LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SKOLOS ĮSTATYMO NR. I-1508 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTo
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatinusios priežastys:
1) atsižvelgiant į tai, kad centrinės valdžios sektoriaus subjektų prisiimti skoliniai įsipareigojimai įskaičiuojami į valstybės skolą, pakeitimu siekiama sumažinti riziką dėl šių subjektų prisiimtų skolinių įsipareigojimų įtakos valstybės skolai ir valdžios sektoriaus balansui bei atitinkamai nustatyti kontrolės priemones (limitus). Kadangi šiuo metu centrinės valdžios sektoriaus subjektams nėra nustatyti skolinimosi limitai (o skolinantis valstybės vardu Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatomas grynasis skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas), atsiranda rizika, kad tokie subjektai prisiims skolinių įsipareigojimų, kurių bendra suma gali turėti nekontroliuojamos įtakos valstybės skolos dydžiui ir valdžios sektoriaus balansui;
2) atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos turi būti išmokamos per trumpą laiką, t. y. per 7 darbo dienas (buvo 20 darbo dienų) nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos, Įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad draudimo išmokos gavėjams būtų išmokamos laiku ir nebūtų poreikio keisti Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu nustatyto grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito, nes, įvykus draudžiamajam įvykiui, valstybė privalo išmokėti draudimo išmokas;
3) atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantija tarptautinei finansų institucijai – valstybės turtinis įsipareigojimas Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje, šios sutarties pagrindu pasirašytame susitarime arba Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytomis sąlygomis įvykdyti turtinius įsipareigojimus pagal tarptautinės finansų institucijos pasirašytas arba garantuotas paskolų, vertybinių popierių emisijos platinimo arba kitas skolinimo (skolinimosi) sutartis, jeigu tarptautinė finansų institucija arba trečiųjų šalių subjektai neįvykdo šiose sutartyse nustatytų įsipareigojimų arba įvykdo ne visus tokius įsipareigojimus, Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad tokie garantiniai įsipareigojimai į valstybės garantijų limitą neįtraukiami, nes atitinkami įsipareigojimai yra prisiimti atitinkama Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi arba ES teisės aktais.
4) atsižvelgiant į tai, kad sprendimą suteikti valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai Vyriausybė gali priimti, vadovaudamasi ne tik Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ar šių sutarčių pagrindu pasirašytais susitarimais arba kitais įstatymais, pakeitimu suvienodinamos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo nuostatas, siekiant aiškaus ir neabejotino teisinio pagrindo Vyriausybei priimti sprendimus dėl valstybės garantijos suteikimo tarptautinei finansų institucijai, vadovaujantis ir Europos Sąjungos teisės aktais, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimais ir (arba) su tuo susijusiomis sutartimis ar susitarimais. Pažymėtina, kad pagal Valstybės skolos įstatymo nuostatas valstybės garantijos tarptautinei finansų institucijai gali būti teikiamos pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimus ir (arba) su tuo susijusias sutartis ar susitarimus, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar šių sutarčių pagrindu su tarptautine finansų institucija pasirašytus susitarimus;
5) atsižvelgiant į tai, kad valstybės vardu gaunamų paskolų sutartis, su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu arba su išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusius arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus gali pasirašyti tik finansų ministras ir jo įgaliotas (-i) finansų viceministras (-ai), ir į tai, kad daugelis šių skolinimosi sandorių gali būti sudaromi pasitelkiant inovatyvias informacines sistemas, patys skolinimosi sandoriai vykdomi pagal atitinkamų metų skolinimosi strategiją iš anksto nustatytais grafikais, pakeitimu siekiama sumažinti operacinę riziką neuždelsti savalaikio ir efektyvaus skolinimosi valstybės vardu bei su tuo susijusių dokumentų pasirašymo, nes finansų ministras galės nustatyti ir įgalioti atsakingus valstybės tarnautojus pasirašyti dokumentus, kuriais patvirtinamos atitinkamais metais suplanuotos skolinimosi operacijos ir išvestinių finansinių priemonių sandoriai;
6) atsižvelgiant į tai, kad paskutinis valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinis rodiklis buvo paskelbtas 2015 metų I ketvirtį ir nuo to laiko valstybė nebesiskolina valstybės iždo vekseliais, šiuo metu nustatytas delspinigių dydis nebeatspindi valstybės skolinimosi kainos ir neatitinka situacijos rinkoje, pakeitimu siekiama peržiūrėti ir nustatyti tokias delspinigių už pavėluotą perskolinamos paskolos ar skolos grąžinimo sutartyse nustatytų turtinių įsipareigojimų vykdymą apskaičiavimo taisykles, kurios finansiniu ir ekonominiu aspektu labiau atitiktų palūkanų ir delspinigių esmę ir funkcijas, išlaikant principą, kad jų dydžiai turėtų atspindėti valstybės skolinimosi kaštus (už kiek valstybė gali pasiskolinti negautų pajamų sumą).
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento (direktorė Rasa Kavolytė, tel. 239 0270) Skolinimosi ir investavimo skyriaus vedėjas Edmundas Kiškis, tel. 239 0176, el. p. [email protected].
1. Galiojančiame Valstybės skolos įstatyme nėra nustatyta apribojimų centrinės valdžios sektoriaus subjektams (išskyrus Vyriausybę) prisiimti skolinius įsipareigojimus.
2. Valstybės skolos įstatyme nustatyta, kad Vyriausybės vertybinius popierius leidžia, paskolas valstybės vardu ima, valstybės garantijas teikia ir įsipareigojimus pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus prisiima Vyriausybė, laikydamasi įstatymuose nustatytų limitų, t. y. ir grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito.
3. Valstybės skolos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl ne didesnės kaip 12 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta paskolos, sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl paskolos arba ne nuosavybės vertybinių popierių (valstybės garantuojamų ne nuosavybės vertybinių popierių), naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti, ir sprendimą suteikti valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai priima Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ar šių sutarčių pagrindu pasirašytais susitarimais arba kitais įstatymais.
4. Valstybės skolos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės vardu gaunamų paskolų sutartys, su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu susiję dokumentai, išvestinių finansinių priemonių sandoriai ir kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai yra komerciniai susitarimai, kuriuos pasirašo finansų ministras arba jo įgaliotas (įgalioti) finansų viceministras (viceministrai).
5. Valstybės skolos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už pavėluotą perskolinamos paskolos ar skolos grąžinimo sutartyse nustatytų turtinių įsipareigojimų vykdymą šiose sutartyse nustatomi delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigių dydis apskaičiuojamas taikant praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Vyriausybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį, padidintą 10 procentinių punktų, padalytą iš 360.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad:
1. Centrinės valdžios sektoriaus subjektai (išskyrus Vyriausybę), turintys teisę skolintis, galėtų skolintis lėšų, platindami vertybinius popierius, pasirašydami paskolų sutartis ar prisiimdami kitus skolinius įsipareigojimus, laikydamiesi ministro, kurio valdymo srityje veikia subjektai, arba išimtiniais atvejais (kai subjektas nepatenka į ministro valdymo sritį) Vyriausybės nustatyto šių subjektų atitinkamų metų skolinimosi limito. Centrinės valdžios sektoriaus subjektų atitinkamų metų bendrą skolinimosi limitą Vyriausybės siūlymu nustatys Seimas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme. Vyriausybė Seimo nustatytą centrinės valdžios sektoriaus subjektų atitinkamų metų bendrą skolinimosi limitą paskirstys kiekvienam centrinės valdžios sektoriaus subjektui dėl 12 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta ar didesnės skolinimosi sumos ir, esant poreikiui, centrinės valdžios sektoriaus subjektams, kurie nepatenka į ministrų valdymo sritis, o likusią limito sumą – ministrams. Ministras, neviršydamas Vyriausybės jam paskirto skolinimosi limito, nustatys kiekvieno jo valdymo srityje veikiančio centrinės valdžios sektoriaus subjekto, turinčio teisę skolintis ir numatančio atitinkamais metais skolintis, atitinkamų metų skolinimosi limitą dėl mažesnės kaip 12 mln. eurų arba ekvivalentu kita valiuta skolinimosi sumos.
Priėmus Įstatymo projektą būtų sumažinta rizika dėl šių subjektų prisiimtų skolinių įsipareigojimų įtakos valstybės skolai ir atitinkamai nustatytos kontrolės priemonės (limitai).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo Įstatymo projektu nesuteikiama teisė centrinės valdžios sektoriaus subjektams skolintis valstybės vardu ir nėra nustatomi jų skolinimosi tikslai, nes šie subjektai skolinasi savo nuostatuose nustatytoms funkcijoms atlikti, ar speciali skolinimosi tvarka.
Šie subjektai yra valstybės įmonės, viešosios įstaigos, akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurios Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Eurostato išleistą ir nuolat atnaujinamą leidinį Valdžios sektoriaus deficito ir skolos vadovą, priskiriami atitinkamam instituciniam sektoriui. Kadangi dalis šių subjektų priskiriami centrinės valdžios sektoriaus subjektams, kurių prisiimami skoliniai įsipareigojimai įskaičiuojami į valstybės skolą, šiuo pakeitimu siekiama sukurti tik apsauginę kontrolės priemonę, nustatant atitinkamus limitus, kad tokių subjektų savarankiškai pasiskolintos sumos neturėtų reikšmingos įtakos bendram valstybės skolos dydžiui.
2. Vyriausybei skolinantis lėšų perskolinamoms paskoloms, naudojamoms Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytų indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų mokėjimui finansuoti, teikti pasiskolintų lėšų suma neįtraukiama į Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu nustatyto grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą, nes, įvykus draudžiamajam įvykiui, valstybė privalo išmokėti draudimo išmokas. Taip pat patikslinti valstybės perskolinamos paskolos sąvoką, nustatant, kad valstybės perskolinamos paskolos gali būti teikiamos ne tik iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, bet ir kitų valstybės piniginių išteklių. Tokiu atveju būtų užtikrintas valstybės perskolinamos paskolos suteikimas ir tuo atveju, jei būtų nepakankami valstybės vardu pasiskolintų lėšų likučiai, tačiau valstybės ižde būtų laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių (pvz., pajamų įplaukų). Kadangi Indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos turi būti išmokamos per 7 darbo dienas nuo draudžiamojo įvykio dienos, esant poreikiui keisti grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą, neliktų ir teorinės galimybės įvykdyti šių valstybės įsipareigojimų laiku. Nors vykdomų indėlių draudimo sistemos testavimų nepalankiausiomis sąlygomis metu papildomos skolinimosi valstybės vardu priemonės panaudojimas ne visada aktualus ir yra naudojamas vėliausiai, t. y. panaudojus indėlių draudimo fondo turtą, bankrutuojančio banko likvidų turtą, specialiąsias (ex post) įmokas, tačiau teoriškai gali susidaryti situacija, kai tokio skolinimosi poreikis bus, tačiau šiuo metu neįmanoma analizuoti ar įvertinti tokio poreikio objektyvaus dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad AB banko „Snoras“ bankroto atveju išmokoms mokėti buvo taikomas 20 darbo dienų terminas įsipareigojimams vykdyti, todėl buvo laiko pasikeisti reikiamus teisės aktus.
Pažymėtina, kad šiuo metu valstybės perskolinamos paskolos teikiamos tik iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, t.y. iš tarptautinių finansų institucijų (Europos investicijų bankas, Šiaurės investicijų bankas, Europos Tarybos vystymo bankas) suteiktų tikslinių paskolų lėšų. Ši nuostata būtų aktuali, jei tam tikru metu ir dėl didelio perskolinamos paskolos sumos poreikio nebūtų pakankami pasiskolintų lėšų likučiai. Valstybė savo skolinimosi poreikį finansuoja, naudodama įvairias skolinimosi priemones, o didesnes sumas skolinasi paprastai vieną ar 2 kartus per metus, todėl gali susidaryti situacija, kad suplanuotos perskolinamos paskolos išmokėjimo poreikis bus ankstesnis nei atitinkamų sumų pasiskolinimas rinkoje (tai ypač aktualu, jei prireiktų vykdyti įsipareigojimus pagal Indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą. Taip pat siūloma nustatyti, kad į valstybės garantijų limitą neįtraukiama valstybės garantijų tarptautinėms finansų institucijoms suma, nes tokie garantiniai įsipareigojimai ir jų dydžiai prisiimami Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje, šios sutarties pagrindu pasirašytame susitarime arba Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Europos Sąjungos sutartimi, Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo ar atitinkamų tarptautinių finansų institucijų steigimo sutartimis šalys prisiėmė įsipareigojimus, privalomus visoms šalims dėl atitinkamų priemonių įgyvenimo Europos Sąjungos mastu, pavyzdžiui:
· 2020 m. gegužės 19 d. rašytine procedūra priimto Tarybos reglamento (ES) 2020/672 Dėl Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti (SURE) sukūrimo, kuriuo buvo siekiama suteikti paveiktoms valstybėms narėms finansinę paramą susidūrus su staigiu viešųjų išlaidų, skirtų užimtumui išsaugoti, padidėjimu. SURE laikina visoms ES valstybėms narėms taikyta priemonė, pagal kurią parama buvo teikiama paskolų forma. Valstybės narės prisidėjo prie priemonės pateikdamos garantijas, padengiančias ES prisiimtą riziką. Valstybių narių įnašai teikiami neatšaukiamų, besąlyginių ir pagal pareikalavimą vykdomų garantijų forma, o santykinė kiekvienos valstybės narės atsakomybės dalis atitiko santykinę tos valstybės narės dalį bendroje ES bendrųjų nacionalinių pajamų sumoje;
· atsižvelgiant į Europos investicijų bankui direktorių valdybos 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą įsteigti COVID-19 garantijų fondą, kuris mobilizuotų daugiau nei 200 mlrd. eurų finansavimą ES valstybėms narėms, nukentėjusioms nuo COVID-19 sukeltos krizės, ES valstybės narės prisijungė prie COVID-19 garantijų fondo ir suteikė valstybės garantijas, kurių dydis buvo ne mažesnis nei valstybės narės kapitalo dalis EIB;
· įgyvendinant 2022 m. rugsėjo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo (ES) 2022/1628, kuriuo suteikiama išskirtinė makrofinansinė pagalba Ukrainai, bendras atidėjinių fondas sustiprinamas valstybių narių garantijomis ir specialiais atidėjiniais kai kuriems su Ukraina susijusiems finansiniams įsipareigojimams, kuriems suteikiamos garantijos pagal Sprendimą Nr. 466/2014/ES, ir iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2022/1201, 9 ir 10 straipsnius, Europos Komisijai buvo suteikta valstybės garantija išskirtinei makrofinansinei pagalbai Ukrainai pagal Sprendimą (ES) 2022/1628 teikti;
· atsižvelgiant į Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko steigimo sutartį ir Pasaulio banko vykdomosios valdybos 2022 m. birželio 7 d. sprendimą pritarti skubiosios paramos viešųjų paslaugų tęstinumui Ukrainoje užtikrinti paskolos projektui, Tarptautiniam rekonstrukcijos ir plėtros bankui buvo suteikta valstybės garantija dėl paskolos, teikiamos iš nuosavų išteklių pagal skubiosios paramos viešųjų paslaugų tęstinumui Ukrainoje užtikrinti.
3. Sprendimą suteikti valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai Vyriausybė galėtų priimti, vadovaudamasi ne tik Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ar šių sutarčių pagrindu pasirašytais susitarimais arba kitais įstatymais, bet ir Europos Sąjungos teisės aktais, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimais ir (arba) su tuo susijusiomis sutartimis ar susitarimais. Šiuo pakeitimu būtų suvienodintos Valstybės skolos įstatymo nuostatos, siekiant aiškaus ir neabejotino teisinio pagrindo Vyriausybei priimti sprendimus dėl valstybės garantijos suteikimo tarptautinei finansų institucijai. Pažymėtina, kad pagal Valstybės skolos įstatymo nuostatas valstybės garantijos tarptautinei finansų institucijai gali būti teikiamos pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimus ir (arba) su tuo susijusias sutartis ar susitarimus, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar šių sutarčių pagrindu su tarptautine finansų institucija pasirašytus susitarimus. Kartu siekiama patikslinti valstybės garantijos sąvokos turinį ir suvienodinti jį su valstybės garantijos tarptautinei finansų institucijai ir valstybės garantijos už garantijų instituciją sąvokų turiniu, numatant, kad valstybės garantija garantuojama ne tik skolos suma ir palūkanos, bet ir kiti turtiniai įsipareigojimai pagal valstybės garantuojamų paskolų sutartis ir valstybės garantuojamų ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo dokumentus, jeigu valstybės garantuojamas skolininkas neįvykdo šiose sutartyse ar dokumentuose nustatytų įsipareigojimų arba įvykdo ne visus tokius įsipareigojimus. Tokiu būdu būtų išspręsti praktiniai valstybės garantijos priimtinumo tarptautinėms finansų institucijoms ir kitiems kreditoriams aspektai, kai kreditoriui priimtina garantija, kuri užtikrintų skolos sumą, palūkanas, delspinigius, sutarties nutraukimo, išankstinio refinansavimo mokesčius ar kitus skolininko prisiimtus, bet neįvykdytus įsipareigojimus.
4. Valstybės vardu gaunamų paskolų sutartys, su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu susiję dokumentai, išvestinių finansinių priemonių sandoriai ir kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai būtų pasirašomi finansų ministro nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad skolinimasis valstybės vardu būtų vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytų limitų ir Vyriausybės nustatytos tvarkos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad daugelis šių skolinimosi sandorių gali būti sudaromi pasitelkiant inovatyvias informacines sistemas, patys skolinimosi sandoriai vykdomi pagal atitinkamų metų skolinimosi strategiją iš anksto nustatytais grafikais ir siekiant sumažinti operacinę riziką neuždelsti savalaikio ir efektyvaus skolinimosi valstybės vardu bei su tuo susijusių dokumentų pasirašymo, numatoma galimybė reikiamus dokumentus pasirašyti finansų ministro nustatyta tvarka.
5. Už pavėluotą perskolinamos paskolos ar skolos grąžinimo sutartyse nustatytų turtinių įsipareigojimų vykdymą šiose sutartyse nurodomi delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigiams apskaičiuoti taikomas Finansų ministerijos interneto svetainėje paskelbtas delspinigių dydis, kuris apskaičiuojamas pagal šią formulę (apvalinant iki trijų skaičių po kablelio):
D = (VP + 7 %) / 360, kur:
D – delspinigių dydis (procentais);
VP – praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinės darbo dienos Vyriausybės vertybinio popieriaus, kurio išpirkimo laikotarpis artimiausias 12 mėnesių laikotarpiui, pelningumas procentais antrinės vertybinių popierių apyvartos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, rinkoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad taikant esamą apskaičiavimo taisyklę ((0,05 proc. + 10 proc.) / 360 = 0,028 proc.) ir siūlomą naują, 2024 metų I ketvirčio duomenimis, apskaičiavimo taisyklę ((3,619 proc. + 7 proc.) / 360 = 0,029 proc.), delspinigių dydis šiuo metu yra tapatus, tačiau siekiama turėti valstybės skolinimosi kaštus atitinkantį delspinigių dydį ir besikeičiant rinkos palūkanų normoms. Naujos delspinigių apskaičiavimo taisyklės įsigaliojimą siūloma nustatyti nuo liepos 1 d., kad būtų tinkamai pasirengta naujos taisyklės taikymui, naudojant aktualius 2024 metų II ketvirčio duomenis.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai
Įstatymo projektas neturės reikšmingos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projektu keičiamos sąvokos įvertintos ir suderintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas.
12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai
Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme bus nustatomas centrinės valdžios sektoriaus subjektų bendras skolinimosi limitas.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Patvirtinus Įstatymo projektą, papildomų lėšų poreikio nenumatoma.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados
Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Centrinės valdžios sektorius“, „delspinigiai“.