2018-05-16

PASIŪLYMAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 STRAIPSNIŲ

IR V SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO, 36 IR 37 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34¹, 34² IR 34³ STRAIPSNIAIS PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI

NR. XIIIP-793(3)

 

Siūloma keisti

 

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

26

2

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

        Įstatymo projekte siūloma pakeisti įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, taip panaikinant anksčiau galiojusį principą, vadovaujantis Civiliniu kodeksu sudarant sutartis tarp Sveikatos priežiūros įstaigų ar vaistinių ir teritorinių ligonių kasų.

        Siūloma palikti iki šiol galiojusį principą vadovautis Civilinio kodekso nuostatomis, kadangi Civilinio kodekso 6 knygos 2-oje dalyje yra įtvirtinti visi sutarčių teisės fundamentalūs principai ir tai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis turi būti sudaromos sutartys Lietuvos Respublikoje.

 

Pasiūlymas: Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį:

                  “2. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atsižvelgus į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. “ 

 

34¹

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

5

Argumentai:

        Įstatymo projekte siūloma papildyti įstatymą 34¹ straipsniu, kurio 1 dalies 5 punktas įtvirtintų galimybę Institucijoms nutraukti sutartį dalimi arba visa apimtimi.

       Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte yra aiškiai išvardinti institucijų sprendimai, tačiau nėra įvardintų pažeidimų, kurie užtrauktų konkrečią atsakomybę, darytina prielaida, kad Institucijos laisvai gali pasirinkti bet kurią poveikio priemonę nustačius pažeidimą. Atsižvelgiant, kad gydymo įstaigų ir vaistinių veikla tiesiogiai priklauso nuo sutarties dėl valstybės kompensuojamų paslaugų teikimo ar vaistų išdavimo bei sveikatos paslaugų prieinamumas yra Konstitucinė piliečių teisė, siūloma poveikio priemonė stabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto už visas asmens sveikatos paslaugas ir vaistus reikštų radikalų gydymo įstaigų ir vaistinių veiklos sutrikdymą.

            Taip pat, įstatymo projekte siekiama taikyti šią priemonę nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimus, todėl nustačius bet kokį, net ir pacientų saugai neturintį įtakos teisės akto nesilaikymą, būtų galimybė Institucijai taikyti poveikio priemonę – visų kompensuojamų paslaugų ar visų kompensuojamų vaistų teikimą gyventojams.

         Atsižvelgiant sutartinio susitarimo pobūdžio jautrumą gyventojų sveikatai, siūloma, kad nustačius grubius teisės aktų nesilaikymo atvejus teikiant konkrečią sveikatos priežiūros paslaugą būtų sustabdomas mokėjimas iš PSDF ne už visas įstaigų teikiamas paslaugas ar išduodamus vaistus, o už būtent tą paslaugą, kurios teikimo metu buvo nesilaikoma teisės aktuose nustatytų normų.

 

Pasiūlymas: Pakeisti 34¹ straipsnio 1 dalies 5 punktą:

        5) sprendimą sustabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už visas arba dalį už konkrečią asmens sveikatos priežiūros paslaugųą ar vaistų, kai nustatomi grubūs įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai suteikiant konkrečias paslaugas ar išduodant vaistus.“

 

34¹

 

 

 

 

 

9

 

Argumentai:

         Įstatymo projekte siūloma papildyti įstatymą 34¹ straipsniu, kurio 9 dalis nustato Institucijos priimtų individualių administracinių aktų nesutikimo principą.

        Suteikiant teisėkūros imperatyvinių principų kaip aiškumo ir konkretumo, straipsnyje nėra reikalo nurodyti administracinės bylų teisenos įstatymo nustatytų principų, todėl nuostata, kad sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo laikytinas pertekliniu, kadangi pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą tvarką ši nuostata galiojo visų sutarčių apimtyje.

 

Pasiūlymas: Pakeisti 34¹ straipsnio 9 dalį:

       „9. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų individualūs administraciniai aktai  gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, jei teismas nenustato kitaip.“

36

 

 

 

 

 

Argumentai:

         Įstatymo projekte siūloma išbraukti 36 straipsnį, kuris reglamentuoja teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos veiklą.

         Taikinimo komisijos veikla grindžiama kolegialumo, skaidrumo, nešališkumo, teisėtumo, sąžiningumo ir viešumo principais. Taikinimo komisija gali spręsti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir TLK ginčus dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis ir sveikatos priežiūros sutarčių vykdymo.

         Siūlytinas TLK taikinimo komisijos išsaugojimas, kaip organo, kuris geba vertinti kylančius ginčus tarp sutarties šalių, taip siekiant dalį kilusių ginčų išspręsti taikinimo komisijos lygmenyje neapkraunant teismo instancijos.

 

Pasiūlymas: Papildyti 36 straipsnį:

“1. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją iš keturių asmenų 4 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Vienas komisijos narys turi atstovauti pacientų asociacijoms, veikiančioms teritorinės ligonių kasos teritorijoje. Ši komisija sprendžia ginčus tarp draudžiamųjų sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir teritorinės ligonių kasos dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo. ir sveikatos priežiūros sutarčių vykdymo. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, komisijos pirmininko balsas yra lemiamas.

2. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai.“

 

 

 

 

Teikia

 

Seimo nariai                       Antanas Matulas

                                            Remigijus Žemaitaitis