LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO IR KOMISIJŲ NARIŲ ATLYGIO UŽ DARBĄ ĮSTATYMO NR. XIII-198 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-10-23 Nr. XIVP-3187
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalies 7 punkte vartojama tam tikrą įstatymo taikymo išlygą numatanti formuluotė – „jei specialiuose įstatymuose nenurodyta, kad jų darbas apmokamas šio įstatymo nustatyta tvarka“ (čia ir toliau - išskirta mūsų). Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad dėl sąvokos „specialieji įstatymai“ turinio neapibrėžtumo (nes Lietuvos teisinėje sistemoje įstatymai į bendruosius ir specialiuosius nėra skirstomi), gali kilti neaiškumų aiškinant ir taikant šią nuostatą. Pažymėtina, kad išlyga dėl specialiųjų biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatų taikymo pirmenybės gali būti aiškinama arba taip, kad specialiąsias komisijų narių atlygio už darbą nuostatas gali nustatyti tik „specialūs“ konkrečių komisijų veiklą reglamentuojantys įstatymai, arba taip, kad specifines komisijų narių atlygio už darbą nuostatas gali įtvirtinti tam tikroje veiklos srityje veikiančių komisijų veiklą reglamentuojantys įstatymai (pvz., Mokslo ir studijų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, Švietimo įstatymas ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekiant išvengti praktinių įstatyminės nuostatos aiškinimo problemų, siūlome keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 7 punkte aiškiau atskleisti „specialiųjų įstatymų“, kuriuose turėtų būti įtvirtintas keičiamo įstatymo nuostatų dėl komisijų narių atlygio už darbą taikymas, kategoriją. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje formuluotėje, kad „įstatymas taip pat nustato įstatymų pagrindais sudarytų komisijų (grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo, Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir ekspertų komitetų), finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių atlygį už darbą“ sąvoka „specialieji įstatymai“ nevartojama. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tikslingiau ir teisingiau būtų keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 7 punkte vietoj žodžių „jei specialiuose įstatymuose nenurodyta“ įrašyti žodžius „jei komisijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenurodyta“.
2. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės kontrolės darbuotojams Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas netaikomas, bei įvertinus tai, kad pagal Lietuvos banko įstatymą, Lietuvos banko tarnautojai dirba pagal darbo sutartį, siekiant teisinio aiškumo ir teisės aktų suderinamumo, siūlytume papildyti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, numatant papildomus atvejus, kam šis įstatymas netaikomas.
3. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Be to, siūlytina patikslinti šios dalies nuostatą, numatančią, kad šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, formuluotę, nes Biudžetinių įstaigų įstatyme sąvokos nėra apibrėžiamos.
4. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymu, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje vietoj formuluotės „su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar lygiavertis išsilavinimas“ įrašytini žodžiai „su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar lygiaverte aukštojo mokslo kvalifikacija“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio punkto b papunkčiui.
5. Siekiant teisės akto glaustumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 punkto b papunktyje siūlome atsisakyti perteklinės ir dalinai nederančios su kitomis šio straipsnio nuostatomis, priskiriančiomis biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybes tam tikriems lygiams atsižvelgiant į asmens turimą išsilavinimą, nuostatos, kad mokytojų, baleto artistų ir šokėjų bei kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės priskiriamos A2 lygio pareigybėms. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad mokytojų, baleto artistų ir šokėjų, taip pat kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės (turbūt atsižvelgiant į jų pareigybių funkcijų turinį, o ne išsilavinimą) priskiriamos specialistų A2 lygio pareigybių grupei.
6. Nėra aiški keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunkčio nuostata, nes joje nėra nustatyta jokia konkreti vidutinio kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičiaus nustatymo taisyklė, kai mokiniai ugdomi pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (šiame papunktyje nurodomas tik galimas maksimalus kontaktinių valandų skaičius – 888).
7. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio sudedamąsias dalis. Numatyta, kad darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priemokos; 3) piniginė išmoka; 4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, budėjimą; 5) kintamoji dalis, jeigu ji numatyta kolektyvinėje sutartyje arba darbo apmokėjimo sistemoje. Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti dėl kelių priežasčių.
Pirma, šios dalies 3 punkte nurodyta „piniginė išmoka“ ir 5 punkte nurodyta „kintamoji dalis“, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, laikytinos skatinamojo pobūdžio išmokomis. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 139 straipsnį, skatinamojo pobūdžio išmokos yra atskirtos nuo reguliuojamojo darbo apmokėjimo, todėl keičiamo įstatymo 5 straipsnyje reikėtų aiškiai apibrėžti reguliuojamojo darbo užmokesčio ir skatinamojo pobūdžio darbo užmokesčio išmokas, antraip dėl šių normų taikymo gali kilti neaiškumų, pavyzdžiui, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad skatinamojo pobūdžio išmokos nuo reguliuojamo darbo užmokesčio yra atskirtos visuose viešajame sektoriuje dirbančių asmenų darbo apmokėjimą reglamentuojančiuose įstatymuose (pvz., Valstybės tarnybos įstatyme, Vidaus tarnybos statute, Diplomatinės tarnybos įstatyme ir kt.).
Antra, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą „piniginę išmoką“ reikėtų apibrėžti aiškiau, nes pagal pateiktą sampratą tokia išmoka gali būti laikoma bet kokiu pagrindu ir bet kokia tvarka mokama piniginė išmoka.
Trečia, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos kintamosios dalies teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, neaišku apie kieno, kokio dydžio kintamąją dalį čia kalbama. Pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kintamoji dalis turi būti numatyta kolektyvinėje sutartyje arba darbo apmokėjimo sistemoje, taigi, kolektyvinę sutartį sudariusių šalių nustatytais atvejais ir nustatyto dydžio, tačiau keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ji gali būti skiriama tik atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimą ir šioje dalyje nustatyto dydžio. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkte apribojimai taip pat nenustatyti, todėl šie neaiškumai ir prieštaravimai turėtų būti pašalinti.
Tikslinant aptariamas nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, detalizuojami biudžetinės įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į juos, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientų intervalai, taip pat priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka, kintamosios dalies dydžiai ir skyrimo tvarka (jei tokia darbo užmokesčio sudėtinė dalis yra numatyta). Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje detalizuojami biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijai (biudžetinės įstaigos veiklos pobūdis, jos dydis, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į juos, nustatomi pareiginės algos koeficientų dydžiai ar jų intervalai, taip pat priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka, kintamosios dalies dydžiai ir skyrimo tvarka (jei tokia darbo užmokesčio sudėtinė dalis yra numatyta).
8. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir kitur įstatymo projekto tekste reikėtų teikti nuorodą į darbo apmokėjimo sistemą ir atsisakyti alternatyvios nuorodos į kolektyvinę sutartį, nes darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistemą privalo nustatyti ir padaryti ją prieinamą susipažinti visiems darbuotojams biudžetinės įstaigos vadovas (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis).
9. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „kintamoji dalis, atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimą, gali siekti iki 40 procentų pareiginės algos (nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų darbuotojams, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atlieka profesionaliojo scenos meno kūrinius ir kurių pareigybių sąrašą tvirtina kultūros ministras (toliau – nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjai), – iki 160 procentų pareiginės algos).“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, „Nustatant pareiginę algą, papildomai įvertinamas nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių kultūros ir meno įstaigų aukščiausio profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgytas pripažinimas <...>. Šiais atvejais šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti pareiginės algos koeficientai biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje gali būti didinami iki 100 procentų“. Taigi, nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų darbuotojams, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atlieka profesionaliojo scenos meno kūrinius ir kurių pareigybių sąrašą tvirtina kultūros ministras, kuriems pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį gali būti nustatyta 100 procentų didesnė pareiginė alga, turėtų teisę į 4 kartus didesnę, palyginus su kitais darbuotojais (įskaitant ir nacionalinių, valstybinių, savivaldybių kultūros ir meno įstaigų aukščiausio profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojus, įgijusius pripažinimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu), kintamąją išmoką. Be to, pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 29 dalį, ši skatinamojo pobūdžio vienkartinė išmoka būtų įtraukta į 2025 metais garantuojamą pareiginę algą (pareiginė alga negalėtų būti mažesnė negu 2024 metais gauta pareiginė alga kartu su 2024 metais gautos kintamosios dalies mėnesio vidurkiu). Aptariamas teisinis reguliavimas, kuris numato tokį skirtingą pagal aiškius kriterijus neapibrėžto kintamosios dalies dydžio nustatymo diferencijavimą pakankamai didelio intervalo ribose, svarstytinas ne tik pagrįstumo, tačiau ir Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės, teisingo apmokėjimo už darbą principų požiūriu.
10. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1, 8 dalyse, 9 straipsnyje ir kitur įstatymo projekto tekste nuostatas, kurios nėra paaiškinančios ar apibūdinančios santrumpas, o nustato išimtis iš normų, reikėtų dėstyti ne skliausteliuose, o dėstyti kaip taisyklių išimtis.
11. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje reikėtų aiškiau konkretizuoti Vyriausybės tvirtinamų rekomendacijų turinį, jį siejant su galimu numanomo teisės akto pavadinimu.
12. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje <...> nustatomi pareiginės algos koeficientų dydžiai ar jų intervalai <...>, nedera su keičiamo įstatymo 1 priedu, kuriame jau įtvirtintas imperatyvus biudžetinių įstaigų vadovų pareiginės algos koeficientų dydžių intervalas.
13. Derinant keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pirmojo ir antrojo sakinio nuostatas tarpusavyje, šio straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „Biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus“ įrašytini žodžiai „biudžetinių įstaigų vadovus,“.
14. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ir skaičiaus „ir mažesni nei 1,1“ įrašytini žodžiai „o pareiginė alga negali būti mažesnė“. Be to, šioje dalyje vietoj žodžių „D lygio pareigybes“ įrašytinas žodis „darbininkus“.
15. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo, išskyrus mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokytojus (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistus, pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 1 priede, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus, tikslintina dėl kelių priežasčių.
Pirma, siūlome atsisakyti klaidinančiai suformuluotos išlygos „išskyrus mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokytojus (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistus“, nes tokia formuluotė implikuoja, kad minėtų pareigybių pareiginės algos koeficientai galėtų būti didesni už biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą.
Antra, manytume, kad teisiškai nepagrįsta ir nelogiška būtų tam tikroje biudžetinėje įstaigoje dirbančio darbuotojo pareiginės algos koeficiento maksimalų dydį sieti ne su tos konkrečios biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientu, kuris būtų nustatomas atsižvelgiant į biudžetinės įstaigos veiklos pobūdį, jos dydį, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribas ar kitus kriterijus, o su formaliu maksimaliu keičiamo įstatymo priede įtvirtintu dydžiu, kurio biudžetinės įstaigos vadovo pareiginė algos koeficientas dažnu atveju tikrai gali ir nesiekti.
16. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį siūlome dėstyti taip: „Darbininkų pareiginė alga negali būti mažesnė nei MMA“.
17. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatos, numatančios, kad A1 lygio pareigybių pareiginės algos koeficientai didinami 20 procentų (išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus), turinys ir jos santykis su keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad būtent darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami biudžetinės įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į juos, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientų intervalai. Kitaip sakant, nėra aišku, ar šioje dalyje siekiama nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistemoje jau detalizuoti, atsižvelgiant į A1 lygio pareigybėse dirbančių asmens darbo patirtį, išsilavinimą, veiklos sudėtingumą, atsakomybės ir savarankiškumo lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo sąlygas ar kitus kriterijus, konkretūs pareiginės algos koeficientai kažkokiu pagrindu dar turėtų būti didinami 20 procentų, ar siekiama nustatyti, kad A1 lygio pareigybėms pareiginių algų minimalūs koeficientai, numatyti įstatymo 1 priede, didinami 20 procentų, ar, vis dėlto siekiama nustatyti, kad 20 procentų didinami būtent keičiamo įstatymo 2 priede numatyti konkretūs koeficientai. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 daliai, kurioje numatyti trenerių ir socialinių paslaugų srities darbuotojų pareiginės algos koeficientų didinimo atvejai.
18. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamame įstatyme reikėtų atskleisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalių taikymo tarpusavio santykį. Kitaip sakant, nėra aišku, ar šiose dalyse nurodytais atvejais A1 lygio pareigybėje dirbančio socialinių paslaugų srities darbuotojo koeficiento didinimai galėtų būti sumuojami, t. y. minimalūs koeficientai galėtų būti didinami 41 procentu, ar, vis dėlto koeficientas būtų didinamas tik vienu, pvz., didesniu, dydžiu.
19. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, kad socialinių paslaugų srities darbuotojų šio įstatymo 1 priede nustatyti minimalūs pareiginės algos koeficientai didinami 21 procentu, santykis su šio straipsnio 6 dalimi, kurioje išdėstyti jau konkretūs socialinių paslaugų srities darbuotojo pareiginės algos koeficiento didinimo pagrindai, atsižvelgiant į jo turimą kvalifikacinę kategoriją.
20. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „nustatant pareiginę algą“ įrašytini žodžiai „nustatant pareiginės algos koeficientą“ (analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1-5 dalims.
21. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies formuluotė „šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti pareiginės algos koeficientai biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje gali būti didinami iki 100 procentų“ nėra tiksli ir iš dalies nelogiška, nes įstatymo 1 priede numatyti tik minimalūs pareiginės algos koeficientai, kurių didinimas darbo apmokėjimo sistemoje neturi jokios teisinės reikšmės – minimalaus pareiginės algos koeficiento dydžio įtvirtinimo įstatyme paskirtis yra ta, kad darbo apmokėjimo sistemoje jis negali būti mažinamas. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje siūlome išbraukti žodžius ir skaičius „šio įstatymo 1 ir 2 prieduose“.
22. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos koeficientas, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus darbuotojus, keičiamas darbo apmokėjimo sistemoje numatytais atvejais. Šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų darbuotojų pareiginės algos koeficientas turi būti nustatomas iš naujo, pasikeitus darbuotojo pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijams, nurodytiems šio įstatymo 2 priede ir (arba) darbo apmokėjimo sistemoje. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamos dalies pirmajame sakinyje yra nurodyta išimtis į 7 straipsnyje nurodytus darbuotojus, galima preziumuoti, kad šioje dalyje vartojamos sąvokos „koeficientas <...> keičiamas“ ir „koeficientas <...> nustatomas iš naujo“ savo turiniu yra tapačios. Atsižvelgiant į tai, svarstytina nuostata, pagal kurią „biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos koeficientas <...> keičiamas darbo apmokėjimo sistemoje numatytais atvejais“. Pažymėtina, kad darbo apmokėjimo sistemoje gali būti sunku nurodyti visus atvejus, kai turi būti keičiamas (nustatomas iš naujo) konkretaus darbuotojo pareiginės algos koeficientas. Iš anksto nenumačius visų atvejų reikės keisti darbo apmokėjimo sistemą, kurios keitimas, kaip žinia, yra ilgai trunkantis procesas. Pažymėtina ir tai, kad gali būti pakeisti aptariamame įstatyme nustatyti koeficientų dydžiai, nustatyti darbuotojui naują koeficientą numato ir keičiamas įstatymas (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 1 punktas, 9 straipsnio 11 dalies 1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad nevisiškai aišku, kodėl siūloma nustatyti skirtingą darbo užmokesčio koeficiento dydžio keitimo (nustatymo) tvarką.
23. Nėra aiški keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatų, pagal kurią vertinamas biudžetinės įstaigos vadovas turi teisę kviesti jį į pareigas priimantį asmenį arba jo įgaliotą kitą asmenį dalyvauti vertinant jų veiklą, nors būtent jį į pareigas priimantis asmuo arba jo įgaliotas asmuo ir vertintų biudžetinės įstaigos vadovo veiklą.
24. Manytina, kad logiškumo požiūriu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuostatoje iki dvitaškio turėtų būti arba pateikiama nuoroda į šio straipsnio 9 dalies 1-3 punktus, o ne šios dalies 1-4 punktus (nes 4 punkte numatyta priemonė, kaip ir nurodyta, galės būti taikoma kaip papildoma prie kitų išvardintų), arba pateikus nuorodą šios dalies 1-4 punktus, papildomai nustatyti, kad taikant vieną iš šio straipsnio 9 dalies 1-3 punktuose nurodytų priemonių, papildomai gali būti taikoma ir 4 punkte nurodyta priemonė.
25. Pažymėtina, kad nesuprantamas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatos, numatančios, kad darbuotojui, atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį negu nustatytas tos pareigybės didžiausias pareiginės algos koeficientas, o mokyklos vadovui, jo pavaduotojui ugdymui, mokyklos ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjui, švietimo pagalbos įstaigos vadovui, jo pavaduotojui ir švietimo pagalbos įstaigos skyriaus vedėjui, kurių darbas laikomas pedagoginiu, – ne didesnį negu 1,4 šio įstatymo 2 priede nustatyto pareiginės algos koeficiento, turinys bei jos galimas įgyvendinimas, nes nėra aišku nei apie kokį „1,4“ dydį kalbama, nei apie šio dydžio santykinį pritaikymą (veiksmą) koeficientų atžvilgiu.
26. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje siekiama nustatyti, kad biudžetinės įstaigos darbuotojai, jeigu buvo nustatyta, kad per paskutinius 6 mėnesius jie padarė darbo pareigų pažeidimą, neskatinami, išskyrus atvejį, kai darbuotojo veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. Tačiau pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalyje, nustatančioje galimas skatinimo priemones, joks skatinimas už veiklos įvertinimą nenustatytas. Manytina, kad pareiginės algos koeficiento padidinimas po veiklos įvertinimo formaliai neturėtų būti laikomas kaip darbuotojo skatinimas 10 straipsnio apimtyje.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
J. Andriuškevičiūtė, tel. +370 5 209 6159, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected]
J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected]
I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]