me­cha­niz­mus, ku­rie net ne­pa­tei­sins tų gau­na­mų nau­dų ir su­ren­ka­mų mo­kes­čių. Ar ap­skri­tai tai tu­ri ko­kią nors pras­mę? Gal tų ap­ri­bo­ji­mų iš vi­so rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti? La­bai jums ačiū.

K. ADOMAITIS (LF). Yra to­kia ri­zi­ka. Čia te­ko kal­bė­ti ir su fi­nan­sų mi­nist­re, yra to­kia ri­zi­ka, kad įmo­nės ga­li no­rė­ti pa­keis­ti la­bai di­de­lę at­ly­gi­ni­mo da­lį pa­ja­mo­mis na­tū­ra: la­bai di­de­lės mai­ti­ni­mo iš­lai­dos, la­bai pra­ban­gūs au­to­mo­bi­liai, gal­būt kaž­ko­kius bal­dus, di­de­lę jų da­lį, bran­giau su­pirk­ti sau į na­mus ir pa­na­šiai, to­dėl rei­ka­lin­ga tam tik­ra ap­skai­ta, ma­no nuo­mo­ne, tam tik­ras su­si­ta­ri­mas su ver­slu ir dar­buo­to­jais, kiek tai yra to­le­ruo­ti­na, kas yra nor­ma­lu, kas yra rei­ka­lin­ga. Tai, aiš­ku, pa­rei­ka­laus tam tik­rų ap­skai­tos da­ly­kų – ar pa­pil­do­mos ap­skai­tos, ar tie­siog de­ta­les­nės ap­skai­tos iš įmo­nių. Bet tai nė­ra prie­vo­lė tas pa­ja­mas teik­ti na­tū­ra. Jei­gu įmo­nė nu­spren­džia, kad jai per daug var­go ap­skai­čiuo­ti, už kiek ji pa­mai­ti­na sa­vo dar­buo­to­jus, ji ne­pri­va­lo teik­ti mai­ti­ni­mo pa­slau­gų ir tie­siog ga­li sa­vo są­skai­ta ta­da vis­ką da­ry­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė. Ruo­šia­si A. Dumb­ra­va.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Dė­ko­ju, Kas­pa­rai, už ini­cia­ty­vą, man at­ro­do, la­bai lai­ku, ypač šia­me Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos gąs­di­ni­mo fo­ne, kai da­bar jau ir de­ga­li­nė­se, ir vi­sur kur bus ste­bi­mi įmo­nių au­to­mo­bi­liai, dar­buo­to­jai ir žiū­ri­ma, ar jie va­žiuo­ja į dar­bą, ar va­žiuo­ja įmo­nių rei­ka­lais ir taip to­liau. Tai, man at­ro­do, ši­ta VMI pri­ei­ga bu­vo tik­rai ne­tei­sin­ga, ypač be­si­kei­čian­čių dar­bo są­ly­gų fo­ne, nes mes ne­ga­li­me ig­no­ruo­ti fak­to, kad per pas­ta­ruo­sius ke­le­rius me­tus la­bai pa­si­kei­tė dar­bo kul­tū­ra. At­si­ra­do di­des­nė to­le­ran­ci­ja dar­bui iš na­mų ir ki­tos lanks­čios dar­bo for­mos, kas yra tik­rai la­bai ska­tin­ti­na dėl to, kad vis­kas kei­čia­si.

Ma­no klau­si­mas yra su­si­jęs su dy­džiais. Ko­dėl pa­ė­mė­te bū­tent to­kius di­džius – 5 % nuo at­ly­gi­ni­mo, tai yra 1 VDU per me­tus, nes iš tie­sų tai nė­ra la­bai di­de­li dy­džiai. Ži­no­ma, aš gir­džiu jū­sų ar­gu­men­tus dėl ga­li­mo pik­tnau­džia­vi­mo. Ta­čiau mes tu­rė­tu­mė­me su­teik­ti dau­giau pa­si­ti­kė­ji­mo įmo­nėms, ypač toms, ku­rios ir de­kla­ruos sa­vo tei­kia­mas nau­das dar­buo­to­jams. Tai ko­dėl to­kie dy­džiai, gal­būt rė­mė­tės ki­tų ša­lių pa­tir­ti­mi?

K. ADOMAITIS (LF). Taip, iš tie­sų la­bai pri­tar­čiau dėl dar­bo kul­tū­ros, nes daž­nai įmo­nė­je yra nor­ma­lu nu­pirk­ti sa­vo dar­buo­to­jams, pa­da­ry­ti ket­vir­ta­die­nius, tar­ki­me, ne­mo­ka­mų pie­tų die­na. Bet tam­pa, kaip sa­ky­ti, to­kios kul­tū­ros įve­di­mas ne­įma­no­mas, nes stai­ga tai tam­pa kaž­ko­kiu ap­mo­kes­ti­ni­mo ob­jek­tu. To­kie dy­džiai bu­vo, aiš­ku, įver­tin­ti. Tai ko­kios ver­tės au­to­mo­bi­lis mak­si­ma­liai ga­lė­tų bū­ti? Tai kiek čia to mais­to, maist­pi­ni­gių, kaip sa­ky­ti, ga­lė­tų įmo­nė kom­pen­suo­ti be pa­pil­do­mų mo­kes­čių? Aš juos įvar­di­nau. Tai yra nuo 2,5 eu­ro, jei­gu gau­ni mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą, iki ko­kių 7 eu­rų, jei­gu pa­sie­kia vir­šu­ti­nes lu­bas, kiek maž­daug ga­li kai­nuo­ti pa­val­gy­mas, ma­no su­pra­ti­mu, per die­ną. To­kiu bū­du tie dy­džiai bu­vo ap­skai­čiuo­ti. Aiš­ku, jei­gu at­si­ras ­ko­kių nors siū­ly­mų juos keis­ti, ypač jei­gu tai bus vie­nin­te­lis ar­gu­men­tas, ko­dėl rei­kia įves­ti to­kią tvar­ką ar­ba jos ne­įves­ti, ga­li­ma dėl tų dy­džių ir dis­ku­tuo­ti.

Ir aš su­tin­ku, ma­no po­žiū­riu, tai nė­ra di­de­li skai­čiai. Tai yra ga­na že­mos tos lu­bos, bet ma­nau, kad čia bus dis­ku­si­ja. Gal­būt rei­kė­tų pa­mi­nė­ti dėl biu­dže­to pra­ra­di­mų, kad ap­skri­tai mes šian­dien su­ren­ka­me apie 10 mln. mo­kes­čių iš vi­sų įma­no­mų for­mų pa­ja­mų na­tū­ra. Ir mes nie­ko… Ir tie ga­li­mi mo­kes­ti­niai pra­ra­di­mai šian­dien yra nu­ma­to­mi, ma­no nuo­mo­ne, la­bai ne­di­de­li. Yra gal­būt tik te­ori­niai pra­ra­di­mai, ką žmo­nės nu­spręs iš­mo­kė­ti na­tū­ra ir jei­gu vi­sos įmo­nės stai­ga nu­spręs­tų pa­si­nau­do­ti ši­ta leng­va­ta, pa­va­din­ki­me taip. Tai tų te­ori­nių pra­ra­di­mų, man at­ro­do, ne­rei­kia bi­jo­ti. Dėl tų dy­džių ir­gi ga­li­ma pa­dis­ku­tuo­ti, jei­gu ma­ty­si­me, kad ne­la­bai čia kas ir nau­do­jo­si, tai bus ga­li­ma ir dar pa­di­din­ti.

PIRMININKĖ. Ir pas­ku­ti­nis klau­sia A. Dumb­ra­va.

A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Mie­las ko­le­ga, tru­pu­čiu­ką aš ma­tau čia šio­kias to­kias grės­me­les. Da­bar žmo­gui šiek tiek su­ma­žė­ja dėl to at­ly­gi­ni­mas, nuo ku­rio at­skai­čiuo­ja­mi mo­kes­čiai. Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tis – taip, bet žmo­gus mo­ka, pa­vyz­džiui, į „Sod­rą“ ir­gi nuo at­ly­gini­mo. Su­ma­žė­ja jo įmo­kos į „Sod­rą“ ir, at­ėjus pen­si­niam am­žiui, ma­žės jo pen­si­ja. Jūs ne­įžvel­gia­te čia tam tik­rų grės­mių? Lyg ir, iš vie­nos pu­sės, taip bū­tų pa­to­giau, ge­riau, bet, ki­ta ver­tus, žmo­gus at­ei­ty­je ga­li nu­ken­tė­ti dėl ši­to. La­bai ačiū.

K. ADOMAITIS (LF). Aš ma­nau, jūs įvar­di­na­te, kad lyg ir bū­tų pa­keis­tas at­ly­gi­ni­mas pi­ni­gais į at­ly­gi­ni­mą na­tū­ra. Bet ši­tas įsta­ty­mas ne dėl to, kad mes vie­ną at­ly­gi­ni­mo for­mą pa­keis­tu­me ki­ta, jo­kiu bū­du. Tai yra bū­das pa­leng­vin­ti tie­siog biu­ro­kratiją, pa­leng­vin­ti or­ga­ni­za­vi­mą ke­lio­nių į dar­bą ir iš dar­bo, pa­leng­vin­ti mai­ti­ni­mo pa­slau­gų or­ga­ni­za­vi­mą, nes kar­tais darb­da­viui yra pa­pras­čiau suor­ga­ni­zuo­ti tą mai­ti­ni­mą. Gal­būt jis no­ri dieg­ti to­kią dar­bo kul­tū­rą, gal­būt no­ri pa­dė­ti dar­buo­to­jui įsi­reng­ti dar­bo vie­tą na­muo­se. Tai čia nė­ra tiks­lo, kad pa­keis­tų at­ly­gi­ni­mą, nor­ma­lų at­ly­gi­ni­mą į pa­ja­mas na­tū­ra, tai yra bū­das tie­siog iš­veng­ti to­kio ne­rei­ka­lin­go gau­dy­mo kiek­vie­nos są­skai­tos, kad, ne­duok­die, pa­aiš­kės, kad čia bu­vo kaž­kie­no as­me­ni­nės pa­ja­mos, as­me­ni­nė nau­da gau­ta, ir čia mums bū­ti­nai rei­kia dar 5 eu­rus ap­mo­kes­tin­ti nuo tos su­mos. Tai lu­bos yra la­bai ma­žos už­dė­tos ir tie pra­ra­di­mai, ma­nau, ne­bus rei­kš­min­gi, kad čia kaž­kas pra­ras įmo­kas į „Sod­rą“ ir pa­na­šiai.

PIRMININKĖ. Ir pas­ku­ti­nis klau­sia A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ma­no ke­li trum­pi klau­si­mai. Ko­dėl siū­lo­te plės­ti gy­vu­lių ūkį, tai yra leng­va­tų kie­kį? Ko­dėl ne­siū­lo­te pa­pras­čiau­siai di­din­ti dar­bo už­mo­kes­tį, kad dar­buo­to­jas, kai pats no­ri, nu­si­per­ka bur­ge­rį, no­ri, nu­si­per­ka pi­cą, o ne darb­da­vys ten jį, taip sa­kant, iš ge­ros ran­kos pa­mai­ti­na? Ka­dan­gi gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tis yra sa­vi­val­dy­bių, ar kal­bė­jo­tės su sa­vi­val­dy­bė­mis, nes jos pra­ras da­lį mo­kes­čių? Tai kie­no są­skai­ta bus kom­pen­suo­ja­mos? Ačiū.

K. ADOMAITIS (LF). Ger­bia­ma­sis Al­gir­dai, kaip mi­nė­jau, šiuo me­tu pa­ja­mų na­tū­ra mo­kes­čio yra su­ren­ka­ma apie 10 mln. per vi­są Lie­tu­vą. Tas su­ren­ka­mas mo­kes­tis šiek tiek pa­dvigu­bė­jo nuo 5 mln. anks­tes­niais me­tais po to, kai Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja pra­dė­jo trak­tuo­ti, gau­dy­ti kiek­vie­ną dar­buo­to­ją, ku­ris va­žiuo­ja au­to­mo­bi­liu, ne­duok­die, da­bar ji­sai su­stos prie pre­ky­bos cen­tro, tuo dar­bi­niu au­to­mo­bi­liu va­žiuo­da­mas na­mo. Man yra gė­da, kai Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja už­si­i­ma to­kiais da­ly­kais, to­kiu kiek­vie­nos są­skai­tos gau­dy­mu. Tai dėl to yra ši­tas pro­jek­tas. Nie­ko ne­pra­ras sa­vi­val­dy­bės, sim­bo­liš­kai, jei­gu joms bus koks nors po­vei­kis. Jei­gu dar­buo­to­jas no­ri su­si­tar­ti su darb­da­viu, kad jam val­gyk­lo­je bū­tų pi­ges­nis mais­tas, tai ne­da­ry­ki­me iš to pro­ble­mos. Kam čia gau­dy­ti kaž­ką? Ko­dėl mes no­ri­me pri­vers­ti tą dar­buo­to­ją neš­tis kaž­ko­kias kruo­pas iš na­mų, šil­dy­ti mik­ro­ban­gė­je? Leis­ki­me jam pa­val­gy­ti ka­vi­nė­je.

PIRMININKĖ. Jūs at­sa­kė­te į klau­si­mus. Mo­ty­vai už – T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, aš as­me­niš­kai ne­­ser­gu ta aler­gi­ja įvai­rioms mo­kes­čių iš­im­tims ir leng­va­toms. Ma­no gal­va, tai yra la­bai klai­din­ga kon­cep­ci­ja. Kiek­vie­na leng­va­ta tu­ri tam tik­rą pras­mę, ar tai bū­tų leng­va­ta ak­ci­zi­nė, len­g­va­ta kaž­ko­kiai že­mės ūkio veik­lai, mais­to ga­my­bai, ar tai leng­va­ta ap­mo­kant dar­buo­to­jo ke­lio­nę į dar­bą ar­ba mai­ti­ni­mą. Tai yra įma­no­ma, ki­tos ša­lys tai­ko to­kias leng­va­tas.

Mes Lie­tu­vo­je tu­ri­me di­džiau­sią pro­ble­mą – tai yra at­skir­tis, so­cia­li­nę at­skir­tį. Kaip ji pa­si­reiš­kia? La­bai daž­nai ji pa­si­reiš­kia per to­li esan­čia dar­bo vie­ta nuo žmo­gaus gy­ve­na­mo­sios vie­tos. Lie­tu­vo­je žmo­nės gy­ve­na ne tik mies­te, Vil­niu­je. Žmo­nėms yra per to­li va­žiuo­ti. Ir dar­bda­viai su­si­du­ria su ta pro­ble­ma, kad rei­kia at­vež­ti dar­buo­to­jus. Bū­tent per dar­bą mes spren­džia­me vi­sas so­cia­li­nes pro­ble­mas, ir pa­ja­mų, ir taip to­liau. Bet kai at­stu­mai yra di­džiu­liai, iš tik­rų­jų iš­ky­la klau­si­mas, ar tie dar­buo­to­jai gy­vens iš tų pa­šal­pų ir be­dar­bio iš­mo­kų, ar jie vis dėl­to dirbs. Ši­tas pa­siū­ly­mas tik­rai pri­si­dės prie re­gio­ni­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mo. Aš tik­rai ra­gi­nu opo­zi­ci­ją pa­lai­ky­ti ir ne­bi­jo­ti vi­sų tų eti­ke­čių kli­ja­vi­mo, nes kiek­vie­na leng­va­ta tu­ri tu­rė­ti tiks­lą. Čia yra aiš­kus tiks­las, tie­siai į de­šim­tu­ką spren­džian­tis mū­sų re­gio­ni­nes so­cia­li­nės at­skir­ties pro­ble­mas.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. G. Skais­tė kal­ba prieš.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Gal pra­dė­čiau nuo to, kad tie­siog ši­tas pa­siū­ly­mas iš es­mės prieš­ta­rau­ja ma­no po­li­ti­niams įsi­ti­ki­ni­mams. Ma­lo­nu klau­sy­ti, kad A. Sy­so nuo­mo­nė su­tam­pa su ma­no. Aš su­pran­tu to­kį pa­pras­tą ver­slo in­te­re­są tie­siog mo­kė­ti ma­žiau mo­kes­čių, už da­lį at­ly­gi­ni­mo ne­mo­kė­ti nei „Sod­ros“, nei gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čių. In­te­re­są aš su­pran­tu, bet koks šiuo at­ve­ju vals­ty­bės in­te­re­sas, man yra sun­ku su­pras­ti. Pa­gal ši­tą pa­siū­ly­mą darb­da­vys už 5 % at­ly­gi­ni­mo tie­siog ga­lė­tų jums li­zin­guo­ti au­to­mo­bi­lį ir už tą da­lį jūs ne­mo­kė­tu­mė­te mo­kes­čio. Aš ne­ži­nau, ar čia bu­vo toks tiks­las.

Pir­mi­nis Vy­riau­sy­bės pa­teik­tas pa­siū­ly­mas dėl ke­lio­nių į dar­bą yra la­bai siau­ras. Tai, kas pa­ra­šy­ta šia­me pro­jek­te, ap­ima ir mai­ti­ni­mą, ir bal­dus jū­sų na­muo­se, ir au­to­mo­bi­lį, tai yra la­bai pla­tus spek­tras da­ly­kų, ku­riuos darb­da­vys ga­lės jums nu­pirk­ti ne­mo­kė­da­mas jo­kių mo­kes­čių. Tai reiš­kia tie­siog, kaip pa­sa­kė ir po­nas A. Dumb­ra­va, ma­žiau so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kų, ma­žiau su­mo­ka­mų mo­kes­čių. Aš su­pran­tu, ko­dėl ver­slas ga­li to no­rė­ti, bet koks šiuo at­ve­ju yra vals­ty­bės in­te­re­sas, man yra sun­ku su­pras­ti.

Jei­gu jau Li­be­ra­lų par­ti­ja tei­kia pa­ke­tą, ku­ria­me darb­da­vys ga­lės teik­ti jums tam tik­rus so­cia­li­nius pa­ke­tus, man su­pras­ti yra sun­ku. Ti­piš­kas li­be­ra­las tu­rė­tų gal­vo­ti taip: iš­mo­kėk žmo­gui at­ly­gi­ni­mą, jis jau pats nu­spręs sa­vo gal­va, ką jis no­ri įsi­gy­ti, ar jis no­ri au­to­mo­bi­lio, ar jis no­ri nu­ei­ti į te­at­rą, ar jis no­ri nu­si­pirk­ti bur­ge­rį. Bet kai darb­da­vys ga­li tau pa­sa­ky­ti: aš tau nu­pirk­siu to­kį au­to­mo­bi­lį, aš tau nu­pirk­siu abo­nen­tą į spor­to klu­bą, aš tau nu­pirk­siu žir­nelių kom­plek­tą, man at­ro­do, mes tru­pu­tį grįž­ta­me į so­vie­ti­nius lai­kus. Man at­ro­do, es­mė – žmo­gus gau­na at­ly­gi­ni­mą ir jis pats tu­ri sa­vo gal­va nu­spręs­ti, už ką jis no­ri mo­kė­ti. Šis pa­siū­ly­mas, ma­no nuo­mo­ne, yra nie­kas ki­tas kaip tik­tai ver­slo in­te­re­sas mo­kė­ti ma­žes­nius mo­kes­čius, da­lies at­ly­gi­ni­mo ne­ap­mo­kes­tin­ti. Vi­sų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų 5 % at­ly­gi­ni­mo yra di­de­li pi­ni­gai. Aš as­me­niš­kai ne­pri­ta­riu. Bet jei­gu vis­gi Sei­mas nu­spręs­tų, kad idė­ja yra svars­ty­ti­na, aš pra­šy­čiau Vy­riau­sy­bės iš­va­dos.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Ap­si­spręs­ki­me bal­suo­da­mi dėl pro­jek­to Nr. XIVP-3458. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 97: už – 51, prieš – 5, su­si­lai­kė 41. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti pa­va­sa­rio se­si­jo­je. Taip pat nu­skam­bė­jo siū­ly­mas dėl Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Ar ga­li­me pri­tar­ti dėl Vy­riau­sy­bės iš­va­dos ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­kui, pri­tar­ta.

V. Mi­ta­las no­rė­tų re­pli­kuo­ti. Pra­šau.

V. MITALAS (LF). Trum­pa re­pli­ka po bal­sa­vi­mo fi­nan­sų mi­nist­rei apie ti­piš­ką li­be­ra­liz­mą. Ti­piš­kas li­be­ra­las pa­da­ry­tų taip, kad vals­ty­bi­nės įstai­gos, įskai­tant Vals­ty­bi­nę mo­kes­čių ins­pek­ci­ją, nu­sto­tų šū­de­liau­ti po 1 ar po 2 eu­rus ir ei­tų spręs­ti rim­tų pro­ble­mų. Kai jū­sų kon­t­ro­liuo­ja­ma Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja tai pa­da­rys, ta­da jūs man, fi­nan­sų mi­nist­re, ga­lė­si­te pa­aiš­kin­ti, ką ti­piš­kas li­be­ra­las tu­ri da­ry­ti, o ko ne­tu­ri da­ry­ti. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. V. Ąžuo­las no­rė­tų re­pli­kuo­ti po bal­sa­vi­mo.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ne­vei­kė kor­te­lė. Ma­no bal­sas – už. Ačiū.

PIRMININKĖ. Bal­sas už, įskai­ty­si­me. Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – A. Vyš­niaus­kas.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Pra­šau įskai­ty­ti ma­no bal­są – su­si­lai­kau. Ne taip pa­spau­džiau. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Dė­kui, įskai­ty­si­me. Jo­kios čia gė­dos nė­ra, ne­rei­kia šū­kau­ti iš vie­tos. Tai­gi, ko­le­gos, mes ap­svars­tė­me vi­sus pro­jek­tus.

 

10.54 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

Da­bar 1-6 klau­si­mas – Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai. Pir­ma­sis no­rė­tų pa­sa­ky­ti pa­reiš­ki­mą V. Pranc­kie­tis. Ruo­šia­si V. Val­kiū­nas.

V. PRANCKIETIS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos ir ger­bia­mi Lie­tu­vos žmo­nės, mes čia su­ren­gė­me ne­ei­li­nę se­si­ją ir ta ne­ei­li­nė se­si­ja bu­vo skir­ta be­veik vie­nam klau­si­mui ar­ba bu­vo su­reng­ta be­veik dėl vie­no klau­si­mo. Aš no­riu pa­dė­ko­ti vi­siems tiems, ku­rie da­ly­va­vo, vi­siems pri­ta­ru­siems la­bai se­niai se­nai Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to idė­jai, tai yra su­si­lai­ky­ti nuo to­kių dras­tiš­kų mo­kes­čių iš­skir­ti­nių ri­bų kei­ti­mo neat­si­žvel­giant į ap­lin­kos są­ly­gas. Ap­lin­kos – tu­riu ome­ny­je so­cia­li­nės ap­lin­kos.

Ši idė­ja pa­tai­sy­ti įsta­ty­mą Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­te gu­lė­jo dve­jus me­tus ir mes bu­vo­me ap­kal­tin­ti tuo, kad lai­ko­me įsta­ty­mą stal­čiu­je. Tą įsta­ty­mą Sei­mas, pa­že­min­da­mas Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tą, at­ėmė, per­kė­lė į Ap­lin­kos ko­mi­te­tą ir Ap­lin­kos ko­mi­te­tas vi­siš­kai pa­pras­tu bū­du ir pa­da­rė tą klai­dą, dėl ku­rios mes šian­dien su­si­rin­ko­me, ir Sei­mas tą klai­dą pa­kar­to­jo įtei­sin­da­mas įsta­ty­me. Apie tai ir no­riu šian­dien gar­siai pa­reiš­ki­me ir pa­sa­ky­ti. Pa­brė­šiu, kad mes ne­su­ma­ži­no­me naf­tos du­joms ak­ci­zo, mes jį įve­dė­me. Jis bu­vo 0, da­bar yra 13. Kai kal­ba­me, kad nuo 304 iki 41, tai bū­tų 90 % su­ma­žin­tas, – ne! Čia nie­ko ne­ma­ži­no­me, tik pa­di­di­no­me. Tai gar­siai ga­liu sa­ky­ti vi­siems žmo­nėms, ir esan­tiems bal­ko­ne, kad mo­kes­tis tik bu­vo įves­tas. Mo­kes­čių po­li­ti­ka ir ga­lė­tų bū­ti to­kia, kad at­si­ras­tų tie mo­kes­čiai, ku­rie rei­ka­lin­gi. Kad jie ska­tin­tų pa­siek­ti ­ko­kį nors tiks­lą, jie tu­rė­tų bū­ti nuo­sek­liai at­si­ran­dan­tys, o ne gąs­di­nan­tys ir ne­at­si­ran­dan­tys iš kar­to to­kiais skai­čiais, kaip bu­vo jie at­si­ra­dę.

Taip pat va­kar iš tri­bū­nos bu­vo… ne iš tri­bū­nos, bet ten bu­vo pa­sa­ky­ta la­bai vie­šai, kad tai bu­vo opor­tu­nis­ti­nis spren­di­mas. Šian­dien ši­tam opor­tu­nis­ti­niam spren­di­mui pri­ta­rė 108 Sei­mo na­riai. Va­di­na­si, vi­sas Sei­mas yra opor­tu­nis­ti­nis. Ar tai yra ge­rai, ar tai yra blo­gai, kad žmo­nės su­pra­to – pa­da­ry­tą klai­dą rei­kia pa­tai­sy­ti, ir ją pa­tai­sė­me? Taip pat va­kar iš ši­tos tri­bū­nos bu­vo skel­bia­mos gai­rės, koks tu­ri bū­ti že­mės ūkis, bet skel­bi­mas skli­do iš at­sto­vo, ku­ris sa­vo kar­tos var­du mo­kė, ta­čiau nie­ka­da ne­si­ruo­šė ir ne­si­ruoš dar­bui že­mės ūky­je, bet „ži­no“, kaip rei­kia dirb­ti. Ko­le­gos, gal klaus­ki­me tų, kas tu­ri kom­pe­ten­ci­jos šiais klau­si­mais kal­bė­ti, įsi­klau­sy­ki­me ir gir­dė­ki­me?

Taip, kaip čia bu­vo šian­dien daug kam dė­ko­ja­ma, tai aš no­riu iš­skir­ti­nai pa­dė­ko­ti Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tui už stu­bu­ro iš­lai­ky­mą. Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to iš­skir­ti­nė, sa­ky­čiau, kom­pe­ten­ci­ja sa­vo sri­ty­je mums lei­džia bū­ti sta­bi­liems ir nuo­sek­liems. Mū­sų vi­si be­veik bal­sa­vi­mai yra ar­ba ben­dru su­ta­ri­mu, ar­ba gal iš da­lies kiek nors po­li­tiš­kai su­si­lai­kant, bet tiems ben­d­riems spren­di­mams ty­lus pri­ta­ri­mas vi­sa­da yra. Ger­bia­mi ko­le­gos, tie, ku­rie ži­no­te tą sri­tį, ko­mi­te­te, be­je, yra ke­tu­ri moks­lų dak­ta­rai, tai ir­gi pa­brė­žia tam tik­rą kom­pe­ten­ci­jos lyg­me­nį. Ma­nau, kad ir at­ei­ty­je mes tu­rė­tu­me ne že­min­ti tuos žmo­nes, ku­riems yra pa­ves­ta spręs­ti tuos klau­si­mus, o gerb­ti jų nuo­mo­nę ir įsi­klau­sy­ti į tą nuo­mo­nę, ku­ri bū­na iš anks­to iš­dis­ku­tuo­ta ir pa­skelb­ta.

Ger­bia­mi ko­le­gos, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bė bu­vo ap­gin­ta dau­giau­sia žem­dir­bių au­ka. Tų žem­dir­bių, ku­rie au­ko­jo sa­vo gy­vy­bes ir sa­vo svei­ka­tą tam, kad ta Ne­pri­klau­so­my­bė bū­tų pa­siek­ta Lie­tu­vo­je. Svei­ki­nu vi­sus mus, svei­ki­nu vi­są Lie­tu­vą šian­dien, džiau­ki­mės Ne­pri­klau­so­my­be ir ne­bė­ki­me nuo sa­vo šak­nų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Kvie­čiu V. Val­kiū­ną, jis taip pat no­rė­tų pa­sa­ky­ti žo­dį.

V. VALKIŪNAS (DPF). Ger­bia­mie­ji, daug kal­ba­ma kiek­vie­ną die­ną, ar di­din­ti kraš­to ap­sau­gos biu­dže­to fi­nan­sa­vi­mą. Čia ir va­kar, ir vi­sa­da kal­ba, ta­čiau Dar­bo par­ti­jos nuo­mo­nė to­kia, kad rei­kia iš pra­džių vals­ty­bi­nį au­di­tą, nes ne­ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti val­dan­či­ą­ja dau­gu­ma, kad vis­kas ten su­tvar­ky­ta. Kaip ma­to­te, ir „Ig­ni­tis“, ir ki­tur yra daug daug – mi­li­jo­nai suk­čia­vi­mo at­ve­jų, to­dėl, vi­sų pir­ma, vals­ty­bi­nis au­di­tas, o pas­kui rei­kia žiū­rė­ti, kur dar pa­pil­do­mai lė­šų rei­kia ar ne­rei­kia, ar tų pa­čių už­ten­ka, kaip jos val­do­mos, tos lė­šos. Ir da­bar nie­kas ne­truk­do to da­ry­ti.

No­riu dar pa­sa­ky­ti, ka­i kal­ba­me apie vo­kie­čių bri­ga­dą, no­riu pa­tiks­lin­ti – ne vo­kie­čių bri­ga­da, o Vo­kie­ti­jos, nes tai nė­ra tas pats. Vo­kie­ti­jos po­li­ti­kai svars­to sa­vo ka­riuo­me­nę for­muo­ti ir iš ne pi­lie­čių, tai yra mig­ran­tų, pa­bė­gė­lių ir vi­so­kių vei­kė­jų, sam­di­nių, pa­na­šiai kaip Pran­cū­zi­jos le­gio­nas. Tai kei­čia vi­są si­tu­a­ci­ją. To­dėl no­riu, kad val­dan­tie­ji ne­sku­bė­tų pa­si­ra­šy­ti su­tar­čių, o įdė­miai jas skai­ty­tų.

Ir dar no­riu pa­svei­kin­ti vi­sus su ar­tė­jan­čio­mis šven­tė­mis ir pa­sa­ky­ti, kad vis tiek, kas be­bū­tų, at­eis pa­va­sa­ris, at­eis va­sa­ra. Vi­sus kvie­čiu ap­lan­ky­ti Bir­žus, nes ir ko­le­gos iš­reiš­kė po­rei­kį, kad bū­tų kvie­ti­mas. Tai vi­sų bir­žie­čių var­du, sve­tin­gų bir­žie­čių var­du, kvie­čiu ap­lan­ky­ti Bir­žus va­sa­rą, nes nuo Bir­žų yra tik 100 ki­lo­met­rų iki Ry­gos, iki jū­ros. Pa­gy­ve­nę sa­vai­tė­lę ki­tą Bir­žuo­se, ga­li­te daug ką pa­ma­ty­ti, daug ką iš­girs­ti, daug su kuo pa­ben­drau­ti ir pail­sė­ti, jei­gu pa­var­go­te. Sėk­mės vi­siems! Su ar­tė­jan­čia šven­te! (Plo­ji­mai, šūks­niai)

PIRMININKĖ. Ko­le­gos! M. Lin­gė no­rė­tų. Pra­šau.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš čia ap­si­žiū­rė­jau, kad ir­gi per prieš tai bu­vu­sį bal­sa­vi­mą bal­sa­vau ki­taip, tai no­riu dėl pro­to­ko­lo, kad su­si­lai­kiau.

PIRMININKĖ. Ge­rai, dė­kui, pro­to­ko­le įskai­ty­si­me.

Ko­le­gos, tęs­da­ma V. Val­kiū­no ­duo­tą to­kią šven­ti­nę na­tą, no­rė­čiau vi­sus pa­svei­kin­ti su ar­tė­jan­čia Va­sa­rio 16-ąją ir pa­lin­kė­ti vi­siems šven­ti­nės, pa­ki­lios nuo­tai­kos, pui­kios die­nos ir, ži­no­ma, to­liau stip­rin­ti, sau­go­ti mū­sų vals­ty­bę. Pra­šau.

A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Aš ir­gi at­si­pra­šau, kad bal­sa­vau ne taip. Ma­no bal­sas – su­si­lai­kiau.

PIRMININKĖ. Ge­rai, dė­ko­ju ir kvie­čiu su­gie­do­ti him­ną.

 

Gie­da­mas Lie­tu­vos vals­ty­bės him­nas

 

Bai­gė­me šios die­nos po­sė­dį ir ne­ei­li­nę Sei­mo se­si­ją. (Gon­gas)

R. Ta­ma­šu­nie­nė. Pra­šau.

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš no­riu pa­svei­kin­ti Ado­mo Mic­ke­vi­čiaus li­cė­jaus mo­ki­nius, be­si­lan­kan­čius Sei­me. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­kui.


* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija;  LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.