AIŠKINAMAS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS ĮSTATYMO NR. VIII-375 PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO, lIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMO Nr. XIII-1381 PAPILDYMO 312 STRAIPSNIU IR LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO NR. I-430 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai.
Atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje numatyta didinti Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) integraciją į valstybės nacionalinio saugumo ir gynybos sistemą, stiprinant jos narių pasirengimą dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir remiant jos pastangas organizuoti ir koordinuoti ginkluotą bei neginkluotą pilietinį pasipriešinimą, remti jos vykdomą pilietinį ir patriotinį ugdymą. Ypatingai svarbus piliečių pasirengimas neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui taikos metu, nes vis daugiau valstybei kylančių grėsmių yra nekarinio, hibridinio pobūdžio (informacinės ir kibernetinės atakos, priešiškų užsienio valstybių žvalgybos tarnybų ardomoji veikla, įvairūs minkštosios galios projektai).
Apklausos rodo, kad ginkluoto užpuolimo atveju prie šalies gynybos norėtų prisidėti apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. Apie 16 tūkst. gyventojų tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP) ir LŠS. Lietuvoje yra žmonių, kurie pasiryžę valstybę ginti ne tik ginklu, bet ir savo žiniomis bei gebėjimais. Medikai, informatikai, inžinieriai ir kitų specialybių žmonės nori prisidėti prie valstybės saugumo. Ir šioje vietoje LŠS kaip sukarinta visuomeninė organizacija, galinti apimti platesnį veiklos barą nei KASP, nelimituojama ribinio karių skaičiaus, galėtų tapti visuomenės atsparumo plataus spektro grėsmėms ramsčiu ir neginkluoto pilietinio pasipriešinimo stuburu. Pasiūlius lanksčias tęstinio-karinio rengimo sąlygas, taip pat sąlygas prisijungti įvairių sričių ekspertams, Šaulių sąjunga galėtų tapti masine organizacija, stipriai papildančia kariuomenės rezervą.
Be to, koronaviruso ligos (COVID-19) pandemija ir nelegalios migracijos krizė, kuri yra Baltarusijos režimo vykdomos hibridinės atakos prieš ES dalis, parodė, kad Lietuvos šaulių sąjunga (toliau – LŠS) yra pasitelkiama kai reikia atlikti visuomenei ir valstybei svarbias funkcijas. Pastaruosius dvejus metus LŠS lygiai tiek pat bendradarbiauja su krašto apsaugos sistema, kiek ir su vidaus reikalų sistema, taip pat savivaldybėmis, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo sistemomis. Šauliai budėjo kontrolės punktuose, kada buvo ribojamas eismas tarp savivaldybių, siekiant suvaldyti pandemijos plitimą, dirbo vakcinavimo centruose, padeda pasirūpinti senoliais, pristato maistą, šauliai padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir prisideda prie valstybės sienos apsaugos stiprinimo.
Taigi, nors LŠS yra orientuota į pasirengimą ginkluotai valstybės gynybai, ginkluotą ir neginkluotą pilietinį pasipriešinimą, jos organizavimą, koordinavimą ir vykdymą, tačiau ji, vykdydama savo funkcijas, gali teikti pagalbą policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai bei civilinės saugos sistemos pajėgoms, švietimo įstaigoms, savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu. LŠS gali vykdyti ir platesnes funkcijas, užtikrinant valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų[1] vykdymą konfliktų, krizių ir ekstremalių situacijų metu – padėti gyventojams patenkinti būtinuosius poreikius, telkti pasaulio bendruomenės paramą Lietuvai ir pan.
LŠS vykdant ne tik karines, bet ir įvairias civilines užduotis, natūraliai kyla poreikis pertvarkyti pačią organizaciją. Tai turėtų būti ne tiek savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, o labiau savanoriška visuomenės saugumo asociacija, atliekanti daugiau ir įvairesnių civilinių užduočių. Ginkluotos gynybos (karo) atveju LŠS remtų šalies ginkluotąsias pajėgas, vykdytų ginkluotą ir neginkluotą pilietinį pasipriešinimą.
LŠS efektyvumui didelių iššūkių kelia finansavimas, kuris yra nepakankamas, siekiant įgyvendinti Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme numatytus uždavinius. Nors Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. priėmė Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris numato galimybę Vyriausybės sprendimu perduoti LŠS valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise Lietuvos kariuomenės valdomą trumpalaikį ir ilgalaikį materialų turtą, reikalingą LŠS uždaviniams įgyvendinti, tačiau LŠS vis dar trūksta ekipuotės, o turimi koviniai ginklai yra pasenę, beveik pusė valdomo transporto yra neperspektyvus. Todėl akivaizdu, kad reikia keisti LŠS finansavimo tvarką.
Atsižvelgiant į tai ir matant nepakankamai išnaudojamą LŠS potencialą įgyvendinant piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui uždavinius, kurie apimtų pasirengimą neginkluotam pasipriešinimui,[2] parengtas Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimai. LŠS pertvarka, išplėstos funkcijos, didesnis finansavimas, sustiprintos šaulių kompetencijos leistų pritraukti daugiau pilietiškų žmonių į organizaciją, kurie nebūtinai ginklu gali ir nori prisidėti prie savo valstybės ir visuomenės saugumo užtikrinimo. Šiuo metu LŠS priklauso apie 11 tūkst. narių. Tačiau keliama ambicija iki 2033 m. gruodžio 31 d. sutelkti 50 tūkst. aktyvių narių.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai?
Šiuo metu galiojantis Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas nustato statusą, veiklą, struktūrą ir centrines institucijas, turto sandarą, finansavimo, bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, valstybės turto perdavimo LŠS tvarką, taip pat LŠS narių statusą, veiklą, atsakomybę ir socialines garantijas. Pagal šį įstatymą LŠS yra valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija. Organizacija yra finansuojama per Krašto apsaugos ministeriją. Krašto apsaugos ministras yra LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas.
LŠS funkcijos yra orientuotos į pasirengimą ginkluotai gynybai, ginkluotą ir neginkluotą pilietinį pasipriešinimą, jo organizavimą ir vykdymą, taip pat ji, vykdydama savo funkcijas, gali teikti pagalbą policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms, švietimo įstaigoms, savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu.
Pažymėtina, kad dabar galiojantis LŠS įstatymas leidžia šauliams prisidėti užtikrinant valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą, ir ne tik susijusių su valstybės gynyba ar vidaus saugumu, kas daroma per pagalbos teikimą kariuomenei ar vidaus reikalų statutinėms įstaigoms. LŠS taip pat gali padėti užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą, palaikyti ekonomikos ir civilinės infrastruktūros funkcionavimą. Vadovaujantis LŠS įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, LŠS padeda kariuomenei, kai ši teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 7 punktuose nustatytais atvejais. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad kariniai vienetai gali būti pasitelkiami teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, kai reikia tam tikram laikui sustiprinti svarbių valstybės ar savivaldybių objektų apsaugą arba ginti juos nuo teroro ar masinio pobūdžio smurtinių išpuolių. Tai reiškia, kad prireikus tam tikrų krizių ir ekstremalių situacijų metu LŠS gali padėti kariuomenei užtikrinti valstybės ar savivaldybių institucijų pastatų, kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, dokumentų ir archyvų, energetikos ir transporto infrastruktūros objektų apsaugą. Prie gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos, susijusios su valstybės ir savivaldybių institucijų veikla, užtikrinimo gali būti priskirta ir LŠS įstatymo 201 straipsnyje numatyta šaulių pagalba savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu vykdant Karo padėties įstatyme savivaldybės administracijos direktoriui nustatytas funkcijas.
Pagal LŠS įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, LŠS gali padėti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms šalinti ekstremalių įvykių padarinius ir teikti pagalbą nukentėjusiesiems, taip pat padėti vykdyti atskiras užduotis ekstremalių situacijų metu. Tai gali apimti ir LŠS pagalbą užtikrinant gyvybiškai svarbią valstybei funkciją, susijusią su gyventojų būtinųjų poreikių tenkinimu – pavyzdžiui, padėti aprūpinti gyventojus maisto produktais ir geriamuoju vandeniu, tačiau įstatyme tai nėra aiškiai nurodyta.
Taip pat LŠS potencialas galėtų būti panaudojamas, kada kokių nors krizių metu prireikia pagalbos valstybės įstaigoms vykdyti tarptautinę veiklą: telkti pasaulio bendruomenės paramą Lietuvai ar organizuoti galimo valstybės valdymo tęstinumą užsienio valstybėje. Tai dar viena gyvybiškai svarbi valstybės funkcija, susijusi su tarptautine veikla.
LŠS vadu gali būti 3 metams skiriamas aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys LŠS narys. LŠS vado pavaduotojais 3 metams skiriami turintys aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą šauliai, kurie yra ne žemesnio kaip majoro (komandoro leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos kariai, o rinktinių vadais 3 metams skiriami turintys aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą šauliai, kurie yra ne žemesnio kaip kapitono (kapitono leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos kariai. LŠS vado pavaduotojais ir rinktinių vadais gali būti skiriami asmenys, turintys minėtą išsilavinimą ir įgiję pagrindinį karinį parengtumą, bet kurie nėra profesinės karo tarnybos kariai. Pažymėtina, kad LŠS vado pavaduotojų skaičių LŠS vado siūlymu tvirtina LŠS suvažiavimas.
Pagal galiojančią tvarką Krašto apsaugos ministras šio įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų LŠS vadą (skiriant LŠS vadą reikalingas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – NSGK) ir LŠS suvažiavimo pritarimas), taip pat LŠS vado teikimu skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus arba įgalioja LŠS vadą skirti į pareigas, atleisti iš jų ir nušalinti nuo pareigų LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus, apdovanoja piniginėmis premijomis LŠS vadą, jo pavaduotojus ir rinktinių vadus. Taip pat krašto apsaugos ministras LŠS vado teikimu gali apdovanoti piniginėmis premijomis už labai gerą tarnybos įvertinimą LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus, LŠS vadas – rinktinių vadų pavaduotojus.
Jeigu paskirtas LŠS vadas, jo pavaduotojas ar rinktinės vadas nėra profesinės karo tarnybos karys (LŠS vadu gali būti skiriamas tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys), įstatymų ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu, jo pavaduotoju ar rinktinės vadu nutraukiama ir krašto apsaugos ministro įsakymu jis atleidžiamas iš pareigų. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu, jo pavaduotoju ar rinktinės vadu gali būti nutraukta ir jis atleidžiamas iš pareigų krašto apsaugos ministro įsakymu Darbo kodekse nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui, jo pavaduotojui at rinktinės vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu, o LŠS vado pavaduotojui ar rinktinės vadui – praradus LŠS vado pasitikėjimą. Taip pat toks LŠS vadas krašto apsaugos ministro įsakymu gali būti nušalintas nuo pareigų Darbo kodekse nustatytais atvejais. LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas įstatymų numatytais atvejais gali būti nušalinamas nuo pareigų krašto apsaugos ministro sprendimu.
Tuo tarpu, jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra profesinės karo tarnybos karys, jis perkeliamas į šias pareigas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų krašto apsaugos ministro įsakymu, nutraukus su juo profesinės karo tarnybos sutartį Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu. Toks LŠS vadas jis gali būti nušalintas nuo pareigų krašto apsaugos ministro įsakymu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais atvejais.
Įstatymas numato, kad skiriant į LŠS vado pavaduotojo ar rinktinės vado pareigas šaulį, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, būtinas krašto apsaugos ministro įsakymas LŠS vado prašymu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka perkelti profesinės karo tarnybos karį į šias pareigas. Pasibaigus įgaliojimų laikui, LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka perkeliamas į kitas profesinės karo tarnybos kario pareigas ar laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų nutraukus su juo profesinės karo tarnybos sutartį Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, taip pat jam išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar praradus LŠS vado pasitikėjimą. Jeigu LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų terminui, bet jo profesinės karo tarnybos sutartis nenutraukiama, jis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka perkeliamas į kitas profesinės karo tarnybos kario pareigas ar laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.
Jeigu LŠS vadas yra tarnybą rezerve atliekantis arba atsargos karys, jam mokamos pareiginės algos dydis yra lygus pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Antrą kartą iš eilės į LŠS vado pareigas paskirtam asmeniui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui antraisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui.
LŠS vado pavaduotojui, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys, mokamos pareiginės algos dydis yra lygus majoro (komandoro leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Rinktinės vadui, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys, mokamos pareiginės algos dydis yra lygus kapitono (kapitono leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Antrą kartą į LŠS vado pavaduotojo ar rinktinės vado pareigas paskirtam asmeniui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus atitinkamai majoro (komandoro leitenanto) ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui antraisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui, trečią ir kitus kartus paskirtam į šias pareigas asmeniui – atitinkamai majoro (komandoro leitenanto) ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui trečiaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui.
Rinktinės vado pavaduotojui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Antrą kartą į rinktinės vado pavaduotojo pareigas paskirtam asmeniui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui antraisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui, trečią ir kitus kartus paskirtam į šias pareigas asmeniui – leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui trečiaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui.
Įstatymas numato, kad krašto apsaugos ministras tvirtina sąrašą kitų, ne LŠS vado, jo pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo, nuolatinės šaulio tarnybos pareigų, kurias einantiems šauliams pareiginė alga, priemokos ir premijos mokamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, neviršijant LŠS darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
Pagal galiojantį įstatymą krašto apsaugos ministras gali pavesti krašto apsaugos generaliniam inspektoriui tirti galimus LŠS vado, jo pavaduotojų ar rinktinių vadų drausminius nusižengimus, turi teisę skirti drausmines nuobaudas LŠS vadui, išskyrus drausmines nuobaudas už Šaulių etikos kodekso pažeidimus, o LŠS vado pavaduotojams ir rinktinių vadams – atleidimą iš pareigų.
Šaulio žūties ar sveikatos sutrikdymo atvejais siekiant nustatyti, ar šaulio mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas yra susijęs su šaulio tarnyba ar šaulio statusu, taip pat ar šaulio tarnyba buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai, nustatytų tarnybinio tyrimo komisija. Ją sudaro ir jos darbo tvarką nustatyto krašto apsaugos ministras. Kompensacijos šaulio žūties ar sveikatos sutrikdymo atvejais būtų mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Jų mokėjimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
Šauliui, kuris žuvo atlikdamas šaulio tarnybą, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų pastatomas krašto apsaugos ministro patvirtinto pavyzdžio antkapinis paminklas, o jeigu žuvusiojo artimieji nusprendžia statyti kitokį paminklą, apmokama krašto apsaugos ministro nustatyto dydžio paminklo statymo išlaidų dalis.
Vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 42 straipsnio 4 dalimi, profesinės karo tarnybos karininkas krašto apsaugos ministro įsakymu gali būti iki 3 metų perkeltas į Lietuvos šaulių sąjungos vado, jo pavaduotojo ar rinktinės vado pareigas.
LŠS vadas yra tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui. Jis taip pat yra atskaitingas LŠS suvažiavimui. LŠS vado pavaduotojai ir rinktinių vadai yra tiesiogiai pavaldūs LŠS vadui, taip pat atskaitingi LŠS vadui ir krašto apsaugos ministrui.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu formuojant LŠS rinktines sudarančius padalinius nėra taikomi kompetencijų kriterijai ar prioritetai. Padalinius sudaro įvairaus profilio, skirtingų kompetencijų šauliai.
Pažymėtina, kad nei Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, nei Lietuvos šaulių sąjungos statute nėra atskirai išskirtas LŠS mokymų centras ir reglamentuota jo veikla.
Jokiuose politiniuose dokumentuose nėra numatyta LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų minimali riba. Dėl to LŠS nuolat susiduria su nepakankamu finansavimu – 2020 m. skirta tik 2,04 mln. eurų. Todėl trūksta lėšų naujai moderniai ginkluotei, įsigyti, šaulius pilnai aprūpinti uniformomis (jas nemažai šaulių turi įsigyti už savo asmenines lėšas), neišgalima įsigyti naujų transporto priemonių.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Teikiamu Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo projektu numatomi esminiai LŠS pakeitimai susiję su LŠS vadovybės skyrimu, atskaitomybe, kompetencijomis ir finansavimu. Atsižvelgiant į išsiplėtusias LŠS funkcijas, ji būtų traktuojama kaip valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą, viešąją tvarką ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą savanoriška sukarinta ir universali asociacija, veikianti pagal šį įstatymą ir savo statutą.
LŠS funkcijos, kaip ir dabar, būtų orientuotos į pasirengimą ginkluotai gynybai, ginkluotą ir neginkluotą pilietinį pasipriešinimą, jo organizavimą, koordinavimą ir vykdymą, taip pat ji, vykdydama savo funkcijas, gali teikti pagalbą policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms, švietimo įstaigoms, savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu. LŠS galėtų vykdyti ir platesnes funkcijas, užtikrinant valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą konfliktų, krizių ir ekstremalių situacijų metu – t. y. padėti palaikyti ekonomikos ir civilinės infrastruktūros funkcionavimą, padėti gyventojams patenkinti gyvybiškai svarbius poreikius, padėti valstybės įstaigoms vykdyti tarptautinę veiklą: telkti pasaulio bendruomenės paramą Lietuvai, organizuoti galimo valstybės valdymo tęstinumą užsienio valstybėje. Pastaruoju atveju LŠS turėtų bendradarbiauti su išeivijos šauliais ir jų susivienijimais bei Užsienio reikalų ministerija.
Numatoma, kad Vyriausybė paskirtų LŠS veiklą koordinuosiančią instituciją. Taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos turėtų skirti sąveikos pareigūnus, užtikrinsiančius sklandų šaulių pasirengimą vykdyti funkcijas, susijusias su pagalbos teikimu kariuomenei, policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, civilinės saugos sistemos pajėgoms ir švietimo įstaigoms, užtikrinant valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą konfliktų, krizių ir ekstremalių situacijų metu.
LŠS vadu galėtų būti skiriamas aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys, ne žemesnį kaip vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsnį turintis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas LŠS narys.
Numatoma, kad Ministras Pirmininkas teiktų Vyriausybei 4 metams skirti į pareigas, atleisti iš pareigų ir nušalinti nuo pareigų LŠS vadą. Pažymėtina, kad Vyriausybei skiriant LŠS vadą būtų reikalingas NSGK ir LŠS suvažiavimo pritarimas, kuris turėtų būti pareiškiamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Ministro Pirmininko teikimo. NSGK ir LŠS suvažiavimui nepritarus Ministro Pirmininko teikiamai LŠS vado kandidatūrai, Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu paskiria laikinąjį LŠS vadą, buvusio LŠS vado pavaduotoją, iki kol bus pritarta kitai LŠS vado kandidatūrai. Kita LŠS vado kandidatūra turi būti pateikta per 2 mėnesius.
Jeigu į LŠS vado pareigas būtų skiriamas šaulys, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, jis būtų perkeliamas į šias pareigas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, būtų atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Vyriausybės nutarimu, Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, nutraukus su juo profesinės karo tarnybos sutartį Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu. Taip pat LŠS vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, galėtų būti nušalintas nuo pareigų Vyriausybės nutarimu, Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais atvejais.
Jeigu į LŠS vado pareigas būtų skiriamas šaulys, kuris yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, jis būtų perkeliamas į šias pareigas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka. Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Vyriausybės nutarimu, Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su vidaus reikalų ministru, atleidus jį iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu. Taip pat LŠS vadas, kuris yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, galėtų būti nušalintas nuo pareigų Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su vidaus reikalų ministru, Vyriausybės nutarimu Vidaus tarnybos statute nustatytais atvejais.
Jeigu paskirtas į pareigas LŠS vadas yra tarnybą rezerve atliekantis arba atsargos karys arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, jis LŠS vado įgaliojimų terminui jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Vyriausybės kanceliarija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu būtų nutraukiama ir Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu jis būtų atleidžiamas iš pareigų. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu galėtų būti nutraukta ir jis atleidžiamas iš pareigų Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu Darbo kodekse nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu. Taip pat LŠS vadas, kuris yra tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu galėtų būti nušalintas nuo pareigų Darbo kodekse nustatytais atvejais.
LŠS vadui mokamos pareiginės algos dydis būtų lygus kariuomenės vadui ir policijos generalinio komisarui pirmaisiais ir vėlesniais metais priklausančių tarnybinių atlyginimų vidurkiui atitinkamai pagal šiose pareigose dirbtus metus. Vyriausybė galėtų apdovanoti piniginėmis premijomis LŠS vadą. Atlyginimas ir piniginės premijos LŠS vadui būtų mokamos iš LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.
Įstatymo projekte numatoma, kad kai LŠS vado nėra arba jis negali eiti pareigų, arba yra nušalintas nuo pareigų, LŠS vado pareigas laikinai eina vienas iš jo pavaduotojų. Kai LŠS vadas atleidžiamas ar nušalinamas nuo pareigų, LŠS vado pavaduotojui laikinai eiti LŠS vado pareigas pavestų Vyriausybė, kitais atvejais – LŠS vadas.
LŠS vadas būtų tiesiogiai pavaldus Vyriausybei, atskaitingas LŠŠ suvažiavimui ir Vyriausybei. LŠS vadas teiktų LŠS veiklos ataskaitas kiekvienam eiliniam LŠS suvažiavimui, taip pat neeiliniam suvažiavimui, tai būtų įtraukta į neeilinio suvažiavimo darbotvarkę. Metinę LŠS veiklos ataskaitą LŠS vadas teiktų Vyriausybei ir NSGK. Vyriausybės ir NSGK reikalavimu LŠS vadas teiktų informaciją ir atsakytų į jam pateiktus klausimus. Taip pat LŠS vadas galės šaukti neeilinius LŠS suvažiavimus ne tik LŠS Centro valdybos arba ne mažiau kaip penkių rinktinių visuotinių susirinkimų, bet ir Vyriausybės siūlymu.
Įstatymo projekte numatyta, kad LŠS suvažiavimas LŠS vado siūlymu tvirtina LŠS vado pavaduotojų skaičių. Jų atsakomybės sritis nustatytų LŠS vadas.
LŠS vado pavaduotojais ir rinktinių vadais būtų skiriami turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir įgiję pagrindinį karinį parengtumą šauliai, kurie nėra profesinės karo tarnybos kariai. Siekiant didesnio organizacijos vadovybės nepriklausomumo, numatyta, kad LŠS vado pavaduotoju ar rinktinės vadu paskirtas asmuo privalo sustabdyti savo narystę ir veiklą politinėse partijose iki savo kadencijos pabaigos, nutraukti narystę ir veiklą visuomeniniuose rinkimų komitetuose.
LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu 4 metams skirtų į pareigas, atleistų iš jų ir nušalintų nuo pareigų LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus.
Paskirtas į pareigas LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas turės sudaryti terminuotą darbo sutartį su LŠS. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vado pavaduotoju ar rinktinės vadu nutraukiama ir jis atleidžiamas iš pareigų. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas atleidžiamas iš pareigų LŠS nutraukus su juo darbo sutartį Darbo kodekse nustatytais pagrindais. LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas taip pat atleidžiamas iš pareigų ir LŠS nutraukia su juo darbo sutartį nesibaigus įgaliojimų terminui jam išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar praradus LŠS vado pasitikėjimą. Taip pat LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas įstatymų numatytais atvejais gali būti nušalinamas nuo pareigų LŠS vado sprendimu.
Rinktinės vado pavaduotojų skyrimo tvarka nesikeičia, tik vieneriais metais ilgėja kadencijos trukmė – jais 4 metams skiriami šauliai, turintys ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį, iki 2009 m. įgytą aukštesnįjį arba iki 1995 m. įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą. Šaulys eiti rinktinės vado pavaduotojo pareigas skiriamas LŠS vado įsakymu, LŠS su juo sudaro darbo sutartį.
Darbo užmokestis, piniginės premijos LŠS vado pavaduotojams, rinktinių vadams ir jų pavaduotojams būtų mokami iš LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų LŠS veiklai. LŠS vado pavaduotojui, rinktinės vadui ir jo pavaduotojui, kitiems nuolatinės šaulio tarnybos pareigas einantiems šauliams mokamos pareiginės algos dydis negali būti didesnis už LŠS vadui pirmaisiais ir vėlesniais tarnybos metais mokamos pareiginės algos dydį atitinkamai pagal šiose pareigose dirbtus metus.
LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų ir jų pavaduotojų darbo apmokėjimo sistemą ir pareiginės algos pastoviosios dalies dydžius nustatytų LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, mutatis mutandis vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatomis, taikomomis biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymams, darbo apmokėjimo sistemai ir pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiui nustatyti. LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų ir jų pavaduotojų kasmetinės veiklos vertinimas atliekamas mutatis mutandis vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiklos vertinimo tvarka. Pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo, priemokų ir premijų skyrimo atvejus ir dydžius nustatytų LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, mutatis mutandis taikydamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatas, taikomas biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos kintamosios dalies dydžiui nustatyti, priemokoms ir premijoms skirti.
LŠS Centro valdybai suteikiama teisė apdovanoti piniginėmis premijomis LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus. LŠS rinktinių vadų pavaduotojus, taip pat ir mokymų centro viršininką premijuotų LŠS vadas.
LŠS vado pavaduotojai ir rinktinių vadai būtų tiesiogiai pavaldūs LŠS vadui, taip pat atskaitingi LŠS vadui ir LŠS Centro valdybai.
Siekiant stiprinti šaulių kompetencijas ir įgūdžius, įstatymo projekte reglamentuojama LŠS mokymų centro, kuris iš esmės veiktų kaip pilietinio pasipriešinimo kompetencijų centras, veikla. Numatyta, kad mokymų centras:
1) vykdo šaulių karinį rengimą, pasirengimą neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui. Šiuo atveju LŠŠ bendradarbiautų su Lietuvos kariuomene;
2) rengia visuomenę neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui;
3) savanoriškumo pagrindais moko šaulius atlikti funkcijas, susijusias su pagalbos teikimu kariuomenei, policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, civilinės saugos sistemos pajėgoms ir švietimo įstaigoms, užtikrinant valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą konfliktų, krizių ir ekstremalių situacijų metu. Organizuojant šiuos mokymus LŠS bendradarbiautų su vidaus reikalų statutinėmis įstaigomis ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija;
4) vykdo mokymus valstybės sektoriaus, visuomenės ir verslo atstovams nacionalinio saugumo ir krašto gynybos temomis;
5) organizuoja, koordinuoja ir vykdo pedagogų nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programos dėstymui bendrojo lavinimo mokyklose rengimą;
6) organizuoja šaulių rengimui, pedagogų, dirbančių pilietinio ugdymo srityje, kvalifikacijos tobulinimui skirtus renginius (mokymus, kursus, pratybas, stovyklas ar kitus);
7) dalyvauja rengiant šaulių mokymų ir kursų programas.
Mokymų centrui vadovautų viršininkas, kuriuo 4 metams būtų skiriamas turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir įgijęs pagrindinį karinį parengtumą šaulys, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys. Mokymų centro viršininku paskirtas asmuo privalo sustabdyti savo narystę ir veiklą politinėse partijose iki savo kadencijos pabaigos, nutraukti narystę ir veiklą visuomeniniuose rinkimų komitetuose.
Mokymų centro viršininką skirtų LŠS vadas, LŠS su juo sudarant darbo sutartį. Mokymų centro viršininkas būtų tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas LŠS vadui, kuris būtų atsakingas už šaulių rengimo kokybę. Viršininkas būtų atleidžiamas iš pareigų ir darbo sutartis su juo nutraukiama Darbo kodekse nustatytais pagrindais.
Mokymų centro viršininkui darbo užmokestis būtų mokamas iš LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų LŠS veiklai. Kaip ir LŠS vado pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo, kitų nuolatinės šaulio tarnybos pareigas einančių šaulių, mokymų centro viršininko darbo apmokėjimo sistemą ir pareiginės algos pastoviosios dalies dydį nustatytų LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, mutatis mutandis vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatomis, taikomomis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemai ir pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiui nustatyti. Lygiai taip pat viršininko kasmetinės veiklos vertinimas būtų atliekamas mutatis mutandis vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiklos vertinimo tvarka. LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu nustatytų pareiginės algos kintamąją dalį, skirtų priemokas ir premijas mokymų centro viršininkui. Tai būtų atliekama vėlgi mutatis mutandis taikant Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatas, taikomas biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos kintamosios dalies dydžiui nustatyti, priemokoms ir premijoms skirti.
Siūloma nustatyti, kad mokymų centro viršininkas:
1) vadovauja mokymų centrui ir organizuoja jo darbą;
2) atstovauja mokymų centrui LŠS centrinėse institucijose, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijose ir įstaigose, tarptautinėse organizacijose;
3) užtikrina mokymų centro veiklai skiriamų finansinių ir kitų išteklių naudojimą;
4) atlieka kitus LŠS vado pavedimus.
Mokymų centro veikla būtų finansuojama iš tų pačių LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, lėšų poreikį LŠS vadui suderinus su LŠS Centro valdyba.
Atsižvelgiant į rinktinių poreikius, mokymų centras gali būti decentralizuotas ir turėti savo filialus su tiesiogiai pavaldžiais centro darbuotojais prie rinktinių. Mokymų centro filialų mokymų programos būtų suderintos su bendra mokymų centro šaulių kompetencijų ir įgūdžių ugdymo programa. Mokymų centro filialų steigimo tvarką nustatytų LŠS vadas.
Siekiant išgryninti LŠS rinktines sudarančių padalinių kompetencijų profilius, siūloma nustatyti, kad padaliniai būtų savanoriškumo pagrindu formuojami atsižvelgiant į pagrindines šaulių kategorijas: koviniai šauliai, ginkluoto pasipriešinimo šauliai, neginkluoto pasipriešinimo šauliai, jaunieji šauliai. Kiekvienas šaulys galėtų laisvai pasirinkti, į kurį padalinį nori jungtis.
Keičiant LŠS finansavimo tvarką, siūloma nustatyti, kad valstybės biudžeto asignavimai organizacijos veiklai finansuoti teisės aktų nustatyta tvarka būtų skiriami LŠS. LŠS vadas būtų asignavimų valdytojas. Šioje vietoje atskirai siūloma parlamentinių partijų susitarime dėl saugumo ir gynybos politikos gairių įtvirtinti LŠS finansavimo „grindis“ – t. y. skiriami valstybės biudžeto asignavimai turi būti ne mažesni kaip 2 procentai nuo krašto apsaugai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Šiuo metu tai sudarytų 30 mln. eurų per metus. Lyginant su dabartinėmis sumomis, LŠS finansavimas didėtų aštuonis–devynis kartus. Pažymėtina, kad tai nebūtų lėšos nuo krašto apsaugai skiriamo valstybės biudžeto finansavimo, kuris šiuo metu siekia 2,52 proc. BVP. Jos būtų numatytos atskira valstybės biudžeto eilute.
Didesnis finansavimas leistų geriau aprūpinti šaulius, užtikrinti geresnes ir kokybiškesnes tarnybos sąlygas. Papildomos lėšos būtų skiriamos LŠS infrastruktūros gerinimui (pastatų remontui ir renovacijai, naujų transporto priemonių įsigijimui). Šauliai būtų pilnai aprūpinami uniformomis, apsaugos ir specialiosiomis priemonėmis. Taip pat numatomas vadinamasis „šaulio krepšelis“ – šauliui būtų kompensuojama dalis asmeninių išlaidų ginklams, jų priedėliams ir šaudmenims įsigyti šaulio tarnybai. Konkrečią kompensacijų dalį ir jų mokėjimo tvarką nustatytų LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu.
Atsižvelgiant į minėtus LŠS finansavimo tvarkos pokyčius, LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu tvirtintų sąrašą kitų (ne LŠS vado, jo pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo) nuolatinės šaulio tarnybos pareigų, kurias einantiems šauliams pareiginė alga, priemokos ir premijos mokamas iš LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, neviršijant LŠS darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
Taip pat įstatymo projekte numatyta, kad Vyriausybės galiota institucija galės atlikti LŠS vidaus auditą. Tuo tarpu vidaus audito, apimančio kovinius šaulių būrius, šaulių karinį rengimą, atlikimą Vyriausybė pavestų krašto apsaugos ministrui įgalioti krašto apsaugos sistemos instituciją.
Vyriausybei suteikiama teisė perduoti LŠS Garbės teismui nagrinėti bylas, skirti drausmines nuobaudas LŠS vadui, išskyrus drausmines nuobaudas už Šaulių etikos kodekso pažeidimus, o LŠS Centro valdybai teisė skirti drausmines nuobaudas LŠS vado pavaduotojams ir rinktinių vadams – atleidimą iš pareigų. T. y. teisė skirti drausmines nuobaudas, kaip ir teisė tirti drausmės pažeidimus, suteikiama tiems subjektams, kurie skiria šaulius į minėtas atitinkamas pareigas.
Kalbant apie šaulio žūties ar sveikatos sutrikdymo atvejus, siekiant nustatyti, ar šaulio mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas yra susijęs su šaulio tarnyba ar šaulio statusu, taip pat ar šaulio tarnyba buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai, nustatytų tarnybinio tyrimo komisija. Ją sudaro ir jos darbo tvarką nustatytų nebe krašto apsaugos ministras, o Vyriausybė. Kompensacijos šaulio žūties ar sveikatos sutrikdymo atvejais būtų mokamos iš LŠS skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Jų mokėjimo tvarką nustatytų LŠS vadas Centro valdybos pritarimu.
Taip numatoma, kad šauliui, kuris žuvo atlikdamas šaulio tarnybą, iš LŠS skirtų valstybės biudžeto asignavimų pastatomas LŠS Centro valdybos patvirtinto pavyzdžio antkapinis paminklas, o jeigu žuvusiojo artimieji nusprendžia statyti kitokį paminklą, apmokama LŠS vado LŠS Centro valdybos pritarimu nustatyto dydžio paminklo statymo išlaidų dalis.
Atsižvelgiant į tai, kad šaulys, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, į LŠS vado pareigas būtų perkeliamas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, atitinkamai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma tikslinti šią perkėlimo tvarką, numatant, kad profesinės karo tarnybos karininkas Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, Vyriausybės nutarimu gali būti iki 4 metų perkeltas į LŠS vado pareigas.
Atsižvelgiant į tai, jog LŠS vadu galės būti skiriamas ir ne žemesnį kaip vidaus tarnybos pulkininko laipsnį turintis pareigūnas, Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 papildymo 312 straipsniu įstatymo projektu siūloma papildyti Vidaus tarnybos statutą nuostata, jog vidaus tarnybos sistemos pareigūnas jo rašytiniu sutikimu Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su vidaus reikalų ministru, Vyriausybės nutarimu gali būti iki 4 metų perkeltas į LŠS vado pareigas.
Atsižvelgiant į tai, kad LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas būtų LŠS vadas, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu numatoma, kad valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra ne tik įstaigų, bet ir asociacijų, nurodytų Seimo patvirtintame valstybės biudžete, vadovai. Šio įstatymo pataisose taip pat nurodoma, kad asociacija, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, yra LŠS.
Tikimasi, kad tokia LŠS pertvarka suteiks postūmį organizacijos, galinčios apimti platesnį veiklos barą nei gynyba, vystymuisi ir tapti visuomenės saugumo, atsparumo plataus spektro grėsmėms ramsčiu ir neginkluoto pilietinio pasipriešinimo stuburu. Išsiplėtusių LŠS funkcijų įtvirtinimas įstatyme suteiktų daugiau aiškumo, padėtų žmonėms, svarstantiems, ar įstoti į LŠS, aiškiai identifikuoti jos veiklą, pavyzdžiui, kad tai organizacija ne vien apie pasirengimą ginkluotai valstybės gynybai, bet ir apie neginkluotą pilietinį pasipriešinimą, visuomenės atsparumo didinimą, visuomenės saugumo užtikrinimą, ir nebūtinai ginklu. O LŠS stiprėjimas didintų ir valstybės bei visuomenės atsparumą, gynybinį potencialą, nes ištikus kokiai nors kritinei situacijai, valstybėje visada bus žmonių kurie mokės ir galės atlikti kai kurias valstybės ir visuomenės stabilumui reikalingas funkcijas, leisdami valstybės institucijoms ir atitinkamoms struktūroms koncentruotis ties tomis veiklomis, kur kyla didesnės rizikos ar grėsmės.
Siūloma, kad teikiami įstatymų projektai įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., kad valstybės institucijos ir įstaigos spėtų pasirengti jų įgyvendinimui. Šauliai, paskirti į pareigas iki to laiko, jas eis toliau, kaip numatyta šiuo metu galiojančioje LŠS įstatymo redakcijoje, arba iki įgaliojimų termino pabaigos. Įgaliojimų terminui pasibaigus jau po šio įstatymo įsigaliojimo, į atitinkamas pareigas šauliai bus skiriami šio įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat išlieka šaulio tarnybos stažas, išlieka ir toliau bus mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos kompensacijos ir vienkartinės pašalpos šaulio žūties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, galioja LŠS sudarytos ir galiojančios bendradarbiavimo sutartys su atitinkamomis valstybės ar savivaldybių institucijomis ar įstaigomis, švietimo įstaigomis. O pradėtos drausminių nuobaudų skyrimo, tarnybos, kasmetinės veiklos vertinimo ir kitos procedūros bei tyrimai tęsiami, kol bus baigti, iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta?
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai?
Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai?
Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams?
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios?
10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus?
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti?
Naujos redakcijos Lietuos šaulių sąjungos įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos iki 2022 m. gruodžio 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)?
LŠS veiklai finansuoti bus skiriami valstybės biudžeto asignavimai, kurie turės būti ne mažesni kaip 2 procentai nuo Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šiuo metu tai sudarytų 30 mln. eurų per metus. Tačiau tai nebūtų lėšos nuo gynybai skiriamo valstybės biudžeto finansavimo. Jos būtų numatytos atskira valstybės biudžeto eilute.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
„Lietuvos šaulių sąjunga“, „šauliai“, „LŠS vadas“, „LŠS vado pavaduotojai“, „LŠS rinktinių vadai“, „visuomenės saugumas“, „LŠS veikla“, „LŠS tikslai“, „LŠS uždaviniai“, „LŠS funkcijos“, „rengimas šaulio tarnybai“, „LŠS finansavimas“, „LŠS mokymų centras“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Teikia
Seimo narys, Para Laurynas Kasčiūnas
Darbo grupės vadovas
[1] Gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 23.
[2] Seimo patvirtinta Pilietinio pasipriešinimo strategija numato, jog Lietuvos kariuomenė organizuos ir vykdys piliečių rengimą ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui (rezistencijai), o Lietuvos šaulių sąjunga organizuos ir vykdys piliečių rengimą neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui.