LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LABDAROS IR PARAMOS ĮSTATYMO NR. I-172 7 SRAIPSNIO 1¹ DALIES PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XVP-110

2025-05-21 Nr. 106-P-28

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė, Komiteto nariai Ingrida Braziulienė, Darius Jakavičius, Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė, Simonas Kairys, Liutauras Kazlavickas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Jaroslav Narkevič, Mantas Poškus, Dainius Varnas, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, Jurgita Varžgalytė-Tiažkijienė, padėjėja Indrė Martusevičienė.

Kviestieji asmenys: Seimo narys Audrius Radvilavičius, Seimo Pirmininko patarėja Vilija Targamadzė, Švietimo NVO tinklo direktorė Judita Akromienė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, Lietuvos gimnazijų asociacijų vadovas Darius Mockus, Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos vadovė Gaja Šavelė, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas Jonas Mickus, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovė Aistė Adomavičienė, Lietuvos Carito vadovė Vaida Kasulavičienė, Lietuvos moksleivių sąjungos atstovas Martynas Dikšaitis, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-02-03	1 (7)	(1¹)		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime svarstant Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I–172 7 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1129, dėl siūlomo teisinio reguliavimo buvo gauta Vyriausybės nuomonė (Vyriausybės 2021 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. 876), kurioje Vyriausybė pritarė subjektų, gaunančių gyventojų skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalies paramą, rato siaurinimui, jame paliekant tik nevyriausybines organizacijas, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Atsižvelgus į tai, kad pagal Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.	Pritarti	LRV išvada gauta.
1.2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-02-03				2. Projektas pildytinas 2 straipsniu, nustatančiu pareigą Vyriausybės įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus (toks poįstatyminis teisės aktas numatytas, pavyzdžiui, 11 straipsnio 7 dalyje). Atitinkamai turėtų būti numatytas ir vėlesnis įstatymo įsigaliojimas, pakankamas poįstatyminiams teisės aktams parengti ir priimti.	Pritarti
1.3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-02-03				3. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projektą papildyti įstatymo taikymo nuostatomis, nustatančiomis už kuriuos kalendorinius metus (ar už 2024 ir vėlesnius metus, ar vis dėlto už 2025 ir vėlesnius metus) skiriamai Labdaros ir paramos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytai paramai jau būtų taikomos šio įstatymo nuostatos.	Pritarti
1.4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-02-03	1 (7)	(1¹)		4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto pavadinime brauktinas skaičius ir žodis „1¹dalies“.	Pritarti
1.5	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-02-03				5. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktu, rengiant norminio teisės akto projektą, kuriuo numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su labdaros, paramos teikimu, atliekamas šio teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas.	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2025-02-11				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1-1 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-110 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, jog pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2025-03-17	1 (7)	(1¹)	Lietuvos savivaldybių asociacija dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1¹ dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-110 (toliau – Įstatymo projektas) apklausė šalies savivaldybes. Savo nuomonę pateikusios savivaldybės pritarė Įstatymo projekto nuostatai į paramos gavėjų sąrašą įtraukti valstybines ir savivaldybių mokyklas, nes: 1. Gaunamos papildomos lėšos leis mokykloms vykdyti įvairias veiklas, skatinančias mokinių kūrybiškumą, kurioms biudžetinio finansavimo dažniausiai nepakanka; 2. Šis pakeitimas ženkliai padidins mokyklų galimybes organizuoti mokinių pažintines, edukacines išvykas; 3. Sudarys palankesnes sąlygas dalyvauti kultūros paso programos renginiuose. Tai ypač aktualu kaimiškųjų vietovių mokykloms, nes čia daugumos dirbančiųjų žmonių pajamos yra mažesnės negu dirbančių didžiuosiuose miestuose.	Pritarti iš dalies	Pritarti iš dalies, nes Komiteto siūlomoje formuluotėje numatytas platesnis subjektų, kuriems būtų galima skirti 1.2 proc. GPM, sąrašas (visi Labdaros ir paramos įstatymo 7 str. 1 d. numatyti paramos gavėjai) nei siūloma numatyti Projektu. Komiteto pasiūlymas: „Pakeisti 7 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹. Paramos dalyko, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, gavėjais gali būti šie juridiniai asmenys: nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai ir paramos gavėjai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje.”
2.	Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas, 2025-03-17	1 (7)	(1¹)	Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (toliau – NSMOT), vienijantis 68 nacionalines, regionines ir vietos nevyriausybines organizacijas, nepritaria Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1¹ dalies pakeitimo įstatymo projektui. Šiuo ypatingai sunkiu laikotarpiu, kai po vienos krizės seka kita, NSMOT nariai, ypač didieji – Lietuvos Caritas, Raudonasis Kryžius, Maltos Ordino pagalbos tarnyba Lietuvoje, VO Gelbėkit vaikus, Maisto bankas, parodė lyderystę, skyrė visus savo pajėgumus ir teikė pagalbą valstybei, padėdamos įveikti šiuos sunkumus. Nevyriausybinės organizacijos ėmėsi iniciatyvos ir aktyvių veiksmų pastarųjų krizių – pandemijos, nereguliarių migrantų srauto, Ukrainos užpuolimo – laikotarpiu. NVO gebėjimas greitai ir lanksčiai reaguoti dar kartą patvirtino nevyriausybinio sektoriaus vaidmenį bei reikšmingą pagalbą valstybės institucijoms sudėtingose situacijose^{^[1]}. Nevyriausybinės organizacijos dažnai užpildo valstybės teikiamų socialinių paslaugų spragas, užtikrindamos pagalbą labiausiai pažeidžiamiems žmonėms. Jų surinktos 1,2 proc. GPM lėšos užtikrina veiklos bei teikiamų paslaugų tvarumą ir kokybę, o krizių laikotarpiu sudaro galimybę reaguoti nedelsiant tam, kad atlieptų būtiniausius valstybės ir žmonių poreikius. Norime pabrėžti, jog dabar galiojantys įstatymo pakeitimai neužkerta kelio biudžetinėms įstaigoms gauti paramą. Tokia praktika, kai dalis GPM yra skiriama tik nevyriausybinėms organizacijoms, taikoma ir kitose Europos Sąjungos šalyse – sumokėtų mokesčių dalis skiriama tik nuo valstybės ir savivaldybių nepriklausomoms organizacijoms (NVO, religinėms bendrijoms ir pan.). Ypač šiuo sudėtingu laikotarpiu būtina stiprinti NVO tvarų finansavimą ir skatinti pilietines organizacijas. NVO kuria ir stiprina pilietinę visuomenę dažnai neskaičiuodamos sunaudotų resursų, o esant poreikiui, dirbamos savanoriškai. Pabrėžiame, kad šiuo metu Labdaros ir paramos įstatyme numatyta, jog be biudžetinių įstaigų paramos gavėjais išlieka: labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai) bei kiti juridiniai asmenys (išskyrus politines partijas, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams. Matydami ypatingą pilietinės visuomenės sektoriaus stiprinimo svarbą šiuo laikotarpiu, raginame atsižvelgti į pateiktus argumentus ir balsuoti PRIEŠ Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pakeitimą.	Nepritarti	1,2 proc. GPM skyrimas yra asmens teisė ir pasirinkimas, todėl šiuo metu galiojanti redakcija negarantuoja, kad asmenys, spręsdami ar skirti GPM paramą, priims sprendimą ją skirti NVO. Jie gali paramos apkritai neskirti. Taigi nėra garantijos, kad siūlymas nepritarti Projektui sudarys prielaidas NVO gauti didesnę GPM paramą.
3.	Nacionalinė NVO koalicija, 2025-03-17	1 (7)	(1¹)	Džiaugiamės galimybe bendradarbiauti su Jumis ir dėkojame už skirtą laiką ankstesnio susitikimo metu bei išreikštą paramą nevyriausybinių organizacijų veiklai. Vertiname Jūsų supratingumą ir pastangas stiprinant pilietinę visuomenę. Kreipiamės į Jus Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų (NVO) koalicijos ir jos narių vardu, ragindami NEPALAIKYTI Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1¹ dalies pakeitimo įstatymo projekto. Stiprios, pasirengusios ir nepriklausomos NVO ir aktyvi pilietinė visuomenė yra ne galimybė, o būtinybė, todėl būtina išlaikyti esamą reglamentavimą dėl kelių priežasčių: - 1,2 proc. GPM mechanizmas buvo sukurtas pilietinių organizacijų stiprinimui. Nuo pat jo įvedimo, šis mechanizmas buvo skirtas nepriklausomoms pilietinėms organizacijoms stiprinti, kurios neturi tiesioginio pastovaus valstybės finansavimo šaltinio. Šio mechanizmo nukreipimas biudžetinėms įstaigoms neatitinka pirminio įstatymo tikslo ir iškreipia jo esmę. - Valstybės kontrolė jau anksčiau įspėjo apie tokios praktikos ydingumą. 2009 m. Valstybės kontrolė savo išvadose dėl 2008 metų valstybės biudžeto įvykdymo (išvada Nr. FA-P-700-1-79) aiškiai pabrėžė, kad 1,2 proc. GPM skyrimas biudžetinėms įstaigoms iškreipia paramos mechanizmo tikslus. Nepaisant to, šis klausimas vis dar išlieka neišspręstas, o siūlomas pakeitimas dar labiau sustiprintų ydingo modelio taikymą. - Europinė praktika rodo, kad toks modelis (skiriant biudžetinėms) nėra tinkamas. Kitose Europos Sąjungos šalyse analogiški mechanizmai taikomi tik nepriklausomoms organizacijoms – NVO, religinėms bendrijoms ir pan. Tai užtikrina, kad pilietinė visuomenė turėtų savarankišką finansavimo šaltinį, nesusijusį su valstybinėmis institucijomis. - Religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai išlaiko teisę gauti paramą. Pagal dabartinį Labdaros ir paramos įstatymo reguliavimą, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai ir toliau gali gauti 1,2 proc. GPM paramą. Joms tereikia Registrų centre užsidėti NVO žymą, neužkraunant jokios papildomos prievolės. - Biudžetinės įstaigos ir taip gauna stabilų valstybės ir savivaldybių finansavimą. Siūlomas pakeitimas iš esmės prieštarauja gero valdymo principams – valstybė privalo užtikrinti, kad biudžetinės įstaigos būtų finansuojamos valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšomis, o ne per dažniausiai remiasi projektiniu finansavimu, biudžetinės įstaigos turi nuolatinę prieigą prie valstybės dotacijų ir programų. - NVO sektoriui tai būtų reikšmingas smūgis. Šiuo metu 1,2 proc. GPM sudaro reikšmingą NVO biudžeto dalį – kai kurioms organizacijoms šis finansavimo šaltinis sudaro nuo 30 iki 100 proc. jų veiklos biudžeto, ypatingai mažoms regionuose veikiančioms. Jo praradimas arba reikšmingas sumažėjimas reikštų mažesnį paslaugų prieinamumą tūkstančiams žmonių – socialiai pažeidžiamoms/jautrioms grupėms: vaikams, senjorams, asmenims su negalia, vienišiems žmonėms, ligoniams ir kt., švietimo, kultūros, sporto bei bendruomeninėms iniciatyvoms, kurios remiasi pilietinės visuomenės organizacijų veikla. Pabrėžiame, kad galiojančios įstatymo pataisos neužkerta kelio biudžetinėms įstaigoms gauti paramą. Labdaros ir paramos įstatyme numatyta, jog be biudžetinių įstaigų paramos gavėjais išlieka labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai), bei kiti juridiniai asmenys (išskyrus politines partijas), kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams. NVO nepriklausomybė – demokratijos pamatas. Lietuva turėtų laikytis Europos Sąjungos praktikos. Pilietinių nevyriausybinių organizacijų tvaraus finansavimo stiprinimas yra būtinas ypač dabar – sudėtingu laikotarpiu valstybei, kai visuomenės atsparumas ir aktyvi pilietinė veikla tampa kritiškai svarbūs. NVO kuria ir stiprina pilietinę visuomenę, reaguodamos į poreikius ir neprašydamos nieko atgal, dažnai neskaičiuodamos sunaudotų išteklių, laikydamosi principo – jei reikia, turi veikti. Prie to prisideda ir tūkstančiai savanorių kasmet. Matydami ypatingą svarbą šiuo laikotarpiu tvariai stiprinti pilietinės visuomenės sektorių ir atstovaudami didžiausias skėtines nevyriausybines organizacijas, veikiančias visoje Lietuvoje, kviečiame Jus atsižvelgti į argumentus ir priimti atsakingą sprendimą balsuojant PRIEŠ Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Mielai sudalyvautume Jūsų posėdžiuose, pasitarimuose bei suteiktume išsamesnę poziciją šiuo klausimu.	Nepritarti	Argumentai tie patys.
4.	Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Lietuvos gimnazijų asociacija, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacija, Lietuvos progimnazijų asociacija, Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacija, Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjunga, 2025-03-18	1 (7)	(1¹)	2025 m. kovo 10 d. LR Seimas svarstė Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1-1 dalies pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XVP-110), kuriam buvo pritarta po pateikimo (už 74, prieš 20, susilaikė 13). Atsižvelgiant į švietimo įstaigų lūkesčius ir toliau stipriai palaikome iniciatyvą grąžinti švietimo įstaigoms galimybę gauti 1,2 proc. gyventojo paskirtą GPM dalį ir prašome tolesniuose svarstymuose pritarti aukščiau minėtai Labdaros ir paramos įstatymo pataisai https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/4e6a6c60dee111ef8cdff2c320e69444 Taip pat akcentuojame, kad: 1. VMI duomenimis (paskelbta 2024-12-21) už 2023 m. mokestinį laikotarpį, 1,5 mln. Šalies gyventojų neskyrė GPM dalies jokiems paramos gavėjams, o gyventojų nepaskirta GPM dalies suma yra apie 41,5 mln. (VMI duomenimis). Tai gerokai daugiau, nei visų paramos gavėjų surenkama 1,2 proc. GPM suma, todėl esant nemažai “laisvų lėšų”, visi paramos gavėjai turi labai daug neišnaudotų galimybių suagituoti gyventojus būtent jiems skirti GPM dalį ir taip gauti tas „nepaimtas sumas“. Šiuo aspektu NVO sektorius dėl švietimo įstaigų veikimo jokios finansinės žalos nepatyrė nei anksčiau, nepatiria ir dabar, o biudžetinės švietimo įstaigos lieka diskriminuojamos. 2. VMI duomenimis viešosios įstaigos, asociacijos bei labdaros ir paramos fondai už 2023 m. mokestinį laikotarpį bendrai gavo 22 859 148 Eur paramos lėšų iš GPM dalies, o biudžetinės įstaigos - tik 3 853 154 Eur. Skirtumas daugiau nei 19 mln. 5 tūkst. Eur, biudžetinių įstaigų nenaudai. 3. Turint oficialiai pateiktus duomenis, kad 2023 m. gyventojai nepaskyrė paramai net 41,5 mln. GPM, tokią Įstatymo nuostatą, kuria iš švietimo įstaigų atimama galimybė gauti papildomus finansinius išteklius, traktuojame kaip švietimo įstaigų savarankiškumo ribojimą. 4. Lyginant su 2022 metais, 2023 m. net 18 tūkst. mažiau gyventojų pateikė prašymus skirti dalį GPM paramos gavėjams (VMI duomenimis). Sumažėjęs gyventojų aktyvumas skiriant GPM dalį sietinas su iniciatyva atimti iš švietimo įstaigų galimybę gauti paramą iš gyventojų. Akivaizdu, kad tai demotyvavo dalį šalies gyventojų apskritai skirti paramą, bet kuriam paramos gavėjui. 5. Kategoriškai nesutinkame su nuostata, kad parama pagal LR labdaros ir paramos įstatymą negali būti skirta biudžetinėms švietimo įstaigoms. Teiginys, kad „didžiausią dalį paramos gauna biudžetinės įstaigos“ yra duomenimis nepagrįstas bei klaidinantis tiek visuomenę, tiek įstatymo leidėjus. Tai akivaizdžiai įrodo aukščiau pateikti VMI duomenys. 6. Galimybė skirti paramą švietimo įstaigoms neiškreipia pačios paramos tikslų. Pabrėžiame, kad teisės aktai niekada nedraudė gyventojams ir iki Įstatymo pakeitimo, tiek nedraudžia ir dabar skirti GPM dalį NVO sektoriui, todėl paramos tikslai lieka nepakitę. VMI duomenys rodo kardinaliai kitokią situaciją, kad būtent NVO gauna absoliučiai didžiąją dalį gyventojų paskirtos GPM sumos ir turi puikias galimybes pritraukti papildomą paramą iš gyventojų nepaskirtos GPM dalies (apie 41,5 mln.). 7. Švietimo įstaigų paramos fondų steigimas, tiesiogiai didina biurokratiją (steigimo dokumentų rengimas, fondo registravimas, kasmetinis metinių finansinių rinkinių teikimas, valdymo institucijų formavimas, jų keitimas ir/ar atnaujinimas ir kt.). Tai nesuderinama su LR Vyriausybės siekiu mažinti biurokratiją švietimo įstaigose. Švietimo įstaigos taip pat patirs papildomas išlaidas paramos fondų steigimo dokumentų rengimui bei jų registravimui, teisinėms konsultacijoms dėl fondų steigimo ir valdymo, banko sąskaitų aptarnavimui, apskaitą vykdančių darbuotojų samdymui ir kt.. Sugrąžinus švietimo įstaigoms galimybę ir toliau būti GPM 1,2 proc. paramos gavėjais, papildomos biurokratinės ir finansinės naštos būtų išvengta. Mokyklose jau esama blogos praktikos pavyzdžių, kai dėl neatsakingo mokyklos paramos fondo valdymo iš tėvų pusės, fondo lėšos buvo įšaldytos. Mokyklų paramos fondų valdymą apsunkina ir dažnas valdybų asmenų keitimasis, nes vaikams pabaigus vieną ar kitą ugdymo pakopą iš mokyklos išeina ir moksleivis, ir jo tėvai. Šiais atvejais tėvai nebeprisiima ir atsisako atsakomybių dėl mokyklos paramos fondo valdymo. 8. Eliminavus švietimo įstaigas iš 1,2 proc. GPM gavėjų sąrašo, susiaurinama gyventojams suteikta teisė pasirinkti paramos gavėją, gyventojai neskatinami dalyvauti šalies finansų paskirstyme, silpninamas pilietinės visuomenės kūrimas bei įsitraukimas į šalies gyvenimą. Taip pat iš švietimo įstaigų atimami svarbūs finansiniai ištekliai ugdomosioms erdvėms kurti bei pritaikyti prie šiuolaikinės ugdymo paradigmos, patalpoms remontuoti, trūkstamiems vadovėliams, laboratorinei įrangai ir kitoms ugdymo priemonėms įsigyti; apribojama galimybė (ypač regionuose) skatinti mokinius, panaikina galimybę švietimo įstaigoms turėti papildomus išteklius finansiškai imlioms teisinėms konsultacijoms ir mokyklos atstovavimui teisminiuose procesuose, kuriamos prielaidos perteklinei biurokratijai didėti švietimo įstaigose. 9. Šiuo metu galiojanti Įstatymo nuostata kuria itin žalingą precedentą, kai finansiniai ištekliai iš švietimo įstaigų atimami, siekiant pagerinti kitų institucijų galimybes, nors paramai galima skirti GPM lėšų dalis, bet nepanaudota, yra daugiau nei pakankama visiems paramos gavėjams, tame tarpe ir švietimo įstaigoms. Pažymėtina ir blogoji praktika, kai valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigoms iš biudžeto neužtikrinus deramo finansavimo, atitinkančio jų poreikius, atimama net ir menkiausia galimybė gauti reikalingas lėšas, o paskui kviečiama diskutuoti apie neegzistuojančius naujus švietimo įstaigų finansavimo modelius. 10. Nevienareikšmiškai prieštaraujame kai kurių politikų bandymams viešoje erdvėje ciniškai supriešinti valstybines švietimo įstaigas su nevyriausybiniu sektoriumi teigiant, kad švietimo įstaigos galimai konkuruoja su Ukrainos gynėjais bei globojančiais onkologinėmis ligomis sergančius vaikus. Laikome tai manipuliacija. Aukščiau pateikti duomenys akivaizdžiai įrodo, kad paramai GPM lėšų dalis yra daugiau nei pakankama.	Pritarti iš dalies	Pritarti iš dalies, nes Komiteto siūlomoje forumuluotėje numatytas platesnis subjektų, kuriems būtų galima skirti 1.2 proc. GPM, sąrašas (visi Labdaros ir paramos įstatymo 7 str. 1 d. numatyti paramos gavėjai) nei siūloma numatyti Projektu. Komiteto pasiūlymas: „Pakeisti 7 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹. Paramos dalyko, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, gavėjais gali būti šie juridiniai asmenys: nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai ir paramos gavėjai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje.”
4.	Nacionalinis švietimo NVO tinklas, 2025-03-19	1 (7)	(1¹)	Nacionalinis švietimo NVO tinklas nepritaria Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1¹ dalies pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siekiama grąžinti galimybę skirti GPM paramą valstybinėms ir savivaldybių švietimo įstaigoms. Pastarųjų krizių metu nevyriausybinės organizacijos (NVO) Lietuvoje parodė lyderystę skirdamos visus savo pajėgumus ir teikdamos pagalbą valstybei, padėdamos įveikti sunkumus: ėmėsi iniciatyvos ir aktyvių veiksmų pandemijos, nereguliarių migrantų srauto, Ukrainos užpuolimo laikotarpiu. NVO gebėjimas greitai ir lanksčiai reaguoti dar kartą patvirtino nevyriausybinio sektoriaus vaidmenį bei reikšmingą pagalbą valstybės institucijoms sudėtingose situacijose. Šiuo sudėtingu laikotarpiu būtina stiprinti NVO finansavimo tvarumą, skatinti pilietinių organizacijų veiklos plėtrą. NVO kuria ir stiprina pilietinę visuomenę, dažnai neskaičiuodamos sąnaudų, o iškilus poreikiui, dirbdamos savanoriškai. Nevyriausybinių organizacijų surinktos 1,2 proc. GPM lėšos padeda užtikrinti veiklos bei teikiamų paslaugų tvarumą ir kokybę, kadangi surinktos GPM lėšos sudaro svarbią jų biudžeto dalį, o biudžetinėms įstaigoms ši parama tesudaro iki 1 procento jų metinio biudžeto. Seimo narių siūlymas grąžinti biudžetines mokyklas tarp 1,2 proc. GPM gavėjų iš esmės ne-sprendžia nepakankamo ir nelankstaus valstybės finansavimo klausimo. Be to, toks papildomų lėšų rinkimas yra netvarus ir diskriminuojantis tas ugdymo įstaigas, kurias lanko mažesnes pajamas gaunančių šeimų vaikai, t. y. tokios mokyklos surenka gerokai mažiau lėšų ir tokiu būdu didina socialinę atskirtį tarp vaikų. Pastebėtina, jog iš principo neteisinga traktuoti, kad surinktos 1,2 proc. GPM lėšos turi ir gali kompensuoti valstybės finansavimo trūkumą. 2009 metais Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės dėl Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos išvadose Nr. FA-P-700-1-79 keliamas klausimas dėl šios praktikos ydingumo ir pačios paramos tikslų iškraipymo. Norint sistemingai padėti valstybės ir savivaldybių mokykloms spręsti kitų, nenumatytų išlaidų problemas, reikėtų skirti papildomą (iki 1 proc.) finansavimą iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Atkreiptinas dėmesys, jog dabar galiojančio įstatymo nuostatos neužkerta kelio biudžetinėms įstaigoms gauti paramą. Remiantis šiuo metu galiojančiu Labdaros ir paramos įstatymu, paramos gavėjais be biudžetinių įstaigų išlieka labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai) bei kiti juridiniai asmenys (išskyrus politines partijas), kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams. Tokia praktika taikoma ir kitose Europos Sąjungos šalyse – sumokėtų mokesčių dalis skiriama tik nuo valstybės ir savivaldybių nepriklausomoms organizacijoms (NVO, religinėms bendrijoms ir pan.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus bei didėjantį poreikį stiprinti pilietinės visuomenės sektorių, raginame balsuoti PRIEŠ Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 11 dalies pakeitimo įstatymo projektą.	Nepritarti	1,2 proc. GPM skyrimas yra asmens teisė ir pasirinkimas, todėl šiuo metu galiojanti redakcija negarantuoja, kad asmenys, spręsdami ar skirti GPM paramą, priims sprendimą ją skirti NVO. Jie gali paramos apkritai neskirti. Taigi nėra garantijos, kad siūlymas nepritarti Projektui sudarys prielaidas NVO gauti didesnę GPM paramą.
5.	VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“, 2025-03-25	1 (7)	(1¹)	Atviros Lietuvos fondas nepalaiko Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1¹ dalies pakeitimo įstatymo projekto. Šiuo ypatingai sunkiu laikotarpiu, kai po vienos krizės seka kita, nevyriausybinės organizacijos (NVO) Lietuvoje parodė lyderystę, skyrė visus savo pajėgumus ir teikė pagalbą valstybei, padėdamos įveikti šiuos sunkumus. Nevyriausybinės organizacijos ėmėsi iniciatyvos ir aktyvių veiksmų pastarųjų krizių – pandemijos, nereguliarių migrantų srauto, Ukrainos užpuolimo – laikotarpiu. NVO gebėjimas greitai ir lanksčiai reaguoti dar kartą patvirtino nevyriausybinio sektoriaus vaidmenį bei reikšmingą pagalbą valstybės institucijoms sudėtingose situacijose. Nevyriausybinių organizacijų surinktos 1,2 proc. GPM lėšos užtikrina veiklos bei teikiamų paslaugų tvarumą ir kokybę. Daugeliui organizacijų surinktos GPM lėšos sudaro nuo 30 iki 100 proc. jų biudžeto. Norime pabrėžti, jog dabar galiojančios įstatymo pataisos neužkerta kelio biudžetinėms įstaigoms gauti paramą. Tokia praktika taikoma ir kitose Europos Sąjungos šalyse – sumokėtų mokesčių dalis skiriama tik nuo valstybės ir savivaldybių nepriklausomoms organizacijoms (NVO, religinėms bendrijoms ir pan.). Ypač šiuo sudėtingu laikotarpiu būtina stiprinti NVO tvarų finansavimą ir skatinti pilietines organizacijas. NVO kuria ir stiprina pilietinę visuomenę neprašydamos nieko atgal, dažnai neįskaičiuojant sunaudotų resursų, o jei reikia, dirbama savanoriškai. Pabrėžiame, kad šiuo metu Labdaros ir paramos įstatyme numatyta, jog, be biudžetinių įstaigų, paramos gavėjais išlieka: labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai) bei kiti juridiniai asmenys (išskyrus politines partijas), kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams. Matydami ypatingą pilietinės visuomenės sektoriaus stiprinimo svarbą šiuo laikotarpiu, raginame atsižvelgti į pateiktus argumentus ir balsuoti PRIEŠ Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pakeitimą.	Nepritarti	Argumentai tie patys.
6.	Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras, 2025-03-25	1 (7)	(1¹)	Nevyriausybinių organizacijų̨ informacijos ir paramos centras (toliau – NIPC) nepritaria ir prašo Jūsų balsuoti PRIEŠ Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pakeitimą, atsižvelgiant į žemiau pateiktus argumentus. NIPC buvo šios 2% GPM skyrimo įteisinimo iniciatorius ir remiantis kitų Europos Sąjungos šalių praktika, kai sumokėtų mokesčių dalis skiriama tik nuo valstybės ir savivaldybių nepriklausomoms organizacijoms, nuosekliai dirbo, kad šios galimybės naudos gavėjai galėtų būti tik nevyriausybinės organizacijos: • 2000-2002 metais NIPC subūrė nacionalinę NVO koaliciją “Už̌ filantropiją”, kurios pagrindu LR Seimui buvo pateiktas pasiūlymas įteisinti galimybę gyventojams skirti 2% sumokėto GPM (nuo 2018 metų – 1,2%) savanoriškai pasirinktai nevyriausybinei organizacijai. • 2004 metais tokia galimybė Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme buvo įteisinta, tačiau tarp galimų paramos gavėjų̨ atsirado visas spektras ne pelno subjektų, tokių kaip biudžetinės įstaigos, garažų̨, sodininkų bendrijos ir pan., kas iškreipė patį idėjos principą̨̨ – stiprinti pilietinės visuomenės, nuo valstybes institucijų̨ valdymo nepriklausomų organizacijų̨ (asociacijų̨, viešųjų̨ įstaigų, labdaros ir paramos fondų) veiklą socialinėje, gyvūnų̨ globos, sporto, kultūros, švietimo, žmogaus teisių gynimo, aplinkosaugos, vaikų gerovės ir kitose srityse. • 2007-2009 metais NIPC subūrė naują koaliciją „Už filantropiją“, kurią sudarė keli tūkstančiai organizacijų, reikalaujančių koreguoti 2% GPM skyrimo tvarką, iš jos gavėjų rato eliminuojant biudžetines įstaigas ir kitus ne pelno subjektus (garažų, sodų bendrijas, kt.), atkuriant pirminę šios idėjos mintį – 2% GPM skyrimo subjektais įteisinti tik NVO sektoriaus organizacijas. • 2009 metais atsižvelgiant į nuolatinius NVO koalicijos raginimus, Valstybės kontrolė atlikto audito išvadose nurodė abejojanti ar biudžetinės įstaigos turėtų gauti 2% GPM paramą ir teigė, „kad tokia praktika, kai GPM paramai skirtų lėšų dalį gauna valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos, sudaro sąlygas nukrypti nuo pirminio paramos tikslo“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, siūlančia įteisinti, kad 2% GPM gavėjai būtų tik nevyriausybinės organizacijos. Aiškinamajame rašte buvo teigiama, kad „Nevyriausybinėms organizacijoms Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta gyventojų pajamų mokesčio dalis yra labai svarbus veiklos finansavimo šaltinis. Biudžetinės įstaigos savo įstaigoms išlaikyti ir veiklai organizuoti turi teisę naudoti biudžeto lėšas. Nevyriausybinės organizacijos tokių galimybių neturi, jų veikla dažniausiai finansuojama įgyvendinant įvairias programas ar projektus“. Tačiau LR Seimas nesiryžo imtis sprendimų šiems pokyčiams įgyvendinti. • 2013 metais buvo priimtas Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas, kuriuo įteisintas nevyriausybinės organizacijos apibrėžimas. • 2020 metais priimta nauja Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo redakcija, kuria sureguliuotas nevyriausybinės organizacijos statuso apibrėžimas ir įgijimo tvarka. • 2021-2024 metais NVO statusą/žymą jau įgijo virš 11000 nevyriausybinių organizacijų - kasdien šis skaičius kinta, kadangi šis procesas yra nuolatinis. • 2022 metais LR Seimas po pateikimo ir svarstymo pritarė Labdaros ir paramos įstatymo projektui, kuriuo siekiama sureguliuoti 1,2% GPM skyrimo tvarką nustatant, kad tokią paramą galėtų gauti tik nevyriausybinės organizacijos. • 2025 metais įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią tik nevyriausybinės organizacijos statusą turintys juridiniai asmenys turi teisę gauti 1,2% GPM paramai, kas sudarо sąlygas skaidrios ir atskaitingos paramos skyrimo ir jos panaudojimo tvarkos atsiradimui, nes tik metines ataskaitas VĮ „Registrų centras“ teikiančios ir NVO žymą turinčios organizacijos gali naudotis šia galimybe. NIPC iniciatyva veikia atvirų duomenų portalas www.aciujums.lt, kur galite rasti informaciją apie 1,2% GPM paramos gavėjus. Džiaugėmės, kad LR Seimas ir LR Vyriausybė 2022 metais ėmėsi iniciatyvos ištaisyti ydingą praktiką ir reglamentuoti, kad 1,2% pajamų mokesčio dalį galėtų̨ gauti tik nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos LR nevyriausybinių organizacijų̨ plėtros įstatyme. Biudžetinių įstaigų bendruomenės nariai gali inicijuoti ir steigti labdaros ir paramos fondus ar asociacijas - dalis taip ir padarė - kurios užtikrins, kad lėšos būtų naudojamos ne einamiesiems biudžetinės įstaigos darbams, o spręsti visai bendruomenei (administracijai, pedagogams, tėvams ir jų vaikams) aktualias problemas, įtraukiant į sprendimų priėmimo ir (ar) įgyvendinimo procesus visą bendruomenę lygiateisiškumo principu. Šiems pokyčiams pasiruošti ir įgyvendinti buvo numatytas 3 metų pereinamasis laikotarpis – pakeitimas įsigaliojo nuo 2025 m. sausio 1 d. Norime pabrėžti, jog dabar galiojančios įstatymo pataisos neužkerta kelio biudžetinėms įstaigoms gauti paramą. Remiantis Finansų ministerijos duomenimis nuo 2021 m. metų iki 2024 m. švietimo finansavimas nuo 2,004 mlrd. per metus paaugo iki 3,907 mlrd. per metus. Vien per 2024 m. ugdymo įstaigų biudžetas išaugo 387 mln. eurų. Todėl biudžetinių švietimo įstaigų eliminavimas neturės esminės įtakos jų veiklos užtikrinimui, kadangi šių įstaigų surenkama dalis iš 1,2% GPM tesudaro vos iki 1% jų metinio biudžeto, yra atvejų kai ta dalis sudaro net 0,0006%. Tuo tarpu daugeliui nevyriausybinių organizacijų surinktos GPM lėšos sudaro nuo 30 iki 100% jų biudžeto. Tad raginame atsižvelgti į pateiktus argumentus ir balsuoti PRIEŠ Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pakeitimą.	Nepritarti	Argumentai tie patys.
7	Lietuvos negalios organizacijų forumas, 2025-03-25	1 (7)	(1¹)	Lietuvos negalios organizacijų forumas (toliau – LNF) kaip asociacija, vienijanti nacionaliniu mastu veikiančias įvairioms negalioms atstovaujančias žmonių su negalia nevyriausybines organizacijas, kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, Audito komitetą, Švietimo ir mokslo komitetą, Žmogaus teisių komitetą ir Neįgaliųjų teisių komisiją su prašymu nepalaikyti Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1¹ dalies pakeitimo įstatymo projekto. Žmonių su negalia nevyriausybinės organizacijos – labai svarbi pilietinės visuomenės dalis, ypač užtikrinant asmenų su negalia teisių apsaugą. Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencija, kurią Lietuva ratifikavo 2010 metais, pabrėžia išskirtinį negalios NVO vaidmenį sprendimų priėmimo procesuose. Negalios NVO svarbu dalyvauti atstovaujant asmenims su negalia, kad jų poreikiai nebūtų pamiršti ir atliepiami horizontaliai valstybės reguliavimo srityse – nuo švietimo, socialinės politikos iki civilinės saugos ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Visose srityse reikalingos stiprios negalios NVO, kurios galėtų kokybiškai atstovauti žmonių su įvairia negalia interesams ir padėti valstybei įgyvendinant savo pareigas žmonių su negalia teisėms ir įtraukčiai į visuomenę užtikrinti. Taip pat negalios NVO yra svarbus tarpininkas tarp žmonių su negalia ir valstybės bei savivaldybių institucijų, ypač teikiant ankstyvąją pagalbą negalios nustatymo atveju ir prisidedant prie žmonių su negalia pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms. Tačiau negalios NVO išsilaikyti ir užtikrinti veiklos kokybę ir net tęstinumą darosi vis sunkiau – nacionalinių negalios NVO projektams skiriamas finansavimas ne tik nedidėja, bet mažėja kiekvienai organizacijai skiriama suma. Lėšų pagrindinių organizacijų veiklai finansuoti jau kurį laiką nepakanka, todėl projektų krepšeliai dažnai sumažinami iki 50 proc. Tuo tarpu regionuose negalios NVO dažnai neturi projektinio finansavimo šaltinių, į kuriuos galėtų pretenduoti siekiant vykdyti advokaciją. Matome būtinybę išlaikyti ir stiprinti asmenims su negalia atstovaujančias organizacijas regionuose. LNF vienija 18 nacionalinių negalios organizacijų, kurios bendrai turi virš 200 padalinių daugelyje savivaldybių. Nerimą kelia tai, kad kai kurios savivaldybės atsisako bendradarbiauti su žmonėmis su negalia ir negalios NVO, daugelyje pastebimas priešiškumas jų atžvilgiu. Be to, pastebima savivaldybių ir įstaigų nekompetencija prieinamumo asmenims su negalia klausimais. Dalis regionuose veikiančių įstaigų netgi priešinasi viešųjų erdvių ir pastatų prieinamumo užtikrinimui (pvz., mokyklų, poliklinikų prieinamumo didinimui) arba tai vykdo nekokybiškai. Tokiais atvejais kyla rizika, kad prieinamumui skiriamos valstybės biudžeto lėšos panaudojamos netikslingai ir neužtikrinant kokybės reikalavimų bei neužtikrinant asmenų su negalia kaip visuomenės grupės teisėtų interesų. Čia itin reikalinga nepriklausoma asmenų su negalia organizacijų veikla regionuose, kurios teikia pagalbą asmenims su negalia, padeda asmenims ginti savo teises ir interesus įvairiuose ginčuose, dalyvauja savivaldybių sprendimų priėmimo procesuose ir kitaip užtikrina, kad asmenų su negalia interesai būtų apginti. Šiuo metu pagrindinis valstybės suteikiamas regioninių negalios NVO veiklos finansavimo šaltinis yra 1,2 proc. GPM lėšos. Negalios NVO surinktos 1,2 proc. GPM lėšos užtikrina veiklos bei teikiamų paslaugų tvarumą ir kokybę. Daugeliui organizacijų surinktos GPM lėšos sudaro nuo 30 iki 100 proc. jų biudžeto. Norime pabrėžti, jog dabar galiojančios įstatymo pataisos neužkerta kelio biudžetinėms įstaigoms gauti paramą. Tačiau teikiamas įstatymo projektas apsunkintų galimybes ją gauti negalios NVO. Apibendrinus, manome, kad įstatymo pakeitimas būtų neteisingas asmenų su negalia ir jiems atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu, ypač atsižvelgiant į šias aplinkybes: • viešosios įstaigos, teikiančios švietimo, sveikatos apsaugos ir kitas viešąsias paslaugas vis dar sistemiškai pažeidžia asmenų su negalia teises neužtikrindamos prieinamumo; pilietinės visuomenės įsitraukimas yra itin svarbus dabartiniame saugumo grėsmių ir asmenų su negalia atskirties kontekste; • šiuo metu nėra užtikrinamas valstybės finansavimas asmenų su negalia organizacijų advokacijos (teisių gynimo ir interesų atstovavimo) veiklai regionuose, o tai ilgainui gresia šių asociacijų veiklos sustabdymu. Europos Sąjungos šalyse plačiai paplitusi praktika, kai sumokėtų mokesčių dalis skiriama tik nuo valstybės ir savivaldybių nepriklausomoms organizacijoms (NVO, religinėms bendrijoms ir pan.). Ypač šiuo sudėtingu laikotarpiu būtina stiprinti NVO tvarų finansavimą ir skatinti pilietinės visuomenės aktyvumą. NVO kuria ir stiprina pilietinę visuomenę neprašydamos nieko atgal, dažnai neįskaičiuojant sunaudotų resursų, o jei reikia, dirbama savanoriškai. Pabrėžiame, kad šiuo metu Labdaros ir paramos įstatyme numatyta, jog, be biudžetinių įstaigų, paramos gavėjais išlieka: labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai) bei kiti juridiniai asmenys (išskyrus politines partijas), kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams. Asmenims su negalia atstovaujančių organizacijų vardu raginame atsižvelgti į pateiktus argumentus ir balsuoti PRIEŠ Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pakeitimą	Nepritarti	Argumentai tie patys.
8	Žmogaus teisių organizacijų koalicija, 2025-03-28	1 (7)	(1¹)	2025 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė pateikė Labdaros ir paramos įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1-1 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-110 (toliau – Projektas), kuriuo siūloma grąžinti galimybę gauti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) biudžetinėms įstaigoms ir religinėms bendruomenėms. Šiuo kreipimusi Žmogaus teisių organizacijų koalicija (toliau – ŽTOK) reiškia didelį susirūpinimą dėl numatomų įstatymo pakeitimų, kurie sukeltų rimtą grėsmę daugelio nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO), kurios iš esmės remiasi gyventojų skiriama parama, finansiniam stabilumui ir veiklos tęstinumui, mažintų pilietinės visuomenės įsitraukimą ir nepriklausomumą. Žemiau teikiame savo poziciją, išskirdami pagrindines priežastis, dėl kurių siūlomos pataisos turėtų būti nepriimamos. 1. Reikšmingas finansavimo sumažėjimas NVO sektoriui. NVO sektorius Lietuvoje yra finansiškai silpnas ir nekonkurencingas, todėl 1,2 proc. GPM parama yra esminė kasdienei veiklai užtikrinti. Dauguma NVO neturi pastovaus valstybės finansavimo, o jų išlikimas dažnai priklauso nuo gyventojų paramos: nemažai daliai organizacijų surinktos GPM lėšos sudaro nuo 30 iki 100 proc. jų biudžeto. Pabrėžtina, jog NVO dažnai yra priverstos ieškoti papildomų projektinių lėšų, kas reikalauja žmogiškųjų ir finansinių resursų. Biudžetinės įstaigos ir religinės bendruomenės, priešingai, dažnai turi kitus stabilius finansavimo šaltinius, tokius kaip valstybės biudžetas ar tikslinės dotacijos. Jei joms būtų suteikta teisė gauti 1,2 proc. GPM, fiziniai asmenys tikėtina perskirstytų paramą, mažiau lėšų skirdami NVO. Tokia situacija reikštų mažiau galimybių teikti paslaugas ir vykdyti veiklas, o taip pat ir galėtų sąlygoti veiklos apribojimą ar net nutraukimą. 2024 m. Pilietinės galios indeksas1 atskleidžia, kad nors dauguma Lietuvos gyventojų (64-68 proc.) pripažįsta nevyriausybinių organizacijų svarbą ir vertina jas kaip organizacijas, vykdančias visuomenei naudingą veiklą, vis dar išlieka reikšmingas pasitikėjimo trūkumas – apie 20 proc. apklaustųjų NVO vertina kaip neskaidrias arba orientuotas tik į finansinį pelną. Be to, ryškiausiais NVO pavyzdžiais Lietuvos gyventojai laiko dideles labdaringa veikla užsiimančias organizacijas, tokias kaip Caritas (14 proc.), Blue Yellow (8 proc.), Raudonasis kryžius (8 proc.) ar Maisto bankas (7 proc.). Nors šios organizacijos išties atlieka svarbų darbą, dažnai dėl to visas NVO sektorius suprantamas gan siaurai – kaip aukų rinkėjai, nors iš tiesų įvairios NVO savo veikla sudaro reikšmingą demokratijos pagrindo dalį valstybėje, todėl turėtų būti dedamos visos pastangos jas stiprinti, kad galėtų veiksmingai reaguoti į šiuolaikines visuomenės ir valstybės problemas. Tuo tarpu sumažėjęs finansavimas gali dar labiau apsunkinti NVO veiklą ir galimybes veiksmingai įgyvendinti savo tikslus, inter alia, žmogaus teisių gynimą ir pagalbos teikimą pažeidžiamoms grupėms. 2. Konkurencija dėl gyventojų paramos. Biudžetinės įstaigos ir religinės bendruomenės, gaudamos tiesioginį finansavimą iš valstybės biudžeto, būtų privilegijuotoje padėtyje, nes jos galėtų veikti ne tik iš valstybės skiriamų lėšų, bet ir iš gyventojų paramos. Tuo tarpu NVO sektorius, vis dar tebesantis vystymosi stadijoje, dažniausiai iš valstybės negauna stabilaus finansavimo ir yra priklausomas nuo fizinių asmenų paramos. Dar 2009 metais Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė savo išvadose2 dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pabrėžė, jog didžiausią dalį GPM paramos gauna biudžetinės įstaigos ir jog tokia praktika laikytina ydinga, kadangi gali iškreipti pirminius paramos tikslus – stiprinti pilietinę visuomenę bei nevyriausybines organizacijas, didinant jų veiklos finansavimo šaltinius ir sudarant galimybes gauti didesnę gyventojų pajamų mokesčio dalį. Tai sąlygojo, jog 2022 m. priimtais teisės aktų pakeitimais buvo palikta galimybė skirti GPM paramą tik NVO sektoriui, tačiau Projektu vėl siekiama priimti pataisas, silpninančias nevyriausybines organizacijas. 3. Pilietinės visuomenės susilpnėjimas. 2025 m. ataskaita3 apie teisinės valstybės padėtį Europos Sąjungoje, skirta ir Europos Komisijos metiniam teisinės valstybės auditui, atskleidė nerimą keliančias pilietinės erdvės mažėjimo tendencijas ES, įskaitant ir Lietuvą. Būtent nevyriausybinės organizacijos atlieka esminį vaidmenį skatinant pilietinį aktyvumą, gindamos žmogaus teises ir teikdamos pagalbą pažeidžiamoms grupėms. Sumažėjęs finansavimas tiesiogiai paveiktų pilietinės visuomenės stiprumą ir demokratinės kontrolės mechanizmus. Kylant grėsmei demokratijos ir teisės viršenybės atžvilgiu, stipri pilietinė visuomenė tampa viena pagrindinių atsparumo žmogaus teisių pažeidimams priemone. Lietuvos NVO aktyviai įsitraukė į veiklą ir iniciatyvas, operatyviai reaguodamos į pastarojo meto iššūkius – COVID-19 pandemiją, suintensyvėjusią nereguliarią migraciją, karą Ukrainoje – ir įrodė nevyriausybinio sektoriaus svarbą bei esminę pagalbą valstybės institucijoms sudėtingose situacijose. Siekiant išlaikyti demokratijos ir teisinės valstybės principų laikymosi stabilumą, svarbu užtikrinti nuolatinį finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms, kad jos galėtų ir toliau teikti svarbią paramą. Siekiant įvertinti realų numatomų įstatymo pataisų poveikį, toliau pateikiame konkrečius pavyzdžius, kaip įvairios NVO naudoja 1,2 proc. paramą ir kokią neigiamą įtaką joms turėtų šių pajamų praradimas. Tolerantiško Jaunimo Asociacija. 1,2 proc. GPM parama tiesiogiai prisideda prie to, kad organizacija galėtų sukurti saugią, palaikančią ir augimui palankią aplinką jauniems žmonėms. Šios lėšos padeda padengti nuomos, komunalines ir administracines išlaidas, kurių nepadengia projektai, bei reikalingą organizacijos indėlį kofinansuojant veiklas išorinių fondų remiamuose projektuose. Svarbiausia – ši parama leidžia suteikti galimybes tiems, kurie jų dažnai neturi: moksleiviams iš mažesnių miestų, studentams, neturintiems galimybių dalyvauti mokymuose, renginiuose ar savanorystėje. Praradus šią paramą, mažiau jaunuolių galės įgyti naujų įgūdžių, pasitikėjimo savimi, rasti bendruomenę ar pirmą kartą būti išgirsti. Tai reikštų ne tik mažiau veiklų – tai reikštų mažiau galimybių keistis ir augti tiems, kam jų labiausiai reikia. VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“. Organizacija, dirbanti žmogaus teisių srityje, atlieka daug nematomo darbo, kuri gilinimąsi į naujų įstatymų ar tvarkų stebėseną mūsų srityje, reagavimą į juos, taip pat į žmogaus teisių pažeidimais susijusius įvykius rezonansinius įvykius ir viešą reagavimą į juos ir visuomenės švietimą. Šioms svarbioms nuolatinėms viešo intereso veikloms organizacija neturi projektinio finansavimo. Tam skiria finansus, surinktus iš kuklios privačios paramos, taip pat labai svarbus 1,2 proc. skyrimas, kuris šiai nevyriausybinei organizacijai padeda padengti svarbiausias veiklas, kad ji galėtų veikti, išlaikyti savo darbuotojus, turinčius specifinių ekspertinių gebėjimų. Lietuvos žmogaus teisių centras. Nevyriausybinis sektorius Lietuvoje yra nuolatiniame finansiname strese: turime dirbti kokybiškiau ir efektyviau nei valstybinis sektorius, teikti pasiūlymus, diegti inovacijas, o kartu – išlaikyti savo darbuotojus, mokėti atlyginimus, pasirūpinti patalpomis, komunalinėmis išlaidomis ir kt. Organizacijoje 1,2 proc. prisideda prie organizacijos tęstinės ir nuoseklios pozicijos prioritetiniais klausimais išlaikymo: dalyvauti valstybės insitucijose sukurtose darbo gupėse, pateikti poziciją ar analizę net ir tada, kai projektinio finansavimo vienam ar kitam klausimui organizacija neturi. Valstybei ir toliau menkai finansuojant nevyriausybinio sektoriaus institucinius gebėjimus, fizinių asmenų paramos pritraukimas tampa svarbiu išgyvenimo veiksniu. Nevyriausybinės organizacijos, veikdamos pilietinės visuomenės stiprinimo, žmogaus teisių apsaugos, socialinės pagalbos ir kitose srityse, atlieka svarbų vaidmenį demokratinėje visuomenėje. Lietuvos gyventojų skiriama 1,2 proc. GPM svariai prisideda prie NVO sektoriaus finansavimo ir yra vienas iš nedaugelio stabilių finansavimo šaltinių, leidžiančių organizacijoms veikti, todėl šios paramos gavėjų rato praplėtimas biudžetinėms įstaigoms ir religinėms bendruomenėms reikštų ženklų NVO sektoriaus susilpnėjimą. Raginame Lietuvos Respublikos Seimo narius nepritarti Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms ir išlaikyti dabartinę 1,2 proc. GPM paramos tvarką, siekiant užtikrinti tvarų nevyriausybinių organizacijų augimą bei skatinti kuo didesnį jų įsitraukimą į visuomenės gyvenimą ir pilietinės visuomenės stiprinimą.	Nepritarti	Argumentai tie patys.
9	Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Pakruojo viltis“, 2025-04-01	1 (7)	(1¹)	Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Pakruojo Viltis“ nepalaiko Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1¹ dalies pakeitimo įstatymo projekto. Šiuo ypatingai sunkiu laikotarpiu, kai po vienos krizės seka kita, nevyriausybinės organizacijos (NVO) Lietuvoje parodė lyderystę, skyrė visus savo pajėgumus ir teikė pagalbą valstybei, padėdamos įveikti šiuos sunkumus. Nevyriausybinės organizacijos ėmėsi iniciatyvos ir aktyvių veiksmų pastarųjų krizių – pandemijos, nereguliarių migrantų srauto, Ukrainos užpuolimo – laikotarpiu. NVO gebėjimas greitai ir lanksčiai reaguoti dar kartą patvirtino nevyriausybinio sektoriaus vaidmenį bei reikšmingą pagalbą valstybės institucijoms sudėtingose situacijose. Nevyriausybinių organizacijų surinktos 1,2 proc. GPM lėšos užtikrina veiklos bei teikiamų paslaugų tvarumą ir kokybę. Daugeliui organizacijų surinktos GPM lėšos sudaro nuo 30 iki 100 proc. jų biudžeto. Norime pabrėžti, jog dabar galiojančios įstatymo pataisos neužkerta kelio biudžetinėms įstaigoms gauti paramą. Tokia praktika taikoma ir kitose Europos Sąjungos šalyse – sumokėtų mokesčių dalis skiriama tik nuo valstybės ir savivaldybių nepriklausomoms organizacijoms (NVO, religinėms bendrijoms ir pan.). Ypač šiuo sudėtingu laikotarpiu būtina stiprinti NVO tvarų finansavimą ir skatinti pilietines organizacijas. NVO kuria ir stiprina pilietinę visuomenę neprašydamos nieko atgal, dažnai neįskaičiuojant sunaudotų resursų, o jei reikia, dirbama savanoriškai. Pabrėžiame, kad šiuo metu Labdaros ir paramos įstatyme numatyta, jog, be biudžetinių įstaigų, paramos gavėjais išlieka: labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai) bei kiti juridiniai asmenys (išskyrus politines partijas), kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams. Matydami ypatingą pilietinės visuomenės sektoriaus stiprinimo svarbą šiuo laikotarpiu, raginame atsižvelgti į pateiktus argumentus ir balsuoti PRIEŠ Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pakeitimą.	Nepritarti	Argumentai tie patys.
10	Lietuvos vyskupų konferencija 2025-05-20	1 (7)	(1¹)	Susipažinę su Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1-1 dalies pakeitimo įstatymo projektu (toliau tekste - Projektas) pažymime, kad siūlome pritarti Projektui dėl žemiau pateiktų argumentų. Pirma, praėjusios kadencijos Seimo priimtas teisių ribojimas tikintiesiems bei kitiems geros valios žmonėms skirti pajamų mokesčio dalį religinėms bendruomenėms ir bendrijoms buvo kaip legislatyvinė klaida, kurią reiktų atitaisyti. Įstatymų leidėjas nepagrįstai pakeitė ilgametę susiklosčiusią praktiką, kad religinės bendruomenės ir bendrijos galėjo gauti kaip paramą dalį nuo gyventojų pajamų mokamo mokesčio be jokių papildomų sąlygų. Antra, tuo pačiu įstatymų leidėjas de facto deklaravo, jog religinės bendruomenės savaime nėra svarbi visuomenės dalis, nebent jos vykdo Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nurodytą visuomenei naudingą veiklą. Taigi šiuo metu galiojantis ribojimas nepagrįstai riboja tikinčiųjų teises laisvai pasirinkti aukoti religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, o tuo tarpu Projektu yra išsprendžiama legislatyvinė klaida ir nepagrįstas ribojimas tikintiesiems paremti maldos namus, parapijas bei kitas religines bei karitatyvines Bažnyčios veiklas.	Pritarti iš dalies	Pritarti iš dalies, nes Komiteto siūlomoje formuluotėje numatytas platesnis subjektų, kuriems būtų galima skirti 1.2 proc. GPM, sąrašas (visi Labdaros ir paramos įstatymo 7 str. 1 d. numatyti paramos gavėjai) nei siūloma numatyti Projektu. Komiteto pasiūlymas: „Pakeisti 7 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹. Paramos dalyko, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, gavėjais gali būti šie juridiniai asmenys: nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai ir paramos gavėjai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje.”
11	Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2025-05-20	1 (7)	(1¹)	Lietuvos meno kūrėjų asociacija nepritaria šiuo metu LR Seimo komitetuose svarstomo Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1-1 dalies pakeitimo įstatymo projektui. Raginame nepriimti skubotų sprendimų, galinčių neigiamai paveikti pilietinės visuomenės iniciatyvas bei nevyriausybines organizacijas (NVO), kurios atlieka itin svarbų vaidmenį stiprinant, telkiant ir padedant piliečiams, kai to labiausiai reikia. Ypatingai dabar, kai pasirengimas krizėms ir ekstremalioms situacijoms tapo ypač svarbus. Nevyriausybinių organizacijų veikla yra pagrįsta nepriklausomu ir skaidriu finansavimu, o 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skyrimas NVO yra vienas esminių jų finansinio tvarumo šaltinių, dažnu atveju ir pagrindinis, ypač mažoms regionuose veikiančioms organizacijoms. Siūlomi įstatymo pakeitimai, numatantys viešojo sektoriaus (valstybinių ir savivaldybių) mokyklų įtraukimą į paramos gavėjų sąrašą, kelia grėsmę NVO sektoriaus stabilumui ir veiklų tęstinumui. Nevyriausybinių organizacijų surinktos 1,2 proc. GPM lėšos užtikrina jų veiklos bei teikiamų paslaugų tvarumą ir kokybę. Daugeliui organizacijų surinktos GPM lėšos sudaro nuo 30 iki 100 proc. jų biudžeto. Manome, jog šis siūlymas neatitinka pilietinės visuomenės interesų bei neskatina pilietinès visuomenès kūrimosi. Siūlome nepritarti viešojo sektoriaus įstaigų įtraukimui į 1,2 proc. gyventojų paramos mokesčio skyrimo gavėjų sąrašą, nes prieš kelis metus pakeitus Labdaros ir paramos įstatymą, kai nuo 2025 metų šio mokesčio nebegalima skirti viešojo sektoriaus organizacijoms – įsisteigė daug pilietinės visuomenės organizacijų (paramos fondų, asociacijų), kurių tikslas – pagelbėti viešojo sektoriaus švietimo įstaigoms, bei atsakingai (visuomenei teikiant viešas ataskaitas) panaudoti gaunamas lėšas, ne tik iš 1,2 proc. gyventojų paramos mokesčio skyrimo. Ką Seimo nariai, palaikantys šį įstatymo grąžinimą į ankstesnę būseną, atsakys pilietinės visuomenės atstovams, įkūrusiems naujas nevyriausybines organizacijas, kai iš esmės grąžinus galioti ankstesnę įstatymo versiją šios naujai įsteigtos nevyriausybinės organizacijos pradės konkuruoti su valstybės ir savivaldybių mokyklomis (kurių veiklai gerinti ir buvo įsteigtos naujos NVO organizacijos) renkant 1,2 proc. gyventojų paramos mokestį? Tarkime: kam mokinių tėvai, norintys prisidėti prie ugdymo proceso gerinimo mokykloje (formalaus ar neformalaus ugdymo, kurioje mokosi jų vaikai), turėtų skirti 1,2 proc.? Naujai įkurtam (mokinių tėvų) fondui ar asociacijai, dalyvaujamojo biudžeto principu planuojančiai išlaidas bei teikiančiai viešas ataskaitas (kam panaudotos surinktos lėšos), ar mokyklai ir jos administracijai, savo nuožiūra išleidžiančias gautas 1,2 proc lėšas? Gal mokyklos šiomis lėšomis „užkaišo“ nepakankamą Valstybės ar Savivaldybės finansavimą, gal gautas lėšas naudoja savo nuožiūra ar reikmėms, kurios nebūtinai yra pačios būtiniausios ugdymui ir moksleiviams, nes dėl šių lėšų panaudojimo nei tėvai, nei mokiniai neturi formalios teisės išreikšti savo poziciją, tai priklauso tik nuo administracijos geranoriškumo arba ne. Remiantis Finansų ministerijos duomenimis nuo 2021 m. metų iki 2024 m. švietimo finansavimas nuo 2,004 mlrd. per metus paaugo iki 3,907 mlrd. per metus. Vien per 2024 m. ugdymo įstaigų biudžetas išaugo 387 mln. eurų. Norime priminti, jog dabar galiojančios įstatymo pataisos neužkerta kelio viešojo sektoriaus įstaigų veiklai gauti paramą. Valstybinių ir savivaldybių mokyklų bendruomenės nariai gali inicijuoti ir steigti labdaros ir paramos fondus ar asociacijas (dalis jau taip ir padarė), kurios užtikrins, kad lėšos būtų naudojamos ne einamiesiems viešojo sektoriaus mokyklų poreikiams, o spręsti visai bendruomenei (ne tik administracijai) aktualias problemas, įtraukiant į sprendimų priėmimo ir (ar) įgyvendinimo procesus visą bendruomenę lygiateisiškumo principu. Iš tiesų ši galimybė jau įgyvendinama kai kuriose ugdymo įstaigose, kas stiprina bendruomenės telkimą ir dalyvavimą organizacijų gyvenime, bei užtikrina skaidrumą ir ugdymo įstaigos bendruomenės įtrauktį. Kaip politikai suvokia pilietinę visuomenę, padedančią Valstybei sunkiu metu, kai reikia savanorystės, kai nevyriausybinis sektorius dažnai yra greitesnis ir lankstesnis net nei verslas. Ar tokiais sprendimais politikai parodo, kad Valstybei nevyriausybinio sektoriaus nereikia, nesvarbu ar tai kultūros, ar socialinės apsaugos, ar gamtosaugos, ar švietimo srityje veikiančios organizacijos? Šiuo ypatingai sunkiu laikotarpiu, kai po vienos krizės seka kita, nevyriausybinės organizacijos (NVO) Lietuvoje parodė lyderystę, ėmėsi iniciatyvos ir aktyvių veiksmų bei skyrė visus savo pajėgumus ir teikė pagalbą valstybei padėdamos įveikti pandemijos padarinius, karo migrantų krizę, agresoriui užpuolus Ukrainą ir kitą reikšmingą pagalbą valstybės institucijoms sudėtingose situacijose. Atkreipiame dėmesį, kad viešojo sektoriaus įstaigos yra finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, o jų papildomas finansavimas iš gyventojų pajamų mokesčio gali iškreipti paramos paskirstymo sistemą bei sumažinti paramą NVO, kurios neturi galimybės naudotis valstybės finansavimu tokiu pat mastu kaip biudžetinės įstaigos. Tai nėra tvarus bei skaidrumą užtikrinantis sprendimas. Kitose Europos Sąjungos valstybėse dažna praktika paramą iš pajamų mokesčio dalies skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms, o ne valstybės ar savivaldybių išlaikomoms įstaigoms. Manome, kad dabar svarstant šį klausimą nebuvo išsamesnių pasitarimų su nevyriausybinio sektoriaus atstovais, todėl siūlome neskubėti priimti sprendimą ir iš naujo įvertinti siūlomų pakeitimų poveikį NVO veiklai bei jų ilgalaikiam finansiniam tvarumui. Raginame Seimo narius atidėti šių pakeitimų svarstymą ir surengiant išsamias diskusijas su visomis įstatymo suinteresuotomis šalimis. Labdaros ir paramos įstatymo pokyčiams pasiruošti ir įgyvendinti buvo numatytas 3 metų pereinamasis laikotarpis. Įstatymo pakeitimas įsigaliojo nuo 2025 m. sausio 1 d., todėl kelia nuostabą, kad pakeitimams galiojant tik pusmetį jau vyksta spaudimas vėl atkeisti įstatymą į buvusias nuostatas. Norime priminti, kad nuo pat pradžių įstatymų leidėjų tikslas buvo skatinti pileitinę visuomenę ir jos veiklą, sudarant galimybę gauti 1,2 proc. paramos, nuo sumokėto GPM, deklaruojant pajamas, o ne „užkaišyti“ viešojo sektoriaus organizacijų biudžetinio finansavimo trūkumus. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą ir religinės bendruomenės gali gauti šią paramą, jei jos užsiima ne tik sielovada, bet ir rūpinasi visuomenės bei savo bendruomenės socialiniais klausimais, taip galėdamos gauti NVO žymą ir galimybę sulaukti 1,2 proc paramos. Politikams, teigiantiems, kad nemaža dalis 1,2 proc. gyventojų paramos mokesčio piliečių (deklaruojant pajamas) nėra paskiriama ir grįžta į biudžetą – siūlome palaukti bent kelių metų, kad galima būtų įvertinti ar/kaip situacija pasikeitė, kai 1,2 proc. galima skirti tik NVO organizacijoms. O šiuo metu, iš į Valstybės biudžetą grįžtančio, piliečių nepaskirto, 1,2 proc. – kviečiame padidinti biudžetinį finansavimą toms Viešojo sektoriaus sritims, kurioms labiausiai to reikia.	Nepritarti	1,2 proc. GPM skyrimas yra asmens teisė ir pasirinkimas, todėl šiuo metu galiojanti redakcija negarantuoja, kad asmenys, spręsdami ar skirti GPM paramą, priims sprendimą ją skirti NVO. Jie gali paramos apkritai neskirti. Taigi nėra garantijos, kad siūlymas nepritarti Projektui sudarys prielaidas NVO gauti didesnę GPM paramą

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2025-03-17

(7)

(1¹)

Lietuvos savivaldybių asociacija dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1¹ dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-110 (toliau – Įstatymo projektas) apklausė šalies savivaldybes. Savo nuomonę pateikusios savivaldybės pritarė Įstatymo projekto nuostatai į paramos gavėjų sąrašą įtraukti valstybines ir savivaldybių mokyklas, nes:

1. Gaunamos papildomos lėšos leis mokykloms vykdyti įvairias veiklas, skatinančias mokinių kūrybiškumą, kurioms biudžetinio finansavimo dažniausiai nepakanka;

2. Šis pakeitimas ženkliai padidins mokyklų galimybes organizuoti mokinių pažintines, edukacines išvykas;

3. Sudarys palankesnes sąlygas dalyvauti kultūros paso programos renginiuose. Tai ypač aktualu kaimiškųjų vietovių mokykloms, nes čia daugumos dirbančiųjų žmonių pajamos yra mažesnės negu dirbančių didžiuosiuose miestuose.

Pritarti iš dalies

Pritarti iš dalies, nes Komiteto siūlomoje formuluotėje numatytas platesnis subjektų, kuriems būtų galima skirti 1.2 proc. GPM, sąrašas (visi Labdaros ir paramos įstatymo 7 str. 1 d. numatyti paramos gavėjai) nei siūloma numatyti Projektu.

Komiteto pasiūlymas:

„Pakeisti 7 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:

„1¹. Paramos dalyko, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, gavėjais gali būti šie juridiniai asmenys: nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai ir paramos gavėjai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje.”

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas,

2025-03-17

(7)

(1¹)

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (toliau – NSMOT), vienijantis 68 nacionalines, regionines ir vietos nevyriausybines organizacijas, nepritaria Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1¹ dalies pakeitimo įstatymo projektui.

Šiuo ypatingai sunkiu laikotarpiu, kai po vienos krizės seka kita, NSMOT nariai, ypač didieji – Lietuvos Caritas, Raudonasis Kryžius, Maltos Ordino pagalbos tarnyba Lietuvoje, VO Gelbėkit vaikus, Maisto bankas, parodė lyderystę, skyrė visus savo pajėgumus ir teikė pagalbą valstybei, padėdamos įveikti šiuos sunkumus. Nevyriausybinės organizacijos ėmėsi iniciatyvos ir aktyvių veiksmų pastarųjų krizių – pandemijos, nereguliarių migrantų srauto, Ukrainos užpuolimo – laikotarpiu. NVO gebėjimas greitai ir lanksčiai reaguoti dar kartą patvirtino nevyriausybinio sektoriaus vaidmenį bei reikšmingą pagalbą valstybės institucijoms sudėtingose situacijose^{^[1]}.

Nevyriausybinės organizacijos dažnai užpildo valstybės teikiamų socialinių paslaugų spragas, užtikrindamos pagalbą labiausiai pažeidžiamiems žmonėms. Jų surinktos 1,2 proc. GPM lėšos užtikrina veiklos bei teikiamų paslaugų tvarumą ir kokybę, o krizių laikotarpiu sudaro galimybę reaguoti nedelsiant tam, kad atlieptų būtiniausius valstybės ir žmonių poreikius.

Norime pabrėžti, jog dabar galiojantys įstatymo pakeitimai neužkerta kelio biudžetinėms įstaigoms gauti paramą.

Tokia praktika, kai dalis GPM yra skiriama tik nevyriausybinėms organizacijoms, taikoma ir kitose Europos Sąjungos šalyse – sumokėtų mokesčių dalis skiriama tik nuo valstybės ir savivaldybių nepriklausomoms organizacijoms (NVO, religinėms bendrijoms ir pan.). Ypač šiuo sudėtingu laikotarpiu būtina stiprinti NVO tvarų finansavimą ir skatinti pilietines organizacijas. NVO kuria ir stiprina pilietinę visuomenę dažnai neskaičiuodamos sunaudotų resursų, o esant poreikiui, dirbamos savanoriškai.

Pabrėžiame, kad šiuo metu Labdaros ir paramos įstatyme numatyta, jog be biudžetinių įstaigų paramos gavėjais išlieka: labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai) bei kiti juridiniai asmenys (išskyrus politines partijas, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.

Matydami ypatingą pilietinės visuomenės sektoriaus stiprinimo svarbą šiuo laikotarpiu, raginame atsižvelgti į pateiktus argumentus ir balsuoti PRIEŠ Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pakeitimą.

Nepritarti

1,2 proc. GPM skyrimas yra asmens teisė ir pasirinkimas, todėl šiuo metu galiojanti redakcija negarantuoja, kad asmenys, spręsdami ar skirti GPM paramą, priims sprendimą ją skirti NVO. Jie gali paramos apkritai neskirti.

Taigi nėra garantijos, kad siūlymas nepritarti Projektui sudarys prielaidas NVO gauti didesnę GPM paramą.

Nacionalinė NVO koalicija,

2025-03-17

(7)

(1¹)

Džiaugiamės galimybe bendradarbiauti su Jumis ir dėkojame už skirtą laiką ankstesnio susitikimo metu bei išreikštą paramą nevyriausybinių organizacijų veiklai. Vertiname Jūsų supratingumą ir pastangas stiprinant pilietinę visuomenę.

Kreipiamės į Jus Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų (NVO) koalicijos ir jos narių vardu, ragindami NEPALAIKYTI Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1¹ dalies pakeitimo įstatymo projekto.

Stiprios, pasirengusios ir nepriklausomos NVO ir aktyvi pilietinė visuomenė yra ne galimybė, o būtinybė, todėl būtina išlaikyti esamą reglamentavimą dėl kelių priežasčių:

- 1,2 proc. GPM mechanizmas buvo sukurtas pilietinių organizacijų stiprinimui. Nuo pat jo įvedimo, šis mechanizmas buvo skirtas nepriklausomoms pilietinėms organizacijoms stiprinti, kurios neturi tiesioginio pastovaus valstybės finansavimo šaltinio. Šio mechanizmo nukreipimas biudžetinėms įstaigoms neatitinka pirminio įstatymo tikslo ir iškreipia jo esmę.

- Valstybės kontrolė jau anksčiau įspėjo apie tokios praktikos ydingumą. 2009 m. Valstybės kontrolė savo išvadose dėl 2008 metų valstybės biudžeto įvykdymo (išvada Nr. FA-P-700-1-79) aiškiai pabrėžė, kad 1,2 proc. GPM skyrimas biudžetinėms įstaigoms iškreipia paramos mechanizmo tikslus. Nepaisant to, šis klausimas vis dar išlieka neišspręstas, o siūlomas pakeitimas dar labiau sustiprintų ydingo modelio taikymą.

- Europinė praktika rodo, kad toks modelis (skiriant biudžetinėms) nėra tinkamas. Kitose Europos Sąjungos šalyse analogiški mechanizmai taikomi tik nepriklausomoms organizacijoms – NVO, religinėms bendrijoms ir pan. Tai užtikrina, kad pilietinė visuomenė turėtų savarankišką finansavimo šaltinį, nesusijusį su valstybinėmis institucijomis.

- Religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai išlaiko teisę gauti paramą. Pagal dabartinį Labdaros ir paramos įstatymo reguliavimą, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai ir toliau gali gauti 1,2 proc. GPM paramą. Joms tereikia Registrų centre užsidėti NVO žymą, neužkraunant jokios papildomos prievolės.

- Biudžetinės įstaigos ir taip gauna stabilų valstybės ir savivaldybių finansavimą. Siūlomas pakeitimas iš esmės prieštarauja gero valdymo principams – valstybė privalo užtikrinti, kad biudžetinės įstaigos būtų finansuojamos valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšomis, o ne per dažniausiai remiasi projektiniu finansavimu, biudžetinės įstaigos turi nuolatinę prieigą prie valstybės dotacijų ir programų.

- NVO sektoriui tai būtų reikšmingas smūgis. Šiuo metu 1,2 proc. GPM sudaro reikšmingą NVO biudžeto dalį – kai kurioms organizacijoms šis finansavimo šaltinis sudaro nuo 30 iki 100 proc. jų veiklos biudžeto, ypatingai mažoms regionuose veikiančioms. Jo praradimas arba reikšmingas sumažėjimas reikštų mažesnį paslaugų prieinamumą tūkstančiams žmonių – socialiai pažeidžiamoms/jautrioms grupėms: vaikams, senjorams, asmenims su negalia, vienišiems žmonėms, ligoniams ir kt., švietimo, kultūros, sporto bei bendruomeninėms iniciatyvoms, kurios remiasi pilietinės visuomenės organizacijų veikla.

Pabrėžiame, kad galiojančios įstatymo pataisos neužkerta kelio biudžetinėms įstaigoms gauti paramą. Labdaros ir paramos įstatyme numatyta, jog be biudžetinių įstaigų paramos gavėjais išlieka labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai), bei kiti juridiniai asmenys (išskyrus politines partijas), kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.

NVO nepriklausomybė – demokratijos pamatas. Lietuva turėtų laikytis Europos Sąjungos praktikos. Pilietinių nevyriausybinių organizacijų tvaraus finansavimo stiprinimas yra būtinas ypač dabar – sudėtingu laikotarpiu valstybei, kai visuomenės atsparumas ir aktyvi pilietinė veikla tampa kritiškai svarbūs. NVO kuria ir stiprina pilietinę visuomenę, reaguodamos į poreikius ir neprašydamos nieko atgal, dažnai neskaičiuodamos sunaudotų išteklių, laikydamosi principo – jei reikia, turi veikti. Prie to prisideda ir tūkstančiai savanorių kasmet.

Matydami ypatingą svarbą šiuo laikotarpiu tvariai stiprinti pilietinės visuomenės sektorių ir atstovaudami didžiausias skėtines nevyriausybines organizacijas, veikiančias visoje Lietuvoje, kviečiame Jus atsižvelgti į argumentus ir priimti atsakingą sprendimą balsuojant PRIEŠ Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

Mielai sudalyvautume Jūsų posėdžiuose, pasitarimuose bei suteiktume išsamesnę poziciją šiuo klausimu.

Nepritarti

Argumentai tie patys.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacija,

Lietuvos gimnazijų asociacija,

Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacija,

Lietuvos progimnazijų asociacija,

Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų

asociacija,

Lietuvos švietimo įstaigų vadovų

profesinės sąjunga,

2025-03-18

(7)

(1¹)

2025 m. kovo 10 d. LR Seimas svarstė Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1-1 dalies pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XVP-110), kuriam buvo pritarta po pateikimo (už 74, prieš 20, susilaikė 13). Atsižvelgiant į švietimo įstaigų lūkesčius ir toliau stipriai palaikome iniciatyvą grąžinti švietimo įstaigoms galimybę gauti 1,2 proc. gyventojo paskirtą GPM dalį ir prašome tolesniuose svarstymuose pritarti aukščiau minėtai Labdaros ir paramos įstatymo pataisai https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/4e6a6c60dee111ef8cdff2c320e69444

Taip pat akcentuojame, kad:

1. VMI duomenimis (paskelbta 2024-12-21) už 2023 m. mokestinį laikotarpį, 1,5 mln. Šalies gyventojų neskyrė GPM dalies jokiems paramos gavėjams, o gyventojų nepaskirta GPM dalies suma yra apie 41,5 mln. (VMI duomenimis). Tai gerokai daugiau, nei visų paramos gavėjų surenkama 1,2 proc. GPM suma, todėl esant nemažai “laisvų lėšų”, visi paramos gavėjai turi labai daug neišnaudotų galimybių suagituoti gyventojus būtent jiems skirti GPM dalį ir taip gauti tas „nepaimtas sumas“. Šiuo aspektu NVO sektorius dėl švietimo įstaigų veikimo jokios finansinės žalos nepatyrė nei anksčiau, nepatiria ir dabar, o biudžetinės švietimo įstaigos lieka diskriminuojamos.

2. VMI duomenimis viešosios įstaigos, asociacijos bei labdaros ir paramos fondai už 2023 m. mokestinį laikotarpį bendrai gavo 22 859 148 Eur paramos lėšų iš GPM dalies, o biudžetinės įstaigos - tik 3 853 154 Eur. Skirtumas daugiau nei 19 mln. 5 tūkst. Eur, biudžetinių įstaigų nenaudai.

3. Turint oficialiai pateiktus duomenis, kad 2023 m. gyventojai nepaskyrė paramai net 41,5 mln. GPM, tokią Įstatymo nuostatą, kuria iš švietimo įstaigų atimama galimybė gauti papildomus finansinius išteklius, traktuojame kaip švietimo įstaigų savarankiškumo ribojimą.

4. Lyginant su 2022 metais, 2023 m. net 18 tūkst. mažiau gyventojų pateikė prašymus skirti dalį GPM paramos gavėjams (VMI duomenimis). Sumažėjęs gyventojų aktyvumas skiriant GPM dalį sietinas su iniciatyva atimti iš švietimo įstaigų galimybę gauti paramą iš gyventojų. Akivaizdu, kad tai demotyvavo dalį šalies gyventojų apskritai skirti paramą, bet kuriam paramos gavėjui.

5. Kategoriškai nesutinkame su nuostata, kad parama pagal LR labdaros ir paramos įstatymą negali būti skirta biudžetinėms švietimo įstaigoms. Teiginys, kad „didžiausią dalį paramos gauna biudžetinės įstaigos“ yra duomenimis nepagrįstas bei klaidinantis tiek visuomenę, tiek įstatymo leidėjus. Tai akivaizdžiai įrodo aukščiau pateikti VMI duomenys.

6. Galimybė skirti paramą švietimo įstaigoms neiškreipia pačios paramos tikslų. Pabrėžiame, kad teisės aktai niekada nedraudė gyventojams ir iki Įstatymo pakeitimo, tiek nedraudžia ir dabar skirti GPM dalį NVO sektoriui, todėl paramos tikslai lieka nepakitę. VMI duomenys rodo kardinaliai kitokią situaciją, kad būtent NVO gauna absoliučiai didžiąją dalį gyventojų paskirtos GPM sumos ir turi puikias galimybes pritraukti papildomą paramą iš gyventojų nepaskirtos GPM dalies (apie 41,5 mln.).

7. Švietimo įstaigų paramos fondų steigimas, tiesiogiai didina biurokratiją (steigimo dokumentų rengimas, fondo registravimas, kasmetinis metinių finansinių rinkinių teikimas, valdymo institucijų formavimas, jų keitimas ir/ar atnaujinimas ir kt.). Tai nesuderinama su LR Vyriausybės siekiu mažinti biurokratiją švietimo įstaigose. Švietimo įstaigos taip pat patirs papildomas išlaidas paramos fondų steigimo dokumentų rengimui bei jų registravimui, teisinėms konsultacijoms dėl fondų steigimo ir valdymo, banko sąskaitų aptarnavimui, apskaitą vykdančių darbuotojų samdymui ir kt.. Sugrąžinus švietimo įstaigoms galimybę ir toliau būti GPM 1,2 proc. paramos gavėjais, papildomos biurokratinės ir finansinės naštos būtų išvengta. Mokyklose jau esama blogos praktikos pavyzdžių, kai dėl neatsakingo mokyklos paramos fondo valdymo iš tėvų pusės, fondo lėšos buvo įšaldytos. Mokyklų paramos fondų valdymą apsunkina ir dažnas valdybų asmenų keitimasis, nes vaikams pabaigus vieną ar kitą ugdymo pakopą iš mokyklos išeina ir moksleivis, ir jo tėvai. Šiais atvejais tėvai nebeprisiima ir atsisako atsakomybių dėl mokyklos paramos fondo valdymo.

8. Eliminavus švietimo įstaigas iš 1,2 proc. GPM gavėjų sąrašo, susiaurinama gyventojams suteikta teisė pasirinkti paramos gavėją, gyventojai neskatinami dalyvauti šalies finansų paskirstyme, silpninamas pilietinės visuomenės kūrimas bei įsitraukimas į šalies gyvenimą. Taip pat iš švietimo įstaigų atimami svarbūs finansiniai ištekliai ugdomosioms erdvėms kurti bei pritaikyti prie šiuolaikinės ugdymo paradigmos, patalpoms remontuoti, trūkstamiems vadovėliams, laboratorinei įrangai ir kitoms ugdymo priemonėms įsigyti; apribojama galimybė (ypač regionuose) skatinti mokinius, panaikina galimybę švietimo įstaigoms turėti papildomus išteklius finansiškai imlioms teisinėms konsultacijoms ir mokyklos atstovavimui teisminiuose procesuose, kuriamos prielaidos perteklinei biurokratijai didėti švietimo įstaigose.

9. Šiuo metu galiojanti Įstatymo nuostata kuria itin žalingą precedentą, kai finansiniai ištekliai iš švietimo įstaigų atimami, siekiant pagerinti kitų institucijų galimybes, nors paramai galima skirti GPM lėšų dalis, bet nepanaudota, yra daugiau nei pakankama visiems paramos gavėjams, tame tarpe ir švietimo įstaigoms. Pažymėtina ir blogoji praktika, kai valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigoms iš biudžeto neužtikrinus deramo finansavimo, atitinkančio jų poreikius, atimama net ir menkiausia galimybė gauti reikalingas lėšas, o paskui kviečiama diskutuoti apie neegzistuojančius naujus švietimo įstaigų finansavimo modelius.

10. Nevienareikšmiškai prieštaraujame kai kurių politikų bandymams viešoje erdvėje ciniškai supriešinti valstybines švietimo įstaigas su nevyriausybiniu sektoriumi teigiant, kad švietimo įstaigos galimai konkuruoja su Ukrainos gynėjais bei globojančiais onkologinėmis ligomis sergančius vaikus. Laikome tai manipuliacija. Aukščiau pateikti duomenys akivaizdžiai įrodo, kad paramai GPM lėšų dalis yra daugiau nei pakankama.

Pritarti iš dalies

Pritarti iš dalies, nes Komiteto siūlomoje forumuluotėje numatytas platesnis subjektų, kuriems būtų galima skirti 1.2 proc. GPM, sąrašas (visi Labdaros ir paramos įstatymo 7 str. 1 d. numatyti paramos gavėjai) nei siūloma numatyti Projektu.

Komiteto pasiūlymas:

„Pakeisti 7 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:

Nacionalinis švietimo NVO tinklas,

2025-03-19

(7)

(1¹)

Nacionalinis švietimo NVO tinklas nepritaria Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1¹ dalies pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siekiama grąžinti galimybę skirti GPM paramą valstybinėms ir savivaldybių švietimo įstaigoms.

Pastarųjų krizių metu nevyriausybinės organizacijos (NVO) Lietuvoje parodė lyderystę skirdamos visus savo pajėgumus ir teikdamos pagalbą valstybei, padėdamos įveikti sunkumus: ėmėsi iniciatyvos ir aktyvių veiksmų pandemijos, nereguliarių migrantų srauto, Ukrainos užpuolimo laikotarpiu. NVO gebėjimas greitai ir lanksčiai reaguoti dar kartą patvirtino nevyriausybinio sektoriaus vaidmenį bei reikšmingą pagalbą valstybės institucijoms sudėtingose situacijose. Šiuo sudėtingu laikotarpiu būtina stiprinti NVO finansavimo tvarumą, skatinti pilietinių organizacijų veiklos plėtrą. NVO kuria ir stiprina pilietinę visuomenę, dažnai neskaičiuodamos sąnaudų, o iškilus poreikiui, dirbdamos savanoriškai.

Nevyriausybinių organizacijų surinktos 1,2 proc. GPM lėšos padeda užtikrinti veiklos bei teikiamų paslaugų tvarumą ir kokybę, kadangi surinktos GPM lėšos sudaro svarbią jų biudžeto dalį, o biudžetinėms įstaigoms ši parama tesudaro iki 1 procento jų metinio biudžeto.

Seimo narių siūlymas grąžinti biudžetines mokyklas tarp 1,2 proc. GPM gavėjų iš esmės ne-sprendžia nepakankamo ir nelankstaus valstybės finansavimo klausimo. Be to, toks papildomų lėšų rinkimas yra netvarus ir diskriminuojantis tas ugdymo įstaigas, kurias lanko mažesnes pajamas gaunančių šeimų vaikai, t. y. tokios mokyklos surenka gerokai mažiau lėšų ir tokiu būdu didina socialinę atskirtį tarp vaikų.

Pastebėtina, jog iš principo neteisinga traktuoti, kad surinktos 1,2 proc. GPM lėšos turi ir gali kompensuoti valstybės finansavimo trūkumą. 2009 metais Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės dėl Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos

išvadose Nr. FA-P-700-1-79 keliamas klausimas dėl šios praktikos ydingumo ir pačios paramos tikslų iškraipymo.

Norint sistemingai padėti valstybės ir savivaldybių mokykloms spręsti kitų, nenumatytų išlaidų problemas, reikėtų skirti papildomą (iki 1 proc.) finansavimą iš valstybės ar savivaldybių biudžetų.

Atkreiptinas dėmesys, jog dabar galiojančio įstatymo nuostatos neužkerta kelio biudžetinėms įstaigoms gauti paramą.

Remiantis šiuo metu galiojančiu Labdaros ir paramos įstatymu, paramos gavėjais be biudžetinių įstaigų išlieka labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai) bei kiti juridiniai asmenys (išskyrus politines partijas), kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus bei didėjantį poreikį stiprinti pilietinės visuomenės sektorių, raginame balsuoti PRIEŠ Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 11 dalies pakeitimo įstatymo projektą.

Nepritarti

Taigi nėra garantijos, kad siūlymas nepritarti Projektui sudarys prielaidas NVO gauti didesnę GPM paramą.

VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“,

2025-03-25

(7)

(1¹)

Atviros Lietuvos fondas nepalaiko Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1¹ dalies pakeitimo įstatymo projekto.

Šiuo ypatingai sunkiu laikotarpiu, kai po vienos krizės seka kita, nevyriausybinės organizacijos (NVO) Lietuvoje parodė lyderystę, skyrė visus savo pajėgumus ir teikė pagalbą valstybei, padėdamos įveikti šiuos sunkumus. Nevyriausybinės organizacijos ėmėsi iniciatyvos ir aktyvių veiksmų pastarųjų krizių – pandemijos, nereguliarių migrantų srauto, Ukrainos užpuolimo – laikotarpiu. NVO gebėjimas greitai ir lanksčiai reaguoti dar kartą patvirtino nevyriausybinio sektoriaus vaidmenį bei reikšmingą pagalbą valstybės institucijoms sudėtingose situacijose.

Nevyriausybinių organizacijų surinktos 1,2 proc. GPM lėšos užtikrina veiklos bei teikiamų paslaugų tvarumą ir kokybę. Daugeliui organizacijų surinktos GPM lėšos sudaro nuo 30 iki 100 proc. jų biudžeto.

Norime pabrėžti, jog dabar galiojančios įstatymo pataisos neužkerta kelio biudžetinėms įstaigoms gauti paramą.

Tokia praktika taikoma ir kitose Europos Sąjungos šalyse – sumokėtų mokesčių dalis skiriama tik nuo valstybės ir savivaldybių nepriklausomoms organizacijoms (NVO, religinėms bendrijoms ir pan.). Ypač šiuo sudėtingu laikotarpiu būtina stiprinti NVO tvarų finansavimą ir skatinti pilietines organizacijas. NVO kuria ir stiprina pilietinę visuomenę neprašydamos nieko atgal, dažnai neįskaičiuojant sunaudotų resursų, o jei reikia, dirbama savanoriškai. Pabrėžiame, kad šiuo metu Labdaros ir paramos įstatyme numatyta, jog, be biudžetinių įstaigų, paramos gavėjais išlieka: labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai) bei kiti juridiniai asmenys (išskyrus politines partijas), kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.

Matydami ypatingą pilietinės visuomenės sektoriaus stiprinimo svarbą šiuo laikotarpiu, raginame atsižvelgti į pateiktus argumentus ir balsuoti PRIEŠ Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pakeitimą.

Nepritarti

Argumentai tie patys.

Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras,

2025-03-25

(7)

(1¹)

Nevyriausybinių organizacijų̨ informacijos ir paramos centras (toliau – NIPC) nepritaria ir prašo Jūsų balsuoti PRIEŠ Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pakeitimą, atsižvelgiant į žemiau pateiktus argumentus.

NIPC buvo šios 2% GPM skyrimo įteisinimo iniciatorius ir remiantis kitų Europos Sąjungos šalių praktika, kai sumokėtų mokesčių dalis skiriama tik nuo valstybės ir savivaldybių nepriklausomoms organizacijoms, nuosekliai dirbo, kad šios galimybės naudos gavėjai galėtų būti tik nevyriausybinės organizacijos:

• 2000-2002 metais NIPC subūrė nacionalinę NVO koaliciją “Už̌ filantropiją”, kurios pagrindu LR Seimui buvo pateiktas pasiūlymas įteisinti galimybę gyventojams skirti 2% sumokėto GPM (nuo 2018 metų – 1,2%) savanoriškai pasirinktai nevyriausybinei organizacijai.

• 2004 metais tokia galimybė Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme buvo įteisinta, tačiau tarp galimų paramos gavėjų̨ atsirado visas spektras ne pelno subjektų, tokių kaip biudžetinės įstaigos, garažų̨, sodininkų bendrijos ir pan., kas iškreipė patį idėjos principą̨̨ – stiprinti pilietinės visuomenės, nuo valstybes institucijų̨ valdymo nepriklausomų organizacijų̨ (asociacijų̨, viešųjų̨ įstaigų, labdaros ir paramos fondų) veiklą socialinėje, gyvūnų̨ globos, sporto, kultūros, švietimo, žmogaus teisių gynimo, aplinkosaugos, vaikų gerovės ir kitose srityse.

• 2007-2009 metais NIPC subūrė naują koaliciją „Už filantropiją“, kurią sudarė keli tūkstančiai organizacijų, reikalaujančių koreguoti 2% GPM skyrimo tvarką, iš jos gavėjų rato eliminuojant biudžetines įstaigas ir kitus ne pelno subjektus (garažų, sodų bendrijas, kt.), atkuriant pirminę šios idėjos mintį – 2% GPM skyrimo subjektais įteisinti tik NVO sektoriaus organizacijas.

• 2009 metais atsižvelgiant į nuolatinius NVO koalicijos raginimus, Valstybės kontrolė atlikto audito išvadose nurodė abejojanti ar biudžetinės įstaigos turėtų gauti 2% GPM paramą ir teigė, „kad tokia praktika, kai GPM paramai skirtų lėšų dalį gauna valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos, sudaro sąlygas nukrypti nuo pirminio paramos tikslo“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, siūlančia įteisinti, kad 2% GPM gavėjai būtų tik nevyriausybinės organizacijos. Aiškinamajame rašte buvo teigiama, kad „Nevyriausybinėms organizacijoms Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta gyventojų pajamų mokesčio dalis yra labai svarbus veiklos finansavimo šaltinis. Biudžetinės įstaigos savo įstaigoms išlaikyti ir veiklai organizuoti turi teisę naudoti biudžeto lėšas. Nevyriausybinės organizacijos tokių galimybių neturi, jų veikla dažniausiai finansuojama įgyvendinant įvairias programas ar projektus“. Tačiau LR Seimas nesiryžo imtis sprendimų šiems pokyčiams įgyvendinti.

• 2013 metais buvo priimtas Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas, kuriuo įteisintas nevyriausybinės organizacijos apibrėžimas.

• 2020 metais priimta nauja Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo redakcija, kuria sureguliuotas nevyriausybinės organizacijos statuso apibrėžimas ir įgijimo tvarka.

• 2021-2024 metais NVO statusą/žymą jau įgijo virš 11000 nevyriausybinių organizacijų - kasdien šis skaičius kinta, kadangi šis procesas yra nuolatinis.

• 2022 metais LR Seimas po pateikimo ir svarstymo pritarė Labdaros ir paramos įstatymo projektui, kuriuo siekiama sureguliuoti 1,2% GPM skyrimo tvarką nustatant, kad tokią paramą galėtų gauti tik nevyriausybinės organizacijos.

• 2025 metais įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią tik nevyriausybinės organizacijos statusą turintys juridiniai asmenys turi teisę gauti 1,2% GPM paramai, kas sudarо sąlygas skaidrios ir atskaitingos paramos skyrimo ir jos panaudojimo tvarkos atsiradimui, nes tik metines ataskaitas VĮ „Registrų centras“ teikiančios ir NVO žymą turinčios organizacijos gali naudotis šia galimybe. NIPC iniciatyva veikia atvirų duomenų portalas www.aciujums.lt, kur galite rasti informaciją apie 1,2% GPM paramos gavėjus.

Džiaugėmės, kad LR Seimas ir LR Vyriausybė 2022 metais ėmėsi iniciatyvos ištaisyti ydingą praktiką ir reglamentuoti, kad 1,2% pajamų mokesčio dalį galėtų̨ gauti tik nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos LR nevyriausybinių organizacijų̨ plėtros įstatyme. Biudžetinių įstaigų bendruomenės nariai gali inicijuoti ir steigti labdaros ir paramos fondus ar asociacijas - dalis taip ir padarė - kurios užtikrins, kad lėšos būtų naudojamos ne einamiesiems biudžetinės įstaigos darbams, o spręsti visai bendruomenei (administracijai, pedagogams, tėvams ir jų vaikams) aktualias problemas, įtraukiant į sprendimų priėmimo ir (ar) įgyvendinimo procesus visą bendruomenę lygiateisiškumo principu. Šiems pokyčiams pasiruošti ir įgyvendinti buvo numatytas 3 metų pereinamasis laikotarpis – pakeitimas įsigaliojo nuo 2025 m. sausio 1 d.

Norime pabrėžti, jog dabar galiojančios įstatymo pataisos neužkerta kelio biudžetinėms įstaigoms gauti paramą.

Remiantis Finansų ministerijos duomenimis nuo 2021 m. metų iki 2024 m. švietimo finansavimas nuo 2,004 mlrd. per metus paaugo iki 3,907 mlrd. per metus. Vien per 2024 m. ugdymo įstaigų biudžetas išaugo 387 mln. eurų. Todėl biudžetinių švietimo įstaigų eliminavimas neturės esminės įtakos jų veiklos užtikrinimui, kadangi šių įstaigų surenkama dalis iš 1,2% GPM tesudaro vos iki 1% jų metinio biudžeto, yra atvejų kai ta dalis sudaro net 0,0006%. Tuo tarpu daugeliui nevyriausybinių organizacijų surinktos GPM lėšos sudaro nuo 30 iki 100% jų biudžeto.

Tad raginame atsižvelgti į pateiktus argumentus ir balsuoti PRIEŠ Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pakeitimą.

Nepritarti

Argumentai tie patys.

Lietuvos negalios organizacijų forumas,

2025-03-25

(7)

(1¹)

Lietuvos negalios organizacijų forumas (toliau – LNF) kaip asociacija, vienijanti nacionaliniu mastu veikiančias įvairioms negalioms atstovaujančias žmonių su negalia nevyriausybines organizacijas, kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, Audito komitetą, Švietimo ir mokslo komitetą, Žmogaus teisių komitetą ir Neįgaliųjų teisių komisiją su prašymu nepalaikyti Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1¹ dalies pakeitimo įstatymo projekto.

Žmonių su negalia nevyriausybinės organizacijos – labai svarbi pilietinės visuomenės dalis, ypač užtikrinant asmenų su negalia teisių apsaugą. Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencija, kurią Lietuva ratifikavo 2010 metais, pabrėžia išskirtinį negalios NVO vaidmenį sprendimų priėmimo procesuose. Negalios NVO svarbu dalyvauti atstovaujant asmenims su negalia, kad jų poreikiai nebūtų pamiršti ir atliepiami horizontaliai valstybės reguliavimo srityse – nuo švietimo, socialinės politikos iki civilinės saugos ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Visose srityse reikalingos stiprios negalios NVO, kurios galėtų kokybiškai atstovauti žmonių su įvairia negalia interesams ir padėti valstybei įgyvendinant savo pareigas žmonių su negalia teisėms ir įtraukčiai į visuomenę užtikrinti. Taip pat negalios NVO yra svarbus tarpininkas tarp žmonių su negalia ir valstybės bei savivaldybių institucijų, ypač teikiant ankstyvąją pagalbą negalios nustatymo atveju ir prisidedant prie žmonių su negalia pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms.

Tačiau negalios NVO išsilaikyti ir užtikrinti veiklos kokybę ir net tęstinumą darosi vis sunkiau – nacionalinių negalios NVO projektams skiriamas finansavimas ne tik nedidėja, bet mažėja kiekvienai organizacijai skiriama suma. Lėšų pagrindinių organizacijų veiklai finansuoti jau kurį laiką nepakanka, todėl projektų krepšeliai dažnai sumažinami iki 50 proc. Tuo tarpu regionuose negalios NVO dažnai neturi projektinio finansavimo šaltinių, į kuriuos galėtų pretenduoti siekiant vykdyti advokaciją.

Matome būtinybę išlaikyti ir stiprinti asmenims su negalia atstovaujančias organizacijas regionuose. LNF vienija 18 nacionalinių negalios organizacijų, kurios bendrai turi virš 200 padalinių daugelyje savivaldybių. Nerimą kelia tai, kad kai kurios savivaldybės atsisako bendradarbiauti su žmonėmis su negalia ir negalios NVO, daugelyje pastebimas priešiškumas jų atžvilgiu. Be to, pastebima savivaldybių ir įstaigų nekompetencija prieinamumo asmenims su negalia klausimais. Dalis regionuose veikiančių įstaigų netgi priešinasi viešųjų erdvių ir pastatų prieinamumo užtikrinimui (pvz., mokyklų, poliklinikų prieinamumo didinimui) arba tai vykdo nekokybiškai. Tokiais atvejais kyla rizika, kad prieinamumui skiriamos valstybės biudžeto lėšos panaudojamos netikslingai ir neužtikrinant kokybės reikalavimų bei neužtikrinant asmenų su negalia kaip visuomenės grupės teisėtų interesų. Čia itin reikalinga nepriklausoma asmenų su negalia organizacijų veikla regionuose, kurios teikia pagalbą asmenims su negalia, padeda asmenims ginti savo teises ir interesus įvairiuose ginčuose, dalyvauja savivaldybių sprendimų priėmimo procesuose ir kitaip užtikrina, kad asmenų su negalia interesai būtų apginti.

Šiuo metu pagrindinis valstybės suteikiamas regioninių negalios NVO veiklos finansavimo šaltinis yra 1,2 proc. GPM lėšos. Negalios NVO surinktos 1,2 proc. GPM lėšos užtikrina veiklos bei teikiamų paslaugų tvarumą ir kokybę. Daugeliui organizacijų surinktos GPM lėšos sudaro nuo 30 iki 100 proc. jų biudžeto. Norime pabrėžti, jog dabar galiojančios įstatymo pataisos neužkerta kelio biudžetinėms įstaigoms gauti paramą. Tačiau teikiamas įstatymo projektas apsunkintų galimybes ją gauti negalios NVO.

Apibendrinus, manome, kad įstatymo pakeitimas būtų neteisingas asmenų su negalia ir jiems atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu, ypač atsižvelgiant į šias aplinkybes:

• viešosios įstaigos, teikiančios švietimo, sveikatos apsaugos ir kitas viešąsias paslaugas vis dar sistemiškai pažeidžia asmenų su negalia teises neužtikrindamos prieinamumo;

pilietinės visuomenės įsitraukimas yra itin svarbus dabartiniame saugumo grėsmių ir asmenų su negalia atskirties kontekste;

• šiuo metu nėra užtikrinamas valstybės finansavimas asmenų su negalia organizacijų advokacijos (teisių gynimo ir interesų atstovavimo) veiklai regionuose, o tai ilgainui gresia šių asociacijų veiklos sustabdymu.

Europos Sąjungos šalyse plačiai paplitusi praktika, kai sumokėtų mokesčių dalis skiriama tik nuo valstybės ir savivaldybių nepriklausomoms organizacijoms (NVO, religinėms bendrijoms ir pan.). Ypač šiuo sudėtingu laikotarpiu būtina stiprinti NVO tvarų finansavimą ir skatinti pilietinės visuomenės aktyvumą. NVO kuria ir stiprina pilietinę visuomenę neprašydamos nieko atgal, dažnai neįskaičiuojant sunaudotų resursų, o jei reikia, dirbama savanoriškai.

Pabrėžiame, kad šiuo metu Labdaros ir paramos įstatyme numatyta, jog, be biudžetinių įstaigų, paramos gavėjais išlieka: labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai) bei kiti juridiniai asmenys (išskyrus politines partijas), kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.

Asmenims su negalia atstovaujančių organizacijų vardu raginame atsižvelgti į pateiktus argumentus ir balsuoti PRIEŠ Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pakeitimą

Nepritarti

Argumentai tie patys.

Žmogaus teisių organizacijų koalicija,

2025-03-28

(7)

(1¹)

2025 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė pateikė Labdaros ir paramos įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1-1 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-110 (toliau – Projektas), kuriuo siūloma grąžinti galimybę gauti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) biudžetinėms įstaigoms ir religinėms bendruomenėms. Šiuo kreipimusi Žmogaus teisių organizacijų koalicija (toliau – ŽTOK) reiškia didelį susirūpinimą dėl numatomų įstatymo pakeitimų, kurie sukeltų rimtą grėsmę daugelio nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO), kurios iš esmės remiasi gyventojų skiriama parama, finansiniam stabilumui ir veiklos tęstinumui, mažintų pilietinės visuomenės įsitraukimą ir nepriklausomumą. Žemiau teikiame savo poziciją, išskirdami pagrindines priežastis, dėl kurių siūlomos pataisos turėtų būti nepriimamos.

1. Reikšmingas finansavimo sumažėjimas NVO sektoriui. NVO sektorius Lietuvoje yra finansiškai silpnas ir nekonkurencingas, todėl 1,2 proc. GPM parama yra esminė kasdienei veiklai užtikrinti. Dauguma NVO neturi pastovaus valstybės finansavimo, o jų išlikimas dažnai priklauso nuo gyventojų paramos: nemažai daliai organizacijų surinktos GPM lėšos sudaro nuo 30 iki 100 proc. jų biudžeto. Pabrėžtina, jog NVO dažnai yra priverstos ieškoti papildomų projektinių lėšų, kas reikalauja žmogiškųjų ir finansinių resursų. Biudžetinės įstaigos ir religinės bendruomenės, priešingai, dažnai turi kitus stabilius finansavimo šaltinius, tokius kaip valstybės biudžetas ar tikslinės dotacijos. Jei joms būtų suteikta teisė gauti 1,2 proc. GPM, fiziniai asmenys tikėtina perskirstytų paramą, mažiau lėšų skirdami NVO. Tokia situacija reikštų mažiau galimybių teikti paslaugas ir vykdyti veiklas, o taip pat ir galėtų sąlygoti veiklos apribojimą ar net nutraukimą.

2024 m. Pilietinės galios indeksas1 atskleidžia, kad nors dauguma Lietuvos gyventojų (64-68 proc.) pripažįsta nevyriausybinių organizacijų svarbą ir vertina jas kaip organizacijas, vykdančias visuomenei naudingą veiklą, vis dar išlieka reikšmingas pasitikėjimo trūkumas – apie 20 proc. apklaustųjų NVO vertina kaip neskaidrias arba orientuotas tik į finansinį pelną. Be to, ryškiausiais NVO pavyzdžiais Lietuvos gyventojai laiko dideles labdaringa veikla užsiimančias organizacijas, tokias kaip Caritas (14 proc.), Blue Yellow (8 proc.), Raudonasis kryžius (8 proc.) ar Maisto bankas (7 proc.). Nors šios organizacijos išties atlieka svarbų darbą, dažnai dėl to visas NVO sektorius suprantamas gan siaurai – kaip aukų rinkėjai, nors iš tiesų įvairios NVO savo veikla sudaro reikšmingą demokratijos pagrindo dalį valstybėje, todėl turėtų būti dedamos visos pastangos jas stiprinti, kad galėtų veiksmingai reaguoti į šiuolaikines visuomenės ir valstybės problemas. Tuo tarpu sumažėjęs finansavimas gali dar labiau apsunkinti NVO veiklą ir galimybes veiksmingai įgyvendinti savo tikslus, inter alia, žmogaus teisių gynimą ir pagalbos teikimą pažeidžiamoms grupėms.

2. Konkurencija dėl gyventojų paramos. Biudžetinės įstaigos ir religinės bendruomenės, gaudamos tiesioginį finansavimą iš valstybės biudžeto, būtų privilegijuotoje padėtyje, nes jos galėtų veikti ne tik iš valstybės skiriamų lėšų, bet ir iš gyventojų paramos. Tuo tarpu NVO sektorius, vis dar tebesantis vystymosi stadijoje, dažniausiai iš valstybės negauna stabilaus finansavimo ir yra priklausomas nuo fizinių asmenų paramos. Dar 2009 metais Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė savo išvadose2 dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pabrėžė, jog didžiausią dalį GPM paramos gauna biudžetinės įstaigos ir jog tokia praktika laikytina ydinga, kadangi gali iškreipti pirminius paramos tikslus – stiprinti pilietinę visuomenę bei nevyriausybines organizacijas, didinant jų veiklos finansavimo šaltinius ir sudarant galimybes gauti didesnę gyventojų pajamų mokesčio dalį. Tai sąlygojo, jog 2022 m. priimtais teisės aktų pakeitimais buvo palikta galimybė skirti GPM paramą tik NVO sektoriui, tačiau Projektu vėl siekiama priimti pataisas, silpninančias nevyriausybines organizacijas.

3. Pilietinės visuomenės susilpnėjimas. 2025 m. ataskaita3 apie teisinės valstybės padėtį Europos Sąjungoje, skirta ir Europos Komisijos metiniam teisinės valstybės auditui, atskleidė nerimą keliančias pilietinės erdvės mažėjimo tendencijas ES, įskaitant ir Lietuvą. Būtent nevyriausybinės organizacijos atlieka esminį vaidmenį skatinant pilietinį aktyvumą, gindamos žmogaus teises ir teikdamos pagalbą pažeidžiamoms grupėms. Sumažėjęs finansavimas tiesiogiai paveiktų pilietinės visuomenės stiprumą ir demokratinės kontrolės mechanizmus. Kylant grėsmei demokratijos ir teisės viršenybės atžvilgiu, stipri pilietinė visuomenė tampa viena pagrindinių atsparumo žmogaus teisių pažeidimams priemone. Lietuvos NVO aktyviai įsitraukė į veiklą ir iniciatyvas, operatyviai reaguodamos į pastarojo meto iššūkius – COVID-19 pandemiją, suintensyvėjusią nereguliarią migraciją, karą Ukrainoje – ir įrodė nevyriausybinio sektoriaus svarbą bei esminę pagalbą valstybės institucijoms sudėtingose situacijose. Siekiant išlaikyti demokratijos ir teisinės valstybės principų laikymosi stabilumą, svarbu užtikrinti nuolatinį finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms, kad jos galėtų ir toliau teikti svarbią paramą.

Siekiant įvertinti realų numatomų įstatymo pataisų poveikį, toliau pateikiame konkrečius pavyzdžius, kaip įvairios NVO naudoja 1,2 proc. paramą ir kokią neigiamą įtaką joms turėtų šių pajamų praradimas.

Tolerantiško Jaunimo Asociacija. 1,2 proc. GPM parama tiesiogiai prisideda prie to, kad organizacija galėtų sukurti saugią, palaikančią ir augimui palankią aplinką jauniems žmonėms. Šios lėšos padeda padengti nuomos, komunalines ir administracines išlaidas, kurių nepadengia projektai, bei reikalingą organizacijos indėlį kofinansuojant veiklas išorinių fondų remiamuose projektuose. Svarbiausia – ši parama leidžia suteikti galimybes tiems, kurie jų dažnai neturi: moksleiviams iš mažesnių miestų, studentams, neturintiems galimybių dalyvauti mokymuose, renginiuose ar savanorystėje. Praradus šią paramą, mažiau jaunuolių galės įgyti naujų įgūdžių, pasitikėjimo savimi, rasti bendruomenę ar pirmą kartą būti išgirsti. Tai reikštų ne tik mažiau veiklų – tai reikštų mažiau galimybių keistis ir augti tiems, kam jų labiausiai reikia.

VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“. Organizacija, dirbanti žmogaus teisių srityje, atlieka daug nematomo darbo, kuri gilinimąsi į naujų įstatymų ar tvarkų stebėseną mūsų srityje, reagavimą į juos, taip pat į žmogaus teisių pažeidimais susijusius įvykius rezonansinius įvykius ir viešą reagavimą į juos ir visuomenės švietimą. Šioms svarbioms nuolatinėms viešo intereso veikloms organizacija neturi projektinio finansavimo. Tam skiria finansus, surinktus iš kuklios privačios paramos, taip pat labai svarbus 1,2 proc. skyrimas, kuris šiai nevyriausybinei organizacijai padeda padengti svarbiausias veiklas, kad ji galėtų veikti, išlaikyti savo darbuotojus, turinčius specifinių ekspertinių gebėjimų.

Lietuvos žmogaus teisių centras. Nevyriausybinis sektorius Lietuvoje yra nuolatiniame finansiname strese: turime dirbti kokybiškiau ir efektyviau nei valstybinis sektorius, teikti pasiūlymus, diegti inovacijas, o kartu – išlaikyti savo darbuotojus, mokėti atlyginimus, pasirūpinti patalpomis, komunalinėmis išlaidomis ir kt. Organizacijoje 1,2 proc. prisideda prie organizacijos tęstinės ir nuoseklios pozicijos prioritetiniais klausimais išlaikymo: dalyvauti valstybės insitucijose sukurtose darbo gupėse, pateikti poziciją ar analizę net ir tada, kai projektinio finansavimo vienam ar kitam klausimui organizacija neturi. Valstybei ir toliau menkai finansuojant nevyriausybinio sektoriaus institucinius gebėjimus, fizinių asmenų paramos pritraukimas tampa svarbiu išgyvenimo veiksniu.

Nevyriausybinės organizacijos, veikdamos pilietinės visuomenės stiprinimo, žmogaus teisių apsaugos, socialinės pagalbos ir kitose srityse, atlieka svarbų vaidmenį demokratinėje visuomenėje. Lietuvos gyventojų skiriama 1,2 proc. GPM svariai prisideda prie NVO sektoriaus finansavimo ir yra vienas iš nedaugelio stabilių finansavimo šaltinių, leidžiančių organizacijoms veikti, todėl šios paramos gavėjų rato praplėtimas biudžetinėms įstaigoms ir religinėms bendruomenėms reikštų ženklų NVO sektoriaus susilpnėjimą.

Raginame Lietuvos Respublikos Seimo narius nepritarti Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms ir išlaikyti dabartinę 1,2 proc. GPM paramos tvarką, siekiant užtikrinti tvarų nevyriausybinių organizacijų augimą bei skatinti kuo didesnį jų įsitraukimą į visuomenės gyvenimą ir pilietinės visuomenės stiprinimą.

Nepritarti

Argumentai tie patys.

Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Pakruojo viltis“,

2025-04-01

(7)

(1¹)

Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Pakruojo Viltis“ nepalaiko Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1¹ dalies pakeitimo įstatymo projekto.

Norime pabrėžti, jog dabar galiojančios įstatymo pataisos neužkerta kelio biudžetinėms įstaigoms gauti paramą.

Nepritarti

Argumentai tie patys.

Lietuvos vyskupų konferencija

2025-05-20

(7)

(1¹)

Susipažinę su Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1-1 dalies pakeitimo įstatymo projektu (toliau tekste - Projektas) pažymime, kad siūlome pritarti Projektui dėl žemiau pateiktų argumentų.

Pirma, praėjusios kadencijos Seimo priimtas teisių ribojimas tikintiesiems bei kitiems geros valios žmonėms skirti pajamų mokesčio dalį religinėms bendruomenėms ir bendrijoms buvo kaip legislatyvinė klaida, kurią reiktų atitaisyti. Įstatymų leidėjas nepagrįstai pakeitė ilgametę susiklosčiusią praktiką, kad religinės bendruomenės ir bendrijos galėjo gauti kaip paramą dalį nuo gyventojų pajamų mokamo mokesčio be jokių papildomų sąlygų.

Antra, tuo pačiu įstatymų leidėjas de facto deklaravo, jog religinės bendruomenės savaime nėra svarbi visuomenės dalis, nebent jos vykdo Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nurodytą visuomenei naudingą veiklą.

Taigi šiuo metu galiojantis ribojimas nepagrįstai riboja tikinčiųjų teises laisvai pasirinkti aukoti religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, o tuo tarpu Projektu yra išsprendžiama legislatyvinė klaida ir nepagrįstas ribojimas tikintiesiems paremti maldos namus, parapijas bei kitas religines bei karitatyvines Bažnyčios veiklas.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

„Pakeisti 7 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:

Lietuvos meno kūrėjų asociacija

2025-05-20

(7)

(1¹)

Lietuvos meno kūrėjų asociacija nepritaria šiuo metu LR Seimo komitetuose svarstomo Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1-1 dalies pakeitimo įstatymo projektui. Raginame nepriimti skubotų sprendimų, galinčių neigiamai paveikti pilietinės visuomenės iniciatyvas bei nevyriausybines organizacijas (NVO), kurios atlieka itin svarbų vaidmenį stiprinant, telkiant ir padedant piliečiams, kai to labiausiai reikia. Ypatingai dabar, kai pasirengimas krizėms ir ekstremalioms situacijoms tapo ypač svarbus. Nevyriausybinių organizacijų veikla yra pagrįsta nepriklausomu ir skaidriu finansavimu, o 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skyrimas NVO yra vienas esminių jų finansinio tvarumo šaltinių, dažnu atveju ir pagrindinis, ypač mažoms regionuose veikiančioms organizacijoms. Siūlomi įstatymo pakeitimai, numatantys viešojo sektoriaus (valstybinių ir savivaldybių) mokyklų įtraukimą į paramos gavėjų sąrašą, kelia grėsmę NVO sektoriaus stabilumui ir veiklų tęstinumui. Nevyriausybinių organizacijų surinktos 1,2 proc. GPM lėšos užtikrina jų veiklos bei teikiamų paslaugų tvarumą ir kokybę. Daugeliui organizacijų surinktos GPM lėšos sudaro nuo 30 iki 100 proc. jų biudžeto. Manome, jog šis siūlymas neatitinka pilietinės visuomenės interesų bei neskatina pilietinès visuomenès kūrimosi. Siūlome nepritarti viešojo sektoriaus įstaigų įtraukimui į 1,2 proc. gyventojų paramos mokesčio skyrimo gavėjų sąrašą, nes prieš kelis metus pakeitus Labdaros ir paramos įstatymą, kai nuo 2025 metų šio mokesčio nebegalima skirti viešojo sektoriaus organizacijoms – įsisteigė daug pilietinės visuomenės organizacijų (paramos fondų, asociacijų), kurių tikslas – pagelbėti viešojo sektoriaus švietimo įstaigoms, bei atsakingai (visuomenei teikiant viešas ataskaitas) panaudoti gaunamas lėšas, ne tik iš 1,2 proc. gyventojų paramos mokesčio skyrimo. Ką Seimo nariai, palaikantys šį įstatymo grąžinimą į ankstesnę būseną, atsakys pilietinės visuomenės atstovams, įkūrusiems naujas nevyriausybines organizacijas, kai iš esmės grąžinus galioti ankstesnę įstatymo versiją šios naujai įsteigtos nevyriausybinės organizacijos pradės konkuruoti su valstybės ir savivaldybių mokyklomis (kurių veiklai gerinti ir buvo įsteigtos naujos NVO organizacijos) renkant 1,2 proc. gyventojų paramos mokestį? Tarkime: kam mokinių tėvai, norintys prisidėti prie ugdymo proceso gerinimo mokykloje (formalaus ar neformalaus ugdymo, kurioje mokosi jų vaikai), turėtų skirti 1,2 proc.? Naujai įkurtam (mokinių tėvų) fondui ar asociacijai, dalyvaujamojo biudžeto principu planuojančiai išlaidas bei teikiančiai viešas ataskaitas (kam panaudotos surinktos lėšos), ar mokyklai ir jos administracijai, savo nuožiūra išleidžiančias gautas 1,2 proc lėšas? Gal mokyklos šiomis lėšomis „užkaišo“ nepakankamą Valstybės ar Savivaldybės finansavimą, gal gautas lėšas naudoja savo nuožiūra ar reikmėms, kurios nebūtinai yra pačios būtiniausios ugdymui ir moksleiviams, nes dėl šių lėšų panaudojimo nei tėvai, nei mokiniai neturi formalios teisės išreikšti savo poziciją, tai priklauso tik nuo administracijos geranoriškumo arba ne. Remiantis Finansų ministerijos duomenimis nuo 2021 m. metų iki 2024 m. švietimo finansavimas nuo 2,004 mlrd. per metus paaugo iki 3,907 mlrd. per metus. Vien per 2024 m. ugdymo įstaigų biudžetas išaugo 387 mln. eurų. Norime priminti, jog dabar galiojančios įstatymo pataisos neužkerta kelio viešojo sektoriaus įstaigų veiklai gauti paramą. Valstybinių ir savivaldybių mokyklų bendruomenės nariai gali inicijuoti ir steigti labdaros ir paramos fondus ar asociacijas (dalis jau taip ir padarė), kurios užtikrins, kad lėšos būtų naudojamos ne einamiesiems viešojo sektoriaus mokyklų poreikiams, o spręsti visai bendruomenei (ne tik administracijai) aktualias problemas, įtraukiant į sprendimų priėmimo ir (ar) įgyvendinimo procesus visą bendruomenę lygiateisiškumo principu. Iš tiesų ši galimybė jau įgyvendinama kai kuriose ugdymo įstaigose, kas stiprina bendruomenės telkimą ir dalyvavimą organizacijų gyvenime, bei užtikrina skaidrumą ir ugdymo įstaigos bendruomenės įtrauktį. Kaip politikai suvokia pilietinę visuomenę, padedančią Valstybei sunkiu metu, kai reikia savanorystės, kai nevyriausybinis sektorius dažnai yra greitesnis ir lankstesnis net nei verslas. Ar tokiais sprendimais politikai parodo, kad Valstybei nevyriausybinio sektoriaus nereikia, nesvarbu ar tai kultūros, ar socialinės apsaugos, ar gamtosaugos, ar švietimo srityje veikiančios organizacijos? Šiuo ypatingai sunkiu laikotarpiu, kai po vienos krizės seka kita, nevyriausybinės organizacijos (NVO) Lietuvoje parodė lyderystę, ėmėsi iniciatyvos ir aktyvių veiksmų bei skyrė visus savo pajėgumus ir teikė pagalbą valstybei padėdamos įveikti pandemijos padarinius, karo migrantų krizę, agresoriui užpuolus Ukrainą ir kitą reikšmingą pagalbą valstybės institucijoms sudėtingose situacijose. Atkreipiame dėmesį, kad viešojo sektoriaus įstaigos yra finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, o jų papildomas finansavimas iš gyventojų pajamų mokesčio gali iškreipti paramos paskirstymo sistemą bei sumažinti paramą NVO, kurios neturi galimybės naudotis valstybės finansavimu tokiu pat mastu kaip biudžetinės įstaigos. Tai nėra tvarus bei skaidrumą užtikrinantis sprendimas. Kitose Europos Sąjungos valstybėse dažna praktika paramą iš pajamų mokesčio dalies skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms, o ne valstybės ar savivaldybių išlaikomoms įstaigoms. Manome, kad dabar svarstant šį klausimą nebuvo išsamesnių pasitarimų su nevyriausybinio sektoriaus atstovais, todėl siūlome neskubėti priimti sprendimą ir iš naujo įvertinti siūlomų pakeitimų poveikį NVO veiklai bei jų ilgalaikiam finansiniam tvarumui. Raginame Seimo narius atidėti šių pakeitimų svarstymą ir surengiant išsamias diskusijas su visomis įstatymo suinteresuotomis šalimis. Labdaros ir paramos įstatymo pokyčiams pasiruošti ir įgyvendinti buvo numatytas 3 metų pereinamasis laikotarpis. Įstatymo pakeitimas įsigaliojo nuo 2025 m. sausio 1 d., todėl kelia nuostabą, kad pakeitimams galiojant tik pusmetį jau vyksta spaudimas vėl atkeisti įstatymą į buvusias nuostatas. Norime priminti, kad nuo pat pradžių įstatymų leidėjų tikslas buvo skatinti pileitinę visuomenę ir jos veiklą, sudarant galimybę gauti 1,2 proc. paramos, nuo sumokėto GPM, deklaruojant pajamas, o ne „užkaišyti“ viešojo sektoriaus organizacijų biudžetinio finansavimo trūkumus. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą ir religinės bendruomenės gali gauti šią paramą, jei jos užsiima ne tik sielovada, bet ir rūpinasi visuomenės bei savo bendruomenės socialiniais klausimais, taip galėdamos gauti NVO žymą ir galimybę sulaukti 1,2 proc paramos. Politikams, teigiantiems, kad nemaža dalis 1,2 proc. gyventojų paramos mokesčio piliečių (deklaruojant pajamas) nėra paskiriama ir grįžta į biudžetą – siūlome palaukti bent kelių metų, kad galima būtų įvertinti ar/kaip situacija pasikeitė, kai 1,2 proc. galima skirti tik NVO organizacijoms. O šiuo metu, iš į Valstybės biudžetą grįžtančio, piliečių nepaskirto, 1,2 proc. – kviečiame padidinti biudžetinį finansavimą toms Viešojo sektoriaus sritims, kurioms labiausiai to reikia.

Nepritarti

Taigi nėra garantijos, kad siūlymas nepritarti Projektui sudarys prielaidas NVO gauti didesnę GPM paramą

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2025-03-14				Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto prašymu), atliko Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1¹ dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-110 [2] (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikę antikorupcinį vertinimą antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų Projektui nenustatėme.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2025-03-14

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto prašymu), atliko Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1¹ dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-110 [2] (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.

Atlikę antikorupcinį vertinimą antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų Projektui nenustatėme.

Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2025-05-07	1 (7)	(1¹)	Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. SV-S-1385 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą ir Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. kovo 10 d. posėdyje priimtą sprendimą (protokolas Nr. SPP-19), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: <...> 2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1¹ dalies pakeitimo įstatymo projektui Nr. XVP-110 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XVP-110), tačiau siekiant teisinio aiškumo pasiūlyti Seimui jį tobulinti – papildyti Įstatymo projektą Nr. XVP-110 taikymo nuostatomis, numatančiomis, kad įstatymas taikomas skiriant Labdaros ir paramos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą paramą už 2025 ir vėlesnius metus.	Pritarti iš dalies	Pritarti iš dalies, nes Komiteto siūlomoje formuluotėje numatytas platesnis subjektų, kuriems būtų galima skirti 1.2 proc. GPM, sąrašas (visi Labdaros ir paramos įstatymo 7 str. 1 d. numatyti paramos gavėjai) nei siūloma numatyti Projektu. Komiteto pasiūlymas: „Pakeisti 7 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹. Paramos dalyko, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, gavėjais gali būti šie juridiniai asmenys: nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai ir paramos gavėjai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje.”
2.	Seimo narė Violeta Turauskaitė, 2025-03-20	1 (7)	(1¹)	Argumentai: Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 28 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir savivaldybės gali remti sodininkų bendrijas finansiškai, numatant lėšas valstybės ir savivaldybių biudžetuose, tačiau praktikoje tai praktiškai nevyksta. Be to, sodininkų bendrijos negauna paramos iš Europos Sąjungos fondų, todėl įsigaliojusios Labdaros ir paramos įstatymo pataisos užkirto kelią gauti bent 1,2 procentą gyventojų pajamų mokesčio dalies paramą. Ši parama ženkliai prisidėdavo prie sodininkų bendrijų veiklos tikslų įgyvendinimo ir kt.. Pasiūlymas: 1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹. Paramos dalyko, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, gavėjais gali būti šie juridiniai asmenys: nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai, religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, valstybinės ir savivaldybių mokyklos, sodininkų bendrijos.“	Pritarti iš dalies	Pritarti iš dalies, nes Komiteto siūlomoje formuluotėje numatytas platesnis subjektų, kuriems būtų galima skirti 1.2 proc. GPM, sąrašas (visi Labdaros ir paramos įstatymo 7 str. 1 d. numatyti paramos gavėjai) nei siūloma numatyti Projektu. Komiteto pasiūlymas: „Pakeisti 7 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹. Paramos dalyko, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, gavėjais gali būti šie juridiniai asmenys: nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai ir paramos gavėjai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje.”
3.	Seimo narys Arvydas Anušauskas, 2025-03-21	1 (7)	(1¹)	Argumentai: Manyčiau, kad reikia sugrįžti prie didesnio finansinės paramos prieinamumo įvairioms religinėms organizacijoms, kurios atlieka svarbią veiklą visuomenei. Švietimo įstaigos jau yra finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų pagal įstatymuose nustatytą tvarką. Dabartinis teisinis reguliavimas riboja galimybes tam tikroms bendruomenių iniciatyvoms. Siūlymu siekiama skatinti religinių bendruomenių, bendrijų ir religinių centrų iniciatyvas, kurios prisideda prie visuomenės gerovės, didinti socialinį solidarumą, suteikti galimybę gauti reikiamą finansavimą savo veiklos plėtojimui. Finansinis stabilumas leistų minimoms bendruomenėms veiksmingiau koordinuoti savo veiklą bei didinti visuomenės įsitraukimą. Pasiūlymas: 1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹. Paramos dalyko, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, gavėjais gali būti šie juridiniai asmenys: nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai, religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai.	Pritarti iš dalies	Pritarti iš dalies, nes Komiteto siūlomoje formuluotėje numatytas platesnis subjektų, kuriems būtų galima skirti 1.2 proc. GPM, sąrašas (visi Labadaros ir paramos įstatymo 7 str. 1 d. numatyti paramos gavėjai) nei siūloma numatyti Projektu. Komiteto pasiūlymas: „Pakeisti 7 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹. Paramos dalyko, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, gavėjais gali būti šie juridiniai asmenys: nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai ir paramos gavėjai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje.”

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2025-05-07

(7)

(1¹)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. SV-S-1385 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą ir Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. kovo 10 d. posėdyje priimtą sprendimą (protokolas Nr. SPP-19), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

<...>

2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1¹ dalies pakeitimo įstatymo projektui Nr. XVP-110 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XVP-110), tačiau siekiant teisinio aiškumo pasiūlyti Seimui jį tobulinti – papildyti Įstatymo projektą Nr. XVP-110 taikymo nuostatomis, numatančiomis, kad įstatymas taikomas skiriant Labdaros ir paramos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą paramą už 2025 ir vėlesnius metus.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

„Pakeisti 7 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:

Seimo narė Violeta Turauskaitė,

2025-03-20

(7)

(1¹)

Argumentai:

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 28 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir savivaldybės gali remti sodininkų bendrijas finansiškai, numatant lėšas valstybės ir savivaldybių biudžetuose, tačiau praktikoje tai praktiškai nevyksta. Be to, sodininkų bendrijos negauna paramos iš Europos Sąjungos fondų, todėl įsigaliojusios Labdaros ir paramos įstatymo pataisos užkirto kelią gauti bent 1,2 procentą gyventojų pajamų mokesčio dalies paramą. Ši parama ženkliai prisidėdavo prie sodininkų bendrijų veiklos tikslų įgyvendinimo ir kt..

Pasiūlymas:

1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:

„1¹. Paramos dalyko, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, gavėjais gali būti šie juridiniai asmenys: nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai, religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, valstybinės ir savivaldybių mokyklos, sodininkų bendrijos.“

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

„Pakeisti 7 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:

Seimo narys Arvydas Anušauskas,

2025-03-21

(7)

(1¹)

Argumentai:

Manyčiau, kad reikia sugrįžti prie didesnio finansinės paramos prieinamumo įvairioms religinėms organizacijoms, kurios atlieka svarbią veiklą visuomenei. Švietimo įstaigos jau yra finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų pagal įstatymuose nustatytą tvarką. Dabartinis teisinis reguliavimas riboja galimybes tam tikroms bendruomenių iniciatyvoms.

Siūlymu siekiama skatinti religinių bendruomenių, bendrijų ir religinių centrų iniciatyvas, kurios prisideda prie visuomenės gerovės, didinti socialinį solidarumą, suteikti galimybę gauti reikiamą finansavimą savo veiklos plėtojimui. Finansinis stabilumas leistų minimoms bendruomenėms veiksmingiau koordinuoti savo veiklą bei didinti visuomenės įsitraukimą.

Pasiūlymas:

1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:

„1¹. Paramos dalyko, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, gavėjais gali būti šie juridiniai asmenys: nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai, religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai.

Pritarti iš dalies

Pritarti iš dalies, nes Komiteto siūlomoje formuluotėje numatytas platesnis subjektų, kuriems būtų galima skirti 1.2 proc. GPM, sąrašas (visi Labadaros ir paramos įstatymo 7 str. 1 d. numatyti paramos gavėjai) nei siūloma numatyti Projektu.

Komiteto pasiūlymas:

„Pakeisti 7 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 sraipsnio 1¹ dalies pakeitimo įstatymo projektui Nr. XVP-110 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį svarstyti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymą.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys
1.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2025-05-21				Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Projektu bei atskirais Seimo narių pasiūlymais Projektui siekiama plėsti ratą subjektų, gaunančių 1,2 proc. GPM, Komitetas siūlo numatyti socialiai teisingą, nediskriminuojantį sprendimą – galimybę 1,2 proc. GPM skirti visiems, Labdaros ir paramos įstatymu apibrėžtiems, paramos gavėjams. Taip pat pastebėtina, kad 1,2 proc. GPM skyrimas yra asmens teisė ir pasirinkimas, todėl Komiteto siūloma formuluotė siūlo platesnes galimybes mokesčio mokėtojui pasirenkant kam skirti savo mokesčio dalį. Pasiūlymas: 1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹. Paramos dalyko, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, gavėjais gali būti šie juridiniai asmenys: nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai ir paramos gavėjai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje.”

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

Švietimo ir mokslo komitetas,

2025-05-21

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Projektu bei atskirais Seimo narių pasiūlymais Projektui siekiama plėsti ratą subjektų, gaunančių 1,2 proc. GPM, Komitetas siūlo numatyti socialiai teisingą, nediskriminuojantį sprendimą – galimybę 1,2 proc. GPM skirti visiems, Labdaros ir paramos įstatymu apibrėžtiems, paramos gavėjams.

Taip pat pastebėtina, kad 1,2 proc. GPM skyrimas yra asmens teisė ir pasirinkimas, todėl Komiteto siūloma formuluotė siūlo platesnes galimybes mokesčio mokėtojui pasirenkant kam skirti savo mokesčio dalį.

Pasiūlymas:

1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Balsavimo rezultatai: už –8, prieš –1, susilaikė –1.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Simonas Kairys.

Komiteto pirmininke

(Parašas) Vaida Aleknavičienė

Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė

^{^[1]} Daugiau apie NVO vaidmenį karo Ukrainoje akivaizdoje kviečiame skaityti Skurdo ir socialinės atskirties 2023 apžvalgoje nuo 18 psl.