Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 396
STENOGRAMA
2024 m. birželio 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA,
Seimo Pirmininko pavaduotojai A. MAZURONIS ir R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Laba diena. 14 valanda, pradedame vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai.
Pradėsime nagrinėti tuos klausimus, kurių nespėjome išnagrinėti rytiniame posėdyje.
14.00 val.
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3529(2) (priėmimas)
Pirmasis iš jų yra Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Du straipsniai. Niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių. Apsispręsime dėl viso projekto. G. Skaistė kalba už.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties, azartinių lošimų apmokestinimas yra panašus daugelyje aplinkinių valstybių, todėl siūlomas 2 procentiniais punktais didesnis tarifas iš esmės neturėtų padaryti reikšmingo poveikio to mūsų sektoriaus konkurencingumui. Manau, kad panašiai sektorius yra reguliuojamas ir kitose valstybėse.
Visgi, manau, kad daugiau pajamų iš šio lošimo mokesčio leistų sušvelninti paraleliai svarstomo lošimo reklamos draudimo pasekmes žiniasklaidai. Jeigu būtų pritarta šiam įstatymo pakeitimui, būtų papildomai surinkta apie 4,4 mln. eurų pajamų. Šias lėšas būtų galima skirti įvairioms žiniasklaidos iniciatyvoms bei socialinės reklamos sklaidai ir taip sušvelninti poveikį, kaip minėjau, to paraleliai svarstomo lošimo reklamos draudimo. Todėl kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui ir toliau diskutuoti dėl kitų priemonių, kurios yra svarstomos jau kituose, paraleliai esančiuose azartinius lošimus reglamentuojančiuose įstatymuose.
PIRMININKAS. Dabar balsuosime, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81: už – 72, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.02 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3609(2) (priėmimas)
Kitas projektas. Čia jau kviesiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Lingę. Tai yra Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra. Niekas nereikalauja dėl jų atskirai balsuoti.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Departamento pastaba dėl to, kada iškyla ginčas, kurią įstatyminę nuostatą taikyti. Jeigu atsirastų kodeksas, prioritetai pirma galiotų kodeksams. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Turime omenyje pritarimą Teisės departamento pastabai. Taigi, dėl 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsnių nesulaukta daugiau jokių pastabų ir pasiūlymų. Niekas nereikalauja dėl jų atskirai balsuoti. Stabtelsime prie 9 straipsnio, dėl kurio yra Seimo narių A. Bagdono, J. Varžgalio ir A. Butkevičius pasiūlymas. Prašom jį pristatyti.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, reforma „Vienas langelis“ siekiama skaitmenizuoti prievolių administravimą, taip pat efektyvinti skaitmeninių technologijų naudojimą Valstybinės mokesčių inspekcijos veikloje. Pagrindinis reformos tikslas – maksimaliai automatizuoti mokesčių administratoriaus atliekamas prievolių apskaitymo procedūras. Atsižvelgę į Valstybinės mokesčių inspekcijos pristatytus argumentus svarstymo Biudžeto ir finansų komitete metu, kad VMI išieškomai prievolei turi būti taikomas vienodas terminas, ir įvertinę svarstymo metu Seimo narių išsakytus argumentus, siūlome nustatyti racionalų 90 dienų terminą, per kurį Valstybinė mokesčių inspekcija išieško mokestines nepriemokas. Per šį 90 dienų terminą mokesčių administratorius turėtų teisę paraginti skolininką, taip pat sudengti visas turimas mokesčio ar kitas prievoles, permokas, pasiūlyti sudaryti mokestines paskolos sutartis ir prireikus taikyti priverstinį lėšų nurašymą iš skolininko banko sąskaitos. Siūlymas būtų netaikyti 180 dienų laikotarpio, netaikyti 45 dienų laikotarpio, kaip buvo prieš tai siūloma, bet taikyti 90 dienų laikotarpį.
Pabaigai dar. Jei valstybė investuoja į proceso skaitmenizavimą beveik 6 mln. eurų, pusė metų skolai išieškoti yra neproporcingai ilgas laiko tarpas, nes išieškojimo sąnaudas dengsime mes visi. Nustatoma galimybė suėjus 90 dienų laikotarpiui pratęsti išieškojimą. Jei asmuo neturi tuo metu lėšų, numatoma galimybė per 90 dienų sudaryti paskolos sutartį ir padengti sutartį per dvejus metus.
Aš kviečiu palaikyti šį siūlymą. Jį pasirašiau ne tik aš, bet ir dar keletas Seimo narių. Ačiū.
PIRMININKAS. Patikrinsime, ar yra 29 Seimo nariai, kurie pageidautų svarstyti šį pasiūlymą.
Yra 33. Tuomet išklausome komiteto poziciją.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti šiam pasiūlymui. Pirmiausia dėl to, kad nukentėtų ne tik pažeidžiami asmenys, bet ir apskritai gyventojai, kurie keletą mėnesių negaudami pajamų, o vėliau jų gavę būtų perduodami antstoliams. Čia turbūt labiau yra kalbama apie tuos gyventojus, kurie įsiskolinimus mokėtų dalimis. Tokiems gyventojams 180 dienų terminas naudingas tuo, kad nereikia sudaryti paskolinės sutarties tuo laikotarpiu ir gali vykti nurašymai ir išieškojimai. Paskui, kol perduodama antstoliams, jau įsijungia visai kiti įkainiai, kurie gali skirtis, viršyti pačią skolą net iki dešimties kartų, ypač nedidelių sumų. Už pasiūlymą balsavus 1, prieš – 2, susilaikius 5, siūlymui nebuvo pritarta.
PIRMININKAS. Motyvai. A. Butkevičius – už.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pirmiausia, apie 5 mln. iš RRF’o yra skirta mokesčių administravimo sistemai gerinti. Kalbame apie lėšų planavimą, bet nekalbame apie tų lėšų panaudojimo efektyvumą ir tam tikro rezultato pasiekimą, kad jau gal ne 12 % išieškotume nuo priskaičiuotų skolų, bet tie procentai būtų daug didesni.
Antras dalykas. Kalbame apie finansinį raštingumą, bet šiandien finansų viceministrė net Biudžeto ir finansų komiteto narius suklaidino dėl nežinojimo ar kitų priežasčių, kad po 90 dienų bus perduota antstoliams, jei nebus išieškoma skola. Tai yra grynas melas arba neišmanymas, kitaip negaliu pavadinti.
Kitas labai svarbus dalykas. Nejaugi Finansų ministerija nežino ir neturi analizės, kad daugelis žmonių arba tam tikrų subjektų vengia mokėti įsiskolinimus, atsidaro įvairiausias sąskaitas kitose valstybėse, kad išvengtų mokėjimo?
Ketvirtas dalykas. Jeigu yra 180 dienų, tai man primena sovietinius laikus, kai sudarydavo sutartis su užsienio kompanijomis, kad prekes pateiks per 6 mėnesius. Paskutinę šešto mėnesio dieną pateikdavo tas prekes. Čia irgi 180 dienų reiškia, kad tu įsiskolinimą gali sumokėti 180-ą dieną. Žinote, jokio efektyvumo ir gerinimo tiek apskaitos mokesčio administravimo, tiek pinigų išieškojimo. Man darosi liūdna ir kai kada gaila klausytis tokių argumentų.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šis registruotas pasiūlymas naudingas tikrai ne žmogui, kurio skolos yra išieškomos, bet būtent antstoliams, kurie išieškos ir gaus pajamų iš papildomų teikiamų paslaugų, kurių galbūt ir nereikėtų. Vis dėlto nereikia sakyti, kad jokių pasekmių delsiant susimokėti nėra, nes yra skaičiuojami delspinigiai. Jeigu tiek laiko, 180 dienų, yra vykdomas išieškojimas, skaičiuojami delspinigiai už tą nesumokėtą dalį. O Mokesčių inspekcija tikrai daro viską, kad kuo greičiau išieškotų susiformavusias prievoles valstybei. Tai daro periodiškai nuskaitydama sąskaitas, patikrindama, ar yra lėšų, kuriomis gali būti padengta prievolė valstybei. Jeigu per ilgą laikotarpį nepavyksta net per keletą kartų jos padengti, tokiu atveju po 160 dienų arba anksčiau, jeigu Mokesčių inspekcija matytų, kad to išieškojimo nebus galima įvykdyti išieškant iš sąskaitų, bus atiduota antstoliams.
Man atrodo, kad šis pasiūlymas yra naudingesnis ne žmonėms, bet būtent antstolių bendruomenei. Kviesčiau likti prie pirminio įstatymo projekto, nes, kaip minėjau, dėl termino sutrumpinimo nebus greičiau išieškomos skolos, tiesiog žmogus bus greičiau perduodamas antstolių išieškojimui. Man atrodo, antstolių išieškojimų paslaugų kaina neturėtų tapti dar viena nuobauda. Nuobauda yra skirta už administracinį nusižengimą, už nesumokėtą dalį yra skaičiuojami delspinigiai, o šiuo metu antstolių paslaugų apmokėjimas yra tapęs dar viena tam tikra bauda. Man atrodo, tai nėra tai, kas turėtų motyvuoti žmogų susimokėti, tam, matyt, yra ir pati bauda, ir delspinigių dydis. Vis dėlto siūlyčiau likti prie Vyriausybės pateikto įstatymo projekto ir šiam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Dar buvo, tiesa, čia priėmimas, gali po daugiau kalbėti. Atsiprašau, dėl pasiūlymo po vieną. Tada balsuojame dėl pasiūlymo
Balsavo 87: už – 30, prieš – 12, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta.
Apsispręsime dėl viso straipsnio. Kas balsuoja už, pritaria straipsniui, atitinkamai – kitaip.
Už – 78, prieš nėra, susilaikė 12.
Dėl likusių straipsnių iki 12 imtinai niekas nereikalauja atskirai balsuoti. Tai dabar apsispręsime dėl viso projekto. Motyvai. Yra tik pasisakančių už. M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai trumpai. Tai svarbi reforma. Kad mes nesusikoncentruotume vien į antstolius, vieno langelio principo įgyvendinimas nemokestinėms priemokoms išieškoti yra svarbi galimybė vienose rankose ir pačiai valstybei turėti duomenis. Dabar, atskirai vykdant išieškojimus iš atskirų institucijų, dažnai susiduriame su tuo, kad nėra informacinių sistemų, kurios sudarytų galimybę automatiškai inicijuoti procesus. Tai dažnai reikalauja ir didesnių institucijų žmogiškųjų resursų, išteklių, ir susiduriama su tuo, kad institucijos vykdo nebūdingas sau funkcijas. Viską sukoncentravus į ieškojimus, į vieno mokesčių administratoriaus, tai yra Valstybinės mokesčių inspekcijos, rankas, tai tikrai padėtų procesą efektyvinti ir kitoms institucijoms pagelbėti, ir valdyti svarbius skaitmenizuotus duomenis. Skolų pripažinimas beviltiškomis iš tiesų, matyt, yra svarbus ir patiems antstoliams, nes tikrai jų krūvis keisis ir tikrai neteks vargti dėl tų klausimų, kai išieškojimai yra neperspektyvūs ir kainuoja ir laiką, ir pinigus, todėl vienos dalies galimybės nusirašyti automatiškai nuo skolų negavimas kompensuojamas kita priemone, mažesniais darbo resursais beviltiškose bylose. Na, o kadangi šiuos pasiūlymus inicijavo Valstybės kontrolė, tai jie yra įgyvendinami pagal rekomendacijas tiek dėl automatinio nusirašymo, tiek dėl ieškojimo galimybių. Tikrai skatinu, raginu palaikyti projektą.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime, ar priimame Mokesčių administravimo įstatymo pataisų projektą Nr. XIVP-3609(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89: už – 80, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.15 val.
Civilinio proceso kodekso 646, 650, 651 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5831 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3610(2) (priėmimas)
Dabar lydimieji. Pirmasis – Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo nauju straipsniu įstatymo projektas. Penki straipsniai. Niekas nereikalauja balsuoti atskirai dėl kiekvieno straipsnio. Apsispręsime dėl viso projekto. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Iškart balsuojame, ar priimame šį įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95: už – 89, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.15 val.
Bausmių vykdymo kodekso 3, 6 straipsnių, XII skyriaus pakeitimo ir 7, 8 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3611(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Bausmių vykdymo kodekso pataisų projektas Nr. XIVP-3611(2). Taip pat priėmimas. Čia penki straipsniai. Niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių. Apsispręsime dėl viso projekto. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100: už – 96, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.16 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 163, 307, 342 ir 352 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3612(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis projektas – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3612(2). Jokių pastabų, pasiūlymų dėl šio projekto nepateikta. Penki straipsniai. Niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių. Balsuojame, ar priimame šį įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99: už – 94, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.17 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 672 ir 676 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3613(2) (priėmimas)
Ir paskutinis šio paketo projektas – Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3613(2). Jokių pastabų, pasiūlymų taip pat negauta. Trys straipsniai. Niekas nereikalauja dėl atskirų straipsnių balsuoti. Apsispręsime dėl viso projekto. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100: už – 95, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.18 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 417, 589 ir 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3114(2) (priėmimas)
Kitas – Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektas Nr. XIVP-3114(2). Vien dėl Teisės departamento pastabos gal… Tiesa, čia yra Seimo narių pasiūlymų. Į tribūną kviečiu komiteto atstovę I. Haase. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų negauta, niekas nereikalauja atskirai dėl jo balsuoti.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo narių A. Stončaičio, L. Nagienės pasiūlymas. Prašau pristatyti pasiūlymą. Kaip suprantu, A. Stončaitis pristatys.
A. STONČAITIS (DFVL). Kolegos, kai svarstėme dėl šio straipsnio pakeitimo reikalingumo, apskritai dėl transporto priemonių nuvežimo iš tų vietų, iš tikrųjų buvo abejonių, ar čia tokia problema, kur galėtų galbūt ir techninėmis priemonėmis tas išpirktas vietas apsisaugoti, tačiau yra sprendimas, koks yra. Tada kyla klausimas: kas tai darytų? Žinant ir policijos resursų palyginus stoką, ir, kita vertus, kad nėra daromas koks nors pavojingas teisės pažeidimas arba pažeidimas, į kurį reikėtų čia ir dabar reaguoti ir taip atitraukti policijos pajėgas, kurios yra tikrai reikalingos vykdyti kitas viešajam saugumui užtikrinti numatytas funkcijas… Per ilgą laiką savivaldybių yra sukurtos viešojo saugumo (įvairiai vadinamos) tarnybos, jos ir galėtų užtikrinti šitos funkcijos vykdymą, savalaikį reagavimą, kai reikia patraukti transporto priemonę. Pataisa numatytume, kad tai vykdytų ne policija. Aš manau, kad būtų pasiektas norimas rezultatas ir kartu valstybė galėtų užtikrinti svarbiausias viešojo saugumo funkcijas. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Pirmiausia patikrinsime, ar yra 29 Seimo nariai, kurie pageidautų svarstyti šį pasiūlymą.
Už – 42. Svarstome. Išklausykime komiteto poziciją dėl šio pasiūlymo.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies. Atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles, Seimo narių pasiūlymas yra koreguotinas ir projekto 2 straipsnis dėstytinas taip, kaip nurodyta išvadoje. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Pirmiausia klausčiau iniciatorių: ar tenkina pritarimas iš dalies, ar ne? Jeigu netenkina, tada svarstome jūsų pirmapradį pasiūlymą.
I. HAASE (TS-LKDF). Ar galėčiau aš?
PIRMININKAS. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Pastaba gerbiamam Seimo nariui. Kadangi 417 straipsnio 1 dalis iš 589 straipsnio 49 punkto yra, kaip pasakyti, išbraukta, būtent ta dalis, kad policija nesurašys pažeidimų protokolų… Būtent tai, ko jūs ir norėjote. Atsižvelgiant į technikos taisykles, techniškai buvo truputėlį neteisingai parašyta, todėl biuras pataisė. Būtent, jeigu jūs žiūrėjote, 2 straipsnyje, dėl kurio yra komiteto išvada, tenai yra, kad policija surašo tik pagal 417 straipsnio 1, 2, 21, 3, 4, 5, 6, 7 dalis. 11 dalies nėra.
PIRMININKAS. Aš dar kartą klausiu A. Stončaičio. Gal vis dėlto komiteto patobulintas variantas jus tenkina, ar ne? Įjunkite mikrofoną.
I. HAASE (TS-LKDF). Techniškai sutvarkytas, bet kadangi jūs norite balsuoti, galime balsuoti. Viskas gerai.
A. STONČAITIS (DFVL). Aišku, nevisiškai tenkina, nes tada reikia iš karto numatyti ir resursus policijai. Ne kada, kitais metais, kadangi įsigalioja dabar.
PIRMININKAS. Jūs atsakykite, ar tenkina, ar balsuojame?
A. STONČAITIS (DFVL). Manau, kad balsuojame.
PIRMININKAS. Tai balsuojame už jūsų ar už komiteto variantą?
A. STONČAITIS (DFVL). Už mano siūlymą.
PIRMININKAS. Gerai. A. Vyšniauskas dėl pirminio A. Stončaičio siūlymo.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu bus pritarta šitam pasiūlymui, aš sunkiai įsivaizduoju ir viso įstatymo priėmimą dėl paprastos priežasties – gerbiamas A. Stončaitis tiesiog paima ir visą atsakomybę už įstatymo įgyvendinimą perkelia savivaldai, savivaldybių viešosios tvarkos skyriams, o policiją eliminuoja iš viso šito proceso. Komiteto svarstymų metu buvo suderinta taip, kad tos atsakomybės yra dalinamos tarp policijos ir viešosios tvarkos skyrių, turint omenyje, kad yra savivaldybių, kuriose tie viešosios tvarkos skyriai iš esmės yra labai maži arba apskritai kai kur net ir neegzistuojantys.
Man atrodo, kad pono A. Stončaičio pasiūlymas yra klaidingas, jisai per daug atsakomybės skiria savivaldai ir apkrauna ją gana stipriai, juo labiau kad dabar didelę dalį Kelių eismo taisyklių pažeidimų prižiūri būtent policija kartu su viešosios tvarkos skyriais. Aš tikrai nepritariu šiam pasiūlymui ir kviečiu jo nepriimti, nes jis iš esmės sugriauna visą įstatymą, visą iniciatyvą.
PIRMININKAS. Pačiam autoriui dėl motyvų paprastai nesuteikiama galimybės kalbėti, agituoti. Jūs išsakėte savo poziciją pristatydamas. Tada balsuosime dėl pasiūlymo.
Už – 31, prieš – 18, susilaikė 47. Nepritarta.
Dabar spręsime dėl komiteto formuluotės.
I. HAASE (TS-LKDF). Nereikia.
PIRMININKAS. Kaip sako komiteto atstovė?
I. HAASE (TS-LKDF). Nereikia.
PIRMININKAS. Kadangi nepritarėme esmei, tada komiteto redakcija neteikiama. Tada dėl viso 2 straipsnio. Ačiū pranešėjai. Balsuojame, ar pritariame 2 straipsniui.
Už – 88, prieš nėra, susilaikė 12. Pritarta 2 straipsniui.
Yra dar 3 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų ir pastabų negauta. Niekas nereikalauja atskirai balsuoti. Apsispręsime dėl viso šio projekto. Prieš – A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Kolegos, tada reikia numatyti finansavimą policijai. Supraskite, kad tų skundų bus, matyt, nemažai, policijai reikės reaguoti taip pat nemažai, ir reaguoti reikės su tais pačiais pareigūnais, kurie kartais nelabai patruliais ir padengia tiek, kiek reikėtų jau šiandien funkcijoms įgyvendinti.
Reikėtų baigti tą seną tvarką, kuri yra naudojama, matyt, porą dešimtmečių, kai policijai ir kitoms teisėsaugos institucijoms yra deleguojamos gana plačios funkcijos, papildomos, tačiau yra pamirštama viena dedamoji, kad visa tai kainuoja, visam tam reikia žmogiškųjų išteklių. Kažkada buvo dėl Smurto artimoje aplinkoje įstatymo užtikrinimo, dėl kitų įstatymų, kurie geri ir reikalingi, tačiau jiems įgyvendinti resursų nėra skiriama.
Jeigu jau šiandieną dauguma pritariame, kad ir policija tą turi daryti, tada būkime mieli, bet teisingi, numatykime tam resursų. Tikiuosi, kad taip ir padarys Vyriausybė. Tai tiek.
PIRMININKAS. Už – S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (DFVL). Mieli kolegos, išties yra klausimas, matyt, toksai: ar mes paliekame žmonėms spręsti savo problemas patiems, ar visgi galvojame, kad valstybėje kas nors turi daryti tvarką – ar ta pati policija, ar viešoji tvarka. Galime sulaukti ir tokių situacijų, kai į kiemą atvažiuos, pasistatys automobilį ir sakys: tavo problema, spręskite, kaip norite.
Šis klausimas iš tikrųjų turi būti teisiškai sureguliuotas. Matyt, pagrindinis ginčas yra tarp kolegų, ar turi tai daryti ir policija. Ir klausimas yra tas standartinis – dėl resursų. Taip, numatant kiekvieną papildomą funkciją, galima galvoti apie papildomus resursus, jeigu tai būtų tūkstančiai ar šimtai tūkstančių, bet lygiai taip pat resursų turi turėti ir savivaldybių viešosios tvarkos skyriai, nes jie irgi taip pat finansuojami iš biudžeto, šiuo atveju – iš savivaldos biudžeto.
Dar daugiau. Kai kuriose savivaldybėse tokių padalinių apskritai nėra. Jeigu mes paliktume taip, kad niekas nespręstų šio klausimo, tai pasielgtume saliamoniškai. Kiekvienas pilietis savo problemą sprendžia pats.
O dėl papildomų resursų policijai, tai galbūt yra klausimas ir dėl resursų paskirstymo. Galbūt kai kuriuose mitinguose galėtų būti mažiau pareigūnų, neperlenkiant lazdos, ir tie pareigūnai galėtų atlikti tas kitas papildomas numatytas funkcijas.
Taigi, tikrai siūlau palaikyti įstatymą, nes įstatymas faktiškai reguliuoja tuos klausimus, kurie šiandien yra absoliučiai nesprendžiami. Žmonės paliekami, turėdami savo nuosavybės teises, spręsti tą klausimą taip, kaip išmano. Ir tada prasideda valytuvų nuiminėjimai, veidrodžių lankstymai ir panašūs dalykai, kas teisinėje valstybėje neturėtų būti.
PIRMININKAS. Prieš – I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Matome ir iš pasisakymų, kad tikrai skaldantis klausimas, ir frakcijų nuomonės išsiskiria. Iš tikrųjų yra labai riboti viešieji resursai tiek policijos, tiek viešosios tvarkos ir net dabar su turimomis funkcijomis ne visada pavyksta susitvarkyti, būtent dėl tų ribotų resursų. Turime labai daug opių problemų – nuo smurto artimoje aplinkoje, kur iškvietimų kiekvienais metais vis daugėja, iki miestietiškų klausimų, tokių kaip viešojo parkingo kontrolė, kuriai ir dabar jau nepakanka resursų. Ko tikrai Lietuvoje netrūksta leidžiant įstatymus, tai neveikiančių draudimų. Turime jų apsčiai. Vienas, kuris praeitos kadencijos buvo priimtas, tai rūkymo balkonuose draudimas, jei bent vienas žmogus paprieštarauja. Kiek Vilniuje išrašyta tokių administracinių nusižengimų? Nė kiek. Akivaizdu, kad ta kontrolė nėra galima ir dėl ribotų resursų, ir dėl sprendimo nesąmoningumo. Man tai primena dar vieną tiesiog praktikoje neveiksiantį sprendimą. Kita vertus, siųsiantį, kad ir privatiems parkingo paslaugų teikėjams, tą signalą, kad jie gali patys mažiau investuoti, nes pasirūpins valstybė, pasirūpins policija, pasirūpins viešoji tvarka.
Šiandien visi gavome ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus laišką, kuris ragina nepritarti. Tai čia vėl šiandien jau antrą kartą matome dvisklaidą ir Konservatorių partijoje, gal vertėtų pradžioje viduje susiderinti su savo politikais, kurie savivaldoje nepalaiko šio pasiūlymo?
PIRMININKAS. Suteiksiu trumpam pranešimui žodį P. Saudargui. Paskui tęsime.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Noriu tiesiog pasidžiaugti, informuoti Seimą, kad Seime lankosi Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas I. Molotokas su delegacija. (Plojimai)
PIRMININKAS. Tęsiame pasisakymus dėl motyvų. A. Anušauskas – už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nevadinčiau to draudimu, nes įstatymo veikimas nėra absoliutus. Jeigu draudžiame vairuoti neblaiviems, bet vis tiek 10 tūkst. vairuoja, tai nereiškia, kad negali būti tokio įstatymo ir draudimo. Jeigu yra apribotas greitis, bet vis tiek dėl įvairių priežasčių viršijamas greitis, tai nereiškia, kad neturi būti tokių administracinių nuobaudų. Šiuo atveju, manau, savivaldoje bet kurio miesto, gal Vilniaus mieste aktualiau, iš tikrųjų egzistuoja parkavimo vietų problemos, kurias reikia spręsti galbūt išduodant statybos leidimus, kad būtų numatytas reikalingas ne parduodamų, o viešų parkavimo vietų skaičius, viešų parkingų skaičius ir taip toliau. Yra, sakyčiau, ir tam tikras įpareigojimas savivaldai, ir, žinoma, tai yra problema, kurią reikia spręsti. Ar tai bus absoliutus vaistas nuo visų pažeidimų? Žinoma, kad nebus. Tačiau vis tiek tai yra žingsnis ir galimybė savivaldoms priimti reikalingas tvarkas ir sutvarkyti šitą dalyką. Juo labiau kad reikėtų rezervavimo vietas pasižymėti tinkamai ir taip toliau. Šiaip visame pasaulyje tai egzistuoja, nes žmonės parkingus išsiperka už savo pinigus, beje, ir, be abejonės, turi teisę į juos. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas pasisakys prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, įdomus projektas dabar svarstomas ir jau pasiekė priėmimo stadiją. Kai privačios vietos, kuri nusiperkama kartu su butu daugiabutyje, problemas, kai stato kažkas kitas, o ne tas, kuris yra savininkas, turi spręsti visuomenė. Panašu į tai, kai mano trobos kieme pasistato kažkas automobilį, tada aš einu į savivaldybę ar į policiją ir prašau: sutvarkykite, išvarykite. Užuot pasistengus pačiam ar įsirengus vartus, ar pasistačius užkardą, pagaliau yra atitinkami įtvarai, kad nepastatytų, užrakinami įtvarai, kad nepastatytų niekas kitas, o tik tas savininkas. Neįdėjus jokių pastangų iš karto prašoma, kad viešąją tvarką palaikytų policija ar savivaldybės pareigūnai.
Taigi, mano manymu, čia visai ne tas kelias, kuriuo einama, naudojami viešieji resursai. Pavyzdžiui, Vilniaus policijai, apskrities policijai, trūksta 300 pareigūnų. Kitose apskrityse trūksta nuo 150 iki 200 pareigūnų. Savivaldybės atitinkamuose padaliniuose irgi nėra pertekliaus žmonių, kurie rūpinasi viešąja tvarka ir parkavimu, bet ten jau yra viešos parkavimo vietos, ne privačios. Čia kažkas iš kolegų minėjo, kad štai privačios parkavimo kompanijos jau nebesirūpins, o galbūt kviesis policiją ar savivaldybes. Tai aš manau, kad visai ne tuo keliu einame. Turėtume, jeigu tai…
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …daugiabutis, susitarti tarpusavyje ir atitinkamai pasistengti, kad svetimas nepasistatytų. Todėl aš prieš projektą.
PIRMININKAS. L. Slušnys – už.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jeigu neturime resursų, apie ką mes šiandieną diskutuojame? Vadinasi, mes galime daryti, ką norime. Aš tai manau, tokia logika yra kiek keistoka. Esmė turbūt vis dėlto ne patys resursai, o tai, kad jeigu žmonės įsigijo savo parkavimo vietą kaip nuosavybę, mes ją turime gerbti lygiai taip pat kaip ir kitą nekilnojamąjį turtą. Juk mes nestatome, nepaliekame lagaminų kaimyno bute, kaimyno name, mes nepaliekame savo daiktų tiesiog dėl to, kad vietos nėra mano namuose ar dar kur nors.
Dalį problemų (iš tiesų šiandieną jau daug kartų teko susidurti) dėl netinkamo parkavimo sėkmingai išsprendžia paskambinus 112: susisiekia su policija, pasakai numerį ir išmintingi, tikrai gerbiantys nuosavybę žmonės puikiausiai atbėga, patraukia mašiną ir sako, atsiprašau, na, čia neturėjau, iš tiesų nemačiau problemų. Tačiau yra ir piktybinių, kuriems reikia priminti, kas yra privati nuosavybė. Ir nepaisant to, kad tai yra parkavimo vieta, ją reikia lygiai taip pat gerbti. Aš manau, kad balsuokime už. Jeigu dar reikia patobulinti kokius nors dalykus, mes galime ateityje tai padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Bandykime sudėlioti taškus. Kodėl savivaldybės iš tikro nenori, kad būtų priimtas toksai įstatymas? Teisingai buvo pastebėta: ištąsys resursus smulkiems dalykams ir, ko gero, jos nebus galima išspręsti. Čia kalbame, aš girdėjau, kolega kalba apie lagaminus svetimame bute. Bet, žiūrėkite, jūs savo butą saugote, turbūt spyną įstatote, jūs turbūt įstatote signalizaciją, galbūt netgi draudžiate, vadinasi, jūs savo buto arba nuosavybės saugai skiriate lėšų ir investuojate. Jeigu jūs manote, kad parkavimo vieta irgi yra jūsų nuosavybė, tarkime, jūs turite tokią teisę į nuosavybę, tai jūs, ką Julius teisingai pasakė, turite teisę tą nuosavybę apginti. Na, tai pastatykite, yra pakeliami tokie užkardukai, dar kažkas, na, pasidarykite tą užtvarą, užrakinsite, niekas negalės parkuotis.
Bet jūs norite, kad būtinai kažkas saugotų, o kodėl nenorite, kad prie kiekvieno buto policininką pastatytų? Tada nereikės spynos. Spyna reikalinga ir signalizacija reikalinga, nes policininkas visur nestovės, tai čia taip pat. Ir savivaldybės tą patį mums sako: nepastatysime mes visur policininkų, nenuveš visų automobilių, įstatymas neveiks. Tai kam reikia priimti įstatymą, kuris neveiks, ir kankinti paskui policiją dar nauja funkcija, kurios nesugebės įvykdyti?
PIRMININKAS. Ir paskutinis V. Semeška – už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pirmiausia reikia pasakyti, kad nemaža dalis gyvenamųjų namų bendrijų, ypač didmiesčiuose, kurortuose, tikrai kreipėsi ne vieną kartą su prašymu spręsti šią problemą. Dar 2012 metais kreipėsi į Seimo kontrolierių kelios bendrijos, prašydamos kaip nors teisiškai išspręsti tą problemą, nes išsikviečia mūsų piliečiai pagalbą (policijos pareigūnus, savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnus) ir jie pasako: atleiskite, neturime jokio instrumento jums padėti. Jeigu jūs nusipirkote savo butą ir parkavimo vietą ir kažkoks piktavalis pastatė, mėnesiui išskrido padirbėti į užsienį, pasiūlo kreiptis įstatymo numatyta tvarka į teismą ir išsiieškoti žalą.
Ką mes norime padaryti? Tiesiog padėti gyventojams, gyvenamųjų namų bendrijų bendraturčiams, kad jie, pakvietę ar policijos, ar savivaldybės pareigūną, galėtų bent jau sulaukti pagalbos, tai yra būtų išrašyta bauda arba tiesiog nutempiama. Nutempimas yra ir tam tikras verslas. Čia yra ir naudinga, manyčiau, ir savivaldybei, ir gyventojams. Kolegos, aš manau, kad svarbiausia atliepti gyventojų prašymą, o ne sakyti, kad nėra resursų. Už surinktas baudas ir transporto nutempimo paslaugą tikrai resursų galės padaugėti.
Mano, manyčiau, pagrindinis tikslas būtų atliepti tą lūkestį, ko prašo gyvenamųjų bendrijos, kurios susiduria su piktybiniais pažeidėjais. Tai yra daugiau atgrasymo priemonė. Nesutikčiau, kad neveikia mūsų draudimas rūkyti balkonuose ar laiptinėse. Tai puikus atgrasymo instrumentas. Šiuo atveju lygiai taip pat suveiktų kaip atgrasymo instrumentas, nes piliečiai žinotų, kad užimti svetimą parkavimo vietą nėra nei sąžininga, nei teisėta. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai baigti. Dabar, galų gale, jau apsispręsime dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 92: už – 31, prieš – 11, susilaikė 50. Įstatymas nepriimtas.
K. Masiulis – replika po balsavimo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, kurie jaudinasi, kad negalima baudos išrašyti, tai pastatykite automobilį į „Bolto“ vietą, pamatysite, kad baudą gausite. Privačiose vietose ir dabar negalite statyti.
PIRMININKAS. V. Semeška – taip pat replika.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Čia jau nuskambėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovybė išsiuntinėjo pranešimus, prašymus nepalaikyti šio projekto. Nieko baisaus, mes dabar nepadėsime tiems gyventojams, kurie turi gyvenamąjį butą su parkavimo vieta, tačiau Vilniaus savivaldybės administracijos vadovybė pažadėjo, kad spręs tą gyventojų problemą kitu keliu. Aš tikiuosi, kad to pažado laikysis. Labai linkiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovybei pateikti tokius teisės aktus. Svarbiausia būtų, kad gyventojai galėtų šią problemą išspręsti ir sulaukti pagalbos iš tų išrinktųjų, už kuriuos balsavo. Ačiū.
14.42 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-3911(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-3911(2). Atkreipiu dėmesį, kad sprendimui priimti čia reikės 85 balsų. Ar daugiau? Mane patikslino – 80. Vienas straipsnis. Dėl atskirų straipsnių nediskutuojame. Dėl viso projekto dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime, ar priimame šį įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98: už – 93, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.45 val.
Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projektas Nr. XIVP-3675(2) (priėmimas)
Dabar vėl priimsime įstatymų projektų paketą. Pagrindinis projektas – Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projektas Nr. XIVP-3675(2). Jokių pastabų ir pasiūlymų nėra. Komiteto pranešėjo į tribūną ir nekviečiu. Niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių. Apsispręsime dėl viso projekto. Taip pat ir dėl priedų. Aš turiu omenyje visumą. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Galime iš karto balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 101, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.46 val.
Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3676(2) (priėmimas)
Lydimasis Finansinių ataskaitų audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3676(2). Čia yra nauja redakcija, bet pasiūlymų, regis, nėra. Čia tas dvigubas straipsnių numeravimas, kaip suprantame. Niekas nereikalauja balsuoti nei dėl bendresnio įstatymo, nei dėl to pakeisto įstatymo atskirų straipsnių, tai galime apsispręsti dėl viso įstatymo projekto.
Balsuojame, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 103, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.47 val.
Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 12, 13, 14, 22, 27, 37 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3677(2) (priėmimas)
Lydimasis Vertybinių popierių įstatymo kai kurių straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3677(2).
Vėlgi jokių pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Dėl atskirų straipsnių niekas nereikalauja balsuoti. Jų čia yra dešimt. Balsuosime iš karto dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 106, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.47 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 4131, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 straipsnių, XXXIX skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 323 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-785 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3678(2) (priėmimas)
Kitas – Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektas Nr. XIVP-3676(2).
Čia vienas straipsnis. Iš karto apsispręsime dėl viso projekto. Kalbėti niekas nepageidauja. Balsuojame, ar priimame šį įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 101, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.48 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544, 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 851 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1382 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3679(2) (priėmimas)
Lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso pataisų įstatymo projektas Nr. XIVP-3679(2).
Vienas straipsnis. Dėl jo pastabų ir pasiūlymų nėra. Apsispręskime balsuodami, ar priimame šį įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 102, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.49 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 1191 ir 223 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3680(2) (priėmimas)
Dar vienas lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektas Nr. XIVP-3680(2). Trys straipsniai. Niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių. Apsisprendžiame dėl viso įstatymo projekto. Nesant pageidaujančių kalbėti, iš karto balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 105, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.49 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1, 12, 20, 22, 23, 25 ir 28 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 231 straipsniu ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3681(2) (priėmimas)
Lydimasis Viešųjų įstaigų įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3681(2). Projektas iš 11 straipsnių. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių. Apsisprendžiame dėl viso projekto. Nesant pageidaujančių kalbėti, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 105, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.50 val.
Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 1, 8, 9, 10, 101 ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 102 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3682(2) (priėmimas)
Lydimasis Asociacijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-3682(2). Devyni straipsniai. Jokių pastabų ir pasiūlymų nėra. Niekas nereikalauja dėl atskirų straipsnių balsuoti. Apsiręskime balsuodami dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 98, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.51 val.
Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 1, 8, 9, 11, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3683(2) (priėmimas)
Lydimasis Labdaros ir paramos fondų įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3683(2). Pastabų ir pasiūlymų negauta. Devyni straipsniai, Dėl atskirų straipsnių niekas nereikalauja balsuoti. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Balsuojame, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 108, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.52 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 18, 20, 21, 24, 25, 30, 31, 32, 33, 34, 37, 372, 373, 55, 58, 601, 65, 74, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3684(2) (priėmimas)
Akcinių bendrovių įstatymas. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš labai atsiprašau, gerbiamas pirmininke, čia anksčiau, kur buvo balsavimas dėl projekto Nr. XIVP-3114(2), prašom laikyti, kad aš balsavau prieš. Aš suklydau, ne tą paspaudžiau.
PIRMININKAS. Atsižvelgiame. Dabar, kaip minėjau, Akcinių bendrovių įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3684(2). Taip pat priėmimas. Jis iš 21 straipsnio. Yra Teisės departamento viena pastaba, jai komitetas pritarė. Čia dėl… Pirmininkė gali iš vietos pasakyti, kaip pritarė Teisės departamento pastabai. Patikslino mane, kad čia Audito komitetas buvo. Tada Z. Balčytis paaiškins motyvus ir pritarimo esmę.
Z. BALČYTIS (DFVL). Labai ačiū už suteiktą žodį, gerbiamas pirmininke. Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad, Seime derinant Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, turi būti parengtas reikiamas Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Audito komitetas birželio 19 dieną šiai pastabai pritarė bendru sutarimu. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nebuvo ir susilaikiusių nebuvo. Taip pat noriu pasakyti, kad, realizuodamas šią pastabą, šiandien pateiksiu ir Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kad iki rugsėjo mėnesio suspėtume šitą padaryti. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia buvo tokia pastaba, kuri tiesiogiai neliečia paties įstatymo projekto turinio. Kaip minėjau, dėl atskirų straipsnių niekas nereikalauja balsuoti. Apsispręsime dėl viso Akcinių bendrovių įstatymo pataisų projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 104, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.54 val.
Žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 21, 26 straipsnių ir septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3685(2) (priėmimas)
Lydimasis Žemės ūkio bendrovių įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3685(2). Priėmimas. Keturi straipsniai. Niekas dėl atskirų straipsnių neprašo balsuoti. Apsispręsime dėl viso projekto. Pastabų ir pasiūlymų dėl projekto negauta. Dėl motyvų neužsirašė niekas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 109, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.55 val.
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3686(2) (priėmimas)
Kooperatinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3686(2). Priėmimas. Trys straipsniai. Dėl atskirų straipsnių niekas nereikalauja balsuoti. Pastabų, pasiūlymų nesame gavę. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 110, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.56 val.
Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 13, 23, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3687(2) (priėmimas)
Mažųjų bendrijų įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3687(2). Priėmimas. Septyni straipsniai. Niekas dėl atskirų straipsnių neprašo balsuoti. Pastabų, pasiūlymų negauta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 105, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.57 val.
Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3688(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Ūkinių bendrijų įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3688(2). Trys straipsniai. Niekas dėl atskirų straipsnių neprašo balsuoti. Pastabų, pasiūlymų nėra. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Balsuojame, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 104, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.57 val.
Civilinio kodekso 2.66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3689(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Civilinio kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3689(2). Du straipsniai. Čia yra komiteto reakcija į Teisės departamento pastabą, ji tiesiogiai šio projekto turinio neliečia, bet kalbama apie poreikį registruoti kitą suderinamą projektą. Komitetas tą išsprendė. Galime balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 109, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.59 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 4, 10, 11, 14, 16, 17 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3690(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3690(2). Aštuoni straipsniai. Niekas nereikalauja dėl atskirų straipsnių balsuoti. Pastabų, pasiūlymų nėra. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuojame dėl viso šio projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 110, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.59 val.
Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 2, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2547 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3784(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Finansinių ataskaitų audito įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3784(2). Du straipsniai. Niekas dėl atskirų straipsnių neprašo balsuoti. Pastabų, pasiūlymų taip pat nėra. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuojame, ar priimame šį įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 104, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.00 val.
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 18, 22, 24, 26, 50 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3785(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Kredito unijų įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3785(2). Septyni straipsniai. Niekas neprašo balsuoti dėl atskirų straipsnių. Pastabų, pasiūlymų nėra. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime dėl viso projekto balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 107, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.01 val.
Civilinio kodekso 2.46, 2.47, 2.54, 2.57, 2.62, 2.63, 2.64, 2.66, 2.68, 2.70, 2.110 ir 2.184 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2630 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3952 (pateikimas)
Dar vienas lydimasis, bet čia jau yra pateikimas. Tiksliau, reikalingas dar dviejų projektų pateikimas, kad būtų visiškai išspręsti šio paketo tikslai ir turėtume teisinį suderinamumą. Tai pirmiausia I. Haase pateiks Civilinio kodekso pataisų projektą Nr. XIVP-3952.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kaip ir buvo kalbėta, tai yra pateikimas siekiant suderinti įstatymų projektus. Buvo kalbėta, kai buvo svarstomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3689 dėl Civilinio kodekso Antrosios knygos 66 straipsnio pakeitimo. Ir kaip minėjau, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nurodytų straipsnių, kurie priimti įstatymo Nr. XIV-2630 8 straipsnio pakeitimu… Tai būtina suderinti tarpusavyje šiuos įstatymų projektus. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų klausti niekas nepageidauja. Dėl motyvų ar bus užsirašiusių? Tikriausiai nėra. Tada fiksuojame, kad pagrindinis komitetas svarstyti šį projektą yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir siūloma svarstyti birželio 27 dieną. Tai čia mums reikėtų fiksuoti skubą, matyt. Ar komitetas prašo skubos, kad pasivytų bent iš dalies pagrindinį paketą? Prašau, pirmininke.
I. HAASE (TS-LKDF). Pakartosiu, aš prašau skubos, kad visas paketas eitų tuo pačiu laiku.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti skubai? Nematau prieštaraujančių. Pritariame. Taigi svarstymo data bus šis ketvirtadienis.
15.03 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7, 12, 372, 45, 461 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2637 372 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3954 (pateikimas)
Ir kitas pateikimas – Akcinių bendrovių įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3954. Jį pateiks Z. Balčytis. Z. Balčytis turėtų ateiti į tribūną. Aš suprantu, jis laukia, kol įjungs mikrofoną vietoje, bet čia projekto pateikimas.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų labai nedaug aš čia turiu ką pasakyti. Manau, kad čia visi jau išsakėme prieš tai. Kaip ir minėjau, kadangi yra siūlomos keisti Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, kurios įsigalios rugsėjo 1 dieną, reikia pakeisti, padaryti pakeitimus ir priimti dar šioje sesijoje, todėl frakcijos vardu prašau skubos. Tie pakeitimai yra redakcinio pobūdžio ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti. Dėl motyvų, manau, taip pat nebus užsirašiusių. Pritariame turbūt bendru sutarimu skubai, suprasdami tas formaliąsias aplinkybes, ir numatome svarstymą birželio 27 dieną taip pat. Pagrindinis – Audito komitetas. Pritariame bendru sutarimu. Taigi per 1 val. 5 min. užbaigėme rytinio posėdžio darbotvarkę. (Balsai salėje)
15.05 val.
Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3268(2) (priėmimas)
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Dabar pradėsime nagrinėti tai, ką turėjome nagrinėti nuo 14 valandos. Bus Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3268(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną I. Haase. Čia yra kai kurių Teisės departamento pastabų.
Dėl 1, 2, 3 straipsnių jokių pastabų nėra. Niekas nereikalauja balsuoti. Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašysiu pirmininkės pakomentuoti. Pakomentuokite Teisės departamento pastabą ir komiteto poziciją.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės departamento pastaba yra susijusi su formuluote. Vietoje sąvokos „teisės akto projektas“ vartotina siauresnė sąvoka „įstatymo projektas“ ir panašiai. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Manau, galime bendru sutarimu pritarti 4 straipsniui su integruota iš dalies pritarta Teisės departamento pastaba.
Toliau dėl straipsnių nuo 5 iki 12 imtinai jokių pastabų nėra. Niekas nereikalauja dėl šių straipsnių atskirai balsuoti. Dėl 13 straipsnio taip pat yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašau, pirmininke, pakomentuoti.
I. HAASE (TS-LKDF). Pastaba susijusi su nuostatos dėstymu. Pritarta nurodytai Teisės departamento pastabai bendru sutarimu: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Manau, bendru sutarimu galime pritarti 13 straipsniui su Teisės departamento priimta pastaba.
Toliau iki 20 straipsnio imtinai pastabų nėra. Niekas nereikalauja dėl kurio nors straipsnio atskirai balsuoti. Dėl 21 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Prašau komiteto…
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės departamento pastaba yra susijusi su vienų metų terminu. Teisės departamentas nurodo, kad projekto 21 straipsnyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, kiek jis apima piliečių inicijuotos ir Seimo nepriimtos Konstitucijos pataisos pakartotinio teikimo Seimo galimybės ribojimą, siejamą ne su Seimo sprendimu nepriimti tos pataisos, o su Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo ar neįgyvendinimo, taip pat nedera su Konstitucijos 148 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.
Komiteto nuomonė – nepritarti. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš nebuvo, susilaikė 5.
Galiu argumentuoti komiteto nuomonę, kad komitete vykusių klausymų metu buvo nuspręsta, kad vienų metų terminas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo laikytinas pakankamu ir pagrįstu.
PIRMININKAS. Kadangi čia buvo ir komitete įvairių nuomonių, tai dėl 21 straipsnio be priimtų Teisės departamento pastabų, tiksliau, nepriėmus Teisės departamento pastabų, aš prašau atskirai balsuoti dėl 21 straipsnio.
Už – 90, prieš nėra, susilaikė 8. Straipsniui pritarta.
Dėl 22, 23 straipsnių pastabų nėra. Niekas nereikalauja dėl jų atskirai balsuoti. Dėl 24 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom pakomentuoti.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėl 24 straipsnio Seimo kanceliarijos Teisės departamentas nurodo: „Projekto VI skyriuje siūloma reguliuoti piliečių teikiamo įstatymo projekto pateikimą Seimo posėdyje ir jo svarstymą bei priėmimą Seime. Pažymėtina, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisė įgyvendinama pateikiant Seimui įstatymo projektą; kai įstatymų leidybos iniciatyvos teisės Seime subjektas pateikia įstatymo projektą, Seimui iškyla pareiga pradėti jį svarstyti. Taigi, pagal Seimo statutą įregistravus įstatymo projektą Seime, įstatymų leidybos iniciatyvos teisė yra įgyvendinta, Seimui kyla pareiga pradėti svarstyti jam pateiktą projektą ir prasideda antroji įstatymų leidybos proceso stadija – įstatymų projektų svarstymo stadija. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Konstitucijos 76 straipsnio nuostatą, pagal kurią Seimo darbo tvarka turi būti nustatoma Seimo statute, įstatymų projektų svarstymas Seime neturėtų būti reguliuojamas projektu teikiamu konstituciniu įstatymu. Todėl siūlome atsisakyti projekto VI skyriuje „Piliečių teikiamo teisės akto projekto svarstymas“ numatyto teisinio reguliavimo.“
Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Balsavimo rezultatai: už… prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Galime, manau, bendru sutarimu priimti 24 straipsnį su Teisės departamento pastaba, kuriai iš dalies pritarta komitete. Priimame bendru sutarimu. Dėl 25 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės departamentas nurodo: „Projekto 25 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Seimas privalo svarstyti piliečių teikiamą įstatymo projektą ir „priimti sprendimą dėl jo priėmimo ar atmetimo“, yra teisiškai netiksli ir neaiški: iš jos formuluotės negalima vienareikšmiškai suprasti, ar Seimas galėtų atmesti piliečių teikiamą įstatymo projektą jo pateikimo ir svarstymo Seimo posėdyje stadijose, ar visada privalėtų balsuoti dėl jo priėmimo, be kita ko, net ir tais atvejais, kai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas įvertintų tą projektą kaip prieštaraujantį Konstitucijai.“
Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Komiteto pasiūlymas… Pritarus iš dalies Teisės departamento penktai pastabai, nutarta atsisakyti projekto 25 straipsnio 1 dalies nuostatų. Balsavimo rezultatai: vienbalsiai už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Pasisakyti dėl šio straipsnio niekas nepageidauja. Pritariame jam bendru sutarimu su iš dalies pritarta departamento pastaba. Dėl 26, 27 straipsnių pastabų nėra. Niekas nereikalauja dėl jų atskirai balsuoti. Dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime, ar priimame šį įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 103, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.14 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 1, 53, 6, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3269(2) (priėmimas)
Lydimasis Teisėkūros pagrindų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3269(2) Priėmimas. Šeši straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Niekas nereikalauja dėl tų straipsnių balsuoti. Apsisprendžiame dėl viso projekto, ar jį priimame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 99, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.15 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 135, 139, 142, 147, 150, 153, 169, 170 ir 1713 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3890(2) (priėmimas)
Dabar Seimo statuto pataisų projektas Nr. XIVP-3890(2). Priėmimas. Čia jau, norime ar nenorime, dėl kiekvieno straipsnio turėsime balsuoti atskirai. Ir turime dėl kiekvieno straipsnio gauti ne mažiau kaip 71 balsą.
1 straipsnis su pritarta Teisės departamento pastaba. Balsuojame, ar pritariame 1 straipsniui.
Už – 94, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta.
2 straipsnis. Pastabų nėra. Galime dėl jo iš karto balsuoti.
Už – 96, prieš nėra, susilaikė 5. 2 straipsniui pritarta.
3 straipsnis. Pastabų nėra. Balsuojame, ar pritariame.
Už – 96, prieš nėra, susilaikė 5.
4 straipsnis. Pastabų taip pat nėra. Balsuojame, ar pritariame.
Už – 94, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta.
5 straipsnis. Pastabų nėra. Balsuojame.
Už – 100, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta.
6 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Balsuojame.
Už – 100, prieš nėra, susilaikė 5.
7 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Balsuojame, ar pritariame jam.
Už – 107, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta.
8 straipsnis. Už – 104, prieš nėra, susilaikė 5. 8 straipsnis priimtas.
9 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra.
Už – 100, prieš nėra, susilaikė 5.
Ir paskutinis 10 straipsnis. Už – 101, prieš nėra, susilaikė 5. 10 straipsnis priimtas.
Dabar dėl viso Statuto pataisų projekto dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime, ar priimame šį Seimo statuto pataisų projektą.
Šio statuto priėmimas
Už – 103, prieš nėra, susilaikė 6. Statutas priimtas. (Gongas)
15.20 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 88 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3891(2) (priėmimas)
Dar vienas lydimasis, jau paskutinis šiame pakete, – Administracinių nusižengimų kodekso 88 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3891(2). Du straipsniai. Dėl atskirų straipsnių niekas neprašo balsuoti. Pastabų, pasiūlymų nėra. Apsispręsime, ar priimame šį projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 104, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.20 val.
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 1, 2, 4, 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3368(3) (priėmimas)
Kitas dviejų projektų paketas. Pirmasis šiame pakete – Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3368(3). Taip pat priėmimo stadija. Tribūnoje – M. Lingė. Dėl straipsnių nuo 1 iki 3 imtinai pastabų nėra. Niekas dėl jų neprašo balsuoti.
Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Klausome komiteto pozicijos.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas kėlė klausimą dėl sąvokų „metropolinis centras“ bei „žiedinės savivaldybės teritorija“, kad jos nėra apibrėžtos. Komitetas pritarė šiai Teisės departamento pastabai ir pasirinko kelią ne apibrėžti siūlomas sąvokas, bet šias vietoves skirstyti pagal gyventojų skaičių. Tai toks yra padarytas patobulinimas.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti su Teisės departamento pastaba šiam straipsniui? Nematau prieštaraujančių. Priimame bendru sutarimu.
5 straipsnis. Čia buvo G. Burokienės pastaba.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Bet dabar ji nėra aktuali.
PIRMININKAS. Taip, iniciatorė atsiima, nes ji yra integruota ir išspręsta. 5 straipsniui pritariame bendru sutarimu be šio pasiūlymo.
6 straipsnis. Nėra. Čia taip sudėtingai viskas surašyta, tada keičiasi numeravimas. 6 straipsniui pritariame, nėra pastabų.
Dėl 7 straipsnio. Jis yra kompleksinis, pateikta nauja redakcija. Numeravimas vėl prasideda nuo 1 straipsnio ir taip toliau. Kalbėsime dabar apie tą naujos redakcijos projektą.
Dėl 1 ir 2 straipsnių pastabų nėra, niekas nereikalauja balsuoti.
Dėl 3 straipsnio yra daug pastabų, pasiūlymų – tai G. Burokienės, L. Kukuraičio. Mane informuoja, kad racionalu pradėti nuo L. Kukuraičio pasiūlymo, kuriuo keičiama 3 straipsnio 2 dalis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Taip. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai racionalu pristatyti šį siūlymą. Ačiū Biudžeto ir finansų komitetui bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kad, skirtingai nuo pastarųjų keleto…
PIRMININKAS. Arčiau prie mikrofono kalbėkite, nelabai girdėti.
L. KUKURAITIS (DFVL). Arčiau. Labai cypia kažkaip. Na, gerai, bandau. Ačiū.
Tikrai noriu padėkoti BFK ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kad nebuvo skubos ir buvo ieškoma tokio geriausio, racionaliausio sprendimo šiuo metu. Ir atrodo, kad jis yra surastas. Mano vertinimu, šiuo įstatymo projektu yra išplečiama teritorija, nes gali, pavyzdžiui, ir Šiaulių miesto centre įsigyti jaunos šeimos būstą. Dėl to tam tikras intensyvumo sumažinimas yra reikalingas, kad nebūtų toks didelis, koks buvo prieš tai.
Šiuo pasiūlymu nuo 7,5 % turto vertės, kiek buvo siūlomas intensyvumas, siūloma padidinti iki 10 % visoms šeimoms, o toms, kurios turi du ir tris vaikus, atitinkamai dar po 2,5 %. Išeina 12,5 % su dviem vaikais ir 15 % su trimis vaikais. Taip būtų užtikrinama ir būsto, ir šeimos politika. Dėl to siūlome pritarti šitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Komiteto… Tiesa, ar yra 29 Seimo nariai? Ar bus? Tikriname. Jų yra net 80. Komiteto pozicija kokia?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu pritarė šitam patobulintam pasiūlymui, jis yra persvarstytas, ir siūlo Seimui pritarti.
PIRMININKAS. Nematau, kad kas nors agituotų prieš. Gal bendru sutarimu pritariame? Pritariame bendru sutarimu. Tai tokiu atveju turbūt iniciatoriai sutiks, kad gegužės 10 dieną registruotas G. Burokienės pasiūlymas ir gegužės 13 dieną registruotas L. Kukuraičio pasiūlymas tampa nebeaktualūs. Jie jau išspręsti šituo priimtu pasiūlymu. Ar visgi jūs kažką dar norite siūlyti? Tai įjungsime G. Burokienę.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš labai džiaugiuosi, kad pritaria nors L. Kukuraičio ir kolegų pasiūlymui – jisai yra geresnis, negu atnešė ministerija. Vis dėlto aš siūlau, žinodama apie butų problemą, žiūrėdama į jaunų šeimų problemą, į su demografiniais sunkumais susiduriančią mūsų Lietuvą, vis dėlto siūlau grįžti prie pirminio varianto ir būtent jaunoms šeimoms padidinti subsidiją būstui, kaip ir buvo iki šiol, – nuo 15 iki 30 %, ji yra auginančiam tris ir daugiau vaikų.
Tai tikrai, kolegos, manau, kad, na, Lietuva nuo to nenubiednės, bet galbūt išbristume iš demografinės duobės, į kurią mes vis intensyviau brendame. Dabartinė parama, kuri būtų lygi 13–15 tūkst., tikrai nepaskatins jaunų šeimų keltis ir ieškoti pragyvenimo, būstų regionuose.
PIRMININKAS. Tai netikrinsime, taupydami laiką, manykime dėl tų 29 Seimo narių… Pirmininko pozicija dabar dėl šio pasiūlymo.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Matyt, svarbu atkreipti dėmesį, kad ką tik apsisprendėme jau dėl šito straipsnio redakcijos, kaip pasiūlė prieš tai teikę autoriai, ir komitetas pritaria iš dalies. Na, pagrindinis motyvas, kad ką tik apsispręsta dėl birželio 13 dieną registruoto Seimo narių L. Kukuraičio, A. Butkevičiaus ir kitų išdėstyto šios paramos diferencijavimo modelio. Tai siūlome laikytis jau nuspręsto varianto ir nebalsuoti.
PIRMININKAS. Tai dabar čia tokia šiek tiek kebli situacija, kadangi mes apsisprendėme dėl vieno pasiūlymo ir dėl jo yra tam tikri skaičiai. Jeigu staiga balsuotume ir apsispręstume dėl kito pasiūlymo, kur skaičiai truputį kitokie, na, būtų nebeaišku, kas galioja. Tai vis dėlto aš neteikiu balsuoti šio pasiūlymo, nes iš tikrųjų Seimas atsidurtų dviprasmiškoje situacijoje. Dabar Seimo narių L. Kukuraičio, A. Butkevičiaus ir kitų pasiūlymas dėl 5 dalies. Prašau pristatyti.
L. KUKURAITIS (DFVL). Taip, dėl kurio dabar?
PIRMININKAS. 7 straipsnio, keičiamo įstatymu, 5, 6 ir 7 dalis.
L. KUKURAITIS (DFVL). 7 straipsnio. Gerai, dėkui, tuoj. Čia bus teisė toms šeimoms, jeigu gimsta vaikai… (Cypia mikrofonas) Tas cypimas… Jeigu vaikai gimsta, tada galima gauti tą papildomą priedą (2,5 %), jeigu gimsta antras ar trečias vaikas. Tai šita nuostata galioja ir dabar esančiame įstatyme. Mes jai siūlome pritarti. Dėkui. Tai būtent tai ir pristačiau.
PIRMININKAS. Tai komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu pritaria.
PIRMININKAS. Galbūt, taupydami laiką, mes visi galime bendru sutarimu pritarti pasiūlymui? Nematau prieštaraujančių. Dabar, matyt, galėtume taip pat bendru sutarimu pritarti visam 3 straipsniui su tais dviem priimtais pasiūlymais? Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Niekas nereikalauja balsuoti.
Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau pakomentuoti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip pat dėl sąvokų „metropolinis centras“ ir „žiedinės savivaldybės“, kaip ir ankstesnė Teisės departamento pastaba. Atsižvelgėme ir jai pritarėme bendru sutarimu. Įvedame ne sąvokas, o gyventojų skaičiaus kriterijų.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu galime pritarti 5 straipsniui su priimta Teisės departamento pastaba? Pritariame.
6 straipsnis. Čia yra susiję L. Kukuraičio, A. Butkevičiaus ir kitų pasiūlymai. Kadangi anksčiau pritarėme, automatiškai fiksuojame pritarimą ir šiam pasiūlymui. Bendru sutarimu pritariame 6 straipsniui su priimtu pasiūlymu.
Dėl 7 straipsnio taip pat yra minėtų autorių pasiūlymas. Jis susijęs. Fiksuojame, kad pritariame 7 straipsniui su šiuo priimtu pasiūlymu.
Dėl 8 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Niekas nereikalauja atskirai balsuoti. Dėl 9 straipsnio taip pat pastabų nėra. Niekas nereikalauja balsuoti.
Dabar vėl grįžtame prie ankstesnio straipsnių numeravimo. Čia 8 straipsnis dėl įstatymo įsigaliojimo. Tai yra Teisės departamento… Čia jau nereikia svarstyti.
Taip pat yra dar viena gegužės 6 dienos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Atsižvelgiame į tą pastabą ir atitinkamai patiksliname redakciją dėl įsigaliojimo.
Dar yra Teisės departamento pasiūlymų, kurių svarstyti nereikia. Ir dar vienas M. Lingės pasiūlymas. Nebeminėsiu L. Kukuraičio ir A. Butkevičiaus susijusio pasiūlymo. Komitetas pritarė. Šis pasiūlymas yra integruotas į M. Lingės pasiūlymą. M. Lingė pristatys ir savo pasiūlymą, ir komiteto poziciją. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Pasiūlymas yra techninis. Atsižvelgiama į laiko aplinkybes. Jau esame nugyvenę daugiau, negu buvo nubrėžti įstatymo įsigaliojimo terminai. Siūloma pavėlinti tuos terminus, kad šitas įstatymas įsigaliotų jau pagal realius terminus.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti M. Lingės pasiūlymui? Pritariame. Pritariame ir visam straipsniui.
Dabar motyvai dėl viso projekto. T. Tomilinas – už.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, pirmiausia padėka ministrės ir BFK komandoms, kurios sustojo, iš esmės persvarstė savo teiktą projektą ir atsižvelgė į opozicijos pasiūlymus. Mes dabartiniu galutiniu formatu grąžiname į įstatymą vieną iš svarbesnių mūsų socialinės politikos principų, tai taip pat yra ir demografinės politikos principas, tai yra bet kokios paramos intensyvumas didėja sulig šeimos gausėjimu, su didesniu vaikų skaičiumi. Taip yra kalbant apie vaiko pinigus, taip yra kalbant apie įvairias kompensacijas, taip turėtų būti ir skatinant šeimų kūrimąsi regionuose.
Deja, ši priemonė nebuvo tarp mėgstamiausių šios Vyriausybės priemonių. Jos dizainas, jos prigimtis kaip ir buvusios Vyriausybės inicijuota, tai yra regionams skirta finansinės paskatos įsikurti jaunoms šeimoms priemonė. Ji yra universali, tai yra gali pretenduoti ir turtingos šeimos, ir mažiau pajamų turinčios, bet principinis pokytis, kuris įvyko dabar diskutuojant, kai buvo apribota galimybė gauti šią paramą Vilniaus, Kauno rajone, yra geras. Iš principo nuo pat pradžių priemonė buvo orientuota į mažus miestelius, į Lietuvos regionus, tačiau pagrindinė problema vis dėlto lieka neišspręsta – mums nepakanka biudžeto lėšų, kad padėtume visoms besikuriančioms šeimoms regionuose. Tai yra turbūt viena iš nedaugelio konkrečių priemonių, kai jauna šeima, kuri nori kurtis Anykščiuose, Šilutėje, Skuode ar kur nors kitur, gali gauti realią pagalbą. Deja, tie sumažinti procentai nepadės jaunoms šeimoms apsispręsti įsikurti regione. Aš apeliuoju jau į būsimą valdžią, tikrai reikia surasti politinės valios ir šiai priemonei tiesiog duoti pinigų. Tada bus išspręstos visos eilių problemos ir Lietuvos visuomenė matys, kad valdžia tikrai nori žmonių regionuose.
PIRMININKAS. Laikas! Taip, prieš kalbės V. Giraitytė-Juškevičienė.
Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Mazuronis.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, MSNG). Labai dėkui. Kadangi Vaidos nėra, tai dėl motyvų prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš gal ne tiek prieš, bet truputį skepticizmo dėl paties įstatymo. Jį iš tikrųjų reikėtų pervadinti – ne paskatos įsigyti pirmąjį būstą, bet regionų apgyvendinimo įstatymu, nes iš esmės pavadinimas yra neteisingas. Būsto įperkamumo problema yra didžiausia miestuose ir žiedinėse savivaldybėse, ne regionuose. Jeigu jūs norite regioninėje savivaldybėje nusipirkti vidutinį būstą, tai jums reikia ne septynių metinių atlyginimų, kaip Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, bet turbūt trijų, o gal kartais net dviejų atlyginimų. Tai šitas įstatymo projektas yra gyventojų iškraustymo iš didmiesčių į regioninius miestus projektas.
Jeigu T. Tomilinas sako, kad trūksta pinigų, tai jų niekada nebus gana. Niekada nebus gana, nes nėra numatyta tikslo. Tai kokia čia problema? Man atrodo, Lietuvoje tarp miestų ir didmiesčių yra per daug išpūsta didžiausia problema. Mes nesame Latvija su vieninteliu centru Ryga, mes nesame Lenkija su Varšuva, kai Varšuvos BVP augimas absoliučiai lenkia visų kitų regioninių miestų augimą. Mes nesame Prancūzija su Paryžiumi, mes nesame Vengrija su Budapeštu, mes turime nuo okupacinių sovietmečio laikų suformuotą dešimties pramoninių centrų struktūrą, kuri veikia, mes turime regioninius universitetus, kolegijas, regionines ligonines, nors jas peikiame. Man atrodo, šitas įstatymų patobulinimas užlopo kai kurias spragas, bet iš principo jis nieko nesprendžia. Mes neturime galutinio tikslo, tai yra kiek čia gyventojų norime iškraustyti iš didmiesčių. Mes nesprendžiame ir gyventojų būsto įperkamumo problemos, nes didžiausia jaunų šeimų problema yra būtent Vilniaus mieste, Vilniaus miesto priemiesčiuose, kur ypač biudžetiniame sektoriuje dirbančios šeimos negali įpirkti būsto. Šis įstatymas dar labiau nesprendžia šios problemos, nes apriboja žiedinių savivaldybių veiklas ir nustato lubas.
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). Aš manau, kad vis dar įstatymas neišsprendžia kertinės problemos – būsto prieinamumo.
PIRMININKAS. Laikas! Motyvai už – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Negaliu atsistebėti valdančiaisiais, kai žydams padovanota 40 mln., tai jokių problemų, su vėjeliu nubalsavote ir padovanojote, o kai reikia jaunoms šeimoms duoti pinigų, tai sakote, kad nėra pinigų. Tai kaip čia dabar suprasti? Jeigu jūs norėjote jaunų šeimų ratą plėsti, kad daugiau jaunų šeimų gautų tą paramą, tai reikėjo žydams neduoti 40 mln., o jaunoms šeimoms duoti, ir jokių problemų nebūtų. Baikite veidmainiauti ir aiškinti, kad jaunoms šeimoms nėra pinigų. Netaškykite į kairę, į dešinę stadionui, visokioms nesąmonėms ir turėsite pinigų, ir galėsite ir miestiečiams, ir kam tik norite duoti. Kodėl per ketverius metus to nepadarėte, galėjote daryti? Tikrai reikia palaikyti tokį įstatymą. Kuo daugiau jaunų šeimų įsikurs, tuo bus geriau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Palaikyti įstatymą taip pat skatina A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šios įstatymo pataisos iš vargo, nes politikai mėgsta ne tik prieš rinkimus, bet apskritai mylėti rinkėjus ir teikti įstatymus, kuriems po to neužtenka pinigų. Čia yra tipiškas pavyzdys, kai idėja labai gera, bet po to visada pritrūksta pinigų.
Dabar kodėl reikėjo riboti ir plotą, ir sumas, ir visus kitus dalykus? Jeigu jūs pažiūrėsite, kaip buvo išnaudoti pirmieji pinigai, daugiausia nusėdo kelyje nuo Klaipėdos iki Palangos, iš dešinės ir iš kairės, po to Kauno rajone, šiek tiek aplink Vilnių, bet idėja buvo šiek tiek kitokia.
Aš manau, kad mūsų problema Lietuvoje, kad mes normaliai nevystome municipalinio būsto, kurį žmogus galėtų nuomoti. Reikia pakeisti vietą – važiuoji į kitą vietą. Mes norime visus padaryti savininkais, ir tada iškyla daug daugiau problemų. Europoje taip nėra. Vystykime municipalinį būstą.
Šitoms pataisoms reikia pritarti vien dėl to, kad eilėje yra tūkstantis. Visokių pažadų prižadėjome ir jau susidarė. Dabar darysime antrą eilę. Čia yra noras mylėti rinkėjus neturint tam resursų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Motyvai už – J. Varžgalys. Replikos po balsavimo.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, liberalai vis gina didmiesčius, visą laiką – čia nieko nuostabaus, bet kas suvažiuoja į didmiesčius? Į didmiesčius suvažiuoja regionų jaunimas, ten baigę mokslus. Tas jaunimas turi teisę važiuoti atgal ir įsigyti būstus lengvatiniu būdu. Taigi nekalbėkime to, kad čia turi būti tik didmiesčiuose.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ne kalbėkime, o balsuokime. Kas už įstatymo projektą priėmimo stadijoje, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate arba prieš, arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 100, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3368(3) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš labai kviesčiau Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją įvertinti savo frakcijos nario pasisakymus kai kurių tautinių bendrijų atžvilgiu, nes tai yra tragedija, ir atsiriboti nuo bet kokių tokių pasakymų.
PIRMININKAS. Ministrė Pirmininkė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Pritardama tam, ką sakė ką tik Simonas, aš tiesiog žiūriu į kolegas, kurie pasisakydami ugningai kalbėjo apie tai, kad kaip čia, na, jeigu trūksta pinigų, tai reikia tiesiog duoti pinigų, ir viskas. Mieli kolegos, aš labai gerai atsimenu, kai jūs šitą įstatymą atnešėte į Seimą anoje kadencijoje ir kiek jūs tada sakėte, kad šitam įstatymui įgyvendinti reikės pinigų – 2,5 mln., o tada, kai reikės daugiau, tai ten, atrodo, 8. Aš galiu patikrinti stenogramą. Taip, jūs puikiai matote, kad: a) pirmiausia žmonės, kurie yra racionalūs, tą įstatymą išnaudojo ne taip, kaip jūs sumanėte, nes jie tiesiog pasirinko sau patogesnes lokacijas ir paprašė valstybės kompensuoti ne regionuose, o visai arčiau didžiųjų miestų; b) jūs patys labai smarkiai apsišovėte vertindami, koks bus lėšų poreikis. Man atrodo, už tai irgi reikia šiek tiek prisiimti atsakomybės.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Konstatuojame, kad dar du žmonės stovi prie šoninių mikrofonų, ir baigiame šnekėtojų sąrašą. L. Kukuraitis. Ne, pirmas T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš norėjau replikuoti gerbiamam ministrui, kad jis pažiūrėtų, koks atlyginimų skirtumas tarp regionų ir Vilniaus – apie 40 %. Taip, reikia padėti tiems, kam yra sunkiausia. Jeigu atsiras galimybių padėti visiems, – tvarka, padėkite visiems. Bet aš manau, kad tuo užsiims jau kita Vyriausybė. Jeigu turės strateginį matymą dėl būsto prieinamumo… Jau dabar žiūriu į gerbiamus kolegas iš kairės, kad tikrai ruoškitės, reikės labai daug padirbėti, kad ta programa galėtų būti platesnė ir apimti miestus, dabar jinai apima regionus. Taip ji buvo sumanyta. Jeigu mes nepataikėme vienu kitu milijonu prognozuodami, tai niekas ir karo neprognozavo, ir kad žolė yra žalia, irgi neprognozavo. Žinote…
PIRMININKAS. Tomai, trumpinkite pasisakymą, nes stipriai vėluojame pagal darbotvarkę.
T. TOMILINAS (DFVL). …tikrai skaičiai keičiasi per metus, bet faktas, kad šita programa reikalinga ir ji veikia. Šiandien balsavimas tai patvirtino.
PIRMININKAS. Dėkui. L. Kukuraitis glaustai pasisakys per šoninį mikrofoną.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui, posėdžio pirmininke. Aš tik premjerei atsakysiu, ką su šiuo įstatymu mes pakeitėme. Iš esmės biudžeto poreikio mes nesumažinome – galės aplikuoti visos šeimos. Tik tiek, kad mes sukūrėme tokį dalyką, kad kiek yra pinigų, tiek šeimos gaus. Gali nutikti taip, kad bus, kaip gruodžio 31 dieną Vilniaus mieste į darželius registruojamės, kad gautume vietą, tai panašiai dėl paramos būstui – kas pirmesnis, tas gudresnis. Ar čia sutvarkėme biudžeto poreikį, subalansavome programą? Tai ne, tą turime suprasti. Bet šeimas įtraukėme į tam tikras lenktynes.
PIRMININKAS. Labai dėkui, kolegos. Dar padiskutavome apie jau priimtą įstatymą.
15.42 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3369(2) (priėmimas)
Kitas yra darbotvarkės 2-2.2 klausimas – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3369(2). Yra viena pataisa. Į tribūną kviečiame Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją J. Varkalį. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl 2 ir 3 straipsnių taip pat pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime, labai dėkui. Pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra gautas Seimo narės P. Kuzmickienės pasiūlymas, jį turbūt pristatys P. Kuzmickienė. Tada apsispręsime, ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia šį pasiūlymą.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mielieji kolegos, siūlymo esmė labai paprasta – pavėlinti datą.
PIRMININKAS. Pavėlinti datą. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia šį pasiūlymą? Yra, matau, yra. Viskas gerai. Gerbiamas Jonai, komitetas pritarė, kaip suprantu, taip?
J. VARKALYS (LSF). Taip. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl motyvų dėl pasiūlymo nenori kalbėti niekas. Gal bendru sutarimu galime pritarti P. Kuzmickienės pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Galime? Galime. Labai dėkui, pritarta. Tada 4 straipsniui kartu su P. Kuzmickienės pasiūlymu, kuriam ką tik pritarėme, galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų nenori kalbėti niekas. Balsuojame, kas pritariate įstatymui.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai, visi 104 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3369(2) priimtas. (Gongas)
15.47 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3807(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3807(2). Į tribūną kviečiame R. Petrauskienę. Ne? Ai, nereikia. Atsiprašau.
Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektas vieno straipsnio. Pataisų, pasiūlymų negauta, galime tam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
Dėl viso nenori kalbėti niekas. Balsuojame dėl įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai, visi 103 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3807(2) priimtas. (Gongas)
15.48 val.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3795(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4.1 klausimas – Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3795(2). Įstatymo projektas iš dviejų straipsnių. Nė dėl vieno iš jų nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti 1 ir 2 straipsniams bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl viso įstatymo projekto priėmimo stadijoje nenori kalbėti niekas. Balsuojame, kas pritariate įstatymo projektui.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai, visi 103 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3795(2) priimtas. (Gongas)
15.49 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2341 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3796(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4.2 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3796(2). Įstatymo projektas vieno straipsnio. Pataisų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Pritarta. Dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų nenori kalbėti niekas. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai, visi 105 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3796(2) priimtas. (Gongas)
15.49 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2241 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3581(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3581(2). Priėmimas. Įstatymo projektas iš dviejų straipsnių Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, jai pagrindinis komitetas pritarė. Galime pritarti Teisės departamento pastabai? Pritarta bendru sutarimu. Ir visam 2 straipsniui galime pritarti kartu su Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė? Pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Noriu padėkoti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui už priimtą sprendimą. Iš tikrųjų panaikintos diskriminacinės nuostatos ir biudžetinių įstaigų vadovai galės tęsti savo pareigas. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsuojame dėl darbotvarkės 2-5 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-3581(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 95, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3581(2) priimtas. (Gongas)
15.51 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16, 31, 39, 69, 73, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3731(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6.1 klausimas – Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3731(2). Dėl 1, 2 ir 3 straipsnių pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu pirmiems trims straipsniam? Labai dėkui. Dėl 4 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai pagrindinis komitetas pritarė. Galime pritarti Teisės departamento pastabai bendru sutarimu? Galime. 4 straipsniui kartu su Teisės departamento pastaba galime pritarti? Galime. Pritarta.
Dėl 5 straipsnio taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento dvi pastabos, abiem iš jų pagrindinis komitetas pritarė. Ar galime abiem Teisės departamento pataisoms bendru sutarimu pritarti? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Ir visam 5 straipsniui kartu su ką tik pritartomis dviem Teisės departamento pastabomis, kurioms pagrindinis komitetas pritarė, galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū. Dėl 6, 7 ir 8 straipsnių pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Dėkui.
Dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų nenori kalbėti niekas. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate – kaip nors kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 99, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIVP- 3731(2) priimtas. (Gongas)
15.53 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 4, 6, 8, 19, 191, 22, 241 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 242 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3732(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6.2 klausimas – Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3732(2). Priėmimo stadija. Dėl 1, 2 ir 3 straipsnių pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Dėl 4 straipsnio yra Seimo narių R. Vaitkaus bei K. Starkevičiaus pasiūlymas. Atsiima? Ne, neatsiima. Tai į tribūną kviečiame pagrindinio komiteto pranešėją A. Kupčinską. Ir pristatys pasiūlymą kas? R. Vaitkus. Prašau.
R. VAITKUS (LSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Kiek žinau, yra pritarta iš dalies. Tai mane tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina tokia formuluotė. Reikia 29 Seimo narių. Yra 29, matau, viskas gerai. Tai tenkina. Pritarimas yra. Ar bendru sutarimu galime pritarti komiteto formuluotei pritarti iš dalies? Galime. Labai dėkui. Tai 4 straipsniui… Bet pataisa dėl 4 straipsnio?.. Tai 4 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti? Galime. Naujas 5 straipsnis atsiranda su Seimo narių pasiūlymu, taip, kuriam ką tik pagrindinis komitetas pritarė iš dalies, ir pritariame. Galime pritarti bendru sutarimu 5 straipsniui su Seimo narių pasiūlymu, kuriam pritarėme iš dalies. Galime? Labai dėkui.
Dėl 6 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru susitarimu? Galime. Labai dėkui. Dėl 7 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai pagrindinis komitetas pritarė. Konstatuojame tai. Ar galime 7 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
Dėl 8, 9, 10, 11 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl 12 straipsnio yra Seimo narių pataisa, dėl kurios jau apsisprendėme. Pataisa yra susijusi su prieš tai buvusia, tai balsuoti neturime. Dar yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba dėl to paties 12 straipsnio, pastabai komitetas irgi pritarė. Bendru sutarimu jau pritarėme ir Seimo narių, ir Teisės departamento, nereikia pritarti. Konstatuojame. 12 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti su minėtomis pataisomis ir pasiūlymais? Galime? Labai dėkui, pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto nenori kalbėti niekas. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 97, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3732(2) priimtas. (Gongas)
Jau esame išlipę iš balsavimo intervalo, tai, pasinaudodamas pirmininko teise, pratęsiu balsavimo intervalą tol, kol bus visi priėmimai ir svarstymai su pataisomis. Aš turiu tokią teisę. Galite skųsti Etikos ir procedūrų komisijai.
15.56 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3733(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6.3 klausimas – Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3733(2). Priėmimas. Įstatymas yra iš vieno straipsnio, dėl jo yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai pagrindinis komitetas pritarė. Konstatuojame. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu kartu su Teisės departamento pastaba? Galime, pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto nenori kalbėti niekas. Balsuojame. Kas pritariate 2-6.3 klausimui – įstatymo projektui Nr. XIVP-3733(2), balsuojate už.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 97, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3733(2) priimtas. (Gongas)
15.57 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2350 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3769(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3769(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 ir 2 straipsnių pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai pagrindinis komitetas nepritarė. Ar galime pritarti pagrindinio komiteto pozicijai nepritarti Teisės departamento pastabai bendru sutarimu? Galime, pritarta. 3 straipsnis kartu… be Teisės departamento pastabos, nes jai nepritarė komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
Dėl 4 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl viso įstatymo projekto nenori kalbėti niekas. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIVP-3769(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 96, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3769(2) priimtas. (Gongas)
15.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės garantijų suteikimo Šiaurės investicijų bankui ir Europos investicijų bankui“ projektas Nr. XIVP-3800(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybės garantijų suteikimo Šiaurės investicijų bankui ir Europos investicijų bankui“ projektas Nr. XIVP-3800(2). Priėmimas. Nutarimo projektas iš trijų straipsnių. Nė dėl vieno iš jų nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu visiems trims straipsniams? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl viso nutarimo projekto už nenori kalbėti niekas. Prieš pasisako V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū A. Mazuroniui už suteiktą galimybę išreikšti savo nuomonę, nes iškilus naujoms aplinkybėms negalime taip lengvai švaistyti garantijų. Tuo labiau kad čia mušėtės, kiek ten tų milijonų eurų vaikams, motinoms, o čia 100 mln. elektriniams traukiniams, kurių nėra būtinybės taip greitai pirkti. Čia galima įtarti, kad gali būti korupcija, nes labai skubame, nelaukiame, kol ateis nauja valdžia.
Antra – elektrinių traukinių įsigijimas, kokius procentus bankui mokėsime ir kokie traukiniai, nes dėl „Škodos“, dėl čekų elektrinių traukinių, labai didelę problemą šią žiemą turėjo latviai. Jie sustojo užkampiuose ir nebevažiavo. Todėl reikia viską patikrinti, nes ir to „LTG Link“, kuris dabar yra AB, kaip ir „Ignitis“, matyti kompetencijų trūkumas, nes ir dabar jie neprogramuoja, kad gali būti minus 40, nes jau čia atseit bus šilta, šilta. Jeigu minus 40, tai irgi aparatūra sustos.
Todėl kviečiu palaukti ir nepalaikyti šio prašymo, kad suteiktume garantijas Šiaurės investicijų bankui, nes neaiškios aplinkybės ir negalima įtartiniems projektams… Mes, Seimo nariai, turime būti atsakingi.
PIRMININKAS. Stulbinamas pasisakymas prieš, po jo atsirado norinčių pasisakyti už. A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Visgi norėčiau sureaguoti. Gerbiamas Valdemarai, mes investuojame ne tik savo, bet ir Europos Sąjungos lėšas į „Rail Balticą“. Ją planuojama baigti, bent dalį, 2028 metais. Jeigu mes dabar neužsakysime traukinių (mes jau vėluojame juos užsisakyti), tai mes turėsime bėgius, bet neturėsime traukinių ir galėsime važiuoti autobusais ir automobiliais. Aš tikrai kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsuojame. Kas pritariate nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 97, prieš – 1, susilaikė 3. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-3800(2) priimtas. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Čia replika po balsavimo. Aš kreipiuosi į visus tuos, kas rašo pasisakymų tekstus Seimo nariams. Būkite geri, sudėkite skyrybos ženklus, nes, garbės žodis, galimai neįmanoma nieko suprasti.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
16.01 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 62 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3802(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3802(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Nereikia pritarimo, konstatuojame tai.
Taip pat dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo narės I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Ieva, prašom pristatyti. Nėra Ievos. Gal komiteto pranešėja trumpai pristatytų pasiūlymo esmę?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė siūlo tikslinti įstatymo nuostatas, kad paskatinimas ir geresnių sąlygų studijuoti sudarymas galėtų būti tik atliekant savanorišką nenuolatinę karo tarnybą. Jinai siūlo išbraukti iš projekto 77 straipsnio 11 dalies 2 punkto nuostatą, kad į praktinės veiklos patirties trukmę įskaitomas darbas pagal darbo sutartį, savanoriška veikla pagal savanoriškos veiklos sutartį, ir išbraukia „nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, profesinę karo tarnybą atliekantys asmenys“, o palieka tik savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ar savanoriškos veiklos sutartį turinčius jaunuolius. Dėl to komitetas siūlo nepritarti. Už pasisakė 7, prieš – 2.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Reikia 29 Seimo narių, kurie remtų šitą pasiūlymą, kad galėtume svarstyti. Ar yra tiek remiančių? Rankų nematau, niekas neremia. Tada ir negalime svarstyti šito pasiūlymo. Toliau kiti Ievos pateikti pasiūlymai dėl kitų straipsnių yra susiję ir dėl jų balsuoti, kaip suprantu, nebereikės.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio daugiau pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu be I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymo, bet su Teisės departamento pasiūlymu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl 3 straipsnio taip pat yra gauti Seimo kanceliarijos Teisės departamento du pasiūlymai. Vienam iš jų komitetas pritarė, kitam pritarė iš dalies. Taip pat I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymas, dėl ko jau apsisprendėme. Ar galime pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu kartu su dviem Teisės departamento pastabomis? Vienai iš jų pritarta, kitai pritarta iš dalies. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl 4 straipsnio taip pat yra gauti du Teisės departamento pasiūlymai, abiem komitetas pritarė. Ir I. Kačinskaitė-Urbonienės pasiūlymas, dėl kurio jau apsisprendėme, komitetas nepritarė. Ar galime 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Atsiprašau, yra keturi Teisės departamento pasiūlymai dėl 4 straipsnio. Ar galime pritarti? Trys, ne keturi, supainiojome. Trys pasiūlymai. Galime pritarti bendru sutarimu su trimis Teisės departamento pasiūlymais? Be Ievos pasiūlymo, dėl kurio jau apsisprendėme. Galime? Labai dėkui, pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto niekas nenori kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIVP-3802(2), balsuojate už.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 92, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3802(2) priimtas. (Gongas)
16.06 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3914(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3914(2). Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektas iš vieno straipsnio, dėl jo yra gauta Teisės departamento pataisa, jai pagrindinis komitetas pritarė. Galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Galime? Labai dėkui, pritarta. Dėl viso įstatymo projekto, už įstatymo projektą – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, trumpai. Iš tikrųjų gerai, kad atsiranda galimybė universitetų statutuose numatyti tai, kad ateinantis dirbti rektorius atsiveda savo komandą. Jisai gali atsivesti ją terminuotai, savo darbo laikotarpio kadencijai. O kiti atėję gauna terminuotą sutartį penkeriems metams. Tai siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Taip pat už – V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Svarbiausia yra, kad tikrai rektorius ateina ir atsiveda komandą, ir tai yra suderinta su rektoriais. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai, visi 92 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3914(2) priimtas. (Gongas)
16.07 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 3 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3842(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3842(2). Dėl 1 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pora pastabų. Vienai iš jų komitetas nepritarė, vienai pritarė. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime. Su Teisės departamento viena pastaba, kuriai pritarė, kitai nepritarė. Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Bendru sutarimu galime pritarti? Galime. Pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto niekas nenori kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIVP-3842(2), balsuojate už, kas nepritariate, nebalsuojate už.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys, visi 91 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3842) priimtas. (Gongas)
16.08 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3419(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3419(2). Priėmimas pastraipsniui. Yra Seimo narių T. V. Raskevičiaus ir I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Kas pristatys pasiūlymą? Tomas? Tomai, prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Taip, kolegos, reikėtų galbūt pradėti nuo to, kad nuo šių metų rugsėjo 1 dienos Lietuvoje turėjo įsigalioti įtraukiojo ugdymo reforma, tai yra visus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus turėjome priimti į bet kurią mokyklą. Jiems ten turėjo būti sudarytos tinkamos sąlygos ugdytis. Istorijos pabaiga.
Tačiau mokyklos, didžioji dalis Lietuvos mokyklų, vis dar nėra pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų. Tiktai labai gaila, kad ministerija ir Seimo narių grupė susigraibė tą daryti dabar, o ne tada, kai buvo aišku tą daryti.
Įstatymo projekto 29 straipsniu yra kuriamas algoritmas, kokioms aplinkybėms esant, specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai bus siunčiami į kitas ugdymo įstaigas. Įstatyme yra įvedama sąvoka „tinkamas sąlygų pritaikymas ugdytis“. Tai yra nauja sąvoka, įstatyme dar niekaip neaprašyta. Tuo atveju, jeigu nėra galimybės sudaryti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui tinkamų sąlygų ugdytis, iš to kyla neproporcinga, nepagrįsta našta, pagal įstatymo projektą toks vaikas yra siunčiamas į kitą ugdymo įstaigą.
Man ir kitiems šią pataisą inicijuojantiems Seimo nariams yra labai svarbu, kad tinkamų sąlygų ugdytis pritaikymas nebūtų tik algoritmas siųsti vaikus į kitas mokyklas, bet ir taptų atitinkama priemone pasukti visą švietimo sistemą įtraukiojo ugdymosi linkme. Todėl mes siūlome papildyti įstatymo 14 straipsnį, kuris reguliuoja ugdymo ir švietimo pagalbą vaikams, įpareigoja Pedagoginę psichologinę tarnybą teikti rekomendacijas dėl tinkamų sąlygų ugdytis pritaikymo, taip sudarant sąlygas, kad mokykla, kuri šiandien negali priimti vaiko su specialiais poreikiais, turėtų tą poreikį užfiksuoti ir ilgoje perspektyvoje prisitaikytų. Todėl, siekiant nestabdyti įtraukiojo ugdymo reformos Lietuvoje, prašau palaikyti šią teikiamą įstatymo pataisą ir taip užtikrinti įtraukiojo ugdymo tęstinumą Lietuvoje.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Reikia 29 Seimo narių, kurie remtų šį pasiūlymą. Ar yra tiek? Kažkiek rankų kyla. Pabalsuokime, kad nekiltų ginčo. Kas pritariate šiam pasiūlymui, palaikote jį, tie balsuojate už, kas nepalaikote, balsuojate kažkaip kitaip arba išvis nebalsuojate, arba vandens nueinate atsigerti.
Už balsavo 34 Seimo nariai. Svarstome.
Gerbiama Jurgita, komiteto pranešėja, gal komiteto opoziciją iš tribūnos pristatytumėte? Nekviečiau, nes nebuvo aišku, ar bus 29 Seimo nariai. Komiteto pozicija dėl šito pasiūlymo.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, tikrai čia mes visi kalbame apie labai svarbius dalykus. Turbūt čia nieko nėra, nė vieno nėra iš mūsų prieš, kad mokyklos turi būti visos atviros įvairių poreikių turintiems vaikams. Tačiau šis siūlomas pakeitimas apima tiktai neproporcingos naštos atvejus, tai yra tuos, kurie yra, kurie turėtų būti reti ir išskirtiniai tuomet, kai arčiausiai namų esanti mokykla dėl neproporcingos naštos negali užtikrinti mokiniui tinkamų sąlygų pritaikymo, kas apima ir infrastruktūrą, ir veiklos pertvarkymą, ir reikalingos pagalbos teikimą. Tai neproporcinga našta turi būti nustatoma ministro nustatyta tvarka. Vadinasi, savivaldybėje tais retais atvejais turi būti suformuota komisija, į kurią įeis ir PPT, ir ta komisija turi nuspręsti, o kaipgi, rekomendavus Pedagoginei psichologinei tarnybai, turėtų būti vis dėlto pritaikyta ta konkreti mokykla. Tai yra kaip turėtų būti parengta infrastruktūra ar kiti dalykai, kurie yra svarbūs konkrečiam vaikui konkrečioje mokykloje. Todėl taip, kaip siūlo Seimo nariai ir gerbiamas T. V. Raskevičius, tai jisai siūlo keisti Pedagoginės psichologinės tarnybos funkcijas ir praplėsti jas, kad Pedagoginė psichologinė tarnyba taip pat teiktų ir rekomendacijas dėl pritaikymo arba dėl konkrečios mokyklos pritaikymo tuo atveju, jeigu yra neproporcinga našta. Tai mes šiuo atveju siūlome to nekeisti ir siūlome pasilikti prie šiandienos PPT funkcijų. Jos yra labai aiškiai išrašytos ir yra gana plačios, jose kalbama apie ugdymą ir apie konkretų vaiką, kokios jam yra reikalingos ugdymo sąlygos.
Taigi komitetas siūlo nepritarti gerbiamų Seimo narių I. Kačinskaitės-Urbonienės ir gerbiamo T. V. Raskevičiaus pasiūlymams, nes manome, kad kalbama tik apie išskirtinius atvejus, kuomet yra neproporcinga našta. Taigi keisti PPT funkcijas ir visus atvejus nagrinėti, po to įveliant Pedagoginę psichologinę tarnybą, tikrai nėra reikalo. Jinai turi dalyvauti komisijoje ir kiekviena mokykla, tai yra savininkas, turi nuspręsti, kaip pritaikyti, nes dažnu atveju kalbame ir apie infrastruktūrinius pakeitimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už pasiūlymą pasisako A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų čia kyla tokia dilema, kas turi nuspręsti pirma, kas turi įgyvendinti. Mano galva, jeigu nėra rekomendacijų dėl konkretaus vaiko konkrečioje mokykloje, tai nelabai aišku, kuo vadovausis savivaldybė, kaip savininkas, ar pati mokykla. Taigi, dar giliau žvelkime į šitą klausimą, mes turime apsispręsti, kam mes suteikiame pirmenybę įtraukiojo ugdymo srityje, ar vaikui su tam tikrais poreikiais, kuriuos nustato PPT, ar savivaldybei ir mokyklos vadovybei, kuriems gali būt sunku ir kurie gali, na, visaip bandyti nusiųsti tą vaiką į kitą mokyklą, užuot bandę pritaikyti tą mokyklą vaiko poreikiams, kaip to reikalauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija. Aš kviečiu vis dėlto pasirinkti pirma vaiko interesus, o po to tiktai savivaldybės ir mokyklos interesus. Vaiko interesams vyraujant reikėtų priimti šitą pataisą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pataisą pasisako V. Targamadzė. Tuoj, tuoj, prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Visų pirma, ministro nustatyta tvarka bus, ten įeis ir PPT. Nepamirškime, kad čia yra atskiri atvejai. Dabar gerai įsiklausykite: vaiko niekas nenuskriaudžia. Ugdymo paskirtyje PPT parašo įvairius niuansus ir įvairias… sąlygų jie negali įvertinti, nes turi važiuoti į mokyklą, ir jiems pagal paskirtį nepriklauso. Tai būtų būtent nepakeliama našta PPT. Taigi čia, na, iš tikrųjų visai ne taip yra, kaip dabar bandoma teigti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl pasiūlymo. Balsuojame. Kas pritariate T. V. Raskevičiaus ir I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymui?
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 38, prieš – 3, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta, todėl straipsnių numeravimas lieka, koks buvęs. Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė iš dalies. Galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu su komiteto pritarimu iš dalies? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu kartu su Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė? Labai dėkui, pritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų reikia pasidžiaugti, kad, na, Lietuvoje gana sėkmingai vyksta vaikų su specialiaisiais poreikiais integracija. Aišku, turbūt tas procesas nėra toks baigtinis ir toks paprastas, kad sumanei ir gali viską įgyvendinti. Kai kurios šalys daug metų įgyvendina ir džiaugiasi savo pasiekimais, bet jų pasiekimai kai kada būna netgi prastesni negu Lietuvos pasiekimai. Tai iš tiesų turbūt pagrindinis dalykas, kad vis dėlto yra įvairių interesų. Dažnai tėvų interesai būna turbūt parinkti arčiau mokyklą savo vaikui, bet taip būna, kad iš tikrųjų ne visada atitinka vaikų, kuriems reikalingi specialistai, interesus, ypač kalbant apie vaikus su dideliais ir labai dideliais ugdymo, specialiaisiais ugdymosi poreikiais, iš tikrųjų jiems reikalingi specialistai. Deja, taip yra, kad ne visose mokyklose tų specialistų yra. Iš tiesų, na, galbūt ateis tas laikas, kai kiekviena mokykla galės turėti po kelis psichologus arba po kelis specialistus, kurie dirbs su įvairių rūšių specialiųjų poreikių turinčiais vaikais. Šiuo atveju tikrai tikslas yra siektinas. Manau, na, idealiai turbūt niekas neįgyvendina pasaulyje, bet kiek įmanoma bus įgyvendinta ir Lietuvoje.
Tačiau vėlgi turime numatyti tą visą struktūrą mūsų. Kaip veikia savivalda? Savivalda taip pat turi limituotą lėšų kiekį šiuo atveju, čia ir kalbame mes apie neproporcingą naštą. Na, iš tikrųjų ar būtina visose mokyklose visų rūšių specialiųjų poreikių specialistų sukaupti? Galbūt kai kada verta pasiūlyti, ypač toms mokykloms, kurioms sekasi dirbti su specialiaisiais poreikiais, arba taip pat, tarkime, viename nedideliame mieste, kur atstumas po porą kilometrų… Na, kai kada susiduria savivaldybės, tarkime, kad galbūt su judėjimo sutrikimais ir nėra liftų, tai iš tikrųjų pavežti vaiką iki tos vietos, kur yra geros paslaugos, kur kas geriau, negu kankinti, tai yra nesuteikti visų paslaugų toje mokykloje, kuri arčiau. Siūlau pritarti tam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš įstatymo projektą pasisako M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Žinokite, pikta ir liūdna, kad šiais dirbtinio intelekto, kvantinių kompiuterių ir dronų laikais mes vėl ir vėl turime grįžti prie diskusijų apie įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą arba neįgyvendinimą, apie mūsų įsipareigojimus tarptautiniams susitarimams. Pati įtrauktis nėra tikslas, kuris gali būti pasiektas iki galo, – tai yra nuolatinis siekis ir jokia mokykla niekada 100 % nebus pasirengusi įtraukiajam ugdymui. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir jo poreikiai yra unikalūs. Apie tai ir turėtų suktis diskusija ir visa kalba. Tai yra įtraukties esmė.
Valstybės pareiga yra užtikrinti pagalbą mokyklai pasirengti, o mokykla, dar pavasarį sužinojusi apie vaikus, kurie planuoja į ją ateiti, turi rengtis tam priėmimui. Tam yra įtraukties centras ir regioniniai centrai, kurie individualiais atvejais taip pat suteiks metodinę pagalbą ir atvyks į vietą, jeigu reikia. O sudarydami mokykloms galimybę dėl „nepasirengimo“, išteklių ar kartais nenoro nepriimti didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mes ne tik diskriminuojame šiuos vaikus, bet ir apsunkiname, savotiškai baudžiame mokyklas, kurios deda pastangas, kad būtų įtraukios, nes didžioji specialiųjų poreikių turinčių mokinių dalis atiteks būtent joms.
Tai, kas yra siūloma šiuo projektu, paneigia įtraukųjį ugdymą, leidžia vėl ir vėl nusisukti nuo vaiko, nusimesti atsakomybę. Tai yra diskusija apie vaikų rūšiavimą. Nepalaikau siūlomo įstatymo pakeitimų. Tai būtų kelias atgal, kelias, kuris veda link diskriminacijos, ribotų pasirinkimų ir daugybės šiandien ir taip egzistuojančių socialinių problemų, susijusių būtent su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ir žmonių prastu švietimu. Labai raginu nepalaikyti šio projekto.
PIRMININKAS. Už įstatymo projektą pasisako V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Visų pirma, čia dar kartą pabrėžiu, kad tai yra atskiri atvejai. Pavyzdžiui, reikalinga vaikui medicininė pagalba. Negali ta mokykla įsteigti. Bus ministro nustatyta tvarka. Taigi dar kartą: atskiri atvejai ir vaikas turi teisę gauti tas paslaugas, kurios yra reikalingos. Todėl aš prašau palaikyti projektą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Balsuoti prieš siūlo J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Mieli kolegos, iš tiesų šiandien yra liūdna diena. Liūdna diena man, kaip politikui, ir liūdna diena man, kaip žmogui, kuris inicijavo įtraukiojo švietimo pataisas dar 2019 metais. Aš norėčiau pasakyti, kodėl. Todėl, kad 2020 metais, kai mes susitarėme čia, Seime, kad mes žengiame įtraukiojo švietimo keliu, tam buvo užtikrintas ir 225 mln. eurų finansavimas per ketverius metus. Mano žiniomis, tas finansavimas buvo skirtas savivaldai.
Ką mes darome šiuo metu pavasario sesijoje, pateikę šį įstatymo projektą? Mes atsisakome ambicijų. Mes, kaip parlamentas, atsisakome ambicijų matyti visus Lietuvos vaikus. Aš suprantu, kad įtraukusis švietimas neateina spragtelėjus pirštais, aš suprantu, kad įtraukusis švietimas Švedijoje pradėtas įgyvendinti nuo 1096 metų. Tačiau mes, suteikę lūkesčių vaikų tėvams, kad jie galės pasirinkti bet kurią mokyklą nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., tuos lūkesčius šiandien malame į šipulius. Todėl mes visi turėtume prisiimti atsakomybę, ypač Švietimo ir mokslo komitetas, kuris nevykdė tinkamos parlamentinės kontrolės, kaip yra rengiamasi įtraukiajam švietimui nuo šių metų.
Man liūdna ir labai gaila, kad, deja, mes atsisakome tos ambicijos, ir sugrąžinti ambiciją į politinę darbotvarkę nuo šiol bus sunkiau. Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už – J. Šiugždinienė.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad yra rinkimų metas ir labai norisi kalbėti savo rinkėjams, bet siūlau pasižiūrėti labai praktiškai į šitą klausimą. Mes nieko neatsisakome. Beje, mūsų situacija jau yra geresnė ir už kai kurią situaciją kai kuriose valstybėse, į kurias mes dairomės ir vis ieškome pavyzdžių. Dar kartą kartoju – neklaidinkime žmonių. Ir šiandien Pedagoginė psichologinė tarnyba teikia rekomendaciją dėl konkretaus vaiko ir būtent dėl ugdymo sąlygų pritaikymo mokyklose, kokios turėtų būti sąlygos, kad vaikas galėtų ugdytis.
Tačiau pats infrastruktūros pritaikymas, patalpų įrengimas ir taip toliau – tokie dalykai yra savininko klausimas konkrečioje mokykloje. Savininkas, mūsų siūlymu, sudaro komisiją, į kurią įeina Pedagoginė psichologinė tarnyba. Tas pasiūlymas yra… Na, yra sudaromas darbų planas, iki kada turi savivaldybė parengti tą mokyklą, kad vaikas galėtų mokytis toje mokykloje. Nėra taip, kad jinai, sako, yra neproporcinga našta, vaikas išsiunčiamas ir ta mokykla nieko nedaro. Atvirkščiai. Tik mes sakome, šiandien Pedagoginė psichologinė tarnyba negali vykdyti ir pritaikymo funkcijos, infrastruktūros pritaikymo, tai yra savivaldos funkcija. Ir čia apskritai nėra jokių limitų įtraukiajam ugdymui. Tai yra labai praktinis ir paprastas klausimas.
Neproporcinga našta, noriu pabrėžti visiems, yra ir konvencijoje. Apie ją yra kalbama. Todėl ir mes kalbame apie tam tikrus neproporcingos naštos atvejus, nes gali pralaimėti vaikas. Jeigu toje mokykloje šalia namų nebus tuo konkrečiu momentu, šiandien, tam tikrų ypatingų sąlygų, tas vaikas galės gauti geriausią ugdymą kitoje galbūt šalia esančioje mokykloje ir sugrįžti į tą mokyklą, kai mokykla bus pasirengusi.
Tai viskas, apie ką mes kalbame. Ir tikrai nereikia graudenti, kad čia baigiasi įtraukusis ugdymas. Tiek, kiek padaryta per šiuos metus, nebuvo padaryta dešimtmečiais.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Prieš – T. V. Raskevičiaus.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). „Jau šį rudenį įsibėgės įtraukusis ugdymas – tiems, kas ruošiasi lėčiau, laiko lieka vis mažiau“, – tai yra citata iš šiandien nuskambėjusio Prezidento metinio pranešimo. Tik labai abejoju, kad po šio įstatymo priėmimo įsibėgės įtraukusis ugdymas. Panašu, kad įtraukusis ugdymas įgaus labai sektorines ir fragmentiškas formas, kai vaikai, turintys specialiųjų ugdymo poreikių, bus siunčiami į tam tikras jiems pritaikytas mokyklas.
Aš šios diskusijos metu, svarstant komitetuose, svarstant Seimo posėdžių salėje, labai daug girdėjau apie institucijas, jų kompetencijas, nepagrįstą ir neproporcingą naštą institucijoms. Net žagtelėjau išgirdęs tai iš švietimo profesore prisistatančios kolegės Seimo narės.
Kolegos, nustokime kalbėti apie institucijas, pradėkime kalbėti apie vaikus, kurie ilgus metus buvo nustumti į visuomenės paraštes. Mūsų, kaip visuomenės, tikslas yra sukurti tokią švietimo sistemą, kuri sugebėtų atliepti kiekvieno vaiko poreikius. Suprantu, kad to negalima padaryti per naktį, tai yra ilgas, sunkus ir susitelkimo reikalaujantis procesas, bet negalime sustoti.
Deja, tai, kas yra siūloma šiandien, tai, kad nebuvo įsiklausyta į nevyriausybinių organizacijų, dirbančių negalios srityje, siūlymus, tai, kad nebuvo įsiklausyta į prezidentūros, tai, kad nebuvo įsiklausyta į Seimo narių pasiūlymus, labai aiškiai rodo, kad ministerija turėjo labai aiškią viziją, kaip sau palengvinti naštą, ir šiandien Seimo narių rankomis tą labai sėkmingai daro.
Labai norėčiau kolegas paraginti kiekvieno klausimo neformuluoti per artėjančių rinkimų prizmę, nes kam jau kam, bet tikrai kai kuriems kolegoms, kovojantiems žmogaus teisių srityje, tai prikišti tiesiog būtų nepadoru. Ačiū už tai. Raginu balsuoti prieš projektą.
PIRMININKAS. Už įstatymo projektą pasisako A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Dėkui. Žinote, šiandien išgirdau daug naujų dalykų. Pasirodo, įtraukusis ugdymas atšaukiamas. Paskui, kai kalba tikrai, atrodo, išmintinga Seimo narė ir sako, kad tos mokyklos, kurios negauna vaikų, į kurias neateina vaikų su specialiaisiais poreikiais, yra tarsi privilegijuotos padėties. Aš manau, kad visiškai ne. Aš manau, kad įtraukusis ugdymas yra dovana mums ir kad įtraukusis ugdymas nėra problema, tie vaikai nėra problema, o tai yra iš tikrųjų įvairovė, dovana, į kurią mes einame.
Tačiau vėlgi kalbėkime būtent apie vaikus, o ne apie ambicijas. Ir nekalbėkime apie švietimą kaip apie bėgimo varžybas. Šiuo atveju tikrai norėčiau, kad tų pataisų nebūtų, bet tos pataisos reikalingos apginti daliai vaikų, kad tie vaikai nebūtų mūsų ambicijų aukos. Mes galime parašyti gražius projektus, bet jie turi būti įgyvendinti. Jie turi būti pagrįsti realiomis galimybėmis. Mums, politikams, ir, manau, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai būtų gražiau paprasčiausiai pasakyti: mes turime ambiciją ir turime tą ambiciją įgyvendinti, bet kalbėkime realiai, kaip tie vaikai, ką jie atras švietimo įstaigose, kokiose įstaigose ir kaip tai bus. Ir šiuo atveju aš tikrai tikiu, kad tai yra tik tam tikras atsižvelgimas, bet tikrai nėra visų pirma įtraukiojo ugdymo atsisakymas, kas man labai keista girdėti. Šiuo atveju, man atrodo, įtraukusis ugdymas yra vienas iš geresnių dalykų, kas yra nutikę, kuria kryptimi dirbame. Nebūkime panašūs į to anekdoto personažus, kai ateina ir sako: jūs vakar išgelbėjote mano vaiką, bet kur jo kepuraitė? Jeigu kepuraitės nėra, tai grūskite ir vaiką atgal. Šiuo atveju, aš manau, geriausiu atveju kalbame apie kepuraitę, bet tikrai ne apie vaiką, kuris yra gelbėjamas. Siūlau palaikyti šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš įstatymo projektą pasisako V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų įtraukusis ugdymas yra didžiausias pasityčiojimas iš tų pačių vaikų, kurie turi eiti ten mokytis. Įtraukiajam ugdymui reikia skirti finansavimą, jeigu norime, kad mokyklos turėtų priemonių ir galėtų tuos vaikus ugdyti. Akmenės rajono pavyzdys. Vienai mokyklai, kad ji atitiktų įtraukiojo ugdymo visus reikalavimus, reikia 3 mln. Ministerija pasiūlė: imkite milijoną, o kitus 2 raskite iš kur norite. Savivaldybė sako: mes neturime. Tada negausite nė to 1 mln. Vadinasi, Akmenės rajone nė viena mokykla neatitiks įtraukiojo ugdymo, neatitiks, nes neduota finansavimo. Gerai, kad yra specialioji mokykla, kuri veikia tris dešimtmečius ir ten vaikai gauna visas reikiamas paslaugas. O visos kitos mokyklos neatitinka reikalavimų. Ir pasakymas, kad vaiką gal panešiokite iš pirmo aukšto į antrą aukštą ant rankų, su neįgaliųjų vežimėliu, nes nėra lifto ir pinigų, tai jau yra pasityčiojimas. Man atrodo, jūs pradžioje, Vyriausybe, duokite finansavimą tiek, kiek reikia įtraukiajam ugdymui, kad mokyklos atitiktų tas sąlygas, ir baikite tyčiotis iš tų vaikų, kuriuos pasiūloma panešioti ant rankų į kitą aukštą. Jeigu neduodate finansavimo, tai baikite apgaudinėti visus žmones, vaikus, kuriems reikia paslaugų, kad kiekviena mokykla tai suteiks, duos, nes nėra finansavimo. Jeigu nėra finansavimo, negalima per prievartą, vadinasi, daryti. O numesti viską ant savivaldybių ir pasakyti, kad savivaldybės turi labai daug pinigų, nesityčiokite iš savivaldybių. Kuo greičiau reikia atšaukti tokias nesąmones.
PIRMININKAS. Labai dėkui, išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3419(2). Dėkui.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 69, prieš – 4, susilaikė 17. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3419(2) priimtas. (Gongas)
Per šoninį mikrofoną – J. Šiugždinienė.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Aš vis dėlto noriu replikuoti Seimo nariui. Šiandien mes kalbėjome daug ir girdėjome per Prezidento metinį pranešimą apie savivaldybių savarankiškumą. Finansavimas įtraukiajam ugdymui išaugintas dvigubai per šiuos metus. Šiandien Akmenės savivaldybė negali atrasti kelių milijonų, ir mes kalbame apie savarankiškumą, jinai nesirūpina, ji šiandien negali lifto įrengti? Iš kur? Tai kur savivaldybės… Noriu priminti, tai yra savarankiškoji savivaldybių funkcija.
16.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. XI-411 „Dėl Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3809(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų. Judame toliau. Darbotvarkės 2-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. XI-411 „Dėl Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3809(2). Priėmimas. Visų pirma turime priimti Statutą, kur dėl 45 punkto yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai pagrindinis komitetas pritarė. Dėl 47 punkto yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai pagrindinis komitetas irgi pritarė. Dėl 66 punkto gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Dėl 80 punkto gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Dėl 86 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ir viskas. Statutas toks. Tada dėl 1 straipsnio – patvirtinti Mykolo Romerio universiteto statutą. Galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl 2 straipsnio pataisų ir pasiūlymų irgi nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Ir naujas 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl viso už – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, jūs žinote, kad tai yra labai svarbus klausimas. Tad visus tuos, kurie vertinate ir mylite Marijampolę, norite Marijampolės žmonėms padaryti gerą darbą, kviečiu palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-3809(2), balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate arba prieš, arba susilaikote, arba išvis nebalsuojate.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 83, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-3809(2) priimtas. (Gongas)
16.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XI-1277 „Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3838(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XI-1277 „Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3838(2). Taip pat Statutas, taip, čia yra Statutas. Kur čia tas Statutas? Ai, va. Dėl Statuto 13 punkto yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai pagrindinis komitetas pritarė.
Dėl 21 punkto taip pat yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas taip pat pritarė. Dėl 31 – taip pat Teisės departamento pastaba, jai komitetas taip pat pritarė. Dėl 33 taip pat. (Balsai salėje) Kas? Dėl 31 nėra pasiūlymo. (Balsai salėje) Čia pritarė, jau apie šitą šnekėjome.
33 punktas. Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Dėl 52 punkto taip pat yra gauti trys Kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymai. Visiems trims komitetas pritarė. Dėl 71 yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Dėl 72 taip pat departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Dėl 95 taip pat Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas taip pat pritarė. Dėl 122 punkto yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Dėl 124 nebėra. Dėl 142 punkto Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Dėl 143 Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Dėl 144 taip pat Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas taip pat pritarė. Dėl 146 taip pat Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas vėlgi pritarė. Ir daugiau pasiūlymų, pataisų nėra gauta.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu, patvirtinti Gedimino technikos universiteto statutą? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Naujas 1 straipsnis. Pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Naujas 1straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. Pritariame dėl viso. Prieš pasisako A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aukštąją jūreivystės mokyklą į Vilnių perkelti galite, bet jūros tikrai neperkelsite. Prieš.
PIRMININKAS. Fenomenalus pasisakymas. Balsuojame. Ai, už atsirado. A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Reikalinga čia, Vilniuje, ta jūra.
PIRMININKAS. Dar geresnis atsakymas. Po tokių pasisakymų dėl motyvų sunku balsuoti, neaišku, kaip. Balsuojame. Kas pritaria Seimo nutarimo projektui? Ai, dar yra S. Gentvilas, atsiprašau. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Šiek tiek rimčiau. Tarpukariu, kai Lietuva 1923 metais prisijungė Klaipėdą, tai jūreivius planuota rengti būtent Kaune. Ir pats A. Smetona, kaip Lietuvos Prezidentas, sugalvojo Žvejo šventę, dabartinę Jūros šventę, tam, kad Lietuvą supažindintų su jūrinėmis tradicijomis. Šiek tiek apmaudu, kad Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą prisijungė Vilniaus technikos universitetas, ne Klaipėdos universitetas. Žemyniniai, kontinentiniai žmonės rengs laivininkus ir jūreivius, tai yra didelio nuogąstavimo Klaipėdoje, ar su tuo bus susitvarkyta.
Bet Vilniaus Gedimino technikos universitetas yra stiprus universitetas, kuris Klaipėdoje gali išvystyti tikrai inžinerines studijas. Ir aš noriu, kad universiteto bendruomenė išgirstų, kad vienas plius vienas būtų ne du, bet bent du su puse. Ir labai labai laukiame iš tikrųjų Vilniaus Gedimino technikos universiteto papildomų studijų, ypač inžinerinėje srityje, nes Klaipėdos inžinerinei pramonei, uosto įmonėms to labai labai trūksta. Vilniaus Gedimino technikos universitetas tai gali padaryti ir turėtų įsipareigoti.
Kai čia stovėjo švietimo viceministras ir jam uždavėme klausimus, kas bus padaryta, tai viceministras argumentavo universiteto autonomiją. Tai man labai nesinorėtų (turbūt ir A. Petrošius pritars), kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas, prisijungęs Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, tiesiog lengvai pabėgtų, išplėtęs į filialą ir lengvai suvirškinęs šitą aukštąją mokyklą, neinvestuotų Klaipėdoje. Atvirkščiai, žinia turi būti, kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas nuo šiol turi ryžtingai investuoti Klaipėdoje ir plėsti ir inžinerines studijas, nes tai jisai įsipareigojo bent jau pradinėje stadijoje. Neturime paleisti tiesiog universiteto autonomijos, kad kaip norite, taip bus. Tai kviesčiau pritarti, bet su raginimu universiteto bendruomenei žiūrėti į Klaipėdos inžinerinę aplinką rimtai.
PIRMININKAS. Laikas. Už nutarimo projektą – V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Kolegos, visai neseniai balsavome už tai, kad Marijampolės kolegija bus prijungta prie Mykolo Romerio universiteto. Niekas nesakė, kad Suvalkija bus inkorporuota į Vilniją, tai čia tokio, man atrodo, ketinimo nereikėtų įžiūrėti. Pagrindinis argumentas, kodėl įvyko būtent tokio formato jungimasis, yra tai, kad šiuo metu VGTU, Gedimino technikos universitetas, yra toksai pagrindinis transporto inžinerijos hubas, ir čia tas prisijungimas sudaro sąlygas transporto inžinerijos kryptimi vystyti magistro studijas. Tai nereiškia, kad šita mūsų aukštoji mokykla (jos, beje, pavadinimas keisis į Jūrų akademiją) iš tikrųjų išeis iš Klaipėdos. Priešingai, aš manau, kad, nusėdus aistroms ir įsivažiavus projektams, mes sudarysime tam tikrą klasterį tarp Klaipėdos universiteto ir Jūrų akademijos. Tas bendradarbiavimas, kuris buvo iki šito reikalo, bus tęsiamas.
O universitetui tikrai, na, sakykime, Jūrų akademijai tikrai reikėjo universitetinio palaikymo ir jie į tai ėjo kryptingai daug metų. Tai siūlau pritarti ir tikrai pasižiūrėti, kad, na, nepabėgtų šitas daiktas, nebūtų suvalgytas, o liktų ir sustiprintų Klaipėdos universitetinį pasaulį.
PIRMININKAS. Už Seimo nutarimo projektą pasisako K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Nesiruošiau pasisakyti, bet po Simono pasakymo, kad geriau būtų Klaipėdoje, bet dabar bus Vilniuje, gal irgi gerai… Na, tai ir sakykite, kad Vilniaus universitetas yra pasirengęs, Klaipėdos nepasirengęs. Ar čia tiesiog pataikaujama ir norima, ar atsiprašoma Klaipėdos universiteto, kad taip neįvyko? Reikia kalbėti aiškiai, kad Gedimino technikos universitetas geriau pasirengęs, Klaipėdos dar nepasirengęs, ir balsuokime už Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Tiesiai, tai kam čia aplinkui?..
PIRMININKAS. Labai dėkui. Tai pabalsuojame, tada replikos. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kaip nors kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 82, prieš – 1, susilaikė 2. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-3838(2) priimtas. (Gongas)
Per šoninį mikrofoną – L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Simboliška, kad mes šitą balsavimą turėjome šiandieną –Tarptautinę jūrininkų dieną. Noriu pasveikinti visus jūrininkus šia gražia proga.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dar A. Skardžius per šoninį mikrofoną.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš irgi noriu pasveikinti Vilnius TECH – Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Galbūt jau pagaliau, po dešimtmečio, mūsų strateginis objektas – SGD terminalas – turės parengtus specialistus, kurie galės jį eksploatuoti. Tas pažadas, kurį davė dar A. Kubiliaus Vyriausybė, kad po dešimtmečio tikrai turėsime savo komandą, nieko vertas – komandos nėra. Klaipėdos universitetas nesugebėjo parengti. Dar penkeriems metams pratęsta sutartis su „Höegh LNG Limited“ kompanija. Kaip žinote, ten dirba vien filipiniečiai ir kiti Azijos atstovai. Tai gėda Klaipėdos universitetui, kad strateginį objektą paliko kažkokiems, na, trečiųjų šalių atstovams eksploatuoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų.
16.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3808(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-3808(2). Kviečiame į tribūną K. Starkevičių pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą. Gerbiamas Kazy, pristatysite Ekonomikos komiteto išvadą ar nepristatysite?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Strategiją Ekonomikos komitetas yra apsvarstęs ir pritaręs bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pristatėte komiteto išvadą? Taip.
Į tribūną kviečiame K. Adomaitį pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę dėl minėtos strategijos. (Balsas salėje) Tebesitęsia, tebesitęsia. Reikėjo sekti, pratęsėme tol, kol bus pataisų, pasiūlymų. Galime daryti pertrauką, pauzę – tiesiog turėsime sustabdyti svarstymus ir pasivaikščioti, nes yra pataisų. Kasparai, prašau pateikti komiteto poziciją ir judame.
K. ADOMAITIS (LF). Komitetas pritarė strategijai: 4 – už, prieš – 0, susilaikė 2, ir pasiūlė pagrindiniam komitetui ją tobulinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame R. Lopatą pristatyti Ateities komiteto poziciją.
R. LOPATA (LSF). Ateities komitetas pritarė pateiktam Seimo nutarimui, siūlydamas atsižvelgti pagrindiniam komitetui į išsakytas pastabas, kurioms Ateities komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: 8 – už, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kviečiame V. Rakutį pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Šviesiausias Seime, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė parengtą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją. Visi 8 bendru sutarimu pritarė jos nuostatoms.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kviečiame J. Urbanavičių pristatyti Energetikos ir darnios plėtros komisijos išvadą.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Diskusijoje kas nori dalyvauti? Niekas nenori dalyvauti diskusijoje.
Tada į tribūną kviečiame K. Starkevičių. Yra šiek tiek pataisų, tai turėsime dėl pataisų apsispręsti. Tuoj, minutėlę, dėl kurio čia straipsnio? Dėl antrojo skirsnio 105.6 punkto yra gautas Seimo nario L. Savicko pasiūlymas. L. Savicko salėje nematau. Gerbiamas Kazy, gal jūs glaustai pristatykite jo pasiūlymą ir komiteto poziciją dėl jo.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mūsų strategijoje išlieka branduolinė energetika. Lukas, jeigu taip apibendrintai galima būtų pasakyti, nori vartoti kitą terminą, tai yra „inovatyvi strategija“, todėl mes norime, kad pagrindinis išliktų žodis „branduolinė“ ir strategijoje, o ne terminas „inovatyvi“ būtų pagrindinis. Čia buvo balsuota. Aišku, tik L. Savickas balsavo už savo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Pristatėte ir komiteto poziciją, ir Luko pasiūlymą. Kaip aš suprantu, jo visi pasiūlymai paskui susiję?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Yra kaip ir vienas apsisprendimas.
Dėl motyvų dėl L. Savicko pasiūlymo. Už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties žodis „inovatyvus“ turėtų tikti naujai strategijai. Kadangi ši strategija vis dėlto paremta praeities technologijomis, iškastiniu kuru, sėdėjimu ant dujų adatos ir grįžimu prie atominės energetikos, aš palaikau gerbiamo Luko pastebėjimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasiūlymą pasisako D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pirmiausia gerbiamam A. Skardžiui siūlyčiau pasiskaityti strategiją – nė vieno žodžio apie iškastinį kurą, apie adatas ir visus kitus dalykus.
Kitas aspektas, kad gerbiamas Lukas siūlė išbraukti branduolinę energetiką, tai noriu priminti, kad branduolinė energetika strategijoje yra numatoma kaip galimas pasirinkimas kitoms vyriausybėms. Aš manau, kad branduolinės energetikos komponentą reikia palikti, o kitos inovatyvios technologijos, kaip dumbliai ar kitos, kurios negali būti tolygios branduolinei energetikai, yra sudėtos kitame skyriuje. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme pasisakymų dėl motyvų. Balsuojame dėl L. Savicko pasiūlymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 23, prieš – 22, susilaikė 34. L. Savicko pasiūlymui nėra pritarta. Gerbiamas Kazy, jums įjungtas mikrofonas, galite patvirtinti, kad L. Savicko pasiūlymai visi susiję, taip? Teisingai?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, visi susiję. Taip.
PIRMININKAS. Jau apsisprendėme dėl jų. Daugiau pataisų, pasiūlymų dėl strategijos nėra gauta. Pasisakymai dėl motyvų po svarstymo dėl visos Energetinės strategijos. Už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, tikrai ačiū už tai, tačiau nuo pat ryto nebuvo galima užsirašyti dalyvauti diskusijoje. Leiskite pastebėti, ši funkcija buvo išjungta. Toks strateginio dokumento, nukreipto dešimtmečiu ir daugiau į priekį, svarstymas turbūt netoleruotinas parlamente. Čia turbūt išsiaiškins Etikos ir procedūrų komisija, kodėl taip buvo.
Kalbėdamas norėčiau vis dėlto akcentuoti tai, kad uranas, gerbiamas ministre, taip pat yra iškastinis kuras. Štai Audito komitetas trečiadienį galų gale su valstybiniu reguliuotoju ir „Klaipėdos nafta“ išsiaiškino, kiekgi kainuos ir iki kada mes turėsime šerti nepasotinamą „Independence“ laivą. Pasirodo, iki 2044 metų. Laivo nuoma baigsis 2024 metais, baigsis šių metų gruodžio mėnesį, nuo kitų metų 350 tūkst. didės kaštai. 1 eurą 84 centus padauginkite iš 32 mln. teravatvalandžių ir žinosite, gerbiamas ministre. Sėdime ant dujų adatos, sėdime ant dujų adatos, ministre, ir sėdėsime iki 2044 metų, nes jūs pasodinote. Taip. Pažiūrėkite, kiek dujų tiekimas kainavo iš „Statoilo“, iš „Equinoro“? Suskaičiavome, viskas, – 220 mln. permokėjome. Už ką? Laivo kainą sumokėjome. Kažkas sugalvojo pasiplauti pinigų. Jūs nesugebėjote net nutraukti šios sutarties, man gėda už tokią strategiją. Sėdėjome ant dujų adatos, sėdėsime ant urano adatos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų ko vertos šitos strategijos, jeigu didžiausias strategijos stabdys yra energetikos ministras? Pavyzdys. Priėmėme tvarką, kad bendruomenės gyventojai gaus paramą iš vėjo jėgainių, kurios yra šalia. Bendruomenės klausė vėjo jėgainių: tai kada gausime? O jos atsakė tiesiai šviesiai: Vyriausybė nepatvirtino tvarkos, kaip skirstyti tą paramą, todėl nė 1 euro, bendruomenės, negausite. Tai dabar klausimas, ministre, pasakykite: po metų, po dvejų, kada žadate Vyriausybės nutarimą priimti, kaip bendruomenės gaus tą paramą, nes jos jau sėdi be cento? Dabar vėjo jėgainių vystytojai tiktai geranoriškai gali ką nors paremti, o kol tvarkos nėra, niekas paramos negaus. Ir dar, pasirodo, ten prasidės burtai, tą paramą gaus per APVA’ą, reikės projektą bendruomenei parašyti į APVA’ą, o jeigu bus negražus projektas, tada negaus. Tai kodėl pati Vyriausybė neparengia ir nesutvarko tvarkos? Įstatymas jau įsigaliojo, kaip jie gaus? Kur ta visa tvarka? Jos nėra, ministre, kur ji yra?
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Tuoj balsuosime. Tik noriu pasakyti, kad rytiniame posėdyje turbūt todėl nebuvo galima užsirašyti, kad pirmininkavo iš valdančiosios daugumos, būčiau aš pirmininkavęs, būtumėte galėję užsirašyti. (Balsai salėje) Juokauju, juokauju, juokauju. Dėl protokolo, kad juokavau. Balsuojame po svarstymo dėl Energetinės strategijos. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 67, prieš – 1, susilaikė 16. Seimo nutarimo projektui po svarstymo yra pritarta. Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš paprašyčiau skubos, kad ketvirtadienį būtų galima priimti. Ir dar nesusilaikysiu nuo replikos. Jau galvojau, kad po 2022 metų „Gazpromo“ darbštuolėliai kažkaip nustojo „Independence“ temą vazoti, bet žiūriu, kad vėl parėjo.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną A. Žukauskas. Ir dėl skubos tuojau išsiaiškinsime.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Replika po balsavimo. Aš norėčiau šiek tiek patikslinti savo bendravardį. Jisai, matyt, neskaito nei „Vikipedijos“, nei kokių nors žodynų. Iškastinis kuras nėra visiškai tikslus angliško žodžio fossil vertimas. Tai yra tik angliavandenilinis kuras, toks kaip nafta, anglys, gamtinės dujos. Branduolinis kuras nepriklauso vadinamajam iškastiniam kurui, arba tam, kas angliškai vadinasi fossil.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū gerbiamam profesoriui, išties puiki paskaita. Bet uraną vis tiek galima kasti, ar ne? Jisai neatsiranda kažkur, mes jo kažkur nematerializuojame iš saulės energijos, ar ne? Uraną kasame iš žemės. Tai čia tokia pastaba profesoriui, nes neužsižaiskite, sakykime, su terminais. Yra turinys, yra forma. Kokia forma mes apvilksime, tai čia viena.
Bet gerbiamiems konservatoriams – kiek jūs galite plėšti tą tautą? Kai tik strateginis objektas, ar tai buvo „Hitachi“ noras nupjauti, ar Visagino atominė elektrinė, kurios nebuvo, ar tai „Independence“ projektas, kurį… sužlugdėte „Achemos“ ir Vyriausybės projektą, pasiplovėte šimtus milijonų per ofšorus, per Bermudus, per Kiprą… Būkite laimingi ir stori, bet tauta tai skursta nuo jūsų. Ir dar į ateitį nukreipiate kaštus, iki 2044 metų. Štai jums visas tas „Gazpromas“, gerbiamoji premjere.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis per šoninį mikrofoną K. Masiulis ir judame toliau, šiek tiek atsiliekame.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš „Gazpromo“ advokatui A. Skardžiui noriu pasakyti, kad ir molis yra iškastinis kuras, ir klintys yra iškastinis… tai yra iškastinė medžiaga. Net ir bulvės iškastos, teisingai čia kolega pasakė. Tai, mielasis, nei molis, nei klintys, nei uranas CO2 į orą nepaleidžia, tiktai jūs čia leidžiate tuos savo… į orą ir labai stipriai.
PIRMININKAS. Siūlyčiau atsargiai su pavardėmis, šnekant per šoninį mikrofoną, nes neturiu galimybės nesuteikti A. Skardžiui, nes buvo paminėta jo pavardė. (Balsas salėje: „Nebuvo.“) Buvo! Atsisukite ir paklausykite. Buvo. (Balsas salėje) Buvo. Klausykite, ką pats šnekate. Artūrai!
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, man tokių demagogų kaip profesorius Kęstutis tikrai tenka klausytis turbūt ne vieną dešimtmetį. Apgailestauju, kad jisai turbūt neskiria iškastinio kuro nuo kažkokio savo kaimyno dujų.
PIRMININKAS. Viskas, labai dėkui. Baigėsi vertingi pasisakymai per šoninį mikrofoną.
Kitas darbotvarkės klausimas… Dėl skubos. Ar galime bendru sutarimu pritarti skubai? Galime? Galime. Skubai pritarta bendru sutarimu.
16.58 val.
Kriptoturto rinkų įstatymo projektas Nr. XIVP-3851(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 43, 437, 47 straipsnių, 1 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3852(2), Bankų įstatymo Nr. IX-2085 4 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3853(2), Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 3 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3854(2), Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 7, 9, 14, 19, 20, 22, 25, 29, 36, 49, 51 straipsnių, priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 361 straipsniu ir 251, 253 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3855(2), Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 253 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1374 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3856(2), Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 1, 2, 12, 13, 14 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3857(2), Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 5, 7, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3858(2), Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 4 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3859(2), Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 4, 154, 155 , 29, 30, 411, 412, 413, 53, 72, 91, 93, 102, 112, 114 straipsnių ir II skyriaus penktojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3860(2), Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3861(2), Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 4, 41 ir 411 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3862(2), Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3863(2), Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3864(2), Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 2 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3865, Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 2, 211, 22, 23, 25, 251, 252, 253, 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3866(2), Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3867(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-17.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-3851(2) ir lydimieji iki darbotvarkės 2-17.17 klausimo. Taip? Dėl visų pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, jeigu teisingai matau. Gerbiamas Mindaugai, gal pristatykite komiteto išvadas dėl visų projektų.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Pristatysiu su lydimaisiais. Komitetas birželio 21 dieną apsvarstė Kriptoturto rinkų įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už – 9, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
Tada daug lydimųjų. Šiek tiek skiriasi balsavimai ir sprendimai, tai teks juos visus ir pagarsinti.
Banko įstatymo projektas. Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Šiam sprendimui, balsuojant už 9, prieš nebuvo, susilaikius 1, pritarta.
Bankų įstatymo projektas. Pritarta iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
Finansinių įstaigų įstatymo projektas. Balsavo už 9, prieš nebuvo, susilaikė 1 – pritarta iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektas. Pritarta bendru sutarimu iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas. Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Sprendimas bendru sutarimu.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas. Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimas: už – 9, prieš nebuvo, susilaikė 1. Pritarta.
Mokėjimo įstaigų įstatymo projektas. Bendru sutarimu pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui.
Centrinių kredito unijų įstatymas. Bendru sutarimu pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui.
Finansinių priemonių rinkų įstatymas. Čia balsavo 9 už, prieš nebuvo, susilaikė 1. Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui bei komiteto išvadoms.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektas. Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui. Bendru sutarimu.
Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo projektas. Bendru sutarimu pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui.
Mokėjimų įstatymo projektas. Balsavo už 9, prieš nebuvo, susilaikė 1. Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Toliau Finansinės apskaitos įstatymo projektas. Už – 9, prieš nebuvo, susilaikė 1. Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui.
Finansinių ataskaitų audito įstatymas. Čia komitetas siūlo atmesti iniciatorių pateiktą Finansinių ataskaitų audito įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, atsižvelgiant į tai, kad jame esančios nuostatos yra įtrauktos ir bus priimtos Seime priėmus Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kur dėstoma nauja redakcija, kuriam birželio 11 dieną Seimas po svarstymo jau yra pritaręs. Už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 2. Tokiai išvadai yra pritarta.
Finansinio tvarumo įstatymo projektas. Balsavo už 8, prieš nebuvo, susilaikė 2. Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Ir paskutinis lydimasis – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo projektas. Balsavo už 8, prieš nebuvo, susilaikė 2. Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patolintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui už visas pristatytas komiteto išvadas. Diskusijoje nenori dalyvauti niekas. Pataisų, pasiūlymų nė dėl vieno įstatymo projekto taip pat nėra gauta. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad 2-17.15 klausimą, projektą Nr. XIVP-3865, komitetas siūlo atmesti. Balsuosime atskirai dėl siūlymo atmesti. Dabar balsuojame… Dėl motyvų po svarstymo nenori niekas?.. Vėl paskui šauks, kad nedavė žodžio. Nenori kalbėti niekas.
Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo visiems įstatymų projektams, visam įstatymų projektų blokui, išskyrus 2-17.15 klausimą, balsuojate už, kas kaip nors kitaip balsuojate, balsuojate kitaip.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 61, prieš – 1, susilaikė 9. Įstatymų projektams po svarstymo yra pritarta.
Dėl 2-17.15 klausimo, projekto Nr. XIVP-3865, kurį komitetas siūlė atmesti. Balsuojame dėl komiteto siūlymo atmesti. Dėl motyvų nenori kalbėti niekas. Kas pritariate komiteto siūlymui atmesti projektą Nr. XIVP-3865, balsuojate už, kas kaip nors kitaip balsuojate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 71: už – 64, prieš –2, susilaikė 5. Pritarta komiteto siūlymui atmesti įstatymo projektą.
17.04 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 1, 2, 73, 10, 101, 16, 20, 201, 203, 21, 22, 23, 26, 28, 291, 292 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 21, 104, 151, 161 straipsniais ir 204, 206 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3843(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Azartinių lošimų kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3843(2). Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiame M. Lingę pristatyti komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Čia Vyriausybės teiktas įstatymo projektas. Vienu metu pristatysiu išvadas dėl trijų Azartinių lošimų įstatymų projektų. Kadangi siūlomas sprendimas yra sujungti šiuos įstatymų projektus, tai komitetas birželio 12 dieną apsvarstė Vyriausybės įstatymo projektą ir išvada skamba: pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Ir kartu sprendimas dėl J. Džiugelio anksčiau teikto projekto Nr. XIVP-3393: siūloma pritarti įstatymo projektui ir, vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsniu, projektus sujungti su minėtu Vyriausybės įstatymo projektu ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. Už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 1. Sprendimui yra pritarta.
L. Savicko ir grupės Seimo narių inicijuotą įstatymo projektą yra siūloma sujungti su Vyriausybės pateiktu. Taigi pritarti įstatymų projektui ir, vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsniu, sujungti su Vyriausybės pateiktu įstatymo projektu ir svarstyti vieną bendrą projektą. Šiam sprendimui pritarta bendru sutarimu. Tokios būtų formalios išvados.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas Mindaugai, nepabėkite. Ten, mačiau, pataisų yra, nes niekas nenori diskutuoti, neužsirašė niekas diskutuoti. Dėl pataisų. Dėl įstatymo projekto 5 straipsnio yra Seimo narės L. Girskienės, žiūriu, pasiūlymas, jam komitetas, net nematau, pritarė ar nepritarė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Nepritarė komitetas.
PIRMININKAS. Nepritarė. Ligita! Nėra. Gal pristatykite trumpai jos pasiūlymą ir komiteto argumentus, kodėl nepritarė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Iš dviejų dalių. Viena dalis: Seimo narė siūlo labiau apriboti, kur gali būti įsteigtos lošimo įstaigos, tai yra įvairiai išdėstomos, nuo kokių įstaigų ir kokiais atstumais turėtų, labai nemažai jų yra kuriama. Yra jau įstatyme numatyti konkretūs atstumai. Jų čia yra visai nemažai.
Ir kitas klausimas yra šiek tiek keisti pačią licencijavimo tvarką, negu galioja dabar. Tiesiog trumpi komentarai. Iš komentarų komitetui būtų, matyt, irgi aiškiau, atskleistų tų pasiūlymų esmę. Dėl licencijavimo, šiuo metu licencijos išdavimas nėra susijęs su konkrečia lošimų organizavimo vieta, tik suteikia bendrovei teisę užsiimti lošimo organizavimo veikla, tačiau tam, kad bendrovė galėtų fiziškai vykdyti tokią veiklą konkrečioje vietoje, reikia gauti priežiūros tarnybos leidimą atidaryti lošimo namus, kazino. Toks leidimas išduodamas konkrečiai lošimų organizavimo vietai, o svarbi institucija, kuri dalyvauja pratęsiant licencijas ir duodant sutikimus, yra… Gaunamas iš savivaldybės tarybos sutikimas, išduodamas terminuotai penkeriems metams, o po penkerių metų leidimas gali būti pratęstas. Todėl manome, kad toks reguliavimas suteikia teisę lanksčiai reaguoti į pasikeitusią infrastruktūrą, vietos gyventojų lūkesčius ir kita.
Dėl atstumų, tai reguliavimui nepritariama, nes reguliavimu suteikta diskrecija savivaldos institucijoms vertinti ir spręsti dėl lošimų organizavimo vietų steigimo, o atsižvelgiant į Seimo narės pasiūlymus nustatyti atstumus nuo įvairių infrastruktūros objektų, įskaitant atstumą nuo gyvenamųjų namų, būtų sudėtinga tokius reikalavimus įgyvendinti praktiškai, tiek dėl paties atstumo matavimo, tiek dėl gyvenamųjų pastatų tankumo miesto teritorijoje. Kitaip tariant, turbūt reikėtų steigti atskirą Las Vegasą Lietuvoje, jeigu norėtume, kad šis projektas ir pasiūlymas būtų įgyvendintas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl motyvų nenori kalbėti niekas dėl pasiūlymų. Balsuojame. Kas pritariate L. Girskienės pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate arba prieš, arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 19, prieš – 10, susilaikė 42. Pasiūlymui nėra pritarta.
Daugiau dėl įstatymo projekto pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Motyvai po svarstymo dėl viso. Nenori kalbėti niekas. Balsuojame, kas pritariate…
Prieš balsavimą norite? A. Palionis per šoninį mikrofoną.
A. PALIONIS (LRPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano balsą įskaitykite prieš.
PIRMININKAS. Dėl pataisos jūsų balsas prieš. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate arba prieš, arba kaip nors kitaip.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 71, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 6. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
17.10 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2 10, 103, 21 ir 292 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3481(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3481(2). Pranešėjas turbūt irgi M. Lingė. Parašyta, kad A. Čepononis. Tai kuris norite?
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Komitetas svarstė minėtą pasiūlymą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Diskusijoje dalyvauti užsirašė vienas Seimo narys – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog labai norėčiau koncentruotai. Kadangi nuo pirminės idėjos šiek tiek reguliavimas keičiasi, matyt, yra svarbu įvardinti tuos esminius pokyčius, kaip komitetas matytų. Įvertinęs Vyriausybės išvadą, daugelio organizacijų ir suinteresuotų pusių vertinimus, teikia patobulintą projektą, kurio esminiai momentai būtų šie – azartinių lošimų reklama būtų uždrausta tam tikrais etapais.
Pirmiausia visų lošimų nuo kitų metų gegužės 1 dienos. Lažybų reklama kartu su informavimu apie rėmimą būtų uždrausta nuo 2028 m. sausio 1 d. Lažyboms ilgesnis laikas taikomas dėl galimybės prisitaikyti žiniasklaidos, sporto, kultūros sektoriams. Tiesa, yra suvienodinamas požiūris į sporto ir kultūros sektorius, kad nebūtų išskirtinių sąlygų ir aplinkybių ir ta parama galėtų būti teikiama ir taikoma vienodomis aplinkybėmis.
Tačiau nuo kitų metų gegužės ir lažybų reklama būtų apribota. Lažintis būtų galima tik dėl realių įvykių. Lažyboms nebūtų galima naudoti specialių varžyboms skirtų įrenginių, internete nebebūtų galima naudoti šokančių reklamų, būtų ribojamas reklamos intensyvumas radijuje, televizijoje, internete. Taigi per tą pereinamąjį laikotarpį reklamos apimtis ir poveikis turėtų ženkliai mažėti, o priklausomi sektoriai galėtų persiorientuoti prie pajamų iš kitų reklamos segmentų.
Panašiu keliu ėjo Belgija, iš anksto priėmusi sprendimus, taip pat suvaržančius sporto rėmimą ir reklamos naudojimą, juos dėstė etapais. Ir sprendimai dėl rėmimo priimti etapais. Jų finalinis – lošimų organizatoriai negalėtų būti sporto komandų rėmėjais – įsigalios taip pat nuo 2028 metų, kaip ir pas mus.
Naudojantis naujausiais kiekybiniais duomenimis, jie rodo tikrai aukštą rizikos laipsnį, ir neišskiriant įvairių lošimo rūšių, savižudybių rizika taip pat yra aukšta, probleminių lošėjų ir neatsakingai azartiniuose lošimuose žaidžiančių, dalyvaujančių jaunų žmonių įtrauktis taip pat yra didelė. Komiteto posėdyje Vilniaus universiteto Psichologijos instituto psichologė J. Kymantienė atkreipė dėmesį, kad būtent dėl netaikomų draudimų Jungtinėje Karalystėje išaugęs jaunimo įsitraukimas ir savižudybių skaičius šalyje yra siejamas (apie 500 savižudybių) su lošimų priežastimis.
Dėl patologinio potraukio azartiniams lošimams mūsų Respublikinio priklausomybių ligų centro filialuose nuo 2020 metų besigydančių asmenų skaičius išaugo daugiau negu trigubai su oficialiomis diagnozėmis, ir tai yra tiktai valstybinės institucijos turimi duomenys. Nežinomi ir neprieinami duomenys yra iš privačiai besigydančių asmenų.
Reikšmingas ir kitas probleminių lošimų indikatorius – tai augantis savanoriškai save apribojusiųjų skaičius, šiuo metu siekiantis apie 16 tūkst. Tai yra ne kas kita, kaip priklausomybę savyje užčiuopiančiųjų pagalbos šauksmas.
Reklamos draudimas duos gerų rezultatų tik kitomis priemonėmis. Tai yra kompleksinės priemonės: lošimo kontrolė, privalomos gairės, centralizuota lošėjų kortelės sistema. Šiems pakeitimams jau pritarėme po svarstymo svarstydami Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą. O daugiau socialinės reklamos apie priklausomybių prevenciją ir pagalbos priklausomiems asmenims prieinamumą taip pat prisidėtų prie teigiamo pokyčio šioje srityje.
Kompleksiškumą rodo ir nuo 20 % iki 22 % didinamas lošimų mokesčio tarifas, leisiantis šiuos pinigus paversti prasmingomis iniciatyvomis žiniasklaidoje per Medijų fondą ar padedant gelbėti priklausomus asmenis, suteikiant jiems reikiamą pagalbą. Kviečiu tada pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Daugiau diskusijoje nenori dalyvauti niekas. Pataisų yra Vyriausybės. Tik Vyriausybės? Ne, dar yra Seimo narių. Tai, Matai, pats dėl pataisų iš komiteto? Dėl 2 straipsnio yra Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Nematau Ministrės Pirmininkės, kas čia galėtų Vyriausybės vardu pasakyti – tenkina, netenkina? Kas, G. Skaistė gal? Jūsų ministeriją turbūt ar tenkina? Dėl Azartinių lošimų įstatymo, ten Vyriausybės pasiūlymas buvo, kuriam komitetas pritarė iš dalies, ar tenkina, ar reikia balsuoti? Tenkina. Supratau. Tada taip pat dėl 2 straipsnio 4 dalies: „Papildyti 10 straipsnį 9.3 dalimi.“ Irgi Lietuvos Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas…
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Irgi pritarė iš dalies. Tai tenkina? Irgi tenkina. Dėl to paties straipsnio yra Seimo narės M. Danielės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Morgana, tenkina? Neprašote balsuoti?
M. DANIELĖ (LF). Taip.
PIRMININKAS. Tenkina. Labai ačiū. Tada… Kas tada? Tada viskas. Tada visus pasiūlymus apsvarstėme. Dėl viso įstatymo projekto po svarstymo niekas nenori kalbėti.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame, kas pritariate įstatymo projektui po svarstymo. (Balsai salėje) Ai, yra. Nebuvo. A. Skardžius – prieš. Matai, viskas, jau galite, jau čia nebereikės dėl šito.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Tęsiasi Š. Stepukonio gelbėjimo operacija: nuo ligotos galvos problema permetama ant sveikos. Sportas neteks reikšmingos dalies savo pajamų vien dėl to, kad apsivogė valdančiajai daugumai ir jos pirmininkui artimas (konkrečiai – pačiam G. Landsbergiui) šeimos verslo partneris Š. Stepukonis. Dabar reikia šią problemą spręsti atimant iš sporto lėšas.
Taip, džinas buvo paleistas. Teko man dalyvauti, tuo metu Biudžeto ir finansų komitete dirbau, dirbo ir A. Kubilius, ir visi kiti konservatorių asmenys, ir tas pats G. Vagnorius toje kadencijoje. Taip, reikėjo legalizuoti tam, kad iš pogrindžio ištrauktų šią negerovę. Taip, žala daroma yra tikrai didelė, tačiau gelbėti dabar vieną asmenį, sujaukiant visą egzistuojančią sistemą, kažkaip labai neskaniai atrodo ir tas pats gelbėjimo planas tiesiog bado akis. Aš siūlau vis dėlto pagalvoti apie sportą, numatyti sportui alternatyvų finansavimą. Aišku, gerai tas pereinamasis laikotarpis, kažkiek problemą nutolins, tačiau niekur jinai nedingsta. Aš suprantu, tai jau bus kitos Seimo valdančiosios daugumos galvos skausmas, bet pats Š. Stepukonio gelbėjimo planas tikrai atrodo labai neskaniai.
Nepalaikau aš šio projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Už – A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerai, galvoju, nuo ko čia net ir pradėti. Siūlau, kad kalbėjusio kolegos pasiklausytų visų priklausomų asmenų artimieji, pasiklausytų ir pamatytų, kokių žmonių yra Seime iš tiesų. Nežinau, ką jis gelbėja ir kaip jis gelbėja, bet daugybę metų tenka dirbti ir padėti priklausomiems žmonėms. Esu matęs labai daug baisių, sudėtingų istorijų. Labai norėčiau, kad Seimui užtektų drąsos elementariai tikrai kovoti už žmogų, ne tiktai kalbėti kokius nors niekus, arba atstovauti paprastam žmogui, kurio galbūt niekas ir nematė, bet būtent kalbėti už realų žmogų su realiomis problemomis, kuriam tikrai kartais tenka kovoti su labai sudėtingomis industrijomis. Man atrodo, tai, kad ir žiniasklaida, ir sportas… yra žiniasklaidos leidinių ir sporto… Jis yra tiesiogiai priklausomas nuo azartinių lošimų, tai yra problema, tai yra liga, kurią mes turime gydyti. Mes turime padėti ir sportui, ir žiniasklaidai iš to vaduotis ir labai aiškiai pasakyti, kad mes esame žmonių pusėje. Šiuo atveju labai apmaudu, kad žmonės, kalbėdami arba nežinodami – noriu tikėti, kad nežinodami, – apie tuos daugybę kenčiančių žmonių, sako, kad turime kažkokią sistemą, kuri veikia labai gerai ir kurios nereikia išjudinti. Linkiu iš tikrųjų nepritrūkti drąsos ir džiaugiuosi, kad šitas įstatymo projektas eina į priekį.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 56, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 17. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
17.21 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 73, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3521 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3521. Pranešėjas – M. Lingė, Biudžeto ir finansų komitetas. Žiūriu, kad siūlote grąžinti tobulinti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas birželio 19 dieną apsvarstė minėtą įstatymo projektą, nutarė, atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas, į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę, grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti ir pritarti komiteto išvadai bendru sutarimu. Tokia išvada priimta.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kadangi grąžinama tobulinti, tai dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Turime apsispręsti, balsuojame. Kas pritariate komiteto nuomonei grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kažkaip kitaip.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 49, prieš – 11, susilaikė 7. Pritarta komiteto siūlymui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
17.22 val.
Internetinių tarpininkavimo paslaugų ir interneto paieškos sistemų priežiūros įstatymo projektas Nr. XIVP-3888(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-21 klausimas – Internetinių tarpininkavimo paslaugų ir interneto paieškos sistemų paslaugų priežiūros įstatymo projektas Nr. XIVP-3888(2). Svarstymas. Į tribūną kviečiame I. Pakarklytę pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotoja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Komitetas birželio 19 dieną svarstė įstatymo projektą. Buvo viena Teisės departamento techninė pastaba, jai ir komiteto išvadai buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Dėkui. Diskutuoti dėl minėto klausimo nėra užsirašiusiųjų. Pasiūlymų nėra. Dėl motyvų irgi neužsirašė. Bet vis dėlto gal… Vis dėlto turėsime balsuoti dėl Internetinių tarpininkavimo paslaugų ir interneto paieškos sistemų paslaugų priežiūros įstatymo projekto Nr. XIVP-3888.
Užsiregistravo 68, balsavo 67: už – 64, prieš nebuvo, susilaikė 3. Po svarstymo yra pritarta ir čia taikoma skubos tvarka.
17.24 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 19, 30, 36, 363, 364, 45 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3764(3), Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3765(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-22 klausimas, tai yra įstatymų projektų paketas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3764(3). Svarstymo stadija. Komiteto poziciją pristatys P. Kuzmickienė. Čia yra gauta pasiūlymų. Prašau pristatyti.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Pagrindinis komitetas birželio 12 dieną svarstė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė Teisės departamento pastaboms ir kitoms pastaboms. Siūlymus pristatysiu vėliau. Dėl išvados balsavome ir buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėl pasiūlymų apsispręsime vėliau. O jūs, atsiprašau, lydimuosius pristatėte?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Lydimųjų ne. Dabar pasiūlymai, ar ne?..
PIRMININKĖ. Gerai, dabar diskusija, diskutuoti užsirašiusi ir… Atsiprašau, taip.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ne, ne, ne, pirma siūlymai. Pirma siūlymai tada.
PIRMININKĖ. Dėkui, Paule. Dabar ŽTK pagarsins savo išvadą. T. V. Raskevičius. Ar jis yra? Gal kas nors iš Žmogaus teisių komiteto? Arba aš galiu bandyti. Turite?
Tai grįšime po diskusijos, jeigu ką. Dabar tuomet, Vilija Aleknaite-Abramikiene, prašau į tribūną padiskutuoti apie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų mes svarstome labai reikšmingą įstatymą, kurio paskirtis yra apsaugoti vaikus nuo asmenų, kurie linkę į seksualinius nusikaltimus. Aš noriu išreikšti dėkingumą ir pagarbą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, nes tikrai įdėjo labai daug nuoširdžių pastangų. Turbūt teko jums girdėti tokį terminą QR kodas – tai yra kodas, kurį turės turėti kiekvienas asmuo, norintis dirbti tiesiogiai su vaikais, ir tėvai, globėjai turės teisę, o švietimo institucijų vadovai – pareigą, kad asmenys būtų patikrinti pagal šią dimensiją.
Tačiau aš dar noriu pasakyti ir dėl pataisų, kurias pasiūlė gerbiamas Žmogaus teisių komiteto pirmininkas. Jis primygtinai savo pataisose siūlo valstybinį reguliavimą taikyti ir religinėms organizacijoms bei institucijoms. Aš noriu kolegoms tiesiog paaiškinti, kad jeigu mes pritartume šitiems siūlymams, tai prieštarautų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir mūsų tarptautinėms sutartims su Šventuoju Sostu. Visi suprantame, kad bet kur, taip pat ir bažnyčioje, vaikas gali susidurti su asmeniu, linkusiu nusikalsti, ir taip būna, tačiau mes negalime priversti, bent jau Konstitucija to neleidžia, sakykime, apeiti vyskupo sprendimo ar kokių nors kitų religinių bendrijų vyresniųjų sprendimų. Pabandykime įsivaizduoti paprastą civilinę situaciją: vienos ministerijos ministras reikalauja atleisti kitos ministerijos darbuotoją. Mažų mažiausiai tai neatitiktų valdymo principų ir tikrai mes su tuo nesutiktume. Šiuo atveju mes pažeistume religijos laisvę. Yra gi pasakyta Konstitucijoje, kad bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus, o tarptautinėje sutartyje su Šventuoju Sostu yra pabrėžiamas bendradarbiavimas dėl bendrojo gėrio ir bendrų tikslų.
Neturime pamiršti ir to, kad Bažnyčia – tai ne vien vyskupai ar kunigai, bet yra ir tikintieji, kurie pastaruoju metu yra labai aktyvūs, kelia tuos klausimus savo vadovybėms ir reikalauja skaidrumo taip pat ir religinėse organizacijose. Jeigu pritartume šitoms pataisoms, kurias aš čia paminėjau, tai mes įtvirtintume mažų mažiausiai Kinijos modelį. Kinijoje yra būtent taip: represuojami visi šventikai, kurių nepaskiria Komunistų partija arba kurių paskyrimui nepritaria. Tikrai mes tuo keliu negalime eiti.
Sveikindama šito įstatymo iniciatyvą, iniciatorius ir priėmimą, jo turinį, aš tiesiog perspėju, nes tai būtų jau Konstitucijos pažeidimas ir mūsų tarptautinių įsipareigojimų pažeidimas. Tiek norėjau pasakyti. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, Vilija. Dabar kviečiu komiteto pirmininkę P. Kuzmickienę. A, atsiprašau, prieš tai Žmogaus teisių komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą pagarsins A. Valinskas.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Žmogaus teisių komiteto išvada: pritarti įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Žmogaus teisių komiteto siūlymus. Už balsavo 6, prieš nebuvo, susilaikiusių taip pat nebuvo. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju, Arūnai. Dabar jau tikrai P. Kuzmickienė ir eisime per pasiūlymus. Kadangi per svarstymą pastraipsniui nereikia, tai tiesiog įvardinkite. Dėl 3 straipsnio yra pasiūlymų.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mūsų su kolege R. Baškiene pasiūlymas. Reaguojant į registruotą projekte… ir pritarus J. Džiugelio pasiūlymui, buvo siekiama uždrausti ne tik nuteistiems, bet ir kaltinamiems įvykdžius 30 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas asmenims dirbti, savanoriauti ar dalyvauti kitose veiklose, kurios nuolatiniais ar reguliariais kontaktais susijusios su vaikais. Tačiau pagal Konstituciją ir Baudžiamąjį kodeksą asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė nėra įrodyta ir patvirtinta teismo. Toks projektas, tokie siūlymai dėl projekto ir toks draudimas galimai prieštarautų nekaltumo prezumpcijos principui.
Siekdamos išvengti prieštaravimo Konstitucijai, dviprasmybių, teikiame pasiūlymą atsisakyti šių ribojimų projekte. Kitaip tariant, draudimas vykdyti veiklas, susijusias su vaikais, būtų taikomas tiems asmenims, dėl kurių įsigaliojęs teismo nuosprendis dėl atitinkamų veikų, numatytų šio įstatymo projekto 30 straipsnyje. Taip pat pažymėtina, kad Baudžiamajame kodekse yra numatyta galimybė tam tikrais atvejais asmenį nušalinti nuo pareigų ar laikinai stabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ir rezultatas jūsų komitete?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas svarstė mūsų pasiūlymą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime ir Seime, Seimo salėje, taip pat apsispręsti? Prieštaraujančių nematau.
Dabar dar yra Seimo narės M. Danielės pasiūlymas. Prašau pagarsinti. Įjunkite.
M. DANIELĖ (LF). Mano siūlymas yra dėl tos nuostatos, kuria yra apibrėžiama, kad vaiko teisių apsaugos, švietimo, kultūros, sporto, sveikatos apsaugos paslaugas teikiančiose įstaigose žmonės, teisti už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, negalėtų būti įdarbinami. O mes taip pat siūlome įtraukti prie visų šitų išvardintų organizacijų, kad įstatymo nuostata galiotų ir religinėms bendruomenėms ir bendrijoms.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas svarstė šį pasiūlymą, iš dalies pritarė pačiai iškeltai problemai ir idėjai, bet balsavimas buvo toks: už pasiūlymą balsavo 2, prieš – 2 ir susilaikė 8. Manau, kad svarbu išgirsti komiteto argumentus, kodėl buvo toks apsisprendimas.
Projekto 3 straipsniu keičiamo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte siekiama įtvirtinti įstaigas, organizacijas, kuriose būtų taikomas absoliutus ribojimas tokiose įstaigose dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ir stažuotis visiems asmenims, nepriklausomai, ar tie asmenys turi tiesioginį ar reguliarų kontaktą su vaikais, ar ne. Komitete manoma, kad šis ribojimas yra itin griežtas ir stipriai ribojantis asmens teises. Pritarus pateiktam pasiūlymui, būtų sudarytos sąlygos, kai tam tikroje religines paslaugas vaikams teikiančioje organizacijoje dirbantis ar paslaugas teikiantis valytojas, buhalteris ir panašiai, kuris neturės tiesioginio reguliaraus kontakto su vaikais, neturės galimybės dirbti šioje organizacijoje, ir tai gali būti laikoma perteklinių ribojimų taikymu. Bus nustatyti nepagrįsti ir neproporcingi apribojimai asmenims, neturintiems tiesioginio reguliaraus kontakto su vaikais. Svarbu pažymėti, kad nėra aiški ir religinės paslaugos sąvoka, kokia religinių bendruomenių, bendrijų vykdoma veikla bus laikoma religine paslauga.
Svarbus dar momentas, į ką komitetas atsižvelgė, į Konstitucijos 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą bažnyčių bei religinių organizacijų autonomiją. Čia svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublika ir Šventasis Sostas yra pasirašę sutartį dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų, jos 6 straipsnio 1 dalyje teisė skirti asmenis į bažnytines pareigas išimtinai suteikiama kompetentingai Katalikų Bažnyčios vadovybei vadovaujantis kanonų teisės normomis.
Dar svarbu, matyt, pažymėti, kad, atsižvelgiant į esamą Konstitucijoje, Lietuvos tarptautinę sutartį ir įstatymu įtvirtintą teisinį reguliavimą, reguliuoti religinių bendruomenių ir bendrijų teisinio statuso, dvasininkų paskyrimo atlikti savo funkcijas pagal projektą nėra galimybių.
Taigi aš noriu dar kartelį pažymėti, kad komitetas, atsižvelgdamas į Seimo narės M. Danielės ir (vėliau pristatysiu) T. V. Raskevičiaus bei Žmogaus teisių komiteto pasiūlymų problemas, teikia savo pasiūlymus ir, mūsų nuomone, atliepia pasiūlymų esmę.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs norėtumėte, teikėja, kad balsuotume?
M. DANIELĖ (LF). Taip, aš prašyčiau balsuoti. Taip pat T. V. Raskevičiaus pasiūlymą aš pasirengusi pristatyti.
PIRMININKĖ. Vėliau pristatysite. Bet jūsų dėl 3 straipsnio… Apsispręsime dėl pirmojo, o po to traktuosime, kad antras kažkaip yra susijęs ir rezultatas, matyt… Taip tinka?
M. DANIELĖ (LF). Siūlymai yra du atskiri: mano ir T. V. Raskevičiaus.
PIRMININKĖ. Jūsų du ir po to T. V. Raskevičiaus. Gerai. Tai dabar dėl pirmojo, kurį jūs pristatėte dėl 3 straipsnio 1 dalies. Tie, kurie balsuoja pagal kolegės M. Danielės siūlymą, balsuoja už, tie, kas pagal komiteto nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 66, balsavo 65: už – 22, prieš – 14, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.
Ar dėl antrojo savo pasiūlymo, Morgana Daniele… Nematau jūsų. Ar pristatysite ir prašysite balsuoti?
M. DANIELĖ (LF). Ten turbūt analogiškas pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Ten yra analogiškas, panašus.
M. DANIELĖ (LF). Taip. Gal aš dar dėl motyvų norėčiau pakalbėti. Yra keli dalykai, kurie yra svarbūs. Pirmiausia, jeigu yra baudžiamoji byla, tai teismas gali įpareigoti teisiamą asmenį ir nuteisiamą asmenį, gali uždrausti jam užsiimti konkrečia veikla. Kiekvienas mūsų dvasininkas ar su tuo susijęs asmuo, religinių bendruomenių atstovai yra taip pat ir valstybės piliečiai. Jeigu teismas turi tokią galimybę uždrausti užsiimti konkrečia veikla, vadinasi, šitokio apribojimo įgyvendinimas tikrai gali būti.
Šiandien Lietuvoje turime žurnalistinių tyrimų, rezonansinių bylų ir tikrai neveiksnumas šioje srityje atrodo labai nekaip žiūrint į valstybės ignoravimą tiesiog visos šios srities. Tėvai šiuo atveju galėtų būti kontroliuojantys asmenys, kurie galėtų prašyti to QR kodo, net nesant paskirtos konkrečios kontroliuojančios institucijos. Tėvai patys galėtų atlikti šį vaidmenį. Dėl to labai svarbu šalia visų išvardintų švietimo, kaip ir minėjau, kultūros, sporto ir visų kitų organizacijų taip pat įtraukti religines bendruomenes ir bendrijas, nes jose mes tų atvejų turime ir, kaip ir minėjau, jie yra netgi rezonansiniai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Komiteto nuomonė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam siūlymui. Balsavimo rezultatai yra tokie: už – 2, prieš – 2, susilaikė 8. Perteklinis reguliavimas išskiriant religines organizacijas.
Čia galbūt svarbu pažymėti, kad jau dabar yra gana aktyviai atliepiamos įstatymo 30 straipsnio nuostatos. Religinės bendruomenės teikia paklausimus ir tie skaičiai tiek Vilniaus arkivyskupijos kurijos, tiek Telšių vyskupijos, Vilkaviškio, Šiaulių, Kauno rodo, kad jau dabartinis reguliavimas gana gerai atlieptas. Bet vėlgi, kaip jau minėjau, mūsų komiteto pasiūlymuose, manome, kad iš esmės atlieptas kolegės siūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar dėl motyvų dėl pasiūlymo kalbančių nėra? Tai vėlek jūs turbūt prašote balsuoti. Apsispręskime. Kas už M. Danielės pasiūlymą, balsuojate už, kas už komitetą, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 67, balsavo 66: už – 15, prieš – 13, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta. Toliau dėl to paties straipsnio 2 dalies yra T. V. Raskevičiaus ir analogiškas ŽTK pasiūlymas. Kaip suprantu, kolegė Morgana pristatys. Prašau.
M. DANIELĖ (LF). Šis siūlymas yra taiklesnis ir jau šiuo atveju galbūt nebereikia nuogąstauti, kad, nežinau, aplinkos tvarkytojai ar kokie nors religinėje bendrijoje dirbantys asmenys nebegalės vykdyti veiklos dėl to, kad šiame siūlyme yra apibrėžiami konkrečiai žmonės, asmenys, kurie turi sąsajų su vaikais, dirba tiesiogiai su vaikais. Apibrėžimas yra, kad mokymosi praktikos, stažuotės apribojimai būtų taikomi ir religinių bendrijų patarnautojams, ir dvasininkams. Šis pasiūlymas yra taiklesnis ir siauresnis ir, kaip minėjau, neapriboja teisės su vaikais nedirbantiems žmonėms dirbti religinėje bendruomenėje.
PIRMININKĖ. Dėkui. Komiteto nuomonė?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam siūlymui ir, kaip jau minėjau, stengėsi ir, man atrodo, komitetui pavyko atliepti savo siūlymu ir aprėpti religines bendruomenes tam tikra formuluote.
PIRMININKAS. Dėl motyvų dėl pasiūlymų. Už – I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Įdomu, kaip iš šono dabar turėtų atrodyti tokia diskusija, jeigu dar yra žiūrinčių Seimo posėdį žmonių, kad mes svarstome tikrai labai rimtas pataisas, kaip apsaugoti vaikus nuo patiriamo išnaudojimo, nuo patiriamo seksualinio smurto, ir tarsi taip bandoma išplauti, remiantis sutartimi su Šventuoju Sostu, remiantis kanonų teise, remiantis, kad čia yra pertekliniai reikalavimai, teisę tėvams sužinoti, kad asmenys, kurie buvo bausti už tokius sunkius smurtinius seksualinius nusikaltimus, nedirba su jų vaikais. Turime ir dabar vykstančių ir žinomų rezonansinių atvejų, turime atvejų, kai, deja, dvasininkai, platinę vaikų pornografiją ir už tai nubausti, tiesiog yra perkeliami į kitas parapijas. Sakyti, kad ir esamas reguliavimas veikia ir kad pakanka dabar esamų priemonių, tiesiog yra fakto klaida. Manau, tėvai turi teisę paklausti ir turi teisę sužinoti iš tų institucijų, kuriose lankosi jų vaikai, įskaitant ir religines bendrijas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, noriu pasakyti, kad būtent į šitą siūlymą komitetas atsižvelgia pateikdamas savo formuluotę. Todėl komiteto pirmininkė ir sako, kad šis siūlymas yra perteklinis, nes tėvai, sakykime, siųsdami savo vaiką, kad ir į religinę stovyklą kokią nors, turės visą teisę pareikalauti iš ten samdomų darbuotojų QR kodo. Jeigu mes priimtume šitą siūlymą taip, kaip jis surašytas, jis yra šiek tiek dviprasmiškas ir tada būtų neaišku, ar neturime omenyje ir kunigų, kurie paklūsta jau bažnytinei jurisdikcijai. Tačiau tėvai tikrai turės tokią teisę ir asmenys, nepriklausomai nuo to, kur jie dirba su vaikais, turės turėti QR kodus. Nematau prasmės dabar sviestą daryti sviestuotą. Pritarkime komiteto formuluotei.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti. Apsispręskime dėl T. V. Raskevičiaus ir ŽTK komiteto pasiūlymų, kurie yra identiški. Tie, kurie palaiko šiuos pasiūlymus, balsuoja už, kurie pagal komiteto liniją, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 70, balsavo 69: už – 20, prieš – 18, susilaikė 31. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 5 dalies yra Seimo narės P. Kuzmickienės ir R. Baškienės pasiūlymas. Komiteto…
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mes jau apsisprendėme.
PIRMININKĖ. Apsisprendėte, čia yra identiški, ar ne? Supratau. Tai dėl šito tuomet nereikia. Ir lygiai taip pat dėl 9 dalies, analogiškai dėl tų pačių teikėjų 6 straipsnio irgi apsisprendėme.
Tai tiek, daugiau pasiūlymų nėra. Pranešėja, jūs pristatėte visus. Dėl viso. Motyvai už – V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Atsiprašau?
PIRMININKĖ. Motyvai dėl viso.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Dėl viso? Aš nepasižymėjau. Dėl viso aš tikrai siūlau pritarti ir manau, kad tai nuramins didelę dalį visuomenės, pirmiausia tėvus. Tiktai ką būtų galima padaryti, tai priminti švietimo įstaigų vadovams ir kitiems organizatoriams, stovyklų organizatoriams, kad jų pareiga, priimant žmones į darbą, patikrinti jų QR kodą ir nesuteikti galimybių šitai rizikai, kad gali praslysti koks nors linkęs nusikalsti žmogus, ieškantis prieigos prie vaikų. Ir tėvai, ir vadovai turi būti aktyvesni ir naudotis ta galimybe, kurią Vyriausybė yra suteikusi.
PIRMININKĖ. Dėkui. Apsispręsime balsuodami dabar dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto Nr. XIVP-3764.
Užsiregistravo 71, balsavo 68: už – 65, prieš nebuvo, susilaikė 3. Pritarta po svarstymo.
Ir dabar einame prie darbotvarkės 2-22.2 klausimo – lydimojo Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3765. Pranešėja I. Haase pagarsins TTK išvadą.
Prašom. A. Vinkus.
A. VINKUS (LRPF). Prašom mano balsą įskaityti už.
PIRMININKĖ. Supratome, dėl protokolo. Jūsų balsas dėl prieš tai buvusio projekto – už. Irena, prašom pagarsinti išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3765. Ir komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – vienbalsiai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu pasilikti tribūnoje. Yra gautas, rodos, Seimo narių P. Kuzmickienės ir R. Baškienės vienas pasiūlymas. Kas pristatys iš iniciatorių ar pagarsins tiesiog Irena?
I. HAASE (TS-LKDF). Gerai. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas paskirtas kaip pagrindinis svarstyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą. Ir komitetas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, birželio 20 dienos posėdyje pritarė Seimo narių P. Kuzmickienės ir R. Baškienės pasiūlymui projekte atsisakyti nuostatų, numatančių ribojimus asmenims, kaltinamiems padarius nusikalstamas veikas, vykdyti veiklą, susijusią su vaikais. Ir, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, komitetas pritarė Seimo narių pasiūlymams. Komitetas balsavo: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vienbalsiai. Matyt, mes irgi galime atitinkamai pritardami šiam pasiūlymui. Prieštaraujančių nematau, pritarta. Tuomet dėl viso. Kalbančių dėl motyvų nėra. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu projektui Nr. XIVP-3765? Galime. Labai dėkui. Pritarta po svarstymo.
17.50 val.
Baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2991, Baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2992, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2993 (svarstymas)
Einame prie darbotvarkės 2-23 klausimo ir poros lydimųjų. Baudžiamojo kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2991. Vėl į tribūną kviečiu pranešėją I. Haase iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Tai visus tuomet, visą paketą, taip.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2991. Komiteto sprendimas bei pasiūlymai: įstatymo projektą Nr. XIVP-2991 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės ir kitų institucijų pritarimą idėjai ir tikslui stiprinti vaikų apsaugą nuo seksualinio smurto, taip pat atsižvelgiant į Vyriausybės pateiktą ir Seime svarstomą projektų Nr. XIVP-3764 ir Nr. XIVP-3765 paketą, kurio bendras tikslas su projekto autoriumi apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Pagrindiniai motyvai būtent dėl projekto keičiamo 4 straipsnio. Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti atsakomybę asmeniui, atlikusiam jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo veiksmus dviem ar daugiau asmenų, arba jeigu tvirkinimo veiksmus atliko ilgą laiką. Tai visgi pritartina Teisės departamento nuomonei, kad projekto nuostatos diskutuotinos. Pažymėta, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, jeigu kaltininkas tvirkinamuosius veiksmus atlieka prieš daugiau nei vieną asmenį, jo veiksmai atitinkamai kvalifikuojami atskirai pagal kiekvieną nusikalstamą veiką ir pagal Baudžiamojo kodekso 153 straipsnį skiriama bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai. Tuomet taikoma Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies nuostata. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai. Po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Todėl pagal galiojantį teisinį reguliavimą nustatyta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė galėtų būti sumuojama ir, pavyzdžiui, hipotetiškai žiūrint į bausmės skyrimą, tai gali pasiekti ir 15 metų laisvės atėmimo suminę reikšmę už tris nusikalstamas veikas.
O analizuojamą teikiamo projekto straipsnį papildžius 2 dalimi ir joje įtvirtinus siūlomo pobūdžio teisinį reguliavimą, šis reguliavimas gali būti vertinamas taip, jog apims visas asmens padarytas nusikalstamas veikas prieš daugiau nei vieną asmenį ir maksimali skirtina bausmė bus apribota septynerių metų laisvės atėmimo bausmės terminu. Taigi, kalbama, siūlomas teisinis reguliavimas ne griežtintų atsakomybės, o atvirkščiai – ją galėtų švelninti.
Taip pat yra abejonių dėl nuostatos, kuria būtų nustatomas didesnis veikos pavojingumas, jeigu tvirkinamieji veiksmai truktų ilgą laiką, kadangi formuluotė „ilgą laiką“ yra subjektyvi ir neaišku, kaip ji turėtų būti vertinama kvalifikuojant kaltininko veiksmus. Panašios nuostatos laikosi ir Policijos departamentas, jis taip pat pateikė pastabų, akcentuodamas tai, kad siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas nėra aiškus. Taip pat abejojama dėl formuluotės „ilgą laiką“ subjektyvaus pobūdžio, kaip turėtų būti vertinama kvalifikuojant kaltininkų veiksmus.
Socialinių mokslų centro Teisės institutas taip pat kelia panašaus pobūdžio problemas, kad projekto rengėjai nepateikė jokių argumentų, kad dabartinė sankcija būtų nepakankamo griežtumo. Vyriausybė taip pat analogiškai reiškia abejones ir taip pat kalba apie tai, kad galutinė subendrinta bausmė galimai gali būti paskirta didesnė, kaip ir buvo minėta, negu įstatymo projektu siūloma numatyti maksimali bausmė, jeigu mes kvalifikuosime nusikalstamą veiką pagal dabar galiojantį Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio naują dalį. Vyriausybė taip pat nurodo, kad abejonių kelia ir naujai siūlomi požymiai – atliko tvirkinimo veiksmus dviem ar daugiau asmenų, atliko tvirkinimo veiksmus ilgą laiką. Toks teisinis neapibrėžtumas galimai nėra suderinamas su teisinio principo turinio reikalavimais ir apsunkintų kaltininkų veiksmų kvalifikavimą kaip nusikalstamą veiką.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat pažymėjo, kad yra pritarta Vyriausybės pateiktiems Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektui Nr. XIVP-3764 ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3765, kur siūlomos platesnės apimties priemonės apsaugoti vaikus nuo nusikalstamų veikų ir seksualinio smurto bei įtvirtintas kitoks kontrolės mechanizmas.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas vis dėlto siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti projektą, kadangi, kaip ir minėjau, dauguma pateikusių pastabas subjektų, taip pat ir Vyriausybė, pritarė idėjai ir tikslui stiprinti vaikų apsaugą nuo seksualinio smurto, nustatant papildomas priemones asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, kuriomis pažeidžiama žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas, tobulinant galiojantį teisinį reglamentavimą, susiejant jį su Vyriausybės pateiktu ir Seime svarstomu įstatymų projektų Nr. XIVP-3764, Nr. XIVP-3765 paketu, kuriuo siekiama tų pačių tikslų – apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėkui Irenai už išsamų pristatymą. Tai gal galima būtų sutarti taip: kadangi dėl motyvų nematau užsirašiusių, gal galima tiems dviem projektams Nr. XIVP-2991 ir Nr. XIVP-2992, kurie yra siūlomi grąžinti iniciatoriams tobulinti, pritarti bendru sutarimu? Dėkui. Tai sprendimas toks: bendru sutarimu apsisprendėme grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ir dėl Nr. XIVP-2993 – Administracinių nusižengimų kodekso, dėl kurio komiteto siūlymas yra atmesti. Tiesa, Irena?
I. HAASE (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Kadangi, man atrodo, pažiūrėkite ir jūs, kad nėra užsirašiusių dėl motyvų, tai tuomet gal irgi galima atmesti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Tai po svarstymo stadijos taip yra ir nuspręsta. Dėkui. Tai, Irena, nežinau, ar verta jums išeiti, nes 2-24 klausimas.
17.59 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2162(3), Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2336(2), Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2163(2), Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2164(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-24 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2162(3) ir lydimieji. Svarstymo stadija. Vėlek kviečiu pranešėją Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę I. Haase į tribūną. Prašau, Irena. Vis tiek čia yra Vyriausybės pasiūlymas. Tai pirma nuo išvados turbūt. Diskutuoti nėra norinčių. Tai čia būtų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2162(3).
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2162(2). Pritarė iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritarta iš dalies. Čia Vyriausybės.
I. HAASE (TS-LKDF). Taip, komitetas pritarė iš dalies Vyriausybės nutarimui.
PIRMININKĖ. Pasiūlymui.
I. HAASE (TS-LKDF). Minutėlę. Taip, pritarta iš dalies. Siekiant paskatinti piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą, būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas) gaunančius nepasiturinčius gyventojus įsidarbinti rinkimų ir referendumų komisijose, siūloma nustatyti, kad pajamos, gautos už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumų komisijose, nebūtų įskaitomos į asmens pajamas skiriant minėtą paramą, nes darbas rinkimų ir referendumų komisijose yra laikino pobūdžio ir piniginės socialinės paramos gavėjai, kurie pageidautų laikinai įsidarbinti šiose komisijose, tuo laikotarpiu neprarastų teisės į piniginę socialinę paramą arba parama jiems nesumažėtų.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gal galime čia, salėje, apsispręsti irgi, kad pritariame komiteto siūlymui pritarti iš dalies? Prieštaraujančių nematau.
Tuomet dėl viso. Ar jus tenkina toksai sprendimas dėl Vyriausybės pasiūlymo, toks komiteto sprendimas?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, kad mane prisiminėte. Vyriausybės išvada šiaip jau buvo nepritarti šitam projektui, nežinau, kaip į ją iš dalies buvo galima atsižvelgti, bet aš neprašau balsuoti dėl Vyriausybės išvados.
I. HAASE (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai dėl viso. Už – A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Matyt, Vyriausybė turėjo baimių, kad rasis daugiau išimčių, bet visame procese pavyko ne tik nepadidinti išimčių skaičiaus, bet ir sumažinti turimas. Kadangi darbas rinkimų ir referendumų komisijose yra trumpalaikis, jį galima derinti su kitomis pareigomis. Pati funkcija yra reikalinga valstybei ir mes, kaip valstybė, įprastai kviečiame žmones atlikti šią pareigą dėl skaidrių rinkimų ir demokratijos procesų.
Po pakartotinių svarstymų kitame komitete, SRDK, su ministerijos atstovais ir įvairių institucijų atstovais radome ganėtinai esminius sprendimus ir pakeitimus, sprendžiančius daug smulkių gyvenimiškų situacijų, dėl kurių asmenys, laikinai neturintys darbo ir gaunantys įvairias pašalpas, vengdavo imtis šios funkcijos, taip pat ir ugdyti įprotį dirbti ir turėti papildomų pajamų apskritai. Pritarus pakeitimams, asmenys, dirbsiantys apygardų ir apylinkių referendumų komisijose, nebus laikomi dirbančiais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu. Nebus stabdomas ar panaikinamas ir bedarbio statusas, nebus taikoma ir subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo sąlyga taip, kaip buvo, man atrodo, gerbiamo G. Kindurio pasiūlyme, kaip norėjo gerbiamas G. Kindurys, teikdamas savo pasiūlymą. Taip pat pajamos už darbą rinkimų ir referendumų komisijose nebus įskaitomos į asmens pajamas skiriant socialinę paramą.
Manau, kad šioje gana aštrioje diskusijoje buvo rasti tikrai geri sprendimai, skatinantys žmones ir dirbti, ir užsidirbti, ir atlikti pareigas valstybei, todėl tikrai kviečiu balsuoti už. Čia, man atrodo, buvo gana gražus procesas ir pavyzdys tiek ministerijų, tiek komitetų, kaip galima rasti sprendinius net tuomet, kai atrodo, kad jų rasti neįmanoma.
PIRMININKĖ. Dėkui. Apsispręskime balsuodami tuomet. Balsuojame dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo projekto Nr. XIVP-2162.
Užsiregistravo 64, balsavo 63, visi 63 – už. Po svarstymo yra pritarta.
Dabar einame prie lydimojo – Užimtumo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2336. Vėlek I. Haase tribūnoje. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas birželio 17 dieną svarstė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projektą Nr. XIVP-2336. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir išvadoms. Balsavimo rezultatai – vienbalsiai: už – 8, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kadangi diskutuoti nėra norinčių, tai dabar pereiname prie pasiūlymų dalies. Ir čia vėlek yra Vyriausybės ir kolegos G. Kindurio. Tai nuo pirmojo, matyt. Pagarsinkite.
I. HAASE (TS-LKDF). Vyriausybės nutarimui pritarta iš dalies. Siekiant pritraukti tam tikrų gyventojų grupių aktyvesnį dalyvavimą rinkimų komisijose, siūloma nustatyti, kad asmenys, paskirti į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų ir rajonų referendumų komisijas, nėra dirbantys darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu. Nutarta pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsiklausiu dabar jau Vyriausybės: ar tenkina analogiškas sprendimas dėl lydimojo?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Neprašau balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tuomet Seimo narys G. Kindurys ir jo pasiūlymas. Prašau.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano pasiūlymas buvo, kad nebūtų nutraukiama Užimtumo tarnybos mokama subsidija, kai asmuo pas tą darbdavį dirbdamas kartu įsidarbina ir komisijoje. Mano norą komitetas dar praplėtė ir darbo komisiją, kaip ir ką tik sakėte, prilygino ne darbo teisiniams santykiams. Aš pritariu komiteto pozicijai, nes jų variantas tenkina net labiau, negu aš norėjau.
PIRMININKĖ. Dėkui. Tai jūs neprašote balsuoti, nes buvo pakoreguota visa redakcija. Dėkui. Man atrodo, dėl motyvų užsirašiusių nėra. Gal galima po svarstymo bendru?.. A. Sysas yra užsirašęs, bet jo nėra salėje. Tai vis dėlto gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti minėtam projektui su pasiūlymais? Prieštaraujančių nematau. Dėkoju.
Toliau lydimieji – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo projektas Nr. XIVP-2163 ir Socialinio draudimo pensijų įstatymo projektas. Čia ar yra?.. Prašau, Irena, pagarsinti, ką turime žinoti.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas kaip pagrindinis svarstė Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2163(2). Komiteto sprendimas: įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentus, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2163(2) siūloma atmesti.
Argumentai. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija, turint draudžiamųjų pajamų, nemažėja, todėl asmenys, dirbantys rinkimų komisijose, neigiamo poveikio nepatirs. Nedirbantys buvę pareigūnai ir kariai kartu su valstybine pensija gauna ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą. Dirbantiems ir uždirbantiems pajamų, mažesnių už minimaliąją algą, priedas mažinamas atvirkščiai proporcingai gaunamam darbo užmokesčiui, tai yra kuo didesnes pajamas asmuo gauna, tuo mažesnė priedo dalis jam išmokama. Priedas nemokamas tik gaunantiems minimaliąją mėnesinę algą ir daugiau. Kai gaunamos pajamos yra nedidelės, priedo sumažėjimas yra nereikšmingas.
Komiteto balsavimo rezultatai – bendru sutarimu: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Tai gal galime pritarti bendru sutarimu, kad atmestume tiek Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, tiek Socialinio draudimo projektus? Jūs, Irena, dėl pastarojo gal dar nepagarsinote? Prašau patikslinti, ar jūs tik dėl pareigūnų pagarsinote, ar ir dėl socialinio draudimo?
I. HAASE (TS-LKDF). Tuoj, minutę! Dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo.
PIRMININKĖ. Gal galima bendru sutarimu pritarti atmetimui? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Tuomet dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2164. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Taip, komitetas irgi svarstė nurodytą projektą Nr. XIVP-2164(2). Komiteto sprendimas: įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus, kad įstatymo projektu siūlomos nuostatos neatitinka galiojančios socialinio draudimo sistemos, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2164(2) siūloma atmesti.
Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Viliuosi, kad ir salėje galime apsispręsti vienbalsiai, kaip ir komitete. Prieštaraujančių nematau. Atmetimui pritarta po svarstymo. Išsprendėme šį paketą.
18.10 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3748(2), Administracinių nusižengimų kodekso 981 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3749(2), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13, 16 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3750(2), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3751(2), Švietimo įstatymo Nr. I-1489 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3752(2), Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3753(2), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3754(2), Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3755(2), Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3756(2) (svarstymas)
Dabar einame prie darbotvarkės 2-25 klausimo. Sporto įstatymo projektas Nr. XIVP-3748. Čia pranešėja yra E. Rudelienė. Prašom pagarsinti komiteto išvadą ir eisime prie pasiūlymų.
E. RUDELIENĖ (LSF). Kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas birželio 21 dieną svarstė įstatymų paketą. Sprendimas dėl Sporto įstatymo – pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, patobulintam Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3748(2), komiteto išvadoms ir teikti įstatymo projektą Seimui svarstyti.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. rugsėjo 1 d. dalis asmenų, kuriems buvo išduoti kūno kultūros ir sporto veiklos leidimai pagal anksčiau galiojusias įstatymo nuostatas ir kurie nespėjo įgyti Sporto įstatyme nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, nebegalės dirbti treneriais ir instruktoriais, vadovaujantis Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalimi, siūlyti Sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3748(2) ir jo lydimuosius projektus svarstyti skubos tvarka. Balsavimo rezultatai. Buvo pritarta bendru sutarimu, kaip ir visiems kitiems lydimiesiems įstatymų projektams buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dabar kviečiu V. Alekną pristatyti Jaunimo ir sporto reikalų komisijos išvadą. Dėl pagrindinio ir lydimųjų.
V. ALEKNA (LSF). Jaunimo ir sporto reikalų komisija siūlo pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir į komisijos siūlymus, jiems komisija pritarė bendru sutarimu.
Buvo lydimųjų. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso 98 straipsnio pakeitimo sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į komisijos pasiūlymą. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymui komisija taip pat pritarė bendru sutarimu. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimui, taip pat atsižvelgusi į Teisės departamento pastabas, komisija pritarė bendru sutarimu.
Švietimo įstatymui komisija pritarė bendru sutarimu. Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 6 straipsnio pakeitimui komisija pritarė bendru sutarimu. Įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ taip pat pritarė bendru sutarimu.
Užimtumo įstatymo 6 straipsnio pakeitimas. Komisija pritarė bendru sutarimu. Ir Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimas. Sprendimas – pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į komisijos siūlymą. O siūlymas – kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų galiojimo terminą pratęsti iki 2030 m. rugsėjo 1 d. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Truputėlį pasinaudodama pauzele, kadangi dėl darbotvarkės 2-25.7 klausimo, įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, pagrindinis yra Užsienio reikalų komitetas, tai aš pagarsinsiu Užsienio reikalų komiteto išvadą, kuriai yra pritarta bendru sutarimu po birželio 19 dieną vykusio komiteto posėdžio. Tai čia pagarsinau dėl protokolo. Ir taip pat taupydama laiką pagarsinsiu TTK, kuris yra pagrindinis dėl Administracinių nusižengimų kodekso projekto Nr. XIVP-3749. Taip pat yra bendru… Už – 7, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo, pritarta bendru sutarimu Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektui.
Dabar kviečiu atgalios pranešėją E. Rudelienę. Gautas Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Pristato, matyt, kolega V. Alekna. Tada pakomentuos komitetas. Tuoj įjungsime. Prašau.
V. ALEKNA (LSF). Taip, šiam pasiūlymui… Čia kur?
PIRMININKĖ. Jūs esmę pristatykite.
V. ALEKNA (LSF). Dėl kadencijų? Yra pasiūlymas būtent išbraukti, lengvatine, kaip sako, išimties tvarka neturėti pasitvirtinus savo įstatuose kadencijų skaičiaus, nes… Ne tas?
E. RUDELIENĖ (LSF). Ne, ne, ne. Čia apie studentų ir specialioji olimpiada…
V. ALEKNA (LSF). Pritariame komiteto pasiūlymui.
E. RUDELIENĖ (LSF). Nesiūlote balsuoti, pritariate mums, ar ne?
PIRMININKĖ. Neprašote balsuoti, tvarka. Tada dėl viso.
E. RUDELIENĖ (LSF). Dar ne dėl viso. Dar yra I. Kačinskaitės-Urbonienės.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, ilgas posėdis, jau esu šiek tiek… Tuoj, aš verčiu, dėl lydimojo turbūt, ne dėl Sporto įstatymo, o dėl lydimojo kažkurio?
E. RUDELIENĖ (LSF). Ne, ne, ne. Pagrindiniame Sporto įstatyme yra…
PIRMININKĖ. Dėl kelinto straipsnio?
E. RUDELIENĖ (LSF). 20 dienos I. Kačinskaitės-Urbonienės dėl 21 straipsnio.
PIRMININKĖ. Prašau. Jos nėra. Ar jūs galite pagarsinti, koks? Nes mano turimoje medžiagoje nematau kol kas. Tai jūs pagarsinkite, Edita.
E. RUDELIENĖ (LSF). Kolegės Ievos siūlymas yra dėl sportininkų stipendijų, kurios gali būti nutrauktos mokėti dėl tam tikrų priežasčių. Šiuo metu nebūtų aišku, kam yra skiriamas šitas finansavimas. Ievos buvo pasiūlymas, kad šios lėšos būtų skiriamos federacijoms, kurios rengia sportininkus. Ir komitetas tokiam pasiūlymui pritarė bendru pritarimu.
PIRMININKĖ. Nepritarėte, taip?
E. RUDELIENĖ (LSF). Pritarėme.
PIRMININKĖ. Ai, pritarėte? Matyt, klausimas ir išspręstas. Mes irgi galime pritarti. Prieštaraujančių nematau. Atsiprašau, aš turiu kažkokią kitą redakciją. Jeigu jūs dar turite pasižymėjusi siūlymų?..
E. RUDELIENĖ (LSF). Tada buvo kolegos, man atrodo, Seimo narių grupės pasiūlymas dėl 22 straipsnio. M. Matijošaičio.
PIRMININKĖ. Prašom pristatyti, nes Mariaus nematau.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ar yra kas iš kolegų, kurie pasirašė šį pasiūlymą? Kaip?
PIRMININKĖ. M. Matijošaičio.
E. RUDELIENĖ (LSF). Man?
PIRMININKĖ. Tai gal pagarsinkite komiteto matymą.
E. RUDELIENĖ (LSF). Buvo siūlymas, kad vietoje 16 valstybių būtų 12 valstybių. Čia irgi susiję su sporto šakų finansavimu ir su stipendijų mokėjimu. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė, nes toks reguliavimas galioja nuo 2000 metų ir jisai pasirinktas yra ne šiaip, o kad vienai trečiajai Europos valstybių būtų atstovaujama. Taip būtų ypač išplėstas mokėjimų skaičius, reikalaujantis ir finansinių išteklių. Todėl komitetas šiame etape nepritarė kolegos Seimo nario M. Matijošaičio siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkui, bet, matyt, norės kolegos balsuoti, nes dėl motyvų už pasiūlymą yra užsirašęs kolega R. Vaitkus.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Manau, tiek premijų skyrimas, tiek sporto šakų federacijų finansavimo klausimas šiuo metu yra būtent apribotas 16 valstybių atstovų privalomumo kriterijaus. Jis dėl kai kurių sporto šakų varžybų bei čempionato specifikos ar saugumo yra faktiškai nepasiekiamas.
Tokios sąlygos sudaro netolygias galimybes finansavimui gauti, tam tikros sporto šakos, net neturėdamos techninių galimybių kriterijams įgyvendinti, lieka nuošalyje siekdamos gauti finansavimą. Tokie pakeitimai paskatintų platesnį sporto šakų rėmimą, ką siūlo gerbiamas Seimo narys, ir galimybę didesniam skaičiui federacijų siekti finansavimo už pasiektus rezultatus bei iškovotas pergales.
Visi žinote tauragiškį lenktynininką R. Baciušką. 2022 metais Dakare laimėta trečia vieta, išrinktas geriausiu Dakaro naujoku, laimėtos Maroko ralio reido lenktynės ir tapo 2022 metų ralio reido čempionu. 2023 metais Dakare laimėta antra vieta. 2024 metais Dakare laimėta trečia vieta. Teko ne kartą kalbėti su gerbiamu čempionu, sako, skaudu vežti Lietuvos vėliavą, kuomet yra toks valstybės požiūris į sporto rėmimą. Tikrai turime ieškoti kokių nors būdų. Siūlau pritarti Mariaus pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkui už argumentus. Motyvai prieš – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš iš dalies pritarčiau kolegos pasakymui, kad reikia premijuoti, bet reikia surasti specialių lėšų turbūt ir tokius išskirtinius atvejus pažymėti. O mažinti konkurencijos (šiuo atveju reikia tikrai pritarti komiteto nuomonei) nereikėtų, nes kartais išeis paradoksai, kažkokios keistos varžybos, nenoriu nieko įžeisti, bet ir dalyvių skaičius nedidelis. Yra tekę matyti, kai dalyvauja iš viso keli sportininkai ir, aišku, kai iš tų penkių – trys prizininkai, tai mes negalime taip jau nuleisti tos konkurencinės kartelės. Todėl siūlau pritarti komiteto nuomonei balsuoti neigiamai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Tai dabar ir apsispręsime. Kas palaiko M. Matijošaičio pasiūlymą, balsuoja už, kas palaiko komitetą, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 64, balsavo 62: už – 13, prieš – 2, susilaikė 47. Pasiūlymui nepritarta.
Ir dar yra Seimo narių grupės – V. Aleknos, A. Kupčinsko ir kitų – pasiūlymas, jį, matyt, kolega V. Alekna pristatys. Prašau.
V. ALEKNA (LSF). Šiuo pasiūlymu norime išbraukti 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris numato olimpiniam judėjimui Lietuvoje numatyti išimtį ir netaikyti dviejų kadencijų po ketverius metus arba keturių kadencijų po dvejus metus reikalavimo tam, kad gautų valstybinių lėšų. Šis reikalavimas yra taikomas visoms sporto federacijoms ir visos federacijos jau yra įsidiegusios šį valdymo principą. Taigi siūlome išbraukti šį punktą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Komiteto nuomonė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Komitetas pritarė. Už balsavo 5, susilaikė 4.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gal ir mes galime pagal komiteto nuomonę pritarti pristatytam pasiūlymui? Pritarta. Dėkui. Ir dabar dar yra M. Matijošaičio vienas pasiūlymas. Ar čia analogiškas?
E. RUDELIENĖ (LSF). Jis susijęs su praeitu. Man atrodo, Seimas jau apsisprendė.
PIRMININKĖ. Fiksuokime, kad apsisprendėme. Ir dabar I. Kačinskaitės-Urbonienės čia kažkuris kitas, ar mes dėl jo irgi apsisprendėme?
E. RUDELIENĖ (LSF). Ne, neapsisprendėme. Jisai yra šiek tiek apie kitką, apie kadencijas. Ievos buvo siūlymas, kad nebūtų taikoma. Dabar mes siūlome, kad, na, būtų galimybė kolegialiam valdymo organui ne visam iš karto pasikeisti, pasibaigus kadencijų laikui, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas, tai siūloma, kad keistųsi, sakykim, pusė. Ievos siūlymas buvo, kad pasibaigus kadencijai kolegialaus valdymo organas keistųsi visas iš karto. Tai komitetas šiam pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kadangi iniciatorių nėra, nėra prašymo balsuoti, gal galime pagal komiteto nuomonę? Dėkui, apsisprendėme pagal komiteto liniją. Ar dėl motyvų nėra norinčių kalbėti, tuoj pažiūrime. Taip, matau, dėl motyvų prieš nori A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš dėl Ginklų kontrolės įstatymo norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad iki priėmimo galbūt būtų galima ką nors sureguliuoti. Skaitau: „Papildyti 13 straipsnį 141 dalimi. A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai – Lietuvoje įsteigtos šaudymo organizacijos nariai, kurie per pastaruosius 12 mėnesių iki prašymo dėl leidimo laikyti A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose, pateikimo dienos (atkreipkite dėmesį) reguliariai užsiėmė šaudymu (dalyvavo bent dviejuose šaudymo užsiėmimuose) ir aktyviai treniravosi (dalyvavo bent dviejose šaudymo treniruotėse), rengdamiesi šaudymo veikloms, ir dalyvavo šaudymo veiklose, kai ginklai atitinka specifikacijas, būtinas šaudymo veiklai, gavę leidimą laikyti ginklus.“
Įsivaizduokite, užtenka dviejų užsiėmimų per 12 mėnesių ir tai laikoma reguliaria veikla. Tai ne kokios nors tarptautinės varžybos. Kas sugalvojo tokį straipsnį? Aš iki priėmimo siūlyčiau labai rimtai apsvarstyti pačiam komitetui, atkreipti dėmesį, kas čia per nesąmonė atsirado įstatyme. Jeigu tarptautinės varžybos, taip, bet čia du užsiėmimai arba dviejose šaudymo treniruotėse. Ir tai papildymas yra toks! Ką, mes paleidžiame A kategorijos ginklus į laisvą apyvartą?
PIRMININKĖ. Dėkui, supratome.
Kaip paprastai svarstymo stadijoje tokiais atvejais būna, dėl viso paketo siūlau balsuoti nuo 2-25.1 iki 2-25.9 klausimo ir apsispręskime balsuodami. Dėkui.
Užsiregistravo 64, balsavo 64: už – 63, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po svarstymo yra pritarta.
Dabar eikime prie 2-26… Atsiprašau, taip, Švietimo, mokslo ir sporto komitetas siūlo taikyti skubos tvarką. Prieštaraujančių nematau, ją ir pritaikykime visam blokui.
18.27 val.
Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3815(2)ES, Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3816(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 479, 480 ir 589 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3817(2)ES, Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 8, 23, 36, 44, 45, 51, 74, 82 ir 98 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3818(2)ES, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 13 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3819(2)ES, Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo Nr. XIII-1120 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3820(2)ES, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 3, 4, 5, 7, 14, 15, 26, 27, 39, 41, 42, 43 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3821(2)ES, Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 37, 47 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3822(2)ES, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 50 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3823(2)ES, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3824(2)ES (svarstymas)
Dabar einame prie 2-26 darbotvarkės klausimo, irgi didelio paketo. Kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3815. Čia pranešėjas… Atsiprašau, per šoninį mikrofoną Rimantė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Aš noriu paprašyti įskaityti mano balsą už, nes kažkodėl nesuveikė kortelė.
PIRMININKĖ. Dėl protokolo, Rimante, taip, bus patikslinta.
Dabar kibernetinio saugumo reikalai. Į tribūną kviesčiau Ekonomikos komiteto pranešėją A. Kupčinską.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, kolegos…
PIRMININKĖ. Visus susijusius – pagrindinį ir lydimuosius.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, kolegos, komitetas svarstė Kibernetinio saugumo įstatymo ir susijusius projektus. 10 komiteto narių dalyvavo, pritarė bendru sutarimu visoms Teisės departamento pastaboms ir bendru sutarimu visiems projektams pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Įkvepiančiai, glaustai pristatėte.
Dabar diskusijoje kalbėti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Gal dėl tokio svarbaus projekto bendru sutarimu galima po svarstymo pritarti visam paketui? Labai ačiū. Po svarstymo pritarta.
18.28 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 242, 268, 286 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2662 1, 2, 3, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3924(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 2-27 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3924. Pranešėja – I. Haase. Vėl administraciniai nusižengimai.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso nurodytų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3924. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Čia, suprantu, yra skuba dėl šito projekto.
I. HAASE (TS-LKDF). Taip, taip, taip. Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, prašau skubos, nes tai yra techninis pakeitimas – suderinamos įstatymo redakcijos.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kadangi nei diskusijoje, nei dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti, gal galime bendru sutarimu po svarstymo stadijos? Pritarta. Lygiai taip pat ir dėl skubos galime pritarti? Labai ačiū.
18.30 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3775(2), Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3776(2) (pateikimas)
Dabar dar liko pora klausimų. Darbotvarkės 2-28 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3775. Pranešėjas – S. Gentvilas. Pateikimas. Ir lydymasis – Rinkliavų įstatymas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Įstatymą teikiu aš asmeniškai, nors tai yra didesnio Vyriausybės Atliekų tvarkymo įstatymo paketo dalis, jis bus rytoj per Vyriausybę pateiktas Seimui. Po trijų derinimų, iš tikrųjų buvo trys derinimai su visuomene, pavėlavus pateikti įstatymą šios sesijos pradžioje ar viduryje, buvo priimtas sprendimas išskaidyti paketą į du – į skubesnį ir ilgesnį.
Šitas skubesnis paketas susideda iš Atliekų tvarkymo įstatymo ir Rinkliavų įstatymo pakeitimo. Čia mes nurodome derinimo su visuomene nuostatas, derinimo tvarką Vyriausybėje. Esmė yra tokia, kad su Savivaldybių asociacija ir regioninių atliekų tvarkymo centrais mes matome poreikį patobulinti valstybinę kainodarą, kuri buvo 2021 metais priimta įstatymu. Ten buvo numatyta, kad pernai jis turėjo visa apimtimi įsigalioti, taigi, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pernai turėjo patvirtinti regionines kainas, pagal tai turėjo savivaldybių tarybos patvirtinti vietines rinkliavas.
Tačiau pirmą kartą tai darant procesas užtruko diskutuojant, kas yra tvirtintinos kainos apimtis, todėl matome, kad iš tikrųjų pernai nebuvo patvirtinta nė viena regioninė kaina. Tik šiemet gegužės mėnesį buvo priimtas pirmasis sprendimas, kai pirmą kartą buvo patvirtinta Panevėžio regioninė kaina. Taigi, pagrindinės problemos, kurios iškilo priimant sprendimą, tai buvo diskusija, ar į didžiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles patenkančios kitos buityje susidarančios atliekos, tokios kaip statybinės atliekos, žaliosios atliekos, gali būti įtrauktos į regioninę kainą, ar turi būti atskirai už jas imama.
Siekdami aiškumo, mes išskyrėme šitą paketą ir norime, kad būtų aiškumas tiek Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, tiek savivaldybių valdomiems regioniniams atliekų tvarkymo centrams, kad visas didžiagabaričių atliekų aikštelių tvarkymo sąnaudas už tas atliekas, kurios apima žaliąsias atliekas ir statybines atliekas, ir kitas buityje susidarančias atliekas, būtų galima įtraukti į savivaldybių tarybų tvirtinamas rinkliavas ir nebūtų poreikio rinkti atskiras įmokas, tarkime, už pirmą kilogramą statybinių atliekų, priduodamų į didžiagabaričių atliekų aikšteles.
Kartu yra tokie daugiau techninio pobūdžio pakeitimai, kad VERT’ui tvirtinant kainodarą yra nuostatos, kaip pateikiami projektai iš RATCʼų, kaip tvirtinami VERT’o apimtimi, kada perskaičiuojama kaina. Dabartinis reguliavimas rodo, kad iš tikrųjų sąnaudos yra per didelės, per dažni tie tvirtinimai, todėl bendruose pasitarimuose su Savivaldybių asociacija, RATCʼų asociacija ir Aplinkos ministerija buvo atrastas lengvesnis reguliavimas, kuris, pavyzdžiui, vien Vilniaus miesto mastu sutaupytų 400 tūkst. eurų per metus, nes būtų rečiau tvirtinama vietinė rinkliava, vadinasi, būtų mažiau siunčiama pranešimų ir informuojami savivaldybių gyventojai.
Labai svarbu, kad šis įstatymo projektas būtų priimtas iki šio pavasario sesijos pabaigos. Atsiprašome už prašymą skubiai svarstyti šitą projektą, bet jis jau tris kartus derintas su visuomene, aptartas su suinteresuotomis asociacijomis ir iš tikrųjų laiminamas. Tai svarbu padaryti dabar, nes tam, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba sugebėtų patvirtinti regionines kainas iki šių metų spalio pabaigos, tai ir savivaldybės iki metų pabaigos turėtų sugebėti pasitvirtinti rinkliavas. Visa tai leistų įsigalioti regioninei kainodarai dabar, o ne 2026 metais, jeigu mes pavėluotume patvirtinti tai rudenį. Mielai atsakyčiau į pastabas ir ačiū už galimybę pateikti šį projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ministre, visos Lietuvos gyventojai yra priversti vis daugiau ir daugiau mokėti už atliekų išvežimą ir perdirbimą, tačiau kad gautų kokybiškesnes paslaugas, taip nėra. Atliekų rūšiavimo sistema šlubuoja, sąvartynai taip pat nėra tinkamai sutvarkyti. Mokesčių didinimas jau tapo šios Vyriausybės vizitine kortele. Gera matyti kaip argumentą, kad teršėjas moka, tačiau jis naudojamas tik tada, kada jums yra naudinga. Norėčiau paklausti, gal galite pasakyti: kodėl to paties principo, kad teršėjas moka, nenaudojate tada, kai yra skaičiuojamas komunalinių atliekų sutvarkymas gyventojams? Jiems yra skaičiuojama už kvadratūrą, bet ne už tai, kiek gyventojų gyvena bute, todėl pagyvenę žmonės, likę našliais ar dėl to, kad šeimos nariai yra išvykę, tiesiog permoka ir turi didesnę naštą.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas Aidai. Šiaip reikėtų Lietuvoje didžiuotis atliekų tvarkymo sistema. Minėdami Europos Sąjungos 20-metį, turėtume prisiminti, kad stodami į Europos Sąjungą mes turėjome 800 nesutvarkytų, be dugno, gruntinius vandenis teršiančių sąvartynų. Šiandien Lietuvoje turime dešimt sąvartynų, greitu metu turbūt nereikės net dešimties, eisime link vieno dviejų. Turime visą išvystytą atliekų tvarkymo sistemą: automatines rūšiavimo linijas, kogeneracines jėgaines, žaliųjų atliekų biogeneratorius ir taip toliau. Man atrodo, reikėtų labiau didžiuotis, negu kritikuoti, o tobulintinų dalykų yra.
Atsakant į jūsų klausimą tiesiogiai, Vyriausybės metodika, Vyriausybės nutarimu patvirtinta metodika, leidžia savivaldybėms apsispręsti, kaip jos nori surinkti vietinę rinkliavą iš gyventojų, ar tai būtų nuo gyvenamojo ploto kvadratūros arba juridinių asmenų valdomo kito ploto, ar tai būtų pagal faktą, ar tai būtų pagal kitas rūšis. Atrodo, yra keturios metodikos rūšys, bet dėl administravimo paprastumo savivaldybės dažniausiai renkasi būtent apskaityti pagal plotą, nustatydamos vidutinį susidarantį atliekų kiekį tokios paskirties būste arba administracinėse patalpose. Tai savivaldybės dėl patogumo renkasi būtent tą galimybę, nors savivaldybės gali faktiškai apskaityti gyventojų išmetamą atliekų kiekį kilogramais ir išrašyti sąskaitas būtent už tai, bet tai būtų labai didelė administracinė našta ir, man atrodo, nugultų į kainą tiesiog gyventojams, ko nereikėtų daryti.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, skaitydamas jūsų atneštą projektą matau, kad suradote dar naują neapmokestintą atliekų rūšį, tai yra aikštelėse kaupiamas stambiagabarites atliekas. Paprastai šios atliekos ir yra arba importuotojų, arba gamintojų. Ten suvežamos padangos, pakuotės, sakykime, visokia tara, paletės ir visa kita. Dabar jūs sugalvojote apmokestinti. Šitiems statybininkams statybines atliekas brangiai kainuoja tvarkyti, tai išdalinkime visiems po lygiai, savivaldybė padalins pensininkams ir visiems. Ar yra socialiai teisinga išdalinti verslo vežamas atliekas, statybines atliekas visiems, kuriems bus jų sutvarkymas perkeltas į tarifą? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū už klausimą. Kartu su A. Gedviliene ir Aplinkos apsaugos komitetu buvo daryta daug klausymų, lyginta įvairių savivaldybių, įvairių regionų didžiagabaričių atliekų aikštelių tvarka, kiek statybinių atliekų priimama nemokamai. Paprastai nuo 200 iki 400 kilogramų statybinių atliekų per metus iš vieno fizinio asmens yra priimama nemokamai. Tai iš esmės, jeigu namuose darote remontą, jūsų atliekas didžiagabaričių atliekų aikštelėse savivaldybės arba RATC’ai priima nemokamai.
Dabar didysis klausimas (ir šitas įstatymas tai taiso) yra tai, kad savivaldybės, priimdamos tas atliekas, kad jos nebūtų išmestos į pagriovius ar dar kur nors, ar išbarstomos keliais, kad savivaldybės įgauna teisę šitą priimamą 200 arba 400 kilogramų per metus kiekį, didžiagabaričių atliekų aikštelėse surenkamą, įskaičiuoti į vietinę rinkliavą. Šiandien nebuvo aiškumo, kas visgi tą apmoka, nes gyventojus mes atleidžiame nuo rinkliavos, nuo įmokos, pristatant į didžiagabaričių atliekų aikšteles, tačiau savivaldybės už jas negaudavo pajamų ir turėdavo tvarkytis iš kažkokių orinių pinigų. Aiškumo dėlei šiandien šituo įstatymo projektu pasakoma, kad tokios atliekos, statybinės atliekos arba žaliosios atliekos, gali būti įtrauktos į vietinę rinkliavą. O kad nebūtų piktnaudžiaujama, savivaldybės turi kontroliuoti, kas visgi atveža tas atliekas į didžiagabaričių atliekų aikšteles, patikrinti dokumentą, pažymėti, kad nebūtų įmonių piktnaudžiavimo, kad įmonių atliekos vežamos gyventojų vardu ar meistrų, ar patentininkų atliekos atvežamos kartkartėmis.
PIRMININKĖ. Dėkui. K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, du klausimai. Pirmas klausimas dėl komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų. Ar būtų koks nors aprašas, ar tai rengtų ministerija, ar RATCʼai, ar savivaldybės, nes vis dėlto čia yra toks bendrinis pavadinimas, o, aišku, priimantiems atliekų tvarkytojams ir tų atliekų tvarkymo aikštelėse reikėtų aiškesnio sąrašo. Vienas klausimas.
Kitas klausimas. Vis dėlto kolegos klausia: ar ta kaina kils? Ar pati bazinė kaina kils? Nes yra bazinė kaina ir vadinamoji kintamoji dalis, jeigu rūšiuoja. Ar ji pati kažkiek smarkiau, ženkliau kils, ar nekils? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Pats principas yra toks, kad atliekų tvarkymo hierarchijoje būtų išvengta atliekų. Didžiagabaričių atliekų aikštelėse surenkamos atliekos iš tikrųjų yra pigiausios atliekų tvarkymo sistemoje, nes jas gali labiausiai perdirbti. Pavyzdžiui, Kazlų Rūdoje esanti medienos drožlių gamykla yra pasirengusi paimti nemokamai arba net supirkti visas Lietuvos baldų atliekas. Bet jos gali būti surenkamos tik didžiagabaričių atliekų aikštelėse. Kol tas kiekis pakils iki tokio, kad jau bus galima supirkti, tai reikia, kad įsibėgėtų sistema. Didžiagabaričių atliekų aikštelės iš esmės garantuoja tai, kad mes ne nuvežame jų sudeginti, ne nuvežame jų išmesti, pašalinti sąvartynuose, o leidžiame jas sukaupti dideliais kiekiais. Tam, kad vis mažiau atliekų sudegintume arba pašalintume, reikia didesnio didžiagabaričių atliekų aikštelių tinklo. Ilgainiui investicijos į didžiagabaričių atliekų aikšteles yra gyventojų pinigų taupymas. Bet vis tiek yra kai kurių sąnaudų ir šiandien šitų sąnaudų savivaldybės arba RATCʼai negalėdavo pasidengti kompensuodami iš rinkliavos.
Kitas pavyzdys yra ne tik statybinės atliekos, bet, pavyzdžiui, Vilniuje veikia „DĖKʼui“ stotelės, Šiaulių regione – „Daiktų kiemas“, Klaipėdos regione „IMK“ yra pakartotinio panaudojimo. Jeigu turite vaikų vežimėlį, kuris nebereikalingas, pristatote ir kiti gali pasiimti. Tai irgi yra kažkokie maži kaštai, bet tai jau nebe atlieka. Bet kad tai veiktų sistemoje, reikėjo šitos pataisos, kad savivaldybės galėtų sukurti tai.
PIRMININKĖ. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, jūs gerai paminėjote, kad yra ir gerų, ir blogų pavyzdžių dėl stambiųjų aikštelių. Pavyzdys – Akmenės rajono. Susitvarkėme tik tada, kai įvedėme kontrolę, kad būtų žmogus, kuris prižiūri, kas ateina. Nes tose aikštelėse, kuriose nebuvo kontrolės, pavyzdžiui, į fūrą pakraudavo 50 tonų atliekų, kas yra neįmanoma, realiai tam tikri dokumentai turbūt būdavo klastojami. Tai gal būtų sprendimas mokėti iš to bendro tarifo darbuotojams, kurie prižiūrėtų ir vykdytų kontrolę, ir nebūtų tų didžiulių kiekių. Bet kiek aš žinau, bent jau Akmenės savivaldybės pavyzdys, kad ir dabar tos išlaidos jau į bendrą kiekį rajono papuldavo, na, tų stambiųjų aikštelių. Ar kitose savivaldybėse kitaip yra, nežinau.
S. GENTVILAS (LSF). Turbūt yra piktnaudžiavimo, bet gal Suomijos pavyzdys jus labiau įkvėps. Suomijoje, įėję į savivaldybės arba regiono atliekų tvarkymo operatoriaus sistemą, jūs pažymite, kokių atliekų atvešite, parodote automobilio numerį ir galite bet kuriuo paros metu atvažiuoti per šlagbaumą, jums atspausdinamas čekis, ar 10 eurų sumokėti, gal kai kurios atliekos nemokamai. Šitos aikštelės visą parą dirba be operatorių dėl to, kad žmogiškieji resursai brangiai kainuoja. Jūs gaunate atsispausdinę kvitą, kur išmesti kokią atlieką. Tokiose atliekų tvarkymo aikštelėse, pavyzdžiui, Suomijoje moka net dividendus dėl to, kad gerai išrūšiuotos atliekos, švarios, jos gali pakartotinai būti panaudojamos. Tai tam, kad savivaldybės sukurtų šitą Lietuvoje, na, joms reikia irgi išteklių. Kai kurios savivaldybės tai darydavo iš asmeninių išteklių, bet dabar būtų galima daryti ir iš vietinės rinkliavos. O kad kokios nors statybos įmonės, prisidengdamos fiziniais asmenimis, atveždavo, na, ne 100, ne 200 kilogramų, kas yra vonios remontas, o atveždavo tonomis, na, deja, bet savivaldybės turi kontroliuoti.
PIRMININKĖ. Dėkui, ministre. Ir į klausimus atsakėte, ir laikas išseko. Dėl motyvų už kol kas nėra. Dėl motyvų prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Na, mes turbūt kuo toliau, tuo vis labiau tolstame nuo paties deklaruojamo principo – teršėjas moka. Na, įsiklausykite, ką kalbėjo ministras, kad rinkliava pasirinktinai savivaldybių skaičiuojama pagal plotą ar pagal gyventojų skaičių, tai yra paprasčiausias solidarumo mokestis tos bendruomenės, tos savivaldybės, ir jokio čia skatinimo nėra pačiam piliečiui, kad jisai atliekas rūšiuotų, kad jisai iš to gautų naudos, finansinės naudos, ir nebūtų kažkokia įvesta lygiava. Mes nuo tos lygiavos niekur nenueiname. Kiek tų atliekų prigaminame, ar tu prigamini visą tą konteinerį užsisakęs kokio ten dydžio, ar tu jį pusę, jis nėra sveriamas, nėra identifikuojama, kaip tu išrūšiavai.
Bet aikštelių principas man kelia abejonių, stambiagabaričių atliekų, kadangi į jas keliauja importuotojų ir gamintojų, už kuriuos jie jau yra susimokėję importuodami būtent tas atliekas, jiems tik reikia pasiimti, ar tai būtų padangos, ar kitos, pakavimo, atliekos. Tai štai, ar nebus dvigubo subsidijavimo ir nebus daroma lengvata tiems importuotojams ir gamintojams, kurie turėtų savo atliekas perdirbti. Na, ar neguls ant eilinio atliekų turėtojo toje savivaldybėje ši našta? Ir kaip bus atskiriami šie srautai stambiagabaričių atliekų aikštelėje?
Na, o girtis tuo, gerbiamas ministre, tikrai nevertėtų, kad labai gerai sutvarkome. Tiesiog, užuot tvarkę atliekas, jas deginame, o deginimas nėra sutvarkymas. Tai čia reikėtų įsidėmėti visiems. Prisistatėme begalę tų deginimo įmonių, tai turime, ką turime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręsime balsuodami. Balsuojame po pateikimo dėl Atliekų tvarkymo įstatymo projekto Nr. XIVP-3775(2) ir traktuojame, kad lydimąjį Rinkliavų įstatymą taip pat prijungiame.
Užsiregistravo 59, balsavo 58: už – 37, prieš – 1, susilaikė 20. Po pateikimo pritarta.
Per šoninį mikrofoną A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Mes prašytume antikorupcinio vertinimo.
PIRMININKĖ. Antikorupcinio vertinimo. Manau, bendru sutarimu galima pritarti. Nematau prieštaraujančių. Pritarta. Ir ar teisingai supratau, kad pagrindinis komitetas, aišku, Aplinkos apsaugos komitetas, bet siūloma svarstyti dar šitoje sesijoje, tiesa? Taip. Tai pritariame viskam. Ir skuba turi būti taikoma. Tai, matyt, ir jai pritariame. Ačiū.
18.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3961 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ir paskutinis šios dienos darbotvarkės rezervinis 1 klausimas, projektas Nr. XIVP-3961. Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d., na, žodžiu, trumpiau tariant, dėl komitetų sudėties.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip žinome, neseniai įsikūrė Regionų frakcija, šios frakcijos nariai, kaip sakoma, ieško vietos po saule. Pastebėjome, kad kai kuriuose komitetuose jų atstovavimo trūksta, komitetų vadovybėje. Tai čia dabar siūlomas vienas pakeitimas, kad į Europos reikalų komitetą būtų įrašoma L. Mogenienė, numatant, kad frakcija ją turbūt siūlys ir į komiteto vicepirmininko pareigas vietoje į Europos Parlamentą išeinančio A. Verygos.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Seimo pirmasis vicepirmininke, aš tikrai ne prieš kolegę Laimą, bet tiesiog noriu paklausti: likus tiek nedaug iki rinkimų, ar verta kažką dar stumdyti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai šiuo atveju tas stumdymas nėra kažkoks dirbtinis. Kaip žinote, A. Veryga išeina ir ta vieta lieka laisva. Natūralu, kai Regionų partijos frakcija šiuo metu neturi nė vienos pozicijos komitetų vadovybėje. Visiškai logiškas noras į tą vietą pretenduoti ir tai padaroma paprasčiausiu būdu.
PIRMININKĖ. Manau, ir delegacijose naujai teikiama turės galimybę dalyvauti. Europos reikalų komitetas ir vasarą posėdžiauja.
Dabar motyvai už – A. Gedvilas, o Jurgio jau paklausti niekas nebenori. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų norėjau klausimą užduoti, tai pasakysiu savo pamąstymus. Teko spaudoje matyti, kad gerbiamas kolega A. Veryga galimai dar gali pasilikti Lietuvoje, užimti premjero postą ir nebūtinai išvykti į Europos Parlamentą.
PIRMININKĖ. Matome, kolegos yra šiek tiek nustebę, bet jūsų pasvarstymas lieka dėl protokolo.
Motyvai prieš – A. Vyšniauskas. Ar tikrai?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos iš opozicijos, prašau neįvelti į savo kažkokį asmeninį aiškinimąsi tarp frakcijų. Balsuokime, užbaikime šitą klausimą ir eikime visi vakarieniauti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame po pateikimo. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo? Galime? (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu? Galime. Sako, galime. Seimas apsisprendė, po svarstymo galime.
Priėmimo stadija. Turime balsuoti, tai ir balsuojame dėl Seimo komitetų sudėties ir L. Mogenienės.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 57, balsavo 56: už – 53, prieš nebuvo, susilaikė 3. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Skelbiu, nes ką tik balsavome su visais užsiregistravimais, kad birželio 25 dienos vakarinis posėdis yra baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.