Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 25, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 329
STENOGRAMA
2023 m. gruodžio 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Sveiki, gerbiami kolegos, pradedame vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Jeigu norite, galite užsiregistruoti.
Užsiregistravo 26 parlamentarai.
14.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2024 metų, 2025 metų ir 2026 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIVP-3131(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2024 metų, 2025 metų ir 2026 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIVP-3131. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Lingę prašau į tribūną.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas šiandien neeiliniame posėdyje apsvarstė šio nutarimo patikslinimą, šiek tiek keitėsi po antrojo Vyriausybės svarstymo skaičiai, liudijantys tiek 1 straipsnyje, tiek 2 straipsnyje tiek apie planuojamas pajamas, tiek apie planuojamus asignavimus. Komitetas pritarė balsuodamas patikslintam nutarimo variantui: už – 9, prieš nebuvo, susilaikė 2. Tačiau svarbu dar paminėti, kad, atsižvelgiant į ką tik priimtą biudžetą, po to, kai Seimas jau pritarė ir po šiandieninių balsavimų, vykusių dėl Seimo narių pasiūlymų, reikėtų patikslinti 2 straipsnio planuojamus asignavimus pamečiui visiems trejiems metams – 2024, 2025, 2026 metams. Tiesiog pagarsinsiu, kad 2024 metų asignavimai būtų 24 mlrd. 358,1 mln., 2025 metams būtų 25 mlrd… 302 mlrd. 400 mln. ir 2026 metams būtų 25 mlrd. 574,0 mln. eurų. Tai tokios būtų patikslintos korekcijos šiame nutarime.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Taigi, gerbiami kolegos, pastraipsniui. Du straipsniai. 1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis su minėtomis korekcijomis, tiesiog pagal realybę sutvarkytomis. Ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Dėkoju, pritarta.
Dabar motyvai. Prieš užsirašęs V. Ąžuolas, bet jo nematau salėje. Jeigu aš neklystu, jo nėra. Balsuosime balsavimo lango metu.
14.06 val.
Savanoriškos veiklos įstatymo Nr. XI-1500 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3014(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 1-4 klausimas – Savanoriškos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3014. Gerbiama R. Petrauskienė – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėja. Prašau tada į tribūną, matysime, kokių čia yra pasiūlymų.
Dėl 2 straipsnio buvo gerbiamo L. Kukuraičio pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Kaip suprantu, pritarė ir balsuoti nereikia. Tiesa, ar 1 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti? Nebuvo jokių pasiūlymų. Galime. Čia tik tiek, kad yra du 1 straipsniai, tai abiem pritariame. Dabar dėl 2 straipsnio, kaip minėjau, yra L. Kukuraičio pasiūlymas, jam komitetas pritarė, tai turbūt pagal šitą redakciją ir dirbsime. Ar galime pritarti 2 straipsniui? Dėkoju.
Dabar 3 straipsnis. Dėl jo buvo Seimo nario J. Razmos pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Dabar klausiu gerbiamo kolegos, ar vis tiek jūs siūlote dėl jo diskutuoti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, aš nesiūlysiu diskutuoti, tik trumpai pasakysiu. Man atrodo, šioje įstatymo dalyje yra šiek tiek persistengta, kai numatyta visuomeninės organizacijos vadovui dirbti dalį laiko pagal darbo sutartį, o likusią dalį jau savanorystės pagrindu, nes yra pakankamai neturtingų organizacijų, kurios neturi galimybės mokėti už visą etatą, už visą darbo dieną. Aš buvau pasiūlęs, kad bent jaunimo organizacijoms būtų išimtis, tokio draudimų nebūtų, bet, tiesa, Jaunimo organizacijų tarybos vadovas pasakė, kad jam nebūtina tokia nuostata. Aš, žinoma, galiu jos ir atsisakyti. Neprašau balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi argumentus išgirdome, neprašote balsuoti. Taigi 3 straipsniui galime pritarti pagal komiteto redakciją? Dėkoju. Dėl 4 straipsnio nebuvo jokių pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 straipsnių pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 14 straipsnio vėlgi buvo gerbiamo J. Razmos pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Vėl įjungsiu mikrofoną. Koks būtų jūsų komentaras?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vis dėlto apgailestauju, kad komitetas čia neįsigilino ir tiesiog laiko mano pasiūlymą pertekliniu.
PIRMININKAS. Atsiprašome. Tuoj įjungsime. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mano antro pasiūlymo atmetimą komitetas motyvuoja tuo, kad Vyriausybė turėtų teisę nustatyti, kada savanorystė turi reikšmės stojant į aukštąją mokyklą, kitu atveju tai siejama su darbo stažu. Mano siūlymas to nepaneigia ir Vyriausybės teisės spręsti tam tikrus klausimus nepašalina. Aš tik siūlau įrašyti, kad tokios teisės gali būti nustatytos įstatymu. Dabar jau iš tikrųjų yra nustatyta kai kuriuose įstatymuose. Pavyzdžiui, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 41 straipsnyje yra pasakyta, kad atvejo vadybininku, be kita ko, skiriamas fizinis asmuo, įgijęs socialinės pedagogikos kvalifikacinį laipsnį ir turintis ne mažesnę kaip vienerių metų darbo su šeima ar vaikais ar savanorystės patirtį. Taigi įstatymų lygiu, kaip matome, jau yra kai kur tokie dalykai fiksuoti.
Kaip dabar išeis? Jeigu priimsime projektą, tokia galiojanti įstatymo nuostata nebus vykdoma, kol Vyriausybė ar ministras nenuspręs. Išeina, kad Vyriausybės sprendimas čia tarsi taptų aukštesnis už įstatymo normą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Argumentus išgirdome, bet jūs neprašote balsuoti, taip? Ar prašote? Gerai, dėkoju. Tada ar galime 14 straipsniui bendru sutarimu pritarti? Gerbiamas Jurgi, ar jūs prašote balsuoti? Tada mes dabar negalime. Tada reikia laukti balsavimo lango. (Balsas salėje: „Palauksime.“) Gerai, palauksime. Tada negalime baigti svarstyti įstatymo. (Balsas salėje: „Vis tiek jo nepriimsime.“) Gerai. Nepriimsime. Palauksime. Viskas gerai. Dabar tada dėkoju komiteto pranešėjai.
14.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-3295(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-3295. Taip pat priėmimas čia. Ar komitetas dar ko nors čia norėtų? Turbūt nelabai, nes jokių pasiūlymų nebuvo. Vadinasi, pastraipsniui. Yra tik du straipsniai. Ar galime 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsniui galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų už užsirašęs gerbiamas A. Bagdonas. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju pirmininkui už suteiktą žodį. Nemažai diskusijų girdėjome tiek pateikimo stadijoje, tiek svarstymo stadijoje, tačiau teko nemažai girdėti įvairiausių kaltinimų, sąmokslo teorijų. Noriu pasakyti vieną labai svarbų dalyką. Manau, kiekvienas politikas turėtų aiškinti žmonėms, kaip yra iš tiesų. Visi suprantame, kad Europos Parlamento rinkimai kainuoja, ir jie kainuoja tikrai nemažai. Lietuva pastaruosius keletą kartų Europos Parlamento rinkimus vykdė su Prezidento rinkimais ir tokiu būdu sutaupė. Tačiau girdime politikų, kurie kaltina, kad jeigu rinkimai vyks birželio 6–9 dienomis, mes švaistysime mokesčių mokėtojų lėšas, taip pat bus mažas aktyvumas. Visus tuos, kurie stengiasi sukelti sumaištį, užuot žmonėms išaiškinę, kad Europos Parlamento rinkimai vyksta nustatytu laiku ir norint pakeisti datą, palankesnę Lietuvai, kuomet rinkimai galėtų vykti drauge su Prezidento rinkimais, iš esmės reikėjo visų Europos Sąjungos šalių pritarimo, o toks pritarimas nebuvo gautas, nepaisant mūsų įdėtų diplomatinių pastangų, aš kviečiu visus kolegas ne manipuliuoti, o tiesiog žmonėms išaiškinti, kad Prezidento rinkimai vyks kitų metų 6–9 dienomis ne kartu su Prezidento rinkimais, ir kviesti visų politinių partijų narius ir tuos, kurie juos palaiko, dalyvauti tuose rinkimuose ir užtikrinti maksimaliai didelį aktyvumą. Tai būtų tiek. Ačiū.
14.14 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3181(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime tam numatytu metu.
Dabar darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3181. Gerbiamas Ž. Pavilionis, komiteto pirmininkas, ateis į tribūną, nes čia lyg ir yra keli pasiūlymai, dėl jų reikės…
Dėl 1 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Dėl 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 11 straipsnio buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, netgi du pasiūlymai. Komitetas pritarė. Su komiteto redakcija 11 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 12 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Dėl 13, 14, 15 (ieškau, kokie dar yra čia straipsniai), 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39 (tuoj surasime, labai limpa lapai), 40, 41, 42 straipsnių daugiau jokių pasiūlymų nebuvo. Taigi ar galime bendru sutarimu pritarti šiems straipsniams? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Taigi lieka tik balsavimas ir tai atliksime balsuoti numatytu laiku.
14.16 val.
Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3182(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-2.2 klausimas – Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3182. Vėl gerbiamas Ž. Pavilionis, komiteto pirmininkas. Bet čia turbūt nebuvo kolegų siūlymų, ar ne? Jeigu nebuvo kolegų siūlymų, tai jūs gal tada ir nevarkite, mes pastraipsniui pereisime paprastuoju būdu.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6… Dėl 5 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Iki 5 straipsnio… Vis dėlto dėl 4 ir 3 straipsnių buvo, labai atsiprašau, bet čia Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymai, dėl jų mes nebalsuojame ir jiems visiems komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu iki 6 straipsnio? Dėl 6 straipsnio buvo Teisės departamento. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 7 straipsnio nebuvo nieko. Dėl 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23 straipsnių jokių pasiūlymų nebuvo. Iki 23 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Taigi balsuosime numatytu laiku.
14.18 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 247, 589, 608 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2481, 2482, 2483 straipsniais įstatymo Nr. XIV-598 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3208(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3208. Priėmimas. Čia yra vienas straipsnis. Nors keičiamų straipsnių labai daug, įstatymo projektas iš vieno straipsnio. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Taigi lieka tik balsavimas.
14.18 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 211, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 4221, 5651, 5741 straipsniais ir 591, 677 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIV-1947 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3209(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3209. Keičiama nemažai straipsnių, bet pats projektas yra iš vieno ilgo straipsnio. Ar galime bendru sutarimu jam pritarti, nes jokių pasiūlymų nebuvo? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi lieka balsavimas.
Darbotvarkės 2-5.1 ir 2-5.2 klausimai. Buvo nemažai Seimo narių pasiūlymų. Tai mes gal jį atidėkime.
14.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. XI-1322 „Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2954(2) (priėmimas)
Tada svarstykime darbotvarkės 2-6.1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. balandžio 14 d. nutarimo „Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIVP-2954. Čia buvo 1, 2 ir 3 straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiems visiems straipsniams? Dėkoju, pritarta.
Už užsirašiusi kalbėti gerbiama V. Targamadzė, bet jos nematau salėje. Gerai, tada pakalbės vėliau.
Darbotvarkės 2-6.2 klausimas. Dėl Mokslo ir studijų įstatymo taip pat buvo daug Seimo narių pasiūlymų. Taigi jį taip pat atidėkime balsavimo langui.
14.20 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2559(2) (priėmimas)
Tada darbotvarkės 2-7 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2559. Irgi peržvelgsiu. Čia buvo tik Teisės departamento siūlymų. Projektas iš… 1 ir 2 straipsniai. Viskas, du straipsniai. Dėl jų buvo Teisės departamento siūlymų, jiems komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiems straipsniams? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Vadinasi, lieka tik balsavimas.
14.21 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3117(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Švietimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3117. Taip pat priėmimas. Čia vėlgi trys straipsniai, dėl jų nebuvo jokių siūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu visiems trim straipsniams? Dėkoju, pritarta. Atkreipiu dėmesį, kad yra redakcinė Teisės departamento pastaba. Su ta pastaba mes ir pritariame.
Dėl motyvų nematau norinčių kalbėti. Lieka tik balsavimas.
14.21 val.
Vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1280 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2859(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-9 klausimas. Taip pat užmetu akį. Nėra Seimo narių pasiūlymų, galime svarstyti. Vandens įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2859. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento siūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Kitas Teisės departamento siūlymas, jam nepritarė. Ir trečias siūlymas, jam pritarė. Ar galime pagal komiteto redakciją vieninteliam 1 straipsniui pritarti? Dėkoju, pritarta.
Čia yra užsirašę kalbėti gerbiami kolegos. Už – G. Paluckas. Nematau jo salėje. Prieš – gerbiamas K. Mažeika. Irgi nėra salėje. Lieka balsavimas. Balsuosime tam numatytu metu.
Darbotvarkės 2-10.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-3187. Yra pasiūlymų. Čia dėl visų yra pasiūlymų, tai palauksime balsavimo lango.
14.23 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 1, 2, 5, 6, 10, 13, 20, 23, 35, 36, 38, 39, 40, 41, 58, 59 straipsnių, III skyriaus ir Įstatymo 3, 6 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3193(2), Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3194(2), Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 6, 11, 14, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3195(2), Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 1, 2, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 181, 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3196(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 6, 10, 11, 14, 32, 34, 341 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3197(2), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 11, 12 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3198(2), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 111, 16, 18, 19, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2054 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3199(2) (svarstymas)
Toliau einame prie darbotvarkės 2-14.1 klausimo – Socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3193. Čia yra svarstymo stadija. Taigi čia pasiūlymų vėl nebuvo. Nematau komiteto pranešėjos, tada gal aš pasakysiu. Taigi komitete pritarta bendru sutarimu šiam projektui ir taip pat lydimajam.
Tas pats. Lydimieji yra septyni. Tai yra 2-14.2, 2-14.3, 2-14.4, 2-14.5, 2-14.6 ir 2-14.7 klausimai, tai yra Socialinio draudimo pensijų, Neįgaliųjų socialinės integracijos, Nelaimingų atsitikimų darbe, Žalos atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo ir kitas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymų projektai. Taigi čia Seimo narių pasiūlymų nebuvo.
Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Vadinasi, lieka balsavimas dėl šio projekto, tada balsavimo lango metu ir apsispręsime.
14.24 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-3271(2) (svarstymas)
Toliau 2-15.1 klausimas – Medžioklės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo dviem straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-3271. Taip, tai komiteto išvada. Gerbiamas V. Pranckietis – Kaimo reikalų komiteto išvada. Gerbiamas V. Pranckietis galėtų perskaityti Kaimo reikalų komiteto, bet aš jo nematau. Gerbiamas S. Jovaiša gali tada Kaimo reikalų? Taip. Kaimo reikalų komiteto išvada.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Komitetas savo išvadoje pritarė Medžioklės įstatymo tokio straipsnio pakeitimo ir papildymo projektui. Ir balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Aplinkos apsaugos komiteto išvadą perskaitys gerbiamas J. Urbanavičius. Prašau.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Aplinkos apsaugos komitetas taip pat svarstė šį įstatymo projektą ir balsavimas pasiskirstė taip: 6 – už, 4 – prieš, susilaikiusių nebuvo. Tai atmestas projektas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi dabar diskusija. Užsirašė diskutuoti nemažai Seimo narių. Gerbiama I. Pakarklytė – pirmoji. Frakcijos vardu. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Na, šios kadencijos pradžioje niekada nebūčiau pagalvojusi, kad skubiausias, aktualiausias, greičiausiai sprendžiamas klausimas didelei daliai Seimo narių pasirodys naktinių taikiklių medžioklėje įteisinimas. Tikrai norėčiau matyti tokį daugumos Seimo narių užsidegimą, kai kalbame apie smurto artimoje aplinkoje prevenciją ar smurto prieš moteris užkardymą, kaip partnerystės įteisinimą, kas yra ir nacionalinio saugumo klausimas. Deja, šiuos klausimus salėje dažniau palydi baubimas. Negi valstybėje nėra svarbesnių klausimų, girdžiu, dalis kolegų taip sako, kai kalbame, pavyzdžiui, apie Civilinės sąjungos įstatymą. Na, bet, pasirodo, svarbiausias Lietuvai klausimas, sprendžiamas skubos tvarka, yra naktinių taikiklių medžioklėje įteisinimas. Noriu atkreipti dėmesį, kad vienintelė kalbu frakcijos vardu, tai vienintelė Laisvės frakcija turi vieningą poziciją ir nepalaiko naktinių taikiklių medžioklėje. O kitos frakcijos daugiau palaiko, nei nepalaiko.
Taip, prisiminkime apskritai naktinių taikiklių kelią šiame Seime. 2022 metų gegužės mėnesį buvo pateiktas projektas, kuriuo siekta naktinių taikiklių medžioklėje draudimą perkelti iš ministro įsakymo į įstatymą. Buvo gauta Vyriausybės išvada, pritarta projektui. Aplinkos apsaugos komitete šis projektas buvo apverstas aukštyn kojomis ir numatė įstatyme leidimą naudoti naktinius taikiklius medžioklėje. Seimas vėliau tam nepritarė, galiausiai įstatymas liko nepriimtas dėl ištrauktų kortelių ir lapkričio 7 dieną buvo atmestas priėmimo metu. Po dviejų dienų labai skubiai, labai operatyviai buvo pritarta po pateikimo jau naujam projektui, įteisinančiam naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje. Buvo atsisakyta Vyriausybės išvados, nors to asmeniškai prašė priėjusi prie šoninio mikrofono premjerė, tačiau savo frakcijos palaikymo taip pat nesulaukė. Na ir galiausiai lapkričio 29 dieną pagrindinis Kaimo reikalų komitetas, ne Aplinkos apsaugos komitetas, kaip turėtų būti pagal temą, pritarė šiam projektui.
Šio projekto šalininkai sako, vadovaukimės faktais. Neatremiamas argumentas, sutinku, tai vadovaukimės faktais. Dėl afrikinių kiaulių maro, kas buvo pasitelkiama dažnai kaip argumentas norint įteisinti naktinius taikiklius, tai medžioklėtyros laboratorijos išvadose, kas buvo atlikta kaip šio projekto ekspertinis vertinimas, yra pastebima, kad kol kas nėra pagrįstų įrodymų, kad afrikinio kiaulių maro likvidavimas šernų populiacijoje dideliu erdviniu mastu galėtų būti pasiektas ženkliai sumažinus jų skaičių ir kad afrikinis kiaulių maras gali plisti net ir esant mažam šernų populiacijos tankiui, nes virusas gali ilgą laiką išgyventi aplinkoje ir gali būti perduodamas nuo gaišenos gyvam gyvūnui. Buvo atliktas STT antikorupcinis vertinimas ir pastebėta, kad STT įžvelgia riziką vykdyti veiksmingą medžioklės reglamentavimo kontrolę ir tai gali sąlygoti korupcinių nusikaltimų kilimą.
Dabar esminė problema, kas nėra atsakyta šiuo įstatymo projektu ir kur čia tas šernas pakastas, galima sakyti, tai kodėl auga šernų populiacija? Šernų populiacija auga todėl, ką pažymi ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kad prie to sąmoningai aktyviai prisideda patys medžiotojai. Jie stabdo medžioklę, ilgą laiką nemedžioja šernų patelių, šeria baltymingu pašaru šėryklose, taigi naktiniai taikikliai niekaip neprisidės prie tų šernų populiacijos mažinimo, nes patys medžiotojai sąmoningai nenori jos mažinti. Šis esminis momentas yra pražiūrėtas.
Ir baigiu. Vis dėlto esu labai labai nustebusi, kaip nepailstamai ir grubiai yra stumiamas būtent šis projektas, kaip uoliausia, pasirodo, frakcija Seime yra naktinių taikiklių medžioklėje frakcija. Ir jeigu taip uoliai kaip pramogavimas su naktiniais taikikliais medžioklėje būtų ginamos žmogaus teisės, tai mes jau seniai būtume gerovės valstybė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau užsirašė diskusijoje dalyvauti gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gal ir būčiau tikrai atsisakęs, jeigu ne mano kolegė, kurios amžinąjį atilsį senelis pramedžiojo virš 60 metų. Tai buvo vienas iškiliausių Šiaulių rajono medžiotojų, tai buvo A. Žemaitaitis, tai buvo žmogus, kuris iš tikrųjų buvo geras pavyzdys visiems medžiotojams. Tai buvo kelrodė žvaigždė ir tarybinėje Lietuvoje, ir nepriklausomoje Lietuvoje, iš jo mes visi mokėmės. Aš pats asmeniškai iš Ievos senelio labai daug išmokau. Tai yra tas žmogus, kuris mane irgi atvedė į medžiotojus, kuris padarė mane medžiotoju ir kuris mane išmokė, kokių tradicijų reikia laikytis.
Šiandieną man iš tiesų yra keista, kai mano, tenka prisipažinti, giminaičiai kardinaliai, kategoriškai elgiasi, priešingai, negu kad iš tikrųjų iš esmės yra. Kitas yra dalykas, kai dabar kalba kolegė, kad čia labai skubos tvarka buvo užregistruotas Medžioklės įstatymas, tai aš tiesiog leisiu priminti, kaip stebuklingu būdu Partnerystės įstatymas po atmetimo per parą buvo užregistruotas, perregistruotas ir pakeistas. Na, kodėl mes šitaip turime Seime veidmainiauti, kodėl vienas kitą turime apgaudinėti ir laikyti kvailiais? Aš jums galėčiau, aš užsirašiau bent devynias istorijas, kai Laisvės partija po paros registruodavo kitus pasiūlymus, kurie buvo atmesti. Ar to reikia? Nereikia, Edita, tikrai to nereikia. Klausimas yra, kodėl mes šitame Seime ir salėje bandome pasidaryti politinę reklamą?
Kitas dalykas, tikrai negaliu nepasakyti dėl Europos Sąjungos Rytų flango valstybių, tai yra Lenkijos, Vengrijos, Bulgarijos, Rumunijos, Vokietijos, netgi tos pačios Austrijos, kodėl naktiniai taikikliai yra įteisinti? Todėl, kad nėra kaip Ispanijoje, kaip Turkijoje, kaip Graikijoje, kaip kitose Pietų šalyse sezoniškumo. Tai yra vasara, tai yra šviesa. Mes esame žiemos laikotarpyje, tai yra būtent labai trumpas laikotarpis, kada galima naktinius gyvūnus sumedžioti.
Kitas dalykas yra dėl ligos plėtros. Taip, liga yra baisiai plintanti ir kiaulių maras, šernų maras, kaip mes jį pavadinsime, yra nevaldomas. Kai bus priimtos naktinės optikos, ar mes daugiau sumedžiosime šernų? Mes gal sumedžiosime 10 %, 12 %, 15 %, bet mes turime žiūrėti į priekį, ką mes turime. Jeigu mes kalbame apie humanišką elgesį su gyvūnais, būtent ta priemonė ir yra viena iš tų priemonių, kad gyvūnas nesikankintų ir žūtų.
Tiesiog leisiu sau pasakyti paskutinį įvykį. Mano kolega medžiotojas prieš keletą savaičių medžiojo. Sužeidė žvėrį. Aš su šunimi realiai pusantros valandos turėjau blaškytis, ieškoti, kol aš jį suradau. Šūvis, atrodo, būtų taiklus – keturi centimetrai per viršų, perėjo per minkštą audinį. Žvėris būtų gal ir blaškęsis toliau.
Kitas dalykas, ką pasakė kolega, kad platina ligas. Gerbiamieji, nustokite šerti kates, nustokite šerti šunis gatvėse, daugiabučių kiemuose. Jų plėtra ir… Kaip tik būtent ligos ir plečiasi per tą neatsakingą gyvūnų priežiūrą. Jeigu mes kalbame apie sterilizaciją, gerbiama Ieva, tai įtraukite į programą, kad visos laukinės katės, laukiniai šunys, kurie yra pagauti, privalomai būtų sterilizuojami. Automatiškai populiacija sumažėtų, automatiškai gyvūnai išmirtų ir nebeturėtume problemos, bet, deja, to nėra.
Tikrai, gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti įstatymo projektą, kuris yra svarbus ne tik medžiotojams. Jis kartu yra svarbus ir šauliams. Tai yra mūsų Lietuvos garantas žiūrint į saugumą, į tai, kas vyko 2022 m. vasario 24 d. Rusijoje, Ukrainoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau diskutuoti kviečiu gerbiamą K. Navicką, bet jo nematau. Tada kviečiamas gerbiamas A. Pocius. Prašau.
A. POCIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Aš manau, kad jau daug kam visa tai yra ne vieną kartą girdėta. Aš tiesiog norėčiau grįžti prie argumentų, kodėl yra siūloma Lietuvoje leisti naudoti naktinio matymo taikiklius. Aš manau, tie argumentai yra būtent tokie. Jau prieš tai buvo paminėta dėl šūvio tikslumo. Būtent medžiotojai yra išreiškę pageidavimą, kad nebūtų atsitikę taip, kad netaiklus šūvis nakties metu taptų tiesiog ilgu gyvūno kankinimusi kažkur pasislėpus. Būtent tam taikliam šūviui, kuris yra vadinamas šių laikų terminologija, tai yra technologijų progresas… Naktinio matymo taikikliai ir yra tas prietaisas, kuris yra naudojamas tiek karyboje, tiek medžioklėje, dėl to taiklus šūvis tamsiu paros metu būtent ir yra reikalingas.
Mes kalbame apie gyvūnų populiacijos reguliavimą ir ne tik apie šernus, kas čia buvo kalbama. Kalbama ir apie invazinius gyvūnus, kurie ateina iš pietinių valstybių, ir plėšrūnus, kurie nešioja tam tikras ligas ir gali užkrėsti ir ūkininkų gyvūnus. Aš manau, daugybė argumentų.
Praėjusį kartą, praėjusiuose svarstymuose aš taip pat minėjau išaugusią gyvūnų populiaciją. Jie daugiausiai migruoja nakties metu, tamsiu paros metu ir yra dvigubai išaugęs avaringumo skaičius keliuose. 2017 metais – apie 2 tūkst. 600 per metus, o dabar yra virš 5 tūkst. – iki 5 tūkst. 600 autoavarijų įvyksta dėl gyvūnų migracijos tamsiu paros metu.
Taigi visi šitie argumentai, aš manau, yra svarūs. Norėčiau tikėti, kad įsiklausysite į juos ir tarsite žodį būtent už technologijų panaudojimą. Jeigu mes leidžiame šiuolaikines technologijas naudoti mėgėjiškoje žūklėje ir pramoninėje žūklėje, naudojant sonarus, naudojant būtent echolotus, tai kodėl gi mes nenorime leisti naudoti išmaniųjų technologijų būtent medžioklėje? Aš manau, kad tai yra argumentai, ir prašyčiau palaikyti šią iniciatyvą, kad užbaigtume šią istoriją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar užsirašė diskutuoti gerbiamas G. Paluckas, bet aš jo nematau. Diskusiją tada baigiame. Motyvai už, prieš. Ar yra? Matyt, kad jų turėtų būti. Taigi už – gerbiamas R. Žemaitaitis. (Balsai salėje) Atsiima. Gerai, tada už gerbiamas Z. Balčytis, bet aš jo nematau. Taigi lieka gerbiamas J. Jarutis. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šis klausimas yra apipintas daugybės mitų, visokiais dalykais, ypač labai negražiai yra kaltinama medžiotojų bendruomenė, kurią sudaro daugiau kaip 30 tūkst. žmonių Lietuvoje. Tos technologijos, kurios ateina į mūsų gyvenimą, čia labai teisingai kolega Arvydas paminėjo, visose srityse technologijos žengia į priekį ne dėl to, kad… tiesiog taip gyvenimas diktuoja, kad būtų patogiau, lengviau, suteiktų mažiau skausmo ir taip toliau. Sutinku, kad mūsų bendruomenėje, medžiotojų bendruomenėje, yra galbūt 1 % nesąžiningų žmonių. Natūralu, kiekvienoje bendruomenėje, visuomenėje to yra, šito mes neišvengsime ir nuo to neapsaugosime, bet didžioji dalis, absoliuti medžiotojų bendruomenės dalis yra atsakinga, mylinti gamtą ir laikosi įstatymų. O tai, kad gyvūnų populiacija auga eksponentiškai, labai dideliais tempais, yra faktas, kas bent jau važiuojate Lietuvos keliais ar dalyvaujate medžioklėje, tai elnių šimtai būriais vaikšto. Jie daro įtaką ne tik žemės ūkiui, bet ir apskritai yra grėsmė vairuotojams ir taip toliau.
O jeigu kalbėtume apie tai, kad kai kas atmeta, kad čia jūs prisidengiate krašto gynybos klausimais, tai, deja, bet… Ne deja, o kaip čia pasakyti? Ukrainos pavyzdys rodo, kad būtent medžiotojai, kurie yra įvaldę tam tikrą techniką, yra patys geriausi kovotojai. Mūsų kariai, kad ir kaip būtų gaila, nėra mokomi šaudyti į judančius taikinius, o medžiotojai iš principo kiekvieną kartą tai daro. Tai, nevertinant to, kaip galimos pagalbos gynybai, bet kuriuo atveju tie žmonės, kurie geba valdyti ginklą, būtų labai vertingi. Iš kitos pusės, mes nesame pajėgūs aprūpinti visos kariuomenės naktinio matymo priemonėmis.
PIRMININKAS. Laikas!
J. JARUTIS (LVŽSF). Neduok Dieve, karo atveju tos priemonės galėtų būti rekvizuotos ir panaudotos krašto gynybai, tai bet kokiu atveju kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Laikas! Dabar prieš – gerbiama I. Pakarklytė. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Šis projektas nuo pat pradžių prasidėjo nuo melų, dar nuo ankstesnių projektų, buvo sakoma, kai tam tikri prietaisai, įskaitant naktinius taikiklius, bus paleisti į civilinę prekybą šauliams savanoriams, tikrai tikrai nebus nešamas projektas, kad naktiniai taikikliai būtų įteisinti medžioklėje. Tai buvo melas. Matome, kad toks projektas yra. Visi tie išsakyti argumentai šio projekto šalininkų niekaip neatlaiko kritikos. Net ta pati Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra aiškiai pasakiusi, kad vėlgi prie šernų populiacijos didėjimo labiausiai prisidėjo patys medžiotojai, nes dar patys šį pavasarį buvo išplatinę pranešimą, ragindami medžiotojus nešerti žvėrių ir nedidinti tos populiacijos patiems sąmoningai.
Dėl krašto gynybos vėlgi išsakyta ir Krašto apsaugos ministerijos pozicija. Man atrodo, kiekvienam yra suprantama, kad tos pratybos vyksta ne miške šaudant į žvėris. Ką lemtų tokio projekto priėmimas? Tai, kad tiesiog būtų lengviau papramogauti miške ir nereikėtų įdėti didelių pastangų į tą medžioklės kultivavimą, kokia jinai buvo, į tuos tradiciškesnius būdus, nes gana paprasta, didelių įgūdžių nereikia su naktiniu taikikliu tą žvėrį nušauti. Tai raginu nepalaikyti šio projekto, nepasiduoti ginklų lobistams ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, balsuosime numatytu laiku, jau netrukus.
14.43 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3331, Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 290 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3332 (pateikimas)
Dabar lydimieji. Darbotvarkės 2-15.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-3331. Atkreipiu dėmesį, kad yra kita stadija. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3331. Pateikimas. Gerbiamas K. Mažeika. Prašom į tribūną.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Atsižvelgdami į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą teisėkūros sistemiškumo principą, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, teikiame Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto bei Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalies pataisas, kad jos derėtų su jau svarstomu Medžioklės įstatymu. Tikrai noriu paminėti kolegei, kuri čia lyg bandė pasakyti, kad medžioklė yra kažkoks labai lengvas hobis. Vis dėlto medžioklė yra valstybės medžiotojams vykdyti pavesta funkcija, gerbiama Ieva Pakarklyte. Jūs manęs negirdite ir nenorite, matyt, girdėti, kad medžiotojai yra tikrai užsiėmę žmonės ir jie tiktai laisvu nuo darbo ir visų kitų įsipareigojimų metu vykdo tas funkcijas. Ypač kaip šiandien, ir dabar beveik tamsu už lango, greitai bus visai tamsu, jie po darbo turi vykdyti tas funkcijas, kurios yra pavestos. Reikia atkreipti dėmesį, kad žalą ūkininkams atlyginti turi medžiotojai, nepaisydami, ar jiems geras oras, ar blogas, ar šviesu, ar tamsu. Turbūt reikia į tai atsižvelgti.
Jeigu Laisvės partija labai rūpinasi gyvūnų gerove ir etišku elgesiu, tai turbūt šiuo atveju lygiai taip pat reikėtų dėti lygybės ženklą tarp prožektoriaus ir taikiklio, nes tai yra tos pačios kategorijos įrankiai, ir nereikėtų klaidinti žmonių, kad tai yra kažkoks ypač didelis blogis, o galbūt įsiklausyti į argumentus.
Daug kartų buvo paminėta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Manau, kad lygiai taip pat nereikėtų priešinti institucijos, kurios nuomonė yra visiškai kitokia, ir remtis kažkokia savo išvada. Tad tikrai, ponia Ieva Pakarklyte ir draugai, kurie esate, nežinau, jūs vadinatės Laisvės partija, bet, manau, šiuo atveju esate daugiau už nelaisvę ir draudimus. Reikėtų jums tai irgi aptarti.
Kolegos, kviečiu palaikyti lydimuosius, jie ir būtų priskirti prie viso paketo, kuriame yra pateikti dar kiti du lydimieji.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai jūs pristatėte ir darbotvarkės 2-15.3 klausimą?
K. MAŽEIKA (DFVL). Taip, abu kartu – Gyvūnų gerovės ir apsaugos ir Administracinių nusižengimų kodekso.
PIRMININKAS. Taip, Gyvūnų gerovės ir Administracinių… Dabar jūsų niekas nenori klausti, niekas nenori ir pasisakyti. Lieka balsavimas. Apsispręsime per balsavimo langą. Langą atidarysime 14 val. 55 min., kaip numatyta.
14.46 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3183(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1179 19, 28, 29, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3184(2), Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3185(2), Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 30, 37, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3186(2) (svarstymas)
Dabar tada 2-16.1 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir taip toliau įstatymo projektas Nr. XIVP-3183. Čia yra svarstymas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėjas būtų… L. Kasčiūnas būtų NSGK pranešėjas, bet aš jo nematau, lyg buvo salėje, bet… Gal gerbiamas A. Pocius tada? Jis irgi ką tik buvo, bet kažkur išėjo. Gal gerbiamas J. Jarutis galėtų mums pagarsinti? Čia kartu svarstome ir lydimuosius – darbotvarkės 2-16.2, 2-16.3 ir 2-16.4 klausimus. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir… Tuoj, minutėlę. Sprendimas priimtas bendru sutarimu – pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. Taip pat nematau pranešėjos. Kas galėtų iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto? Matau, gerbiamas A. Sysas pasiruošęs pakilti iš savo vietos ir pristatyti. Labai gerai, dėkui. Čia yra tik dėl pagrindinio projekto Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projektus. Buvo gautos Teisės departamento išvados, taip pat Seimo narių pasiūlymų. Teisės departamento visoms išvadoms buvo pritarta. Gerbiamos kolegės M. Ošmianskienės pataisai pritarta iš dalies. Suderinta ir su ministerija. Taip pat Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasiūlė redaguoti vieną straipsnį. Komiteto sprendimas yra bendru sutarimu pritarti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projektams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada. Gal gerbiamas A. Petrošius, jeigu jį galėtų kas iš kolegų pakalbinti? Ar gerbiama J. Sejonienė, ar gerbiama I. Haase atkreips dėmesį? Gerbiamas Audriau Petrošiau, galbūt galėtumėte mums perskaityti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo?.. Mes jums duosime projektą. Jūs čia paprastai tik patį galą, išvadą. Taip, visi keturi projektai.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Gal iš karto galiu dėl visų keturių ir pasakyti, kad komitete buvo pritarta bendru sutarimu visiems keturiems projektams.
PIRMININKAS. Dėkui, labai dėkui. Dabar diskutuoti yra užsirašęs gerbiamas A. Pocius, bet aš vėl jo nematau. Tada motyvai. Taip pat niekas nenori kalbėti dėl motyvų. Vadinasi, lieka balsavimas balsavimo lango metu jau netrukus.
14.50 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 32 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2763(2) (svarstymas)
Dabar 2-17 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2763. Svarstymas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą perskaitytų L. Kasčiūnas, jeigu būtų, bet jo nėra. Tai iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kas galėtų? Gerai, gerbiamas V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Komitetas susirinko į posėdį, apsvarstė pateiktą projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje kalbėti užsirašė du Seimo nariai. Gerbiamas A. Pocius. Jo vis dar nematau. Tada gerbiamas K. Vilkauskas kviečiamas į tribūną diskutuoti. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kariai savanoriai dabar yra priešakinėse mūsų gynybos linijose ir labiausiai, manau, motyvuoti mūsų Lietuvos piliečiai, kurie savanoriškai atlieka pareigą, ruošiasi ekstremalioms situacijoms, jeigu priešas bandytų užimti Lietuvą.
Dėl šio įstatymo projekto teikiau keletą pasiūlymų: dėl laipsnių greitesnio suteikimo, kaip ir privalomojoje karo tarnyboje, ir dėl amžiaus, kad tiems kariams, kurie yra 60 metų, bet dar yra pajėgūs vykdyti savo pareigas, turi galimybių ir sveikatos, būtų pratęsta iki 63 metų. Tai yra, atrodo, neilgas laikotarpis, bet labai svarbus, nes trūksta karinio parengimo ir karių savanorių paruošimo instruktorių. Manau, kad į siūlymą pratęsti iki 63 metų atsižvelgė komitetas. Labai dėkoju. Gaila, kad dėl laipsnių… Tai yra labiau sisteminis klausimas ir tai liestų ir privalomosios karo tarnybos karius. Šį klausimą diskutavome, ir manau, kad ateityje gal dar kils diskusijų.
Šiame įstatyme taip pat buvo numatyta viena diena mokamų atostogų po pratybų arba taikos misijų palaikymo operacijų. Perėjo kitas įstatymas dėl susitarimo tarp darbdavio ir kario savanorio, kad būtų suteiktos dvi nemokamų atostogų dienos po pratybų. Manau, kad šiek tiek didesnis dėmesys atkreiptas į karių savanorių motyvaciją, ją ir ateityje reikėtų didinti, didinti jų aprūpinimą. Manau, kad daugiau karių savanorių tikrai galėtų papildyti gretas. Kviečiu balsuoti už šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tada gerbiamas A. Pocius. Jeigu norite diskutuoti, prašom į tribūną. Ne, atsisako. Gerai, atsisako. Tada lieka… Dėl motyvų niekas neužsirašė, vadinasi, lieka dar 1 minutė. Tai gal tada mes galime rezervinį? Gerbiamas J. Razma gal pasiruošęs mums rezervinį?..
14.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3373, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3374 (pateikimas ir svarstymas)
Tai gal gerbiamas J. Razma pristatytų mums rezervinį 7 klausimą – projektą Nr. XIVP-3374? Čia ir 6, ir 7 yra. Rezervinius 6 ir 7 klausimus. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia tie rezerviniai abu yra susiję, tai aš gal abu iš karto?
PIRMININKAS. Taip, abu iš karto. Sakau, ir 6, ir 7 klausimus.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nors darbotvarkėje įrašyti kaip atskiri, vienas kitą yra sąlygojantys. Čia yra nutarimų projektai dėl komitetų sudėties koregavimo, tai lemia ir komitetų narių skaičiaus koregavimą. Šiandieną Seniūnų sueigoje sutarėme, jog Švietimo ir mokslo komitete yra labai jau viršyta Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ kvota, tai frakcija greitai geranoriškai sutiko, kad šio komiteto narė S. Lengvinienė galėtų pereiti į Kultūros komitetą. Šiuo nutarimu tai ir realizuojama, dėl to atitinkamai keičiasi komitetų narių skaičius. Kultūros komitete vienu didėja, tai bus 8, o Švietimo ir mokslo komitete vienu mažėja – liks kol kas 11.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas neužsirašė jūsų paklausti. Tai dėkojame. Kadangi jau balsavimo langas, galbūt galime apsispręsti dėl šių projektų? Galbūt galime bendru sutarimu po pateikimo rezerviniam 6 pritarti? Dėkoju. Gerai. Po svarstymo irgi galime pritarti. Ir rezervinio 6 priėmimas. Galbūt galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Po pateikimo pritarėme. Gerai. Po svarstymo pritarėme. Dėkoju.
14.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3373 (priėmimas)
Dabar priėmimo stadijoje balsuojame tada dėl rezervinio 6 klausimo. Reikia balsuoti – priėmimas. Balsuojame dėl rezervinio 6 klausimo, projekto Nr. XIVP-3373. Ką tik pristatė – dėl komitetų sudėties. Balsuojame dėl rezervinio 6 klausimo, dėl komitetų sudėties. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 114, visi 114 balsavo už. Nutarimas priimtas. (Gongas)
14.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3374 (priėmimas)
Ir rezervinis 7 klausimas taip pat. Tada balsuojame dėl rezervinio 7 klausimo, projekto Nr. XIVP-3374. Dėl komitetų narių skaičiaus. Prašau.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 117, visi 117 balsavo už. Nutarimas priimtas. (Gongas)
14.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2024 metų, 2025 metų ir 2026 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIVP-3131(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar grįžtame prie darbotvarkės gerokai atgal ir balsuosime nuo pradžių dėl to, ką esame apsvarstę. Taigi 1-3.3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2024 metų, 2025 metų ir 2026 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIVP-3131. Priėmimas. Balsuojame dėl projekto Nr. XIVP-3131.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 67, prieš – 7, susilaikė 47. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.59 val.
Savanoriškos veiklos įstatymo Nr. XI-1500 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3014(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 1-4 klausimas – Savanoriškos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3014. Aš kviečiu komiteto pranešėją grįžti į tribūną, nes mums reikia… Gerbiama Rasa Petrauskiene, kviečiu grįžti į tribūną, nes liko vienas gerbiamo J. Razmos pasiūlymas. Jis reikalavo balsuoti. Kaip suprantu, jis pasiūlymą jau pristatė. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys J. Razmos pasiūlymą?
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Du tiktai.
PIRMININKAS. Matau tik du. Tai paspauskime mygtukus tada, ar yra 29 Seimo nariai, nes nematau, kad būtų tiek rankų. Tuoj pamatysime, ar yra.
Užsiregistravo 74, balsavo 71: už – 46, prieš – 1, susilaikė 24. Taigi yra 29, kurie remia, kad būtų svarstoma. Dabar J. Razma jau pristatė pasiūlymą anksčiau ir komitetas nepritarė. Prašau pateikti komiteto nuomonę.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas siūlymui bendru sutarimu nepritarė, nes nusprendė, kad siūlymas yra perteklinis. Jau dabar darbo patirtis pagal dabartinį reglamentavimą gali būti pripažįstama plačiau. Papildomai to įstatyme nurodyti nereikia. Tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas neužsirašė dėl motyvų. Balsuosime dėl J. Razmos pasiūlymo. Dabar balsuojame dėl J. Razmos pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Užsiregistravo 120, balsavo 116: už – 34, prieš – 9, susilaikė 73. Taigi pasiūlymui nėra pritarta.
Dabar toliau. Tada buvo dar nauja redakcija. 14 straipsnis. Galime bendru sutarimu pritarti 14 straipsniui? Dėkoju, pritarta. Dar yra 2 ir 3 straipsniai, jiems taip pat reikia pritarti bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta.
Taigi motyvai dėl viso. Gerbiamas K. Vilkauskas – už. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, sveikinu su Tarptautine savanorių diena. Labai laiku šitas įstatymas. Jame, aišku, būtų galima ieškoti dar kažkokių klausimų, kad dar konkrečiau, galbūt aiškiau ta savanorių veikla būtų įprasminta, bet ne viską įstatymiškai pasieksime. Svarbiausia, kad mes tokių žmonių turime, nuoširdžiai dėkojame jiems ir linkime sėkmės. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų pasisakymas sulaukė palaikymo. Dabar balsuojame dėl viso įstatymo – Savanoriškos veiklos įstatymo projekto Nr. XIVP-3014.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 124, balsavo 122: už – 104, prieš – 1, susilaikė 17. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Per šoninį mikrofoną gerbiama M. Navickienė. Ministre, prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš tiktai norėjau padėkoti visiems kolegoms už šį balsavimą. Tikrai graži diena priimti tokį įstatymą, Gražu yra tai, kad pakankamai vieningai, ir pozicija, ir opozicija, sutarėme, kad toks įstatymas yra reikalingas geriau reglamentuoti savanorišką veiklą. Bet svarbiausias turbūt dalykas – čia tegul būna tokia simbolinė padėka Seimo vardu visiems savanoriams, kurie skiria savo laiką būtent savanoriškai veiklai. Ačiū visiems, kolegos.
PIRMININKAS. Dėkoju.
15.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-3295(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau pagal darbotvarkę 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-3295. Priėmimas. Liko balsavimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 124, balsavo 124, už – 109, prieš – 4, susilaikė 11. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
15.04 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3181(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 2-2.1 klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3181. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 122: už – 103, prieš – 2, susilaikė 17. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.05 val.
Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3182(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-2.2 klausimas – Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3182. Balsuojame. Ką tik priimto įstatymo lydimasis. Pagreitinti? (Balsai salėje) Ne visi nori, tai liekame prie ilgo, nes kolegos susipainios paskui.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 123: už – 114, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.06 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 247, 589, 608 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2481, 2482, 2483 straipsniais įstatymo Nr. XIV-598 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3208(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-3208.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 120: už – 118, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.07 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 211, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 4221, 5651, 5741 straipsniais ir 591, 677 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIV-1947 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3209(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 2-4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3209.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 118: už – 117, prieš niekas nebalsavo, sulaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Per šoninį mikrofoną – gerbiamas A. Vyšniauskas. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai noriu pasakyti svarbią žinią, kad ką tik Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, jog mūsų kolega P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Lauksime raštu. (Šurmulys salėje) Gerbiami kolegos, niekas niekur nesiskirsto. Galime trumpai pasitarti? Kolegos, rimties salėje! Kaip dirbame toliau? Galime balsuoti už viską, ką esame apsvarstę, ar eiti iš eilės ir svarstyti pasiūlymus? Geriau balsuojame, ką jau esame apsvarstę, nes dėl kitų iš eilės yra įvairių siūlymų, tai ten galime ilgiau užstrigti.
15.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. XI-1322 „Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2954(2) (priėmimo tęsinys)
Esame apsvarstę darbotvarkės 2-6.1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. XI-1322 „Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIVP-2954. Balsuojame dėl šio projekto dabar.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 122, visi 122 balsavo už. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Ir gerbiamas D. Griškevičius per šoninį mikrofoną. Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėjau padėkoti gerbiamam A. Vyšniauskui, naujajam Konstitucinio Teismo atstovui spaudai, už tikrai svarbios žinutės pranešimą mūsų Seimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, čia gal iš karto ir lydimąjį, nors mes nebuvome jo apsvarstę. Bet čia tik vienas siūlymas, jam komitetas pritarė, tai gal mes greitai apsisuksime.
15.09 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3206(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6.2 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3206. Dėl 1 straipsnio buvo Seimo nario A. Žukausko pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarėme straipsniui su šiuo pasiūlymu. Tada dėl viso gerbiama V. Targamadzė, liko motyvai už.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Tai aš manau, kad motyvai buvo išsakyti pristatant, ir atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi balsuojame dėl šio projekto – dėl Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo projekto Nr. XIVP-3206. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 122 – visi 122 balsavo už. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas)
15.11 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2559(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2559(2). Priėmimas. Balsuojame dėl kito Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIVP-2559. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 122 – visi 122 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.11 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3117(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-8 klausimas – Švietimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3117. Taip pat priėmimas. Dabar projektas Nr. XIVP-3117.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 121 – visi 121 balsavo už. Taigi, įstatymas priimtas. (Gongas)
15.12 val.
Vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1280 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2859(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 2-9 klausimas – Vandens įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2859. Balsuojame dėl Vandens įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 124, balsavo 121: už – 84, prieš – niekas, susilaikė 37. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.13 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 1, 2, 5, 6, 10, 13, 20, 23, 35, 36, 38, 39, 40, 41, 58, 59 straipsnių, III skyriaus ir Įstatymo 3, 6 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3193(2), Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3194(2), Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 6, 11, 14, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3195(2), Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 1, 2, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 181, 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3196(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 6, 10, 11, 14, 32, 34, 341 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3197(2), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 11, 12 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3198(2), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 111, 16, 18, 19, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2054 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3199(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau keliaujame prie darbotvarkės 2-14 klausimo – viso bloko. Čia svarstymas. Balsuojame iš karto dėl viso darbotvarkės 2-14 klausimo paketo – Socialinio draudimo pensijų įstatymo projekto Nr. XIVP-3193 ir lydimųjų: Neįgaliųjų socialinės integracijos, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, Valstybinio socialinio draudimo, dviejų Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymų projektų. Balsuojame.
Užsiregistravo 125, balsavo 125: už – 101, prieš nėra, susilaikė 24. Taigi, po svarstymo yra pritarta.
15.14 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-3271(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-15.1 klausimas – Medžioklės įstatymo vieno straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-3271(2), Balsuojame dėl Medžioklės įstatymo. Labai triukšminga salėje. Gerbiami kolegos, vyksta balsavimas. Visi žino, kaip balsuoja, apsisprendę. Balsuojame.
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 66, prieš – 37, susilaikė 9. Taigi, po svarstymo yra pritarta.
15.15 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3331, Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 290 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3332 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-15.2 ir 2-15.3 klausimai. Čia susiję. Po pateikimo. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3331 ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3332. Balsuojame dėl pateikimo. Šių lydimųjų kita stadija, šiuo atveju yra įvykęs pateikimas.
Užsiregistravo 113, balsavo 108: už – 65, prieš – 32, susilaikė 11. Po pateikimo yra pritarta.
Dabar reikia apsispręsti dėl komitetų. Matau, K. Mažeika nori per šoninį mikrofoną kažką pasakyti. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Taip. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi tai yra lydimieji ir jau po pateikimo praeito įstatymo projekto, tai siūloma skubos tvarka, kad galėtume prisivyti. Tai yra bendras paketas. Būtų logiška svarstyti kartu. Komitetas artimiausiame posėdyje galėtų apsvarstyti. Svarstymo data būtų gruodžio 14 diena.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs siūlote dėl skubos frakcijos vardu? (Balsas salėje: „Taip.“) Gal Seimas pritartų? Čia reikia vytis. Dabar supratau, nes kai šaukiate, aš nesuprantu, ar taip, ar ne, juk gestų kalba… Siūlau balsuoti, apsispręskime dėl skubos. Dėl visko mokame apsispręsti balsuodami. Taigi balsuojame dėl skubos tvarkos dėl šių dviejų projektų, perėjusių pateikimo stadiją.
Užsiregistravo 113, balsavo 112: už – 66, prieš – 36, susilaikė 10. Taigi svarstysime skubos tvarka.
Gerbiami kolegos, aš nelabai girdžiu net pats save. Dėl komitetų. Žiūrėkite, dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projekto yra siūlomas Kaimo reikalų komitetas, o dėl Administracinių nusižengimų kodekso pagrindiniu yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar taip tinka? Jeigu tinka, taip ir pritariame, ar ne? Gerai.
Siūloma svarstyti… Tada reikia pakeisti datą. Kokią datą siūlote? Gal gruodžio 14 dieną, kaip mūsų parašyta dėl pirmojo projekto? Dėl pirmojo yra parašyta gruodžio 14 diena. Dėl abiejų galime taip sutarti? Gerai, klausimas išspręstas. Dėkoju.
15.18 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3183(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1179 19, 28, 29, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3184(2), Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3185(2), Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 30, 37, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3186(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-16.1, 2-16.2, 2-16.3 ir 2-16.4 klausimai. Čia taip pat yra svarstymas. Galime turbūt vienu ypu apsispręsti dėl viso paketo – projekto Nr. XIVP-3183 ir lydimųjų. Tai yra Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projektas ir lydimieji šio paketo projektai. Balsuojame dėl svarstymo.
Užsiregistravo 124, balsavo 123: už – 122, prieš – niekas, susilaikė 1. Taigi projektui pritarta po svarstymo. Pasižymime.
15.19 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 32 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2763(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar liko 2-17 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2763.
Užsiregistravo 124, balsavo 120: už – 100, prieš nėra, susilaikė 20. Taigi po svarstymo pritarta.
Dabar, gerbiami kolegos, grįžtame šiek tiek atgal pagal darbotvarkę, nes liko neapsvarstyti tie klausimai, dėl kurių buvo siūlymų, bet mes esame pasiekę balsavimo lango laiką. Taigi balsuosime iš karto, svarstysime siūlymus.
15.20 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3420 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3135(2) (priėmimas)
Dabar 2-5.1 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3135. Kadangi čia yra pasiūlymų, tada kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją gerbiamą J. Pinskų į tribūną. Reikės jūsų pagalbos.
Dėl 1 straipsnio buvo Seimo narių A. Kupčinsko ir M. Skritulsko pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Kaip suprantu, autoriai džiaugiasi. Iš tikrųjų galbūt galime bendru sutarimu pritarti tam A. Kupčinsko ir M. Skritulsko pasiūlymui, jam komitetas pritarė? Ar 1 straipsniui galime bendru sutarimu? Gerai, dėkoju. Tada pritarta su šiuo pasiūlymu 1 straipsniui. Dėkoju pranešėjui.
Motyvai. Nėra motyvų. Niekas neužsirašė kalbėti. Ar užsirašė? Kas nors nori kalbėti dėl motyvų? Ne.
Tada balsuojame. Balsuojame dėl 2-5.1 klausimo – projekto Nr. XIVP-3135. Ne dėl pasiūlymo – dėl viso projekto!
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 111: už – 69, prieš – 7, susilaikė 35. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas) Ar yra kažkas ne taip? Gerbiama premjerė – per šoninį mikrofoną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Buvo prašymas balsuoti dėl pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė, nes yra ir kitų nuomonių. Tas pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė, negali būti praktiškai įgyvendintas, nes pirkimas yra teisme. Teismo sprendimas bus aiškus tiktai gruodžio pabaigoje. Jeigu jis bus teigiamas, sutarties terminas yra 14 mėnesių. Man atrodo, komitetas tai puikiai žino. 2025 m. sausio 1 d. yra neįgyvendinamas terminas. Kažkas turės pareiti į Seimą dar kartą, atidėti…
PIRMININKAS. Supratome. Buvo reikalavimas balsuoti dėl pasiūlymo, kurio aš neišgirdau, pavadinkime tai taip. Vadinasi, anuliuojame sprendimą, grįžtame svarstyti siūlymus. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, jeigu buvo reikalavimas balsuoti dėl pasiūlymo, kurio… (Balsai salėje)
Per šoninį mikrofoną – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiamas Andriau, negali balsuoti ir siūlyti tokio pasiūlymo. Nestatutinis. Gongas suduotas, vadinasi, yra priimtas. Viskas! Seimo statute tokios galimybės nėra numatytos. Gali dabar prašyti Prezidento vetuoti. Ką pasakė premjerė, iš tikrųjų tai yra esminė aplinkybė, kad vyksta teisminiai ginčai. Prezidentas gali vetuoti, o Seimas – grįžti. Viskas!
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, Statuto 261 straipsnis leidžia grįžti, kai tai yra nenumatyta procedūra, motyvuotu siūlymu. Aš, kaip pirmininkas, išdėstau motyvą, kad buvo siūlymas balsuoti, bet per triukšmą negirdėjome jo ir mes neapsvarstėme siūlymo, kurį turėjome apsvarstyti.
Mieli kolegos, grįžtame prie pasiūlymo svarstymo. Negaliu kitaip, nes yra reikalavimas balsuoti dėl pasiūlymo.
G. Paluckas – per šoninį mikrofoną. Prašau.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, nėra čia jokio motyvuoto prašymo, nes komitetas, jeigu būtumėte išklausę pranešėjo, būtų paaiškinęs, kad trečią kartą grįžtame su šiuo sprendimu, tris kartus Seimas balsavo, ateis laikas, balsuos ketvirtą kartą. Net premjerė negali pasakyti, ar teismas priims vienokį ar kitokį sprendimą būtent gruodžio mėnesį, todėl nėra jokio motyvo perbalsuoti dėl šio klausimo dar kartą, nes nieko nenutiko. Nieko.
PIRMININKAS. Mes nebalsuotume dar kartą – mes grįžtume prie procedūros, nes neapsvarstėme pasiūlymo. Buvo triukšmas salėje, niekas nesiūlė balsuoti. Aš bent negirdėjau. Taigi grįžtame… Gerbiama premjerė dar nori ar grįžtame svarstyti pasiūlymą?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Vis dėlto dėl tos replikos, kurią čia ponas Gintautas ką tik pasakė. Premjerė tikrai nežino, koks bus teismo sprendimas, tai yra normalu demokratinėje šalyje, nepaisant to, ką čia kartais tenka išgirsti anoje pusėje. Bet aš žinau, kad jeigu sprendimas bus teigiamas, tai sutarties terminas vis tiek yra 14 mėnesių, vadinasi, sausio 1 diena niekaip neišeina. Jeigu sprendimas bus neigiamas ir konkursą reikės skelbti iš naujo, na, jūs turbūt gana racionalus žmogus ir suprantate, kad tada juo labiau sausio 1 diena neišeina.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas A. Mazuronis per centrinį mikrofoną. Prašau.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas pirmininke. Aš ne apie teismų sprendimus ir ne apie turinį, bet apie procedūras, kad ateičiai suformuotume tinkamą precedentą. Ar mes tikrai teisingai elgiamės? Aš girdėjau jūsų diskusijoje dėl pasiūlymo bent triskart užduodamą klausimą, ar bendru sutarimu galime pritarti pasiūlymui su komiteto nuomone? Pritarėte. Tada balsavimas buvo skelbiamas dėl viso įstatymo projekto. Pabalsavome. Jūs pasakėte, kad įstatymas priimtas, sudavėte per gongą ir, kaip aš suprantu procedūras, galimybių grįžti, net ir esant motyvuotam prašymui ar dar kam nors, nėra. Tai gal Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė čia yra ar kas nors? Na, aš ne dėl turinio, bet tiesiog paskui bus kvestionuojamas pats mūsų priimto sprendimo teisėtumas. Aš įsivaizduoju, kad procedūra, kai suduodama per gongą, yra baigta ir grįžti kokiu nors būdu tiesiog pagal Statutą nebėra galimybių. Ką jūs cituojate – jūs cituojate Statuto straipsnius, pagal kuriuos galima grįžti nepriėmus dar ir nesudavus per gongą, nebaigus procedūros. Šiuo atveju procedūra baigta, kaip aš suprantu.
PIRMININKAS. Neparašyta, kad negalima grįžti sudavus per gongą. Gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė per šoninį mikrofoną. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, ar aš teisingai išgirdau, kad jūs rėmėtės 161 straipsniu?
PIRMININKAS. Taip.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Nes bent jau mano aktualioje redakcijoje…
PIRMININKAS. 261-u.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Sakėte, 161-u.
PIRMININKAS. Matote, vieni kitų labai negirdime, nes labai triukšmas salėje. Ir jūs manęs negirdite, ir aš kolegų negirdžiu, kai jie ką nors sako, tai ką dabar darysi.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Supratau. Tada nieko.
PIRMININKAS. Gerbiamas Remigijau Žemaitaiti, dar norite ką nors per šoninį mikrofoną? Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kam jūs darote dar kartą Seimo statuto pažeidimą? Yra trys Seimo procedūros: pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Pateikimo stadijos metu, kai, tarkime, pritaria, ateina Seimo narys, paprašo per šoninį mikrofoną dėl motyvų, jam leidžia balsuoti… Svarstymo stadijoje, taip. Priėmimo stadija yra visai kita stadija, ji aiškiai aprašyta Seimo statute: po Seimo priimto ir pabalsuoto įstatymo posėdžio pirmininkas muša gongą, kad įstatymas yra Seimo priimtas. Jokių prašymų daugiau negali būti. Etikos ir procedūrų komisija negali svarstyti. Pirmininke, neįsivelkite į tuos dalykus. Reikia susitarti su Prezidento kanceliarijos darbuotojais, kad tiesiog jie jį vetuotų. Grįšime į Seimą kitą ar dar kitą savaitę ir sutvarkysime. Tiesiog yra tokia procedūra, tai yra paskutinė stadija Seime – priėmimo. Kam jūs dar pažeidžiate tuos dalykus?
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, iš tiesų turi dar Seimas galimybių sustabdyti pasirašymą ir atlikti atitinkamas procedūras, tai sugrįžti galima. Bet 261 straipsnis yra skirtas ne aprašytoms procedūroms. Dabar Seimas turi procedūrą, tai jums niekas netrukdo paskui kreiptis į Seimo Pirmininkę, prašyti sulaikyti pasirašymą ir sugrįžti balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tikrai ne kartą buvo grįžta ir balsuota dar kartą, kai įvyksta techniniai dalykai. Neišgirstas buvo prašymas balsuoti. (Balsai salėje: „Niekada nebuvo!“) Gerbiami kolegos, yra salėje tie patys žmonės, kurie balsavo dėl viso projekto. Taip? Na tai balsuojame dėl pasiūlymo. Kolegos, grįžtame, balsuojame dėl pasiūlymo ir bus aišku. (Balsai salėje) Gerbiamas K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, visi sutinkame, prašysime, kad jisai būtų sustabdytas. Bet dabar matome, kad dėl to greičio mes tiesiog pamiršome tą pasiūlymą apsvarstyti, nes tikrai salėje buvo triukšmas. Mes tikrai turime daug svarbių darbų. Siūlyčiau tą pasiūlymą apsvarstyti, pabalsuoti. Tikrai tai 261 straipsnis numato.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, žiūrėkite, nematau kito būdo, kaip tik (leiskite pabaigti viską iki galo) kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Bet ne aš kreipsiuosi. Jeigu kas nors suabejosite mano veiksmų logika, tai tada jūs kreipkitės. Aš grįšiu prie pasiūlymo svarstymo, balsuosime dėl pasiūlymo, apsispręsime. Jeigu jums atrodo, kad negalima, tada jūs kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją ir svarstykite tą procedūrą. Nes jeigu dėl triukšmo nebuvo girdėti siūlymo balsuoti dėl pasiūlymo, tai čia ne prieš metus, o prieš kelias minutes tai įvyko… (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, padarykime taip – balsuojame. Yra procedūra balsuoti, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu. Jeigu Seimas nubalsuos, kad būtų laikomas nepriimtu, grįšime svarstyti.
A. Matulas dar nekalbėjo. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, opozicija, išties nekelkite ermiderio be reikalo. Žiūrėkite, aš, kaip ilgametis Etikos ir procedūrų komisijos narys, pamenu, kad buvo ne vieną kartą atvejis, kai parlamentas pats panaikino prieš tai savo balsavimą. Aš siūlau posėdžio pirmininkui pateikti siūlymą, ar sutinka paskutinį balsavimą laikyti negaliojančiu. Galima, jeigu pats parlamentas nubalsuos, kad paskutinis balsavimas būtų laikomas negaliojančiu, mes perbalsuojame, balsuojame už pataisas. Mes patys viską galime. Kodėl jūs siūlote tokį biurokratinį mechanizmą? Raukitės ir oponuokite ten, kur yra logika. Čia gi mes delsiame… Kam jūs rodote man šitą dalyką? Tai dar kartą sakau – mes patys galime pabalsuoti. Yra siūlymas, kad nereikia, yra siūlymas, kad perbalsuokime, ar tas paskutinis balsavimas yra galiojantis.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, man atrodo, jau visi išsisakė. Jeigu norite dar pakalbėti, gerai. Gerai, prašom. Dabar dar gerbiamas A. Mazuronis. Pirmas stovėjo.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Aš labai trumpai. Tikrai gerbiamam Antanui repliką. Turbūt buvo procedūrų, bet ne po gongo, kai procedūra baigta. Ir aš nekvestionuoju šito įstatymo projekto turinio. Man visiškai nėra skirtumo. Bet man esminis klausimas yra tas, kad šitokiu veiksmu mes suformuosime precedentą, kai ateityje ne tokiais formaliais klausimais, šitą įstatymo projektą aš traktuoju kaip formalų, čia nėra kažkokios politinės diskusijos, bet bus atvejų, kai bus politinė diskusija, kai bus priimtas sprendimas, kai bus suduotas gongas, paskelbta apie teisės akto priėmimą ir bus suformuotas precedentas, kaip net po gongo grįžti ir vėl pradėti svarstymą arba priėmimo procedūrą.
Ar jūs tikrai norite formuoti tokį precedentą, turėdami omenyje, aš prisimenu, nežinau, kokio jūsų apologeto pasakymą, kad 100 metų atėjome į valdžią, bet, žinote, kartais pasitaiko ir kitaip, ne visi 100 metų išbūna, o suformuoti precedentai galios gana ilgą laiko tarpą. Ar jūs tikrai to norite?
PIRMININKAS. Gerai, supratome. Gerbiamas D. Gaižauskas per šoninį mikrofoną. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mes jau, kolegos, elgiamės kaip tikrai kriminalinis Seimas. Apgaulės, manipuliavimai, sukčiavimai yra tie požymiai, iš kurių galima atpažinti kriminalinę organizaciją. Kriminalinė valdančioji koalicija pateisina savo vardą. Gerbiamas Pauliau, ištaisykite klaidą. Jeigu dar nepriimame sprendimo dabar išspręsti, ką daryti su ta problema, bent jau nemanipuliuokime įstatymu.
PIRMININKAS. Tuoj išspręsime. Gerbiamas S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiami kolegos, jeigu mes tokį precedentą formuojame, tai kadangi priimant biudžetą irgi buvo daug triukšmo, atėjo kitokie žmonės, aš turėsiu pasiūlymą pabalsuoti, kad mes laikytume biudžetą nepriimtu ir dar kartą balsuotume dėl biudžeto. Dabar, šiandien pat, kadangi čia atsirado daug abejojančių žmonių, galbūt daugiau, be A. Vinkaus, kažkas iš valdančiųjų norėtų paremti biudžetą… tai yra iš opozicijos. Jeigu darome tokį precedentą, dėl priimto įstatymo mes galime sakyti, kad jis yra nepriimtas, perbalsuoti, tai perbalsuokime dėl biudžeto. Prašau frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Kolegos, galime visus įstatymus, dėl kurių šią kadenciją balsavome, dar kartą perbalsuoti. Gerbiamas A. Kupčinskas. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų aš nematau čia nieko labai tragiško. Dabartinis įstatymas galioja dėl e. tollingo iki 2024 m. liepos 1 d. Jeigu net šitas balsavimas, pasirašius Prezidentui, įsigaliotų, galima grįžti pavasario sesijoje. Matysime, kaip iš tikrųjų tie teismai, ar dar laikinosios apsaugos priemonės pratęstos, ar ne, nes jau treji metai jos tęsiasi, laikinosios apsaugos priemonės, tai tada ir pamatysime. Nieko nematau tragiško iš tikrųjų dėl tų procedūrų.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar gerbiamas R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, reaguojant į S. Skvernelio pastabą, gerbiamasis posėdžio pirmininke Pauliau Saudargai, reaguojant į S. Skvernelio repliką, kaip žinote, jūsų valdančiosios daugumos Konservatorių frakcijos narys A. Navickas šiandieną gulėjo ligoninėje, buvo stacionarus gydymas. Kažkodėl jisai stebuklingu būdu buvo šiandien rytinio plenarinio posėdžio metu ir balsavo. Gal galite visam… plenarinių posėdžių salėje atsakyti: kokiu teisiniu pagrindu jis šiandien balsavo, gal jis turėjo biuletenį, gal jis turi nedarbingumą? Žmogus, vadinasi, pažeisdamas savo gydytojo paskirtą nedarbingumą, dalyvavo plenariniame posėdyje. Todėl laikytina, kad biudžetas yra priimtas neteisėtai, nes Seimo narys A. Navickas, pažeisdamas taisykles, dalyvavo būtent šiandien posėdyje. Jeigu jūs norite iki tokio absurdo nueiti, jūs jau nueisite. Dar kartą: Seimo statutas jums neleidžia nei priimtą, nei galiojantį, nei nieko… Jūs priėmėte, procedūra baigta, procedūra – gongas sumuštas, įstatymas yra priimtas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, išgirdome, pasikeitėme nuomonėmis. Šiaip jau… Taip, gerbiama premjerė dar per šoninį mikrofoną. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kiek aš žinau, jūs nesate A. Navicką gydantis gydytojas. Ir šiaip būtų gėdinga tokius dalykus viešai svarstyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tylos, kolegos!
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Bet aš siūlyčiau negaišti laiko, nes čia šiai diskusijai jau yra per daug laiko skirta, kadangi mes čia įsivelsime tiktai į dar didesnes diskusijas ir per jas išgirsime Dievas žino ko. Tai aš iš karto Seimui sakau, kad tai, ką Seimas priėmė, yra neįgyvendinama, ir tai reiškia, kad Vyriausybė turės teikti pasiūlymus, jeigu Prezidentas tokį įstatymą pasirašys.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi Vyriausybė teiks pasiūlymus. Tai klausimą baigiame, negrįžtame perbalsuoti, kaip supratau, jeigu reikės, bus pataisymų. Nematau pagrindo toliau diskutuoti, įstatymas priimtas. Jeigu norės, teiks pasiūlymus ir bus taisomas. Kolegos, tai dabar replikas galėsite pasakyti. O posėdžiui toliau pirmininkaus gerbiamas A. Mazuronis. Jisai galės suteikti jums žodį arba nesuteikti.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui. Tai R. Žemaitaitis per šoninį mikrofoną.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama premjere, tai nėra mano kažkokia informacija, tai yra oficiali informacija, kurią pats Seimo narys pranešė: aš gydymo įstaigoje guliu. Tai aš nelabai suprantu, ar šiandieną viešosios informacijos platinimas yra kažkas blogo, gal dar vieną baudžiamąją bylą organizuokite? Jeigu jis neguli arba jam nepaskirtas stacionarus gydymas, tokiu atveju tegu ir pasako. Mes skaitome tai, kas yra spaudoje. Aš tikrai nežinau, ar jisai turi nedarbingumo pažymėjimą, ar dar kažką, tą išsiaiškins ligonių kasos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ministrė Pirmininkė per šoninį mikrofoną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš dėl vedimo tvarkos. Aš šio pono pavardės neminėjau, tai nežinau, kodėl jūs suteikiate jam žodį replikuoti?
PIRMININKAS. Gal dėl to, kad ką tik atsisėdau pirmininkauti ir nebuvau užfiksavęs to, tai atsiprašau, pasitaisysiu. Gerai.
15.38 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3421 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3136(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-3136(2). Dėl kurio? Dėl 2-5.1? Tai 2-5.2 klausimas. Taip, šį bloką. Prašau. Labai dėkui. Yra gautas Seimo narių A. Kupčinsko ir M. Skritulsko pasiūlymas. Kuris pristatys pasiūlymą? A. Kupčinskas.
J. PINSKUS (MSNG). Andriau, pristatykite pasiūlymą. Čia dėl įstatymo įsigaliojimo, Andriau, K. Adomaičio pasiūlymas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Kolegos, iš tiesų apie e. tollingą mes turbūt diskutuojame jau šeštus metus. Aš prisimenu, dar praėjusią kadenciją diskutavome, ir 2018 metais. 2019 metais pagaliau priimta. Priimta data pirminė buvo, kad bus įgyvendinama per 24 mėnesius, tai yra kad 2023 m. sausio 1 d. bus, paskui šių metų pavasario sesijoje data jau buvo pratęsta iki 2024 m. liepos 1 d. Tada ministerija atėjo pratęsti dar metams. Mes matome, kad iš tikrųjų pirkimo procedūros yra tiek suveltos, kad jau teismas dvejus metus taiko laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės bet kaip teismo tikrai nėra taikomos. Pati Kelių direkcija atlieka vidinį vertinimą, audito procedūras, ar tikrai nebuvo jos pažeistos. Dėl to mūsų noras yra tą procesą toliau prižiūrėti ir atlikti parlamentinę kontrolę. Vis dėlto Susisiekimo ministerija, mums atrodo, numato per tolimą įgyvendinimo terminą. Siūloma 2025 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Reikia 29 Seimo narių, kurie remtų šitą pasiūlymą. Ar yra tiek Seimo narių? Nėra. Balsuojame. Kas pritariate, palaikote šitą pasiūlymą, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
J. PINSKUS (MSNG). Čia kitas. Čia dėl įsigaliojimo.
PIRMININKAS. 47 Seimo nariai parėmė pasiūlymą. Gerbiamas Jonai, pristatykite komiteto nuomonę dėl jo.
J. PINSKUS (MSNG). Komitetas svarstė šį pasiūlymą ir pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 3, susilaikė 1. O A. Bagdonui – prieš tai mes buvome įpareigoti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
PIRMININKAS. Nediskutuokite iš vietos. Už įstatymo projektą pasisako G. Paluckas. Atsiprašau, už pataisą.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, nepaisant to, kad mes čia labai įsiaudrinome ir aistros įdėjome į šį klausimą, kuris tikrai nėra vertas tiek mūsų pasirodymų, bet esminė nuostata, kurią komitetas balsuodamas įtvirtino, tai yra tankesnė parlamentinė kontrolė to, ko nesugebėjo užtikrinti viena iš Vyriausybės ministerijų.
Kitaip tariant, komitetas mato, jog politinis, vadybinis darbas šiuo klausimu nebuvo atliktas iki galo. Todėl terminas nustatytas yra metams, kad grįžtume ir jį dar kartą tektų pakeisti, nes mes tikrai jau nesame įsitikinę, paprasčiau tariant, jau netikime, kad šis projektas gali būti įgyvendintas per numatytus 14 mėnesių. Čia yra pagrindinis motyvas, kodėl komitetas balsavo, nors paprastai mes sprendimus priimame bendru sutarimu. Todėl, kolegos, prašau palaikyti šį pasiūlymą, nes jis išsprendžia viską, ką turi išspręsti, tai yra ir biudžetinius klausimus. Atidėsime įsigaliojimą ir bus galima toliau rinkti kelių rinkliavas, vinjetes, kitus dalykus, bet lygiai taip pat užtikriname parlamentinę kontrolę, kad ateitų pratęsti termino, jeigu toks poreikis būtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš A. Kupčinsko pataisą pasisako jo frakcijos kolegė Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke, jūs labai šmaikštus. Tikrai Vyriausybė turės ateiti pratęsti termino dėl tos priežasties, kurią aš jau minėjau. Niekam nėra smagi situacija dėl to, kad projektas užsitęsė, bet jis užsitęsė ne dėl to, kad Vyriausybė kažko nedaro, o dėl to, kad mes turime ilgą teisminį procesą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios smarkiai apriboja Vyriausybės manevro galimybes. Turėdami galutinį sprendimą gruodžio pabaigoje, kurio mes nežinome, mes jau dabar galime pasakyti, kad tikrai neužteks to laiko iki sausio 1 dienos, nes, jei sutartis liks, galės būti pasirašyta, joje numatytas terminas yra trumpesnis negu sausio 1 diena ir tikrai jis nebus įgyvendintas. Tai sakau tiesiai ir šviesiai. Jeigu Vyriausybei reikės ieškoti naujo sprendimo, tai yra arba kitaip organizuoti e. tollingo sistemą, ko aš neatmetu, arba skelbti naują konkursą, tuomet vėlgi atitinkamai laikas bus skaičiuojamas kitaip. Dėl tos priežasties Seimas žinomai priima sprendimą, kuris negalės būti įgyvendintas, nes įsigaliojimo terminas ne kitų metų sausio 1 diena, o 2025 m. sausio 1 d. Tai yra laiko Vyriausybei ateiti su termino nukėlimu ir Vyriausybė turės ateiti, nes kitos išeities tiesiog nebus.
Man labai keistai nuskambėjo kolegos pastabos dėl parlamentinės kontrolės. Dėl Dievo meilės, niekas jums netrukdo daryti posėdį dėl e. tollingo, nors kas antrą savaitę kviesti Susisiekimo ministeriją ir Automobilių kelių direkciją ir reikalauti iš jų visko, ko tiktai norite, išskyrus tai, ko jie negali įgyvendinti, tai yra jie negali pradėti projekto, kol yra nesibaigęs teisminis procesas. Siūlyčiau nepalaikyti šio pasiūlymo ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasiūlymų. Balsuojame dėl A. Kupčinsko ir M. Skritulsko pasiūlymo. Kas jam pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 52, prieš – 38, susilaikė 26. Pataisai nėra pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto pasisakymai dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių.
Kadangi dar esame balsavimo stadijoje, balsuojame. Kas pritariate darbotvarkės 2-5.2 klausimui – įstatymo projektui Nr. XIVP-3136(2), balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118 Seimo narių: už – 86, prieš – 3, susilaikė 29. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš, kolegos, norėčiau perskaityti gautą A. Navicko informaciją: „Noriu informuoti, kad neguliu jokioje ligoninėje, man nėra paskirtas joks stacionarus gydymas. Atsiprašau, kad negaliu dalyvauti vakariniame posėdyje, nes tikrai dar nesijaučiu toks stiprus, kad tiek įtampos pakelčiau. Ketvirtadienį jau dalyvausiu visu pajėgumu.“ Tačiau noriu lygiai taip pat pasakyti, kad niekas nedraudžia ateiti Seimo nariui su ramentais ir iš ligoninės, kai kurie ateina net ir be pusės smegenų.
PIRMININKAS. Viskas, Kęstuti, ačiū. Baigiame temą. Klausykite, kolegos, dar labai daug klausimų darbotvarkėje turime.
15.48 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3187(2), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2012 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3188(2), Švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3189(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3190(2), Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1731 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3191(2), Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovų ir darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3192(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-10.1 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlyginimo už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3187(2). Į tribūną kviečiame komiteto nuomonę pristatyti E. Pupinį. Tuoj, tuoj, tuoj, minutėlę! (Šurmulys salėje)
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė įstatymo projektą, atsižvelgė į Teisės departamento išvadas, taip pat priėmė sprendimą pritarti įstatymo projektui ir teikti tam tikras išvadas pagrindiniam komitetui. Taip pat pasiūlė savo naują redakciją 24 straipsnio, jį, mačiau, pagrindinis komitetas apsvarstė ir pritarė.
PIRMININKAS. Gerai. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame D. Griškevičių pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Kolegos, kadangi iš balsavimo lango išlipame, bet yra dar pataisų, dėl kurių reikia apsispręsti, ar galime pratęsti balsavimo langą dar 20 minučių? (Balsai salėje) Nebalsuojame, laukiame specialiai ir tada pereisime prie pataisų svarstymo? Tai iki vidurnakčio atidedame posėdį. Galime pratęsti? Galime dabar. Gerai, labai ačiū. Bendru sutarimu pritarta.
L. Kukuraitis per šoninį mikrofoną. Prašau, Linai.
L. KUKURAITIS (DFVL). Taip, dėkoju. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kadangi yra pateiktų pasiūlymų, kurie svarstymo stadijoje komitete dar nesvarstyti, mes prašome šitą perkelti į ketvirtadienio darbotvarkę, skelbti pertrauką iki kito posėdžio. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Dėl šito projekto prašote pertraukos?
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėl viso paketo.
PIRMININKAS. Dėl viso paketo iki kito posėdžio. Pasiūlymas statutinis. Apsispręsime balsuodami. Kas pritariate pertraukai dėl viso darbotvarkės 2-10 klausimo įstatymų projektų bloko iki kito posėdžio, tie balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 45, prieš – 34, susilaikė 21. Dėl darbotvarkės 2-10 klausimo projektų bloko pertrauka iki kito posėdžio.
Dabar turėtume pasitarti. Kadangi turime atvykusius kandidatus į teisėjus, gal galime paklausyti jų prisistatymų ir šiuos įstatymų projektus? Tada pereisime prie darbotvarkės 2-18 klausimo – Biudžeto sandaros įstatymo projekto ir viso bloko. (Balsai salėje) Tai jūs man pasakykite, kiek prisistatinės teisėjai ir juos pristatantys subjektai, aš jums pasakysiu, kada darome balsavimo langą. Prašom, A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, dėl teisėjų mes nebalsuojame, tai nėra…
PIRMININKAS. Bet išklausyti juos turime.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Turime išklausyti, bet nėra prasmės laikyti atidarytą balsavimo langą. Tai jeigu mes dabar, kaip tik lygiai baigiasi, pabaigiame balsavimo langą ir balsuokime per kitą balsavimo langą. O teisėjų klausysime, be abejo, tiek čia, tiek frakcijose.
PIRMININKAS. Balsavimo langas, tvarka, jis ir taip buvo pasibaigęs. Jeigu šito įstatymo projektą būtume svarstę, dėl kurio paėmėme pertrauką, tada būtų reikėję.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Jūs dabar patikslinkite savo…
PIRMININKAS. Patikslinu, uždarome balsavimo langą.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Klausome.
PIRMININKAS. Išklausome teisėjus ir tada pereisime prie kito darbotvarkės 2-18 klausimo, prie viso bloko – Biudžeto sandaros įstatymo ir lydimųjų įstatymų projektų. Ar galime pritarti tokiai darbo eigai? (Balsai salėje) Galime pritarti. Labai dėkui. Balsavimas kada? Pasakysiu, kai eis į pabaigą teisėjų… Kada yra dabar numatyta?
15.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Danutės Jočienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-3338 (pateikimas)
Gerai, einame prie kito darbotvarkės 2-12 klausimo – Seimo nutarimo projekto Nr. XIVP-3338. (Balsas salėje) Pažiūrėkite į darbotvarkę, kada numatytas, tada. Jeigu kažkas keisis, jus informuosime. Seimo nutarimo „Dėl Danutės Jočienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-3338. Pranešėjas – A. Kabišaitis, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas. Prašau.
A. KABIŠAITIS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 73 straipsniu, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos nutarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui skirti D. Jočienę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja. Kadangi D. Jočienė Seimo ne kartą buvo paskirta į įvairias pareigas ir prieš skiriant buvo plačiai pristatyta, nekartosiu jos biografijos faktų, tik trumpai sustosiu prie tam tikrų, svarbiausių iš jų.
D. Jočienė yra viena garsiausių ir labiausiai gerbiamų Lietuvos teisininkių, turinti ne tik labai įvairios teisinio praktinio darbo patirties su nacionaline teise, bet ir teisėjo darbo patirties tarptautinėse teismo institucijose. Po doktorantūros studijų (1995–1999 metai) pretendentė apgynė daktaro disertaciją tema „Europos žmogaus teisių konvencijos taikymas užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos teisėje“. Tiek doktorantūros studijų metu, tiek ir po jų ji stažavosi, rinko informaciją savo mokslinei veiklai ir kaupė teisinių žinių bagažą Vokietijos, Suomijos, Šveicarijos, Olandijos, Prancūzijos, Austrijos ir Ispanijos mokslo tyrimų institutuose. 2004–2013 metais D. Jočienė išrinkta Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja nuo Lietuvos Respublikos. Šiame teisme ji buvo Sprendimų publikavimo komiteto narė, Trijų teisėjų komiteto prezidentė, Teismo Antrojo skyriaus viceprezidentė ir prezidentė. Nuo 2014 metų iki 2023 metų Seimo ji buvo paskirta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja, o nuo 2021 iki 2023 metų – ir šio teismo pirmininke. Nuo 2023 metų rugpjūčio mėnesio paskirta Nuolatinio tarptautinio arbitražo nare. D. Jočienė yra dirbusi ir kitą teisinį praktinį darbą, kaip antai Teisės institute prie Teisingumo ministerijos, Kultūros paveldo inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos Seimo, Europos teisės departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstove Europos Žmogaus Teisių Teisme ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete.
Nuo 1994 metų D. Jočienė dirba ne tik mokslinį, bet ir pedagoginį darbą. Yra buvusi Vilniaus universiteto Teisės fakulteto asistentė, o vėliau ir docentė, nuo 2014 metų iki šiol Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos instituto docentė, partnerystės profesorė ir profesorė.
Pretendentė yra daugelio mokslo, mokymo ir metodikos darbų ir straipsnių autorė. Ji skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose ir kituose tarptautiniuose renginiuose tiek kaip teisėja, tiek kaip mokslininkė. D. Jočienė turi ne tik aukštą teisinę kompetenciją, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui būtinų asmeninių savybių, tokių kaip atsakingumas, sąžiningumas, darbštumas, organizuotumas, kruopštumas ir kitų.
Respublikos Prezidentas ragina Seimą balsuoti už D. Jočienės kandidatūrą ir ją paskirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Į tribūną kviečiame pačią kandidatę. Prašau. Kaip sakoma užsienio kalba, grindys yra jūsų.
D. JOČIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū už suteiktą galimybę prisistatyti Lietuvos Respublikos Seime šiuo atveju kaip kandidatei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Taip pat dėkoju Respublikos Prezidento vyriausiajam patarėjui ponui A. Kabišaičiui už mano darbinės ir profesinės patirties gana išsamų pristatymą. Todėl aš pabandysiu prisistatyti trumpai, palikdama laiko jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, klausimams.
Kaip jau buvo pasakyta, iš tikrųjų šioje tribūnoje stoviu ne pirmą kartą. Lietuvos Respublikos Seimo 2014 metais buvau paskirta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja, o 2021 metų birželio mėnesį (tikrai buvo įtemptų diskusijų tiek frakcijose, tiek komitetuose) buvau paskirta Konstitucinio Teismo pirmininke.
Pagal Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai. Konstitucijoje yra nustatyta bendrosios kompetencijos teismų sistema, įtvirtinti bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos pagrindai. Lietuvoje įstatymais yra įtvirtinta trijų pakopų bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema, kurioje Aukščiausiasis Teismas tapo išimtinai kasacine instancija. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto ar bet kurias teisės klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų byloje įvykdyti neteisingumo.
Oficialiojoje Konstitucinio Teismo doktrinoje taip pat pabrėžta, kad kasacinės instancijos teismas pagal Konstituciją išimtinai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl jame vykstantis procesas dėl asmens galimai pažeistų teisių ir laisvių gynimo yra išskirtinis teismo procesas, kurį lemia šio teismo specifinė paskirtis ir konstitucinė prigimtis, be kita ko, viešasis interesas užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei vienodos, nuoseklios, neprieštaringos teismų praktikos formavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis bendrosios kompetencijos teismų praktiką, taip pat yra pripažinęs, kad kasacija yra išimtinė, ekstraordinari teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, o pagrindinė kasacijos funkcija – užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje.
Tikiuosi, kad turėdama devynerių metų teisėjos darbo patirtį Europos Žmogaus Teisių Teisme, kuriame teko dirbti su įvairiomis tiek civilinėmis, tiek administracinėmis, tiek ir ypač baudžiamosiomis bylomis ir taikyti Europos žmogaus teisių konvencijos standartus įvairių valstybių, pavyzdžiui, Belgijos, Turkijos, Latvijos, Italijos ir kitų atžvilgiu… Taip pat teko dalyvauti 17 teisėjų Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos darbe, kur buvo svarstomos visai Europai itin svarbios bylos arba sprendžiami itin sudėtingi konvencijos bei jos papildomų protokolų aiškinimo ir taikymo klausimai.
Taip pat, turėdama devynerių metų teisėjos darbo patirtį Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, tikiuosi, kad savo patirtimi galėsiu prisidėti prie Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kaip kasacinės instancijos teismui, pagal Konstituciją keliamos konstitucinės misijos, ginant žmogaus teises, užtikrinti šiam teismui, kaip kasacinės instancijos teismui, tenkantį viešąjį interesą, tai yra užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei vienodos, nuoseklios, neprieštaringos bendrosios kompetencijos teismų praktikos formavimą.
Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, prašau dar kartą palaikyti mano kandidatūrą šiuo atveju į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Dabar esu pasiruošusi atsakyti į jūsų klausimus, jeigu tokių turėsite. Labai ačiū už jūsų dėmesį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kandidate. Klausimų Seimo nariai tikrai turės, ir nemažai. Pirmasis klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama teisėja, prisistatydama jau pademonstravote, kad esate kompetentinga, mūsų žinoma teisininkė. Žinome apie jus kaip apie užsispyrusio charakterio žemaitę, tvirto charakterio ir turinčią tą didžiulę tarptautinę patirtį. Kokius dalykus jūs norėsite perkelti dabar matydama mūsų teismų darbą? Kokius geruosius pavyzdžius stengsitės pritaikyti būdama, dirbdama šioje pozicijoje?
Antras dalykas. Jūs esate žinoma žmogaus teisių specialistė. Kaip vertinate stiprėjančias tendencijas, kad pritrūkus kompetencijų, kaip, pavyzdžiui, mūsų Lietuvos Respublikos Seime, kaip kokio nors gelbėjimosi šiaudo griebiamasi žmogaus teisių argumentų? Tarkime, kai svarstome moteriškų pavardžių sudarymą, tiesiog remiamasi – aš noriu, man reikia, o jokios kompetencijos, jokių specialistų nuomonės niekam nėra įdomios?
PIRMININKAS. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kaip jūs tai vertinate?
D. JOČIENĖ. Labai ačiū už jūsų klausimus, ypač už tą pasakymą, kad aš esu žemaitė. Iš tikrųjų esu žemaitė ir labai tuo didžiuojuosi, nes turbūt žemaičiai yra labai tvirti žmonės, pripratę prie gyvenimo audrų.
Dėl jūsų pirmojo klausimo. Turbūt tai aš ir pasakiau savo prisistatyme, kad, atėjus į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kaip kasacinės instancijos teismą, kuriame yra itin svarbūs teisės aiškinimo ir tos vienodos praktikos formavimo klausimai, aišku, aš bandyčiau prisidėti būtent savo turima patirtimi. Tai yra tuo, ko aš išmokau Europos Žmogaus Teisių Teisme, nes tie standartai iš esmės yra vienodi visoms Europos valstybėms.
Iš karto pereinu prie jūsų antrojo klausimo, kuris liečia žmogaus teises. Vėlgi aš norėčiau tik atkreipti dėmesį, kad Lietuvos teismai patys sau darbo neišsikelia. Iš tikrųjų teismai nagrinėja tas bylas, kurios jiems yra pateiktos, ir, aišku, tik tose bylose, kurios yra pateiktos teismams, teismai gali nagrinėti ir tuos tam tikrus žmogaus teisių klausimus ir aspektus.
Dėl specialistų. Turbūt kiekvienas teismas dirbdamas turi galimybę tam tikroje byloje kviestis ir specialistus, užsakyti ir ekspertizes. Turbūt tai ne tik yra galima, bet tai yra ir būtina. Jau aš vėl dabar krypstu pagal Konstituciją, nes, sakykime, pagal Konstituciją kiekvienam teismui, nesvarbu, kad ir kokios instancijos jis būtų, yra keliamas pagrindinis uždavinys priimti pagrįstą ir teisingą sprendimą byloje, o tam teismai gali tikrai naudoti įvairias priemones, kurios yra numatytos procesiniuose dokumentuose.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kandidate.
Kitas klausiantysis – R. Šarknickas. Tik primenu, kad klausti – 1 minutė, atsakyti – 2 minutės.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Labas vakaras. Turbūt ir jūs žinote apie vaizdo įrašą, kuris nuskambėjo per visą šalį dėl vaiko paėmimo, tai buvo kitoks paėmimas. Yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir jame yra toks dalykas kaip kraštutinis paėmimo atvejis. Tas vakar įvykęs atvejis nebuvo labai panašus į tokį kraštutinį. Ar iš teisės aktų būtų galima pažvelgti, gal yra kokių nors kitokių priemonių, kad tas vaikas būtų paimamas civilizuotai? Ačiū.
D. JOČIENĖ. Labai ačiū. Čia turbūt iš tikrųjų, kaip ir jūs pats pasakėte, šitas atvejis labai nuskambėjo Lietuvoje, man irgi teko vakar vakare kelis kartus žiūrėti. Kiek aš žinau, vaiko teisių kontrolierė yra pradėjusi tyrimą dėl šito konkretaus atvejo ir turbūt jinai įvertins visas galimas aplinkybes.
Reikėtų tik turbūt prisiminti, jeigu kalbame apie vaiko teises, kad Lietuvoje tiesiogiai galioja ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija. Tai yra iš tikrųjų labai fundamentalus dokumentas, kuriame yra išdėstytos būtent tos vaiko teisės. Sakykime, tiek Vaiko teisių konvencija, tiek mūsų, sakykime, Lietuvos Respublikos Konstitucija ar Konstitucinio Teismo doktrina remiasi pagrindiniu principu, tai yra geriausių vaiko interesų užtikrinimo principu. Šitoje tikrai labai sudėtingoje situacijoje, aš manau, visų pirma vaiko teisių apsaugos kontrolierė ir turės atsakyti į klausimą, ar iš tikrųjų šitoje situacijoje tie vaiko geriausi interesai turėjo pirmenybę, ar vis dėlto, jeigu bus taip konstatuota, nulėmė kokie nors kiti interesai. Bet šiaip bet koks sprendimas, kuris liečia vaikus, turėtų vadovautis bet kurioje situacijoje geriausių vaiko interesų apsaugos principu. Šitas principas, beje, yra išvystytas aiškiai ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiama kandidate, dirbdama Europos Žmogaus Teisių Teisme ne kartą susidūrėte su lietuviais, kurie pateikia ieškinį prieš Lietuvą, ir turbūt žinote, kiek jų iš viso yra buvę ir kiek yra laimėję tas bylas. Ką jūs patartumėte tiems žmonėms, kurie Lietuvoje nusivilia teisine sistema? Kokiais atvejais jiems verta kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kai yra tikimybė ten, sakysime, rasti tą tiesą, kurios čia, Lietuvoje, neranda? Apie tai pabandykime pafilosofuoti. Ačiū.
D. JOČIENĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Iš tikrųjų jūsų klausimas yra labai puikus, bet jis yra labai labai platus, čia turbūt reikėtų atskiros paskaitos apie tai, ką gina Europos žmogaus teisių konvencija. Iš tikrųjų mano darbo laiku turbūt mes taip sakydavome, kad tik kokie 6–8 % bylų yra priimtinos – visos kitos yra atmestinos. Kodėl tos bylos būdavo labai dažnai nepriimtinos? Tiesiog dėl to, kad dažnai žmonės skųsdavosi dėl tų teisių, kurių apskritai negarantuoja konvencija. Kai kuriose bylose buvo ginčijami teismų sprendimai – tokios bylos yra automatiškai atmetamos Europos Žmogaus Teisių Teisme, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas nėra laikomas kasacine instancija dėl Lietuvos teismų sprendimų, ten reikia kelti, sakykime, pačios konvencijos pažeidimo klausimus. Tai yra labai svarbu. Jeigu, sakau, procentaliai žiūrėtume, tikrai pažeidimų buvo nustatoma turbūt dėl ne daugiau kaip 5 % net tų priimtinų bylų, nes dauguma bylų, ko nematydavo realiai net ir Vyriausybės atstovai šitame teisme, būdavo atmetamos kaip nepriimtinos pirmojoje stadijoje. Bet čia, sakau, klausimas tikrai yra be galo platus. Tiesiog pirmiausia turbūt bet kuriam žmogui, kuris kreipiasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, reikėtų pasiskaityti konvenciją ir pažiūrėti, kokios teisės ten yra ginamos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Man nuo 1993 metų būnant Europos Taryboje, būnant senbuviu ir vėliau Lietuvos delegacijos vadovu, jūs buvote žvaigždė, jūs buvote tikra tarptautinės teisės specialistė – būdama Europos Žmogaus Teisių Teisme daug metų turėjote savo tarptautinės padėties įvertinimą. Kuri iš tų bylų, turint galvoje jūsų nepaprastą įdirbį tarptautinės teisės erdvėje, pasirodė jums pati sudėtingiausia? Kuri iš tų bylų, kurią jums teko spręsti arba kurios šalimais buvo sprendžiamos pagal kitas to paties Teismo sudėliotas konfigūracijas, jums pasirodė pati sunkiausia? Žinoma, aš nenoriu minėti tos vienos bylos, kuri buvo dėl pokario partizanų. Bet kokia jums buvo pati pati sudėtingiausia?
Dar sykį sveikinu jus, kad jūs apeliuojate, ir mes galėsime pasinaudoti jūsų fantastišku patyrimu. Ačiū.
D. JOČIENĖ. Labai ačiū už gerus žodžius, tikrai malonu prisiminti Europos Žmogaus Teisių Teismo laikus ir mūsų ne vieną diskusiją šitame teisme ir Europos Taryboje įvairiausiais klausimais.
Dėl bylų. Aš norėčiau išskirti tris bylas, kurios man… Tikrai, eidama į Lietuvos Respublikos Seimą, vis tiek galvojau, ką pasakyčiau, jeigu manęs paklaustų apie bylas. Norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų man, kaip teisėjai ir kaip žmogui, buvo labai skaudžios turbūt trys bylos.
Pirma byla buvo Gäfgen prieš Vokietiją byla, labai liūdna byla, kai buvo nužudytas vienuolikmetis berniukas ir prieš nusikaltėlį buvo panaudota psichologinė prievarta tam, kad policija galėtų rasti berniuką, nes buvo tikimasi, kad jis vis dar yra gyvas. Žmogus, nužudęs berniuką, parodė jo buvimo vietą, bet vaikas jau buvo miręs.
Šioje byloje yra toks… Baudžiamosios teisės specialistai labai puikiai žino šią teoriją, tai yra užkrėsto medžio vaisiai. Tai yra ar užkrėsto medžio vaisius gali būti naudojamas byloje, tai yra ar šitas rastas vaiko kūnas, kuris buvo rastas panaudojus psichologinę prievartą, tai Europos Žmogaus Teisių Teismo ir bet kurio kito teismo praktikoje yra laikoma kankinimu ir žiauriu elgesiu, gali būti naudojamas kaip įrodymas bylose ir koks yra teismo vaidmuo būtent šitoje situacijoje. Man šita byla buvo labai labai skaudi kaip mamai, apskritai kaip piliečiui. Tai buvo viena byla.
Kita byla, kuri šiandien vėl gyva, kaip tik aš gavau klausimą apie vaiko teisių, interesų apsaugą. Taigi kita man irgi labai skaudi byla buvo Neulinger ir Shuruk prieš Šveicariją byla. Byla dėl vaiko pagrobimo. Jį įvykdė mama, kuri buvo Šveicarijos pilietė ir atsivežė vaiką iš Izraelio. Ir kilo klausimas. Tėvas, Izraelio pilietis, pradėjo vaiko grąžinimo procedūrą į Izraelį. Šveicarijos teismai priėmė sprendimą grąžinti vaiką į Izraelį tėvui. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šioje byloje net patys Izraelio teismai tėvo atžvilgiu taikė labai griežtas bendravimo su vaiku priemones, nes tėvas buvo religinis fanatikas ir šeštadieniais neleisdavo vaikui taikyti jokių medicinos procedūrų. O vaikas turėjo sveikatos problemų – jam buvo inkstų nepakankamumas, todėl kartais šeštadieniais reikėdavo tiesiog jį vežti į ligoninę ir atlikti tam tikras procedūras.
Šitoje situacijoje vis dėlto po labai ilgų debatų Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą, kad šveicarė, jeigu jinai grąžintų vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, pažeistų Europos žmogaus teisių konvenciją. Bet būtent čia ir buvo klausimas, geriausių vaiko interesų apsaugos principas, ar iš tikrųjų būtų geriau grąžinti vaiką, kas yra visiškai teisėta ir pagrįsta pagal kitą – Hagos konvenciją, ar vis dėlto, vadovaujantis vaiko geriausių interesų ir integravimosi į Šveicarijos sistemą tam tikru laipsniu, ne geriau būtų vaiką palikti būtent Šveicarijoje.
Tai čia irgi buvo tikrai labai labai svarbi byla, mano supratimu. Bet, deja, vėliau Teismas priėmė kitą bylą – X prieš Latviją – ir ten sušvelnino šitoje mano minėtoje Neulinger ir Shuruk prieš Šveicariją byloje suformuotą standartą dėl teismų pareigos.
Trečia byla tai yra Evans prieš Jungtinę Karalystę byla. Joje man pačiai neteko dalyvauti, bet joje visas Teismas buvo pasiskirstęs į dvi stovyklas. Tai buvo galimybė mamai panaudoti užšaldytą embrioną jai apvaisinti po sunkios vėžio ligos ir jos gydymo, o tėvas, kurio sperma buvo panaudota tam embrionui užšaldyti, pradėjo prieštarauti, kad šitas užšaldytas embrionas būtų panaudotas. Europos Žmogaus Teisių Teismas vis dėlto nutarė ir pirmenybę šiuo atveju atidavė ne mamos galimybei susilaukti vienintelio biologinio palikuonio, bet tėvo teisei ir tėvo teisės į šeimos ir privatų gyvenimą apsaugai.
Šita byla man asmeniškai buvo irgi labai labai skaudi ir, sakau, pats Teismas iš tikrųjų buvo pasidalinęs į dvi stovyklas. Aišku, tos bylos labai aiškiai rodo, ką daro Europos Žmogaus Teisių Teismas kiekvienu atveju, kad iš tikrųjų yra būtinas labai tinkamas tas balansavimas, tinkama pusiausvyra tarp įvairių tų vertybių, kurios yra, kurios susipina tam tikroje byloje.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas. Aš tik primenu, gerbiama kandidate, atsakyti – 2 minutės, ne 7, bet 2.
D. JOČIENĖ. Labai atsiprašau. Jūs stabdykite mane.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū. Laba diena, gerbiama kandidate. Iš tiesų esate viena, ko gero, tituluočiausių Lietuvos teisininkų. Tikrai malonu jus matyti šioje tribūnoje. Kaip turinčią didelę patirtį ir nacionaliniuose teismuose, ir tarptautiniuose noriu jūsų paklausti vis dėlto apie Lietuvos teismų praktiką korupcijos bylose. Kokia yra jūsų nuomonė? Mes vis dėlto per tuos 30 metų, nepaisant gana aukštos korupcijos rizikos, turime tik du nuosprendžius iš esmės, vienas procesas dar nesibaigė iki galo, kai ir politinėje korupcijoje dalyvaujantys asmenys yra nuteisiami adekvačiomis bausmėmis. Visuomenė dažniausiai nusivilia, kad yra labai švelnios bausmės. Norisi paklausti, nors, pavyzdžiui, pripažįstama visuotinai, kad korupcinės veikos politikoje yra grėsmė nacionaliniam saugumui…
PIRMININKAS. Laikas.
V. BAKAS (DFVL). …demokratijai, noriu paklausti: kaip vertinate apskritai Lietuvos teismų praktiką ir kokiu keliu žengia Vakarų šalių teismai, skirdami bausmes, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas?
D. JOČIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Vėlgi klausimas turbūt yra ir turintis tam tikrą jau konkrečios situacijos atspalvį, aš apie tai tikrai nenorėčiau kalbėti. Dėl pačios baudžiamosios politikos formavimo, tai turbūt reikėtų labai aiškiai pabrėžti, kad vis dėlto baudžiamąją politiką net pagal Konstituciją, pagal oficialiąją doktriną formuoja pats įstatymų leidžiamasis organas, tai yra jūs, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tikrųjų teismai tik taiko tas bausmes, kurios yra numatytos kodeksuose.
Kokia yra užsienio valstybių patirtis ir kokia yra mano asmeninė nuomonė šiuo klausimu? Taip, aš tikrai visiškai pritariu jums, kad tai yra tikrai labai svarbi problema valstybėje, tačiau, kita vertus, sakykime, valstybėse einama ta linkme, kad už korupcinius nusikaltimus nebūtų skiriamos tos didžiulės laisvės atėmimo bausmės, o iš tikrųjų būtų taikomi, sakykime, tam tikri finansiniai apribojimai, tai yra atlyginimas žalos, tai yra didžiulės baudos ir, aišku, naikinimas galimybės dirbti tam tikroje valstybės institucijos struktūroje ir taip toliau, ir taip toliau kaip tam tikro lojalumo valstybei, sakykime, simbolis ar pagrindas.
Kiek man teko studijuoti mūsų, sakykime, pakeitimus, mūsų baudžiamųjų įstatymų pakeitimus, ir tuos, kurie įsigaliojo dar ne taip ir seniai, tai faktiškai jų tikslas taip pat ir buvo vis dėlto taikyti labiau ne laisvės atėmimo bausmes, o būtent tam tikras turtines bausmes, tam tikras pinigines didžiules baudas, kad atgrasytų žmones nuo tokių veikų. Aišku, reikėtų iškelti klausimą, piktnaudžiavimas, sakykime, tarnyba ar ten, nežinau, prekyba poveikiu ir panašiai, taip, tai yra labai rimti nusikaltimai, tačiau, kokias sankcijas numatyti, iš tikrųjų priklauso, kaip aš ir sakiau, įstatymų leidžiamajai valdžiai. Bet mano nuomonė yra tokia.
PIRMININKAS. Labai dėkui, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dar bus galimybė jūsų paklausti diskusijų metu frakcijose. Dabar kaip pagrindinį siūloma skirti…
D. JOČIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kaip pagrindinį siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Siūloma svarstyti gruodžio 14 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Nereikia pritarti, bet vis tiek pritarta. Smagu. Pasimatysime per diskusijas frakcijose.
16.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jurgą Vasiliauskienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-3339 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jurgą Vasiliauskienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-3339. Pranešėjas – Prezidento vyriausiasis patarėjas A. Kabišaitis.
A. KABIŠAITIS. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 3 ir 5 dalimis, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos nutarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti J. Vasiliauskienės skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėja.
J. Vasiliauskienė teisinį išsilavinimą įgijo Vilniaus universitete ir didžiąją savo profesinio gyvenimo dalį susiejo su teismų sistema. Yra dirbusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo posėdžių sekretore, vėliau – apylinkės teismo teisėjo padėjėja, o 2003 metų gruodį pradėjo dirbti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamųjų bylų teisėja. Nuo 2018 metų gruodžio mėnesio iki šiol ji dirba Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija teisėjos J. Vasiliauskienės profesinę veiklą, teisinio darbo kokybę pripažino puikia ir konstatavo, kad teisėjos asmeninės ir dalykinės savybės atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pretendentė pripažinta viena iš tinkamiausių dirbti Lietuvos apeliacinio teismo teisėja vienbalsiai, tai yra 6 balsais už iš šešių balsavusių Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narių. J. Vasiliauskienės profesinę patirtį, bylų nagrinėjimo kokybę ir asmenines savybes puikiai vertina ir Kauno apygardos teismo, ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai.
Pastebėtinas ir teisėjos indėlis į teisėjo profesijos prestižo didinimą ir informacijos apie ją sklaidą. Ji kuruoja naujus paskirtus teisėjus, skiria laiką mentorystei projekte „Diena su teisėju“, dirba su studentais teisininkais, atliekančiais praktiką teisme. Teisėja taip pat skiria dėmesį ir dalyvauja probacijos sistemos tobulinime, rengia analizes šiuo klausimu. Taigi J. Vasiliauskienė – itin kompetentinga teisėja, puikiai pasirengusi siekti teisėjo karjeros ir tapti Lietuvos apeliacinio teismo teisėja.
Kartu pažymėtina apie kitų teisėjų vertinamas jos asmenines savybes: objektyvumą, itin tvirtą charakterį, atvirumą naujovėms, darbštumą ir dėmesį detalėms. Respublikos Prezidentas ragina Seimą balsuojant už pritarti J. Vasiliauskienės skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėja. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame pačią kandidatę J. Vasiliauskienę.
J. VASILIAUSKIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Ačiū už pristatymą Respublikos Prezidento vyriausiajam patarėjui. Norėčiau šiek tiek prisistatyti ir pati. Teisinį darbą dirbu 20 metų. Mano alma mater yra Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. Po studijų teisėjo darbo karjeros siekiu nuosekliai, kryptingai. Patarėjo jau paminėta mano patirtis tiek dirbant notaro padėjėja, tiek devyneri metai teisėjo padėjėjo darbo rengiant procesinius dokumentus visų rūšių bylose: civilinėse, administracinėse, baudžiamosiose, dirbant su ikiteisminiu tyrimu, su lygtinio paleidimo bylomis, iš tiesų išmokė būti dėmesinga, išugdė platų teisinį matymą ir vertinimą. Sakyčiau, tokia daugialypė patirtis leido sėkmingai man pradėti dirbti ir dirbti Kauno apylinkės teisme. Pasirinkau baudžiamosios teisės šaką ir nagrinėjau bylas pirmąja instancija, baudžiamąsias bylas. Taip pat vertinga patirtis buvo beveik dvejus metus dirbti ikiteisminio tyrimo teisėja, tai leido pažinti baudžiamosios bylos procesus nuo pat pradžių, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Toliau gilinau savo žinias ir iš tiesų antrame pagal dydį Lietuvos teisme išmokau dirbti dideliu tempu, streso sąlygomis ir dideliu krūviu, tačiau nebijau iššūkių. Išmokau dirbti ir organizuoti darbą tinkamai, koncentruotis į nagrinėjamą dalyką su maksimaliu kruopštumu ir dėmesingumu.
Kaip minėta, nuo 2018 metų gruodžio mėnesio dirbu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja. Sėkmingai nagrinėju bylas pirmąja instancija dėl pačių sunkiausių nusikalstamų veikų. Taip pat įgijau patirties dirbdama įvairiose kolegijose, tiek bylas nagrinėdama pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka, ir išmokau rasti balansą tarp greito ir kokybiško bylų nagrinėjimo. Kiekvieną dieną kasdieniame savo darbe užtikrinu kiekvienam, kurio bylą turiu ant stalo, kad byla bus išnagrinėta su maksimaliu atidumu ir kruopštumu skiriant dėmesį tiek smulkiausioms detalėms, tiek ir nepamirštant plataus konteksto ir proporcingo vertinimo. Vedu bylas taip, kad asmuo pasitikėtų manimi kaip teisėja ir apskritai teismu kaip institucija. Motyvuotus sprendimus priimu tam, kad būtų suprantama, kodėl vienoks ar kitoks sprendimas yra priimamas. Kasdien sau ir komandai šiais klausimais keliu tik aukščiausius tiek etikos, tiek profesionalumo standartus. Šiandien pretenduoju į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigas. Suprantu šios instancijos teismo teisėjams keliamus aukštus tiek profesinius, tiek asmeninių kompetencijų reikalavimus. Esu tikra, kad atitinku šiuos reikalavimus, nes šis žingsnis pretenduoti yra nuoseklus profesinis žingsnis, siekiu taikyti savo įgytas žinias ir toliau užtikrinti teisingumo kokybę, prieinamumą teisme, taip pat užtikrinti kiekvienam realią, o ne formalią apeliacijos galimybę, taip didinant pasitikėjimą tiek pačiu teismu kaip visuomenės institucija, tiek ir pačia valstybe.
Ir aš šiandien kreipiuosi į jus, gerbiami Seimo nariai, dėl jūsų palaikymo ir pasitikėjimo. Manau, kad mano profesinės žinios, mano asmeninės savybės, mano pagarba žmogui, pagarba valstybei, lojalumas pateisins jūsų pasitikėjimą. Manau, kad prisidėčiau prie efektyvaus teismo darbo ir papildyčiau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų korpusą, jeigu jūs parodysite pasitikėjimą ir pritarsite. Todėl prašau šiandien jūsų pritarti mano kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigas. Ačiū už galimybę pasisakyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Pirmasis klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Noriu paklausti jūsų, gerbiama kandidate, dėl senaties termino taikymo. Ne kartą teko išgirsti iš lankytojų apie tai, kad jie nusivylę, teisingumas būna paskandintas atidėliojant ir vilkinant bylą, ir tai nėra vienkartiniai atvejai. Jūsų nuomone, ar yra tokių bylų, kuriose tas terminas būtų visai netaikomas? Gal yra situacijų, kai tas terminas gali būti pailginamas? Manau, kad tai yra didelė problema šiandien. Kokia jūsų nuomonė apie tai? Ačiū.
J. VASILIAUSKIENĖ. Senaties terminai baudžiamosiose bylose yra reglamentuoti įstatymu, jie yra nustatyti. Yra bylų, akivaizdu, kai jie nėra taikomi, yra numatytos procesinės taisyklės, kuomet senaties terminai yra sustabdomi, sustoję dėl tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo, dėl ko užtrunka baudžiamoji byla. Atsakyti vienareikšmiškai, kokia yra problema, dėl ko tie terminai užtrunka, tai čia turbūt visi diskutuojame nuolat apie tai, dėl ko baudžiamosios bylos terminai užtrunka. Yra didžiulis kompleksas aplinkybių, o senaties terminai, kaip ir minėjau, numatyti įstatymu ir jie yra taikomi vienareikšmiškai bylose, kuriose jie turi būti taikomi. Galbūt taip trumpai atsakyčiau, nes iš esmės didžiulis, platus yra klausimas dėl senaties terminų taikymo. Tiek teismų praktika, tiek Aukščiausiojo Teismo praktika ir formuojama tuo klausimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama teisėja, pretendente į Apeliacinio teismo teisėjus, tikrai jūs labai sklandžiai dėstėte mintis ir jūsų akcentai dėl pasitikėjimo teismais, dėl Apeliacinio teismo kaip instituto, kuris būtų ne formalus, o realus, tikrai gerą įspūdį padarė. Mano kaip Seimo Antikorupcijos komisijos nario klausimas: ar buvo bandymų jūsų karjeroje paveikti jus kokiu nors atlygiu ar kitaip? Vis dėlto pirmosios instancijos teisme neretai įvairiausių įvykių pasitaiko. Jeigu buvo, kokia buvo jūsų reakcija? Ačiū.
PIRMININKAS. Ims ir papasakos.
J. VASILIAUSKIENĖ. Ne, turiu pasakyti, kad tokių atvejų nebuvo. Jeigu jų būtų buvę, tai būtų pranešta atitinkamoms institucijoms, bet kadangi nesusidūriau su tuo, galbūt tiesiog nesudarau prielaidų tokioms situacijoms, kad būtų galima prieiti ir paveikti, tam, aš manau, yra galimybių, tai esu išvengusi tokių situacijų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Keistas klausimas kolegos V. Semeškos. (Juokas salėje) Turbūt tribūnoje nestovėtumėte, jeigu būtų įvykę.
J. VASILIAUSKIENĖ. Būčiau pranešusi, tada tikrai galėčiau dar stovėti.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū jums. Aš norėjau paklausti dėl darbo krūvio, nes vis dėlto tai yra dažna problema – ir į frakcijas dėl to ateina kalbėtis, ir prokurorė, ir panašiai. Kaip jūs matytumėte, kaip galėtumėte spręsti šią problemą? Mes, politikai, turime girdėti, padėti, kad tas darbo krūvis būtų mažesnis, pats darbas kokybiškas ir panašiai. Ačiū.
J. VASILIAUSKIENĖ. Dėl krūvių apylinkės teismuose daromi žingsniai. Nežinau, ir teismų reforma, mažinanti teismų rūmų skaičių, taip sudarant galimybę geriau paskirstyti bylas ir užtikrinti galimybę teisėjams specializuotis, skirstyti bylas, lyginant krūvius. Tai tokia viena iš priemonių. Kompleksiškai turbūt reikėtų šitą krūvių klausimą spręsti. Taip pat numatoma reforma, svarstomos galimybės dėl tam tikrų bylų (kalbu apie apygardų krūvius) perdavimo apylinkių teismams. Vėlgi tai atitinkamai nespręstų apylinkių teismų krūvio. Tačiau tam yra svarstomos įvairios priemonės, kiek žinau, rengiant įstatymų projektus. Tai yra tiesiog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios imtis priemonių, kad būtų galimybė tuos ikiteisminius tyrimus, tiesiog sprendžiant klausimą dėl sunkių, labai sunkių nusikaltimų… Pavyzdžiui, buvo atlikta universiteto studija, kad reiktų svarstyti galbūt sutarimo dėl bausmės klausimą, taip pat spręsti dėl galimybės dėl atleidimo nuo bausmės už sunkius, labai sunkius nusikaltimus. Tai irgi atitinkamai sumažintų teismų krūvius.
Tai vėlgi yra labai platus klausimas, ne platus, bet atsakymas galėtų būti platus. Tai čia tiktai keletas tokių minčių. Galbūt plačiau, jeigu būtų, susitikimuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dar turėsime galimybių padiskutuoti susitikimuose frakcijose. Kaip pagrindinis komitetas dėl šio nutarimo projekto siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ne siūlomas, o skiriamas. Svarstymo data – gruodžio 14 diena. Labai ačiū, gerbiama kandidate, susitiksime frakcijose.
16.32 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3327(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės rezervinis 3 klausimas – Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3327. Pranešėja – J. Šiugždinienė. (Balsas salėje) Ateikite manęs paklausti, aš pasakysiu, kada kas.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, teikiamu įstatymo projektu siūloma patikslinti Sporto įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą fizinio aktyvumo projekto sąvoką, išbraukiant žodį „unikalių“. Siekdami aiškumo ir išvengti skirtingų interpretacijų, nurodome, kad projekte nurodoma ne tik laikina juridinio asmens veikla, kaip šiuo metu yra apibrėžta, tačiau ir nenuolatinio pobūdžio. Tuo siekiame atriboti juridinio asmens nuolat vykdomas veiklas nuo projekto, kuriuo siekiama su fiziniu aktyvumu susijusių konkrečių rezultatų ar veiklų.
Taip pat Sporto įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje įtvirtintą sporto bazių pagerinimo projekto sąvoką siūloma patikslinti išbraukiant žodį „unikalių“ ir nurodant ne tik laikiną juridinio asmens veiklą, bet ir nenuolatinio pobūdžio.
Taip pat Sporto įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje įtvirtintą tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projekto sąvoką patikslinti išbraukiant žodį „unikalių“, atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimas tarptautinių sporto šakų federacijų nustatyta tvarka yra nuolat sporto šakų federacijų vykdoma funkcija. Tarptautinių aukšto sportinio meistriškumo varžybų sąvokoje siūloma palikti laikiną juridinio asmens veiklą, kaip šiuo metu ir yra numatyta.
Taigi, paprastai tariant, prašau patikslinti Sporto įstatymo minėtus straipsnius, išbraukiant žodį „unikalus“, nes yra labai sudėtinga, tai yra vertinamojo pobūdžio sąvoka. Norima išvengti labai skirtingų interpretacijų, ypač dėl infrastruktūros arba aukšto sportinio meistriškumo varžybų atveju. Ką yra labai sunku pasakyti, ar apskritai aukšto sportinio meistriškumo varžybos gali būti kuo nors unikalios. Jos yra vykdomos tiesiog pagal tarptautines taisykles. Tai čia siekiama tokio aiškumo, išbraukiant sąvoką „unikalus“.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama buvusi ministre. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, nežinau, man aiškumo daugiau kaip ir neatsirado. Kas vis tik paskatino, jūsų nuomone, kad tame Sporto įstatyme atsirado žodis „unikalus“. Čia man visokios mintys lenda. Gal čia tiesiog buvo vertimo problema, gal čia turimos mintyje tos sporto šakos, pavyzdžiui, teniso Europos čempionatai nevyksta, čia jau graduojama, kokios varžybos, pasaulio, Europos čempionatai. Yra sporto šakų, kurių čempionatai nevyksta, pavyzdžiui, teniso, čia reitingas viską lemia, tada jos patenka į tą tarsi unikalią grupę. Kaip vis tik tas pirminis, jūsų nuomone, atsirado, ar bandėte pasiaiškinti?
Antras dalykas – termino problema. M. Ošmianskienė jau daug mėnesių bando, kad neliktų įstatymuose žodžio „invalidas“. Tai yra absurdas, kad jis mūsų dienomis dar yra išlikęs. Koks būtų jūsų požiūris? Netgi konstitucinės teisės žinovai aiškina, kad nereiktų braukti to žodžio. Kaip jums atrodo?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Tikrai nežinau, kaip atsirado terminas „unikalus“, nesiimčiau spėlioti. Gal atsirado norint, kad, tarkime, fizinio aktyvumo projektai būtų įdomesni, nesikartotų. Bet iš tikrųjų Lietuvoje vykdoma ir labai gerų tęstinių projektų. Turbūt prisimename „Snaigių žygį“ kažkada mūsų jaunystėje, tarkime. Toks nacionalinis projektas, tikrai visą laiką buvo geras projektas. Turbūt jisai nebuvo labai unikalus, kiekvienais metais kuo nors ypatingas. Aš manau, dėl to unikalumo tiesiog norėta pasakyti, kad yra koks nors labai naujas, kad nebūtų teikiami visi vienodi projektai, jie būtų kuo nors įdomesni. Bet tą sąvoką labai sunku apibrėžti. Labai daug skundų yra gaunama. Čia pagrindinė paskata ir yra ta, kad Ginčų komisijoje nuolat yra skundų būtent dėl šios sąvokos aiškumo ir jos apibrėžimo. Na, dėl šitų dalykų.
Čia gal kiek kitokia situacija dėl jūsų minėto žodžio, jis tiesiog nebetaikomas, yra labai aiški sąvoka „neįgalus“, čia gal kiek kitokia situacija. Dėkui už klausimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Iš tikrųjų labai svarbu vadinti daiktus savo vardais. Ar jums neatrodo, kad kai iš šio įstatymo dingo sąvoka „kūno kultūra“ (anksčiau būdavo „kūno kultūra ir sportas“), tas įstatymas gerokai nukentėjo? Dabar mokyklose ir vaikų darželiuose pasigendama tų sąvokų, išplečiančių sportą kaip bendrojo lavinimo priemonę. Specifinis sportas yra medalių ir laimėjimų siekimas, o kūno kultūra yra kasdienė veikla, kuri turėtų būti ir mokykloje, ir darželyje, ir šeimoje. Neliko kūno kultūros. Ar nereikėtų grąžinti tos sąvokos į įstatymą? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Tikrai pritarčiau, kad fizinis aktyvumas yra labai labai svarbus, kaip jūs sakote, kūno kultūra. Man atrodo, yra labai svarbu. Ar reikėtų keisti, ar nuo to labai daug kas pasikeistų, nežinau, abejoju. Nežinau, kodėl tas pakeitimas įvyko kažkada, bet, man atrodo, tai, ką jūs sakote, tikrai yra svarbu, kad mes nepamirštume, kad yra fizinis aktyvumas, jisai nebūtinai turi virsti aukštais sportiniais rezultatais, kiekvienam iš mūsų reikalingas fizinis aktyvumas. Tikrai dėl to sutinku. Ar reikėtų dabar keisti, galime diskutuoti, bet nebūtinai. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinė klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, aš iš karto pasižiūrėjau, o ir gerbiamas kolega Stasys uždavė klausimą, ką reiškia „unikalus“. Taip įdomu, net į Lietuvių kalbos žodyną pasižiūrėjau. Kaip jums atrodo, ką mes prarandame būtent išbraukę iš šito įstatymo „unikalus“? Aš nesuprantu, kokia prasmė buvo įrašyti kažkokį… Man tai neaišku, ką mes dabar prarasime, jeigu jį tiktai išbrauksime?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Prarasti tai nieko neturėtume, bet aš irgi nežinau, kodėl tas unikalumas atsirado. Gal buvo tiesiog nerasta žodžių, nes, kai galvoju, pavyzdžiui, koks nors specialus ar naujas, kad nebūtų nuolatos. Jeigu yra kokios nors nacionalinės varžybos, tai jos kaip nors būtų pagerintos, kokia nors gal naujovė įdiegta, bet tas „unikalus“ labai visus tiesiog išmuša iš vėžių. Ką reiškia tas „unikalus“? Jau čia man „unikalus“, tai taip, jį tiesiog labai sunku apibrėžti. Sunku pasakyti, nežinau, kodėl jis buvo tiesiog.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama buvusi ministre, atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, ko gero, reikia pritarti. Jeigu taip linksmai pažiūrėjus į kolegos D. Kepenio pasiūlymą, kad vietoj fizinio būtų vadinama kūno kultūra, tada jau būtų galima prijungti kūno kultūrą prie Kultūros komiteto. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš niekas nenori kalbėti. Balsavimas dėl įstatymo projekto balsavimo intervalo metu, balsavimo metu.
16.41 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 2, 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3313, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3308 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3314 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-26.1 klausimas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3313 ir lydimasis 2-26.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-3314. Pristato finansų ministrė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki! Teikiamas Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 2, 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimasis – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3308 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymų projektais siekiama mažinti administracinę naštą likviduojamiems ir reorganizuojamiems subjektams ir atsisakyti reikalavimo rengti jų ataskaitas iki sprendimo reorganizuoti ar likviduoti datos, atsižvelgiant į tai, kad jos nenaudojamos sprendimams priimti. Taip pat siekiama atsižvelgti į Valstybės kontrolės pastebėjimus dėl informacinių sistemų apskaitos klaidų viešojo sektoriaus subjektų ir valstybės finansinėse ataskaitose ir tinkamai pasirengti valdžios sektoriui priskiriamų subjektų finansinių ataskaitų duomenis konsoliduoti subjektų grupių finansinėse ataskaitose.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre. Taip aiškiai pristatėte, kad nėra Seimo narių, norinčių jūsų paklausti.
Pasisakymai dėl motyvų dėl įstatymų projektų. Taip pat nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymų projektų tam numatytu darbotvarkėje metu.
16.43 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 10, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3326 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-28 klausimas, jo pranešėją matau salėje, – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3326. Pateikimas. Pranešėja – A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teikiu įstatymo projektą, atsižvelgdama į situaciją, ištikusią Vilniaus miesto savivaldybę. Ji parodyta ir per žinias. Mūsų Paramos būstui įsigyti įstatymas numato galimybę finansuoti ir valstybei prisidėti prie būsto nuomos nepasiturintiems gyventojams, bet dėl įstatymo netobulumo mes matome, kad labai dažnai būsto kompensaciją gauna ir labai prabangų būstą nuomojantys Lietuvos piliečiai. Dėl to pernai buvo numatyta biudžete 6 mln. eurų visai Lietuvai. Deja, teko papildyti paramai numatytą sumą 3 mln. Kitais metais matome, kad vien Vilniaus poreikis gerokai išaugs, jeigu nebus sudėlioti tam tikri saugikliai, numatantys, kad parama atitektų būtent tiems žmonėms, kuriems ir turėtų priklausyti parama. Aš kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad dabar yra tokių situacijų, kuomet būstą piliečiai nuomojasi ir už 1 tūkst. 800 eurų, ir valstybė prisideda prie tokio būsto nuomos, ir kompensuoja dalį, o gyventojai nurodo, kad jų visos pajamos praktiškai ir yra skiriamos būstui. Vadinasi, kyla klausimas, iš ko tie žmonės gyvena. Vadinasi, turbūt turi ir kitų pajamų.
Tam, kad mes tikrai sutvarkytume šitą netobulą sistemą, turi būti sudėlioti saugikliai. Dėl to kartu su ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybe parengtas šitas įstatymas. Jį, tikiuosi, išnagrinės Socialinės apsaugos ir darbo komitetas, peržiūrės, ar tikrai principai sudėlioti gerai, ir kitais metais mes neturėsime iš tikrųjų paraminių pinigų skirti tiems žmonėms, kurie galbūt tos paramos ne visada ir nusipelnė. Tai tiek labai trumpai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama Aiste, iš tikrųjų skaičiau ir dabar dar pasižiūrėjau jūsų aiškinamąjį raštą. Ten jūs net uždedate saugiklį dėl nuomos ir išperkamosios nuomos iš artimų žmonių. Įvardinkite, ką jūs turite omenyje, sakysime, dėl giminaičių, ar kompensacija nebūtų mokama? Šią vietą prašau patikslinti.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Pasirodo, yra tokių situacijų, kai nepilnametis, suaugęs arba tapęs pilnamečiu, gyvena vis dar pas mamą bute, nuomojasi kambarį ir gauna už tai iš savivaldybės išmoką per valstybės biudžetą. Irgi norėtume, kad tokių apgavysčių nebūtų. Tas pats, pasirodo, yra su universitetais, universitetų daugiabučiais – žmonės, jaunimas ten irgi sugeba gauti paramą iš savivaldybės ir kompensuoti už būsto nuomą. To irgi neturėtų būti. Siūlymas yra atsisakyti.
PIRMININKAS. Klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, miela Aiste, dėl universitetų ir mokslo įstaigų. Mes žinome, kad yra ir privačių mokslo įstaigų, ir universitetų bendrabučių neretai nepakanka, ir kainos ženkliai auga. Iš rajonų, iš regionų atvykstantys žmonės turi nuomotis ir kartais tikrai jiems tos paramos reikia. Tikrai bendrabučiai vis brangsta ir gali brangti dar ženkliau. Ar neužkirsime mažas pajamas turinčioms šeimoms ir jų vaikams galimybės kompensuotis dalį tų išlaidų ir galimybės įgyti išsilavinimą? Čia tik toks nuogąstavimas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Matote, turbūt šiuos klausimus reikėtų atsieti, nes į universitetus valstybė jau investuoja suteikdama lengvatines sąlygas arba galimybes savo studentams gyventi universitetų kambariuose. O čia yra jau antra parama, ji nėra visai sąžininga, bent jau tokia buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija diskusijų metu. Todėl ir siūlome, kad turbūt antrą kartą kompensuoti būstą nėra teisingas kelias. Galima ieškoti kitokių būdų, galbūt atleisti nuo mokesčių, bet tai turi būti atvirai rodoma, deklaruojama, o ne traktuojama, kad tai yra tiesiog pagalba dėl būsto nuomos, nes tokiu būdu valstybė du kartus sumoka.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Bet yra ir privačių universitetų ir mokymo įstaigų, privačių bendrabučių, kurie tikrai kainuoja rinkos kainą.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš tikiuosi, kad išnagrinėjęs visus atvejus komitetas įvertins ir įvertinęs pasižiūrės bendrą situaciją, kam labiau ta parama reikalinga. Vis dėlto būsto parama turi būti skirta tiems, kuriems sunkiausia yra.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų dėl įstatymo projekto niekas nenori kalbėti. Balsavimas per balsavimo intervalą.
Gerbiami kolegos, labai svarbus pranešimas. Tiek, kiek mums pavyko preliminariai paskaičiuoti, balsavimo langą siūlytume atidaryti ne 18 val. 35 min., bet 17 val. 30 min. – už 45 minučių. Jeigu galite, praneškite SMS žinutėmis savo kolegoms ar tiems, kas žiūri, kad salėje būtume ir tiesiog nebestrigtume toliau eidami per pataisas ir panašiai, kad nereikėtų daryti kokių nors techninių pertraukėlių ar panašiai. Labai dėkui.
Darbotvarkės 2-29.1 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3350 ir darbotvarkės 2-29.2 klausimas – lydimasis Atliekų tvarkymo įstatymo projektas Nr. XIVP-3351. Pranešėja – A. Gedvilienė. Bet man sako, kad nėra surinkta parašų. (Balsai salėje) Darbotvarkės 2-29.1, 2-29.2 klausimai. (Balsas salėje) T. Tomilino, bet ir jūs čia įrašyta kaip teikėja. Supratau, viskas. T. Tomilinas, tai T. Tomilinas. Atidedame iki geresnių laikų.
16.50 val.
Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3340 (pateikimas)
Darbotvarkės rezervinis 4 klausimas – Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3340. Pateikimas. Pranešėjas… Žiūriu į Antaną, bet Antanas pasikeitęs, labai panašus į A. Petrošių. A. Petrošius. Pateikimas.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dar šių metų spalio mėnesį Seime priėmėme šio įstatymo pakeitimus, kuriais padidinta bendrosios praktikos ir išplėstinės praktikos slaugytojų kompetencija. Slaugytojų Lietuvoje trūksta. Nepaisant to, išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija, vadovaujantis šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatomis, gali būti įgyjama tik universitete, kuris rengia medicinos gydytojus, nors jų paruošiama nepakankamai. Šiuo metu tik du universitetai: Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, ruošia medicinos gydytojus, kartu vykdydami antrosios pakopos slaugos studijų programas, įskaitant programą, kurią pabaigus suteikiama išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija.
2023 m. sausio 1 d. veiklą pradėjo Klaipėdos universiteto ligoninė, kurioje teikiamos tiek ambulatorinės, tiek stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, todėl būtina užtikrinti slaugytojų pritraukimą į Klaipėdos regioną. Steigiant Klaipėdos universiteto ligoninę, nuolat buvo akcentuojama, jog Klaipėdos regionas papildys Lietuvos sveikatos sistemą ir stipriu slaugytojų rengimo centru. Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultete jau nuo 2001 metų veikianti Slaugos katedra vykdo pirmosios ir antrosios pakopų slaugos studijų programas. Todėl, siekiant didinti slaugytojų pritraukimą į Klaipėdos regioną, tikslinga sudaryti sąlygas Klaipėdos universitete ruošti ir išplėstinės praktikos slaugytojus.
Praplėtus universitetų, rengiančių išplėstinės praktikos slaugytojus, grupę, būtų užtikrintas išplėstinės praktikos slaugytojų specialistų rengimas ir jų pritraukimas į tris Lietuvos regionus, kuriuose veikia ir universiteto ligoninės. Taip būtų nuosekliai gerinama slaugos paslaugų kokybė, mažinamas šeimos gydytojų darbo krūvis ir administracinė našta bei didinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.
Iš tikrųjų dėkoju komiteto pirmininkui A. Matului, A. Pociui, J. Sejonienei, L. Slušniui, P. Kuzmickienei, R. Petrauskienei, R. Šalaševičiūtei ir M. Puidokui, šio projekto bendraautoriams, už bendras pastangas spręsti slaugytojų stygiaus problemas Lietuvoje, tolygiai jas paskirstant visoje teritorijoje.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, tik klausimas, kas tas slaugytojas su universitetiniu išsilavinimu? Savaime suprantama, slaugytojas paprastai yra praktikas, dirbantis slaugos darbą. O slaugytojas su universitetiniu – nežinau, galbūt koks vadybininkas ruošiamas ar panašiai, nes iš praktikos teko girdėti, kad iš tikrųjų slaugytojas su universitetiniu faktiškai praktinio darbo nelabai nori ir gali dirbti. O iš tikrųjų slaugytojus paruošia ir kolegijų lygio. Tai ar ne per brangios investicijos vien dėl to, kad kažką reikėtų aprūpinti universitetinio lygio darbu? Ačiū.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Šiuo metu galiojanti sistema yra tokia, kokia yra. Slaugos specialistai ruošiami tiek kolegijose, tiek universitetuose. Matyt, einame prie tokio koncepto, kai slaugos specialistai turės vis daugiau kompetencijų ir žinių, ne tik praktinių, bet ir teorinių, reikės vis daugiau. Matyt, kada nors bus sukalibruoti tie dalykai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šitas parlamentas Klaipėdai, Klaipėdos sveikatos apsaugai, universitetui padarė labai daug gerų darbų ir dabar daug kas priklauso nuo jų pačių, kaip jie optimizuos universiteto ligoninės darbą, kaip universitetas pasiruoš išplėstinės praktikos slaugytojų studijoms, jeigu tas įstatymas bus priimtas. Tikrai reikia pritarti šitam įstatymo projektui.
O kolegai Edmundui galiu pasakyti, kad išplėstinės praktikos slaugytojas išties turės kur kas daugiau funkcijų. Be abejonės, turės ir praktinių įgūdžių, turės ir vadybinės patirties. Dabar, jau šitos pertvarkos procese, beje, mes svarstome vieną įstatymo projektą, kuriuo suteiksime slaugytojams tam tikras funkcijas netgi skirti tam tikrus vaistus, išrašyti siuntimus konsultuotis, atlikti reabilitaciją ir panašiai, ir panašiai. Išplėstinės praktikos slaugytojai visame pasaulyje labai reikalingi, norint sumažinti gydytojų krūvius. Šitų specialistų Lietuvoje labai labai trūksta.
PIRMININKAS. Labai dėkui, išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto vėliau, per balsavimo intervalą.
16.55 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 3, 10, 13, 15, 17, 19, 20, 22, 24, 25, 271, 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1445 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3341 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės rezervinis 5 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3341. Pranešėjas – A. Matulas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas, rezervinis 5 klausimas. Pateikimas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, pamenate, kad buvo priimtas įstatymas, pagal kurį susietas vairuotojo pažymėjimas su vairuotojo sveikatos pažymėjimu. Tie, kurie neturės sveikatos pažymėjimo, faktiškai neteks ir vairuotojo pažymėjimo. Tas įstatymas įsigalioja nuo 2024 m. sausio 1 d., o tokių vairuotojų, kurie neturi sveikatos pažymėjimo, ministerijos duomenimis, yra apie 245 tūkst.
Tai dabar akivaizdu, prasidedant įvairioms… augant sergamumui, akivaizdu, kad gali padidėti eilės ir gydymo įstaigose, poliklinikose, todėl ministras, sveikatos apsaugos ministras, savo įsakymu nustatė, kad tai galėtų įsigalioti nuo 2024 m. birželio 1 d., bet teisininkai sako, kad ministro įsakymo nepakanka, reikia įstatymu nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą. Ją mes irgi numatome būtent tokią, kaip Sveikatos apsaugos ministerija galvoja, kad to laiko pakaks, kad nesusidarytų papildomų eilių. Mes labai prašome jūsų pritarti šiam įstatymo projektui, kad būtų nukelta įstatymo įsigaliojimo data iki 2024 m. birželio 1 d., ir prašytume skubos tvarkos.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Antanai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Su Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijomis suderinta.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori keturi Seimo nariai, neskubėkite pabėgti. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Iš tiesų buvo data nustatyta iki sausio 1 dienos. Kaip čia taip įvyksta, kad pas mus visada pritrūksta laiko. Koks čia buvo paskutinis tas terminas duotas? Galbūt reklamos per mažai arba gal reikia, kad kuri nors ministerija užsiimtų tam tikra socialine reklama, kad žmones ragintų, nes iš tikrųjų čia ne tik kad negali važiuoti, bet ir pavojinga važiuoti kai kada. Žmonės be pažymėjimų važiuoja nepasitikrinę. Iš tikrųjų ir šiaip nelinkę eiti sveikatos tikrinti, tai galbūt čia būtų ir tam tikra prevencinė priemonė nueiti pas gydytoją.
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, buvo laikas, dabar nepamenu, kiek čia to laiko buvo skirta. Tai yra Vyriausybės projektas, bet taip atsitiko, kad nemažai kadencijų, na, nebuvo daug dėmesio skirta, ar vairuotojai turi sveikatos pažymėjimą, bet dabar nueita tuo keliu, kad tai yra susieta. Jūs teisus, kad jeigu vairuotojas neturi medicininės pažymos, galbūt jisai jos neturi dėl to, nėjo pasiimti dėl to, kad turi sveikatos problemų.
Tiesiog įgyvendinamas europietiškas modelis. Ar laiko pakako informacijai, nežinau, bet, kaip informavo Vidaus reikalų ministerija, tų žmonių, kurie neturi sveikatos pažymėjimų, galimai yra 245 tūkst. Tai nėra kitos išeities. Mes, Sveikatos reikalų komitetas, siekdami apsaugoti sistemą nuo papildomų krūvių rudens sergamumo, žiemos sergamumo metu, prašome jūsų pritarti. Tam pritarė ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir komiteto pirmininkė.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Paminėjote, kad daugybę kadencijų neužteko laiko, bet manau, kad trejų metų tikrai šiai Vyriausybei būtų užtekę. Jūsų kolegos klausimas tikrai yra neblogas, galima buvo tikrai sutvarkyti. Bet paminėjote, gerbiamas Antanai, dideles eiles ir kad virš 200 tūkst. tų, kurie dar nesusitvarkė. Ar tikrai užteks ir to paties pusmečio? Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Sveikatos ministerija teigia, kad užteks to pusmečio, kaip ir minėjau, tai ir buvo bandoma padaryti ministro įsakymu, bet jūsų komiteto ir Teisės departamento teisininkai sako, kad taip būtų pažeistas įstatymas ir kad reikia keisti įstatymą, numatyti kitą datą. Ministerija mano, kad tos datos pakaks.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, pusė metų atrodo lyg ir daug, bet įsivaizduokime, 250 tūkst. plūsta pas okulistus, pas psichiatrus, pas chirurgus ir kur tiktai ten reikia nueiti, kad gautų pažymą, tai aš įsivaizduoju, koks bus chaosas poliklinikose, ir panašiai. Ar nesvarstytumėte vis dėlto nuo rugsėjo 1 dienos? Bent 9 mėnesius duokite. Gimdymo laikotarpis.
A. MATULAS (TS-LKDF). Pritariu. Jeigu pritarsite po pateikimo, tikrai rimtai apsvarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes kaip pagrindinis komitetas numatytas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ne Sveikatos reikalų komitetas. Aš būčiau linkęs pritarti, kad įsigaliojimo terminas galėtų būti ilgesnis.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, mano klausimas, kodėl jūs teikiate, gerbiamas bičiuli, o ne Vyriausybė?
Kitas dalykas, kolegai bičiuliui Antanui norėčiau… atsiprašau, E. Pupiniui pasakyti. Sako, kaip taip įvyko? Bet valdžioje, Edmundai, tai konservatoriai. Jie gi visą laiką to vėžlio greičiu kažką daro. Gerbiamas pirmininke, iš tikrųjų, kodėl ne Vyriausybė, o jūs?
A. MATULAS (TS-LKDF). Todėl, kad Lietuva yra parlamentinė valstybė ir parlamentas visada turi būti aukščiau, gudriau, laiku sureaguoti, jeigu kas nors ką nors netyčia pražiopso. Ne veltui šitos kadencijos patyrę parlamentarai buvo paskirti komitetų pirmininkais tam, kad kontroliuotų Vyriausybės puikiai dirbančių jaunesniųjų ministrų darbą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Iš tiesų palaikydamas savo komiteto pirmininką, kaip ir sako, vis dėlto geri pirmininkai – seni Seimo nariai, ilgą patirtį turintys yra daug gabesni, protingesni negu kad ministrai, paimti iš gatvės. Pražiopsojo Vyriausybė. Iš tikrųjų pražiopsojo, Antanai. Mes, manau, greitai čia apsisuksime ir apie Kalėdas mes priimsime, kad Vyriausybės tie žiopli jaunieji ministrai pasimokytų iš mūsų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš niekas nenori kalbėti. Balsuosime dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
17.02 val.
Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2913(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-21.14 klausimas – Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2913(3). Į tribūną kviečiame pranešėją Ž. Pavilionį pristatyti komiteto išvadą.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Užsienio reikalų komitetas įstatymo projektą svarstė gruodžio 1 dieną ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui, kuris dar prieš komiteto posėdį darbiniu lygiu buvo kartu suderintas tarp Užsienio reikalų ministerijos ir Energetikos ministerijos ir buvo surastas kompromisas, kuris atliepia Teisės departamento pastabas, kad reikėtų surasti, kokiu būdu tą humanitarinę pagalbą (iš tikrųjų čia kalbama apie pagalbą Ukrainai) galėtų teikti akcinės bendrovės ir uždarosios bendrovės energetikos srityje. Mes suradome tą tvarką, kad turi būti pritarimas dėl humanitarinės pagalbos teikimo tikslingumo, ją teiktų patronuojančios bendrovės dalininko, savininko teises ir pareigas prižiūrinti institucija, ir atsižvelgti į Užsienio reikalų ministerijos rekomendaciją dėl humanitarinės pagalbos teikimo atitikties Lietuvos užsienio politikos prioritetams ir tarptautiniams įsipareigojimams. Buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Pataisų… Atsiprašau, diskusijoje nėra norinčių dalyvauti Seimo narių. Pataisų, pasiūlymų taip pat nėra gauta. Pasisakymai dėl motyvų. Po svarstymo taip pat nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsuosime dėl įstatymo projekto per balsavimo intervalą.
17.03 val.
Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 2, 3, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-473(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-24 klausimas – Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-473(2). Ekonomikos komiteto pranešėja L. Mogenienė. Jos salėje nematau. Gal nuo Ekonomikos komiteto kas nors galėtų? Andriau Kupčinskai, gal galėtumėte pristatyti komiteto išvadą? Tuoj duosime išvadą. Darbotvarkės 2-24 klausimas. Tuoj, minutėlę, jau viskas gerai. Jūs jau pritarėte, kaip suprantu, tik tuoj pristatys. (Balsai salėje) Aš taip ir supratau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jūsų nuostabai, komitetas pritarė ne bendru sutarimu, o už – 9, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Diskutuoti nori trys Seimo nariai. Pirmasis pasisako A. Vinkus. Gerbiamas Antanai, prašau į tribūną.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos. Vienas iš pirmųjų rinkos ekonomikos skatinimo žingsnių įprastai būna smulkiojo verslo ir mažų įmonių plėtra. Tokia ekonomikos vystymo politika ypač būdinga neturtingoms valstybėms, kuriose verslininkai verslui pradėti neturi pakankamai investicijų.
Aš jau esu šioje salėje minėjęs, kad Lietuvoje laiku buvo suprasta tokios politikos esmė ir jau iš karto po nepriklausomybės atkūrimo, 1991 metais, buvo priimtas Mažųjų įmonių įstatymas, sudaręs lengvatines sąlygas smulkiojo verslo plėtrai. Rezultatai parodė, kad ši politika buvo labai teisinga, logiška ir perspektyvi. Šiandien svarstomais Smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymo pakeitimais siūloma tradicinį smulkųjį verslą papildyti socialiniu verslu, įvedant šiam verslui pavadinti naują sąvoką. Gal ir galima buvo sutalpinti šią verslo rūšį į smulkiojo verslo rėmus, bet čia neesminis dalykas. Jeigu jau tokios Europos „mados“, o socialinio verslo koncepcija priimta jau prieš šešerius metus, tenka prie jų prisiderinti.
Esmė ta, kad mes ieškome būdų ir formų, kaip daryti aktyvesnę smulkiojo verslo plėtrą, kaip paskatinti šiuo atveju tradicinių verslininkų ar nevyriausybinių organizacijų susidomėjimą juo, kaip valstybėje sukurti palankią teisinę, mokestinę ir finansinę aplinką socialinio verslo žinomumui ir jo kultūrai formuoti, taip pat tuo prisidėti prie valstybei rūpimų socialinių tikslų ir uždavinių sprendimo. Pagal galiojančio įstatymo nuostatos siūlomą keitimą suprantu, kad socialinis verslas galės naudotis tomis pačiomis veiklos sąlygomis kaip ir tradicinis smulkusis verslas. Taigi esu ne tik nusiteikęs balsuoti pritariamai, bet ir noriu padėkoti iniciatoriams už teisingą, mano nuomone, ekonominės politikos krypties formavimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Diskusijoje taip pat nori dalyvauti A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Tikrai suprantu, kad visi nori greičiau šiandien baigti darbą, bet šis įstatymo projektas iš tiesų yra labai svarbus, ir aš norėčiau pasakyti keletą dalykų, kodėl reikėtų jį palaikyti.
Gerbiami kolegos, kodėl socialinio verslo apibrėžimą reikėtų įtraukti į Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą? Visiems galiojančios teisės normos nustatytų aiškų socialinio verslo statuso apibrėžimą ir kriterijus, suteiktų daugiau aiškumo, užtikrintų socialinio verslo skatinimo nuoseklumą ir sustiprintų visuomenės pasitikėjimą. Teisiškai apibrėžtas socialinis verslas padėtų didinti žinomumą, gauti prieigą prie finansavimo šaltinių ir rinkų, pagerinti viešosios paramos programas. Sąvokos įteisinimas padėtų socialiniams verslams pagerinti ir sustiprinti bendradarbiavimą su savivaldybėmis, nes dažnai savivaldybės tiesiog nebendradarbiauja su socialiniais verslais. Lietuva taptų patrauklesnė inovacijoms iš Europos Sąjungos ir tarptautinių fondų bei programų, taip atsirastų papildomų finansinių išteklių socialinio verslo iniciatyvoms skatinti. Sąvokos įteisinimas prisidėtų prie Lietuvos reputacijos tarptautiniu mastu gerinimo. Tai padėtų tapti išsivysčiusia ekosistema, kurioje pripažįstamas ir palaikomas socialinio verslo modelis, iš tikrųjų sprendžiantis visuomenei kylančius iššūkius.
Ir baigiu. Pateiktą įstatymo projektą palaiko ir socialiniai partneriai – Lietuvos socialinio verslo asociacija, NVO koalicija, Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba ir, žinoma, Savivaldybių asociacija. Todėl visus kviečiu palaikyti šį pateiktą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visus, norinčius diskutuoti. Pataisų ir pasiūlymų dėl įstatymo projekto nėra gauta. Pasisakymų dėl motyvų po svarstymo yra. Už pasisako A. Vinkus. Gerbiamas Antanai? Atsisakote? Tada L. Savickas. Irgi nėra. A. Bagdonas ką tik šnekėjo. Ar šnekėsite?
A. BAGDONAS (LSF). Jau pasisakiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš pasisako G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš buvau tas vienintelis komitete susilaikęs ir tam yra tam tikrų priežasčių. (Balsai salėje) Atsiprašau, taip. Atsiprašau, aš išreiškiau labai nuoseklų apgailestavimą, kad ministerija neparuošė įstatymo projekto, ir atlikau velnio advokato vaidmenį. Taip, tikrai, ačiū už patikslinimą.
Bet vis dėlto šiandien reikėtų mums visiems labai gerai suprasti, už ką mes balsuojame, nes įstatymo projekte yra tik sąvokos, kurios stokoja turinio. Yra įvedama pati sąvoka, kas yra socialinis verslas, tačiau kokio pobūdžio, kokie reikalavimai jam bus keliami, kodėl ir kas turėtų palaikyti ir remti, ir panašiai? Kitaip tariant, tai, kas turi gulti į visą įstatymą, kuris buvo rengiamas praėjusioje kadencijoje ir nebuvo parengtas šioje kadencijoje, šių dalykų mes neturime, jų nėra. Šią visą naštą perkeliame Vyriausybės institucijoms, Vyriausybei, paprastai tariant, savo nutarimais ar ministro įsakymais paversti šį įstatymą kažin kokia tikrove.
Bet aš keliu klausimą: jeigu per pastaruosius trejus metus Ekonomikos ir inovacijų ministerija dėl kažkokių priežasčių neparuošė viso įstatymo, kuris būtent atlieptų tuos minėtus nuogąstavimus, ir nesudėjo įvairių saugiklių, kas turi atsitikti dabar, kad, priėmus šį įstatymą, įvedus šią sąvoką, ši ar kitos ministerijos tai padarytų? Matyt, yra kažkokių fundamentalių, giluminių problemų, kodėl yra labai sunku socialinį verslą išskirti iš kitų verslų ir apibrėžti pelno apimtis, kurios turi būti skiriamos viešųjų socialinių problemų sprendimams ir panašiai.
Tai, mano įsitikinimu, šiuo klausimu turėtume susilaikyti ir palaukti tol, kol galų gale Vyriausybė ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija padarys savo darbą galutinai. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsuosime dėl įstatymo projekto per balsavimo intervalą.
17.12 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3315, Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo Nr. I-270 5 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3316, Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 1, 2, 5, 6, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo VII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-3317, Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo Nr. I-722 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3318, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 3, 4, 5, 6, 18, 22, 30, 39, 432, 433 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1077 14 straipsnio pakeitimo ir 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3319 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Kadangi, matau, ekonomikos ir inovacijų viceministrė jau atvyko, tai darbotvarkės 2-27.1 klausimas. (Balsai salėje) Dėl Odontologų rūmų yra pasiūlymų ir mes projektus su pasiūlymais svarstysime… (Balsai salėje) Bet bus pasiūlymai. Tai mes tuos klausimus nukeliame į balsavimo intervalą, kad nedarytume pertraukos ir kad visi šiandien greičiau grįžtume namo. Darbotvarkės 2-27.1 klausimas – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3315 ir lydimieji darbotvarkės 2-27.2, 2-27.3, 2-27.4 ir 2-27.5 klausimai. Prašau. Pateikimas. Pristato ekonomikos ir inovacijų viceministrė E. Kuročkina.
E. KUROČKINA. Labas vakaras, gerbiami Seimo nariai. Pristatome Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir su juo susijusių Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir Valstybės informacinių išteklių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymų projektus.
Visų pirma, kodėl dėstome Informacinių išteklių įstatymo naują redakciją? Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas nebuvo keičiamas nuo 2011 metų. Per tą laiką pasikeitė technologijos, jų taikymas ir valdymo praktika. Šiuo metu galiojantis valstybės informacinių išteklių valdymo teisinis reguliavimas nesudaro galimybių viešajame sektoriuje turėti lyderystės, aukšto lygio vadybiniais gebėjimais ir technologinėmis žiniomis pasižyminčių IT valdymo sistemų. Per pastaruosius dešimt metų institucijų IT valdymo branda vidutiniškai siekia pirmą brandos lygį iš penkių. Tai lėmė nekontroliuojamą informacinių sistemų skaičiaus augimą, sudėtingą jų integraciją, žemą sukurtų IT sprendimų kokybę ir didelius jų palaikymo kaštus. Pažymėtina, kad, esant dabartiniam reglamentavimui, problemiškas išlieka centralizuotų IT paslaugų poreikio planavimas, valstybės IT paslaugų tiekėjo veiklos kontrolė, bendrojo naudojimo informacinių sistemų panaudojimas. Be to, dabartinis Informacinių išteklių įstatymas reguliuoja ne tik IT valdymą, bet ir dalį kibernetinio saugumo ir saugos dalykų, nors tai yra reglamentuojama ir Kibernetinio saugumo įstatyme. Tai kelia šių dviejų įstatymų normų taikymo problemas.
Taigi koks yra pakeitimų tikslas? Siekiame įtvirtinti kokybiškai naują šiuolaikines IT valdymo ir technologijų vystymo tendencijas atitinkantį valstybės informacinių išteklių valdysenos ir valdymo modelį, kuris padėtų pasiekti esminių teisinių, vadybinių, technologinių ir finansinių pokyčių.
Kas bus kitaip? Nustatome, kad vietoj šiuo metu informacinių išteklių politiką formuojančių keturių ministerijų – Ekonomikos ir inovacijų, Krašto apsaugos ministerijos, Finansų ministerijos ir Teisingumo ministerijos – bendrą valstybės informacinių išteklių politiką formuos Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Įvertinus tai, kad kibernetinis saugumas ir sauga nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas, siūloma nuostatas dėl kibernetinio saugumo ir saugos, saugos įgaliotinio veiklos, saugiojo tinklo naudojimo perkelti visa apimtimi į Kibernetinio saugumo įstatymą.
Keičiamos valstybės informacinių išteklių valdymo politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų funkcijos, suteikiant daug platesnius įgalinimus ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai – Informacinės visuomenės plėtros komitetui – atlikti valstybės informacinių išteklių politikos įgyvendinimo priežiūrą, duoti privalomus nurodymus dėl valstybės informacinių išteklių normų laikymosi. Įvedamas kuriamų ar modernizuojamų informacinių sistemų akreditacijos procesas ir ši funkcija pavedama Informacinės visuomenės plėtros komitetui. Nustatomi institucijoms privalomi IT valdymo ir duomenų valdymo principai, kurie turi būti įgyvendinami kuriant informacines sistemas ir valdant duomenis. Nustatant valstybės ir institucijų skaitmeninio įgaliotinio vaidmenis, pereinama nuo institucinės prie asmeninės atsakomybės už skaitmenizavimo įgyvendinimą. Institucijos įtraukiamos į valstybės informacinių išteklių valdymą, įteisinant Ekonomikos ir inovacijų ministerijos patariamuosius organus – Valstybės informacinių išteklių valdymo tarybą ir Duomenų valdysenos komitetą.
Taip pat įstatymo projektu siekiame pertvarkyti registrus, apibrėžti juos kaip duomenų rinkinius, tvarkomus informacinėse sistemose, atskirti duomenų ir IT valdymo ir tvarkymo funkcijas, supaprastinti informacinių sistemų steigimo, kūrimo, pertvarkymo ir likvidavimo tvarką, įgalinant Vyriausybę optimizuoti šiuos procesus jos tvirtinamoje tvarkoje. Įteisinti bendrai valstybėje naudojamus IT sprendimus, IT platformas ir bendrąsias informacines sistemas, institucijoms sudarant teisines sąlygas ir technines galimybes naudotis valstybėje jau sukurtais bendrais IT sprendimais, formuoti organizacinę IT architektūrą ir įgyvendinti jai keliamus reikalavimus. Siekiame pereiti nuo IT funkcijų prie IT paslaugų valdymo modelio. Taip pat siekiame supaprastinti sąnaudų už objektų registravimą ir duomenų teikimą apskaičiavimo, auditavimo ir apmokėjimo tvarką.
Dėkoju. Mielai atsakysiu į kilusius klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre, už gražų pristatymo perskaitymą. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Pirmasis klausia L. Savickas. Jo salėje nematau. Klausia G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Žiūrėkite, kartais taip atsitinka, kad tarp aibės gerų dalykų, iš tikrųjų gerų, teisingų ir racionalių, papuola kai kurios nuostatos, jau ne kartą diskutuotos, dėl jų buvo apsispręsta, ir jos kelia labai rimtų abejonių, iš kur tos nuostatos vis išnyra ir atsiranda iš naujo. Noriu pasakyti, dar papildomai atkreipti dėmesį, kad aiškinamasis raštas šiek tiek klaidina. Pasakysiu, kuri dalis. Yra kalbama, kad įstatymo nuostatos nedaro jokios įtakos duomenų apimčiai valstybės duomenų valdymo centruose. Na, tai nėra tiesa, jeigu jūs įsiskaitysite į keičiamas įstatymo nuostatas.
Mano klausimas labai paprastas. Kas ir kodėl vėl atnešė prašymą, kaip sakyti, privatizuoti tam tikras duomenų saugojimo apimtis ir perduoti šią paslaugą privatiems duomenų valdymo centrams?
E. KUROČKINA. Dėkoju už klausimą. Ačiū už pastabą, nes, matyt, aiškinamasis raštas kiek klaidina. Aš atkreipsiu dėmesį į tai. Atvirkščiai, mes tiktai sustipriname valstybės duomenų centrų naudojimą įstatyme. Šiame įstatyme yra nustatoma, kad ne tik patys duomenys, bet ir jų kopijos, ypač tų, kurie nėra laikomi valstybiniuose duomenų centruose, privalo būti laikomi valstybiniuose duomenų centruose. Šiuo atveju mes tiktai sustipriname ir siekiame užtikrinti, kad tos investicijos, kurias mes skiriame valstybinių duomenų centrų plėtrai Lietuvoje, pasiteisintų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Atsiprašau, L. Nagienė norėjo, irgi užsirašė klausti.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų ne ten uždėjau varnelę, kad noriu paklausti. Pirmiausia aš nesutiksiu su jūsų atsakymu, viceministre. Pirmiausia aš manau, ką jūs ir sakote, kad dabar geriausia valdyseną atiduoti į privačias rankas. Šiandien nėra galimybės naudotis privataus sektoriaus teikiamomis paslaugomis. Man iš karto kyla klausimas: kas užtikrins saugumą, duomenų apsaugą, jeigu aš atiduodu į privačias rankas? Jūs sakote, tai bus nukreipta į kitą teisės aktą – Kibernetinio saugumo. Palaukite, tai kas vykdys kontrolę? Atsakykite man dabar.
E. KUROČKINA. Iš tikrųjų jau praeitais metais, ir šiuo įstatymo projektu nėra keičiama nuostata, yra įtvirtintas hibridinis modelis, pagal kurį nustatoma, kad duomenys yra laikomi ne tik valstybiniuose duomenų centruose, bet ir privačiuose pagal duomenų kategorijas, tai yra duomenys kategorizuojami į ypatingos svarbos, vidutinės svarbos, mažesnės svarbos ir ne tokius svarbius duomenis. Ir yra nustatyta, kad ypatingos svarbos duomenys yra laikomi valstybiniuose duomenų centruose, o žemesnės kategorijos duomenys gali būti laikomi privačiuose duomenų centruose ir naudojantis debesijos paslaugomis.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Nėra daugiau Seimo narių, kurie norėtų jūsų dar ko nors paklausti. Labai ačiū. Pasisakyti dėl motyvų taip pat nėra norinčių. Balsavimas dėl įstatymų projektų bloko visiškai netrukus – balsavimo intervalo metu.
17.22 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 47 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 931 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3350, Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo aštuntuoju12 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3351 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-29.1 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3350 ir darbotvarkės 2-29.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-3351. Pranešėjas – T. Tomilinas. Pateikimas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, leiskite jums trumpai pristatyti įstatymų projektus. Pagrindinis iš jų yra Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, kartu yra ir lydimasis – Aplinkos apsaugos. Šių pakeitimų esmė yra atliepti tą situaciją, kuri susiklostė po to, kai mes čia, šiuose rūmuose, pritarėme Maisto įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymui po pateikimo. Mes gana svaria balsų dauguma nusprendėme, kad turi būti privalomos prekybos centrų sutartys su labdaros organizacijomis.
Taip pat tas įstatymo projektas buvo gana griežtas, o po diskusijų su Vyriausybe, su Seimo nariais, su visuomene, su interesų grupėmis tas projektas šiek tiek sušvelnėjo. Mes vasarą turėjome labai tokią darbingą darbo grupę kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, taip pat Aplinkos ministerija ir parengėme iš esmės naują Maisto įstatymo koncepciją. Pagal ją prekybos tinklai būtų skatinami perduoti maistą labdarai, tačiau nebūtų to privalomo maisto perdavimo, o liktų tiktai privaloma sutartis su labdara. Visa tai turėtų tapti tam tikra kultūrine norma dideliems maisto tvarkytojams – kaip jie turi privalomą sutartį su atliekų tvarkymo verslu, taip ir būtų privaloma sutartis su labdaros organizacijomis. Kadangi tada, kai baigia galioti maistas parduotuvėse, visiškai moralu ir natūralu būtų, kad jis pirmiausia turėtų patekti ant nepasiturinčių žmonių stalo ir tiktai pagal hierarchiją toliau būtų tas maistas utilizuojamas.
Taigi, lapkričio 8 dieną Vyriausybė pateikė teigiamą išvadą dėl Maisto įstatymo projekto, tačiau paprašė parengti Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimą ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimą. Šių pakeitimų esmė yra ta, kad maisto tvarkymo subjektas (didelės galios, tai yra didieji prekybos centrai) turėtų turėti prievolę – sutartį su labdaros organizacija, bet neturėtų tokios griežtos prievolės perduoti maistą. Tai būtų susitarimo klausimas. Taip pat būtų privaloma pagal kitų šalių praktiką (šiuo atveju mes remiamės Ispanijos, Lenkijos, Prancūzijos, Čekijos, kitų šalių gerąja praktika) atsirastų prievolė deklaruoti, kiek maisto yra išmetama ir kiek yra perduodama labdarai. Deklaruoti, kokių priemonių imasi prekybos centras dėl vartotojų švietimo, kad būtų švaistoma kuo mažiau maisto, ir kaip gerėja tas maisto švaistymo mažinimo rodiklis. Tai tokia savireguliacinė priemonė – nėra griežtų ribojimų, griežtų kokių nors taisyklių prekybos centrams, bet yra tam tikras paskatinimas aiškiai deklaruoti, kaip mes einame link to didelio tikslo – sumažinti maisto švaistymą Lietuvoje.
Pagal statistiką mes netgi šiek tiek lenkiame Europos vidurkį: 141 kilogramas maisto vienam gyventojui yra iššvaistoma Lietuvoje – tiek pat, kiek Seimo narių, toks skaičius. Europoje ta statistika yra šiek tiek mažesnė. Taigi mūsų, lietuvių, kuriems nukritusi duona net yra šventa, tikrai nepuošia tas rodiklis, norėtume jį pagerinti. Ir taip, mažmeninė prekyba sudaro nemenką dalį toje visoje maisto švaistymo statistikoje, ne pagrindinę, žinoma – pagrindinė dalis tenka būtent namų ūkiams. Tačiau pokyčius namų ūkiuose daryti, kultūrinius pokyčius daryti labai sunku, bet ten, kur tu protingai reguliuodamas gali daryti pokytį, tai yra būtent mažmeninėje prekyboje, viešajame maitinime… Mes pradedame nuo mažmeninės prekybos, tai yra nuo to, nuo ko pradėjo kitos Europos Sąjungos šalys ir gana sėkmingai tai daro.
Kaip minėjau, Vyriausybė būtent siūlo tokius pakeitimus, kokius mes su gerbiama A. Gedviliene čia užregistravome. Pagrindinis įstatymas jau yra perėjęs pateikimą, jį užregistravo daugumos frakcijų atstovai. Labai jums ačiū ir toliau leiskite mums svarstyti visą paketą Aplinkos komitete.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti nenori nė vienas Seimo narys. Pasisakyti dėl motyvų dėl jūsų projekto taip pat nenori nė vienas Seimo narys. Balsuosime visiškai netrukus, darbotvarkėje numatytu metu.
17.27 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3328 (pateikimas)
Dabar ką mes turime? (Balsai salėje) Taip, atsiprašau. Dar darbotvarkės 2-30 klausimas – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3328. Pranešėjas – K. Starkevičius. Pateikimas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Labas vakaras, gerbiami kolegos. Mes kartu su Seimo nariais G. Palucku ir A. Kupčinsku teikiame šį įstatymo projektą. Jo tikslas yra pasiekti, kad energetikos srityje, kurioje šiuo metu dirba 30 tūkst. darbuotojų… 2018 metais buvo priimtas įstatymas ir kvalifikaciniai reikalavimai pakelti iki aukštojo arba aukštojo koleginio išsilavinimo. Šiuo metu, suprantame bendrą situaciją, demografinę situaciją, yra apie 1 tūkst. 500 darbuotojų, kurie paprasčiausiai turėtų būti atleisti nuo 2024 m. sausio 1 d., nes jie šių, galima sakyti, formalių reikalavimų neatitiktų. Galvojame šiems labai aukštos kvalifikacijos darbuotojams, kurie turi ir profesinę patirtį, tai yra iki 2019 m. sausio 1 d. buvo testuoti atitinkamiems darbams ir funkcijoms darbo rinkoje atlikti, leisti toliau vykdyti veiklą. Supraskime, žmonėms sakyti, kad eitų dabar į kolegiją dar toliau mokytis, tai jie paprasčiausiai išeis į kitą darbą ir energetikos srities strateginiuose objektuose mes prarasime savo specialistus. Taigi, tokia mūsų pasiūlymo esmė. Ačiū, trumpai tiek.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau, jūsų paklausti nori viena Seimo narė. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų žinau ir aš tokių atvejų, kur laukia taip pat. Galbūt jie negalėjo toliau tęsti veiklos, net veiklos, nes buvo kitoks išsilavinimas. Bet ar nemanote, kad mes labai paprastai supaprastiname ir išskirtinai imame iki 2019 metų. Tai reiškia, kad tie, kurie bus neįgiję išsilavinimo, o 2020 metais, sakysime, atestavosi… ar neatsiras skirtumų tarp specialistų? Aš sutinku, kad tos srities specialistų labai daug, tai yra jie reikalingi, tačiau kvalifikaciją pasiekti – jie iš patirties įgijo be galo aukštą kvalifikaciją.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už gerą klausimą. Čia yra pateikimo stadija. Svarstymo stadijoje galėsime dar padiskutuoti. Ir komisijoje galėsime padiskutuoti, tą datą patikslinsime ir nustatysime. Žiūrėsime, koks čia yra poreikis ir kiek darbuotojų patenka į tą ratą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų dėl įstatymo projekto. Nėra motyvų. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuosime dėl įstatymo projekto visiškai netrukus.
Kadangi jau yra balsavimo intervalas, tai pradėsime svarstyti įstatymų projektų blokus, dėl kurių yra užregistruotos pataisos. Dėl jų turėsime apsispręsti.
17.31 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3061(2), Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo Nr. IX-547 3, 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3062(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3063(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 15, 35 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3064(2), Administracinių nusižengimų kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3065(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas yra įstatymų projektų blokas: įstatymo projektas Nr. XIVP-3061(2) ir lydimieji projektai, tai yra darbotvarkės 2-18.2, 2-18.3, 2-18.4 ir 2-18.5 klausimai. Į tribūną kviečiame M. Lingę pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadas. Gal galite iškart dėl visų projektų, kuriuos svarstėte? Jūs čia svarstėte turbūt visus.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, įvardinsiu visus. Lapkričio 22 dieną komitetas apsvarstė pagrindinį Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo projektą, dėl jo buvo gautos ir įvertintos Teisės departamento pastabos. Buvo gauti Audito komiteto pasiūlymai, konkrečios įstatymo redakcijos. Joms visoms komitetas pritarė, patobulino įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo projektui ir komiteto išvadoms. Šis sprendimas priimtas bendru sutarimu.
Lygiai taip – bendru sutarimu yra pritarta ir lydimiesiems: Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo projektui, Sveikatos draudimo įstatymo projektui ir Vietos savivaldos įstatymo projektui. Tiesa, dar dėl Vietos savivaldos įstatymo projekto buvo gautas užregistruotas naujas kolegos K. Vilkausko pasiūlymas. Šiandien yra priimta papildoma komiteto išvada ir apsispręsta dėl pasiūlymo, jį mes, matyt, svarstysime atskirai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Į tribūną kviečiame R. Budbergytę pristatyti… Gerbiama Rasa, gal galėtumėte iš tribūnos pristatyti Audito komiteto išvadą dėl Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3061(2). Komiteto išvada. Ateikite, mes duosime išvadą, jūs tik ateikite. Komiteto pirmininkas pasiėmė išvadą.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Audito komitetas buvo papildomas komitetas ir savo posėdyje priėmė sprendimą pritarti šiam projektui, pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, joms mes komitete pritarėme, ir taip pat į mūsų, Audito komiteto, pateiktus siūlymus. Šis sprendimas buvo priimtas vienbalsiai. Pagrindinis komitetas, informuoju jus, pritarė mūsų pateiktiems šešiems siūlymams.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Į tribūną kviečiame R. Jušką pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą dėl dviejų įstatymų projektų, kuriuos, kaip suprantu, iš šito bloko svarstė. Tai projektai Nr. XIVP-3061(2) ir Nr. XIVP-3064(2).
R. JUŠKA (LSF). Komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui Nr. XIVP-3061 ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas, joms komitetas pritarė. Antras analogiškas. Bendru sutarimu iš esmės pritarta įstatymo projektui Nr. XIVP-3064 ir pasiūlyta pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal komiteto pasiūlymus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pirmininke. Į tribūną kviečiame J. Džiugelį pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3062(2) ir… O gal iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto kas nors galėtų pristatyti? L. Kukuraitis. Dėkui. Tai vieną įstatymo projektą iš šio bloko, kaip suprantu, jūs svarstėte, projektą Nr. XIVP-3062(2)?
L. KUKURAITIS (DFVL). Taip. Dėkoju. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame A. Matulą pristatyti Sveikatos reikalų komiteto išvadą dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3063(2) ir… Viskas. Sveikatos draudimo, taip.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas kaip papildomas svarstė ir nutarė pasiūlyti nukelti įsigaliojimo datą iki 2024 metų pabaigos. Tokiam sprendimui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinė komiteto pranešėja. Kviečiame į tribūną I. Haase pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Administracinių nusižengimų kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3065(2).
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3065. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Išklausėme visų komitetų pranešėjų. Diskusija. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti Seimo narių. Yra gauta viena Seimo nario K. Vilkausko pataisa dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3064. Prašau, gerbiamas Kęstuti, pristatyti savo pasiūlymą.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Turiu du pasiūlymus. Jeigu pirmas pereina, tai apie antrą nereikės kalbėti. Šiaip seniūnijos yra dviejų formų, tai yra biudžetinė įstaiga ir filialas, savivaldybės administracijos filialas.
PIRMININKAS. Jeigu nesusiję, tai pradžioje pristatykite vieną pasiūlymą, dėl jo apsispręsime.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Taip, taip, aš būtent apie šį įstatymą, kad būtų aiškiau, pasiūlymą ir kalbu. Anksčiau Savivaldos įstatyme buvo, kad seniūnija ir seniūnas yra savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai. Yra. Dabar atsirado – gali. Ką tai reiškia? Gali priklausomai vėl nuo mero. O kadangi merai yra galingesni, gali duoti tą biudžetą, gali neduoti.
Mano pasiūlymo esmė paprasta – atkurti tai, ko ilgai siekė Seniūnų asociacija, kam buvo pritarusi Savivaldybių asociacija, kam pritarė Bendruomenių organizacijų sąjunga, nevyriausybinės ir panašiai, kad nebūtų silpninamos seniūnijos; ir pritarti tokiai formuluotei, kad seniūnas vykdo seniūnijos, savivaldybės asignavimų valdytojų teises ir pareigas. Tai yra palikti taip, kaip buvo anksčiau įstatyme, ir nepalikti galimybės kažkur duoti arba neduoti, bet palikti šią įstatymo normą galioti. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Komiteto nuomonė dėl šio pasiūlymo?
M. LINGĖ (TS-LKDF) Komitetas svarstė šį lapkričio 7 dienos pasiūlymą ir pritarė iš dalies. Pritarė tai daliai, pirmai daliai, kur yra siūloma suderinti nuostatas su Biudžeto sandaros įstatymu, tai yra išbraukiamai daliai, tačiau nepritarė tai daliai, kuria yra papildoma apie seniūnijos, savivaldybės asignavimų valdytojų teises ir pareigas. Tokia nuostata laikoma kaip perteklinė, nes tai yra reglamentuota Biudžeto sandaros įstatymo nuostata, kad savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių administracijos, jų struktūriniai padaliniai ir savivaldybių biudžetinės įstaigos. Kaip minėjau, tokiam kompromisiniam pasiūlymui pritarti iš dalies komitete pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Norėčiau pataisos iniciatoriaus paklausti, jus tenkina komiteto formuluotė pritarti iš dalies, ar jūs prašote balsuoti?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Balsuoti. Prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Prašote balsuoti. Tai pasisakymai dėl motyvų dėl pasiūlymo. Nėra norinčių kalbėti. Tada apsisprendžiame. Kas balsuoja už, tas pritaria K. Vilkausko pasiūlymui, jam komitetas pritarė iš dalies, ne visa apimtimi.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 39, prieš – 9, susilaikė 46. Pasiūlymui nepritarta. Lieka komiteto suformuluotas dalinis pritarimas, dalinio pritarimo formuluotė.
Gerbiamas Kęstuti, pristatykite savo antrą pasiūlymą.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Antrasis pasiūlymas tai jau vėl siauresnis. Tokiu atveju siūlyčiau dar ir pabalsuoti, kad seniūnijų, minėjau, yra dvi formos – filialai, kaip dabar, ir biudžetinė įstaiga seniūnija. Jeigu seniūnija tampa biudžetine įstaiga, tai ji yra skirtų savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja, jau biudžetinė įstaiga. Lietuvoje jų tokių nėra, bet neatimkime galimybės, jeigu savivaldybės taryba apsispręstų, kad seniūnijos gali tapti biudžetine įstaiga, tai jos tada tampa kaip ir kitų biudžetinių įstaigų asignavimų valdytojais. Aš manau, kadangi antrai daliai pritarė, apie ką jau minėjo gerbiamas komiteto pirmininkas, tai aš siūlau neišmesti ir šios pirmos dalies ir už ją pabalsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas šiandien susirinkęs į neeilinį posėdį apsvarstė šį pasiūlymą ir siūlo pritarti iš dalies, nepritarti pirmai pasiūlymo daliai pažymėdamas, kad būtent pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 punktą savivaldybės biudžeto sudarymas ir tvirtinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, pritarus pasiūlymui būtų apribota savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija, nes tais atvejais, kuomet seniūnija būtų biudžetinė įstaiga, ji automatiškai, eliminuojant savivaldybės tarybos sprendimą, taptų asignavimų valdytoja. Ir siūlo pritarti pasiūlymo antrai daliai ir išdėstyti taip, kaip buvo pasiūlyta. Dėl šio pasiūlymo komiteto nuomonės išsiskyrė. Mes balsavome alternatyviai. Balsuojant už visą pasiūlymą taip, kaip suformuluota K. Vilkausko, balsavo 4 komiteto nariai, 7 komiteto nariai balsavo už pritarimą iš dalies taip, kaip buvo pagarsinta išvadoje.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas Kęstuti, kaip suprantu, jūs norėtumėte balsuoti dėl jūsų pasiūlymo visa apimtimi? Dėl motyvų dėl jūsų pasiūlymo niekas nenori kalbėti.
Balsuojame. Kas pritariate K. Vilkausko pasiūlymui, kurį jis ką tik pristatė, visos apimties, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę ir laikotės komiteto suformuluotas pozicijos, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 36, prieš – 7, susilaikė 51. Lieka komiteto suformuluota pozicija ir K. Vilkausko pasiūlymui visa apimtimi, kaip jis siūlė, nėra pritarta. Tai buvo visi pasiūlymai dėl šito įstatymų projektų bloko. Pasisakymai dėl motyvų po svarstymo. Ar jau turime ką nors? Niekas nenori kalbėti.
Balsuojame dėl viso 2-18 įstatymų projektų bloko. Kas pritariate įstatymų projektams po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 68, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 28. Įstatymų projektų blokui pritarta.
17.45 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2936(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-19 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2936(2). Pranešėjas A. Matulas pristatys Sveikatos reikalų komiteto poziciją. Darbotvarkės 2-19 klausimas, projektas Nr. XIVP-2936. Ar jūs jau pristatėte prieš tai? Bet prieš tai buvo kitas projektas, čia yra kitas projektas, vadinasi, ne tą komiteto išvadą pristatėte prieš tai. (Balsai salėje) Bet irgi Sveikatos draudimo buvo, tiesiog, matyt, apie kitą ten buvo kalbama. Kadangi antrą kartą, glaustai, taip.
A. MATULAS (TS-LKDF). Anam buvo pritarta komitete bendru sutarimu. Labai atsiprašau, kad sumaišiau.
Dabar šitas įstatymo projektas. Juo siūloma drausti sveikatos draudimu asmenų, aukštos kvalifikacijos asmenų, atvykusių dirbti į Lietuvą, šeimas. Kadangi nėra numatytas papildomas finansavimas iš valstybės asignavimų, tai Sveikatos reikalų komitetas pasiūlė šito įstatymo įsigaliojimą atidėti. Įsigaliojimą numatyti 2025 m. sausio 1 d. dėl to, kad Sveikatos apsaugos ministerija II ketvirčio pabaigoje teikia Finansų ministerijai preliminarų valstybės draudžiamų asmenų skaičių ir tada valstybė, Vyriausybė, numato asignavimus ir sumas, kiek mokės už valstybės draudžiamą asmenį. Šiuo atveju tai nėra padaryta, todėl tikriausiai tą gyvulių ūkį didinti nelabai ir protinga, išmintinga, nes jau virš 20 grupių žmonių, kurie yra draudžiami valstybės lėšomis, bet turi didesnes pajamas negu tie, kurie savarankiškai moka. Tokiam sprendimui su įsigaliojimo datos nukėlimu komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Diskutuoti dėl įstatymo projekto nėra norinčių Seimo narių. Yra vienas Seimo narės M. Danielės pasiūlymas, jos šiuo metu nėra salėje. Gerbiamas Antanai, gal jūs galėtumėte pristatyti tą pasiūlymą? Iš vietos galite pristatyti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegė Morgana siūlė, kad įsigaliojimas būtų nuo kitų metų liepos mėnesio, bet, kaip sakiau, biudžetas tvirtinamas metų gale, o Sveikatos apsaugos ministerija II ketvirčio gale teikia skaičių valstybės draudžiamų asmenų ir Vyriausybė tada numato tam tikrus asignavimus. Čia iš esmės jos numatyta data nieko dėl PSD nesprendžia. Tai mes, komitetas, nepritarėme.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kadangi nepritarėte, nėra M. Danielės, prašytų, neprašytų balsuoti, kaip darome? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame dėl M. Danielės pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Kas pritariate M. Danielės pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 12, prieš – 12, susilaikė 70. M. Danielės pasiūlymui nėra pritarta. Tai buvo vienintelė pataisa dėl šio įstatymo projekto. Pasisakymai dėl motyvų dėl viso. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Aistė? (Balsai salėje) Gerai.
17.48 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 25, 71 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3089(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-20 klausimas, projektas… (Balsai salėje) Taip, pritarta po svarstymo. Darbotvarkės 2-20 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3089(2). Į tribūną kviečiame R. Lopatą pristatyti Ateities komiteto išvadą dėl įstatymo projekto.
R. LOPATA (LSF). Ponios ir ponai, lapkričio 24 dieną Ateities komitetas pritarė patobulintam Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadai, vienokiu ar kitokiu būdu atliepdamas Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto bei Ekonomikos komiteto pastabas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame K. Starkevičių pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ekonomikos komitetas pritarė iniciatorių valia parengtam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam Seimo Ateities komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kitas pastabas ir pasiūlymus, jiems Ekonomikos komitetas pritarė. Aš čia norėsiu paprašyti balsavimo dėl kai kurių pasiūlymų, kad neatsitiktų kaip prieš tai buvusiame cikle.
PIRMININKAS. Gerai. Labai dėkui. Prie pasiūlymų pereisime šiek tiek vėliau. Į tribūną kviečiame L. Nagienę pristatyti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą dėl šio įstatymo projekto.
L. NAGIENĖ (DFVL). Švietimo ir mokslo komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kadangi jūs užsirašėte diskutuoti, tai galite iš karto ir diskutuoti.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš manau, mokslo bendruomenė šio įstatymo laukė jau seniai, jau prieš pusantrų metų apie tai diskutavo. Vis dėlto viešųjų pirkimų procedūras mokslo bendruomenė vertina kaip gana ilgas, nelanksčias ir sudėtingas, trukdančias mokslo, technologijų ir eksperimentinei plėtrai ir darančias neigiamą įtaką Lietuvos mokslininkų konkurencingumui tarptautinėje erdvėje. Siekiant plėtoti tarptautinėje rinkoje konkurencingus mokslinius tyrimus, technologinės plėtros ir inovacijų darbus Lietuvoje, būtini esminiai ir ambicingi pokyčiai viešųjų pirkimų ekosistemoje.
Dar 2018 metais Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pateiktoje ataskaitoje dėl viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimo, be kita ko, pažymėta apie viešųjų pirkimų skaidrumą, griežtinant teisinį reglamentavimą. Tačiau viešieji pirkimai problemų neišsprendė, o tik padidino procedūrų skaičių. Pirkimų organizacijos, vykdydamos pirkimus, priverstos daug dėmesio skirti teisės aktų reikalavimams ir atlikti formalias procedūras, todėl tam tikrais atvejais nukenčia ir pirkimų rezultatas.
Įstatymo projektu siekiama įteisinti supaprastintų viešųjų pirkimų siūlymus, kurie leistų gerokai sutrumpinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomų supaprastintų pirkimų procedūras, kai prekės ir paslaugos perkamos mokslinių tyrimų, technologinės ir eksperimentinės plėtros tikslais. Siūloma, atliekant supaprastintus pirkimus, atsisakyti pažymų, patvirtinančių tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą. Reikalavimų dėl pašalinimo pagrindų taikymo lengvatos ir išimtys nesupaprastina pirkimų procedūrų, tačiau suteikia daugiau galimybių tiekėjams dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose. Tai skatina konkurenciją viešuosiuose pirkimuose ir atitinkamai leidžia perkančiosioms organizacijoms įsigyti kokybiškas paslaugas, darbus ar prekes mažiausia įmanoma kaina ir racionaliai panaudoti turimas lėšas. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų procesas privalo užtikrinti visų suinteresuotų subjektų dalyvavimą viešųjų pirkimų procese.
Pasaulinėje praktikoje supaprastintų pirkimų procesas vyksta kiekvienu konkrečiu atveju daug greičiau ir iš tikrųjų tas procesas yra daug trumpesnis. Šiuo įstatymo projektu yra siūloma padidinti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skirtų prekių ir paslaugų, kurias perkant sutartys gali būti sudaromos žodžiu, vertę nuo 10 iki 15 tūkst. Kiek aš žinau, dabar gal prieisime prie nuomonės dėl 10 tūkst.
Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektu siekiama užtikrinti efektyvų ir skaidrų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomą viešųjų pirkimų procesą. Tai yra svarbus žingsnis, siekiant nacionalinių ir tarptautinių mokslo projektų plėtros ir didesnio įnašo į Lietuvos ekonominę ir mokslo plėtrą. Todėl tikrai kviečiu palaikyti, nes ir kitose šalyse yra supaprastinta ir greitesnė procedūra būtent mokslo sričiai. Tikrai manau, kad mokslo bendruomenė šio įstatymo labai laukia, nes tai leis operatyviau ir greičiau nusipirkti kai kurias moksliniams tyrimams reikalingas medžiagas ir paslaugas. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Laima. Į tribūną kviečiame Ateities komiteto pirmininką R. Lopatą, nes yra gauta keletas Ekonomikos komiteto pastabų, dėl jų, kaip supratau, turėsime apsispręsti. Gerbiamas Kazy, dėl 1 straipsnio yra gauta Ekonomikos komiteto pastaba, jai Ateities komitetas nepritarė. Prašau pristatyti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pristatysiu. Ekonomikos komiteto siūlymas dėl tiekėjų patikrinimo, ar yra pagrindas juos šalinti iš pirkimų, yra lankstesnis. Esant menkiausiai abejonei dėl tiekėjų pateiktos informacijos, būtų galima prašyti reikiamų dokumentų. Tuo tarpu Ateities komiteto siūloma formuluotė reiškia, kad pirkimų vykdytojai įrodančių dokumentų turi prašyti tik tuomet, kai jie turi tam tikrų jau pagrįstų abejonių.
Kur čia kyla rizika? Perkančiajai organizacijai paprašius pateikti reikiamus dokumentus, tiekėjai bus nepatenkinti ir prašys pagrįsti, kodėl iš jų reikalaujama dokumentų. Tokiu atveju gali kilti ginčų, užsitęsti pirkimai. Čia iš praktikos.
PIRMININKAS. Ateities komiteto pozicija šio pasiūlymo atžvilgiu.
R. LOPATA (LSF). Mes nepritariame. Argumentai yra štai tokie. Pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas nesiūlo keisti keičiamo įstatymo 50 straipsnio, teikia pastabas dėl 25 straipsnio pakeitimo. Siūloma likti prie keičiamo įstatymo straipsnio pakeitimo. Teisės departamento išvadose yra išdėstyti argumentai, kodėl nepritariama Ekonomikos komiteto pasiūlymui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kadangi nuomonės išsiskyrė, o pasisakyti dėl motyvų dėl minėto pasiūlymo niekas nenori, tai apsispręsime balsuodami. Kas pritariate Ekonomikos komiteto pozicijai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, tai yra balsuojate prieš arba susilaikote, palaikote Ateities komiteto poziciją.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 23, prieš – 3, susilaikė 55. Nepritarta Ekonomikos komiteto pasiūlymui.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra Ekonomikos komiteto pasiūlymas. Gerbiamas Kazy, gerbiamas Kazy, gerbiamas Starkevičiau, dėl 2 straipsnio yra komiteto pasiūlymas. Čia nesusiję?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėl kitų pasiūlymų, kur iš dalies, mes sutinkame.
PIRMININKAS. Sutinkate su formuluotėmis, kur iš dalies. Viena yra nepritarti dėl 2 straipsnio. Gerbiamas Kazy, dėl 2 straipsnio komiteto yra nepritarti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Atsiimame ir šitą.
PIRMININKAS. Atsiimate? Suprantu. Dėl 3 straipsnio – pritarti iš dalies. Sutinkate su komiteto nuomone, neprašote balsuoti. Dėl 4 straipsnio – taip pat pritarti iš dalies, taip pat neprašote balsuoti.
Apsvarstėme visus pasiūlymus. Pasisakymai dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. Niekas nenori kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui po svarstymo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip. Dėl 2-20 klausimo, dėl Viešųjų pirkimų įstatymo projekto. Dėl viso įstatymo projekto, taip.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 93, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
17.58 val.
Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2913(3) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-21 klausimas. Čia jau viską apšnekėjome, tik liko balsuoti. Vystomojo bendradarbiavimo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2913(3). Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
17.59 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2868(2), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 12, 15, 122 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121, 122, 123, 124, 125 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2869(2), Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2870, Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 4 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2871(2), Laukinių augalų ir grybų įstatymo Nr. VIII-1226 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2872(2), Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 5, 6, 9, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2873(2), Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo Nr. IX-533 2, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2874(2), Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2875, Administracinių nusižengimų kodekso 305 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2876(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-22 klausimas, įstatymų projektų blokas. Tai 2-22.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-2868(2). Ir lydimieji nuo 2-22.2 klausimo iki 2-22.9 klausimo imtinai. Į tribūną kviečiame A. Gedvilienę pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. Jūs čia buvote kaip pagrindinis dėl visų įstatymų projektų, išskyrus paskutinį 2-22.9 klausimą, projektą Nr. XIVP-2876(2).
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas tikrai vykdė nemažai diskusijų ir keletą klausymų Saugomų teritorijų įstatymo kontekste. Galiausiai lapkričio 15 dieną komitetas priėmė sprendimą pritarti įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą svarstyti. Rezultatai: 5 – už, 2 susilaikė.
Dabar dėl kitų lydimųjų teisės aktų iš karto?
PIRMININKAS. Visus, kuriuos svarstėte, pristatykite vienu atėjimu, kaip suprantu, bendra mintis buvo.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, visiems buvo pritarta bendru sutarimu, jau lydimiesiems.
PIRMININKAS. Visiems pritarėte, taip? Išskyrus paskutinį 2-22.9 klausimą, projektą Nr. XIVP-2876. Labai ačiū.
Į tribūną kviečiame V. Pranckietį pristatyti… (Balsai salėje)
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Atsiprašau, atsiprašau, atsiprašau, mes…
PIRMININKAS. Kaimo reikalų komitetas geriau žino, ko Aplinkos apsaugos komitetas nesvarstė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Mes nesvarstėme Nekilnojamojo… Palaukite…
PIRMININKAS. Žiūriu, siūlote atmesti 2-22.3 klausimą, tai yra projektą Nr. XIVP-2870, ir 2-22.8 klausimą, tai yra projektą Nr. XIVP-2875. Du projektus siūlote atmesti?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, nebeaktualūs.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame Kaimo reikalų komiteto pirmininką V. Pranckietį. Jūs svarstėte 2-22.1 klausimą – įstatymo projektą Nr. XIVP-2868(2) ir projektus Nr. XIVP-2869(2), Nr. XIVP-2871(2), Nr. XIVP-2872(2), Nr. XIVP-2873(2), Nr. XIVP-2874(2).
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Jūs labai teisingai visus perskaitėte, tai man bus daug lengviau. Kalbėsiu turbūt apie visus iš karto, pradėdamas nuo pagrindinio įstatymo, tai yra nuo projekto Nr. XIVP-2868. Kaimo reikalų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir sprendimas buvo toks: grąžinti Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2868(2) iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas kritines antikorupcines pastabas ir pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė.
Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikiusių ir prieš balsavusių nebuvo.
Kiti – lydimieji įstatymai. Kadangi buvo pasiūlyta tobulinti pagrindinį įstatymą, tai ir dėl kitų yra lygiai tokia pati išvada, kad jie turėtų būti tobulinami drauge su pagrindiniu įstatymu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas kolega, jūs pristatėte komiteto išvadą.
Ir dėl paskutinio 2-29 klausimo – dėl lydimojo Administracinių nusižengimų kodekso 305 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2876(2) į tribūną kviečiame I. Haase pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Išvadą duokite. Tuoj, tuoj, tuoj!
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 305 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų komitetų išvadas.
Diskusija. Į tribūną kviečiame K. Adomaitį.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, mes priimame pataisytą Saugomų teritorijų įstatymą. Dalį, kaip Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė jau minėjo, dalykų ištaisėme, sutarėme dėl jų komitete, bet taip pat šiuo įstatymu įsteigėme ir tokią gana naują iš kitų šalių perimtą iniciatyvą steigti privačias saugomas teritorijas. Būtent apie jas trumpai noriu pasisakyti. Kas bus tos saugomos teritorijos, kaip mes jas teiksime, kaip mes jas prižiūrėsime, kaip mes jas plėtosime?
Įstatyme yra apibrėžti trys gana abstraktūs kriterijai, kada bus steigiamos privačios saugomos teritorijos, tai yra kažkas aplink „Natura 2000“ teritorijas, saugomoms rūšims išsaugoti ir dar gal ekosistemoms atnaujinti. Tai, mano nuomone, yra ganėtinai abstraktūs ir nekonkretūs kriterijai, kada tos privačios saugomos teritorijos atsiras ir mes turėsime kompensuoti už šių privačių saugomų teritorijų įsteigimą. Pavyzdžiui, palyginkime su kitu įstatymu, kurį mes svarstome Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva, kur mes norime rezervuoti investicinius sklypus naujoms gamykloms. Tai yra puiku ir mes įstatyme labai aiškiai apibrėžiame, įvardiname kriterijus, kad turi būti darbo užmokestis didesnis nei vidurkis, turi būti investicijų dydis įvertintas, visa kita – apčiuopiami, aiškūs dalykai. Šiuo atveju privačių saugomų teritorijų steigimas yra paremtas gana abstrakčiais, įstatyme neapibrėžtais kriterijais, kurie bus nustatyti poįstatyminiais aktais, ir tam bus išleista apie 4 mln. eurų.
Antras dalykas, privačias saugomas teritorijas mes steigsime 30-iai metų. Ar mes įsivaizduojame Kuršių neriją, Čepkelių rezervatą, dar kokias nors saugomas teritorijas 30-iai metų? Turbūt sunkiai. Bet kokios saugomos teritorijos atšaukimas būtų sunkiai įsivaizduojamas šiandien, bet štai privačias saugomas teritorijas mes galime įsteigti 30-iai metų, susimokėti už tai savininkui ir po 30 metų atšaukti.
Ir trečias dalykas dėl kompensacijų sumos. Mes numatome apie 4 mln. eurų europinių lėšų, jeigu teisingai supratau aiškinamąjį raštą. Lietuvoje turime 18 % saugomų teritorijų, mes nuolat girdime skundus, kad dėl tų teritorijų trūksta lėšų žmonėms kompensuoti už tai, kad jiems ten yra įvairių ribojimų, o tos zonos įsteigtos kaip valstybinės, įstatymais nustatytos, tai yra mūsų pirminė pareiga būtent už jas kompensuoti ir mes toms zonoms išleidžiame apie 2 mln. eurų, gal mažiau. Privačioms saugomoms teritorijoms mes iš karto jau esame apsibrėžę numatyti 4 mln. Šito klausimo mes tikrai nesame iki galo komitete išnagrinėję. Mano siūlymai buvo performuluoti šitas dalis įstatyme, bet jie nebuvo komiteto išvadų rengėjų išgirsti. Tikrai dar po svarstymo kviesiu grįžti prie šito klausimo ir vis dėlto apsispręsti, ar tikrai tokia forma, ar tikrai mums reikia tokių privačių saugomų teritorijų. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis dalyvauti diskusijoje norėtų V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami kolegos, pratęsiu K. Adomaičio mintį apie tai, kad įstatymas nėra pabaigtas ir nėra padarytas taip, kaip jis turėtų būti. Įstatymai yra skirti santykiams sureguliuoti. Šiuo atveju santykis tarp privačios valdos ir Saugomų teritorijų tarnybos arba dar aukštesnių organų. Galima tik pastebėti, kad dėl šio įstatymo buvo gauta iš viso, atrodo, 115 pasiūlymų ir pastabų, tarp jų ir tokių labai labai aktyviai išreikštų. Pirmiausia 64 Teisės departamento pasiūlymai, kur rašoma: galimai, galimai, galimai. Viską reikėtų išstudijuoti, ištirti ir pasakyti, ar taip gali būti, ar taip negali būti. Viena pastaba gauta iš Miškų rūmų, 18 pastabų – iš Žemės ūkio rūmų, 24 – iš Lietuvos miško ir žemės savininkų organizacijos, iš STT yra gauta 10 pastabų, iš jų 3 yra kritinės – kritinės, vadinasi, tos, kurios neleistų tiesiog to įstatymo priimti. Aš siūlyčiau, kad taip ir turėtų būti – jis turėtų būti tobulinamas pačioje ministerijoje, ne komitetuose, ir jam tik tada būtų galima pritarti.
Lietuvos grūdų augintojų asociacija ir miško savininkai atkreipia dėmesį ir itin didelį susirūpinimą reiškia dėl nustatytų saugomų teritorijų kategorijų – ekologinės apsaugos zonos ir buferinės apsaugos zonos. Kas yra buferinės apsaugos zonos, įstatyme yra parašyta, o jie toliau rašo: manome, kad šiose apsaugos zonose yra sudaryta galimybė didelėse teritorijose nustatyti naudojimo apribojimus, tačiau už juos nenumatyta kompensacija.
Toliau reikėtų pakalbėti, kokios yra tos kritinės pastabos ir pasiūlymai, gauti iš STT. Projektu siūloma (čia cituoju) „sumažinti sprendimus dėl dalies saugomų teritorijų nuostatų ir jų ribų nustatymo priimančių subjektų lygmenį“. Vietoj Vyriausybės tai padarytų ministrai, kitaip sakant, lygmuo yra žeminamas.
Kita pastaba, tai yra projektu siūlomas stoginių įrengimo saugomose teritorijose numatytas teisinis reglamentavimas panaikina įstatyminiu lygmeniu nustatytus kriterijus ir apribojimus, užtikrinančius, kad saugomose teritorijose nebūtų nepagrįstai įrengiami, laikomi ir naudojami statiniai. Kyla rizika, kad kaip stoginės įrengiami statiniai bus naudojami ne pagal paskirtį. Dar rašoma, kad šiuo atveju aktualūs gali būti korupcijos rizikos veiksniai, susiję su neteisėtu poveikiu sprendimus priimantiems asmenims siekiant, kad su stoginių įrengimu susiję klausimai būtų reglamentuojami siauroms interesų grupėms ar atskiriems asmenims palankiausiu būdu.
Gerbiami kolegos, manau, kad mes tą įstatymą turėtume priimti, bet tik daug išsamiau jį parengę, sutvarkę. Todėl nelinkėčiau, kad būtų tokių kaip 20 straipsnio 5 punktas: nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių buferinės apsaugos zonos… nustatomi pagal Kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą 300 tūkst. žmonių Lietuvoje gavo laiškus apie tai, kad jų žemėje atsirado nustatytos kažkokios specialiosios sąlygos. Linkiu šiandien nesiųsti tokių naujametinių sveikinimų mūsų piliečiams. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Viktorai. Tikiuosi, šurmulys salėje susijęs su įstatymų projektų svarstymu. Išklausėme visų, norinčių diskutuoti. Yra gauti trys pasiūlymai. Į tribūną kviečiame A. Gedvilienę pristatyti… (Balsas salėje) Tuoj paklausime. O gal tenkina. Seimo nariai K. Vilkauskas, R. Budbergytė ir dar keletas. Gerbiamas Kęstuti, prašom, ar jus tenkina komiteto pozicija, ar jūs norite, kad būtų pristatyti, svarstomi ir balsuojami jūsų pasiūlymai? Kaip suprantu, čia visi trys susiję.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Taip, ačiū. Tikrai mane tenkina ir dėkoju kolegoms, kurie palaikė šitą pasiūlymą, istorinis nacionalinis parkas turi būti Kultūros ministerijos pavaldumo, nes sistema gerai veikia. Dėl to balsuoti neprašau. Ten dalinis pritarimas buvo tik dėl to, kad buvome įrašę istorinį Dieveniškių parką, kuris gali būti ir Saugomų teritorijų tarnyboje.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Tai visos trys jūsų pataisos ten susijusios, kaip suprantu, buvo.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Labai dėkui. Pritarta. Jus tenkina komiteto pozicija, balsuoti nereikia. Daugiau pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Balsuojame dėl viso įstatymų projektų bloko – dėl darbotvarkės 2-22 klausimų bloko. Atsiprašau, atsiprašau, atsiprašau. S. Gentvilas nori pasisakyti už įstatymų projektus. Labai atsiprašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš nenorėjau eiti į tribūną, tik trumpai apie tai, ką kalbėjo V. Pranckietis. Kaimo reikalų komitetas tikrai turėjo reikšmingų pastabų, bet pagrindiniame komitete, Aplinkos apsaugos komitete, svarstant buvo atsižvelgta iš esmės į visas STT pastabas, išgludinti kiti įstatymai, atsižvelgta į K. Vilkausko pasiūlymus dėl steigėjo principų. Iš principo aš norėčiau, kad Seimas palaikytų šitą naują Saugomų teritorijų įstatymo redakciją, nes jinai neapsako dėl ploto ar į kurią pusę judėti su saugomų teritorijų steigimu, – tiesiog kur kas aiškiau nustato procedūrą, kaip tai daroma, kaip užtikrinamas viešumas tiek viešojo intereso saugomoms teritorijoms, tiek privačioms saugomoms teritorijoms.
Saugomų teritorijų tarnyba taip pat jau išeina iš savo administracinių ribų, tai yra už nacionalinių parkų, už regioninių parkų, ir rūpinasi atskiromis buveinėmis, jeigu pasitaiko kokia saugoma rūšis kažkur toli toli nuo nacionalinių parkų ar regioninių parkų.
Taip pat šis įstatymas svarbus ir miestams, nes nustato žaliąją infrastruktūrą. Miestai įkaista, miestai įšala, miestai šlampa. Žalioji infrastruktūra yra ypatinga kempinė miestų gyventojams ir gyvūnijai, todėl nustatomi žaliojo karkaso sprendiniai, žaliosios infrastruktūros, taip pat aiškiau apibrėžiamas gamtinis karkasas.
Labai nustebau, kad kolega K. Mažeika pasisako prieš. Nežinau jo motyvų, bet iš esmės šiuo įstatymu sprendžiame ir Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūras dėl „Natura 2000“ buveinių apsaugos tikslų nustatymo. Dažnai negalime jų apsaugoti, nes yra konfliktas su privačiais savininkais, sunkiai išperkame. Todėl, gerbiamas Kęstuti, šiek tiek vėluojame su jūsų nepadarytais namų darbais. Tikiuosi, pakeisite nuomonę ir pritarsite įstatymui, ypač kai jūsų frakcija ką tik norėjo referendumą inicijuoti būtent dėl didesnės saugomų teritorijų apsaugos. Tai kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl motyvų prieš užsirašęs šnekėti K. Mažeika, bet jo motyvų turbūt mes taip ir nesužinosime, nes salėje jo šiuo metu nėra. Bet kieno motyvus tikrai sužinosime, tai V. Pranckiečio.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Būčiau nebekalbėjęs, jau kalbėjau ir pasisakiau, kad šis įstatymas yra ribojantis žmonių turto naudojimą ir ten yra minima apie Konstitucijos straipsnį, kuris garantuoja teisę į turto valdymą, o staiga mes tą teisę imame ir apribojame neaiškiais kriterijais ir neaiškiomis ribomis, o tiesiog kažkas kažkada ims ir nustatys. Todėl siūlau nepritarti tam įstatymui ir, kaip Kaimo reikalų komitetas vienbalsiai siūlė, tiesiog grąžinti iniciatoriams tobulinti, tą diskusiją galbūt pratęsti kitoje sesijoje, kai jis bus patobulintas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, turėsime apsispręsti. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad balsuosime dabar dėl pritarimo po svarstymo 2-22 klausimų – įstatymų projektų – blokui, išskyrus du įstatymų projektus, tai 2-22.3 klausimą – projektą Nr. XIVP-2870, ir 2-22.8 klausimą – projektą Nr. XIVP-2875, juos Aplinkos apsaugos komitetas siūlė atmesti. Kas pritariate visam įstatymų projektų blokui, išskyrus tuos du, kuriuos aš ką tik perskaičiau, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 62, prieš – 6, susilaikė 21. Šiems įstatymų projektams yra pritarta.
Kas pritariate Aplinkos apsaugos komiteto siūlymui atmesti du įstatymų projektus: Nr. XIVP-2870 ir Nr. XIVP-2875, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 83, prieš balsavo 1, susilaikė 3. Įstatymų projektai atmesti.
18.18 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 7 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 102 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-887(5)VK, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-888(5)VK, Žemės įstatymo Nr. I-446 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3303(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-23.1, 2-23.2 ir 2-23.3 klausimai – Miškų įstatymo ir lydimųjų įstatymų projektų Nr. XIVP-887(5), Nr. XIVP-888 ir Nr. XIVP-3303 svarstymas. Į tribūną kviečiame Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją J. Urbanavičių. Nėra. Aistė gal vietoj Justino?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF) Komitetas svarstė du kartus šį įstatymo projektą ir galiausiai buvo…
PIRMININKAS. Dėl visų trijų projektų gal pristatykite?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, pritarta bendru sutarimu Miškų įstatymo projektui ir lydimiesiems teisės aktams.
PIRMININKAS. Visiems. Gerai. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame S. Jovaišą pristatyti Kaimo reikalų komiteto išvadą dėl dviejų projektų – tai Nr. XIVP-887(5) ir Nr. XIVP-888(2).
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš būtent dėl tų dviejų ir paskelbsiu mūsų komiteto išvadą pritarti. Balsavimo rezultatai: 7 – už, kitaip manančių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme komitetų išvadas. Diskusijoje nori dalyvauti vienas Seimo narys. Į tribūną kviečiame J. Baublį.
J. BAUBLYS (LSF). Gerbiami kolegos, visi matome, kaip intensyviai kertami miškai, o kertant mišką mediena vežama miškavežiais ir keliais, ne visuomet pritaikytais sunkiasvoriam transportui ir ne visuomet palankiomis oro sąlygomis. Natūralu, kad važiuojant tokiomis sąlygomis gadinami keliai, ir ne tik miško keliai, bet ir vietinės reikšmės keliai. Dažnai savivaldybės atstovai, seniūnai reikalauja iš verslininkų, kad jie sutvarkytų sugadintus kelius, tačiau tiek Valstybinių miškų urėdija, tiek verslininkai, užsiimantys šiuo verslu, moka mokesčius, todėl taisyti kelių nenori, o savivaldybės neturi tam lėšų. Gyventojai nepatenkinti neišvažiuojamais keliais, o verslininkai, sumokėję nemažus mokesčius, sulaukia daug priekaištų ir patiria papildomų išlaidų. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, miškų valdytojų sumokami mokesčiai yra įtraukiami į valstybės biudžetą ir naudojami tik bendrosioms miškų reikmėms finansuoti, savivaldybių biudžetų šios lėšos nepasiekia. Priėmus Miškų įstatymo pataisas, dalis surenkamo mokesčio būtų skiriama savivaldybėms vietinės reikšmės keliams tvarkyti. Taip būtų bent iš dalies kompensuojama savivaldybių keliams gabenant medieną daroma žala ir suteiktų daugiau aiškumo tiek verslininkams, tiek ir gyventojams. Jie žinotų, kur kreiptis dėl miško technikos sugadintų kelių.
Gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti įstatymų projektus ir prisidėti prie vietinės reikšmės kelių būklės, infrastruktūros ir gyvenimo kokybės gerinimo savivaldybėse. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Diskusijoje niekas nenori dalyvauti.
Į tribūną kviečiame, kadangi yra gauta keletas pasiūlymų, turbūt Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkę A. Gedvilienę. Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo nario M. Skritulsko pasiūlymas. Gerbiamas Mindaugai, pristatykite savo pasiūlymą.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Taip, pasiūlymo esmė yra ta, kad būtų leidžiama per miško teritorijas tiesti ne tik komunikacijas dešimties metrų koridoriuose (aš turiu mintyje inžinerines), bet ir dviračių takus, ir pėsčiųjų takus.
PIRMININKAS. Bet žiūriu, komiteto nuomonė – pritarti jūsų pasiūlymui. Ar jus tenkina tokia pozicija?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Tenkina. Tai turbūt balsuoti neprašote?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Tada dar yra S. Gentvilo pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Simonai, prašau. Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies.
S. GENTVILAS (TS-LKDF). Taip, tenkina komiteto nuomonė.
PIRMININKAS. Tenkina? Neprašote balsuoti? Labai ačiū. Daugiau pasiūlymų… Dar S. Gentvilo, jam komitetas pritarė. Ir dar komiteto pasiūlymas, kad, priėmus M. Skritulsko pasiūlymą, atsiranda tam tikros formuluotės. Galime pritarti? Kaip ir logiška, nes jau pritarėme pasiūlymui. Labai dėkui, pritarta. Apsvarstėme turbūt visus pasiūlymus dėl įstatymų projektų bloko. Pasisakymai dėl motyvų dėl viso. Niekas nenori kalbėti.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymų projektų blokui 2-23.1, 2-23.2 ir 2-23.3, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 81, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymų projektams po svarstymo pritarta.
18.25 val.
Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 2, 3, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-473(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-24 klausimas, dėl jo jau viską esame iššnekėję, projektas Nr. XIVP-473(2). Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui po svarstymo, balsuojate už, kas nepritariate, kaip visada, kaip nors kitaip.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 75, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 10. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
18.25 val.
Odontologų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-163(3), Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 5, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-164(3), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-165(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-25.1, 2-25.2, 2-25.3 klausimai – projektas Nr. XIVP-163(3), projektas Nr. XIVP-164(3) ir projektas Nr. XIVP-165(2). Odontologų rūmų įstatymo projektas ir du lydimieji. Į tribūną kviečiame A. Matulą pristatyti Sveikatos reikalų komiteto, kaip suprantu, ilgai lauktą išvadą. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamas pirmininke, labai atsiprašau, per šoninį mikrofoną ponas A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Frakcijos vardu norėtume pertraukos iki kito posėdžio dėl šito klausimo.
PIRMININKAS. Pertraukos iki kito posėdžio. Statutinis prašymas, balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio. Kas pritariate pertraukai iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 31, prieš – 42, susilaikė 8. Pertrauka iki kito posėdžio.
Ir per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Labai gaila, kad Demokratų frakcijai neužteko trejų metų susipažinti su projektu ir yra paimta ta pertrauka. Taip, bet kuriuo atveju projektas treji metai yra Seime. Odontologų rūmai švenčia kaip tik dvidešimtmetį, nes buvo įsteigti 2003 metais, tai, man atrodo, metas nebevilkinti šio klausimo ir išspręsti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūs sukėlėte reakcijas. D. Griškevičius per šoninį mikrofoną.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Aš tiktai noriu sureaguoti ir pasakyti, kad šiaip yra statutinė norma, kuria frakcija ir pasinaudojo. Ir noriu pasakyti, kad vienos dienos laikotarpis trejų metų kontekste turbūt nelabai ką keičia. Manau, visi turi teisę tai pasiūlyti ir dabar nereikėtų čia nervintis, gerbiama Ieva.
PIRMININKAS. Ir taip pat per šoninį mikrofoną A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš tiktai noriu visiems priminti, kad dėl šito įstatymo, koks jis yra dabar, vieningai buvo balsuota praeitos kadencijos posėdžiuose. Tai labai keista, kad šitas įstatymas vėl yra darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Dėkui. Ministrė Pirmininkė per šoninį mikrofoną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš noriu priminti, kad nebuvo vieningai balsuota praėjusiame Seime ir todėl tas klausimas grįžo į darbotvarkę. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Kubilienė per šoninį mikrofoną.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų buvo labai reikšmingas gerbiamos I. Degutienės pasisakymas. Gerbiamas A. Matulas, kiek pamenu, susilaikė balsuodamas. Tai galbūt dėl to, kad „prieš“ ir „susilaikė“, ir nėra vieningai, bet buvo priimta komitete.
PIRMININKAS. Labai dėkui, išsprendėme karštąjį odontologų klausimą.
18.28 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 2, 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3313, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3308 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3314 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-26.1, 2-26.2 klausimai – projektas Nr. XIVP-3313 ir projektas Nr. XIVP-3314. Balsuojame. Kas pritariate įstatymų projektams po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, darote ką nors kita.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 77, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 8. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta. Dėl abiejų įstatymų projektų pagrindiniu komitetu siūloma skirti Audito komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Ir siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai ačiū, pritarta.
18.29 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3315, Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo Nr. I-270 5 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3316, Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 1, 2, 5, 6, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo VII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-3317, Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo Nr. I-722 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3318, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 3, 4, 5, 6, 18, 22, 30, 39, 432, 433 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1077 14 straipsnio pakeitimo ir 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3319 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-27 klausimas – projektas Nr. XIVP-3315 ir lydimieji iki 2-27.5 klausimo. Kas pritariate įstatymų projektams po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – kaip nors kitaip.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 62, prieš – 2, susilaikė 24. Įstatymų projektų blokui pritarta. Dėl visų įstatymų projektų pagrindiniu komitetu siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Papildomu komitetu niekas nesiūlomas. Siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
18.30 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 10, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3326 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-28 klausimas – Paramos būstui įsigyti kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3326.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinį komitetą siūlome skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Ministre, ne dėl papildomų komitetų? (Balsai salėje) Kaip? Tuoj, dėl skubos spėsime. Dėl svarstymo datos. Prašom, per šoninį mikrofoną ministrė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, labai noriu paprašyti dėl šio klausimo skubos.
PIRMININKAS. Ar galime skubai pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstymo data čia ir taip yra gruodžio 19 diena. Kaip suprantu, turbūt tinka? Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
18.31 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 47 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 931 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3350, Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo aštuntuoju12 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3351 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-29.1 ir 2-29.2 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3350 ir lydimasis projektas Nr. XIVP-3351.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 10.
Kitas darbotvarkės 2-30 klausimas – Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių… (Balsas salėje) Viskas gerai. Kur? Taip, taip, atsiprašau. Kaip pagrindinis komitetas dėl abiejų įstatymų projektų siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Galime pritarti? Pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti? Galime. Labai dėkui, pritarta.
18.32 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3328 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-30 klausimas – Energetikos įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3328. Kas pritariate po pateikimo?
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Ekonomikos komitetas. L. Nagienė per šoninį mikrofoną.
L. NAGIENĖ (DFVL). Siūlau papildomą komitetą – Energetikos ir darnios plėtros komisiją. Ir mano balsą įskaitykite už, tiesiog pražiopsojau.
PIRMININKAS. Dėl protokolo jūsų balsą įskaitysime už. Ar galime pritarti Ekonomikos komitetui kaip pagrindiniam bendru sutarimu? Papildoma – Energetikos ir darnios plėtros komisija. Galime bendru sutarimu? Galime. Siūlome svarstyti gruodžio 14 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
18.33 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 15, 27, 30 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2609(2), Žemės įstatymo Nr. I-446 22, 23, 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2610(2), Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 18, 20, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2611(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės rezervinių 1-1.1, 1-1.2 ir 1-1.3 klausimų blokas – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2609(2) ir lydimieji projektai Nr. XIVP-2610(2) ir Nr. XIVP-2611(2). Į tribūną kviečiame R. Jušką, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką, pristatyti komiteto išvadą dėl visų trijų įstatymų projektų. Jeigu galima, vienu ypu dėl visų trijų.
R. JUŠKA (LSF). Analogiška išvada dėl visų trijų projektų – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: dėl visų trijų už – 9, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiame J. Gudauską pristatyti Kaimo reikalų komiteto išvadą dėl rezervinio 1-1.2 klausimo – projekto Nr. XIVP-2610(2).
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam Žemės įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame R. Jušką. Čia, kaip suprantu, yra keletas Vyriausybės pasiūlymų, jiems komitetas pritarė iš dalies. Kaip suprantu, nuo Vyriausybės turbūt Ministrė Pirmininkė.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Komiteto argumentai. Siekiant sisteminių sprendimų, siūlytina numatyti, kad ne tik meras, bet ir merą pavaduojantis vicemeras arba mero pareigas laikinai einantis tarybos narys šias funkcijas galėtų įgalioti vykdyti administracijos direktorių.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas komiteto pirmininke. Gerbiama Ministre Pirmininke, jūs Vyriausybės nuomonę, taip?
R. JUŠKA (LSF). Mes tiesiog išplėtėme truputėlį, kad neliktų vakuumo, kai merą pavaduoja pavaduotojas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, neturiu jokių priekaištų komitetui. Nežinau, kodėl čia pritarti iš dalies, nes čia išėjo gal net labiau apgalvota negu Vyriausybės pasiūlymas.
PIRMININKAS. Tai balsuoti nereikia. Labai dėkui. Daugiau pasiūlymų…
R. JUŠKA (LSF). Analogiški kiti.
PIRMININKAS. Bet čia susiję, kaip suprantu, ar ne? Gerbiamas Ričardai, čia dėl 2 ir kitų straipsnių irgi Vyriausybės, bet čia susiję, kaip suprantu, viskas. Tvarka, viską išsprendėme. Daugiau pasiūlymų nėra.
Dėl viso įstatymų projektų bloko po svarstymo prieš pasisako D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gal čia pasisakymas tikrai nėra iš esmės prieš, bet toks labiau pamąstyti. Visai neseniai priėmėme Vietos savivaldos įstatymą, pertvarkėme visą modelį – merų rinkimai, jų funkcijos su tarybomis, administracijos direktoriumi ir kitais. Pamenate, ženkliai pakėlėme ir merų atlyginimus visai neseniai, motyvuodami tuo, kad merai atliks daug naujų funkcijų, kurias iki tol seniau atlikdavo administracijos direktorius.
Dabar ką mes matome? Mes matome tai, kad palaipsniui per įvairius lydimuosius įstatymus, per kitas, sakykime, funkcijas tos papildomos merams suteiktos funkcijos viena po kitos vėl grąžinamos administracijos direktoriui. Aišku, apie merų atlyginimų sumažinimą kalbos nėra, bet faktas yra tas, kad man šis procesas nepatinka. Aišku, vis dėlto džiaugiuosi, kad komiteto pirmininkas R. Juška pažadėjo grįžti prie klausimo iš esmės ir peržiūrėti, kaip sekasi tą įstatymą įgyvendinti. Tikrai reikia pasižiūrėti, kaip tos funkcijos persipina su administracijos direktoriaus, vicemero pareigybėmis. Bet faktas yra tas, kad, sakau, šiek tiek prisibijau to, ką reiškia leisti įgalioti. Kalbėkime atvirai. Jeigu bus leidžiama merui įgalioti, tai, natūralu, darbas bus permetamas administracijos direktoriui, o yra gana didelė atsakomybė. O kad kažkas pagreitės, aš tuo netikiu, nes ar administracijos direktorius, ar meras pasirašys dokumentus, vis tiek dabar dokumentus rengia iš esmės tam tikrų skyrių specialistai. Todėl šiuo atveju tikrai kviečiu susimąstyti ir neskubėti taip jau pritarti, nes kokio nors stebuklingo pagreitėjimo, priėmus šį įstatymą, mes tikrai nepamatysime.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitokios nuomonės laikosi G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Kolegos, aš tikrai pritariu gerbiamo Domo pasiūlymui mąstyti ir kviečiu tai daryti. Ypač tie, kurie turi kažkiek patirties savivaldos darbe, puikiai žino, koks tai yra krūvis. Kai kurie klausimai reikalauja ir tam tikros specializacijos – teritorijų planavimo, statybos, žemėtvarkos įvairūs klausimai. Aš nieko nematau čia blogo, jeigu tas funkcijas laikinai ar su tam tikrais įgaliojimais deleguotų administracijos direktoriui. Atvirkščiai, čia yra tam tikros naštos paskirstymas. Ir nereikia dabar pykti, aš nežinau, ar pavydėti merams, kad štai jie gavo tvirtesnius įgaliojimus, dabar yra įstatymo projektas, kuris sudaro galimybę tuos įgaliojimus perleisti administracijos direktoriui. Tai yra tiesiog sveika ir padarys savivaldos darbą efektyvesnį, todėl kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išgirdome pasiūlymus ir palaikyti, ir nepalaikyti. Kurie pasiūlymai buvo svaresni, pamatysime balsavimo metu. Kas pritariate įstatymų projektams, balsuojate už.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 56, prieš – 1, susilaikė 25. Įstatymų projektų blokui po svarstymo pritarta.
Kitas darbotvarkės klausimas…
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, mane užkalbino iš už nugaros, tai ne tą mygtuką paspaudžiau. Susilaikiau.
PIRMININKAS. Susilaikote. Nieko tokio. Ne tas mygtukas – ne pats blogiausias dalykas, ką galėjote paspausti.
18.40 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2907(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 2 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2907(2). Į tribūną kviečiame E. Jovaišą pristatyti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą. Nėra pono E. Jovaišos. Prašau, A. Norkienė gali pavaduoti.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gera diena, komitetas bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Diskusijoje nematau norinčių dalyvauti Seimo narių. Pataisų, pasiūlymų, kaip suprantu, nėra gauta. Dėl viso po svarstymo taip pat niekas nenori kalbėti.
Balsuojame dėl įstatymo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate arba esate prieš, tai arba susilaikote, arba išvis nebalsuojate. Šiandien matėme ir tokių variantų.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 78, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
18.41 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3327 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 3 klausimas, čia liko tik balsavimas, – Sporto įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3327. Balsuojame dėl pateikimo.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 75, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 7. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
18.42 val.
Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3340 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 4 klausimas – Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3340. Kas pritariate po pateikimo?
Balsavo 80 Seimo narių: už – 77, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Įstatymo projektui pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Sveikatos reikalų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
18.43 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 3, 10, 13, 15, 17, 19, 20, 22, 24, 25, 271, 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1445 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3341 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 5 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3341. Kas pritariate jam po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 79, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Gerbiamas Antanai, dėl komitetų galime išspręsti? Ar jūs ką nors dėl komitetų norite siūlyti?
A. MATULAS (TS-LKDF). Tas pasiūlymas Teisės ir teisėtvarkos komiteto yra teisingas, bet mes su kolege Irena siūlome ir prašome skubos.
PIRMININKAS. Tai skubą tuoj prieisime. Ar galime kaip pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
Siūloma skuba. Galime skubai pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstymo data – gruodžio 12 diena. Viskas turbūt labai gerai išeina. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Labai ačiū.
Darbotvarkės rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos… Čia jau priimta? Tai viskas? Kodėl neužbraukta pas mane? Gerai. Kadangi trys klausimai buvo neužbraukti, tai netikėtai sutrumpinome trimis klausimais darbotvarkę ir iškilmingai registruojamės. Žinoma, iškilmingai, taip, taip, be jokios abejonės.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai.
Gruodžio 5 dienos Seimo vakarinis plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.