LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

švietimo ir mokslo komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 papildymo 8 straipsniu įstatymo projekto nr. xivp-3667

2024-07-17 Nr. 106-P-36

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, biuro patarėja Justina Paukštė.

Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Neringa Morozaitė-Rasmussen, Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė, Lietuvių kalbos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Nida Poderienė, Lobistų kontoros „Vento Nuovo“ atstovė Gabrielė Andrašiūnienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-30	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Valstybinės kalbos įstatymą (toliau – Įstatymas) papildyti 8 straipsniu, kurio 1 dalyje būtų nustatytas reikalavimas asmenims, parduodantiems prekes ir (arba) teikiantiems paslaugas, vartotojus aptarnauti lietuvių kalba. Teisinis poreikis papildyti Įstatymą tokia nuostata abejotinas, nes Įstatymo 7 straipsnyje nustatytas bendras reikalavimas užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami valstybine kalba, taikomas ir prekių pardavimo bei paslaugų teikimo srityse. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 1, 6, 7 ir 11 straipsniuose yra vartojama sąvoka „gyventojai“, apimanti ne tik vartotojus, bet ir, be kita ko, pacientus. Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta papildyti Įstatymą naujomis nuostatomis dėl vartotojų aptarnavimo lietuvių kalba, tai reikėtų daryti patikslinant Įstatymo 7 straipsnį.	Pritarti iš dalies	Pastaba susijusi su 1.5. TD pastaba. Siūloma pritarti, kad turėtų būti vartojama platesnė sąvoka „gyventojai“, tačiau siūloma naujas nuostatas dėstyti ne pildant 7 straipsnį, o dalį nuostatų išdėstant naujame 7¹straipsnyje, dalį – perkeliant į 17 straipsnį. Pasiūlymas: 1 straipsnis. Įstatymo papildymas 87¹ straipsniu 1. Papildyti ~~įstatymą~~ įstatymo II skyrių 87¹ straipsniu: „87¹ straipsnis. 1. Juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, Lietuvos Respublikoje parduodantys prekes ir (arba) teikiantys paslaugas, užtikrina tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu. Išimtys gali būti taikomos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme numatytais atvejais, kai reikalavimas mokėti valstybinę kalbą laikomas nepagrįstu teisės dirbti ribojimu.“
1.2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-30	1			2. Tobulinant projektą, juo siūlomo Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas reikėtų pataisyti šiais aspektais. 2.1. Žodis „tiesioginį“ išbrauktinas kaip perteklinis.	Nepritarti	Žodis „tiesiogiai“ nėra perteklinis, nes projektu siekiama, kad tik tiesiogiai gyventojams prekes parduodantys ar paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai tai darytų valstybine kalba. Kitiems toks reikalavimas nebūtų taikomas.
1.3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-30	1			2.2. Neaišku, ką turėtų reikšti „vartotojų aptarnavimas pagal kalbos mokėjimo kategorijas“; ši konstrukcija turėtų būti patikslinta.	Pritarti	Siūloma nuostatą patikslinti ir ją išdėstyti taip: „Juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, Lietuvos Respublikoje parduodantys prekes ir (arba) teikiantys paslaugas, užtikrina tiesioginį gyventojų aptarnavimą ~~lietuvių~~ valstybine kalba ~~pagal~~ Vyriausybės ~~nustatytas~~ nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo ~~kategorijas~~ lygiu.“
1.4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-30	1			2.3. Neaišku, kaip Mokslo ir studijų įstatymu reguliuojami santykiai yra susiję su vartotojų aptarnavimu, ir kokios tame įstatyme numatytos išimtys turimos omenyje. Be to, atsisakytina ydingos konstrukcijos „Išimtys taikomos <...> išimtims“.	Pritarti	Siūloma nuostatą patikslinti ir ją išdėstyti taip: „Išimtys gali būti taikomos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme ~~numatytoms išimtims~~ numatytais atvejais, kai reikalavimas mokėti ~~lietuvių~~ valstybinę kalbą laikomas ~~būtų nepagrįstas~~ nepagrįstu teisės dirbti ~~ribojimas~~ ribojimu.“
1.5	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-30	1			3. Projektu siūloma Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimą informaciją apie prekes ir paslaugas vartotojams teikti valstybine kalba ir ja ženklinti prekes. Ši nuostata yra susijusi su Įstatymo 17 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu, todėl, mūsų nuomone, siekiant projekto tikslo pakaktų patikslinti Įstatymo 17 straipsnį, papildant jį, pavyzdžiui, tokia 3 dalimi: „Informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas teikiama ir prekės ženklinamos lietuvių kalba.“ Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti nuostata savo turiniu iš esmės tapati Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatai, įpareigojančiai gamintoją, pardavėją, paslaugos teikėją valstybine kalba vartotojams suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes; atsižvelgiant į tai, įvertintinas poreikis šia nuostata papildyti Įstatymą.	Pritarti	Siūloma dalį įstatymo projekto 1 straipsniu teikiamų pakeitimų perkelti į keičiamo įstatymo 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose. Informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas teikiama ir prekės ženklinamos valstybine kalba.“
1.6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-30				4. Projektas taisytinas vadovaujantis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos). 4.1. Atsižvelgiant į Įstatymo struktūrą, pildant jį nauju straipsniu, kuris būtų paskutinis Įstatymo II dalyje, projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūlomo pakeitimo esmę reikėtų išdėstyti nurodant ir tą struktūrinę Įstatymo dalį: „Papildyti Įstatymo II dalį nauju 8 straipsniu:“ (Rekomendacijų 154 punktas). 4.2. Pildant Įstatymą nauju įterpiamu straipsniu, kurio numeris teisės akte jau yra, buvę straipsniai turi būti pernumeruojami atskiru straipsniu (Rekomendacijų 151.2 papunktis). 4.3. Atsižvelgiant į tai, kad pildant Įstatymą nauju 8 straipsniu reikėtų pernumeruoti daugumą Įstatymo straipsnių, svarstytina, ar straipsnis, kuriuo siūloma papildyti Įstatymą, neturėtų būti straipsnis su novela, t. y. 7¹ straipsnis.	Pritarti	Žr. argumentus prie 1.1. TD pastabos.
2.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2024-05-14	1			Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 papildymo 8 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3667 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, jog ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje gali vykdyti ne tik juridiniai asmenys, bet ir kitų Europos Sąjungos bei Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai patvirtinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.19 straipsnyje, kuriame minimi užsienio juridiniai asmenys ar kitos organizacijos. Tokie užsienio juridiniai asmenys bei kitos organizacijos Lietuvoje gali įsteigti savo padalinius ir vykdyti veiklą, nesteigdami atskiro juridinio asmens. Todėl siūlome Projektu papildomo Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį patikslinti nurodant ne tik fizinius ir juridinius asmenis, bet ir kitas organizacijas ar jų padalinius.	Pritarti	Siūloma minėtą nuostatą papildyti ir išdėstyti taip: „Juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, Lietuvos Respublikoje parduodantys prekes ir (arba) teikiantys paslaugas, <...>“
3.	Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2024-07-05				Pritardami Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 papildymo 8 straipsniu įstatymo projektui atkreipiame dėmesį į tikslintiną 8 straipsnio pirmos dalies nuostatą dėl išimčių, numatytų Mokslo ir studijų įstatyme, – išimtys turėtų būti konkrečiau suformuluotos ir apibrėžtos, kad nekeltų dviprasmybių ir klausimų dėl išimčių objekto ir apimties.	Pritarti	Žr. argumentus prie 1.4. TD pastabos.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, 2024-06-28				Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija iš esmės pritaria komitete svarstomiems Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 papildymo 8 straipsniu įstatymo projekto pasiūlymams. Manome, kad užsieniečiai, kurie atvyksta gyventi ir dirbti į Lietuvą ir jų darbo funkcijos apima klientų aptarnavimą, per tam tikrą laikotarpį turi įvaldyti lietuvių kalbos lygį pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas. Tačiau svarbu aiškiai nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį jau atvykę kitų šalių piliečiai turi pasiekti nustatytą kalbos lygį ir taip pat numatyti tam priemones, kaip šiuo metu ukrainiečiams siūlomi nemokami lietuvių kalbos kursai.	Pritarti	Siūloma pavėlinti įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą: 3. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20256 m. ~~balandžio~~ sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iki 2025 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
2.1.	Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2024-07-05				Lietuvos prekybos įmonių asociacija (toliau - Asociacija) kreipiasi į Jus dėl Valstybinės kalbos įstatymo Nr. 1-779 (toliau - Įstatymas) papildymo 8 straipsniu įstatymo projekto (XIVP-3667) (toliau - Projektas), kuriuo, be kita ko, siūloma nustatyti, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikoje parduodantys prekes ir (arba) teikiantys paslaugas, užtikrina tiesioginį vartotojų aptarnavimą lietuvių kalba pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas, taip pat, kad gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas privalo suteikti vartotojams teisės aktuose nustatytą informaciją apie prekes ir paslaugas valstybine kalba ir ja ženklinti prekes. Asociacijos nuomone, Projektas keistinas arba grąžintinas iniciatoriams tobulinti dėl žemiau nurodytų motyvų.	Pritarti iš dalies	Projektą siūloma tobulinti atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus.
2.2.	Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2024-07-05				Visų pirma. Projekto nuostata dėl aptarnavimo lietuvių kalba iš dalies yra perteklinė. Galiojančio Įstatymo 7 straipsnyje expressis verbis įtvirtinta, kad prekybos ir kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami valstybine kalba. Ši nuostata detalizuojama Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau - Aprašas) 7 punkte, kuriame numatyta, kad pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma paslaugų teikimo, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sričių darbuotojams, jeigu jie darbo reikalais turi bendrauti su asmenimis ir (ar) pildyti tipinių dokumentų formas (vairuotojai, rūbininkai, padavėjai, pardavėjai ir kiti prekybos darbuotojai, kiti ūkines ar technines funkcijas atliekantys darbuotojai ir panašiai). Taigi, valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai juridiniams asmenims, parduodantiems prekes ir (arba) teikiantiems paslaugas šiuo metu yra aiškiai reglamentuoti, todėl Projekto 8 straipsnio reikalavimai juridiniams asmenims yra pertekliniai. Todėl siūlytina Projekto 8 straipsnio 1 dalį formuluoti taip: „8 straipsnis. 1. ~~Juridiniai ir~~ lndividualia veikla besiverčiantys fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikoje parduodantys prekes ir (arba) teikiantys paslaugas, jeigu jie pagal savo veiklos pobūdį turi bendrauti su asmenimis ir (ar) pildyti tipiniu dokumentu formas, užtikrina ~~tiesioginį~~ vartotojų aptarnavimą lietuvių kalba pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas."	Nepritarti	Siūloma nesiaurinti rato tų, kuriems keliamas reikalavimas užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba.
2.3.	Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2024-07-05				Antra, jei Projekto 8 straipsnio 1 dalis nebūtų pakeista kaip siūloma aukščiau, tai reikštų besąlyginį reikalavimą aptarnavimo sferoje dirbantiems pabėgėliams iš Ukrainos užtikrinti tiesioginį vartotojų aptarnavimą lietuvių kalba. O tai būtų akivaizdžiai neproporcinga ir nesuderinama su Lietuvos, kaip nuo karo Ukrainoje bėgantiems asmenims draugiškos valstybės, įvaizdžiu. Primintina, kad Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Nutarimas) 4 punktas numato, kad užsieniečiams, kuriems yra ar buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, įdarbinti valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos 3 metus nuo laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo šiems asmenims. Nei iš Projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar, priėmus Projektą, aptariama Nutarimo nuostata, numatanti 3 metų integracijos laikotarpį, būtų toliau taikoma.	Atsižvelgti	Pasiūlyme minimos išimtys yra reguliuojamos ne įstatymu, o poįstatyminiais aktais.
2.4.	Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2024-07-05				Trečia, Projekto formuluotė „Išimtys taikomos Mokslo ir studijų įstatyme numatytoms išimtims, kai reikalavimas mokėti lietuvių kalbą būtų nepagrįstas teisės dirbti ribojimas.“ prieštarauja teisėkūros aiškumo principui, nes neaišku, į kokias Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintas išimtis, susijusias su teisės dirbti ribojimais, yra referuojama. Taip pat yra neaiški Projekte vartojama frazė „tiesioginis aptarnavimas“, todėl ji keistina kaip nurodyta aukščiau.	Pritarti iš dalies	Žr. argumentus prie 1.2. ir 1.4. TD pastabų.
2.5	Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2024-07-05				Ketvirta, Projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostata dėl informacijos apie prekes ir paslaugas teikimo ir prekių ženklinimo valstybine kalba yra perteklinė, todėl Projekte tikslinga jos atsisakyti. LR civilinio kodekso 6.228⁶ straipsnio 1 dalis numato, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba. Prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170, 16 punktas numato, kad ženklinimo rekvizitai pateikiami Lietuvos Respublikos valstybine kalba. Be to, minėtos taisyklės nustato atvejus, kai ženklinimo rekvizitus ant prekės ir (ar) jos pirminės pakuotės Lietuvos Respublikos valstybine kalba neprivaloma.	Nepritarti	Siūloma Valstybinės kalbos įstatyme įrašyti nuostatą dėl informacijos teikimo ir prekių ženklinimo valstybine kalba.
3.1.	UAB BOLT Services LT, 2024-07-08				Argumentai: UAB BOLT SERVICES LT (toliau – Bolt) teikianti keleivių pavėžėjimo bei prekių ir maisto pristatymo į namus tarpininkavimo paslaugas per išmaniųjų telefonų programėlę susipažino su devyniolikos Seimo narių grupės registruotu Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 papildymo 8 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-3667 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siūloma juridinius ir fizinius asmenis įpareigoti užtikrinti tiesioginį vartotojų aptarnavimą bei pateikti informaciją apie prekes ir paslaugas lietuvių kalba. Iš esmės sutinkame, jog Lietuvos piliečiams turi būti užtikrinama jų teisė ir sudarytos visos galimybės būti aptarnautiems bei gauti informaciją valstybine kalba. Taip pat, pripažįstame, jog valstybinės kalbos mokėjimas yra vienas iš pagrindinių įrankių, padedančių į šalį tik atvykusiam (ar kurį laika joje jau gyvenančiam) asmeniui sparčiau integruotis į visuomenę ir pilnavertiškiau dalyvauti valstybės gyvenime. Be to, suprantame, jog pastaraisiais metais išaugęs į Lietuvą įmigruojančių asmenų skaičius, įpareigoja skirti didesnį dėmesį socialiniams, ekonominiams ir saugumo iššūkiams. Savo ruožtu su Švietimo ir mokslo komiteto norėtume pasidalinti aktualia informacija iš Bolt atstovaujamo veiklos sektoriaus bei atkreipti dėmesį į Įstatymo projektu siūlomo reguliavimo praktinio įgyvendinimo galimybes. (1) Pastaruoju metu Seimo priimti sprendimai ne tik padidino keleivių vežimo už atlygį sektoriaus kokybę bei skaidrumą, bet ir eliminavo dalį problemų, kurias siekiama spręsti ir Įstatymo projektu. <...> (2) Apklausų duomenys rodo, kad Lietuva yra daugiakalbė valstybė, o lietuviai moka daugiau kalbų nei vidutinis europietis ir turi lankstesnį požiūrį į kalbų vartojimą. <...> (3) Įstatymo projekto priėmimas, neperžiūrėjus susijusių įgyvendinančių teisės aktų nustatytų tvarkų, gali sukelti nemenkų iššūkių rinkoje ir apribos asmenų galimybes legaliai dirbti. <...> Pasiūlymas: Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus prašytume Švietimo ir mokslo komiteto įvertinti bei pasiūlyti: 1. Realistiškai įvertinti ir nustatyti tiek verslui, tiek patiems dirbantiems asmenims prisitaikymui reikalingą laikotarpį, siekiant išvengti staigaus darbo ieškančių asmenų padidėjimo ir teikiamų paslaugų sutrikdymo. Manytume, jog iki 2025 m. balandžio 1 d. juridiniai asmenys (įskaitant valstybę) turėtų pareigą informuoti lietuvių k. nemokančius piliečius apie jų sektoriuje įsigaliosiančius kalbos reikalavimo pakeitimus (įskaitant pareigą informuoti naujai atvykstančius ir įsidarbinti siekiančius imigrantus. Tuo tarpu reikalavimas mokėti kalbą įsigalioti galėtų ne anksčiau nei 2026 m. sausio 1 d.	Pritarti	Žr. argumentus prie LVRA pasiūlymo.
3.2.	UAB BOLT Services LT, 2024-07-08				2. Įvertinti, ar A1 kalbinės kategorijos taikymas, vietoj I kategorijos (A2 lygio), nebūtų efektyvesnis būdas pasiekti bazinę ir minimalią užsieniečio kalbinę integraciją.	Pritarti	Žr. argumentus prie 1.3. TD pastabos.
3.3.	UAB BOLT Services LT, 2024-07-08				3. Apsvarstyti, ar verslas kalbiniu aspektu negalėtų įgyvendinti savireguliacinių priemonių, kurių kokybės kontrolę galėtų užtikrinti atsakingos valstybės įstaigos. Skirtinguose aptarnavimo sektoriuose pravarčiau mokėti ne bendrinę lietuvių kalbą, o specifinius ir aktualius žodžius bei frazes, reikalingus paslaugai suteikti. Taip verslas būtų įgalintas kurti interaktyvius ir sektoriui pritaikytus tikslinius kalbos mokymus arba papildomai įdiegti tiesioginio automatizuoto vertimo inovacijas.	Pritarti iš dalies	Pagirtinas verslo noras kurti tikslinius kalbos mokymus ar įdiegti tiesioginį automatizuotą vertimą. Kadangi įstatymo įsigaliojimas atidedamas, tai minimos priemonės galėtų būti derinamos su įstatymo nuostatomis.
3.4.	UAB BOLT Services LT, 2024-07-08				4. Diversifikuoti kalbos mokėjimo reikalavimų įsigaliojimo terminus tarp Ukrainos piliečių ir kitų užsieniečių. Racionaliausia išimtį ukrainiečiams taikyti „iki aktyvių karo veiksmų pabaigos“, jog nebūtų sukurti papildomi barjerai įsidarbinti asmenims, kurie dėl neprognozuojamos karo eigos yra priversti ieškoti prieglobsčio jiems draugiškoje šalyje, kaip Lietuva.	Atsižvelgti	Pasiūlyme minimos išimtys yra reguliuojamos ne įstatymu, o poįstatyminiais aktais.
4.1.	Lietuvos verslo konfederacija, 2024-07-09				<...> Atsižvelgiant į eilę probleminių šio Įstatymo projekto aspektų, LVK teikia šiuos procedūrinius ir techninius pasiūlymus: 1. Kreiptis į Vyriausybę išvados dėl Įstatymo projekto. Vyriausybė inter alia privalo įvertinti, ar Įstatymo projektas nepareikalaus papildomų valstybės resursų, ir ar reikalavimas kurjeriams, pavėžėjams ir kai kuriems darbuotojams kalbėti lietuvių kalba A2 lygiu yra proporcingas, atsižvelgiant į de facto reikalingas lietuvių kalbos žinias darbo vietoje;	Nepritarti	Komiteto surengtuose klausymuose dalyvavo ir savo nuomonę pareiškė tiek Ekonomikos ir inovacijų, tiek Kultūros ministerija.
4.2.	Lietuvos verslo konfederacija, 2024-07-09				2. Kreiptis į Seimo Ekonomikos komitetą dėl papildomo komiteto išvados, įvertinus tai, kad Įstatymo projektas iš esmės keičia vartotojų teisių ir verslo sąlygų balansą;	Nepritarti	Komiteto surengtuose klausymuose dalyvavo ir savo nuomonę pareiškė nemažai verslo subjektų.
4.3.	Lietuvos verslo konfederacija, 2024-07-09				3. Įstatymo projekto formuluotėje atsisakyti žodžio „tiesioginį“ (žr. Teisės departamento išvados 2.1. p.);	Nepritarti	Žr. argumentus prie 1.1. TD pastabos.
4.4.	Lietuvos verslo konfederacija, 2024-07-09				4. Atsisakyti siūlomo 8 str. 2 d. kaip perteklinės (analogiška nuostata yra įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatyme; žr. Teisės departamento išvadą);	Nepritarti	Žr. argumentus prie 1.5. TD pastabos.
4.5.	Lietuvos verslo konfederacija, 2024-07-09				5. Įvertinti, kam kiltų pareiga užtikrinti, kad dalijimosi platformos partneris – kurjeris ar pavėžėjas – galėtų suteikti paslaugą valstybine kalba;	Atsižvelgti	Žr. argumentus prie TM Europos Sąjungos teisės grupės pastabos.
4.6.	Lietuvos verslo konfederacija, 2024-07-09				6. Mūsų pateiktų pastabų kontekste įvertinti Įstatymo projekto poveikį ekonomikai, darbo jėgos pritraukimui, verslo sąlygoms ir valstybės finansams.	Atsižvelgti
4.7.	Lietuvos verslo konfederacija, 2024-07-09				LVK taip pat teikia siūlymus Įstatymo projekto turiniui: 1. Įtvirtinti, kad paslaugos teikimo metu autovertimo ir klientų aptarnavimo sprendimai gali būti panaudoti vartotojų aptarnavimui valstybine kalba užtikrinti;	Nepritarti	Manytina, kad pasiūlyme minimi klausimai turi būti reglamentuojami ne įstatymu, o poįstatyminiais teisės aktais.
4.8.	Lietuvos verslo konfederacija, 2024-07-09				2. Atidėti Įstatymo projekto įsigaliojimo datą iki 2026 m. gegužės 1 d., atsižvelgiant į reikmę asmenims prisitaikyti prie siūlomo reguliavimo bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 4 d. įtvirtintą „dviejų datų“ taisyklę, nurodančią, kad „Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos;“	Pritarti iš dalies	Žr. argumentus prie LVRA pasiūlymo.
4.9.	Lietuvos verslo konfederacija, 2024-07-09				3. Užtikrinti, kad Įstatymo projekto tekstas neužkirstų kelio naujai atvykusiems asmenims teikti paslaugas, numatant 6 mėnesių trukmės reguliavimo netaikymo laikotarpį į Lietuvą pirmą kartą atvykstantiems asmenims iš kitų šalių. Tokios išimties numatymas neužkirstų kelio naujai atvykstantiems asmenims papildomai užsidirbti ir prisidėti prie vertės kūrimo per dalijimosi platformas. Tokios išimties numatymas taip pat leistų Lietuvoje įsikūrusiems asmenims spėti išmokti lietuvių kalbą tam tikru lygiu;	Atsižvelgti	Pasiūlyme minimos išimtys yra reguliuojamos ne įstatymu, o poįstatyminiais aktais.
4.10.	Lietuvos verslo konfederacija, 2024-07-09				4. Užtikrinti, kad laikina išimtis pabėgėliams iš Ukrainos, kai valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai šiems netaikomi, ir toliau būtų taikoma ir tęsiama iki karo Ukrainoje pabaigos.	Atsižvelgti	Pasiūlyme minimos išimtys yra reguliuojamos ne įstatymu, o poįstatyminiais aktais.
5.	WOLT, 2024-07-10				Suprantame ir palaikome valstybinės kalbos svarbą, todėl nuo pat veiklos Lietuvoje pradžios 2017 metais investuojame į stiprią vietinę klientų aptarnavimo komandą, kuri teikia pagalbą klientams, kurjeriams bei restoranams/parduotuvėms partneriams lietuvių kalba. Mūsų kurjeriai – partneriai teikia tik pristatymo paslaugas. Wolt skaitmeninė platforma sukurta taip, kad tiesioginio bendravimo su kurjeriu poreikio nėra, nes klientai turi galimybę susisiekti su klientų aptarnavimu, kurio vidutinis atsakymo laikas yra 30 sekundžių, o 75% užsakymų yra pristatomi bekontakčiu būdu. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse išbandomas užsakymų pristatymas tokiomis neįprastomis priemonėmis, kaip dronai. Kalbos reikalavimai turi būti proporcingi ir derinami su pakankamomis valstybės teikiamomis mokymo galimybėmis. 4 iš 5 kurjerių partnerių mūsų platformoje praleidžia mažiau nei 10 valandų per savaitę; vidurkis yra apie 5 val. Taip pat statistiškai kurjeris partneris praleidžia tarp 6-10 mėnesių vykdydami veiklą Wolt. Teikiant paslaugas internetu ir vykdant nuotolinę prekybą turėtų būti leidžiama naudoti inovatyvias technologijas, kad būtų laikomasi kalbos reikalavimų (pvz., automatinius vertimus). Esame technologijų įmonė, todėl nuolat investuojame į klientų patirties gerinimą, tad jau ir dabar yra galimybė naudotis automatiniais vertimais. Mūsų požiūriu reikalavimai turėtų būti taikomi tik klientų aptarnavimui, o įmonės turėtų turėti galimybę lanksčiai nustatyti, kas teikia klientų aptarnavimą. Reglamento įsigaliojimo data turėtų būti atidėta, kad įmonės turėtų pakankamai laiko pasiruošti. Naujoji reglamento įsigaliojimo data mūsų siūlymu galėtų būti 2026 m. gegužės 1 d. <...>	Pritarti iš dalies	Žr. argumentus prie LVRA pasiūlymo.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Valstybinė kalbos inspekcija, 2024-07-05				Valstybinė kalbos inspekcija pritaria Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 papildymo 8 straipsniu įstatymo projektui.	Atsižvelgti
2.	Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2024-07-09				Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo 2024 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje užregistruotą Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 papildymo 8 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-3667 „Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 papildymo 8 straipsniu įstatymas“ ir informuoja, kad pastabų neturi ir įstatymo projektui pritaria.	Atsižvelgti
3.1.	Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, 2024-07-10				EIM siūlo apsvarstyti Valstybinės kalbos įstatymo papildymo nauju 8 straipsniu projekte numatytas nuostatas, atsižvelgiant į tai kad: 1.Vartotojai gali būti nebūtinai LR piliečiai, tai gali būti ir turistai, ir užsieniečiai gyvenantys Lietuvoje, komandiruoti darbuotojai, nerezidentai ir pan., kuriems aptarnavimas kita kalba būtų priimtinesnis. Todėl siūlome apsvarstyti galimybes numatyti teisę vartotojams pasirinkti norimą aptarnavimo kalbą, esant tokiam poreikiui. Tame tarpe, Lietuvoje yra steigiami ne tik Lietuvos, bet ir užsienio klientų aptarnavimo centrai, kuriuose dėl specifikos aptarnaujantys vartotojus darbuotojai turi kalbėti įvairiomis kalbomis, būtinomis vartotojui, ir tai nebūtinai yra lietuvių kalba. Taip pat pakeitimai gali turėti didžiausią poveikį investuotojams - Verslo paslaugų centrams (ang. Global Business Sevices centers), šiuo metu Lietuvoje veikia apie šimtą tokių centrų ir jie įdarbina beveik trisdešimt tūkstančių darbuotojų. Pagrindines šio sektoriaus funkcijas apima informacinės technologijos, klientų aptarnavimas, finansai ir apskaita bei pinigų plovimo prevencija ir kliento pažinimo procesas. Iš Lietuvoje esančių Verslo paslaugų centrų 45 procentai aptarnauja klientus trimis ar daugiau kalbų bei 90 procentų centrų yra daugiafunkciniai ir atlieka dvi ar daugiau funkcijų. Šiuo metu 30 proc. Lietuvoje veikiančių Verslo paslaugų centrų savo paslaugas teikia tiesiogiai vartotojams, tad įvertinus numatomus įstatymo pakeitimus šioms įmonėms reikės laiko restruktūrizuojant teikiamas paslaugas bei suformuojant naujus reikalavimus atitinkančias komandas. Papildomai verta pažymėti, jog jau dabar trečdalis Verslo paslaugų centrų suteikia papildomas galimybes savo darbuotojams mokytis lietuvių kalbos norint užtikrinti palankesnį integracijos procesą Lietuvoje.	Nepritarti	Įstatymu siūloma nustatyti prievolę gyventojus aptarnauti valstybine kalba. Prekių pardavėjai ar paslaugų teikėjai savo iniciatyva gali siūlyti aptarnavimą ir kitomis kalbomis, jei mato tokį poreikį.
3.2.	Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, 2024-07-10				2. Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto nuostatos pareikalaus verslo prisitaikymo kaštų tiek finansine, tiek įgyvendinimo termino prasme, nors vertinimo pažymoje tai nenurodyta. Atitinkamai, manome. būtų tikslinga papildyti pažymą ir tuo pačiu nurodyti reguliavimo pereinamąjį laikotarpį, kad verslas spėtų prisitaikyti prie planuojamų pokyčių.	Pritarti iš dalies	Žr. argumentus prie LVRA pasiūlymo.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nepateikti.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepateikti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms;

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Švietimo ir mokslo komitetas,

2024-07-17

Argumentai:

Atsižvelgiant į Teisės departamento 1.1. ir 1.5. pastabas, siūloma patikslinti įstatymo projekto Nr. XIVP-3667 pavadinimą.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto Nr. XIVP-3667 pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINĖS KALBOS ĮSTATYMO NR. I-779 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 87¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMAS“

Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Rudelienė (V. Targamadzė).

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas

ŠMK biuro vedėja Lina Vingrytė