LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOJIMO KREDITO ĮSTATYMO NR. XI-1253
22, 221, 251, 252, 253, 28, 34, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 212, 281, 282, 331, 332 STRAIPSNIAIS IR 222, 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
ĮSTATYMO PROJEKTO
2018-04-12 Nr. XIIIP-1905
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto lyginamajame variante netiksliai atspindėti siūlomi įstatymo pakeitimai, be to, skiriasi projekto ir projekto lyginamojo varianto turinys, todėl pažymime, kad įstatymo projekto lyginamasis variantas parengtas nesilaikant teisės technikos taisyklių.
2. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 212 straipsnio 2 dalies nuostatos tobulintinos, nes jos stokoja teisinio reguliavimo nuoseklumo. Siūlytume antrajame sakinyje pirmiausia nustatyti vartojimo kredito davėjo teisę pratęsti skundo (prašymo) nagrinėjimo terminą iki 35 darbo dienų, o po to nustatyti jo kliento teisę dalyvauti skundo nagrinėjime. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūloma ginčų nagrinėjimo tvarka iš dalies skiriasi nuo kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos banko pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1896) 17 straipsnio 3 dalyje dėstomų Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 4 dalies nuostatų, nustatančių vartotojo ir finansų rinkos dalyvio ginčų sprendimo tvarką. Projektų nuostatos derintinos tarpusavyje.
3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 4 punkte, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, po žodžių „nepraėjo 3 metai po teismo nuosprendžio“ įrašytinas žodis „įsiteisėjimo“.
4. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 251 straipsnio 2 dalyje pateikiama nuoroda į įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, tačiau vėliau 1 – 4 punktuose kartojamas identiškas įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktų turinys. Toks teisinio reguliavimo dėstymas vertintinas kaip perteklinis ir neatitinkantis teisės aktų glaustumo reikalavimo. Todėl projekto 251 straipsnio 2 dalyje atsisakytina 1 – 4 punktų paliekant vien nuorodą į įstatymo 22 straipsnio 2 dalį.
5. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 252 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Paskolos davėjo vienam vartojimo kredito gavėjui vienoje tarpusavio skolinimo platformoje suteiktų vartojimo kreditų bendra suma negali viršyti 500 eurų.“ Galiojančioje straipsnio redakcijoje yra 500 eurų apribojimas dvylikai mėnesių. Atsižvelgiant į siūlomo pakeitimo esmę ir į tai, kad pagal galiojančias įstatymo nuostatas vienoje tarpusavio skolinimo platformoje faktiškai suteiktų vartojimo kreditų bendra suma gali būti didesnė nei 500 eurų, įstatymą būtina papildyti taikymo nuostata, kaip siūloma nuostata turėtų būti taikoma tokiais atvejais.
6. Projekto 7 straipsnio 3 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 253 straipsnio 6 dalies nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 27 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad 6 dalies pirmojo sakinio nuostata galiotų laikinai, iki 2023 m. sausio 1 d., o nuo šios datos įsigaliotų antrojo sakinio nuostata, turi būti dėstomos dvi 6 dalies redakcijos, o įstatymo projekto pabaigoje turi būti nustatyta šių straipsnio dalių įsigaliojimo data.
7. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 253 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kai vartojimo kredito davėjas veikia kaip paskolos davėjas, draudžiama tarpusavio skolinimo platformos operatoriui šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytas pareigas ar dalį jų pavesti vykdyti šiam vartojimo kredito davėju.“ Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme neaptariami jokie atvejai, kai skolinimo platformos operatoriaus pareigos ar jų dalis galėtų būti pavedamos kitiems asmenims, todėl ši nuostatos dalis stokoja aiškumo ir teisinės logikos.
8. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 3 punkte įrašytina, kokios maksimalios trukmės gali būti šioje nuostatoje numatomas uždraudimas. Toks nuostatos turinio tikslinimas būtinas atsižvelgiant į tai, jog jis yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, todėl reguliavimas turi būti aiškus ir įtvirtintas įstatyme.
9. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje vietoje nuorodos į šio straipsnio 2 dalį įrašytina nuoroda į šio straipsnio 3 dalį.
10. Projekto 13 straipsniu siūloma pripažinti netekusiais galios įstatymo 29, 30, 31, 32, 33 straipsnius. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis 2013 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 73 dalimi, „teisės akto, kurį sudaro straipsniai, kiekvienas straipsnis keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios atskiru straipsniu”.
11. Projekto 14 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 331 straipsnio 1 punkto nuostata tikslintina, nurodant, kur turi būti viešai paskelbta jame nurodyta informacija.
12. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies esmėje, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis ir teisės akto glaustumo reikalavimu, po žodžio „skiria“ įrašytinas žodis „baudas“, o šios dalies 1 ir 2 punktuose brauktini žodžiai „baudą“.
13. Projekto 17 straipsniu siūloma pripažinti netekusiais galios keičiamo įstatymo 35, 36, 37 straipsnius. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis 2013 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 73 dalimi, „teisės akto, kurį sudaro straipsniai, kiekvienas straipsnis keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios atskiru straipsniu”.
14. Projekto 18 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnį ir nustatyti: „2. Vartotojų ginčai su vartojimo kredito davėju, vartojimo kredito tarpininku ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriumi nagrinėjami Lietuvos banko įstatyme nustatyta tvarka.“ Neaiškus nurodytos nuostatos santykis su projekto 1 straipsnyje dėstomu keičiamo įstatymo 212 straipsniu, nustatančiu vartojimo kredito davėjų klientų skundų (prašymų) nagrinėjimo tvarką.
15. Pažymime, jog atsižvelgiant į tai, kad įstatymas yra pildomas nauju reguliavimu, kurio iki šiol nebuvo, be to, toks naujas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, įstatymo projekto 19 straipsnis turėtų būti papildytas įstatymo taikymo nuostatomis. Atkreipiame dėmesį, kad nepapildžius įstatymo projekto jo taikymo nuostatomis būtų neaišku:
- pagal kokią procedūrą turėtų būti baigti nagrinėti pagal galiojančio įstatymo nuostatas gauti skundai (prašymai), kurių nagrinėjimo tvarką siūloma keisti įstatymo projekto 1 straipsniu;
- kokia tvarka turėtų būti taikomas įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo nuostatos asmenims, kurie pagal galiojantį reguliavimą gali užimti vadovaujančias pareigas ir kt.;
- kaip turėtų būti taikomas įstatymo projekto 6 straipsniu siūlomas įstatymo 252 straipsnio pakeitimas;
- pagal kokias taisykles turėtų būti apskaičiuojamos baudos už pažeidimus, padarytus iki įstatymo įsigaliojimo.
Privatinės teisės skyriaus vedėja,
pavaduojanti departamento direktorių, Daina Petrauskaitė
D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite@lrs.lt
L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected]
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis@lrs.lt