 |
|
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai El. p. [email protected]
Lietuvos saugios laivybos administracijai El. p. [email protected]
Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui Vitalijui Gailiui El. p. Vitalijus.Gailius@lrs.lt
Asociacijai ,,Lietuvos buriuotojų sąjunga“
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|
||||
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ SPECIALISTŲ IR LAIVAVEDŽIŲ IR BURINIŲ JACHTŲ LAIVAVEDŽIŲ RENGIMO, KOMPETENCIJOS ĮGIJIMO, EGZAMINAVIMO, KVALIFIKACIJOS DOKUMENTŲ IŠDAVIMO, GALIOJIMO SUSTABDYMO IR PANAIKINIMO, MOKYMO ĮSTAIGŲ AKREDITAVIMO
2016 m. spalio 14 d. Nr. 4-01-7702
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis savo iniciatyva atlikome teisės aktų, reglamentuojančių vidaus vandenų transporto priemonių specialistų ir motorinių pramoginių laivų ir burinių jachtų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir egzaminavimo atlikimo, kvalifikacijos dokumentų išdavimo, mokymo įstaigų akreditavimo bei kontrolės tvarką, antikorupcinį vertinimą:
1) Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 18 straipsnio 3 dalies ir 19 straipsnio 4 dalies;
2) Vidaus vandenų transporto specialistų ir motorinių pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacijos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V-14, (toliau – Egzamino organizavimo tvarka);
3) Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto specialistų laipsnių diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 3-479 (toliau – Dirbančių laivuose specialistų diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo tvarka);
4) Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 3-32(1.5 E) (toliau – Laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo nuostatai);
5) Mokymo įstaigų, rengiančių vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius, akreditavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 3-501 (toliau – Mokymo įstaigų akreditavimo nuostatai);
6) Burinių jachtų įgulų narių diplomavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2001 m. (suderintos su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija)[1] (toliau – Burinių jachtų įgulų narių diplomavimo taisyklės);
7) Kvalifikacinių komisijų sudarymo ir darbo aprašo, patvirtinto Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento 2016-02-23[2] (toliau – Kvalifikacinių komisijų veiklos aprašas).
Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad teisės aktų nuostatos reguliuoja visuomeninius santykius, susijusius su ūkinės veiklos, kuriai vykdyti reikalingas valstybės institucijų leidimas, subjektų kvalifikacijos ir dalykinės reputacijos reikalavimų nustatymu, panaikinimu. Taip pat nustatyta, kad:
- Kodekso 19 straipsnio 4 dalies nuostata sudaro išskirtines sąlygas Lietuvos buriuotojų sąjungai (toliau – LBS) nustatyti burinių jachtų laivavedžių diplomų ir kitų pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką, nenustatant minėtų dokumentų išdavimo kontrolės.
- Išplečiami LBS kvalifikacinės komisijos įgaliojimai dėl burinių jachtų laivavedžių kvalifikacijos pažeminimo ar laikino atėmimo, nuobaudų taikymo.
- Vidaus vandenų transporto priemonių specialistų (toliau – specialistai) ir motorinių pramoginių laivų laivavedžių (toliau – laivavedžiai) praktinio vairavimo egzaminas niekaip nekontroliuojamas.
- Nėra reglamentuota specialistų ir laivavedžių, burinių jachtų laivavedžių kvalifikacijos dokumentų išdavimo skubos tvarka.
- Nenustatyti specialistų ir laivavedžių, burinių jachtų laivavedžių kvalifikacijos dokumentų išdavimo terminai.
- Nereglamentuojama burinių jachtų laivavedžių egzaminavimo tvarka.
Atlikę minėtų teisės aktų antikorupcinį vertinimą ir siekdami panaikinti sąlygas korupcijos rizikai atsirasti, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Dėl mokymo įstaigų akreditavimo
1.1. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą[3] mokymo įstaigų, norinčių rengti vidaus vandenų transporto priemonių specialistus (toliau – specialistai) ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius (toliau – laivavedžiai), akreditavimą vykdo Administracija pagal Susisiekimo ministerijos nustatytus reikalavimus mokymo įstaigai, mokymo programos mokytojų ir laivo praktinio vairavimo instruktorių kvalifikacijai. Administracija taip pat priima sprendimus atsisakyti akredituoti mokymo įstaigą arba naują mokymo programą, sustabdyti mokymo įstaigos akreditavimo galiojimą ir (ar) panaikinti jo galiojimo sustabdymą, sustabdyti mokymo programos vykdymą, panaikinti mokymo programos vykdymo sustabdymą arba panaikinti mokymo programą, panaikinti mokymo įstaigos akreditavimo galiojimą.
Nustatyta, kad tam tikrais atvejais laivo praktinio vairavimo instruktoriai vykdo baigiamąjį laivavedžių kompetencijos praktinio vairavimo egzaminavimą[4], tačiau jiems nekeliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, kaip Administracijos egzaminuotojui[5]. Siekdami užtikrinti, kad laivavedžių kompetencijos praktinio vairavimo egzaminavimą vykdytų sąžiningi ir korupcijai atsparesni asmenys ir kad vidaus ir jūros vandenyse motorinius pramoginius laivus valdytų mokantys vairuoti ir turintys praktinių vairavimo įgūdžių ir gebėjimų laivavedžiai, siūlome nustatyti laivo praktinio vairavimo instruktoriams nepriekaištingos reputacijos reikalavimus įtraukiant ir nuteisimą už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.
1.2. Mokymo įstaigų akreditavimo nuostatų 12 punkte nustatyta, kad ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų ir duomenų gavimo, Administracijos nustatyta tvarka sudaroma Akreditavimo komisija, kuri per 15 darbo dienų nuo šios komisijos sudarymo patikrina konkrečios mokymo įstaigos pasiruošimą rengti atitinkamos kategorijos specialistus ir laivavedžius. Remdamasi patikrinimo rezultatais, Akreditavimo komisija surašo aktą Administracijos direktoriui, teikdama pasiūlymus dėl mokymo įstaigos ar mokymo programos akreditavimo. Pažymėtina, kad nėra nustatyta Akreditavimo komisijos sudėties sudarymo ir veiklos nuostatų, todėl negalime įvertinti Akreditavimo komisijos veiklos, siekiant nustatyti, ar šios komisijos priimami sprendimai, teikiant pasiūlymus dėl mokymo įstaigos ar mokymo programos akreditavimo, nėra formalūs ir ar juos nepriima vienas ir tas pats asmuo – Administracijos direktorius. Taip pat nėra viešinama Akreditavimo komisijos sudėtis. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir Akreditavimo komisijos veiklos skaidrumo, siūlome nustatyti Akreditavimo komisijos veiklos darbo reglamentą bei viešinti jos sudėtį.
1.3. Mokymo įstaigų akreditavimo nuostatų 16 punkte nustatyta, kad mokymo įstaiga, siekianti pakeisti mokymo klasę, pakeisti ar naudoti dar vieną treniruoklį ar laivą, įdarbinti kitą mokytoją ar laivo praktinio vairavimo instruktorių, pateikia Administracijai prašymą ir atitinkamus dokumentus. Administracija per 10 darbo dienų nuo prašymo ir atitinkamų dokumentų gavimo jį išnagrinėja, priima sprendimą leisti arba atsisakyti leisti vykdyti prašyme nurodytus pakeitimus ir apie tai informuoja mokymo įstaigą. Teisinis reguliavimas nenustato pagrindų, kuriems esant priimamas vienas iš minėtų sprendimų, taip suteikdamas diskrecijos teisę Administracijai vienodoje situacijoje skirtingoms mokymo įstaigoms priimti skirtingus sprendimus, tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir priimamų sprendimų skaidrumo, siūlome aiškiai nustatyti, kokiais atvejais atsisakoma leisti mokymo įstaigai vykdyti prašyme nurodytus pakeitimus.
1.4. Mokymo įstaigų akreditavimo nuostatų 20 ir 21 punktai nustato, kad Administracija, nustačiusi, kad mokymo įstaiga pažeidžia šių nuostatų reikalavimus, turinčius įtakos visam mokymo procesui ar neturinčius įtakos visam mokymo procesui, o tik atskiroms mokymo programoms, įspėja mokymo įstaigą apie galimą mokymo įstaigos ar akreditavimo galiojimo ar mokymo programos vykdymo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo terminą, per kurį nustatyti pažeidimai turi būti pašalinti. Teisinis reguliavimas nenustato maksimalios termino ribos pažeidimui pašalinti, tai padidina korupcijos pasireiškimo riziką, kadangi padidėja galimybė galimiems nepagrįstiems susitarimams tarp mokymo įstaigos ar asmens ir patikrinimą atliekančio Administracijos tarnautojo nustatant palankesnį pažeidimų pašalinimo terminą. Siekdami priimamų sprendimų skaidrumo ir galimybių piktnaudžiauti panaikinimo, siūlome nustatyti maksimalią termino ribą pažeidimui pašalinti. Tai nebūtų leista mokymo įstaigoms nepagrįstai ilgai šalinti pažeidimus, norint nutolinti mokymo įstaigos akreditavimo galiojimo ar mokymo programos vykdymo sustabdymą.
2. Dėl vidaus vandenų transporto priemonių specialistų ir motorinių pramoginių laivų laivavedžių egzaminavimo
Egzamino organizavimo tvarkoje[6] nustatyta, kad specialistų ir laivavedžių egzaminavimą sudaro dvi dalys: teorija ir praktinis vairavimas. Kompiuteriu laikomas teorijos egzaminas vykdomas Administracijoje pagal Administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos parengtą teorijos egzaminų klausimyną. Patalpoje, kur vyksta teorijos egzaminas, gali būti egzaminuotojas, egzaminuojamieji, vertėjas (-ai) ir kvalifikacijos suteikimo komisijų nariai[7], kai laikomas vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos egzaminas, kiti asmenys – Administracijos direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo sprendimu. Teorijos egzamino eiga fiksuojama skaitmeniniu vaizdo įrašu. Baigiamasis praktinis vairavimo egzaminavimas, kurį gali stebėti Administracijos paskirtas darbuotojas, vykdomas mokymo įstaigose. Specialistų kvalifikacijos dokumentai perduodami kvalifikacijos suteikimo komisijai (toliau – kvalifikacijos komisija), kuri priima sprendimą dėl suteiktos ar nesuteiktos kvalifikacijos tai pažymint egzaminų protokoluose.
Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir laivavedžių ir specialistų egzaminavimo proceso skaidrumo, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
2.1. Teisinis reguliavimas yra netikslus, nes aiškiai nenustato:
- kokie asmenys privalo dalyvauti teorijos egzaminavimo metu, o kokiais atvejais gali dalyvauti ,,kiti asmenys“, kurių dalyvavimas priklauso nuo Administracijos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimo;
- ar visais atvejais specialisto laipsnio kvalifikacijos egzamino metu dalyvauja kvalifikacijos komisijos nariai, koks narių skaičius dalyvauja[8];
- kokiais atvejais teorijos egzamino metu dalyvauja kiti asmenys be egzaminuojamojo ir egzaminuotojo, nefiksuojant egzamino[9] – dviejų egzaminuotojų.
2.2. Rengiant teorijos egzaminų klausimyną sudaroma komisija, kurios sudėtis, jos narių skaičius ir veikla nereglamentuota, todėl neaišku, kokie asmenys realiai sudaro šią komisiją. Ar dalyvauja klausimyno sudaryme asmenys, nuo kurių priklauso egzamino išlaikymo rezultatas.
2.3. Praktinio vairavimo egzamino vykdymas nefiksuojant jokiomis garso ir vaizdo įrašymo priemonėmis bei nedalyvaujant stebėtojams laikytinas korupcijos rizikos veiksniu. Teisinis reguliavimas suteikia galimybę dalyvauti stebėtojui, tačiau stebėtojo dalyvavimas priklauso nuo Administracijos direktoriaus sprendimo. Nėra aiškūs atvejai, nuo kurių priklauso Administracijos direktoriaus paskyrimas stebėti praktinio vairavimo egzaminą.
2.4. Praktinio vairavimo egzamino metu tikrinami ir vertinami egzaminuojamojo įgūdžiai ir gebėjimai saugiai valdyti motorinį pramoginį laivą. Tačiau nėra reglamentuojami kriterijai, pagal kuriuos vertinami egzaminuojamojo įgūdžiai ir gebėjimai saugiai valdyti motorinį pramoginį laivą, o nustatyti tik abstraktūs praktinio vairavimo egzamino nutraukimo atvejai.
2.5. Specialistų kvalifikacijos suteikimas priklauso nuo kvalifikacijos komisijos sprendimo, nepriklausomai nuo to, ar yra išlaikyti teorijos ir praktinio vairavimo egzaminai. Kyla klausimas, kokiais atvejais komisija nesuteikia specialistui kvalifikacijos, jei yra išlaikyti abu egzaminai ir pateikti tinkami dokumentai. Ar nebūtų tikslinga tikrinti pretendentų pateiktus dokumentus iki egzamino laikymo, siekiant nustatyti, ar pretendentas atitinka siekiamai kvalifikacijai keliamus reikalavimus ir tik po to leisti laikyti egzaminą, už kurį mokama valstybės rinkliava. Taip pat neaiški atskirų kvalifikacijos komisijų[10] veikla, priimamų sprendimų kvorumas ir abiejų kvalifikacijos komisijų paskirtis, funkcijos, kai jas sudaro tie patys Administracijos tarnautojai.
2.6. Teisinis reguliavimas nereglamentuoja teorijos egzamino eigos užfiksuoto skaitmeninio vaizdo įrašo saugojimo tvarkos ir terminų.
2.7. Kodekso 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad specialistus ir laivavedžius egzaminuoja ir specialisto laipsnio diplomus, diplomų patvirtinimus, kvalifikacijos liudijimus, laivavedžio kvalifikacijos liudijimus, tarptautinius kvalifikacijos liudijimus ir šių dokumentų dublikatus susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda Lietuvos saugios laivybos administracija. Pažymime, kad pagal egzamino organizavimo tvarką Administracija egzaminuoja tik teorijos klausimais, o praktinio vairavimo klausimais egzaminuoja mokymo įstaiga.
Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, skaidresnės egzaminų eigos, siūlome nustatyti:
- Aiškius atvejus, kada ir kokie asmenys dalyvauja stebint teorijos ir praktinio vairavimo egzaminus, detalizuoti sąvoką ,,kiti asmenys“.
- Praktinio vairavimo egzamino fiksavimą garso ir vaizdo priemonėmis.
- Garso ir vaizdo įrašo saugojimo tvarką ir terminus.
- Teorijos egzaminų klausimyną rengiančios komisijos sudėtį, narių skaičių.
- Kvalifikacijos komisijos veiklos nuostatus.
- Kriterijus ar atvejus, į kuriuos atsižvelgia kvalifikacijos komisijos, priimdamos sprendimus dėl kvalifikacijos suteikimo ar nesuteikimo specialistams, išlaikiusiems teorijos ir praktinio vairavimo egzaminus.
- Egzaminuojamojo praktinio vairavimo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijus.
- Suderinti Kodekso ir Egzamino organizavimo tvarkos nuostatas dėl specialistų ir laivavedžių egzaminavimo subjektų.
3. Dėl motorinių pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacijos dokumentų išdavimo
Galiojantis teisinis reguliavimas[11] nustato, kad kompetenciją atitinkantis kvalifikacijos liudijimas ar tarptautinis kvalifikacijos liudijimas asmeniui išduodamas per 10 darbo dienų nuo siekiamos įgyti kompetencijos egzaminų (teorijos ir, jeigu numatyta, praktinio vairavimo) išlaikymo dienos ir galioja 10 metų nuo išdavimo dienos. Teisinis reguliavimas nenustato galimybės skubos tvarka gauti kvalifikacijos liudijimą ar tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, todėl sudaroma galimybė neteisėtiems susitarimams tarp Administracijos darbuotojo, kuris atsakingas už dokumentų išdavimą, ir asmenų, kurie nori gauti greičiau minėtus dokumentus.
Siekdami teisinio reguliavimo skaidrumo ir galimybės piktnaudžiauti panaikinimo, siūlome sudaryti sąlygas asmenims, siekiantiems skubiai gauti kvalifikacijos liudijimą ar tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, gauti minėtą administracinę paslaugą skubos tvarka – sumokėjus papildomą valstybinę rinkliavą.
3. Dėl vidaus vandenų transporto specialistų laipsnių ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo
3.1. Dirbančių laivuose specialistų diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo tvarka[12] nustato, kad specialisto laipsnio diplomus ir diplomų patvirtinimus bei kvalifikacijos liudijimus, naujus minėtus dokumentus pasibaigus jų galiojimo, galiojimo sustabdymo laikui, jų dublikatus išduoda ir panaikina Administracija. Teisinis reguliavimas sudaro galimybę Administracijos darbuotojams piktnaudžiauti (nepagrįstai prailginti laiką) išduodant specialisto laipsnio diplomus ir diplomų patvirtinimus bei kvalifikacijos liudijimus ar juos panaikinant, kadangi nereglamentuoja minėtų dokumentų išdavimo ir panaikinimo terminų. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir skaidrumo, galimybės piktnaudžiauti panaikinimo, siūlome nustatyti minėtų dokumentų išdavimo terminus.
3.2. Dirbančių laivuose specialistų diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo tvarkos 69 punkte nustatyta, kad šioje tvarkoje nustatytais atvejais specialisto laipsnio diplomo ar kvalifikacijos liudijimo galiojimas gali būti sustabdytas Administracijos direktoriaus sprendimu. Teisinis reguliavimas suteikia galimybę Administracijos direktoriui nestabdyti minėtų dokumentų galiojimo teisės akte nustatytais atvejais[13], tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Siekdami skaidresnio sprendimų priėmimo, siūlome panaikinti Administracijos direktoriui suteiktą diskrecijos teisę priimant sprendimus dėl specialisto laipsnio diplomo ar kvalifikacijos liudijimo galiojimo sustabdymo. Taip pat siūlome nustatyti galimybę gauti minėtus dokumentus skubos tvarka nustatant administracinės paslaugos valstybės rinkliavą.
3.3. Kodekso 18 straipsnis 3 dalis nustato, kad specialisto laipsnio diplomus, diplomų patvirtinimus, kvalifikacijos liudijimus ir šių dokumentų dublikatus susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda Lietuvos saugios laivybos administracija. Pažymime, kad šioje teisės normoje nėra įtvirtinta elgesio taisyklė, kuri įgaliotų Administraciją sustabdyti specialisto laipsnio diplomų ar kvalifikacijos liudijimų galiojimą ar juos panaikintų. Todėl manome, kad Dirbančių laivuose specialistų diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo tvarkoje nustatyta Administracijos direktoriaus teisė stabdyti specialisto laipsnio diplomų ar kvalifikacijos liudijimų galiojimą ar juos panaikinti neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose įtvirtintų įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principų ir Kodekso 18 straipsnio 3 dalies nuostatų[14]. Siūlome tikslinti Dirbančių laivuose specialistų diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo tvarkos nuostatas ar Susisiekimo ministerijai siūlome inicijuoti Kodekso18 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl teisės suteikimo stabdyti specialisto laipsnio diplomų ar kvalifikacijos liudijimų galiojimą ar juos panaikinti.
4. Dėl burinių jachtų laivavedžių diplomavimo
4.1. Pagal Kodekso 18 straipsnio 3 dalį visų vidaus vandenų transporto priemonių specialistų ir laivavedžių, išskyrus burinių jachtų laivavedžių, kvalifikacijos suteikimą ir dokumentų išdavimą vykdo Administracija, imdama Vyriausybės nustatytą rinkliavą. Pagal Kodekso 19 straipsnio 4 dalį nustatyti burinių jachtų laivavedžių diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką valstybė delegavo vienai konkrečiai LBS, o minėtų dokumentų išdavimą – LBS patvirtintai kvalifikacinei komisijai.
Pagal burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisykles ir Kvalifikacinių komisijų veiklos aprašą burinių jachtų laivavedžių kvalifikaciją suteikia LBS ir LBS klubų ar miestų (toliau – regioninės)[15] kvalifikacinės komisijos, kurias tvirtina LBS Taryba. Kvalifikacinės komisijos egzaminuoja, laikinai pažemina (nuo 1 iki 3 metų) ar atima (iki 5 metų) kvalifikacijos laipsnius už ,,grubius saugaus plaukiojimo reikalavimo pažeidimus“, peratestuoja, jei buvo atimtas diplomas ir bausmės laikas buvo pasibaigęs, diplomų veikimą stabdo 10 metų, jei atsisakoma pateikti diplomą laikinai pažeminus ar atėmus kvalifikaciją. Regioninės kvalifikacinės komisijos sprendimai skundžiami LBS kvalifikacinei komisijai, o jos priimti sprendimai – LBS Tarybai. LBS valdyba, kvalifikacinių komisijų teikimu išduoda diplomus ir veda jų apskaitą. LBS ir regioninės kvalifikacinės komisijos gali dirbti ir egzaminuoti kandidatus, jei susirenka ne mažiau kaip 3 jos nariai įskaitant pirmininką.
Nustatyta, kad šiuo metu galiojančių LBS ir kai kurių regioninių kvalifikacinių komisijų nariai yra tie patys asmenys[16]. Vilniaus ir Kauno regiono kvalifikacines komisijas, be kitų narių, sudaro net 3 nariai, kurie yra LBS kvalifikacinės komisijos nariai. Galima situacija, kai tie patys nariai, būdami LBS kvalifikacinės komisijos nariais, nagrinėja vėliau apskųstus savo priimtus sprendimus ir turi lemiamą balsų daugumą.
Manome, kad toks nustatytas teisinis reguliavimas sudaro galimybę korupcijos veiksniams pasireikšti, nes:
4.1.1. Sudaro išskirtines sąlygas pramoginės laivybos srityje veikiantiems subjektams ir užkerta kelią kitoms asociacijoms[17] ar asmenims, kurie nėra Lietuvos buriuotojų sąjungos nariai[18], vykdyti burinių jachtų laivavedžių dokumentų išdavimą ir imti už tai mokestį.
4.1.2. Teisinis reguliavimas suteikia galimybę interpretuoti nuostatas dėl reikiamo dokumento turėjimo valdant burines jachtas savo nuožiūra, kadangi burinė jachta yra pramoginis laivas, varomas tiek pakeltomis burėmis, tiek motoriniu varikliu, todėl neaišku, ar LBS išduoti kvalifikacijos pažymėjimai ir liudijimai suteikia teisę valdyti motorinę burinę jachtą, ar valdant motorinę burinę jachtą reikia gauti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą, kurį išduoda Administracija.
4.1.3. Nagrinėjami apskųsti savo pačių priimti sprendimai.
4.1.4. Regioninės kvalifikacinės komisijos laikinai pažemina (nuo 1 iki 3 metų) ar LBS kvalifikacijos komisija atima (iki 5 metų) kvalifikacijos laipsnius už ,,grubius saugaus plaukiojimo reikalavimo pažeidimus“, taiko nuobaudas (stabdo 10 metų diplomų veikimą), taip pat sudaro burinių jachtų laivavedžių mokymo programas ir egzaminų klausimus, egzaminuoja, nors valstybė tokios teisės jiems nesuteikė.
4.1.5. Nereglamentuojama kvalifikacinių komisijų narių dalyvavimo trukmė ir rotacija, todėl dėl susiformavusių per ilgą laiką neformalių santykių gali būti priimami neskaidrūs sprendimai.
4.1.6. Nenustatytas kvalifikacinių komisijų narių nusišalinimas tais atvejais, kai egzaminuojami ir priimami sprendimai dėl kvalifikacijų suteikimo komisijose dalyvaujančių narių artimiems giminaičiams ar su jais susijusiems asmenims.
4.1.7. Nenustatyta burinių jachtų laivavedžių egzaminavimo tvarka, jos eiga.
4.1.8. Nenustatyta išimtinai LBS deleguotos viešo administravimo funkcijos (burinių jachtų laivavedžių diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų išdavimas) kontrolė bei ją kontroliuojantys subjektai.
4.2. Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės yra norminio pobūdžio teisės aktas, nustatantis bendrojo elgesio taisykles, skirtas tam tikrai asmenų grupei. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje[19] laikomasi nuostatos, jog jei norminis teisės aktas nebuvo tinkamai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, jis savaime yra negaliojantis ir negali būti taikomas praktikoje. Pažymime, kad 2001 m. LBS patvirtintos taisyklės skelbiamos LBS svetainėje[20] ir nebuvo paskelbtos teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat iš paskelbtų taisyklių nėra aišku, kokia data jos buvo patvirtintos ir ar buvo keistos jų teisės nuostatos. LBS svetainėje yra paskelbtas buriuotojų egzaminų kainoraštis eurais, tačiau iš pateiktos viešoje erdvėje informacijos neįmanoma nustatyti, ar minėtas kainoraštis yra kaip atskiras dokumentas ar kaip Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklių priedas, kuris turėtų būti derinamas su Administracija[21].
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, darome išvadą, kad:
- Šis teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl skaidraus burinių jachtų laivavedžių dokumentų išdavimo proceso, priimamų sprendimų objektyvumo, skaidrumo ir nešališkumo ir sudaro sąlygas kvalifikacinėms komisijoms formaliai veikti ir priimti sprendimus dėl burinių jachtų laivavedžių kvalifikacijos suteikimo.
- Įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti įgaliojimai kvalifikacinėms komisijoms priimti sprendimus dėl burinių jachtų laivavedžio kvalifikacijos laikino pažeminimo, atėmimo, nuobaudų taikymo, burinių jachtų laivavedžių mokymo programų ir egzaminų klausimų sudarymo, egzaminavimo neatitinka aukštesnės galios teisės akto – Kodekso nuostatų.
- Kodekso įgyvendinamieji teisės aktai nereglamentuoja skiriamų kvalifikacinių komisijų narių kadencijų skaičiaus ir jų prievolės nusišalinti nuo komisijos nario pareigų galimo viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto atveju.
Siekdami skaidresnio ir aiškesnio burinių jachtų laivavedžių kvalifikacijos dokumentų išdavimo ir laivavedžių kvalifikacijos suteikimo proceso, kad burines jachtas valdytų kvalifikuoti laivavedžiai, siūlome:
- Susisiekimo ministerijai apsvarstyti galimybę panaikinti išskirtines sąlygas burinių jachtų laivavedžių kvalifikacijos dokumentus išduodančiam subjektui ir (ar) nustatyti įstatyme burinių jachtų laivavedžius ruošiančius, egzaminuojančius subjektus, sudarant vienodas sąlygas visiems subjektams vykdyti veiklą, susijusią su burinių jachtų laivavedžių kvalifikacijos dokumentų išdavimu, bei nustatyti, kas vykdo kontrolę ir kas nustato ir renka egzaminavimo, minėtų dokumentų išdavimo rinkliavą.
- Lietuvos buriuotojų sąjungai suderinti Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklių nuostatas su Kodekso nuostatomis panaikinant kvalifikacinių komisijų įgaliojimus priimti sprendimus dėl kvalifikacijos laikino pažeminimo ar atėmimo, nuobaudų taikymo.
- Lietuvos buriuotojų sąjungai nustatyti detalesnį teisinį reguliavimą dėl kvalifikacinių komisijų narių dalyvavimo trukmės ir rotacijos, nusišalinimo galimo interesų konflikto atveju. Tikslinti Vilniaus ir Kauno kvalifikacinių komisijų sudėtis tam, kad būtų išvengta situacijos, kai tie patys komisijų nariai, turėdami lemiamą įtaką, nagrinėja savo priimtų sprendimų pagrįstumą apeliacine tvarka,.
- Nustatyti aiškią burinių jachtų laivavedžių egzaminavimo tvarką.
Lietuvos buriuotojų sąjungai rengiant Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisykles, atsižvelgti į teisės aktų rengimo taisykles.
Prašome Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos per tris mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktus pasiūlymus. Atsakymą prašome paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir jį susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
Pagarbiai
L. e. direktoriaus pareigas Žydrūnas Bartkus
Olga Meškienė, tel. (8 706) 63 347, el. p. [email protected]