LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMO NR. XIII-425 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-11-11 Nr. XIVP-1042
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto tekste įstatymo priėmimo data nenurodytina.
2. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 18 straipsnio 1 dalį ir joje nustatyti, kad kai regioninės architektūros tarybos svarsto tam tikrus klausimus (teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms rekomendacijas dėl teritorijų planavimo dokumentų, architektūrinių, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo bei šiame įstatyme nurodytų objektų projektinių pasiūlymų, architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių, statinių projektų, statinių architektūros atitikties architektūros kokybės reikalavimams ir kitais architektūros kokybės klausimais; suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva teikia išvadas ir pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, projektinių pasiūlymų, architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių, statinių projektų sprendinių atitikties architektūros kokybės reikalavimams ir kitais architektūros kokybės klausimais), tai šių klausimų svarstymas regioninių architektūros tarybų posėdžiuose apmokamas valstybės biudžeto lėšomis. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais.
Pirma, projekte nesiūloma nustatyti jokių regioninės architektūros tarybos posėdžių, kuriuose svarstomi prieš tai minėti klausimai, organizavimo bei apmokėjimo pagrindų. Vertinant tokią nuostatą, pažymėtina, jog Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas. Aiškindamas šią nuostatą, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „santykiai, atsirandantys valdant valstybės turtą, juo naudojantis ir disponuojant, reguliuotini tik įstatymu“ (1996 m. sausio 24 d. nutarimas), kad „tik įstatymų leidėjas gali nustatyti valstybės lėšų panaudojimo formą“ (1996 m. vasario 28 d. nutarimas), „tik įstatymų leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybiniu turtu būdus ir sąlygas“ (1996 m. spalio 22 d. nutarimas). Taigi įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Atsižvelgus į tai, manytina, kad keičiamame įstatyme reikėtų aptarti bent svarbiausius apmokėjimo už tarybų posėdžius valstybės biudžeto lėšomis elementus, t. y. kokiems posėdyje dalyvaujantiems subjektams, už kokių darbų (paslaugų) atlikimą (o gal tik už kelionės į posėdį išlaidas), kokia apimtimi galės būti mokama, kaip nustatoma mokėtina suma (netgi išlaidų atlyginimo atveju turėtų būti nustatomi maksimalūs dydžiai) ir koks konkretus subjektas mokėtų. Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad šie biudžeto lėšų asignavimai turėtų būti papildomai skirti Aplinkos ministerijai, kuriuos, atsižvelgus į tai, kad Architektūros įstatyme būtų įteisinta įstatyminė nuostata dėl valstybės lėšų skyrimo regioninėms architektūros taryboms, Aplinkos ministerija perduotų Lietuvos architektų rūmams sutartimi dėl biudžeto lėšų panaudojimo.
Antra, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami įstatymams įgyvendinti – valstybės funkcijoms atlikti. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienintelis atvejis, kai regioninės architektūros tarybos rekomendacijos gavimas yra privalomas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog tarp keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytų regioninių architektūros tarybų funkcijų yra ir funkcija savo iniciatyva teikti išvadas ir pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, projektinių pasiūlymų, architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių, statinių projektų sprendinių atitikties architektūros kokybės reikalavimams ir kitais architektūros kokybės klausimais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar visais keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais klausimų svarstymo regioninės architektūros tarybos posėdžiuose apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis gali būti laikomas pagrįstu.
Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai įstatymų pagrindais sudarytos komisijos (grupės, tarybos, Teisėjų garbės teismas, darbo arbitražas) yra finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, tai tokių komisijų (grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo) pirmininkų, pirmininkų ir narių atlygį už darbą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, nustatantis konkrečius atlygio už darbą dydžius – už vieną komisijos posėdyje dirbtą valandą ir diferencijuojamas pagal komisijos veiklos pobūdį.
3. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamame įstatyme siūlytina nurodyti, kad išlaidos už posėdžius būtų apmokamos iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
4. Siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo, projektu siūlomą nuostatą siūlytina dėstyti ne keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 6 dalyje. Be to, reikėtų suderinti šias nuostatas tarpusavyje, nes nėra aišku, ar valstybės biudžeto lėšomis būtų apmokamos ir regioninių tarybų techninio aptarnavimo, už kurį atsakingi Architektų rūmai, išlaidos.
5. Projekto 2 straipsnio pavadinimas tikslintinas po žodžio „įsigaliojimas“ įrašant „ir įgyvendinimas“. Be to, po projekto 2 straipsnio pavadinimu nedėtinas taškas.
6. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.
7. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją priima reikalingus teisės aktus, tačiau pažymėtina, kad siūloma projekto nuostata suponuoja, kad poįstatyminį teisės aktą turės priimti būtent Lietuvos Respublikos aplinkos ministras. Atsižvelgus į tai, nuostatą siūlytina patikslinti.
8. Pažymėtina, jog Regioninių architektūros tarybų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos architektų rūmų tarybos 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. T17/10-1 „Dėl Regioninių architektūros tarybų nuostatų patvirtinimo“, be kita ko reglamentuojamos regioninių architektūros tarybų veiklos finansinės sąlygos. Atsižvelgus į projektu teikiamus siūlymus, projekto 2 straipsnio 2 dalis pildytina Architektų rūmus įtraukiant prie subjektų, turinčių priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
9. Atsižvelgus į tai, kad projekto įgyvendinimui valstybės biudžeto lėšų reikės jau 2022 metais, o Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-966) yra pateiktas Seimui svarstyti, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]