LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Ekonomikos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.751 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-4743
2020-04-29 Nr. 108-P-13
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma.
Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Lidija Bajarūnienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Neringa Ulbaitė, Respublikos Prezidento patarėja Vaida Česnulevičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisinės apsaugos grupės vyriausioji specialistė Rosita Pletienė, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė, AB „Novaturas Teisės ir žmogiškųjų išteklių vadovė Viktorija Molytė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||||||
|
1. |
Lietuvos turizmo asociacija, 2020-02-25 |
|
|
|
2020-04-23 Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.751 str. pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4743, toliau – Projektas) teikimui. Kaip jau ne kartą esame akcentavę tiek viešoje erdvėje, tiek LR Seimo Ekonomikos komitete, Lietuvos kelionių organizatoriai dėl paskelbto karantino ne tik nebegali vykdyti turistinių kelionių sutarčių, nors keliautojai reikalauja grąžinti sumokėtus pinigus per 14 dienų. Pateiktame LR CK įstatymo projekte numatytas kelionių organizatorių pinigų grąžinimo turistams termino pratęsimas iki 90 d. skaičiuojant jį nuo LR Turizmo įstatyme numatytų apribojimų pasibaigimo. Toks subalansuotas reglamentavimas iš esmės atitiktų tiek vartotojų, tiek kelionių organizatorių interesus, kartu kelionių organizatoriams sudarant veiklos tęstinumo galimybę. Akcentuotina, kad toks kompromisinis variantas iš esmės atitinka ir vartotojų teisių gynimo organizacijų viziją bei LR Prezidento poziciją. Šis Projektas yra pataisytas po Lietuvos Respublikos Prezidento veto ankstesniam CK projektui ir jo svarstymas skubos tvarka yra labai reikalingas visam sektoriui: 1. Pinigų grąžinimo turistams, apribojimų laikotarpiu, termino pratęsimas užtikrintų 251-o Lietuvoje veiklą vykdančio kelionių organizatoriaus veiklos tęstinumą bei kelių tūkstančių sektoriuje dirbančių darbuotojų darbo vietas, kartu sumažintų galimas biudžeto išlaidas, jei darbo netekę įmonių darbuotojai kreiptųsi į Užimtumo tarnybą. 2. Siūlomas projektas sustabdys jau prasidedančius bylinėjimosi su vartotojais procesus, kurie sukelia papildomus kaštus ir įmonių turto areštus, kurie tik artina įmones prie galimo bankroto; 3. Pinigų grąžinimo termino atidėjimas užtikrintų galimybę įmonėms sulaukti galimų valstybos pagalbos priemonių. Šiuo metu siūlomomis priemonėmis sektorius praktiškai negali pasinaudoti. Dar nei vienai turizmo sektoriaus įmonei nepavyko pasinaudoti paskelbtomis priemonėmis; 4. Siūlomas projektas atitiks užsienio šalių praktiką ir suvienodins verslo konkurencijos sąlygas. Tokio pobūdžio pakeitimai priimti Lenkijoje, Belgijoje, Italijoje ir t.t. Šalys narės tą padarė dėl pagal ES teisėje galiojantį viešosios tvarkos principą (ordre public), kuris leidžia nukrypti nuo ES reguliavimo, siekiant subalansuoti konstitucines vertybes. Europos Komisija iki šiol nėra pateikusi jokios oficialios nuomonės dėl Kelionių paketų direktyvos ir jokia pažeidimo procedūra nei vienai iš šalių nebuvo inicijuota. Papildomai paminėtina, kad Lietuva vėlavo perkelti šią direktyvą ir EK nepradėjo jokios pažeidimo procedūros; 5. Siūlomas CK projektas saugus vartotojui – visos turistų sumokėtos pinigų sumos yra saugomos nuo nemokumo kelionių organizatorių draudimu ar banko garantijomis. Apgailestaujame, jei 2020-04-22 Ekonomikos komiteto posėdye Turizmo sektoriaus poreikiai buvo išsakyti ne visai tiksliai ar sudarė prielaidas manyti, kad CK 6.751 str. 4 d. pakeitimas tapo nebeaktualus. Pabrėžiame, kad Lietuvos turizmo asociacija yra didžiausia turizmo sektorių vienijanti asociacija, atstovaujanti 75 procentus verslo ir ji šiame posėdyje nedalyvavo, ir savo pozicijos išsakyti negalėjo. Civilinio kodekso projekto svarstymas yra ypatingai aktualus turizmo sektoriui. Prašome atsižvelgti į pateiktus argumentus bei įtraukti Projekto svarstymą į artimiausią LR Seimo Ekonomikos komiteto darbotvarkę. Nepriėmus Projekte siūlomų sprendimų prasidės turizmo įmonių bankroto banga ir pinigus turistai atgaus gerokai vėliau nei per Projekte siūlomą 90 d. laikotarpį po apribojimų pabaigos. Tokia situacija nebus gera nei turizmo sektoriaus darbuotojams, nei vartotojams. |
Atsižvelgti |
Klausimas įtrauktas į Ekonomikos komiteto 2020-04-29 posėdžio darbotvarkę. |
||||
|
2. |
Lietuvos turizmo asociacija, 2020-02-25 |
|
|
|
Kreipiamės į Jus kaip į Ekonomikos komiteto išvadų rengėjus Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4743 (toliau – Projektas), kurio svarstymas numatytas 2020-04-29 Ekonomikos komiteto posėdyje. Lietuvos turizmo asociacija palaiko teikiamą projektą ir atkreipia dėmesį į žemiau nurodytus argumentus. 1. Dėl atitikties Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – Prezidentas) veto Civilinio kodekso 6.751 str. 4 d. pakeitimo įstatymo NR. XIIIP-4693GR. Pagrindinis Prezidento veto argumentas - numatytas lėšų grąžinimo turistams termino pratęsimas turi būti siejamas tik su konkrečiomis aplinkybėmis, t.y. dėl COVID-19 viruso paskelbto karantino atšauktomis kelionėmis, o ne įprastomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į Prezidento ir vartotojų asociacijų išsakytus argumentus Projekte siūlomas CK 6.751 str. 4 dalies pakeitimas, kuris numatytų pinigų grąžinimo termino atidėjimą iki 90 d. tik dėl valstybės apribojimų atšauktoms kelionėms. T.y. tokia formuluotė atitinka Prezidento veto išsakytą nuostatą, kad įprastomis aplinkybėmis ilgesnis pinigų grąžinimo terminas nebūtų taikomas. Apribojimų, dėl kurių galėtų būti taikomas ilgesnis pinigų grąžiimo terminas, baigtinis sąrašas yra numatytas Turizmo įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje. 2. Dėl atitikties Kelionių paketų direktyvai. Lėšų grąžinimo terminas yra pratęstas užsienio šalyse: Lenkijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Maltoje ir pan. Europos Sąjungos teisė leidžia nukrypti nuo direktyvų pagal viešosios tvarkos išimtį, kai yra būtina apsaugoti konstitucines vertybes ir užtikrinti jų balansą. Ūkinės veiklos laisvė ir darbuotojų apsauga yra tokia pat svarbi konstitucinė vertybė kaip ir vartotojų teisių apsauga, todėl turi būti ginama vienodai. Asociacijos nuomone, pasigirstantys nuogastavimai apie pinigų grąžinimo termino pratęsimo nesuderinamumą su Direktyvos nuostatomis nepagrįsti – nukrypimas yra leidžiamas vadovaujantis kitais ES teisės principais, kaip minėta aukščiau. Be to, Lietuva vėlavo šią direktyvą perkelti 2018 metais ir jokia pažeidimo procedūra dėl to Lietuvai nebuvo pradėta. 3. Asociacijos nuomone, Projektą būtų tikslinga patobulinti pagal žemiau nurodytas pastabas:
|
Nepritarti |
Pasiūlymas pateiktas negaliojančiai Įstatymo redakcijai |
||||
|
3. |
Nacionalinė vartotojų konfederacija, 2020-04-28 |
|
|
|
2020-04-22 pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.751 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4743 (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektu numatoma, kad įvykus bet kuriam Turizmo įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje nurodytam apribojimui (karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju arba kai Lietuvos Respublikos piliečiams uždraudžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos arba kitų valstybių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ir dėl to kelionių organizatoriaus įsipareigojimų pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį vykdymas tampa neįmanomas) ne vėliau kaip per 90 dienų nuo momento, kai nelieka nei vieno iš Turizmo įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje nurodyto apribojimo, grąžina visus turisto arba jo vardu sumokėtus pinigus už organizuotą turistinę kelionę. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,Prailgintas terminas atsiskaitymui už neįvykusias keliones sudarys palankesnes sąlygas turistinių kelionių organizatorių veiklai užtikrinant didesnį apyvartinių lėšų kiekį suteikiant galimybę kelionių organizatoriams išsaugoti darbo vietas bei išvengti bankrotų ar nemokumo atvejų." Mums kelia susirūpinimą, jog šis pasiūlymas, kuris yra nesuderinamas su vartotojų apsaugos principais ir vartotojo, kaip silpnesnės sutarties šalies, teisių gynimu, turi kai kurių Seimo narių pritarimą. Juk ekstremalios situacijos laikotarpiu daugybė vartotojų netenka darbo ir pajamų, neišgali vykdyti finansinių įsipareigojimų ir susiduria su kitais sunkumais. Sutinkame, kad turizmo paslaugų verslo gelbėjimas yra svarbus valstybei, tačiau turi būti išlaikomas balansas tarp verslo ir vartotojų interesų. Priėmus siūlomą įstatymo projektą iškiltų pavojus, kad vartotojų sumokėti pinigai bus ,,įšaldyti" turizmo bendrovių sąskaitose bent metams, nes nežinia, kada pasibaigs šiuo metu nustatyti apribojimai, ir net pasibaigus jiems dalis vartotojų negalės vykti į keliones dėl sveikatos, finansinių ir kitų priežasčių. Ypač tai aktualu vyresnio amžiaus turistams, kurie dėl gresiančių rizikų iš viso negalės išvykti į užsienį. Atkreiptinas dėmesys, kad 14 dienų terminas turisto ar jo vardu sumokėtų pinigų grąžinimui yra nustatytas 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (toliau – Direktyva). Vadovaujantis Direktyvos 12 straipsnio 4 dalimi, nutraukus kelionės paslaugų paketo sutartį, kelionių organizatorius privalo grąžinti turistui jo sumokėtas sumas arba jas kompensuoti ne vėliau kaip per 14 dienų po sutarties nutraukimo. 2020-04-24 įsigaliojus Civilinio kodekso 6.751 str. 4 dalies pakeitimui, ir šį įstatymą pasirašius Lietuvos Respublikos Prezidentui, būtų nelogiška vėl keisti priimtas nuostatas ir kelti sumaištį tiek turistams, tiek turizmo verslui. Toks įstatymų nenuoseklumas sukels ir įgyvendinimo problemų. Be to, Europos Komisija laikosi nuomonės, kad yra ypatingai svarbu užtikrinti vartotojų teisių apsaugą ir nemažinti šios apsaugos lygio. Taip pat siūloma valstybėms narėms ieškoti kitų galimybių pagelbėti verslo įmonėms, kurios negali vykdyti veiklos dėl įsigaliojusių draudimų valstybėse. Todėl prašome gerbiamų Ekonomikos komiteto narių nepritarti šiam įstatymo projektui, ir užtikrinti, kad vartotojų interesai būtų apsaugoti net ir ekstremaliuoju laikotarpiu. |
Nepritarti |
Pritarta Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XIIIP-4743(2) |
||||
|
3. |
Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas, 2020-04-29 |
|
|
|
Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas (toliau – LVOA, arba Aljansas) susipažino su grupės Seimo narių registruotu Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4743 (toliau – projektas). Pastebime teigiamą tendenciją, teikiant šį projektą, įsiklausyti į Lietuvos Respublikos Prezidento argumentus dėl anksčiau vetuotų Civilinio kodekso to paties straipsnio pakeitimų. Lietuvos vartotojai, taip pat kaip ir daugelio Europos šalių vartotojai, patiria didžiulius finansinius sunkumus dėl darbo, pajamų netekimo. Daliai jų šiuo metu bei artimiausius kelis mėnesius kelionė, užsakyta „prieš-COVID“ laikais, nebėra svarbi, kadangi COVID-19 pandemijos akivaizdoje prioritetai visiškai pasikeitė. Tenka „veržtis diržus“ ir mokėti paskolas, nuomos mokestį, dengti kitus fiksuotus pragyvenimo kaštus, nors pajamos ženkliai mažėja. Galimybė susigrąžinti anksčiau už kelionę sumokėtas lėšas daliai tokių vartotojų – tiesiog būtinybė. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba neseniai pažymėjo, kad „vartotojų skundų dėl atšauktų kelionių gauta beveik 8 kartus daugiau, nei pernai“ (cit. iš http://vvtat.lt/informacija-vartotojams-koronaviruso-laikotarpiu/677/pandemijos-laikotarpiu-rekordinis-vartotoju-skundu-skaicius:1413). Tai aiškus rodiklis, kokio rezonanso sulaukia daugelio kelionių organizatorių praktika užlaikyti privalomas klientams išmokėtinas sumas. Mums kelia abejonių, ar Civilinio kodekso pakeitimai, kuriais ketinama pratęsti atsiskaitymo su vartotoju terminą 90-iai dienų „nuo momento, kai nelieka nei vieno iš Turizmo įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje nurodyto apribojimo“ yra prasmingi šiuo metu, kai 1) jau įsigaliojo plačiai žinomos Turizmo įstatymo 171 straipsnio nuostatos, įteisinančios kuponų už keliones panaudojimą; 2) Vyriausybėje svarstomas tiesioginis pagalbos turizmo sektoriui paketas, galimai pradėsiantis veikti per UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (Invegą); 3) Europos Komisija užsimena apie masyvią pagalbą turizmo sektoriui (https://ec.europa.eu/commission/commissioners/2019-2024/breton/announcements/ speech-commissioner-breton-marshall-plan-european-tourism_en), įvertindama ypatingą jo reikšmę daugelio nuo COVID-19 sunkiai nukentėjusių Europos Sąjungos šalių ekonomikai. Aljansui ypatingą nerimą kelia tai, kad, nepaisant gerų projekto autorių norų, vis dėlto neįmanoma tiksliai aprašyti aplinkybių, kada vartotojai realiai gali tikėtis atgauti už kelionę sumokėtus pinigus (jei kupono pasirinkimas – ne išeitis dėl kokių nors asmeninių aplinkybių). Aptariamame projekte pateikta formuluotė gali reikšti tai, kad – jei ekstremali padėtis nebus atšaukta, baiminantis „antrosios viruso bangos“, t.y. galimai visus 2020-uosius metus – kliento pinigai iš esmės bus „užšaldyti“ kelionių organizatoriaus sąskaitose. Projekto formuluotės ydingumą pastebi ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje. Siekiant išvengti tokių atvejų, kai Turizmo įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje minimi apribojimai galioja neapibrėžtą laiką, LVOA matytų galimybę priimti kompromisinius 90 dienų terminą numatančius pakeitimus, jei šio termino skaičiavimo data būtų kur kas aiškiau apibrėžta – t.y. susieta ne su aplinkybių pasibaigimo data, o su aplinkybių pradžios data. Mūsų nuomone, galėtų būti siūlytinas toks darbinis variantas: Pakeisti 6.751 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kelionių
organizatorius ne vėliau kaip per 14 dienų arba įvykus bet kuriam Turizmo
įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje nurodytam apribojimui, ne
vėliau kaip per 90 dienų nuo momento, kai Vis dėlto, nesant idealaus sprendimo, kaip formuluoti Civilinio kodekso pakeitimą, Aljansas kviečia Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto narius šiuo metu nesvarstyti tokių pakeitimų visai, ir skirti savo kūrybines jėgas valstybės pagalbos turizmo sektoriui mechanizmų paieškai ir spartesniam įgyvendinimui. Tokiu atveju, neskriaudžiant vartotojų, galima kur kas efektyviau padėti kelionių organizatoriams išlikti sunkiomis aplinkybėmis. |
Nepritarti |
Pritarta Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XIIIP-4743(2) |
||||
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: -
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): 1. Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XIIIP-4743(2) ir komiteto išvadoms.
2. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. balandžio 21 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17-1 straipsniu įstatymą Nr. XIII-2862 ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2863, prašyti Lietuvos Respublikos Seimo valdybos kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę skubos tvarka pateikti išvadą Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4743(2).
8. Balsavimo rezultatai: „už“ – 8, „susilaikė“- 1.
9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Antanas Baura.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas
Komiteto pirmininkas (Parašas) Rimantas Sinkevičius
Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė