|
|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius, tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected] Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
|
|
Lietuvos savivaldybių asociacijai
Akmenės rajono savivaldybei Birštono savivaldybei Druskininkų savivaldybei Elektrėnų savivaldybei Ignalinos rajono savivaldybei Kauno miesto savivaldybei Kazlų Rūdos savivaldybei Kelmės rajono savivaldybei Klaipėdos rajono savivaldybei Klaipėdos miesto savivaldybei Kupiškio rajono savivaldybei Molėtų rajono savivaldybei Neringos savivaldybei Palangos savivaldybei Panevėžio miesto savivaldybei Prienų rajono savivaldybei Radviliškio rajono savivaldybei Šakių rajono savivaldybei Šiaulių miesto savivaldybei Vilkaviškio rajono savivaldybei Vilniaus rajono savivaldybei Vilniaus miesto savivaldybei Zarasų rajono savivaldybei
Kopija Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
E. pristatymo informacinė sistema
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL SAVIVALDYBIŲ TARYBOS NARIŲ IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO TVARKĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ
2023 m. kovo d. Nr. 4-01-
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2, 4 punktų nuostatomis, atsižvelgdama į viešojoje erdvėje pateiktą[1] ir kitą turimą informaciją, susijusią su analizuojama sritimi, atliko atsitiktine tvarka atrinktų Akmenės rajono[2], Birštono[3], Druskininkų[4], Elektrėnų[5], Ignalinos rajono[6], Kauno miesto[7], Kazlų Rūdos[8], Kelmės rajono[9], Klaipėdos rajono[10], Klaipėdos miesto[11], Kupiškio rajono[12], Molėtų rajono[13], Neringos[14], Palangos[15], Panevėžio miesto[16], Prienų rajono[17], Radviliškio rajono[18], Šakių rajono[19], Šiaulių miesto[20], Vilkaviškio rajono[21], Vilniaus rajono[22], Vilniaus miesto[23], Zarasų rajono[24] savivaldybių teisės aktų[25], reglamentuojančių savivaldybių tarybų narių veiklos apmokėjimą bei išlaidų savivaldybių tarybos nariams kompensavimo tvarką, antikorupcinį vertinimą.
Remiantis šios antikorupcinio vertinimo išvados parengimo dieną galiojančios redakcijos[26] Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama savivaldybės tarybos reglamente nustatyta tvarka. Tarybos narys turi teisę atsisakyti šio atlyginimo, reglamento nustatyta tvarka pateikdamas prašymą dėl savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (visuomeniniais pagrindais).
Be to, savivaldybės tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Šios išmokos dydis, atsiskaitymo tvarka ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas nustatomi reglamente (galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalis).
Išanalizavus 60 Lietuvos savivaldybių tarybų reglamentus nustatyta, kad tarybos narių išmokų dydžiai skiriasi kartais: mažiausio dydžio išmokos įtvirtintos Plungės rajono savivaldybės – iki 43,44 EUR, Kazlų Rūdos ir Raseinių rajono savivaldybių – iki 50 EUR, bei Šalčininkų rajono savivaldybės – iki 70 eurų per mėnesį vienam tarybos nariui. Didžiausios išmokos nustatytos Kauno miesto – iki 1 072,26 EUR bei Kauno rajono – iki 1 018,65 EUR – savivaldybių tarybos nariams. Palyginimui Švenčionių rajono ir Šilutės rajono savivaldybių tarybos narių išmokos – po 840 eurų, bei Palangos ir Neringos savivaldybės – po 714,84 EUR.
Atkreiptinas dėmesys, kad tik maža dalis savivaldybių skelbia duomenis apie tarybos narių gautas su jų veikla susijusių išlaidų kompensacijas – iš analizuotų savivaldybių minėtus duomenis pavyko rasti Druskininkų, Elektrėnų, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Molėtų rajono, Panevėžio miesto, Radviliškio r, Šakių rajono, Šiaulių miesto, Vilkaviškio rajono savivaldybių interneto svetainėse[27].
Atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad skirtingo dydžio išmokas savo nariams nustačiusios savivaldybės tarybos įvairiai bei plečiamai reglamentavo ir galimas kompensuoti išlaidas, jų rūšis, tačiau tinkamai nedetalizavo jų pagrįstumo, teisėtumo kontrolės procedūrų, nenumatė visapusiškai skaidrios atskaitomybės už išmokų iš savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimą.
Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu bei racionalaus, skaidraus savivaldybės lėšų administravimo, skirstymo ir panaudojimo aspektais.
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
1.1. Savivaldybės tarybos savo nuožiūra plečiamai taiko galimas kompensuoti tarybos narių išlaidas numatytas Vietos savivaldos įstatyme, dėl ko kai kurios išmokos galimai skiriamos nepagrįstai
Atsitiktine tvarka atrinktų analizuojamų Lietuvos savivaldybių tarybos, remdamosi joms Vietos savivaldos įstatymo suteikta diskrecija, yra nusistačiusios skirtingą tarybos narių su jų veikla susijusių išlaidų kompensavimo tvarką, reikšmingai besiskiriančius galimų kompensuoti išlaidų dydžius bei rūšis, be kita ko, apimančias ir nereglamentuotas tuo metu galiojusios redakcijos Vietos savivaldos įstatyme.
Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2023 m. balandžio 1 d. galiojančios redakcijos Vietos savivaldos įstatyme pateiktas baigtinis sąrašas išlaidų, kurios tarybos nariui gali būti kompensuojamos – kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, minėtos galimos kompensuoti išlaidos nurodytos abstrakčiai, todėl savivaldybių tarybos minėtas išlaidų grupes neretai interpretuoja bei į tarybos veiklos reglamentus kaip galimas kompensuoti tarybos narių išlaidas įtraukia papildomas, Vietos savivaldos įstatyme nenumatytas išlaidas arba išplečia jų sąrašą:
- pavyzdžiui, Neringos savivaldybė į kompensuotinų su tarybos narių veikla susijusias išlaidas yra įtraukusi kitų informacinių technologijų (IT) paslaugų apmokėjimą – nedetalizuotos kompiuterinės technikos nuomai, išskyrus išperkamąją nuomą, techninei priežiūrai, remontui, eksploatavimui), USB atmintinių įsigijimą (Neringos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 22.1 papunktis);
- Vilniaus miesto savivaldybė kanceliarinėms prekėms įsigyti (nusipirkti ar išsinuomoti) priskyrė „visas biuro priemones“, įskaitant biuro įrangos (technikos) prekes tokias kaip laminavimo priemonės, skaičiuotuvai, įrišimo priemonės, planšetiniai kompiuteriai, kompiuterinė technika ir kt.); (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 15 punkto 5) dalis);
- Elektrėnų savivaldybė (Išmokų, skirtų išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, apmokėti, skyrimo tvarkos aprašo 3.6 papunktis) ir Klaipėdos miesto savivaldybė (šios savivaldybės tarybos veiklos reglamento 11.4.6 papunktis) į galimas kompensuoti išlaidas įtraukė tarybos nario išmokai gauti atidarytų banko sąskaitų aptarnavimo paslaugų apmokėjimą;
- Ignalinos rajono savivaldybė į kompensuotinų išlaidų sąrašą įtraukė išlaidas viešosios informacijos rengėjų teikiamoms paslaugoms, viešinant tarybos nario veiklą, apmokėti ir tarybos nario ataskaitų rengimui ir platinimui apmokėti (šios savivaldybės tarybos reglamento 172.7, 172.8 papunkčiai).
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančio Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytos ir papildomos kompensuotinos savivaldybės tarybos nario išlaidos – kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo ir kitoms reglamente numatytoms išlaidoms apmokėti. Minėtų galimų kompensuoti išlaidų sąrašas nėra baigtinis – tiek išlaidų rūšis, tiek kompensacijos dydžio nustatymas paliekamas savivaldybės tarybos, tvirtinančios tarybos narių veiklos reglamentą, diskrecijai, nenumatant jokių papildomų saugiklių ar apribojimų tarybos narių veiklos išlaidų rūšims bei dydžiams, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami tikslingai, racionaliai bei skaidriai.
Siekdami teisinio reguliavimo skaidrumo, išsamumo, nuoseklumo, nedviprasmiškumo bei vienareikšmiško taikymo siūlome svarstyti galimybę Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyti baigtinį galimų kompensuoti išlaidų sąrašą bei galimų išmokų dydžių „žirkles“, siejant jas su objektyviai pamatuojamais rodikliais, kriterijais. Savivaldybėms – siūlytina tarybos veiklos reglamente detalizuoti galimas kompensuoti išlaidas tiesiogiai siejant jas su tarybos nario veikla, eliminuojant galimybę plečiamai taikyti įstatymo nuostatas bei į kompensuotinų išlaidų sąrašą įtraukti nepagrįstas išlaidas. Pavyzdžiui, kaip teigiami pavyzdžiai paminėtini šie: Akmenės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 159.6.3 papunktyje nustatyta, kad gali būti kompensuojamos tarybos nario telefoninių pokalbių ryšio išlaidos tik už vieną telefono numerį, kuris yra viešai paskelbtas savivaldybės interneto svetainėje; Kėdainių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 195³ punkte, be kita ko, numatyta, kad atlyginama neviršijant telefono, interneto ryšio išlaidas tarybos nariui – 14,48 Eur. Akmenės rajono savivaldybės tarybos nariams išmoka mažinama, jei savivaldybės administracija suteikia kompiuterinę įrangą su mobiliuoju internetu; Vilkaviškio savivaldybės taryba reglamento 145.2.1 papunktyje nurodė, kad tinkamomis išlaidomis pripažintina kanceliarijos išlaidos: raštinės reikmenys (žirklės, vokų peiliai, liniuotės, spaustukai, smeigtukai, drožtukai, rašymo priemonės, skylamušiai); popierius ir popieriaus gaminiai (biuro, spalvotas, faksimilinis, pergamentinis popieriai, vokai, užrašų knygutės, stalo kalendoriai, segtuvai); kompiuterinės technikos įranga (kopijavimo aparatas, spausdintuvas), jos remontas ir eksploatacijos medžiagos (spausdintuvų toneriai ir rašalo kasetės); darbo stalo reikmenys (pieštukinės, stovai brošiūroms), pan.
1.2. Teisės aktai nereglamentuoja patirtoms išlaidoms įrodyti būtinų aspektų, todėl sudaromos galimybės tarybos nariams kompensuoti ir ne jų patirtas išlaidas, o apmokamos išlaidos nėra viešai skelbiamos
Visų nagrinėtų savivaldybių tarybos narių didžiausias patirtas ir kompensuotas išlaidas sudaro išlaidos, susijusios su transportu, ypač kuro išlaidos – net dėl pandemijos Lietuvos teritorijoje galiojusio judėjimo tarp savivaldybių draudimo metu kai kurių tarybų nariai nurodė patyrę tūkstantines išlaidas degalams. Tuo pačiu metu teisės aktuose nėra reikalavimo pateikti kelionės dokumentų, iš kurių būtų galima matyti, kad patirtos išlaidos sietinos su tarybos nario funkcijų atlikimu.
Pavyzdžiui, 2022 m. dėl transporto išlaidų kompensavimo, kurių didžiausią dalį sudarė būtent degalai, kreipėsi 14 iš 15 Neringos savivaldybės tarybos narių, kuriems išmokėta nuo maždaug 1 200 iki beveik 9 000 EUR[28].
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariams 2021 m. I ketvirtį, kurio metu galiojo judėjimo tarp savivaldybių apribojimai bei draudimai, vien už degalus išmokėta nuo 165,39 iki 1045,27 eurų[29].
Atkreiptinas dėmesys, kad ir ankstesnių tarybų kadencijų metu buvo nustatyta analogiškų problemų dėl galimai ne tarybos narių ar ne jų tiesioginei veiklai patirtų išlaidų atlyginimo.
Pavyzdžiui, 2017 m. Palangos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba nustatė[30], kad teisės aktuose nėra reikalavimo, kad tarybos nariai deklaruotų, kokią transporto priemonę naudoja, bet prašo atlyginti išlaidas dėl kelių skirtingų automobilių eksploatavimo, skirtingos rūšies degalų pylimo tą pačią dieną trumpame laiko tarpe. Nėra reikalavimo ir pagrįsti kelionių būtinumą. Pavyzdžiui, vienas Palangos tarybos narys tuo metu nuvažiuodavo nuo 0,7 iki 3,9 tūkst. kilometrų, turint omenyje Palangos teritorijos dydį, o degalus pylėsi kituose miestuose – Vilniuje, Kaune, Varėnoje, Marijampolėje, Trakuose, Elektrėnuose, Kalvarijoje, Kaišiadoryse, Vievyje, Šilutės, Telšių, Ukmergės ir Raseinių rajonuose. Be to, buvo nustatyta ir tai, kad išlaidos atlygintos buvo pateikus degalų įsigijimo kvitus, kai tą pačią dieną kuras įsigytas kelis kartus su 2-5 minučių ar net kelių milisekundžių pertrauka, arba minučių skirtumu buvo pilamasi skirtingų degalų skirtinguose miestuose, tarp kurių atstumas daugiau kaip 150 km.
Tačiau Palangos tarybos reglamentas po 2017 m. pateiktų pastabų nėra pakeistas ar patikslintas, informacija apie tarybos narių išmokas nėra viešinama.
1.2.1. Be to, kai kurios analizuotų savivaldybių tarybos į kompensuojamų transporto išlaidų sąrašą yra įtraukusios ir automobilio draudimą (nedetalizuodamos, ar turimas omenyje privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, ar ir KASKO), padangų keitimą, remontą ir detales, taksi išlaidas, automobilio parkavimo ar saugojimo išlaidas (net tos, kurių teritorijoje nėra mokamų automobilių stovėjimo aikštelių, pavyzdžiui, Ignalinos r. savivaldybė), tačiau nėra išsamiai reglamentavusios reikalavimą nurodyti konkretų automobilį ir jo savininką pateikiamuose išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose. Pavyzdžiui, Neringos savivaldybės taryba yra įtvirtinusi, kad išrašant sąskaitą-faktūrą už transporto priemonės remontą, būtina nurodyti transporto priemonės valstybinį numerį, tačiau nėra papildomai nustatyta, kad jeigu pilamasi degalų ar draudžiamas ne tarybos nariui priklausantis automobilis, būtų pagrindžiama, kuriuo teisiniu pagrindu jis naudojasi kito asmens vardu registruotu automobiliu. Molėtų, Ignalinos rajono, Prienų rajono, Panevėžio miesto ir kelios kitos savivaldybės į tarybos veiklos reglamentą įtraukė reikalavimą, kad visi išlaidas pateisinantys dokumentai turi būti išrašyti tarybos nario vardu, tačiau nėra nustačiusios reikalavimo pagrįsti kelionės būtinumo tarybos nario veikla, pan.
Iš analizuotų savivaldybių tik dvi – Kelmės ir Molėtų rajono savivaldybės yra įtvirtinusios tam tikrus transporto išlaidų apribojimus – tarybos nariams už atvykimą į tarybos, komitetų, komisijų, darbo grupių posėdžius bei renginius, susitikimus su gyventojais mokama 0,20 Eur už kilometrą pagal pateiktą tarybos sekretoriui prašymą, prie kurio turi būti pridedami degalų įsigijimą ir apmokėjimą įrodantys dokumentai. O Akmenės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 159.6.6 papunktyje nurodyta, kad tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės nuomos, išskyrus lizingą ir veiklos nuomą, degalų, eksploatacijos / remonto išlaidos atlyginamos ne daugiau kaip 20 proc. išmokos dydžio.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat tai, kad nei Vietos savivaldos įstatyme, nei analizuotuose savivaldybių tarybų reglamentuose išsamiai nereglamentuota tokių išmokų panaudojimo pagrįstumo kontrolė, nėra numatyta reguliariai atlikti minėtų kompensuojamųjų išlaidų išmokėjimo teisėtumo vertinimą, išmokos nėra išskirtos ir savivaldybių skelbiamose metinėse biudžeto vykdymo ar finansinėse ataskaitose, nėra duomenų apie nepagrįstai išmokėtų lėšų grąžinimą, siūlome svarstyti galimybę atitinkamai tikslinti teisinį reguliavimą, numatant prievolę išsamiai pagrįsti visas kompensuoti teikiamas išlaidas, siejant su tarybos nario tiesiogine veikla, taip pat užtikrinant ne tik griežtesnę tarybos nariams išmokėtų lėšų pagrįstumo bei teisėtumo kontrolę, bet ir detalią atskaitomybę visuomenei skelbiant tarybos narių gautas išmokas bei šias sumas išskiriant savivaldybės finansiniuose dokumentuose.
1.3. Nėra reglamentuotos tarybos narių išmokų panaudojimo kontrolės procedūros
Kaip jau minėta ankstesniuose šios antikorupcinio vertinimo išvados poskyriuose, tik nedidelė dalis savivaldybių viešai skelbia detalias tų savivaldybių tarybos narių ataskaitas, duomenis apie jiems išmokėta atlyginimą pagal išdirbtas valandas, bei gautas išmokas tarybos nario veiklos išlaidoms kompensuoti. Tokiu būdu galimai yra pažeidžiami Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinti veiklos skaidrumo bei viešumo principai.
Praktiškai visų analizuotų savivaldybių tarybos reglamentuose nustatyta, kuris savivaldybės skyrius yra atsakingas už išmokų panaudojimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę (paprastai – savivaldybės administracijos Biudžeto ir apskaitos skyrius ir savivaldybės kontrolierius (Birštono savivaldybė), savivaldybės kontrolierius (Kelmės rajono savivaldybė), savivaldybės Etikos komisija ir Buhalterinės apskaitos skyrius (Molėtų rajono savivaldybė), tačiau detaliau nėra reglamentuotos kontrolės procedūros, reta savivaldybė reglamente įtvirtino prievolę skelbti tarybos nariams išmokėtų lėšų detalias suvestines.
Pavyzdžiui, 2023 m. kovo 17 d. Šakių savivaldybės išplatintoje ataskaitoje[31] dėl tarybos narių išmokų teisėtumo 2020 ir 2021 m. nurodyta, kad „norėdama surinkti pakankamai audito įrodymų, ar tarybos nario gautos išmokos naudojamos pagal paskirtį, ar jos pagrįstos tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka“, Šakių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba paprašė savivaldybės tarybos narių jiems priimtinu būdu ir forma pateikti dokumentus, įrodančius, kad tarybos nario išmoką panaudojo savivaldybės tarybos veiklos reglamento 224 punkte nustatytiems tikslams ir atsiskaitė 227 punkte nustatyta tvarka. Į minėtą raštą iš 25 tarybos narių atsakė: du tarybos nariai, užpildę pridėtą lentelę, įrašę gautas sumas, tačiau nenurodę išlaidas pateisinančių dokumentų, nes „veiklos reglamente nebuvo įpareigota juos rinkti ir saugoti“; viena tarybos narė, visais ketvirčiais aiškiai pildžiusi ataskaitas, įrašydama išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kiti nurodė, kad užpildyti ataskaitą neturi galimybių, nes „tarybos veiklos reglamentas nenumato tokios prievolės“.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, vienareikšmiškumo, skaidrumo bei atsparumo korupcijai, siūlome tikslinti savivaldybių tarybų veiklos reglamentus, detalizuojant tarybos narių išmokų bei jų panaudojimo teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės procedūras.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1. Teisinis reguliavimas leidžiantis tarybos nariams patiems deklaruoti išdirbtas valandas svarstytinas racionalumo, pagrįstumo ir skaidrumo aspektais
Remiantis aktualios redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą VMDU dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką. Faktiškai dirbtas laikas, remiantis analizuotų savivaldybių tarybų veiklos reglamentais, paprastai apibrėžiamas kaip laikas, praleistas tarybos, komitetų, įvairių komisijų bei darbo grupių, kolegijos posėdžiuose, teritoriniu ar kitu pagrindu sudarytų įvairių tarybų posėdžiuose, fiksuojamas posėdžių sekretoriaus. Nuo deklaruotų išdirbtų valandų priklauso tarybos nariui mokamo atlyginimo dydis, vykdant jo tiesiogines kaip tarybos nario pareigas.
Nuo 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliosiantys Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai papildomai numato, kad savivaldybės tarybos sprendimu tarybos narių atlyginimas apskaičiuojamas ne mažesniu negu 0,5 VMDU dydžiu ir ne didesniu negu 1 VMDU dydžiu; savivaldybės tarybos opozicijos lyderio ir nuolatinių savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkų – 0,2 VMDU didesnio dydžio; nuolatinių savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkų pavaduotojų – 0,1 VMDU didesnio dydžio (nuo 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančio Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, kad tik vienetai savivaldybių, pavyzdžiui, Druskininkų (šios savivaldybės tarybos veiklos reglamento 30 punktas), Kazlų Rūdos (šios savivaldybės tarybos veiklos reglamento 13 punktas), Kupiškio rajono (šios savivaldybės tarybos veiklos reglamento 216 punktas) savivaldybės yra nustačiusios pareigą tarybos nariui pateikti pažymą apie darbo laiką, už kurį negautas atlyginimas (užmokestis) pagrindinėje darbovietėje. Egzistuoja galimybė, kad kai kurių savivaldybių tarybos nariai galimai gauna atlyginimą už tas pačias valandas tiek už veiklą tarybos posėdžiuose, tiek pagrindinėje darbovietėje.
Dauguma analizuotų savivaldybių tarybų (pavyzdžiui, Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Kupiškio rajono, Palangos, Radviliškio rajono, Vilniaus miesto, kt.) yra nustačiusios, kad tarybos nariai laiką, už kurį atlyginama, sugaištą ruošiantis tarybos, komitetų, frakcijų, komisijų, tarybos narių grupių ar atskirų darbo grupių posėdžiams, taip pat laiką, praleistą susitikimuose su rinkėjais, deklaruoja savarankiškai.
Kai kurios savivaldybės visą darbo laiką patikėjo apskaičiuoti pačiam tarybos nariui. Pavyzdžiui, Zarasų rajono savivaldybės taryba yra reglamentavusi, kad tarybos narys, norėdamas gauti atlyginimą už tarybos nario pareigų vykdymą, iki kiekvieno mėnesio 5 dienos turi pateikti prašymą merui vizuoti, kuriame turi būti nurodytos dienos (už praėjusį mėnesį), kuriomis tarybos narys vykdė tarybos nario pareigas, konkrečiai įvardijant veiklas (tarybos, komiteto, komisijos posėdis ir pan.), nurodydamas preliminarų sugaištą laiką (reglamento 145 punktas).
Skirtingos savivaldybės yra numačiusios atlyginti už nuo 20 val. (pavyzdžiui, Radviliškio rajono, Vilkaviškio rajono savivaldybės) iki 60 val. per mėnesį savarankiškai deklaruotų valandų (pavyzdžiui, Vilniaus miesto, Panevėžio miesto savivaldybės). Atkreiptinas dėmesys, kad analizuotuose teisės aktuose papildomai nėra įtvirtinta reikalavimo savarankiškai deklaruojamas valandas pagrįsti papildomais duomenimis, kuriuose detaliai atsispindėtų tarybos nario veiklos aspektai. Šie duomenys taip pat neatsispindi viešai skelbiamose tarybų narių gautų atlyginimų suvestinėse ar kituose dokumentuose.
Turint omenyje, kad paprastai per mėnesį vyksta apie vieną posėdį (pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės posėdžių sąrašas[32], Panevėžio miesto savivaldybės posėdžių sąrašas[33]), svarstytina, ar savarankiškai deklaruojama atlyginimo už pasiruošimą tarybos posėdžiams tvarka yra racionali, pagrįsta ir skaidri.
Be to, ne visos savivaldybės viešina tarybos bei komisijų, komitetų posėdžių protokolus ar kitus duomenis, iš kurių būtų galima spręsti apie tarybos narių faktiškai išdirbtas valandas juose, už kurias jie turi teisę gauti atlyginimą (jeigu jo neatsisako), nekalbant apie informaciją, pagrindžiančią pasiruošimui skirtą laiką – itin maža dalis savivaldybių (pavyzdžiui, Klaipėdos miesto[34]) skelbia tarybos narių veiklos ataskaitas, kuriose būtų duomenų apie tarybos nario veiklą, įvykusius susitikimus su rinkėjais, kuriuos organizuojant būtų patirta laiko sąnaudų bei vienokių ar kitokių kompensuotinų išlaidų.
Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu bei skaidraus bei racionalaus savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo aspektais.
Pažymėtina, kad iš analizuotų tik Molėtų rajono savivaldybės taryba savo veiklos reglamento 203 punkte yra nurodžiusi, kad atlyginimas tarybos nariams už laiką susitikimuose su gyventojais mokamas tik tuo atveju, jei susitikimas vyko ne rinkimų į savivaldybių tarybas ar Seimą agitacijos laikotarpiu, susitikimo laikas buvo iš anksto paskelbtas ir valstybės tarnautojui, tvarkančiam darbo laiko apskaitą, pateiktas susitikimo protokolas (ar jo kopija). Manytina, kad toks detalizavimas prisideda prie tarybos narių gaunamų išmokų skaidrumo, taip pat pagrįstumo bei teisėtumo kontrolės.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, skaidrumo bei atsparumo korupcijai, siūlome tikslinti savivaldybių tarybų reglamentų nuostatas nustatant maksimalų galimą apmokėti savarankiškai deklaruojamą darbo laiką, taip pat įtvirtinant pareigą pateikti pažymą iš pagrindinės darbovietės apie negautą atlyginimą dėl dalyvavimo savivaldybės tarybos veikloje. Taip pat siūlytina atsižvelgti į aukščiau minėtą teigiamai vertintiną Molėtų rajono savivaldybės tarybos reglamento pavyzdį dėl tarybos nario veiklos atribojimo nuo dalyvavimo politinėje kampanijoje.
2.2. Teisės aktai nenumato galimybės nemokėti išmokų tarybos nariams, tinkamai neatliekantiems tarybos nario pareigų
Pažymėtina, kad tik kelios iš analizuotų savivaldybių yra numačiusios nemokėti aukščiau minėtų išmokų ar jų dalies, jeigu tarybos narys praleidžia tam tikrą skaičių posėdžių. Pavyzdžiui, Šakių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 236 punkte numatyta, kad jei tarybos narys be svarbių priežasčių, numatytų reglamento 33 punkte, nedalyvavo tarybos ar komiteto posėdyje, išmoka tą mėnesį neišmokama.
Elektrėnų savivaldybės tarybos veiklos reglamento 113 punkte nustatyta, kad tarybos nario atlyginimas ir išmoka mažinama 50 procentų, jei tarybos narys be pateisinamų priežasčių nedalyvavo daugiau kaip pusėje to mėnesio savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų ir kitų institucijų, į kurias tarybos narį delegavo savivaldybės taryba, posėdžių. Tarybos nario atlyginimas ir išmoka nemokama, jei tarybos narys be pateisinamų priežasčių nedalyvavo nė viename to mėnesio savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų ir kitų institucijų, į kurias tarybos narį delegavo savivaldybės taryba, posėdyje.
Tokia situacija, kai teisės aktai leidžia gauti išmoką už tarybos nario veiklą, kai realiai ji nevykdoma, yra ydinga antikorupciniu bei savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumo, racionalumo ir pagrįstumo požiūriu.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti teisinį reguliavimą, numatant atvejus, kada tarybos nario atlyginimas bei išlaidų kompensavimo išmokos nemokamos, jam nevykdant savo kaip tarybos nario pareigų.
3. Kitos pastabos ir pasiūlymai:
Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame.
Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus siūlome svarstyti analizuoto teisinio reglamentavimo tobulinimo galimybę.
Vadovaudamiesi Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą, kurios forma pateikta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamo teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo tvarkos aprašo 3 priede[35], ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.
Direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė
Julija Antanaitė, tel. 8 706 62 755, el. p. [email protected]