LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-12-06 Nr. XIVP-2456(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 5 dalį siūloma papildyti formuluote „galiosiantis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.“ ir nustatyti, kad „Kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuoti negali viršyti atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazės, galiojančios laikotarpiu, už kurį skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, galiosiantis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.“ Savo esme analogišką papildymą („Kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuoti negali viršyti atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazės, galiojančios laikotarpiu, už kurį skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, įsigaliosiantis nuo 2026 m. sausio 1 d.“) siūloma nustatyti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, kuri įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.

Siūlomi papildymai nedera su galiojančia norma (ir jos keisti nesiūloma), kurioje nustatyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuoti negali viršyti atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazės, galiojančios laikotarpiu, už kurį skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis.“ Įtvirtinus aptariamas įstatymo projekto formuluotes būtų neaišku kaip reikėtų apskaičiuoti kompensuojamojo darbo užmokesčio dydį. Be to, aptariamos formuluotės suponuoja išvadą, kad kompensuojamojo uždarbio dydis, įsigaliosiantis nuo 2026 m. sausio 1 d., būtų taikomas į ateitį neapibrėžtą laiką, nepaisant kiekvienais metais būsimų socialinio draudimo atitinkamų rodiklių pokyčių.

Galima preziumuoti, kad šie papildymai teikiami atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. kovo 1 d. išvadoje pateiktus siūlymus aptariamo įstatymo projekto pirmajam variantui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomi papildymai suformuluoti kaip nuolatinio pobūdžio taisyklės, o ne kaip naujai nustatytų normų įgyvendinimą reguliuojančios nuostatos. Atsižvelgiant į tai, manome, kad įstatymo projekte reikėtų aiškiai nustatyti naujo dydžio išmokos mokėjimo taisykles, nes gali kilti neaiškumų, ar naujo dydžio išmoka turėtų būti mokama tik po įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę į išmoką, ar turėtų būti perskaičiuota ir tiems asmenims, kurie teisę į išmoką įgijo iki įsigaliojant šiam įstatymui.

2. Atsižvelgiant į tai, kad šiam įstatymui įgyvendinti prireiks papildomų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, valstybės biudžeto lėšų, bei į tai, kad pagal Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.

Departamento direktorius                                                                                   Dainius Zebleckis

J. Andriuškevičiūtė, tel. +370 5 209 6159, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected]