Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 16, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 214
STENOGRAMA
2022 m. spalio 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Sveiki. Pradedame Seimo vakarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis. Sulaukėme visų labai norėjusių ir tada paleidome registraciją.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, aš esu informuotas, kad mes turėsime įstatymo projektą, kurio teikėjas yra A. Bagdonas, šiame posėdyje, dėl jo turėsime balsuoti. Turėsime balsuoti per pirmą balsavimo intervalą, jis prasidės 15 valandą. Suprantu, kad dėl to tikriausiai V. Gapšys nori pasisakyti per centrinį mikrofoną. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Matydami šiek tiek šiandien kilusią sumaištį dėl šito projekto ir suprasdami, kad tas pusvalandis, toks, aišku, gal dabar nusikelsiantis ir panašiai, bet dėl viso pikto tokios pusvalandžio pertraukėlės mes norėtume paprašyti dėl šio klausimo, kad būtų visi taškai sudėlioti. Dėl klausimo 1-10, nes jisai perkeltas iš praėjusio posėdžio, mes norėjome balsuoti tada, bet paprašytume pusvalandžio pertraukos frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, labai ačiū už prašymą. Bet aš būtent dėl to ir informavau, kad 15 val. 15 min., aš manau, mes galėsime apsispręsti dėl to, nes 15 val. 15 min. mes tą klausimą… kartu pratęsime jo priėmimą. Siūlau geranoriškai prie to prieiti. Vis tiek, aš matau, Seime yra kritinė dauguma, kad įstatymą priimtume, nelaužykime iečių. Jeigu dėl vieno klausimo mažiau laužysime ietis, tai visi nuo to jausimės tik geriau.
14.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Aurelijaus Gutausko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIVP-2108 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Aurelijaus Gutausko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIVP-2108. Pranešėjas – A. Kabišaitis, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas. Kviečiu jį į tribūną pristatyti klausimą.
A. KABIŠAITIS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 7 dalimis bei atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarimą, Respublikos Prezidentas teikia Lietuvos Respublikos Seimui atleisti A. Gutauską iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų, pasibaigus paskyrimo į šias pareigas terminui. Gerbiamas teisėjas A. Gutauskas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju Seimo paskirtas 2013 m. kovo 28 d. 2017 m. lapkričio 9 d. Seimo nutarimu, kuris įsigaliojo 2017 m. lapkričio 13 d., teisėjas A. Gutauskas buvo paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku.
Dekretas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad šių metų lapkričio 13 dieną baigiasi teisėjo A. Gutausko kaip Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko įgaliojimai. Toliau jis darbą tęs Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kaip šio Teismo teisėjas. Dėkui gerbiamam teisėjui už darbą einant šias pareigas.
Aš galbūt atsakysiu į Teisės departamento… Ar ne? Dėl Teisės departamento pastabų. Jų buvo gautos dvi. Pirmoji – dėl žodžių tvarkos sakinyje. Jai būtų galima pritarti. O antrajai pastabai nepritartina, nes taip dėstyti atleidimo datą, tai yra taip nurodyti nutarime, yra būtent Seimo nutarimų tradicija. Aš esu… Galėčiau sakyti, kad faktiškai 20 paskutinių metų ir daugiau būtent taip buvo formuluojama atleidimo data. Pavyzdžiui, S. Rudėnaitė pirmą kartą į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas buvo paskirta 2012 m. gegužės 17 d. nutarimu, kuris įsigaliojo 2012 m. gegužės 18 d. Ir atitinkamai atleidimo nutarimas įsigaliojo 2017 m. gegužės 18 d.
Taip pat su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus buvusia pirmininke J. Stripeikiene. Ji buvo paskirta 2007 m. gegužės 17 d., nutarimas įsigaliojo nuo priėmimo, atleista buvo nutarimu, kuris įsigaliojo 2012 m. taip pat gegužės 17 d. Kitų teisėjų taip pat, Teismo skyrių pirmininkų. Taigi iš esmės Prezidentas vadovavosi Seimo nutarimų suformuota praktika, todėl manyčiau, kad nepritartina Teisės departamento antrajai pastabai. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėkui už pristatymą, taip pat už šį išaiškinimą. Norinčių paklausti nėra. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Svarstymo stadija. Nėra norinčių kalbėti. Taip pat galime pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Ar galime pritarti abiem tiems straipsniams, įvertindami Teisės departamento pastabas ir palikdami nutarimo projektą, kad įsigalioja lapkričio 13 dieną? Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime dėl priėmimo balsuoti skirtu laiku.
14.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIVP-2109 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIVP-2109. Pranešėjas – taip pat A. Kabišaitis. Kviečiu jį pristatyti.
A. KABIŠAITIS. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 7 dalimis bei atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarimą, Respublikos Prezidentas teikia Lietuvos Respublikos Seimui atleisti teisėją S. Rudėnaitę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų pasibaigus paskyrimo į šias pareigas terminui.
Gerbiama teisėja S. Rudėnaitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Seimo paskirta 2008 metais. 2012 m. gegužės 17 d. teisėja S. Rudėnaitė buvo pirmą kartą paskirta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke. 2017 m. lapkričio 9 d. Seimo nutarimu, kuris įsigaliojo tų pačių metų lapkričio 13 dieną, teisėja buvo paskirta antrai kadencijai Civilinių bylų skyriaus pirmininke. Nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė S. Rudėnaitė laikinai eina ir atsakingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas.
Dekretas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad šių metų lapkričio 13 dieną baigiasi teisėjos S. Rudėnaitės kaip Civilinių bylų skyriaus pirmininkės įgaliojimai. Toliau ji darbą tęs Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kaip šio Teismo teisėja. Didelė padėka teisėjai už sąžiningą ir daug jėgų pareikalavusį darbą tiek vadovaujant skyriui, tiek Teismui.
Dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Kadangi jos yra analogiškos, kaip ir dėl ankstesniojo nutarimo projekto, tai galbūt atitinkamai tų pačių argumentų nekartosiu.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas pranešėjau, noriu paklausti. Pasibaigė kadencija ir kur žadate skirti ar siūlyti vėl į kokias nors teisėjo pareigas? Ir vis dėlto kada atsiras Aukščiausiojo Teismo pirmininkas?
A. KABIŠAITIS. Aš minėjau, kad gerbiama teisėja S. Rudėnaitė nenustojo būti Aukščiausiojo Teismo teisėja. Kadangi baigėsi paskyrimo į pareigas terminas, ji tiesiog nebebus Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, bet bus Aukščiausiojo Teismo teisėja ir toliau, tai skirti niekur nereikia.
O dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų, tai Aukščiausiojo Teismo pirmininkas gali būti paskirtas pagal Konstituciją iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų, kai jie yra visi paskirti. Šiuo metu yra viena laisva pareigybė ir paskyrimo procedūra yra vykdoma. Tikėtina, kad netrukus Seimą pasieks Prezidento teikimas dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo paskyrimo. Tuomet bus galima paskirti pirmininką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Ačiū pranešėjui. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Svarstymo stadijoje taip pat nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti po svarstymo? Dėkui, pritarta.
Priėmimas. Du straipsniai. Taip pat analogiška dėl 2 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba, bet siūloma palikti lapkričio 13 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsuosime per balsavimo intervalą.
14.12 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 2, 3, 54, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1927(2)ES, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1928(2), Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1929(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3.1 klausimas – Mokėjimų įstatymo 2, 3, 54, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Pranešėjas – M. Majauskas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Jo nematau. Tai pristatysime tada savo ruožtu viso projekto ir lydimųjų… Dėl Mokėjimų įstatymo pagrindinio komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 1. Projektui buvo pritarta. Dėl darbotvarkės 2-3.2 klausimo analogiškai. Komitetas svarstė. Už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 1. Komitetas taip pat pritarė. Dėl 2-3.3 klausimo, Mokėjimo įstaigų įstatymo, irgi analogiškai. Už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 1.
Nėra norinčių kalbėti. Galime bendru… Tuoj, minutę. Nėra. Apsispręsime dėl šių klausimų balsuoti skirtu metu.
14.13 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 2, 3, 7, 12, 24, 28, 31, 33, 34 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1787(2)ES, Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 22, 221, 231 ir 251 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1788(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4.1 ir 2-4.2 klausimai, taip pat Biudžeto ir finansų komiteto srities klausimai. Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo ir Vartojimo kredito įstatymo projektai. Komitetas svarstė šiuos įstatymų projektus ir pritarė bendru sutarimu tiek pirmajam, tiek lydimajam įstatymo projektui.
Ar yra norinčių kalbėti svarstymo stadijoje? Nėra norinčių kalbėti. Taip pat ir dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.14 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 24, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1863(2), Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1864(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5.1 ir 2-5.2 klausimų paketas, tai yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo bei Administracinių nusižengimų kodekso straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai. Pagrindinis komitetas pirmuoju atveju buvo Sveikatos reikalų komitetas. Gal kas iš Sveikatos reikalų komiteto norėtų pristatyti? Gal gerbiamas L. Slušnys? Gerbiamas L. Slušnys gal galėtų pristatyti komiteto išvadą dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projekto? Mes turime santrauką, tai reikėtų tiesiog trumpai pristatyti, kaip komitetas nusprendė.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Labai viskas čia kažkaip greitai juda. Pagrindinio komiteto išvada dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Jis svarstytas rugsėjo 28 dieną. Papildomų komitetų nebuvo. Pritarta bendru sutarimu. Taigi didelių diskusijų ir nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ir dėl Administracinių man…
PIRMININKAS. Taip, ir dėl Administracinių galite taip pat kaip papildomo komiteto išvadą irgi pristatyti.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Papildomo komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 571 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1864 – pritarta bendru sutarimu. Jokių labai didelių diskusijų irgi nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pagrindinis buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiuo klausimu. Galbūt I. Haase galėtų Administracinių nusižengimų kodekso svarstymo komitete rezultatus pristatyti? Mes taip pat turime santrauką.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022 m. rugsėjo 30 d., kaip pagrindinis komitetas, svarstė nurodytą įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Labai ačiū. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų taip pat nebuvo norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.17 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 15, 17, 21, 26, 27, 28, 29, 30, 301, 32, 34, 37, 372, 40, 42, 45, 47, 471, 51, 56 ir 78 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1854(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu L. Savicką pristatyti Ekonomikos komiteto poziciją.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Akcinių bendrovių įstatymo nemažai straipsnių, priedo ir papildymo projektą ir bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komiteto pranešėju paskirtas A. Čepononis. Jo salėje nematau. Gal kas galėtų… Gerai, perskaitysiu pats kaip Biudžeto ir finansų komiteto narys, kad Biudžeto ir finansų komitetas taip pat svarstė ir iš esmės pritarė projektui, ir siūlė Ekonomikos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktus pasiūlymus. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
Dėl šio įstatymo projekto diskusija. Nematau norinčių kalbėti diskusijoje.
Taip pat yra pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto. Taip pat gerbiamas L. Savickas. Dėl jų reikės balsuoti? Ne. Jūs atsiimate… Jeigu galite, tada per mikrofoną pristatykite, nes yra… Aš tiktai pasakysiu, dėl 22 straipsnio…
L. SAVICKAS (DFVL). Gerbiamas pirmininke, pagelbėsiu. Kadangi buvau ir pasiūlymo autorius, ir išvadų rengėjas, tai mes komitete bendru sutarimu radome, kaip pakoreguoti ir atsižvelgti į pasiūlymą. Čia šiuo atveju užrašyta nepritarti, bet nereikalauju balsuoti nė dėl vieno iš dviejų pasiūlymų, nes komitete mes po to modifikavome ir komiteto išvadoje pritarėme kompromisui.
PIRMININKAS. Supratau. Jūs atsiimate savo siūlymus. Daugiau siūlymų dėl šio projekto nėra. Tiesiog reikės apsispręsti dėl pritarimo po svarstymo balsuoti numatytu laiku.
14.19 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 131, 30, 32, 33, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1932(2), Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo devintuoju6 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1933(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7.1 ir 2-7.2 klausimai – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat pranešėjai yra paskirti iš Teisės ir teisėtvarkos ir Žmogaus teisių komitetų. Jeigu greičiau, manau, kad aš galiu pristatyti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat svarstė šiuos įstatymų projektus. Už buvo 8, prieš nebuvo ir susilaikiusių nebuvo. Komitetas tam pritarė. Analogiškai balsavo ir Žmogaus teisių komitetas: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Atsiprašau, čia aš įvardinau Teisės ir teisėtvarkos komiteto balsavimą dėl Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo.
Žmogaus teisių komitetas dėl Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo balsavo bendru sutarimu už ir pritarė šiam įstatymo projektui. Analogiškai dėl lydimojo Žmogaus teisių komitetas taip pat bendru sutarimu balsavo už ir pritarė įstatymo projektui. Diskutuoti nematau norinčių. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsavimo metu.
14.21 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 128, 141, 142 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1741 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1902(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso trijų straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1902(2). Įstatymo projekto svarstymas. Kviesčiau gerbiamą I. Haase pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Šiek tiek didesnis įstatymo pakeitimas.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė įstatymo projektą rugsėjo 28 dieną. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Bendroje diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Yra vienas, du A. Stončaičio pasiūlymai, bet jo salėje nematau. Negalime atsiklausti, ar jis sutinka su pritarimu iš dalies, ar nesutinka. Paklausime to balsavimo metu ir apsispręsime dėl 2-8 klausimo galutinai balsavimo metu.
14.22 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 158 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1938(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat svarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gal I. Haase galėtų dar kartelį mums padėti pristatydama komiteto išvadas.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas rugsėjo 28 dieną apsvarstė įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Projektu atsisakoma reguliavimo, kuris numato, kad visais atvejais prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas. Projektu įtvirtinama, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas gali pateikti pats arba per savo atstovą, numatant atvejus, kada tai turi padaryti advokatas. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Labai dėkoju. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų taip pat nebuvo norinčių kalbėti. Apsispręsime balsavimo laiku.
Darbotvarkės 2-10 klausimas. Nėra pranešėjo. Aš suprantu, čia yra klausimų.
14.24 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 3, 12, 13, 25, 26, 32, 33, 38, 39, 401, 87, 88, 99, 1042, 126, 139, 140, 164 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 613 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2133, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 401, 81 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 613 straipsniu įstatymo Nr. XIV-761 pavadinimo, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo ir 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2134, Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 208, 210, 211, 426, 450, 589, 611 straipsnių, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1883 ir 2172 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2135, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2136, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2137, Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 20 ir 244 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2138, Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2139, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2140, Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2141 (pateikimas)
Gal mes tada pakviestume G. Skaistę, finansų ministrę, padaryti kai kurių teikiamų projektų pateikimą. Tai yra 2-15 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir lydimųjų įstatymų projektų paketas. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki, noriu pateikti didelį Mokesčių administravimo įstatymo projektų paketą. Jisai apibendrina tiek Vyriausybės programos nuostatas, tiek ir įgyvendina Konstitucinio Teismo nutarimus, įgyvendina Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų planą, taip pat veiksmus, kurie yra numatyti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“, taip pat yra perkeliamos Europos Sąjungos direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo, apmokestinant platformas. Taip pat pastebėtina, kad direktyvą perkeliančios nuostatos turi būti priimtos iki šių metų pabaigos, todėl Seimo prašome šiuos projektus svarstyti skubos tvarka.
Projektais yra siekiama kelių tikslų. Kadangi, kaip minėjau, įgyvendina daugelį strateginių dokumentų ir kitų nutarimų, siekiama užtikrinti tinkamą mokesčių mokėtojų teisių apsaugą ir lygybę, yra panaikinamos Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos, pagal kurias mokesčių teisės aktų nuostatos teikiamos kartu su biudžetu. Kadangi ten yra numatyta, kad įsigaliojimas turėtų būti ne mažiau kaip 6 mėnesiai po įstatymo priėmimo, tas yra atliepiama.
Taip pat yra tobulinamas įtraukimo į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašus reguliavimas, suvienodinami patekimo į šį sąrašą ir buvimo jame terminai, esant pažeidimams dėl nelegalaus darbo. Taip pat numatomi nauji pagrindai, kaip apskaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai. Įstatymas buvo keistas senokai, todėl dydis, su kuriuo buvo susietos palūkanos už atidėtus mokesčius, išties jau neatitinka realybės ir yra atnaujinamas pagal naujesnius rodiklius.
Siekiant užtikrinti proporcingą atsakomybę už mokesčių ir muitų teisės aktų pažeidimus yra plečiama baudų už mokestinius pažeidimus amplitudė. Dabar skiriamos baudos nuo 10 % iki 50 %, papildomai apskaičiuotos mokesčių sumos baudos. Siūlymas yra nuo 20 % iki 100 %, tai leis skirti proporcingas baudas, taip pat yra plečiamas sunkinamųjų aplinkybių sąrašas. Pavyzdžiui, sunkinamąja aplinkybe bus laikomi atvejai, kai mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato nesumokėtą mokesčių sumą ir ši suma priskaičiuojama dėl mokesčio administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokesčių mokėtojo pajamų, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti. Taip pat yra ilginama pakartotinių pažeidimų senatis. Dabar, jeigu per trejus metus mokesčių mokėtojas padaro tokį pat pažeidimą, jam skiriama dvigubai didesnė bauda, negu būtų skiriama už pirmą kartą padaromą pažeidimą. Siūloma tą terminą pailginti iki penkerių metų.
Taip pat nustatoma, kaip turi būti apskaičiuojamos ir skiriamos baudos, kai Muitų įstatymus pažeidžia keli asmenys, tai vadinamoji solidarioji atsakomybė. Taip pat siekiant Valstybinei mokesčių inspekcijai suteikti didesnes galimybes nustatyti ir užkardyti mokesčių pažeidimus yra atsisakoma perteklinio reikalavimo kitoms valstybės institucijoms dalyvauti Valstybinės mokesčių inspekcijos keliuose organizuojamuose patikrinimuose, kurie dažniausia būna orientuoti į juridinius asmenis, stabdant transporto priemones ir jas tikrinant, sulaikant ir tikrinant prekes bei jų dokumentus. Valstybinės mokesčių inspekcijos uniformuoti ir apmokyti pareigūnai tai galės daryti savarankiškai, neatitraukdami kitų institucijų nuo jų tiesioginių funkcijų vykdymo. Taip pat įgyvendina direktyvas: skaitmeninių platformų operatoriams nustatoma pareiga teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie pardavėjus, gaunančius pajamų iš veiklos, kurią vykdyti buvo sudarytos sąlygos platformoje. Tai yra europinis reguliavimas, tokiu būdu žmonės, kurie vykdo veiklą per platformas, tiek teikia paslaugas, tiek ir parduoda prekes, būtų apmokestinami, kai platformos pateiktų duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai tiesiogiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs pristatėte. Dabar yra norinčių paklausti. E. Gentvilo salėje nematau, tad klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, kaip ir minėjote, didelės apimties paketas, devyni įstatymai. Vien pagrindiniame projekte keičiate daugiau kaip 20 straipsnių, dar matome ir 14 lapų Teisės departamento pastabų. Leiskite paklausti, kodėl jis teikiamas skubos tvarka? Ar nebuvo galimybės jo pateikti prieš mėnesį ar prieš 2 mėnesius, kad įprastine tvarka galėtume jį apsvarstyti?
Sakykite, ar tikrai yra būtina suteikti Mokesčių inspekcijai teisę stabdyti automobilius? Ar poreikis yra pakankamai didelis ir dažnas Mokesčių inspekcijai stabdyti automobilius? Galbūt užtektų ir esamų aplinkybių, kai Mokesčių inspekcija pasitelkia policijos pareigūnus, neišplečiant tos teisės suteikti ją ir mokesčių inspektoriams.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties, kalbant apie teisės akto pateikimo laiką, projektas buvo parengtas gerokai anksčiau, tiksliau atsakytina – keletas projektų, nes, kaip minėjau, įgyvendinant daugelį dokumentų, tiek ir europines direktyvas, tiek ir Konstitucinio Teismo sprendimą, iš pradžių buvo parengti atskiri projektai, bet visgi, vertinant Vyriausybės bendrą nuostatą, kad reikia mažinti teisės aktų projektų kiekį ir stengtis apibendrinti daugelį įstatymų į vieną bendrą projektą, šiuo atveju būtent taip ir yra padaryta. Tie sprendimai šiek tiek užtruko tam, kad būtų galima sukelti visus teikiamus įstatymų projektus į vieną projektą. Tokiu atveju yra subendrinama tiek platformų apmokestinimo įstatymas, tiek mokesčių administravimo baudų nustatymo klausimas, tiek delspinigių palūkanų nustatymas. Tai yra daug skirtingų teisės aktų tiesiog subendrinta į vieną dokumentą ir teikiama Seimui kaip vienas kompleksinis sprendimas. Tačiau būtent platformų sprendimas turėtų įsigalioti iki Naujų metų, todėl Vyriausybė prašo svarstyti projektą skubos tvarka. Jei tai nebus padaryta, šiek tiek užtruksime perkelti direktyvą.
Kalbant apie Mokesčių inspekcijos galimybes stabdyti automobilius, ir šiuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija gali daryti patikrinimus keliuose, tą ir daro, kaip minėjau, tai yra nukreipta būtent į juridinių asmenų patikrą ir jų krovinių patikrą. Tačiau šiuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija, darydama tuos patikrinimus, turi pasitelkti į pagalbą policijos pareigūnus, kurie nieko daugiau nedaro, tik šalia stovi ir žiūri, kaip Valstybinė mokesčių inspekcija dirba savo darbą. Tiesiog yra siūloma neatitraukti policijos nuo darbo, nuo savo tiesioginių funkcijų, suteikti teisę Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikti tuos patikrinimus savarankiškai.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kiek suprantu, ir šiek tiek policija atlaisvės, ir palengviname tam tikra prasme. Kiek mes iš viso surinkdavome mokesčių iš visų tų nusižengimų? Kiek dabar planuojama, jei yra palengvinama, gal kiek ir neteksime tų surinktų papildomų mokesčių?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš principo tam, kad atskirtume, kas yra susiję su patikrinimais, kokie konkretūs mokesčiai, turbūt reikėtų paimti statistiką, kurią pateikia Valstybinė mokesčių inspekcija, galėsime tai padaryti svarstymų komitetuose metu. Šiuo metu šios informacijos neturiu. Tiesiog tas sprendinys leistų policijai vykdyti savo tiesiogines funkcijas ir galbūt neužsiimti tais darbais, kurie neturi su ja tiesioginės sąsajos. Bet iš principo pati situacija, kaip yra vykdomi patikrinimai, iš esmės nesikeičia. Tiesiog šalia nestovėtų policininkas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų dėl šio įstatymų projektų paketo nėra. Dėl balsavimo motyvų už norėtų kalbėti M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, tai tikrai išsamus paketas. Galbūt tenka šiek tiek apgailestauti, kad lipdant jį kuo didesnį buvo sugaišta gana daug laiko ir šiandien mes jį turime svarstyti skubos tvarka. Bet neabejoju, jog mums pavyks tai padaryti. Jame yra daug gerų dalykų. Yra ir tam tikrų diskutuotinų dalykų, pavyzdžiui, siūlymas suteikti Mokesčių inspekcijai teisę tiesiog gatvėje stabdyti automobilius be policijos pareigūnų. Matyt, reikėtų įvertinti, ar tikrai yra toks didelis ir dažnas poreikis. Taip pat yra atsisakoma reikalavimo Mokesčių inspekcijai derinti įstatymų aiškinimus su Finansų ministerija. Kartais vėlgi galbūt ir prasmingas toks dialogas su Finansų ministerija aiškinant įstatymus. Keletas diskutuotinų vietų, bet iš esmės tikrai reikalingas paketas, stengsimės, kad jis būtų apsvarstytas ir priimtas iki metų pabaigos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės V. Gapšys. Bet jis nenori kalbėti prieš. (Balsas salėje) Supratau. Gerbiamasis kolega, dabar aš jums suteikčiau žodį kalbėti iš savo vietos, jei jūs grįžtumėte.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Iš tikrųjų klausimas toks ir buvo. Teisėkūros pagrindų įstatymo išbraukiama nuostata ir Mokesčių administravimo įstatyme (susiję su mokesčiais) perkeliama į mokesčių administravimą dėl jų įsigaliojimo ir priėmimo. Aš manau, kad tai toks keistas žingsnis, kodėl mes, turėdami pagrindinį įstatymą, apibrėžiantį visų įstatymų priėmimo tvarką, įsigaliojimo tvarką, išbraukiame ir įrašome į specializuotus įstatymus. Aš manau, kad tai yra toks neteisingas sprendimas struktūriškai žiūrint. Ne tiek prieštarauju, kas dabar nustatyta pačiame Mokesčių administravimo įstatyme, bet aš manau, kad iš principo tiesiog mes turėtume taikytis, kad yra pagrindiniai įstatymai, kurie viską ir apibrėžia, nereikėtų nueiti į specializuotus. Aš nežinau, dabar čia man kaip klausimą leido užduoti, kodėl toks pasirinkimas, ar kaip pasisakymą, kodėl aš tam nepritariu.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamas kolega, man atrodo, kad svarbiau, kad būtų galimybė finansų ministrei pakomentuoti, nes pateikimo stadija, tai geriausia klausimus ir komentarus išsiaiškinti dabar. Jeigu galima, įskaitykime kaip klausimą ir finansų ministrė galbūt turės atsakymą. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Čia labiau techninis sprendimas tam, kad jeigu ateityje reikės keisti tą nuostatą, ji būtų keičiama viename įstatyme ir nereikėtų keisti kelių įstatymų. Iš principo tas reguliavimas, kuris yra keičiamas tame straipsnyje, yra glaudžiai susijęs būtent su mokesčių reglamentavimu. Juo nustatoma, kad keitimai nėra galimi, išskyrus atvejus, kurie yra, tarkime, susiję su Vyriausybės nustatomais dydžiais, tarkime, minimalios mėnesinės algos nustatymas, ji dalyvauja formulėje prie neapmokestinamojo pajamų dydžio ir dėl to tą formulę reikia koreguoti, na, per šiek tiek mažesnį terminą negu 6 mėnesiai. Tai tiesiog techniškai pasirinktas sprendinys, kad numatytume viename įstatyme, kad jeigu kada nors jį reikės keisti, nereikėtų keisti dviejų įstatymų. Teisės departamentas pastabų neturėjo, bet iš principo tai labiau techninis sprendimas negu koks nors sisteminis pokytis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, pabandėme į visus klausimus atsakyti ir taip pat dėl šio klausimo išsakyti motyvus. Balsuosime balsuoti numatytu laiku. Aš manau, turime laiko finansų ministrei taip pat suteikti žodį dėl kitų pateikimų ir tada grįšime, vis tiek reikės balsuoti dėl kitų projektų svarstymo.
14.36 val.
Sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-823 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2186, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2, 3, 4, 7, 9, 10, 14, 16, 19, 20, 26 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-828 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2187, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43, 431, 432, 433, 437 straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-822 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2188, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2189, Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2190, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-829 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2191, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 11, 14, 15, 36 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-831 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2192, Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. XIII-1257 10 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-833 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2193 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-16.1 klausimas – Sutelktinio finansavimo įstatymo ir susijusių įstatymų projektų paketo pateikimas. Prašau finansų ministrę pristatyti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai taip pat yra šiek tiek techninis klausimas, nes Europos Komisijos deleguotasis reglamentas, kuriuo buvo pratęsiamas kito reglamento straipsnio nurodomasis pereinamasis laikotarpis, kad būtų galima toliau teikti sutelktinio finansavimo paslaugas pagal nacionalinę teisę… 2020 metais Europos Sąjungos lygiu buvo priimtas sutelktinio finansavimo reglamentas, kuris nustato sutelktinio finansavimo veiklos sąlygas ir šios veiklos priežiūrą. Pereinamasis prisitaikymo prie naujojo ES reglamentavimo laikotarpis buvo iki šių metų lapkričio 10 dienos. Pereinamasis laikotarpis reiškia, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, iki 2021 m. lapkričio 10 d. gavę veiklos leidimą pagal nacionalinę teisę, pagal tą nacionalinę teisę toliau teikti sutelktinio finansavimo paslaugas gali iki šių metų lapkričio 10 dienos ir kartu atitinkamai imasi veiksmų pritaikyti savo veiklą prie naujos ES sutelktinio finansavimo reguliavimo sistemos bei kreipiasi dėl naujos licencijos.
Tačiau naujuoju deleguotuoju reglamentu, įsigaliojusiu vos prieš kelias dienas, tai yra spalio 22 dieną, šis pereinamasis laikotarpis yra atidedamas 12 mėnesių, tai yra iki 2023 m. lapkričio 10 d. Todėl projektų paketo tikslai – nacionalinį reguliavimą suderinti su Europos Sąjungos teise ir nukelti nustatytą pereinamąjį laikotarpį, taip sudarant galimybę sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, iki 2021 m. lapkričio 10 d. gavusiems veiklos leidimą pagal nacionalinę teisę, pagal tą nacionalinę teisę toliau teikti sutelktinio finansavimo paslaugas iki 2023 m. lapkričio 10 d., kuomet įsigalios naujasis reglamentas. Prašome projektus svarstyti skubos tvarka tam, kad būtų galima iki to laikotarpio, kai reikia pratęsti nacionalinės teisės galiojimą, šį įstatymą priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ten, kur yra bendras paketas pažymėtas, aš nematau norinčių paklausti. Ar teisingai nematau norinčių paklausti, ar visgi būtų norinčių paklausti? Manau, kad jų nėra, norinčių paklausti nėra, tai galime dėl motyvų pasisakyti. Taip pat nėra dėl motyvų. Tai dėl šio klausimo pateikimo apsispręsime… Atsiprašau, M. Majauskas užsirašė už. Prašau. Ar jūs kalbėsite?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Patikslinkite, čia yra dėl fiskalinės drausmės?
PIRMININKAS. Čia yra 2-16.1…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ne, atsiprašau…
PIRMININKAS. Sutelktinio finansavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Tai dėl jo mes balsuosime artimiausiu metu.
14.39 val.
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2198, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 10, 17, 18, 21 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2199, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2200, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2201, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 11, 25, 26, 27, 31 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1271 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2202, Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2203 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17.1 klausimas, tai yra Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir susijusių įstatymų projektų paketas. Prašau taip pat pristatyti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Yra pristatoma savivaldybių finansinio savarankiškumo reforma, kuri buvo numatyta ir Vyriausybės programoje, ir taip pat buvome sulaukę EBPO rekomendacijų, kaip reikia stiprinti savivaldos finansinį nepriklausomumą bei praplėsti investavimo galimybes išlaikant balansą tarp tvarumo ir lankstumo. Buvo svarstomas šis projektas ir dvišalėje komisijoje, kurią turime prie Vyriausybės, drauge su Lietuvos savivaldybių asociacija. Buvo dirbta prie šių EBPO rekomendacijų ieškant galimybių, kaip jas atliepti. Manau, šiuo sprendiniu esame atliepę didžiąją dalį EBPO rekomendacijų. Manau, kad taip pat vėliau bus kalbama ir apie tvarius savivaldos pajamų šaltinius. Šiuo sprendiniu savivaldai suteikiama papildoma galimybė skolintis. Manau, kad iš esmės šis projektas atliepia ir Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo projekto siūlymus ir galbūt yra net šiek tiek platesnis.
Dabar kalbant apie dabartinę situaciją, tai savivaldos finansai ir jos galimybės yra apibrėžtos Fiskalinės sutarties konstituciniame įstatyme. Jam pakeisti reikalinga platesnė dauguma, negu paprastai būna kitiems įstatymams priimti, todėl tikrai reikalingas visų partijų, tiek pozicijos, tiek opozicijos, sutelktumas ir susitarimas tam, kad būtų galima priimti tvarius sprendimus ir suteikti savivaldai daugiau galimybių skolinantis.
Šiuo metu šis įstatymas reguliuoja savivaldos finansus ir tai reiškia, kad pagal dabartinį reguliavimą gerais laikais, tai yra tokiu atveju, kai ekonomika yra aukščiau potencialo, savivaldos pajamos turi būti lygios jos išlaidoms ir ji negali išleisti daugiau, negu surenka pajamų tais konkrečiais metais. O vadinamaisiais blogais laikais, tai yra tada, kai ekonomika yra šiek tiek žemiau potencialo, savivaldai, tarkim, mažosioms savivaldybėms, yra suteikiama tam tikra maža galimybė turėti didesnes išlaidas, tai yra 1,5 % mažosioms, didžiosioms – pagal komponentę, kiek jos gali, kiek jų išlaidos gali viršyti pajamas.
Toks reguliavimas buvo šiek tiek ribojantis savivaldos galimybes sukaupti didesnius išteklius reikalingiems projektams įgyvendinti. Taip pat buvo kalbama apie tai, kad startuoja ir Europos Sąjungos fondų, nauja struktūrinių fondų perspektyva ir jai finansuoti taip pat reikia kofinansavimo iš savivaldos. Tam, kad būtų galima sutelkti didesnius resursus vienais konkrečiais metais, yra siūloma galimybė savivaldai leisti skolintis Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos projektams kofinansuoti. Tokiu atveju skaičiuodami, kokia dalis projektų per 2021–2027 metų perspektyvą pagal istorines patirtis tektų savivaldai ir kokia dalis kofinansavimo yra reikalinga, numatome, kad per ateinantį laikotarpį, per šios perspektyvos įgyvendinimą savivalda galėtų papildomai bendrai pasiskolinti 377 mln. eurų.
Taip pat diskutuojant buvo atsižvelgta ir į Savivaldybių asociacijos pasiūlymus ne tik leisti skolintis kofinansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektus įgyvendinant, bet taip pat ir leisti persikelti sukauptas pajamas iš ankstesnių laikotarpių. Tai leistų savivaldai turėti ne tik biudžetinį finansavimą ir tų metų pajamas, bet taip pat, jeigu neišleidai pinigų per vienerius metus, tuos pinigus galėtum persikelti ir į priekį.
Šis sprendimas (…) ir tai, kad kadangi savivalda šiuo metu jau yra sukaupusi iš ankstesnių laikotarpių labai nemažus išteklius tokių neišleistų pinigų, kuriuos ji anksčiau galėdavo išleisti tik kitais metais skoloms grąžinti, tai visų savivaldybių bendra suma, kurią savivalda galėtų įtraukti į savo biudžetus, yra 333 mln. eurų. Manome, kad tai tikrai suteiks savivaldai šiek tiek lankstumo ir taip pat ateityje ji galės tuos sprendimus platesnius daryti.
Manome, kad šiuo metu, kai matomas tam tikras ekonomikos lėtėjimas ir startuoja Europos Sąjungos struktūrinių fondų nauja perspektyva, postūmis savivaldai ir palengvinimas investicijoms ateiti į regionus yra ypač svarbus. Tai tikrai darys paskatas ir ekonominiam atsigavimui nuo dabartinio laikotarpio.
Manome, kad šis sprendimas ne tik įgalina savivaldą, bet taip pat ir prisideda prie bendros ekonominės situacijos gerėjimo. Šiuo sprendimu aktyvioms savivaldybėms suteikiama daugiau galimybių, tai yra ne tik skolintis kartu su Europos Sąjungos ir kita tarptautine finansine parama įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti, bet taip pat ir sukauptas nepanaudotas pajamas naudoti savivaldybės svarbiems projektams įgyvendinti ir taip sukaupti didesnes lėšas tada, kai jų tikrai reikia.
Pasinaudojus šiuo lankstumu atsiranda erdvė kitoms savivaldybių išlaidoms, nes tos lėšos, kurios anksčiau būdavo skiriamos tik kofinansuoti, galės būti panaudotos kitoms reikmėms. Taip pat yra valdoma valdžios sektoriaus ir savivaldybių finansų tvarumo rizika, kadangi visgi yra apskaičiuotas labai konkretus pinigų kiekis, kuris galėtų būti panaudotas ir veiktų bendrą valdžios sektoriaus deficitą.
Taip pat yra nesudėtingas ir skaidrus praktinis pritaikymas. Kadangi Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos projektai turi išankstinę atranką ir yra kaip ir žinomas jų turinys, iš anksto yra parengti mechanizmai, kaip būtų galima patikrinti, kad tas konkretus projektas kuria pridėtinę vertę, ir nereikėtų kurti jokių papildomų naujų mechanizmų. Tokiu būdu tikrai suteikiama daugiau savarankiškumo savivaldybėms valdant savo finansus.
Taip pat diskutuojant jau parengus projektą, pirminį jį įregistravus, buvo dar diskusijos ir su Savivaldybių asociacija. Savivaldybių asociacija pateikė savo pasiūlymus, kaip būtų galima dar šiek tiek labiau pagerinti jų situaciją. Buvo atsižvelgta į keletą, sakyčiau, svarbių pastabų. Buvo praplečiamas lankstumas naudoti sukauptas nepanaudotas pajamas, to pirminiame projekte nebuvo, ir panaikinamas naudojimo apribojimas, kai anksčiau, kaip minėjau, buvo galima sukauptas pajamas iš ankstesnių metų naudoti tiktai skoloms grąžinti. Šiuo metu tas apribojimas panaikinamas ir savivalda galės tuos pinigus panaudoti savo reikmėms. Taip pat panaudoti viską, kas yra sukaupta iki šios dienos.
Taip pat numatomas lankstumas dėl Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ne tik kofinansavimo, bendro finansavimo išlaidų, bet taip pat ir įskaitant tinkamų finansuoti išlaidų dalį, tenkantį pridėtinės vertės mokestį. Vadinasi, pridėtinės vertės mokestis, kurį anksčiau turėdavo savivaldybės mokėti iš savo biudžeto, kaip ir kofinansavimą, galės būti taip pat pasiskolintas kaip ir kofinansavimas, reikalingas Europos Sąjungos projektams įgyvendinti.
Taip pat savivaldybių skolos ir garantijų limitai skaičiuojami nuo didesnės savivaldybių pajamų apimties. Tai apima ne tiktai GPM’ą, bet taip pat ir savarankiškas savivaldybių pajamas, taip šiek tiek tą bendrą skolos stogą pakeliant aukščiau.
Taip pat visos su savivaldos fiskalinės drausmės ir jos lankstumo sąlygomis susijusios nuostatos nustatomos tame pačiame konstituciniame įstatyme. Šią pastabą teikė Valstybės kontrolė. Atsiliepėme į jos pastabą ir viskas, kas susiję su savivaldos finansais, jų lankstumu ir fiskaline drausme, yra sudedama į vieną dokumentą.
Manome, kad šis sprendimas išties yra išdiskutuotas. Tikrai sulaukėme daugelio pasiūlymų ir daugelio politinių partijų palaikymo. Kviečiu tiesiog visus susitelkti. Svarstymas turi labai specialią procedūrą. Kadangi tai yra konstitucinis įstatymas, turės papildomi komitetai apsvarstyti artimiausiu metu. Gruodžio pradžioje, tikimės, apsvarstys pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir tikimės iki šių metų pabaigos konstitucinį įstatymą priimti, kad savivalda jau nuo 2023 metų galėtų planuoti savo biudžetus su šia lankstumo galimybe. Na ir tikrai įgyvendiname drauge su šiuo sprendiniu Vyriausybės programos nuostatą dėl savivaldos didesnio finansinio savarankiškumo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, iš tikrųjų sveikinu. Tiesiog klausausi ir galvoju, kaip gerai, galų gale savivaldybės galės iš tikrųjų ir pasiskolinti, ir skaičiuoti taip, kaip reikia dėl projektų, susitvarkyti savo ūkį. Kai kuriais momentais iš tikrųjų neužtekdavo pinigų.
Dabar noriu jūsų paklausti. 2022 metus užbaigusi sėkmingai, turiu likutį. Galėsiu 2023 metais tas lėšas lygiai taip pat persikelti ir panaudoti? Kaip iš tikrųjų bus?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Su šiuo sprendiniu, nes anksčiau buvo galima persikelti per vienus metus sukauptą likutį ir jį naudoti tiktai skolai grąžinti, šiuo atveju yra, kad galima naudoti ne tik skolai grąžinti, bet ir kitoms reikmėms. Taip pat galima susikelti visus likučius, kurie buvo sukaupti per ankstesnius laikotarpius. Tokia bendra sukaupta suma per visas savivaldybes yra 333 mln. eurų. Aišku, priklauso nuo kiekvienos savivaldybės elgsenos ankstesniais metais, sumos gana skiriasi, bet vis tiek tai tikrai suteikia daugiau lankstumo galimybių ateinančiais metais jau nuo pat pradžių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų projektas išdiskutuotas ir tikrai padėka Finansų politikos departamentui ir Finansų ministerijai už profesionaliai parengtą projektą. Diskusijos tikrai buvo gana intensyvios ir su Savivaldybių asociacija, ir prezidentūra, kuri taip pat pateikė projektą. Gal vėl tiktai apmaudu, kad projektas teikiamas yra paskutinę dieną. Gerbiama ministre, jūs puikiai žinote, kad jeigu būtų pateiktas kitą savaitę, mes jau nespėtume pagal konstitucinius terminus, įtvirtintus Statute, priimti šio įstatymo taip, kad jis įsigaliotų nuo kitų metų pradžios. Bet tikrai geriau vėliau negu niekada ir tikrai džiaugiuosi, jog toks projektas šiandien yra prieš mus. Aš taip pat džiaugiuosi, jeigu teisingai suprantu, prašom patikslinti, atsisakėte minties kartu su šiuo projektu teikti ir Visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą, nes iki šiol nuosekliai laikėtės pozicijos, kad šie abu įstatymai turėtų būti teikiami kartu.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties, mano asmenine nuomone, įstatymai turėtų būti teikiami kartu, kadangi vienas suteikia didesnes lankstumo galimybes skolinantis, kitas įstatymas suteiktų didesnį savarankiškumą susirenkant savarankiškas pajamas ir sudarant galimybes tas skolas grąžinti. Vis dėlto politinis procesas yra toks, kad kiekvienam įstatymui priimti reikalinga balsų dauguma, ir jeigu vis dėlto didelė Seimo narių dalis matė tą įstatymą labiau ne kaip savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimo paketo dalį, bet kaip bendro mokesčių pakeitimų krepšelio dalį, tai manau, kad prie to klausimo galėsime grįžti tuomet, kai su politiniais partneriais apsvarstysime visus pasiūlymus dėl mokestinių pakeitimų ir prieisime prie išvados, kad jau tas krepšelis turbūt suformuotas toks, kokį būtų galima Seime priimti. Manau, kad prie tų klausimų dar galėsime sugrįžti ateinančiais laikotarpiais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Ačiū, ministre. Dėl motyvų nori kalbėti už M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Tai vėlgi padėkos žodis Finansų ministerijai, paketas išsamus, parengtas profesionaliai, apimantis daug plačiau nei Prezidento teiktas projektas. Tiesa, reikia atkreipti dėmesį, kad prezidentūra pateikė beveik prieš metus, rodos, praeitų metų gruodžio mėnesį. Visas šis laikas, matyt, buvo skirtas diskusijoms, buvo atsiliepta į Savivaldybių asociacijos išsakytus lūkesčius, visuomenės lūkesčius. Šiandien jis yra toks, kokį, mano supratimu, tikrai galime tvirtinti. Jis sudarys galimybes jau kitais metais savivaldybėms pasiskolinti 98 mln. eurų, juos skirti investicijoms, europiniams projektams kofinansuoti, taip pat užtikrinti, jog toliau nuosekliai būtų kuriamos darbo vietos regionuose. Mano supratimu, tai yra ypač svarbu ekonominiu sunkmečiu – atrišti rankas savivaldybėms investuoti ir kurti darbo vietas, ir tai darome būtent šiuo įstatymo projektu. Ačiū ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręsime balsuodami vėliau.
14.52 val.
Dainų švenčių įstatymo Nr. X-1334 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1910(2) (svarstymas)
Grįžkime prie 2-10 klausimo – Dainų švenčių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1910(2). Svarstymas. Tikrai svarstymo stadijoje yra pasiūlymų ir pastabų. Prašau iš pat pradžių K. Bartoševičių pristatyti Kultūros komiteto išvadą. Prašom.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Išvada dėl viso projekto – pritarti komiteto patobulintam Dainų švenčių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui su komiteto išvadomis ir komiteto pasiūlymais. Balsavome ir nubalsavome pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Labai ačiū. Dabar diskusija dėl įstatymo projekto. S. Tumėną kviečiu kalbėti frakcijos vardu. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tarp mūsų buvo skeptikų kolegų, kurie šio įstatymo pristatymo metu išsakė nuomonę, kad tai neaktuali tema, ir ypač šiandien neaktuali tema. Dabar salėje nematau tų kolegų, kurie taip pasisakė. Tačiau nenorėčiau sutikti, nes dainų šventės yra vienas iš šviesos spindulių, spindinčių mūsų ūkanotoje padangėje, pasakyčiau. Jeigu nedainuosime savo istorinių, patriotinių, dabarties dainų (manau, kad profesorius V. Rakutis tam pritars, jis apie tai mėgsta daug kalbėti), jeigu mes nustumsime į šalį savo poeziją, savo grožinį žodį, savo istoriją, tai tas mūsų nustumtas dainas dainuos ir tekstus galimai skaitys okupantai.
Dainų šventės yra fenomenas, gyvavęs ir sovietmečiu. Akivaizdu, kad jos buvo panaudojamos kaip apgaulingas fasadas, socializmo šydas, neva demonstravęs, kad visose 15-oje sovietinių respublikų gyvuoja demokratija. Mūsų dainų šventės, mūsų sportas, mūsų komandos – visa tai buvo fasadas. Vakarų demokratinėse šalyse, ypač tarp mokslininkų, tai buvo vertinama kaip akivaizdi apgaulė. O žymus JAV lietuvis profesorius V. S. Vardys tai yra įvardijęs kaip socialinės inžinerijos sudėtinę dalį sovietijoje.
2024 metų rugpjūčio mėnesį minėsime mūsų dainų švenčių šimtmetį. Taigi šiandien, dabar yra puiki proga Dainų švenčių įstatymą pataisyti, patobulinti, pašlifuoti, atsisakyti šių dienų realijų neatitinkančių terminų ir sąvokų. Tą ir pabandėme padaryti mes visi komitete.
Komitete teikiau net 30 siūlymų. Ir nevarginsiu pirmininko, kad visus mes juos svarstytume, nes bent pusei šitų mano siūlymų buvo pritarta arba iš dalies pritarta. Norėjau patikslinti dainų švenčių tradicijų sąvoką, sukonkretinant tapatybės diskursą, įtraukiant istoriškumo matmenį, atsisakyti perteklinių sąvokų kartojimosi apie tokį žmonių būrimąsi, tą aspektą, ir kitų terminų, kurie neatitinka šių dienų realijų. Pavyzdžiui, kad neliktų „liaudies meno“ ir panašių dalykų, arba, kaip kolega pasiūlė ir mes pritarėme, vis dėlto mažinti žodžio „respublikinis“ vartoseną, „respublikinės dainų šventės“.
Taip pat savo siūlymais norėjau, kad būtų pakoreguota, kas yra proginė dainų šventė, kas yra regioninė dainų šventė. Ir norėjosi, kad į įstatymą, kur yra rašoma apie tarybas, apie komisijas, būtų įtraukta ir Pasaulio lietuvių bendruomenė, taip pat etnotarybos narys. Norėjosi, kad truputėlį daugiau vietos būtų skirta ir Savivaldybių asociacijai, Savivaldybių asociacija turėtų savo atstovą, nes, kai vyksta dainų šventės, dažnai prasideda toks problemų stumdymas, kas finansuos kelionę iš regiono į Vilnių ir panašiai, ir panašiai. Taigi, čia Savivaldybių asociacija, matyt, turėtų tarti konkretesnį ir aiškesnį savo žodį.
Daugumą šitų diskutuotinų dalykų komitete aptarėme. Kviečiu kolegas pritarti šitam įstatymo projektui ir pataisoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Daugiau diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dabar dėl tų pasiūlymų. Ar aš teisingai supratau, gerbiamas Stasy, kad jūs sutinkate su tais pasiūlymais, kuriems komitetas pritarė iš dalies, ir neprašote balsuoti dėl tų pasiūlymų, kuriems komitetas nepritarė, atsiimate? Prašom, gerbiamas Stasy, pakomentuoti. Tuoj. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pirmininke, aš patikslinsiu: ne kuriems pritarė iš dalies, bet daugeliui pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė iš esmės, taip.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Pritarė, ir visai pritarė, o kai kuriems iš dalies. Tačiau kadangi įstatymas dabar jau, man atrodo, pagerėjo, žengiame pirmyn, tai atskirai nereikėtų, matyt, svarstyti.
PIRMININKAS. Atsiimate. Supratau. Atsiimate tuos siūlymus, kuriems nepritarė. Gerai. Žiūrėkite, mes visi sutarėme, kad dėl tų siūlymų, kuriems komitetas pritarė, balsuoti nereikia, dėl tų siūlymų, kur komitetas pritaria iš dalies, S. Tumėnas sutinka su redakcija, o dėl tų siūlymų, kur nepritaria, mes nebalsuosime.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taip, nes mes juos aptarėme komitete.
PIRMININKAS. Aptarėte. Puiku, labai ačiū, to ir reikėjo. Dabar dėl motyvų po svarstymo ar būtų norinčių pasisakyti? Už kalbės S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš nebesikartosiu, kviečiu pritarti šioms pataisoms ir tam projektui, tiesiog prisiminkite, ką aš kalbėjau tribūnoje.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Prisiminti tikrai nėra sunku, nes ką tik kalbėjote. Man atrodo, kad balsuosime teigiamai, bet tai darysime balsavimo intervalu.
15.01 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 19 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2019(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas. Pranešėjas – E. Pupinis, Švietimo ir mokslo komitetas. Prašom pristatyti komiteto išvadą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Taip pat patobulino vietą, kur yra dėl sąvokų, apibrėžiančių tyrėjus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti, dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime vėliau.
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2008(2) (svarstymas)
Seimo nutarimo dėl Seimo, Kanceliarijos, atskaitingų institucijų, Prezidento kanceliarijos, atskaitingų institucijų ir kitų įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo projektas. Kviečiu A. Žukauską, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką, pristatyti svarstymo komitete rezultatus.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas svarstė šio nutarimo pakeitimo projektą. Jo esmė yra, kad Lietuvos mokslo taryba yra išbraukiama iš to sąrašo, nes ji pagal Mokslo ir studijų įstatymą perėjo Vyriausybės žinion. Buvo viena Teisės departamento pastaba, jai pritarta, kitų pastabų nebuvo ir bendru sutarimu buvo nutarta pritarti išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Svarstymo metu nėra norinčių kalbėti, dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Balsuosime dėl įstatymo numatytu laiku.
15.03 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1838(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1839(2), Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2065(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-13.1 klausimas ir susiję du įstatymų projektai – tai Šaulių sąjungos įstatymo ir lydimųjų įstatymų svarstymas. Kviečiu L. Kasčiūną pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl viso šio įstatymų projektų paketo. Išvadą, taip, išvadas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų rimtas įstatymų paketas, dirbome nuo pat šių metų pradžios, turėjome ir gavome apie 200 pasiūlymų, manau, kad radome tam tikrą kompromisą. Iš tikrųjų pagrindinė mintis – sustiprinti Šaulių sąjungą taip, kad ji taptų labai svarbia visuotinės gynybos grandimi.
Kai mūsų Lietuvos Respublikos piliečiai klausia, kuo aš galiu prisidėti prie mūsų valstybės gynybos, Šaulių sąjunga galėtų būti ta platforma, kuri tam tikrą rolę ir vaidmenį galėtų pasiūlyti. Toks ir buvo pagrindinis mūsų šitos visos reformos – siūlymo sustiprinti Šaulių sąjungą – tikslas.
Tų tikrai rimtų diskusijų gera pasekmė ir geras rezultatas tas, kad visiems įstatymams, kurie lydėjo pagrindinį Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymą, mes komitete po ilgų diskusijų pritarėme bendru sutarimu. Tai ir noriu pasakyti dėl Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo, lygiai taip pat dėl lydimųjų, tai yra Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, jam irgi pritarta bendru sutarimu, tą patį galiu pasakyti dėl dar vieno, tai yra dėl Šaulių sąjungos apibrėžimo – jį reikėjo šiek tiek koreguoti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme. Jį mes priėmėme bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko nematau, tad galiu trumpai pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas taip pat svarstė kaip papildomas komitetas šiuos įstatymų projektus, du, tai yra Šaulių sąjungos įstatymo ir Krašto apsaugos sistemos įstatymo. Abiem pritarė bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, turime diskusiją. Diskusijai tradiciškai siūlome apsibrėžti apie 20 minučių. Jeigu galime, taip ir darome. Pirmąjį kviečiu M. Puidoką. (Balsas salėje) Gerbiamas kolega, po pasisakymo. Gerai? Prašau.
M. PUIDOKAS. Iki dabar Lietuvos šaulių sąjungos vadą skyrė kariuomenės vadas. Šio įstatymo pakeitimo projekto nustatyta tvarka viskas keičiama. Lietuvos šaulių sąjungos vadas būtų skiriamas ir atleidžiamas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu. Iš esmės šiuo pakeitimu keičiama savanoriško šalies gyventojų dalyvavimo krašto apsaugos sistemoje koncepcija.
Dar blogiau, Lietuvos šaulių sąjunga taip yra akivaizdžiai politizuojama ir tampa valdoma premjerės su Vyriausybe. Nuo realios įtakos nušalinamas krašto apsaugos ministras ir Lietuvos kariuomenės vadas. Jų funkcijas formaliai perima Vyriausybės kanceliarija sudarydama darbo sutartį su Šaulių sąjungos vadu. Pagal pakeitimus, Lietuvos šaulių sąjungos statutą tvirtins ne krašto apsaugos ministras, o Vyriausybė.
Kokie to tikslai? Ar tai reiškia, kad norima Šaulių sąjungą paversti viena iš Vyriausybės pavaldumo įstaigų? Ar liberalkonservatoriai abejoja dėl savo valdžios tvirtumo ir nori įsigyti premjerės asmeninę gvardiją riaušėms malšinti? Visada demokratinėse valstybėse yra tikslas politikams kuo mažiau kištis į kariuomenės valdymo struktūrą.
Kam naudinga kelti tokį chaosą mūsų gynybos sistemoje? Ministrės A. Bilotaitės istorija rodo, kad korektiškai bendrauti su generolais ši Vyriausybė tikrai nemoka. Ar dėl to reikia patiems skirti sau pavaldžius vadukus? Žmonės stoja į Šaulių sąjungą turėdami skirtingas politines pažiūras ir tikrai mažiausiai tikisi, kad sąjunga taps premjerės žaisline gvardija. Esu Šaulių sąjungos narys ir neįsivaizduoju, kaip galėčiau joje likti, jei šios pataisos bus priimtos. Taip ne tik aš, bet ir visi šauliai taps kone tiesiogiai pavaldūs premjerei ir gali būti verčiami dalyvauti liberalkonservatorių politiniuose žaidimuose.
Ar kas svarstė, kiek žmonių tokie dalykai bus nepriimtini? Ar tai sustiprins Šaulių sąjungą? Visuomenėje kyla nepasitikėjimas šia Vyriausybe jau nuo pandemijos diktatūrinio valdymo ir žmogaus teisių akivaizdžių pažeidimų įvedant segregaciją, skirstant per negalimybių pasus žmones į lygius ir lygesnius. Kam Vyriausybei, turinčiai begalę ekonominių problemų, reikalinga organizacija, kurios nariai turi teisę naudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones? Juk pagal naujausias įstatymų pataisas šauliai jau gali naudoti prievartą ir prieš Lietuvos piliečius. Ar tos keistos pataisos tam ir buvo reikalingos? Juk jos leidžia šauliams įeiti į gyvenamąsias patalpas ir sulaikyti ne tik nusikaltėlį, bet ir nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį. Tai yra įsilaužti pas bet ką, kas pasirodys įtartinas, net be teismo sprendimo. Ar pavertus šaulius konservatorių gvardija jie netaps susidorojimo priemone su nepatogiais politiniais oponentais šalies viduje? Net neaišku, ar Lietuvos šaulių sąjungos veikla bus derinama su krašto apsaugos ministru, kaip struktūriškai bus sąveikaujama su kariuomene ir jos vadu. Visiškai sujaukiama nusistovėjusi tvarka tuo metu, kai turėtume telkti visuomenę šalies saugumui užtikrinti. Nesuprantu, kam keisti gerai veikiančią sistemą?
Kviečiu visus balsuoti prieš ir išlaikyti dabartinę sėkmingai veikiančią tvarką. Manau, kuo organizacija taps formalesnė ir tiesiogiai priklausoma nuo Vyriausybės, tuo ji bus mažiau patraukli piliečiams, kurie norėtų aukoti savo laiką, sveikatą ir net gyvybę tėvynės labui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų pasisakymas nepaliko abejingų. Matau, labai trumpai J. Razma per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nežinau, kuo mes, konservatoriai, esame taip išgąsdinę gerbiamą M. Puidoką. Jam visokios sąmokslo teorijos čia vaidenasi. Bet turiu nuraminti, kad, mano žiniomis, premjerė į Šaulių sąjungos vadovus nekandidatuos, yra eilinė šaulė, bus pati pavaldi ne tik Šaulių sąjungos vadovui, bet ir turbūt kuopos vadovui. Taigi, gerbiamas Puidokai, viskas čia bus kitaip, negu jūs piešiate. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš kviečiu apmąstyti, jeigu yra galimybė pasakyti savo argumentus diskusijoje, tai diskusijoje ir pasakyti. Bet aš matau, kad intensyviai… Dabar L. Kasčiūnas. Prašom. (Balsai salėje)
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Po Audroniaus.
PIRMININKAS. Gerai, A. Ažubalis dėl vedimo tvarkos.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Pone Mitalai, aš siūlyčiau, kadangi iš tikrųjų klausimas yra itin svarbus, pratęsti diskusijoms skirtą laiką, nes, sakykime, yra kiti kolegos užsirašę ir negalės pasisakyti.
PIRMININKAS. Gerai, supratome. Tada tiktai reikės išspręsti tokį klausimą, nes 15 val. 15 min. prasideda balsavimo intervalas, būtų gerai balsuoti tada dėl jau apsvarstytų klausimų, o jeigu mes tikrai turime diskutuoti dėl šio svarbaus projekto, tada, natūralu, dėl jo balsuosime jau per kitą balsavimo intervalą. Jeigu Seimui tinka toks pasiūlymas, kad mes 15 val. 15 min. pradėsime balsavimą ir tada grįšime prie diskusijos šiek tiek vėliau. Matau, kyla palaikantys rankų ženklai, vadinasi, tinka. L. Kasčiūnas. Prašom, trumpai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš tik norėčiau gerbiamam Mindaugui pasakyti vieną dalyką. Jeigu jūs Šaulių sąjungos narys, turėtumėte žinoti, kad ne kariuomenės vadas ir šiandien skiria Šaulių sąjungos vadovą – tą turėkite omenyje. O sąveika su kariuomene užtikrinama per gynybos planus. Kitaip nei jūs manote, šiame įstatyme, kurį mes siūlome priimti, kaip tik užtikriname daug gilesnę, ne tik kovinių būrių, ne tik kovinių šaulių integraciją su kariuomene, savanoriškomis pajėgomis, kuri vyko iki šiol, bet ir komendantinių šaulių integraciją formuodami tam tikrą mūsų užnugarį ir įtraukdami juos į gynybos planus. Kaip tik yra šiuo įstatymu stiprinama sąveika su visa gynybos sistema. Pone Mindaugai, skaitykite tekstus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar E. Gentvilas? (Balsai salėje) Prašom, trumpai E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Nelabai norėjau reaguoti, bet jeigu socialdemokratai turi ginkluotąsias medžiotojų pajėgas, tai liberalkonservatoriai irgi nori turėti. Taigi, Mindaugai, viskas gerai.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar kviečiu A. Verygą dalyvauti diskusijoje ir po jo eisime prie balsavimo. Prašom, tribūna jūsų.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerai, kad mes tą tokį gal, sakykime, tragizmą atskiedžiame šiek tiek humoru, bet šiaip tema yra be galo rimta ir aš visgi siūlyčiau apie ją kalbėtis tikrai labai rimtai. Pirmiausia, keletas gal tokių tikrai teigiamų pastabų. Pirmiausia, irgi noriu pasidžiaugti kaip šaulys, kad šaulių organizacija, Šaulių sąjunga, yra labai išaugusi ir jinai išaugo tiek daug, kad dabar jau yra labai sudėtinga su egzistuojančia struktūra, su turimais etatais užtikrinti, kad visi žmonės, kurie ateina savanoriškai prisidėti prie šitos organizacijos, greitai būtų apmokyti, greitai būtų integruoti. Tikrai labai džiaugiuosi, kad Šaulių sąjungai yra skiriamas didesnis finansavimas, kuris leidžia po truputį plėsti etatinę struktūrą – tai yra labai labai svarbu, kaip ir sakiau, organizacijai augant. Man labai gaila girdėti kiekvieną kartą, kai prasideda diskusijos apie Šaulių sąjungą, kad yra bandoma įžiebti tam tikrą priešpriešą ar nesutarimą Šaulių sąjungos ir kariuomenės ar Krašto apsaugos ministerijos, vis bandant pasakyti, kad čia kažkas kuria antrą kariuomenę ar panašiai. Norėtųsi, kad tokių nesusikalbėjimų būtų kaip galima mažiau, nes tos antros kariuomenės tikrai niekas nekuria, o tai, kad šauliai, kaip struktūruota, labai disciplinuota organizacija, gali talkinti visur, jie įrodė, aš manau, tikrai daugiau negu pakankamai: jie talkino, kai buvo kovidinė pandemija, talkino nelegalių migrantų krizės metu, talkina ir dabar visur, kur reikia – padeda ir policijai, ir kitoms organizacijoms. Tikrai norėtųsi, kad Šaulių sąjunga ir toliau augtų.
Noriu pasidžiaugti, kad nuo to pradinio varianto, kuris buvo pasiūlytas, jau mes esame tikrai pajudėję į teigiamą pusę susikalbėjimo kryptimi. Aš labai džiaugiuosi, kad buvo išgirsti šauliai, pirmiausia, tie, kurie per savo rinktines nuomonę išsakė, ir jau yra dabar atsitraukta nuo to modelio, kai buvo siūloma, kad ne tik karininkas, ne tiktai statutinis žmogus turėtų galimybę tapti vadu. Į tai, ką Mindaugas išsakė kaip tam tikras rizikas, aš manau, didžiąja dalimi yra atsižvelgta, kad vis dėlto organizacija nebūtų politizuojama, tai mums tas karininko buvimas vadu yra garantas. Vis dėlto tai yra depolitizuota institucija, kiekvienas iš mūsų galėsime jaustis tikrai laukiami ir tinkami šitoje organizacijoje.
Vienintelis dalykas, kurio aš norėčiau galbūt palinkėti, nebūtinai šito įstatymo kontekste, tai pirmiausia Krašto apsaugos ministerijai branginti Šaulių sąjungos kadrus, kurie iš esmės ir prisidėjo prie to, kad organizacija dabar yra tokia, kokia yra, išlaikė struktūrą, užtikrino, kad jinai didėjant žmonių skaičiui vis dėlto išliktų tokia pati struktūruota, organizuota. Tai norisi palinkėti, kad nebūtų švaistomasi žmonėmis, kad nebūtų kokių nors asmeniškumų, o sutarimą, aš tikiuosi, mes visi bendromis jėgomis rasime. Mano palinkėjimas yra kiekvieną kartą atsiradus kokiai nors naujai idėjai atsiklausti, nebijoti atsiklausti šaulių, kurie, neabejoju, dėl kiekvienos idėjos sugebės pateikti savo rinktinių nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dabar dar kartelį visus informuoju, kad, kaip ir sutarėme, diskusiją dėl šio klausimo, motyvus ir balsavimą turėsime po balsavimų intervalo. Dabar 15 val. 15 min. Tikrai galės diskusijoje pasisakyti visi.
15.17 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-516(2) (priėmimo tęsinys)
O dabar mes, kadangi jau yra 15 val. 15 min. ir daugiau, grįžtame prie balsavimo. Pirmasis yra Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Dėl jo buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Matau, V. Gapšys intensyviai stovi prie centrinio mikrofono. Galiu nuspėti, ką jis pasakys, bet prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Jūsų spėjimas faktiškai teisingas, tik patikslinu, kad šiuo klausimu Darbo partijos frakcijos vardu prašome pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-516 Darbo partijos frakcija prašo pusvalandžio pertraukos. Kviečiu apsispręsti.
Per centrinį mikrofoną E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Svarstant šį klausimą jau buvo dvi pertraukos. Viena buvo perkelti į kitą posėdį ir kito posėdžio pradžioje dar pusės valandos pertrauka. Tai čia dabar jau trečia pertrauka.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, man tikslina, kad tai yra antros pertraukos prašymas. Tai yra antros pertraukos prašymas ir tai yra pagal Statutą. Nežinau, gal pritarkime bendru sutarimu. Ar norite balsuoti dėl pusvalandžio pertraukos? (Balsai salėje) Nes vis tiek… Galime bendru sutarimu pritarti pusvalandžio pertraukai? Žiūriu. Galime pritarti? Gerai, pritariame pusvalandžio pertraukai. Šį klausimą svarstysime ir dėl jo balsuosime vėliau pagal tai, ar spėsime per šį balsavimo intervalą, ar per kitą balsavimo intervalą.
15.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Aurelijaus Gutausko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIVP-2108 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Aurelijaus Gutausko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 100, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
15.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIVP-2109 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas. Kviečiu apsispręsti dėl priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 4. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
15.20 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 2, 3, 54, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1927(2)ES, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1928(2), Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1929(2) (svarstymo tęsinys)
Dėl 2-3.1, 2-3.2 ir 2-3.3 klausimų paketo – Mokėjimų įstatymo ir susiję projektai. Dėl pritarimo po svarstymo. Nuomonių prieš nebuvo, gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
15.21 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 2, 3, 7, 12, 24, 28, 31, 33, 34 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1787(2)ES, Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 22, 221, 231 ir 251 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1788(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimų paketas, tai yra Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Vartojimo kredito įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat nebuvo nuomonių išsiskyrimo. Gal po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.21 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 24, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1863(2), Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1864(2) (svarstymo tęsinys)
Analogiškai gana ramiai apsvarstėme darbotvarkės 2-5.1 bei 2-5.2 klausimus – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektą bei susijusį Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo projektą. Ar šiam projektų paketui galėtume pritarti bendru sutarimu? Galėtume. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
15.21 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 15, 17, 21, 26, 27, 28, 29, 30, 301, 32, 34, 37, 372, 40, 42, 45, 47, 471, 51, 56 ir 78 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1854(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat svarstymo stadija. Kolega L. Savickas neprašė balsuoti dėl pasiūlymų. Galbūt galime šiam projektui taip pat pritarti bendru sutarimu? Reikės balsuoti dėl Akcinių bendrovių įstatymo. Gerai, kviečiu balsuoti ir apsispręsti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 101, prieš nebuvo, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta.
15.23 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 131, 30, 32, 33, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1932(2), Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo devintuoju6 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1933(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.1 ir 2-7.2 klausimų paketas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas bei Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo pakeitimo projektas. Ar galime šiam paketui pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
15.23 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 128, 141, 142 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1741 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1902(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso trijų straipsnių pakeitimo ir papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas. Čia buvo pasiūlymų, kuriuos registravo Seimo narys A. Stončaitis. Jiems komitetas pritarė iš dalies, bet prašau pristatyti, ar sutinkate su komiteto verdiktu. Prašom. Tuoj, minutėlę, įjungsime jums mikrofoną. Šiek tiek pasiruoškite kalbą ir tuoj leisime kalbėti. Prašom.
A. STONČAITIS (DFVL). Ačiū. Yra atsižvelgta iš dalies ir tikrai tenkina tai.
PIRMININKAS. Supratau. Papildomai balsuoti dėl to neprašysite, tai lieka komiteto bendrai suderinta redakcija. Tada dėl motyvų šio įstatymo projekto atžvilgiu nėra norinčių kalbėti. Dėl Baudžiamojo proceso kodekso trijų straipsnių pakeitimo projekto – ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galime. Pritarta bendru sutarimu.
15.24 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 158 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1938(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Čia taip pat nuomonės neišsiskyrė. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta bendru sutarimu.
15.25 val.
Dainų švenčių įstatymo Nr. X-1334 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1910(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Dainų švenčių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Taip pat kalbėjomės apie pasiūlymus, viską suderinome. Ar bendru sutarimu galime po svarstymo pritarti Dainų švenčių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui? Nematau prašančių balsuoti, pritarta bendru sutarimu.
15.25 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 19 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2019(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, tai yra svarstymo stadija. Taip pat gana nuosekliai svarstėme. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Galime. Puiku. Visai gerai kol kas mums sekasi bendru sutarimu pritarti. Pritarta bendru sutarimu.
15.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2008(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Seimo nutarimo projektas Nr. XIVP-2008(2). Taip pat A. Žukauskas pristatė. Ar būtų norinčių balsuoti, ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Matau, kad galime, ir pritarta bendru sutarimu.
15.26 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 3, 12, 13, 25, 26, 32, 33, 38, 39, 401, 87, 88, 99, 1042, 126, 139, 140, 164 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 613 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2133, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 401, 81 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 613 straipsniu įstatymo Nr. XIV-761 pavadinimo, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo ir 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2134, Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 208, 210, 211, 426, 450, 589, 611 straipsnių, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1883 ir 2172 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2135, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2136, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2137, Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 20 ir 244 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2138, Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2139, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2140, Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2141 (pateikimo tęsinys)
Taip pat buvo pateikti kai kurie įstatymų projektai, tai G. Skaistė pristatė Mokesčių administravimo įstatymo daugelio straipsnių ir priedo pakeitimo projektą, tai yra 2-15.1 ir lydimuosius iki 2-15.9 įstatymų projektus. Buvo atsakyta į klausimus. Ar prašote balsuoti, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Reikia balsuoti. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas pritaria šiam paketui po pateikimo, jį pristatė finansų ministrė G. Skaistė?
Balsavo 108: už – 103, prieš – 1, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Pagrindiniai komitetai yra sudėlioti, kaip matote, Biudžeto ir finansų komitetas, kai kuriais atvejais Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o Biudžeto ir finansų komitetas yra kaip papildomas komitetas. Ar galime pritarti komitetų paskirstymui? Svarstymo data yra gruodžio 6 diena. Ar galime pritarti svarstymo datai, komitetų paskirstymui ir skubos tvarkai? Galime. Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Siūlote balsuoti, taip? Gerbiami kolegos, taip pat dar yra sprendimas bent jau preliminariame protokole dėl 2-15.6 klausimo – Teisėkūros pagrindų įstatymo, kur pagrindiniu komitetu gali būti tiek Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tiek Biudžeto ir finansų komitetas. Dar dėl šito klausimo prieš balsuojant gerbiamas S. Šedbaras norėtų pasisakyti, prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai, kolegos, vis tiek reikia sistemiškai pažiūrėti, aš nesakau, kad ne, bet kolega V. Gapšys tą klausimą kėlė, aš manau, kad vis tiek tai yra teisėkūros proceso pabaiga ir visada Teisės ir teisėtvarkos komitetas sužiūrėdavo tuos dalykus.
PIRMININKAS. Gerai, tai jeigu tinka, mes tada fiksuotume, kad siūlome, jog dėl 2-15.6 klausimo – Teisėkūros pagrindų įstatymo pagrindiniu komitetu būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Dabar buvo noras dėl viso šito balsuoti, na, tai… (Balsai salėje: „Ne, ne, ne.“) Atsiprašau, tai galime patvirtinti bendru sutarimu, kad yra tokie papildomi komitetai ir pagrindiniai komitetai. Taip pat Vyriausybė siūlo skubos tvarką. Yra norinčių balsuoti, na, kviečiu balsuoti tada, bet manau, kad tas siūlymas logiškas. Prašau apsispręsti dėl skubos tvarkos, Vyriausybė siūlė skubos tvarka ir Seimas pritarė, kad įstatymų paketas būtų svarstomas skubos tvarka. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 104: už – 71, prieš – 33. Skubos tvarkai yra pritarta.
15.30 val.
Sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-823 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2186, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2, 3, 4, 7, 9, 10, 14, 16, 19, 20, 26 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-828 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2187, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43, 431, 432, 433, 437 straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-822 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2188, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2189, Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2190, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-829 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2191, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 11, 14, 15, 36 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-831 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2192, Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. XIII-1257 10 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-833 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2193 (pateikimo tęsinys)
Taip pat buvo pristatytas 2-16 klausimas – Sutelktinio finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir susiję aštuoni įstatymai. Kviečiu apsispręsti dėl pritarimo po pateikimo balsuojant. Nebeklausiu, balsuokime, bus greičiau. Kas pritariate šių įstatymų projektams po pateikimo?
Balsavo 106 – visi buvo už. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindiniu komitetu dėl visų siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo data – lapkričio 3-ioji, dėl to Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar tam galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta bendru sutarimu.
15.31 val.
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 1, 4 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2198, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 10, 17, 18, 21 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2199, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2200, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2201, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 11, 25, 26, 27, 31 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1271 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2202, Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2203 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektas, didelis paketas. Kviečiu balsuoti ir taip pat išreikšti savo poziciją šio įstatymo ir susijusių atžvilgiu.
Balsavo 108 – visi buvo už, nes prieš ir susilaikiusių nebuvo. Po pateikimo yra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, komitetų paskirstymas yra darbotvarkėje sudėliotas. Dėl pirmojo kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dėl kai kurių kitų – Biudžeto ir finansų komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, taip pat Audito komitetas. Siūloma svarstymo data – gruodžio 13-oji.
M. Majauskas dar norėtų pasisakyti. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Noriu atkreipti dėmesį, kad turime labai glaustus terminus ir labai svarbu, kad papildomi komitetai apsvarstytų rytoj arba vėliausiai pirmadienį. Labai noriu kreiptis į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, į Audito komitetą, taip pat ir Biudžeto ir finansų komitetas rinksis ir svarstys šį klausimą jau rytoj, nes jeigu neapsvarstysime šį penktadienį arba pirmadienį, mes jo tiesiog nespėsime priimti šioje sesijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat J. Razma nori pasisakyti dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų visaip gali atsitikti su tais papildomais komitetais. Aš siūlau papildomų komitetų atsisakyti, tiesiog palikti tik numatytus pagrindinius komitetus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išgirdome siūlymą. Taip pat S. Šedbaras norėtų pasisakyti. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš neprieštaraučiau kolegos Jurgio pasiūlymui, tačiau bent jau vienas – Biudžeto ir finansų komitetas turėtų likti, nes tai yra jų tokia specializuota sritis. Mes tik teisininkai, nors konstitucinis įstatymas mums priklauso. Bent jau BFK turėtų čia būti ir mums ateiti į talką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerai, vyksta toks pasitarimas dėl papildomų komitetų.
Prašau. M. Majauskas dar norėtų pasisakyti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Su visa pagarba gerbiamam J. Razmai. Tai būtų absurdiška, jeigu fiskalinės drausmės įstatymų nesvarstytų Biudžeto ir finansų komitetas. Aš suprantu norą sklandžiai užtikrinti priėmimą, bet atkreipiau dėmesį, kad mes renkamės rytoj. Jau esame atlikę klausymus ir planuojame svarstyti. Siūlymas išbraukti Biudžeto ir finansų komitetą iš fiskalinės drausmės įstatymų svarstymo yra tiesiog absurdiškas.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Juška norėtų. Prašau.
R. JUŠKA (LSF). Aš nuogąstaujančius norėčiau nuraminti. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas jau įsitraukęs į darbotvarkę ir svarsto pirmadienį.
PIRMININKAS. VVSK svarsto pirmadienį. Tai išgirdęs J. Razma sako, kad atsiima savo siūlymą.
Gerbiami kolegos, likome prie to, kas yra užrašyta mano darbotvarkėje, ir ar tai jums visiems tinka tada, noriu dar kartelį paklausti. Ar galime bendru sutarimu numatyti tai, kad svarstymas – gruodžio 13 dieną, pagrindinis ir papildomi komitetai yra sudėlioti analogiškai. Yra norinčių balsuoti? Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime, pritarta bendru sutarimu.
15.36 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1838(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1839(2), Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2065(2) (svarstymo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, tai buvo visi projektai, dėl kurių reikėjo dabar balsuoti, artimiausiu metu. Mes grįžtame prie Šaulių sąjungos įstatymo svarstymo stadijos. Primenu, kad vyksta diskusija. Diskusijoje pasisakė du Seimo nariai. Dabar į tribūną diskutuoti tikriausiai kviesime V. Rakutį. Tuoj išvysime tai savo ekranuose. V. Rakutis kviečiamas į tribūną. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Jarutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Šviesiausias Seime, norėčiau iš esmės pristatyti, kodėl mes darėme šį pakeitimą, kodėl jis sukėlė tiek aistrų ir iš tikrųjų kiek jis yra pavojingas. Reikia pasakyti, kad kalti dėl šito pakeitimo yra patys šauliai, kurie pademonstravo ypatingus sugebėjimus krizių atveju, pademonstravo savo organizacijos išvystymą, gebėjimą, pareigingumą ir visi suprato, kiek svarbi yra šita organizacija.
Šiandienė situacija iš tikrųjų irgi liepia žengti tam tikrus žingsnius. Ne viskas buvo gerai Šaulių sąjungoje, kaip gerbiamas M. Puidokas sakė, ne viskas buvo gerai. Neaiškios funkcijos, nepakankamas aprūpinimas, ribotas krašto apsaugos sistemos požiūris ir taip pat mokymo sistemos nebuvimas. Reikėjo šitą įstatymą pakeisti ir sustiprinti pačią organizaciją.
Vyriausybės lygmuo buvo priimtas ne siekiant politizuoti organizaciją, o priimtas buvo tam, kad būtų suteiktas reikalingas dėmesys, nes organizacija dirbo ne tik krašto apsaugos sistemoje, bet taip pat ir kitose sistemose. Šis poreikis paskatino sukurti vyriausybinį Krizių valdymo centrą ir išplėsti Šaulių sąjungos funkcijas. Reikėjo sukurti mokymų centrą ir reikėjo išgryninti Šaulių sąjungos funkcijas. Iki šios dienos dar buvo ne iki galo aišku, ką reikia padaryti.
Reikia pasakyti, kad yra tam tikrų pavojų, darant tokią reformą. Mes apie juos galvojome ir stengėmės įkelti tam tikrus saugiklius, kad iš tikrųjų organizacija nebūtų politizuota, nes tai yra Vyriausybės lygmuo.
Gerbiamieji, ne viena partija valdo 20 metų. (…) galvoti, kad organizacija išliks nepolitizuota, ir tikrai tokios intencijos nėra šių įstatymų kūrėjų galvose. Mes turime išlaikyti tris dalykus, kad šita organizacija išliktų savanoriška pilietiška, kad ji būtų krašto apsaugos sistemos sudėtinė dalis ir kad galėtų tinkamai vykdyti tas naujas funkcijas, kokias mes dabar matome, kokias gyvenimas padiktavo. Štai šios priežastys paskatino parengti šio įstatymo redakciją. Suprantame, kad dar ne viskas yra padaryta, kai kuriuos formalius dalykus reikės padaryti, ir prašome jūsų iš tikrųjų pritarti šitam mūsų siūlomam projektui.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Ačiū, ačiū, gerbiamas kolega. Toliau kalbės diskusijoje gerbiamas A. Ažubalis. Prašom. (Balsai salėje)
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, šis politinis laikotarpis valstybėje bus prisimenamas ilgai ne tik dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, COVID pandemijos, energetinių ir finansinių išteklių, bet ir dėl bandymų iš esmės pakeisti didžiausios ir bene seniausios valstybėje organizacijos – Lietuvos šaulių sąjungos – profilį. Iš sukarintos, tėvynės gynybai pasiruošusios savanoriškos ir savarankiškos visuomenės asociacijos į savanorišką, bet nesavarankišką civilines funkcijas vykdančią ir suvalstybintą įstaigą prie Vyriausybės, kai organizacijos statutą rengia ir tvirtina Vyriausybė. Neeilinius sąjungos suvažiavimus šaukia Vyriausybė. Skiria šaulių vadą, kontrolės komisijos narius ir pirmininką. Šiandien nekalbėsiu apie tai, kam kilo idėja keisti šios šimtametės organizacijos profilį. Tačiau idėja perkelti Šaulių sąjungos organizaciją iš Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės pavaldumo lauko į Vyriausybės ir jos kanceliarijos lauką nieko gero šiai organizacijai nežada, išskyrus vieną dalyką, kurį dažnai kartoja šio projekto apologetai. Bus daugiau pinigų. Aš tik noriu paklausti. Ar premjeras tą kapšą valdo, ar atskiros ministerijos? Ar premjeras ištrauks stebuklingu būdu ir paduos šauliams daugiau pinigų? Ir tik tada, kai jie nepriklausys nuo kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos?
Šiame įstatymo projekte yra keletas dalykų, iš esmės keičiančių organizacijos, kaip sakiau, profilį. Nė vienoje Europos demokratinėje valstybėje nėra tokios vyriausybės, kuri teikia sukarintos, paramilitarinės, savarankiškos visuomenės organizacijos vado kandidatūrą, jos vidinės kontrolės komisijos narius, rengia ir tvirtina organizacijos statutą bei įgyja teisę šaukti neeilinius organizacijos suvažiavimus. Šaulių sąjungos tėvai, įkūrėjai tikriausiai vartosi karstuose, tačiau kas mums. Šaulių sąjungos pertvarka turėtų būti orientuota ne tik į mechaninę sąjungos plėtrą, užtikrinant gerokai didesnį organizacijos finansavimą, bet svarbiausia išlaikyti šios organizacijos visuomeniškumo, savarankiškumo ir kariškumo dėmenis kaip sąjungos pertvarkymo prioritetus.
Pagal šiuo projektu siūlomą organizacijos reformą, deja, Šaulių sąjungos savarankiškumo principo neliktų jau pačioje organizacijos apibrėžtyje. Taigi, sąjunga taptų pavaldi Vyriausybei. Vyriausybėje yra 14 ministerijų, nežinau, ką bendro Šaulių sąjunga turi su Žemės ūkio ministerija ar Susisiekimo ministerija, ar Energetikos ministerija. Šaulių sąjunga, kaip jūs žinote, buvo sukurta visai ne tam. Šaulių sąjunga yra krašto apsaugos sistemos veiklos dalyvė, jai vadovauja įgaliotas krašto apsaugos ministras. Tačiau įstatymo projekte teikiamas vado skyrimo tvarkos keitimas reikštų krašto apsaugos ministro tiesioginių įgaliojimų perdavimą premjerui ir Vyriausybei.
Jeigu toks įstatymas būtų priimtas, jis keltų ir konstitucingumo klausimus. Čia verta atkreipti dėmesį į tai, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnyje yra aiškiai nustatyta, jog valstybės gynybos civilinė vadovybė yra Lietuvos Respublikos Prezidentas, vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, ir krašto apsaugos ministras. Operacinio vadovavimo karinėms operacijoms ir kitiems gynybos veiksmams grandinė prasideda nuo Prezidento, krašto apsaugos ministro ir paprastai eina iki kariuomenės vado. Kyla logiškas klausimas, kuo čia dėta Lietuvos Respublikos Vyriausybė? Nežinau. Tačiau tvirtinu, kad Vakarų demokratijose tokio precedento dar nėra. Atsiprašau, suklydau, yra toks precedentas, bet jis yra Rytuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Dabar L. Kasčiūnas išsakys savo požiūrį.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiami Seimo nariai, turbūt retai būna taip, kad mes su A. Ažubaliu būname skirtingose stovyklose, bet čia tas klausimas, dėl kurio mes atsidūrėme jose. Planavau kalbėti vienaip, dabar po Audroniaus galbūt atliepsiu kai kurias jo išsakytas mintis. Kalbama, kad neva mažėja Šaulių sąjungos savarankiškumas. Aš paneigiu visa tai. Pirma, norėdamas paskirti vadą Šaulių sąjungos suvažiavimas balsuos slaptai. Demokratiškesnės procedūros negalima sugalvoti. Ji įtvirtinama šiame naujame įstatyme, to iki šiol nebuvo. Atskira eilutė biudžete, kai niekas negalės perskirstyti, kai galės naudoti savo poreikiams. Ir daug daug kitų dalykų, kurie kaip tik liudija apie tai, kad mes kuriame daug savarankiškesnę organizaciją, kuri turės savo savivaldą ir savireguliacijos mechanizmus.
Labai svarbu pastebėti, kad, viena vertus, mes kalbame apie daugiau civilinių krypčių, nes hibridinės grėsmės perlipa iš tradicinio karo apibrėžimo, bet lygiai taip pat taip orientuojame Šaulių sąjungą, kad ji atlieptų tas grėsmes. Todėl sąveika, kurią mes matėme migracijos krizės laikotarpiu, kovido situacijoje, kai šauliai prisidėjo ir padarė daug ypatingo darbo, įkvėpė sureglamentuoti visa tai, bet šalia to mes visąlaik pamiršdavome, kai kalbama, kad tai yra krašto apsaugos sistemos dalis, sureglamentuoti realų Šaulių sąjungos integravimą į gynybos planus. Ir kai aš daug šaulių, kurie daug metų šauliai, paklausdavau, ar jūs žinote, kokia yra jūsų vieta karo padėties atveju, atsakymo nebūdavo, nes nėra tos vietos. Taip, yra koviniai būriai, koviniai šauliai, jų yra keli šimtai, jie yra integruoti su savanoriškomis pajėgomis vykdyti teritorinės gynybos funkciją, bet tai yra tik tam tikra svarbi, bet nedidelė Šaulių sąjungos dalis.
O kaip komendantiniai šauliai, kurių yra 3 tūkst.? Jie neturėjo iki šiol savo vietos. Mes įstatyme kaip tik tai sureglamentuojame. Pagal kovinių šaulių, kovinių būrių (dabar tokia sąvoka atsiranda) algoritmą Šaulių sąjungos, kariuomenės, vadas informuoja, kad yra tam tikroje rinktinėje komendantinių šaulių dalis, kurie jau gali būti, sakykime, panaudoti komendantūrose saugoti mūsų kariuomenės užnugarį. Ir taip jie atsirastų gynybos planuose. Viso to iki šiol nebuvo.
Todėl aš noriu pasakyti, kad šiuo įstatymu, nepaisant skyrimo tvarkos, nė kiek nesumažėjo, o dar išaugo Šaulių sąjungos integracija į gynybos planus. Dar labiau išaugo sąveika su Lietuvos kariuomene. Tik jau po to, be jokios abejonės, mūsų Krašto apsaugos sistemos uždavinys yra per pratybas, per sąveiką užtikrinti tai, kad jie būtų integruoti. Ir yra tikrai reali visuotinės gynybos principo realizacija būtent šis įstatymo projektas.
Mokymo centro įkūrimas. Juk iki šiol mokymo sistemos kūrimas, ką ir V. Rakutis… nebuvo to Šaulių sąjungoje. Mes sukuriame, kad tai būtų. Kad žmogus ar ginklu, ar galbūt kitomis žiniomis norėtų prisidėti prie mūsų gynybos, rastų savo vietą. Į tai ir buvo orientuota ši reforma, ir yra orientuota ši reforma. Todėl yra koviniai šauliai, koviniai šaulių būriai įtvirtinami tada, aš juos pavadinsiu taip – komendantiniai šauliai – tie 3 tūkst., apie kuriuos kalbėjau. Ne kinetiniai šauliai, kurie užtikrintų civilinę gynybą sau, jeigu su savivaldybe. Čia juk irgi labai svarbi sritis. Pažiūrėkime, Ukrainoje civilinė gynyba yra be galo svarbi sritis. Be jos nebūtų apsigynę ukrainiečiai.
Ir, be abejo, lieka jaunieji šauliai ir patriotinis, pilietinis ugdymas, kuris irgi buvo ir bus be galo svarbus, jis yra akcentuojamas šiame įstatymo projekte. Taip, Vyriausybė dalyvaus skyrimo procese, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad yra kaip nors nutraukiamas ryšys su krašto apsaugos sistema – tik dar labiau sustiprinamas. Vadu bus karininkas, jis turės būti Šaulių sąjungos vadu pabuvęs 6 mėnesius. Yra kaip tik bendruomenė stiprinama, ji išryškinama ir iš tos mažiau gerą vardą turinčios, bet realiai kokybiškai į gynybos planus neintegruotos organizacijos mes kaip tik padarome daug labiau integruotą.
Taigi, mielieji, aš siūlyčiau nepatikėti tokiais lozungais, kurie turi argumentacijos ir tam tikro realaus pagrindo… Tikrai geras projektas. Daug dalykų svarstėme, daug dalykų radome kaip kompromisą. Aš labai tikiu, kad mes galime šiandien čia, Seime, rasti svarią daugumą ir pritarti šiam įstatymui po svarstymo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Kolegos K. Mažeikos nematau. (Balsai salėje) Nėra? Per šoninį mikrofoną prašau, gerbiamas Audroniau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, kas labai gerai klausė kolegos L. Kasčiūno pasisakymą, tai aš dabar cituoju, kad iš apibrėžimo Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nebeliko žodžių, kad tai yra savarankiška, savaveiksmė organizacija. Dabar yra pataisos ir tuoj pat mes svarstysime tai. Taigi kalbėti, kad liko šitas žodis… Tai arba jūs, kolega, neskaitote įstatymo projekto, nes aš tuoj pat jį pacituosiu.
PIRMININKAS. Gerai. Bus pasiūlymai, bus galimybė dar kartą pasisakyti. E. Zingeris. Prašau. Dėl vedimo tvarkos?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Taip, dėl vedimo tvarkos. Aš be galo dėkingas jums. Dar vienas, dėl Šaulių įstatymo, žinoma, to paties, nekeičiame temos. Aš turėčiau pasakyti, kadangi aš gerai žinau, mano giminės tarnauja Izraelio kariuomenėje, yra tokia pat atitinkama Šaulių sąjunga, aš niekaip negaliu suprasti, kodėl mes taip ilgai tąsomės dėl ginklų. Ar mes nepasitikime žmonėmis dėl ginklų laikymo namuose? Toks sudėtingas. Vidaus reikalų ministerijoje yra tiek daug poįstatyminių aktų, policija yra sugalvojusi daugybę, kaip laikyti ginklus… kurie iš esmės nesutampa su idėja, kad šauliai turėtų turėti. Šauliai turi turėti teisę laikyti ginklus namuose, čia yra kiekvienos tautos teisė gintis. Aš jums tą sakau kaip žmogus, kurio giminės tikrai tarnauja, ir tikrai nė viena Izraelio mergina, kuri tarnauja kariuomenėje, nė vieno nestatutinio šūvio nėra paleidusi nė į vieną iš savo artimųjų. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, bet, kolega, čia ne dėl vedimo tvarkos buvo. Leisiu sau replikuoti. Taip, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, deja, yra prerogatyva tos ministerijos, apie kurią dabar daugiausiai kalbame. Mes, komitetas, laukiame to įstatymo projekto, tikimės, kad artimiausiu metu bus, ir svarstysime.
A. Skardžius dėl vedimo tvarkos.
A. SKARDŽIUS (DPF). Pirmininke, aš manau, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Jeigu ne biudžetas, tai bent Šaulių sąjunga suskaldys šią Vyriausybę, reikės turbūt kitą formuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nežinau, čia geras palinkėjimas ar ne, bet… Žygiuojame toliau. Kolegų pasiūlymai dėl šio įstatymo projekto bus apsvarstyti balsavimo metu, jis bus maždaug 17 val. 50 min.
Dabar kitas darbotvarkės klausimas. Nematau kolegos R. Žemaitaičio. (Balsai salėje) Yra, apskritai taip. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1089. Nėra. Čia yra visas didžiulis paketas. Tada mes truputį peršokame.
15.53 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 9 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2157 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-25 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74 ir daugelio kitų straipsnių įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – ponas A. Žukauskas. Prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, mes esame priėmę Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kuriais skatinama už studijų kokybę. Tai yra nuo 2024 metų bus laipsniškai didinamos lėšos, skirtos aukštųjų mokyklų studijų kokybei. Tačiau siekiant teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos būtina, kad jau nuo 2023 metų įsigaliotų aprašas, pagal kurį studijų kokybė bus vertinama.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis…
A. ŽUKAUSKAS (LF). Kad sklandžiai vyktų įgyvendinimas, reikia priimti pataisą, įteisinančią, kad įstatymas įsigalioja nuo 2023 m. sausio 1 d., nors mokėjimas bus tik nuo 2024 metų, tam, kad mokslo ir studijų institucijos žinotų, kaip bus vertinamos aukštosios mokyklos, tiksliau sakant, kaip bus vertinama, ir kad jau į 2024 metų biudžetą būtų įskaičiuoti studijų kokybės rodikliai. Šio įstatymo pataisos esmė yra štai tokia.
Yra suderinta su Vyriausybe. Teisės departamentas siūlo dėl Vyriausybės išvados, bet čia esame viską suderinę. Prašau pritarti be Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų jums užduoti nėra norinčių. Ačiū už pristatymą. Pasisakymų taip pat nėra. Balsuojama bus numatytu metu per balsavimo intervalą.
15.55 val.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2119VK, Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2120VK, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2121VK, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2122VK, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6, 7, 8, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2123VK (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-22.1 klausimas – Statybos įstatymo Nr. I-1240 projektas Nr. XIVP-2128. Ar ne? Atsiprašau, ne tą… 2-21.1 klausimas – Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 pakeitimo įstatymo projektas. Prašau. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Vyriausybės vardu teikiami keturių įstatymų projektai. Pagrindinė jų pateikimo priežastis yra Konstitucinio Teismo nutartis, prieš dvejus metus priimta, jos įgyvendinamieji teisės aktai pasiekė dabar Seimą.
Iš esmės teikiami Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimai, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas bei Angliavandenilių išteklių įstatymas. Esminė nuostata, kuri yra keičiama, tai yra proporcijos tarp savarankiškų savivaldybių biudžetų ir valstybės biudžeto, kokia proporcija yra įskaitoma, nes Konstitucinio Teismo nutartis iš esmės buvo tokia, kad Konstitucinis Teismas pasisakė, kad reikia biudžeto sudarymo metu turėti Vyriausybei, Seimui dispozicija numatytino iš esmės biudžeto diapazoną savo rankose, o ne iš anksto nustatytą. Todėl mes teikiame pakeitimus, kurie atspindi tas nuostatas. Mažai kur keičiasi proporcijos tarp savivaldybių ir valstybės biudžeto.
Tiesą sakant, šis buvo antrasis derinimas, nes pirmuoju derinimu buvo daugiau numatyta į valstybės biudžetą įskaitymo, todėl buvo išgąsdinta ir Savivaldybių asociacija. Tad su Finansų ministerija pasiekę sutarimą mes grįžtame iš esmės prie pradinio varianto.
Taip pat įstatyme yra iš esmės parengta nauja Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo redakcija. Joje numatoma truputį daugėliau susikaupusių normavimų, tokių kaip teismų praktiką atspindintis didesnio mokesčio tarifo skaitymas. Aplinkos apsaugos departamentas už įvairius nusižengimus, dažnai nedeklaruotus, pavėluotus deklaruoti, taikydavo 10 koeficientą, tačiau teismai pritaikydavo 2 koeficientą ar net 1-ą ir dar priteisdavo bylinėjimosi išlaidas. Aiškinamajame rašte gana aiškiai parodyta bendroji teismų praktika.
Taip pat sutikslintos kitos techninės nuostatos. Jos, tikiuosi, komitetuose bus iš esmės plačiau pristatytos ir aptartos. Mielai atsakyčiau į klausimus ir prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, noriu paklausti: faktiškai niekas nenukentės? Savivaldybėms, kaip ir buvo planuota. Tiktai tiek, kad jos dabar deklaruos vieną kartą per metus ar kas ketvirtį? Kaip iš tikrųjų yra? Kurią deklaravimo bazę pasirinksime?
S. GENTVILAS (LSF). Iš esmės keičiasi savivaldybių biudžetų proporcija, parašyta – ne mažiau negu procentas. Vadinasi, gali būti ir daugiau, jeigu valstybė tuo metu numatys didesnę proporciją. Tai nefiksuota, bet savivaldybių naudai gali būti numatyta konkrečiame biudžete net didesnė proporcija. Tai keičiasi. Jeigu mes būtume nustatę konkrečią procentuotę, tai būtų fiksuotas tarifas, bet čia daug kur yra dabar įstatymuose parašyta – ne mažiau negu.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū.
15.59 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 8, 12, 14, 17, 18, 22, 24, 27, 271, 28, 29, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 47, 51, 55 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2128, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 11, 16, 261 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2129, Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2130 (pateikimas)
Dabar turbūt nepabėkite, nes motyvų nėra, tai bus kitas darbotvarkės 2-22.1 klausimas – Statybos įstatymo Nr. I-1240 daugelio straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2128. Pristatymas, pateikimas ir visa eilė lydimųjų.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas vicepirmininke. Tai trijų įstatymų pakeitimai – Statybos įstatymo kompleksinis pakeitimas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir Architektūros įstatymo pakeitimas. Keletas priežasčių, lėmusių pateikimą.
Visų pirma, mes norime įgalioti Statybos sektoriaus vystymo agentūrą, viešąją įstaigą, gauti biudžetinį finansavimą. Jinai yra Vyriausybės įgaliota rūpintis kai kurių Ukrainos suniokotų miestų atstatymo planavimu, todėl turime numatyti ne konkursinį, bet biudžetinį finansavimą, todėl numatoma, kad Statybos sektoriaus vystymo agentūra gauna tiesioginį pavedimą.
Taip pat antroji priežastis – Specialiųjų tyrimų tarnyba vasarą yra atlikusi kompleksinius vertinimus Vilniaus miesto savivaldybės statybos leidimų išdavimo srityje. Daug pastabų dėl rekonstrukcijos ir naujos statybos susipinančių doktrinų, kai iš esmės sklype išauga nauji pastatai, traktuojami kaip rekonstrukcija, bet gyventojams tai akivaizdžiai yra nauja statyba, nes pastatas iškyla nuo pamatų. Apibrėžiama rekonstrukcijos pati teisinė logika ir nustatoma, kad rekonstrukcija gali būti tiktai pakeitimai, kai išauga 50 % užstatymo intensyvumas arba aukštingumas. Jeigu nors vienas iš šitų parametrų yra padidėjęs daugiau, tai traktuojama kaip naujoji statyba.
Kartu yra atliktas pavasarį įsigaliojusių statybos užbaigimo deklaracijų įvertinimas ir monitoringas, kai statybų užbaigimo deklaracijas neypatingiems statiniams esame perdavę privatiems statybų ekspertams. Kainoms sukilus buvo viešas įsipareigojimas ateiti į Seimą ir praplėsti konkurenciją tarp paslaugų teikėjų. Šiuo atveju įtraukiami ne tiktai statinio ekspertizės vadovai, bet ir projekto vadovai arba projekto dalies vadovai. Konkurencija tarp paslaugų teikėjų turėtų išaugti daugmaž du su puse karto. Aiškinamajame rašte yra šiek tiek ir apklausų duomenų apie vidutines kainas. Taip pat naikinama atvejų… Kitaip sakant, mažinama administracinė našta, kai reikia tvirtinti deklaraciją dėl statybos užbaigimo. Daugiausia tai yra atvejai, kai keičiama paskirtis ir realūs statybos darbai nėra atliekami arba atliekami statinio paprastojo remonto darbai, arba statybos darbai iš viso neatliekami. Kai kuriais atvejais iš viso atsisakoma statybos užbaigimo deklaracijų, kai objektui nereikalingas statybos leidimas. Šiuo atveju mažinama administracinė našta, apimtis, kada reikia užbaigimo deklaracijų, ir, kita vertus, plečiamas paslaugų teikėjų atestuotų specialistų ratas du su puse karto.
Ir paskutinė pastaba. Į įstatymą per Architektūros įstatymą ateina nuostata, leidžianti savivaldybių administracijoms, matant, kad, pavyzdžiui, yra akivaizdžiai statomas gyvenamasis namas su viešbučio priedanga, kreiptis į regioninę architektų tarybą ir paprašyti išvados ar ekspertizės, ar tai iš tikrųjų yra tos paskirties objektas, ir pristabdyti statybos leidimo išdavimo terminą.
Galiausiai paskutinis pataisymas, kuris gal aktualus Vilniui. Pastaruoju metu buvo spaudoje aprašinėjamos Gelvonų terasų objektui išdavimo peripetijos, kai Vilniaus savivaldybei laiku neišdavus, nesuderinus statybos leidimo įsijungė automatinis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos derinimas ir netikrindama turinio Statybos inspekcija suderino statybų leidimus. Šiuo atveju buvo suderintas neteisėtas projektas ir šitą automatinį suderinimą mes naikiname. Savivaldybės neturėtų permetinėti savo savarankiškos funkcijos valstybinei inspekcijai, nes valstybinė inspekcija automatiškai suderinusi nebegali imtis nei priežiūros, nei kontrolės ir savo veiksmų kvestionavimo, kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir neteisėto leidimo panaikinimo.
Tiek pasiūlymų, gana kompleksiniai projektai. Prašyčiau pritarti ir svarstyti Seime po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti pora kolegų. A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, iš jūsų pristatymo matyti, kad biurokratijos tikrai nemažės ir statybų procesas, didelę vertę BVP kuriantis sektorius, dar bus apkrautas įvairiais papildomais suvaržymais, derinimais ir pačių statybų apsunkinimu. Turiu klausimą iš jūsų paties teksto – 22 straipsnio, keičiamo 55 straipsnio. Čia yra numatytos baudos už tam tikrus neteisėtus derinimus. Bauda skiriama nuo 888 eurų iki 4 tūkst. 344 eurų. Tai mano klausimas, kaip jūs čia apskaičiavote tokias baudas ir kaip apskritai infliacija ar… Susiejimas turėtų būti koks nors logiškas. Aš matau, kad neišsamiai tą įstatymą jūsų rengėjai parengė.
S. GENTVILAS (LSF). Baudų dydžiai šiuo atveju nekeičiami, jeigu aš neklystu, bet įmoka už savavališkai atliktų statybos darbų įteisinimą yra keičiama. Ten yra numatyta gana išsami formulė už nesudėtingus statinius, neypatingus statinius, ypatingus statinius, paprastą remontą, kapitalinį remontą, rekonstravimą. Ta formulė susideda iš įvairių kintamųjų. Seimui iš tikrųjų vertinti, ar tai yra proporcingos ir atgrasančios, bet iš esmės, jeigu mes turime statinį, kuris galėjo atsirasti ta apimtimi teisėtai, tai po to jo įteisinimas vyksta sumokant įmoką ir ji apskaičiuojama pagal šitą formulę. Jeigu statinys iš esmės negalėjo… tai kvestionuojamas jo išdavimas ir naikinamas, prašoma griauti. Tokių įpareigojimų per antstolius yra ne vienas padarytas.
PIRMININKAS. Ir A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai, paskaičiau projektą, yra neblogų dalykų, pavyzdžiui, ūkio ir mišriu būdu statybos organizavimo praplėtimo klausimai. Bet šiaip mano toks gal labiau provokuojantis klausimas būtų apie įstaigas, įmones, kurios išduoda pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.
Kaip žinome, pačioje pradžioje užtekdavo Registrų centro išrašo, kuris kainuodavo apie 32 ar 35 eurus. Dabar įmonės šią paslaugą teikia maždaug už 350–970 eurų. Tai mano toks provokuojantis klausimas: kas stato ūkio būdu, galbūt nereikėtų kreiptis į tas įstaigas dėl tų nukrypimų ir būtų galima kaip seniau, pavyzdžiui, per Registrų centrą kreiptis už tuos 35 eurus?
S. GENTVILAS (LSF). Jeigu nuvažiuosite į Ispaniją paatostogauti, tai pasižiūrėkite palei rivjerą, maždaug trečdalio pastatų būna savavališka statyba, įteisinta be užbaigimo procedūrų. Man atrodo, mes turime turėti tą sąsają, kad valstybė išduoda statybą leidžiantį dokumentą ir kažkas patikrina jo atitiktį realiai pastatytam objektui. Seniau tai atlikdavo Statybos inspekcija už 35 eurus rinkliavos. Mes šitą funkciją perdavėme privatiems statybos ekspertams.
Visos Lietuvos mastu Statybos inspekcijoje dirba 14 asmenų visu etatu. Dabar mes turėsime per 100 įmonių, kurios galės tai daryti. Aišku, jos regionuose nėra vienodai paplitusios. Pavyzdžiui, Sūduvoje, kur ką tik lankėmės su gerbiamuoju A. Butkevičiumi, buvo pastabų, kad regione sunku prisikviesti ekspertą dėl to, kad iš esmės vietinis padalinys, Statybos inspekcija seniau užtikrindavo vietinę paslaugą, o dabar reikia ar iš Kauno, ar iš Vilniaus prisikviesti. Tai čia yra iššūkis, bet pati trajektorija iš esmės yra teisinga.
Dabar EBPO atlieka mus konsultuojančią praktiką ir statybų leidimų srityje net rekomenduoja statybų leidimų išdavimą perduoti taip, kaip yra Prancūzijoje, kaip yra Suomijoje, privatiems atestuotiems ekspertams, o valstybė susikoncentruoja į didžiausią riziką keliančius, tai yra ypatingus statinius. Nes ten yra didžiausia rizika. Bet jeigu tu nori greitai suktis, tu samdaisi ekspertus, be valstybinių derinimo terminų susiderini statybos leidimą, greitai prisiduodi. Tokia praktika yra daugelyje išsivysčiusių šalių.
Mums svarbu, kad tiesiog būtų konkurencija, adekvatus atestuotų specialistų vertinimas, ir čia yra didysis iššūkis. Ar valstybė turi dabar atsiimti dažniausiai komercinę statybą ir jos priežiūrą, lįsti į tuos smulkesniuosius objektus – čia diskusijų klausimas, bet šiuo metu įstatymas taip surėdytas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonių už, prieš nėra. Keliaujame toliau.
16.11 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2150, Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2151, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2152, Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 23, 24, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2153, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2154, Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2155, Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 3, 8, 10, 12, 19, 22, 24, 27, 28, 33, 34, 39, 42, 46, 49, 53 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 271, 521 straipsniais įstatymo Nr. XIV-340 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2156 (pateikimas)
Kviečiu krašto apsaugos ministrą pristatyti Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2150 ir šešis lydimuosius. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Pasikeitus geopolitinei padėčiai, kilo poreikis skubiai vystyti priimančios šalies paramą ir užtikrinti reikalingą karinę infrastruktūrą ir, žinoma, krašto apsaugos tikslams reikalingą teritoriją, tai yra žemės sklypas, infrastruktūra. Ji negali būti vystoma greitai, efektyviai, nes dabar galiojantys Teritorijų planavimo, Žemės įstatymai, sklypų formavimo, paskirties būdo nustatymo procedūros, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros užtrunka itin ilgai, todėl šie šeši įstatymų projektai leistų trejais metais sutrumpinti karinės infrastruktūros plėtrai reikalingų žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo procedūrų terminus. Treji metai yra daug. Jeigu dabar pradėtume tvarkyti nekeitę įstatymų, tai tik 2025 metais galėtume pradėti projektavimo darbus.
Projektų esmė, kad neatrodytų, kad bet kuriam objektui, kuris yra karinės paskirties, būtų taikoma, tai yra Vyriausybė tvirtina Karinės infrastruktūros sąrašą. Tik šiame sąraše nurodytai karinei infrastruktūrai taikomos šios išimtys arba paprastesnė tvarka. Paprastinamas naujų valstybinės žemės, skirtos krašto apsaugos tikslams, formavimas, naudojimo valstybės žemės sklypų, skirtų krašto apsaugos tikslams, pertvarkymas, atsisakoma teritorijų planavimo dokumentų rengimo sąraše esančiai karinei infrastruktūrai, atsisakoma atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio vertinimo procedūrų sąraše esančios karinės infrastruktūros statybai bei karinėje infrastruktūroje planuojamai vykdyti veiklai. Taip pat dalies statybas reglamentuojančių dokumentų išdavimo, užbaigimo procedūrų. Bet kad vėl neatrodytų taip, kad čia gali virsti į kažkokią sumaištį, galiu pasakyti, pavyzdžiui, dėl Statybos įstatymo pakeitimo.
Ypatingiems statiniams išliktų tos pačios Statybos įstatyme numatytos procedūros, kaip ir šiuo metu taikomos ypatingiems statiniams, tai yra statinio projekto ekspertizė, statinio ekspertizė, statinio statybos techninė priežiūra, statinio projekto vykdymo priežiūra, reikalavimai, susiję su statinių naudojimu, informacijos apie statybų pradžią, rangovų, pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymo arba paskyrimo paskelbimas.
Atsižvelgiant į tai, statinių projektų ir statybos kokybė nenukentėtų, nes būtų užtikrinamos būtinos priežiūros procedūros, tačiau tie pakeitimai (vien Statybos įstatymo) leidžia 4 mėnesiais sutrumpinti procedūras.
Lygiai taip pat ir dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo. Išimties galimybė taikoma tik, kaip minėjau, Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytiems objektams. Kadangi rengiamės statyti NATO sąjungininkams ir Lietuvos kariuomenei tinkamą infrastruktūrą, kai kuriais atvejais išties yra keblu viską viešinti pagal esamą teisinį reglamentavimą, nes tiesiog galima padaryti ir negrįžtamos žalos valstybės gynybos tikslams. Tačiau sprendimus vis tiek reikia priimti skubos tvarka. Siūloma teisinio reguliavimo poveikio priemonė, taikant išimtį dėl planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir dėl konkrečios karinės infrastruktūros, nurodytos Vyriausybės tvirtinamame sąraše, poveikio aplinkai vertinimo, yra tinkamiausia pasiekti keliamus tikslus ir efektyvesnė, nei kokių nors dabartinio teisinio reguliavimo išimčių nustatymas visai karinei infrastruktūrai. Pabrėžiu, čia nekalbama apie visą karinę infrastruktūrą, kalbama apie tą infrastruktūrą, kuri skirta Lietuvos kariuomenei, NATO sąjungininkams, tačiau tvirtinama atskiru Vyriausybės nutarimu. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūsų niekas nenori paklausti, nors ir keista. Nuomones išsakyti nėra norinčių. Jūs pristatėte, ačiū už pristatymą.
16.16 val.
Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2104VK (pateikimas)
Dabar norėčiau pakviesti kultūros ministrą gerbiamą S. Kairį pristatyti 2-19 klausimą – Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2104. Prašau.
S. KAIRYS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiami Seimo nariai, šiandien pristatau du klausimus – tiek Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, tiek Kultūros centrų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Juos pristatysiu atskirai, bet yra bendras dalykas, susijęs faktiškai su visais šią sesiją į Seimą atneštais klausimais, kalbant apie Kultūros ministeriją. Iš esmės visos naujos redakcijos vadovaujasi keliais tokiais tikslais, keltais tuos įstatymus tobulinant. Kalbu apie biurokratijos mažinimą, šiandienos poreikių atliepimą, ryšį su nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomene. Galų gale derinant pakeitimus buvo labai svarbu turėti labai glaudų ir artimą ryšį su kiekvienu sektoriumi, kad visi pakeitimai būtų ne tokie, apie kuriuos mes galvojame, kad būtų gerai, bet kuriuos sektorius priimtų ir pasakytų, kad jie yra tikrai naudingi ir reikalingi.
Kalbant apie Profesionaliojo scenos meno įstatymą, iš esmės irgi yra dvi tokios pagrindinės kryptys. Jeigu kalbame būtent apie tą perteklinio reguliavimo atsisakymą, ypač žinant, kiek visokiausių dalykų įstaigos privalo derinti su steigėju, šiuo atveju su Kultūros ministerija, tai šiame įstatyme išbraukiame, atsisakome ir profesionaliojo scenos meno įstaigos neturės derinti su ministerija teatrų ir koncertinių įstaigų struktūros ir pareigybių sąrašo, teatrų ir koncertinių įstaigų gastrolių organizavimo tvarkos, kūrybinių darbuotojų atestavimo procedūros, ji iš esmės dubliuoja metinius darbuotojų vertinimus, procedūra yra tokia dviguba ir tikrai nereikalinga, taip pat kūrybinė programa susilieja kartu su nacionaline programa, visiems mažėja administracinė našta, lieka iš esmės tik vienas vertinimas, arba, kitaip tariant, konkursas.
Na, o kita kryptis yra būtent profesionaliojo scenos meno įstaigų finansavimo sistemos pokyčiai. Čia yra tiesiog du dalykai, jie vėliau ves į labai aiškų išgryninimą, ką mes finansuojame per Lietuvos kultūros tarybą, ką pasiliekame finansuoti jau koordinuojant Kultūros ministerijai. Čia iš esmės yra du pokyčiai. Tai valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų kultūrinės edukacijos projektų finansavimas iš Lietuvos kultūros tarybos perkeliamas į Kultūros ministeriją, o kitų profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos finansavimas ir salių, kitų erdvių kompensavimas koncentruosis Lietuvos kultūros taryboje. Dabar šitas finansavimas ir sprendimai dėl jo vyksta Kultūros ministerijoje.
Taip pat svarbu paminėti, kad mes turime galimybę suvienodinti tikrai labai svarbų klausimą, jį girdime važinėdami po įvairiausias savivaldybes ir regionus, tai būtent išspręsti savivaldybėms priklausančių įstaigų vadovų kadencijos modelio klausimą. Ar tai būtų profesionalusis scenos menas, ar kultūros centrai, ar bibliotekos, ar muziejai, jie ateis ateityje irgi ant jūsų stalo. Iš esmės vadovų kadenciją yra siūloma turėti tokią, kad kadencija yra penkeri metai. Jeigu vadovas vykdo strateginiame veiklos dokumente nustatytus rodiklius, jam po tų penkerių metų vieną kartą dar penkeriems metams kadencija gali būti pratęsta be konkurso, o pasibaigus ir šitiems penkeriems metams iš esmės situacija yra tokia, kad tas darbuotojas tiesiog dalyvauja konkurse paprastai, kaip ir kiti kandidatai. Aišku, yra ir tokia galimybė, kad, tarkime, meras šiuo atveju, atstovaudamas savivaldybei, gali tos penki plius penki formulės ir nepanaudoti, o tiesiog skelbti konkursą.
Kas yra dar svarbu, kad truputėlį irgi keičiasi jungtinių veiklos ir partnerysčių sutarčių reglamentavimas. Jis yra ir skaidrinamas, ir daromas toks tvaresnis. Didėja jungtinių veiklos sutarčių laikotarpis, kuris anksčiau buvo penkeri metai, dabar galimybė tokią sutartį turėti yra pratęsiama iki 20 metų. Tai pirmiausia yra svarbu, nes mes kalbame apie įvairias bendras partnerystės kooperacijas, kurios trunka tikrai, tarkime, kad ir dešimt metų. Tai yra labai sunku užtikrinti, kai mes turime jau įstatyme įrašytą penkerių metų terminą. Tiesiog tai neaprėpia šitų dalykų.
Taip pat aš atsimenu ir kitų klausimų. Čia kai teko kalbėti, irgi buvo diskusija ir su Kultūros komiteto pirmininku. Šitame Profesionaliojo scenos meno įstatyme irgi yra šiek tiek pataisomi koeficientai ir šiek tiek didėja kompensacinės išmokos kūrybiniams darbuotojams, kurie dėl profesinės specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę. Čia irgi koreguojama jų išmoka iš 460 eurų į 637 eurus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti pora kolegų. R. Šarknickas pirmas klausia. Ruošiasi J. Urbanavičius. Prašau, gerbiamas…
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mano klausimas būtų susijęs su 7 punkto pasiūlymu. Siūlote panaikinti prievolę įstaigoms nurodyti lėšų šaltinius, turto ir lėšų naudojimo tvarką bei finansinės veiklos kontrolę. Kokie yra paliekami mechanizmai finansinės veiklos skaidrumui išlaikyti?
S. KAIRYS. Iš esmės vis tiek mes kalbame apie biudžeto skiriamas lėšas tiek pagal bazinį įstaigų finansavimą, tiek pagal jau jų veiklą, jei kalbėtume, tarkime, apie nacionalinę programą. Iš esmės vis tiek visi įrankiai tam yra ir čia kokio nors minuso ar kokios nors mažesnės kontrolės, kad įstaigos kur nors ne ten išleis lėšas, tikrai neturėtų būti. Bet manau, jeigu turite kokių nors nuogąstavimų ar kitų dalykų, kai jau komitete klausimas bus nagrinėjamas, tikrai galėsime padiskutuoti išsamiau, ar tas naujas reguliavimas užtikrina kontrolės dalykus, kuriuos jūs keliate.
PIRMININKAS. Klausia J. Urbanavičius. Prašau.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, norėjau jūsų paklausti dėl tų kadencijų. Penki plius penki – lyg ir išeitų dešimt metų. Man atrodo, gal ir normalus toks laikotarpis. Per dešimt metų gali priaugti turbūt tų naujų specialistų ir panašiai. Apskritai noriu paklausti, kaip regionuose tų įstaigų vadovų trūkumą jaučiate, ar tų žmonių yra?
Ir dėl to taikymo jūs užsiminėte – vieni merai galės taikyti pagal savo norą, kiti ne. Gal reikėtų bendros tvarkos, kad būtų aiškumas, ar čia nebus tokių piktnaudžiavimų? Tai tiek. Ačiū.
S. KAIRYS. Tikrai ačiū už klausimą. Tikrai šis sprendimas yra atkeliavęs iš apačios – iš regionų. Kokia yra problema? Jeigu mes anksčiau sprendėme klausimą, kad mes kai kuriuos vadovus turime įstrigusius savo darbovietėje 20 metų ir daugiau, tai tas pokytis yra įvykęs. Bet kas atsitinka? Savivaldybėse mažesniuose miestuose labai sunku išlaikyti jauną, gerą specialistą, kuris, tarkime, grįžta po baigtų mokslų užsienyje ar kokiame Vilniuje, ar Kaune į savo gimtinę, nes jam turint tiesiog penkerių metų kontraktą yra sudėtinga net nueiti į tą patį banką ir prašyti paskolos gyvenamajam būstui. Iš esmės tokių sąlygų sukūrimas, kai žmogus gali planuoti savo laiką ne tik penkeriems metams, bet, jeigu gerai dirba, dar plius penkeriems ir neturėti apribojimo, ir dalyvauti toliau konkurse, tikrai leis patraukliau formuluoti ir kvietimus, būtent kalbant apie jaunus specialistus, jų prisitraukti į regionus ir kad jie galėtų ten tikrai sėkmingai dirbti.
Visokių yra situacijų. Tikrai yra šviesulių, jaunimas duoda labai gerą inspiraciją ir visai savivaldybei. Tikrai matau daugybę gerų pavyzdžių. Bet yra ir tokių, kur tikrai savivaldybių vadovai nuogąstauja, kad ką nors rasti ir prisitraukti bus sunku. Tai mes būtent tai atliepdami ir reagavome, ir darėme bendrą, panašiai kaip švietimo sistemoje, mechanizmą, būtent penkeri plius penkeri metai.
Na, o kaip nors palikti tą galimybę vis tiek reikia, nes iš esmės meras, jeigu norės, ir be šito turi kitų priemonių, kaip, tarkime, atleisti vadovą. Tai čia nėra esminis klausimas. Svarbu tiesiog būtų galimybė ir įstatymas ne apsunkintų, o palengvintų procesą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti nėra norinčių. Nuomonių už, prieš nėra.
16.26 val.
Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2115VK (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-20 klausimas – Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2115. Prašom.
S. KAIRYS. Ačiū. Pristatau klausimą dėl Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo pakeitimo projekto. Pagrindiniai įstatymo projekto pakeitimai yra tokie – iš esmės yra patikslintos ir naujai apibrėžtos savivaldybių ir kitų kultūros centrų funkcijos. Jų yra 14, atliepiančių šių dienų poreikius. Labai yra svarbu pastebėti, kad įstaigos nedažnai progresyviau vykdo savo veiklą, nei jas reglamentuoja esantys įstatymai. Tų įstatymų, kurie kultūros srityje yra, naujos redakcijos buvo maždaug tik 2000 metų pačioje pradžioje.
Grįžkime prie funkcijų. Aš keletą paminėsiu tokių kaip išskiriamas bendradarbiavimas su nevyriausybiniu sektoriumi, istorinės atminties aktualizavimas, daugiakultūriškumas, kultūrinio verslumo skatinimas, pilietiškumo ugdymas, vietos ir regionų kultūrinio savitumo skatinimas, kultūrinė edukacija, tarptautiškumas, tarpkultūriškumas. Įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių ir kiti kultūros centrai turi vykdyti ne mažiau kaip pusę iš ką tik mano kaip pavyzdžių išvardintų funkcijų. Jų iš viso yra 14, o pačios savivaldybės yra įpareigojamos užtikrinti visų 14 kultūros centrų funkcijų teikimą visoje savivaldybės teritorijoje.
Taip pat norisi akcentuoti, kad pakeitimai įgalina turėti intensyvesnį bendradarbiavimą tarp savivaldybių, koordinuojant savivaldybių kultūros centruose teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir sklaidą, įteisinant naujas bendradarbiavimo paslaugų teikimo galimybes trūkstamoms paslaugoms pasiekti. Nustatoma galimybė kelioms savivaldybėms steigti kultūros centrą, kurio juridinis statusas būtų viešoji įstaiga. Taip pat nustatyta, kad kultūros centrų tinklą sudaro Lietuvos nacionalinis kultūros centras, savivaldybių kultūros centrai ir kiti kultūros centrai.
Pagal sritį kultūros centrai bus skirstomi į daugiasričius arba į specializuotus. Atkreipiu dėmesį, kad nebeliks kultūros centrų skirstymo į kategorijas, kaip buvo skirstoma iki šiol, kalbant apie pirmąją, antrąją ir trečiąją kategorijas.
Taip pat yra patikslinta vėlgi ta pati kultūros centrų vadovų skyrimo tvarka, lygiai tas pats modelis, aš nebesiplėsiu ir nebekalbėsiu. Atsisakyta šiuo metu galiojančių nuostatų, įpareigojančių valstybės ir savivaldybių kultūros centruose sudaryti kultūros centro tarybą, ir patikslintas kultūros centrų tarybos, veikiančios prie Kultūros ministerijos, kaip patariamojo balso teisę turinčio instituto teisinis reglamentavimas.
Taigi šie įstatymo pakeitimai leis atverti platesnes galimybes kiekvienam bendruomenės nariui dalyvauti kultūroje, taip mažinant visuomenės kultūrinę atskirtį, kurti palankesnes darbo sąlygas regionuose, kurie susiduria su aukštos kompetencijos ir tinkamo išsilavinimo kultūros įstaigų vadovų trūkumu, sustiprinti kultūros centrų vaidmenį teikiant visuomenei kokybiškas kultūros paslaugas ir plečiant jų įvairovę, skatinant kultūrinį verslumą bei bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, sustiprinti savivaldybių vaidmenį, užtikrinant ir koordinuojant kultūros centruose teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą ir sklaidą. Taip pat įgalins glaudesnį bendradarbiavimą tarp savivaldybių, planuoti kultūros centrų tinklo plėtrą atsižvelgiant į realiai vykdomas kultūros centrų veiklas, kelti auditorijų regionuose kultūrines kompetencijas bei prisidėti prie regioninės kultūros politikos tikslų įgyvendinimo.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti. Pirmas klausia K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, norėjau paklausti dėl kvalifikacinių reikalavimų, nes dabar yra nustatyta, kad kvalifikacinius reikalavimus Lietuvos nacionalinių kultūros centrų vadovams nustato kultūros ministras. Galėtų būti tokių nuogąstavimų kultūros centrų direktorių, kurie vieną kadenciją dabar pereina, dar plius viena kadencija, kad, sakykim, būtų nustatyti tokie kvalifikaciniai reikalavimai, pavyzdžiui, kaip kokios nors kalbos mokėjimas, kad negalėtų eiti į antrą kadenciją. Ar gali taip būti, ministre?
S. KAIRYS. Man sunku atsakyti, kaip gali būti. Bet esminis dalykas, ką mes irgi girdime, dar kartą pabrėžiu, tikrai aktyviai lankydamiesi savivaldybėse ir regionuose, tai būtent tas magistro laipsnio reikalavimas. Iš vienos pusės, niekas tikrai nekelia klausimo, kad tas magistras galėtų būti, nes galų gale mes čia irgi suvokiame, kaip kultūros centrai atrodys šalia muziejų, šalia bibliotekų ir ar tikrai tada jie norės šiek tiek sumenkinti tą įstaigos prestižą. Tai visi supranta, bet buvo tikrai per trumpas laikas šitam reikalavimui įgyvendinti. Tas terminas dabar yra nukeltas dvejiems metams ir magistro reikalavimas yra nukeltas iki 2025 metų. Tikimės, kad visi spės susitvarkyti visus formalumus ir čia kokių nors problemų nebus.
Ką aš dar girdžiu ir kartu galiu gal ir pasakyti, ir kažkokius nuogąstavimus neutralizuoti, tai girdžiu ir tai, kad yra kvalifikaciniai reikalavimai ir kitiems darbuotojams. Ir ypač yra problema, kai žmonės metai iš metų dirba kokį nors darbą tame pačiame kultūros centre ir staiga mato, kad toks bendras horizontalus reikalavimas yra tam tikro išsilavinimo ir kitų dalykų. Bet čia kultūros centrai irgi turės savarankiškumą. Kokį čia jums pavyzdį pasakyti? Tarkime, statybininko išsilavinimą turintis choro vadovas galės dirbti toliau, bet statybininkui, kuris iki šiol statė, tiesiog užsinorėti būti choro vadovu bus sudėtinga, tam reikės atitikti tam tikrus kriterijus.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi R. Šarknickas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, Lietuvos Respublikos XVIII Vyriausybės programoje šitas įstatymo projektas parašytas prioritetinių įstatymų dalyje. Aiškinamajame rašte jūs apie tai rašote. Jūs mus komitete, puikiai prisimenate, vis raminote, kad jūs pateiksite trijų įstaigų bendrą paketą – centrų, muziejų ir bibliotekų. Vis dėlto dabar eina jau po vieną. Tai kokios priežastys, kad pirmasis yra šitas, būtent centrų įstatymas. Ir kas sutrukdė, kad ministerija galėjo pateikti visą paketą? Kas tam sutrukdė?
S. KAIRYS. Labai geras klausimas ir atsakysiu daugiau iš tokios teisėkūrinės perspektyvos. Iki šiol šitie įstatymai ir buvo keičiami po kažkokią dalelę ir po vieną straipsnį, reglamentuojantį vieną ar kitą dalyką. Tai yra kur kas lengviau ateiti su paketu, nei kad ateiti iš esmės su visų šakinių įstatymų naujomis redakcijomis. Tą labai norėčiau pabrėžti. Nes čia mes kalbame ne tiesiog apie kelių straipsnių pakeitimą, mes kalbame apie naujas redakcijas. Kiti dalykai priklauso ir nuo kitų niuansų, kaip greitai gaunamas pats palaiminimas Vyriausybėje, kada jis atsiduria Seimo darbotvarkėje, bet iš esmės po Kultūros centrų ir Profesionaliojo scenos meno įstatymų eilės jau laukia Muziejų įstatymas, taip pat irgi drauge su komitetu padirbėsime ir atnešime Bibliotekų įstatymą. Jo bus ne nauja reakcija, bet taisysime būtent vadovų kadencijos klausimą savivaldybių bibliotekose.
PIRMININKAS. R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų džiaugiuosi, kad mūsų siūlytas projektas sutampa su jūsų ir skirtumai tikrai nėra dideli. Labai ačiū. Aš noriu kartu padėkoti dėl kategorijų panaikinimo. Iš tikrųjų jisai kažkoks… Nežinau, anekdotas būdavo, nors visi dirba tą patį darbą ir panašiai. Noriu paklausti, dabar, kai įsigalios tas įstatymas nuo 2025 metų, taip? Nuo 2025 metų?
S. KAIRYS. Pabaikite klausimą, aš pakomentuosiu.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerai. Yra tokių vadovų, kultūros centrų vadovų, kurie rajonuose dirba kultūros centruose, vadovauja ir negeba užsienio kalbos. O vienas iš reikalavimų yra mokėti užsienio kalbą. Kai įsigalios tas įstatymas ir, tarkime, jie dabar laimėję tuos konkursus, kaip sakyti, laimėję tokiais kitokiais keistais dalykais, ir būtent yra užsienio kalbos reikalavimas, ar nepraras jie darbo, kai įsigalios tas įstatymas?
S. KAIRYS. Aš labai suprantu klausimą, nes iš tikrųjų taip yra, ir čia galima dar duoti kitą pavyzdį, kaip tai koreliuoja, pavyzdžiui, su savivaldybių tarybų rinkimais ir kitais dalykais. Iš tos teisėkūrinės pusės mes tikrai nepajėgūs įvertinti individualių situacijų kiekvienoje savivaldybėje ir kiekviename kultūros centre, bet ką turbūt reikėtų žinoti, kad šis įstatymas, jeigu jūs jį palaiminsite ir priimsite, įsigalios kitų metų balandžio 1 dieną, o kai kurie straipsniai įsigalios netgi dar vėliau, nes esminis šito straipsnio pokytis yra tas, kad yra apibrėžta būtent 14 funkcijų, kurias savivaldybės vienaip ar kitaip turės užtikrinti ar per vieną kultūros centrą, ar per kelis. Tai tam reikės pasiruošti, tą suprantant, tas įsigaliojimas yra vėlesnis.
Taip pat buvo jūsų gera pastaba dėl skirstymo į kategorijas. Į kategorijas skirstymas iš esmės buvo absoliučiai biurokratinis dalykas, skirtas tik priimant sprendimus dėl finansavimo tvarkant vieno ar kito kultūros centro pastatą, tik tam. Kai šitų dalykų nebereikėjo, tai tas skirstymas iš esmės tik lėmė, kada skiriama tais metais, kuris geriausias kultūros centras, tai skiriama pagal kategorijas. Bet jų tikrai neliks ir iš esmės liks tik nebent specializuoti arba tokie daugiafunkciniai kultūros centrai.
PIRMININKAS. Ir klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, kai pateikiami tokie įstatymai, ir dar naujos redakcijos, man visada knieti vieną klausimą užduoti: kultūros centrų padaugės ar sumažės priėmus šį įstatymą?
S. KAIRYS. Aš labai tikiuosi, kad padaugės paslaugų, kokybiškų paslaugų. Ir šiame įstatyme labai noriu atkreipti dėmesį, kad nebus būtina vienai savivaldybei turėti tiek kultūros centrų, kad užtikrintų visas funkcijas. Atveriamos galimybės mąstyti ir tokiu regioniniu būdu, būtent steigiant kartu su kitomis savivaldybėmis bendras įstaigas, taip tiesiog papildant vienai kitą. Ir tikrai, važinėjant po Lietuvą, konkrečioje savivaldybėje yra labai gražių pavyzdžių, kaip vieni kultūros centrai pagal tematiką labai vienas kitą papildo – vienų stipresnis teatras, kitų šokis, ir labai puikiai tie dalykai veikia. Aš manau, kad ne įstaigų skaičius yra esmė, nes tai sprendžia pačios savivaldybės. Ministerija negali reguliuoti paties tinklo ir skaičiaus, bet yra kelios labai naudingos nuostatos, kurios tikrai atvers visiškai kitokį kultūros centrų darbo organizavimą, o dėl to išloš tik tų savivaldybių bendruomenės.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už kalba S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, viskas yra gerai, tik noriu priminti, kad mes teikėme ir Bibliotekų įstatymą, tačiau mūsų bėda buvo, kad jį su kolega Robertu mes teikėme opozicinėje darbotvarkėje ir jis tiesiog, manyčiau, aritmetiškai dėl to buvo atmestas. Nors noriu priminti, kad iš visų įstatymų Teisės departamentas geriausiai buvo įvertinęs Bibliotekų įstatymą, todėl mes ir tikėjomės, kad tas pažadas bus įvykdytas ir Vyriausybė, ministerija pristatys tą bendrą visų trijų šitų institucijų – centrų, muziejų ir bibliotekų – įstatymą. Na, bet ką padarysi, žingsnis jau žengtas į priekį.
Pritariu ir kviečiu pritarti šitam įstatymui, nes čia yra daug pozityvių dalykų. Ypač gera žinia regionų centrų vadovams, kurie savo gyvenimą be streso galės projektuoti bent dešimčiai metų į priekį, tai yra dviem kadencijoms. O antroji kadencija patvirtinta, nereikės konkurso, jeigu darbas bus įvertintas gerai. Ir čia kolega Justinas užsiminė apie tas problemas, tai yra ir dabar svertų, kur savivaldybės taryba gali tiesiog atleisti, jeigu vadovai negerai dirba. Yra tų svertų visada, tačiau dvi kadencijas bus galima dar aiškiau dėliotis.
Na, yra ir kitų daug pozityvių dalykų: atsisakoma neaktualių nuostatų reguliavimo, patikslintos įvairios funkcijos ir taip toliau. Taigi kviečiu pritarti ir kad šituo centrų įstatymu nesustotų mūsų darbas ir kuo greičiau priimtume ir Bibliotekų įstatymą, ir Muziejų įstatymą. Tikiuosi, kad tai visi kartu ir padarysime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsavimas bus numatytu laiku.
16.41 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo antruoju1 skirsniu ir 12 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2059 (pateikimas)
Dabar kviečiu viceministrą E. Giedraitį pristatyti darbotvarkės 2-24 klausimą – Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo antruoju1 skirsniu ir 12 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-2059. Prašau, tribūna jūsų.
E. GIEDRAITIS. Dėkui. Laba diena, Seimo nariai. Pirmą kartą esu šioje tribūnoje, jeigu kalbėsiu per ilgai ar per trumpai, labai nepykite. Gerai. Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo antruoju1 skirsniu ir 12 straipsniu įstatymo projektas.
Įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti du Europos Sąjungos reglamentus, išplėsti galimybes Lietuvoje auginti pluoštines kanapes, leisti auginti daugiau veislių pluoštinių kanapių, palengvinti pluoštinių kanapių gaminių tiekimo rinkai sąlygas, užtikrinti Pluoštinių kanapių įstatymo nuostatų įgyvendinimą gaminant pluoštinių kanapių gaminius, kurių gamybos metu susidaro tarpiniai produktai, kuriuose tetrahidrokanabinolio, toliau THC, kiekis viršija 0,2 %. Šis įstatymo projektas įgyvendina 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą 2021/2115 ir 2021 m. gruodžio 7 d. Komisijos deleguotą reglamentą 2022/126.
Esminiai pakeitimai. Nustatoma, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje bus leidžiama auginti pluoštinių kanapių veisles, kuriose THC kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,3 %. Iki šiol dabartiniame įstatyme yra 0,2 %. Nebereikalaujama, kad tiekiant rinkai iš pluoštinių kanapių pluošto pagamintus gaminius būtų pateikiamas laboratorinių tyrimų protokolas su tyrimų rezultatu, vertinimo išvada dėl THC kiekio tokiuose gaminiuose. Leidžiama pluoštines kanapes auginti kaip tarpinius pasėlius, tačiau sėkla vis tiek turėtų būti sertifikuota, leidžiama mokslinių tyrimų institutams, mokslo ir studijų institucijoms pluoštines kanapes uždaruose gruntuose auginti ne vien tik selekcijos tikslais, bet ir kitais moksliniais eksperimentiniais tikslais. Nustatoma, kad tiekiant rinkai pluoštinių kanapių gaminius turi būti nurodyta galutinė jų vartojimo paskirtis, nustatomos poveikio priemonės už pluoštinių kanapių gaminių gamybos, kurios metu susidaro pluoštinių kanapių tarpiniai produktai, kuriuose THC kiekis viršija leidžiamą 0,2 % ribą, ir tiekimo rinkai reguliavimo pažeidimus. Tai iš tikrųjų gaminiuose lieka ir toliau galioti 0,2 % riba.
Teisės akto projektas suderintas turbūt su visomis įmanomomis institucijomis, aš jų čia nevardinsiu. Buvo atsižvelgta į tarpinstituciniuose pasitarimuose pateiktas pastabas, buvo pristatytas suinteresuotiems pluoštinių kanapių augintojams ir perdirbėjams bei mokslo institucijų atstovams. Įstatymo projektas 2022 m. rugpjūčio 16 d. buvo pateiktas Vyriausybei. Rugsėjo 28 dienos nutarimu Nr. 964 Vyriausybė nusprendė įstatymo projektą pateikti Seimui. Įstatymo projektą įvertino ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. 2022 m. spalio 10 d. pateikė išvadą dėl šio projekto. Buvo pateikta 21 pastaba. Į daugelį, žinau, bus atsižvelgta, bet tai jau turbūt vėliau, jeigu jūs patvirtinsite ir jeigu ateis derinti į komitetus. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre, už pristatymą. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmas klausia A. Sysas. Ruošiasi M. Danielė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, ne su visomis organizacijomis suderinta. Su europinėmis, suprantu, nesuderinta, nes tokio europinio dokumento, kur yra 0,3 % THC, kol kas dar nėra patvirtinta. Yra diskutuojama. Vienas dalykas.
Mano du klausimai. Ar jau Lietuva gavo patvirtinimą, notifikacinį dokumentą iš Europos Komisijos dėl prieš dvejus metus priimto Pluoštinių kanapių įstatymo? Ten dydis buvo dar didesnis. Ar gavote notifikavimą? Vienas klausimas.
Antras. Kodėl vėl anksčiau laiko teikiate įstatymą, prieštaraujantį Europos Sąjungos direktyvai? Direktyva nepakeista, yra 0,2 % tetrahidrokanabinolio. Kodėl skubate ir eilinį kartą lipate ant to lietuviško grėblio, pastatyto prie įėjimo į Seimą? Ačiū.
E. GIEDRAITIS. Dėkui už klausimus. Kadangi aš tik dvi savaites esu perėmęs Augalininkystės skyriaus kuravimą, tai apie kokį nors notifikavimą išgirdau pirmą kartą, negaliu atsakyti. Bet ar mes skubame? Iš tikrųjų čia yra 2021 metų reglamentai. Iš tiesų yra skirtumas: auginant 0,3 % yra leidžiama Europos Sąjungoje nuo kitų metų sausio 1 dienos, tačiau produktuose, gaminiuose ir toliau išlieka 0,2 %. Jie nėra leidžiami. Ir čia nėra prašoma leisti. Tikrai čia mes neskubame.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Danielė. Ruošiasi A. Veryga.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū už pristatymą. Labai ačiū už atneštą projektą. Aš noriu pasidžiaugti. Labai ilgai Lietuva diskutavo dėl pluošto, iš tikrųjų dėl piktžolių labai ilgai diskutavome. Labai ilgai vėlavo mūsų ūkininkai, mūsų pramonė, negalėjo tiesiog eiti reikiamu tempu Europoje, negalėjo konkuruoti. Atsiradus daugiau lankstumo, plečiantis veislėms, šiems pakeitimams atsiradus, tikrai mūsų ūkininkai galės geriau konkuruoti visoje šioje rinkoje. Ji yra labai auganti ir labai perspektyvi. Sveikinu su šiuo projektu.
Aš gal tiesiog dar kartą noriu paklausti. Kai jau pridėsime 0,1 %, ar čia atsiras daugiau tų rūšių, ar čia kaip nors padidės rizika, kad jau Lietuva visa svaiginsis, žodžiu, nuo to kefyro prisigers, nuo tų piktžolių dabar jau apsvaigs, ar čia vis dėlto viskas yra saugu ir patikrinta? Toks būtų mano klausimas.
E. GIEDRAITIS. Aš tikrai nežinau, reikia turbūt virš 2 %, kad apsvaigintų, bet gal ir klystu. Tačiau, taip, jeigu yra leidžiama Europos Sąjungoje, tai yra saugu, tiesiog mažėja įtampos. O kad yra paklausa, tikrai taip, mes ministerijoje tikrai jaučiame, iš viso pasaulio yra susidomėjimas ir pirkti, ir gaminti. Ačiū už palaikymą.
PIRMININKAS. A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, viceministre, už pristatymą. Aš gerai prisimenu, kai buvo svarstomas Pluoštinių kanapių įstatymas. Tas pirmasis. Labai gražiai prisimenu visas čia tas pasakas, kaip jau čia dabar bus Lietuva pastatyta iš pagamintų statybinių medžiagų, iš pluoštinių kanapių, kaip mes čia vaikščiosime apsirengę rūbais iš kanapių, mašinos važiuos pagamintos. Dabar girdime iš ūkininkų, žinote, vien jas nuimti reikia labai sudėtingos technikos, lūžta. Geriau nuskina žiedynus, kuriuos paskui pardavinėja pavadinę hašišu, visokiomis kitokiomis nesąmonėmis, atidarinėja coffee shop’us Vilniuje, imituodami čia Amsterdamą, ir panašiai. Mano klausimas paprastas, kam reikia padidinti iki 0,3 THC kiekį ir kokį tas padidintas kiekis, pavyzdžiui, per triusikus, pagamintus iš pluoštinių kanapių, kurios turės 0,3 % THC, efektą padarys? Ar čia tikrai pagaliau įvyks proveržis Lietuvoje, apie kurį kalba kolegė Morgana, ir dabar visi mes čia vaikščiosime apsirėdę? Gal su tuo THC kombainu bus lengviau nukulti. Čia gal kokie nors praktiniai dalykai?
E. GIEDRAITIS. Gaila, kad aš ne biologas. Bet iš tikrųjų yra visas kontrolės mechanizmas. Jeigu viršys tuos 0,3, tai tiesiog įsijungs baudos ir sankcijos, ir pažeidimai. Tikrai čia nebus jokios revoliucijos. Taigi sugrįš tas įstatymo projektas dar į komitetus ir, matyt, bus galima dar ir biologus pasitelkti, jie man bent padėtų atsakyti į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, tikrai paperka jūsų nuoširdumas ir atvirumas, nes neseniai pradėjote eiti pareigas ir tikrai reikia įsigilinti į situaciją. Aš tokio irgi norėjau paklausti sudėtingo klausimo, bet nežinau, kaip čia pavyks atsakyti. Dėl pluoštinių kanapių gaminių gamybos ir jų tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimų protokolo. Čia toks surašytas, kad turi būti data, vieta, telefonai ir taip toliau – viskas įstatyme surašyta. O kas bus, jeigu rašant tą projekto protokolą, tarkime, kurios nors dalies trūks, pavyzdžiui, nebus nurodytas telefonas, kur įstatyme reikalaujama? Ar tas protokolas taps galiojantis, negaliojantis, kokios pasekmės gali grėsti teisine prasme?
E. GIEDRAITIS. Iš tikrųjų esmė šito pakeitimo yra būtent tie 0,2 % ir 0,3 % auginimo metu ir sėklose. Kontrolė iš esmės nesikeičia. Kokia buvo, kokia šiandien galioja, panaši ir lieka. Iš tikrųjų kadangi aš pats kanapių neauginu, nežinau, bet, matyt, yra tie mechanizmai, jie veikia ir šiandien. Niekas čia nekeičiama ir šiuo atveju nešvelninama. Visi tie šeši ar septyni pakeitimai, be 0,3, yra tokie daugiau techninio pobūdžio. (Balsai salėje) Reikia dėl 0,3, nes dabar leidžia auginimo metu tik 0,2.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Taip, Robertai.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nuo 0,2 iki 0,3, ką tai duoda iš esmės? Aš dabar jaučiu, kaip už ekrano stebi dileriai, jie trina rankomis ir laukia šito sprendimo. Nesuprantu iš tikrųjų to dalyko, nes tenka ir bendrabučiuose lankytis, kur nuo 0,2 jau yra problema. Vartoja vaikai, kurie gyvena asocialiose šeimose, jie nesugeba susitvarkyti, tėvai patys nesugeba sutvarkyti savo vaikų. Čia mes atidarysime Pandoros skrynią dar labiau. Tiesiog ką duoda tas nuo 0,2 iki 0,3? Ką tai duoda iš esmės?
E. GIEDRAITIS. Iš tikrųjų vienas dalykas, kad tai ne narkotikai, tai yra CBD kanapės. Antra, kad svaigintųsi kas nors, Lietuvos sąlygomis reikia auginti, kiek aš žinau, šiltnamyje, reikia drėgmės, reikia šilumos – mūsų klimato sąlygomis negalima užauginti narkotinių kanapių. (Balsas salėje: „Galima.“) Aš neturiu patirties. Iš tikrųjų uždaro grunto auginimas leidžiamas tiktai moksliniais tikslais, o 0,2 ir 0,3, kiek mane informavo, auginimo metu tas procentas svyruoja – aukštesnis, žemesnis. Tiesiog labai mažai veislių buvo galima auginti iki šiol. Tik tiek.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū, gerbiamasis, atsakėte į visus klausimus. Dabar nuomonės už, prieš. Už nori kalbėti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, atrodo, kad pirmą kartą išgirdome…
PIRMININKAS. Viskas, ačiū, viceministre.
E. PUPINIS (TS-LKDF). …apie kanapes, kurios naudojamos techniniais tikslais. Iš tikrųjų kontrolės mechanizmas egzistuoja, Lietuvoje tai jau vyksta. Šiuo metu, jeigu viceministras atneša dokumentą, kuris turėtų būti sutapatintas su europine teise, iš tikrųjų nereikėtų čia tiek jaudintis, paprasčiausiai pritarti, o jau kas neaišku, yra tam skirti komitetai. Iš tikrųjų komitetuose nuodugniai išsiaiškinti, kam kas įdomu, ar iki biologinių dalykų, ar dar kokių nors dalykų. Iš tikrųjų siūlau pritarti ir svarstyti komitete.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. A. Sysas kalba prieš. A. Sysas nekalbės. Tada A. Verygai suteiksiu… Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų, kaip kolega Arvydas minėjo, paperka viceministro nuoširdumas, bet vis dėlto mes esame rimtoje institucijoje ir klausimai buvo labai rimti.
Tokie pasakymai, kad aš nežinau, ar nežinau, kam reikia tų 0,3 ar panašiai, manęs tikrai niekaip neįtikina. Kaip aš ir minėjau, buvo žadami aukso kalnai, kai buvo priimamas Pluoštinių kanapių įstatymas. Tai iš tų veislių ir rūšių, kurios dabar yra auginamos, kur yra visos tos statybinės medžiagos, kur viskas yra? Nepanašu, kad čia įvyko kokių nors proveržių. O kur proveržis iš tikrųjų įvyko, tai jau rašo žurnalistai apie coffee shop’us, apie hašus, apie visokias kitokias nesąmones, kurios yra reklamuojamos kaip narkotinės medžiagos, nors ten tų narkotinių medžiagų yra minimalūs kiekiai.
Tai koks čia yra tikslas? Ar norima užauginti daugiau rūšių, kur žiedynai sukaupia daugiau THC, tegu ir 0,1 % padidėja, bet tai yra padidėjimas. Tiesą sakant, aš nesuprantu šių siūlymų ir man, žinote, toks vaizdas susidaro, kad šioje sesijoje 0,3 %, kitoje sesijoje bus 0,4 %, dar kitoje sesijoje 0,5 %. Iki kurio kiekio jūs čia sieksite? Kiek reikia, kad būtų, kad jau ateitų pasitenkinimas per rūbus ir panašiai?
Aš vis dėlto siūlau žiūrėti į šį klausimą labai rimtai. Tegu pajuokaujame, bet manau, kad pristatymas yra neaiškus, argumentai neįtikina, ir kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsavimas bus, drįstu prognozuoti, šiek tiek anksčiau, apie 17 val. 30 min. Kolegos frakcijų vadovai, pabandykite įspėti savo kolegas sugrįžti. Dabar dėl vedimo tvarkos E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gal replika po balsavimo, kuris dar neįvyko. Juokaujant būtų galima prašyti, kad ministras siųstų viceministrą, kuris turi kokios nors praktikos. O visai nejuokaujant, aš apeliuoju ir į kai kuriuos Seimo narius, ir į pranešėją, nėra, kolegos, lietuvių kalboje žodžio nol. Nol kablelis du. Ačiū Robertui, kuris labai raiškiai sako: nulis kablelis du, nulis kablelis trys. Nėra žodžio nol. Tai yra iš svetimos kalbos paimtas žodis.
PIRMININKAS. Kolegos, aš manau, mes tą norminę leksiką ne visada vartojame, bet čia visi suprantame.
16.58 val.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2054(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-26 klausimas. Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją gerbiamąjį J. Razmą pristatyti Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2054(2). Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šio projekto reikmė iškilo, kai Antikorupcijos komisijoje mes svarstėme turbūt visiems žinomą „Pušyno kelio“ istoriją, kai yra žinomi tuos objektus valdančios ligoninės ketinimai parduoti ten esančius pastatus. Kaip išaiškėjo, tie pastatai yra jau ligoninės, kaip viešosios įstaigos, nuosavybė. Tokiu atveju iš esmės niekas nereglamentuoja, kaip toks turtas turi būti parduodamas. Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos jokios tokios tvarkos nėra, tai iš esmės įstaiga privatizuoja, parduoda tokiu atveju sau nebereikalingą nekilnojamąjį turtą pagal savo kokią nori tvarką. Kaip žinome, buvo ten visokių abejonių, ar nėra kokių nors neskaidrių užmačių, ir diskutuojant kilo mintis, kad turbūt tų visokių abejonių panašiais atvejais būtų daug mažiau, jeigu tais atvejais, kai kuriai nors viešajai įstaigai tampa nebereikalingas jos turimas nekilnojamasis turtas, tą pardavimą būtų… kad įstaiga atiduotų Turto bankui. Dabar pasižiūrėjus į įstatymą, pagal kurį veikia Turto bankas, tai akivaizdu, kad jis tokios funkcijos šiandien atlikti negali. Jis gali parduoti tik valstybei priklausantį turtą. O čia, kaip minėjau, jau yra viešosios įstaigos turtas. Mes nekalbame apie tą viešosios įstaigos turtą, kuris yra valstybės nuosavybė ir perduotas viešajai įstaigai naudotis. Tokį turtą, be abejo, viešoji įstaiga, jei jai nebereikia, turi grąžinti valstybei ir tada Turto bankas gali parduoti. Bet jeigu tai yra kažkokiu būdu jau pačios viešosios įstaigos turtas, tai pati įstaiga šiandien, kaip nori, jį ir pardavinėja. Aišku, mes kalbame apie viešąsias įstaigas, kur dalininkai yra valstybė ar savivaldybės. Nekalbame apie tas viešąsias įstaigas, kurios yra privačios. Tai ten, suprantama, ne mūsų reikalas joms nurodinėti, kaip elgtis su tuo turtu.
Aš šiuo teikiamu įstatymo projektu ir pasiūliau, kad tų viešųjų įstaigų, kurias valdo valstybė ir savivaldybės, nebereikalingas nekilnojamasis turtas tokiu atveju būtų parduodamas per Turto banką, sudarius atitinkamą sutartį. Valstybės kontroliuojamų viešųjų įstaigų atveju tai būtų privalomai, o tų viešųjų įstaigų, kur dalininkas yra savivaldybė, tai būtų kaip galimybė. Čia priklausytų, kaip pati savivaldybė apsispręstų, nes nesinorėtų varžyti savivaldos teisių, kad ir savivaldybių viešųjų įstaigų turtas būtinai būtų jau perduodamas Turto bankui parduoti. Toks siūlymas, kuris galbūt padėtų išspręsti šiuo atveju ir tuos įtarimus dėl buvusios sanatorijos „Pušyno kelias“ pastatų, nes procesas ten nėra dar pasibaigęs, bet, mano žiniomis, aktyviai stumiamas į priekį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų klausti niekas nenori, turbūt ir nuomonių už, prieš nebus. Kviečiu dar pasilikti tribūnoje (taip, nėra) ir pristatyti rezervinį 2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-49 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIVP-2197. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
17.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-49 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2197 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai, gerbiami kolegos, kaip žinote, neseniai įkūrėme dar vieną – Jūrinių reikalų komisiją. Komisija išsirinko savo pirmininką ir pavaduotoją. Šiuo nutarimu yra pateikiamas visas sąrašas visų komisijų pirmininkų ir pavaduotojų. Bet esminis papildymas yra būtent dėl minėtos Jūrinių reikalų komisijos.
PIRMININKAS. Atsiprašau, taip. Po pateikimo nėra klausimų. Svarstymas. Nėra. Priėmimas. Priėmimas bus jau netrukus.
Noriu pasakyti, kad 22 straipsnyje kolegės B. Pietkiewicz pavardė yra įrašyta senu būdu, tai man labai priimtina, bet, deja, taip yra. Originaliame tekste bus pataisyta.
Ir, gerbiamas Jurgi, 3 rezervinį, aš taip suprantu, pristatysite – 2022 m. lapkričio 3 d. (ketvirtadienio) Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pateikimas, svarstymas, priėmimas.
17.04 val.
Seimo 2022 m. lapkričio 3 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas
J. RAZMA (TS-LKDF). Lapkričio 3 dienos posėdį siūloma pradėti minėjimu, pagerbiant atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovą V. Landsbergį, kuris neseniai šventė 90-ies metų jubiliejų. Toliau mūsų projektai daugiausia priėmimo stadijos, tie, kurie šiandien buvo svarstymo stadijos. Paskirtume Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos naują narį, būtų pateikiama S. L. Kalėdos kandidatūra į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus. Reaguojame į šiandien pateiktą iniciatyvą, kai buvo suformuluoti klausimai teisingumo ministrei E. Dobrowolskai, tai prieš pietų pertrauką išklausytume jos atsakymus.
Toliau. Po pietų darbotvarkėje vėl priėmimai, kai kurie projektai svarstymo stadijos, kažko gal ypatingo iš jų aš neišskirčiau, keletas tarptautinių sutarčių. Ir baigtume posėdį sudarydami galimybes pateikti visas Atmintinų dienų įstatymo iniciatyvas. Taip pat paskutiniu momentu buvo pateiktas Seimo rezoliucijos projektas, kurį pasirašė 61 Seimo narys, dėl Žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimo programos tęstinumo. Tokiu atveju yra privalu įrašyti į darbotvarkę, kai yra tiek pasirašiusių Seimo narių. Ir rezerve keletas Peticijų komisijos nutarimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, turbūt tradiciškai jau jūsų kokį ketvirtą kartą paklausiu, ar yra kokių nors prošvaisčių dėl Energetikos ministerijos teikiamo paketo? Pats ministras žadėjo teikti dar vasarą, kad bus rugsėjo mėnesį, ministerija vėliau persigalvojo ir žadėjo šio mėnesio pradžioje, o dabar jau faktiškai turėsime lapkričio mėnesio darbotvarkę ir tų projektų vis dar nėra. Tai gal jūs daugiau informacijos turite ir galėtumėte mus apšviesti? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Galiu, taip sakant, jūsų žodžiais atsakyti: kai tik tos jūsų minėtos prošvaistės mano bus pastebėtos, nedelsiant jos atsispindės darbotvarkės projekte ir jūs taip pat tas prošvaistes išvysite. Jeigu jų nėra, tai, matyt, nėra, aš negaliu jų kažkaip sugeneruoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Per svarstymą pasisakančių nėra, už, prieš nuomonių nėra. Balsuosime jau netrukus.
17.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-50 „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1814(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kviečiu T. V. Raskevičių pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-50 „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIVP-1814(2). Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai ir narės, teikiamas Seimo nutarimo projektas dėl Laisvės premijų komisijos sudėties pakeitimo. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos valdybos teikimu yra siūloma pakeisti šiai organizacijai atstovaujantį narį į U. Masį. Kadangi Laisvės premijų komisija sudaroma iš kiekvienos frakcijos atstovo, tai buvusiai Socialdemokratų frakcijos atstovei pakeitus frakciją yra įtraukiamas papildomai Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys J. Sabatauskas į komisijos sudėtį.
PIRMININKAS. Klausiančių nėra, pasisakančių nėra. Ačiū už pristatymą. Taigi, kolegos, šios dienos darbotvarkė… (Balsai salėje) Svarstymas. Aš taip supratau, kad svarstymo metu nėra norinčių pasisakyti. Na, ir priėmimas.
Vis dėlto aš skelbiu 11 minučių techninę pertrauką, kol susirinksite 17 val. 20 min. Paskui priekaištausite. (Triukšmas salėje) Na, gerai, 17 val. 15 min. – paskutinis balsavimo langas.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, techninė pertrauka baigėsi. Dar kartą paspaudžiu kvietimą į salę iš visų patalpų, kurios yra aplinkui.
17.15 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-516(2) (priėmimo tęsinys)
Taigi liko nebalsuota dėl vieno rytinės darbotvarkės klausimo, nes buvo paimta pertrauka. Tai 1-10 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-516(2). Taigi nuomonės išsakytos, apsisprendžiame balsuodami.
Užsiregistravo 39. Deja, balsavimas atidedamas geresniems laikams, tai turbūt bus lapkričio 3 dieną, kolegos, nes nėra 71.
17.16 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1838(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1839(2), Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2065(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau 2-13.1, 2-13.2, 2-13.3 klausimai. Taip, Šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 pakeitimo įstatymo projektas. Dėl šio įstatymo yra svarstymo stadijoje pakankamai daug pasiūlymų. Pradedame. Dėl 1 straipsnio yra Seimo nario A. Ažubalio pasiūlymas, jam komitetas… Pasakysite. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pritarė iš dalies, jeigu mes kalbame apie…
PIRMININKAS. Pristatyti paprašysime… Komiteto pirmininkas atėjo pasakyti komiteto išvadą turbūt, bet pristato kolega A. Ažubalis. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, čia tiesiog siūliau išryškinti pagrindinę sąjungos, sakyčiau, tokią mintį, kad preambulėje paskirtys atsiranda. Tai yra pilietinės savigynos paskirtis. Čia komitetas atsižvelgė, taigi čia viskas gerai.
PIRMININKAS. Tai jus tenkina?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Mus tenkina, tenkina.
PIRMININKAS. Nereikia balsuoti? Galime pritarti?
Kitas pasiūlymas dėl 2 straipsnio.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Antra pataisa. Siūlau atkurti Lietuvos šaulių sąjungos ankstesnį apibrėžimą, kad Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama savanoriška ir savaveiksmė sukarinta pilietinio pasipriešinimo agresijai asociacija, padedanti užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą, veikianti pagal šį įstatymą ir savo statutą. Čia situacija blogesnė, nes komitetas nepritarė, kad būtų įrašytas žodis „savaveiksmė“. Tai yra savarankiška. Bet šiandien mes dabar diskutavome ir galbūt ta nuomonė keisis.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Audroniau, jeigu galima, aš dar turiu gerų žinių. Aš skaitau suvestinį projektą, jis yra pats naujausias, nes daug tų versijų buvo, tai galėjo galbūt kažkur žodis pasimesti. Aš cituoju: „Lietuvos šaulių sąjunga – valstybės remiama savanoriška ir savaveiksmė sukarinta pilietinio pasipriešinimo agresijai asociacija, padedanti užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą, veikianti pagal šį įstatymą ir savo statutą.“ Žodis „savaveiksmė“ yra vis dėlto projekte.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tada nežinau, kaip jis atsirado, jeigu pas mane nėra.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Stebuklingai.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tada gerai. (Juokas, plojimai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Svarbu rezultatas yra. Turbūt nesvarbu, kokiu būdu, gerbiami kolegos. Kolega, nereikia balsuoti, pritariate?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ne, ne, ne, pritariame.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kitas pritarti…
PIRMININKAS. Minutėlę! (Balsai salėje) Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 4 straipsnio taip pat Seimo nario kolegos A. Ažubalio…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia, kolegos, pacituosiu, kas vis dėlto tvirtina Lietuvos šaulių sąjungos statutą. Cituoju Seimo kanceliarijos Teisės departamento argumentus, jiems pritariu, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios Vyriausybės pareigą rengti statuto projektą, derinti jį su Lietuvos šaulių sąjunga, yra taisytinos, nes pati Vyriausybė, tai yra valstybės valdžią vykdanti Lietuvos Respublikos kolegiali vykdomoji institucija, jokių Vyriausybės nutarimų projektų nerengia ir jų nederina. Šiuos veiksmus Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka atlieka Vyriausybės kanceliarija, Vyriausybės įstaigos, ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos. Taip pat sunkiai įsivaizduojamas reikalavimas, kad sąjungos statuto pakeitimo projektas būtų rengiamas kartu su šaulių vado įgaliotais šauliais. Čia sunkiai įgyvendinama, nes, kaip jau minėta aukščiau, už Vyriausybės nutarimo projekto rengimą šiuo atveju būtų atsakinga būtent Krašto apsaugos ministerija. Kolegos, iš tikrųjų Vyriausybė negali rengti asociacijos statuto.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Audroniau…
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Noriu nepritarti Audroniaus pasiūlymui ir tai daugumai atvejų, bus ir kitų jo pataisų, susijusių su tuo konceptualiu mūsų komiteto apsisprendimu, kad dėl skyrimo tvarkos ir kitų aspektų dalyvauja Vyriausybė, o ne krašto apsaugos ministras.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, čia dabar kalbama apie statuto tvirtinimą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tai susiję. Mes siūlome Vyriausybę palikti, nes mes matome, Šaulių sąjungos svarba dabar tokia, kad visas mechanizmas turi būti susijęs su Vyriausybės dalyvavimu. Natūralu, tai pirmiausia susiję su tuo, kad Šaulių sąjunga dabar yra tokia daugiabriaunė organizacija, kuri galės vykdyti tam tikras kitas hibridinio saugumo iššūkius keliančias problemas, su jomis dorotis. Todėl Vyriausybės dalyvavimas yra neabejotinas. Mes liekame prie to. Sprendimas – vienbalsiai nepritarti.
PIRMININKAS. Gerai. Ar sutinkate su komiteto nuomone, gerbiamas Audroniau? (Šurmulys salėje) Gerai, teikiu balsuoti. Kas manote, kad… Už – balsuoja už pasiūlymą, jeigu už komiteto, balsuoja prieš.
Už pasiūlymą – 14, prieš – 7, susilaikė 60. Pasiūlymui nepritarta.
Taip pat dėl 4 straipsnio yra panašus pasiūlymas, jam taip pat komitetas nepritarė. Galime be pristatymo balsuoti?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Dėl 5 straipsnio dabar?
PIRMININKAS. Ne, dėl 4 straipsnio. Antras jūsų pasiūlymas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerai, jeigu nepritarta, nepritarta, ką čia pasakyti.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu palaikyti komiteto nuomonę? Taip? Ačiū.
6 straipsnis. Taip pat yra kolegos A. Ažubalio. Prašom pristatyti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, čia yra paprastas dalykas. Komitetas šiuo atveju neatliko iki galo savo vaidmens. Čia įrašytas labai paprastas dalykas, kad A kategorijos ginklais šauliai gali saugoti sandėlius, karinius objektus, ką jie ir daro, bet kartu įrašyta, kad jie gali teikti ir asmens, ir turto apsaugą.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega Audroniau, čia dabar apie atributiką, 6 straipsnis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Palaukite. Ne. Kaip jūs sudėliojote?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai atsiprašau, ar galima pateikti pasiūlymą?
PIRMININKAS. Taip yra parašyta.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gal būtų galima tartis taip. Audronius dabar turi likusius jau turbūt tris pasiūlymus, dėl jų jis norės balsavimo, dėl kitų jis jau supranta situaciją ir, matyt…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ne, ne, situacijos aš nesuprantu. (Juokas, šurmulys salėje)
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Nenervink.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, jau gavote turbūt naujausią variantą. Gerai, ačiū. 6 straipsnis – Šaulių sąjungos atributika. Čia yra jūsų trys pasiūlymai.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ne, čia dėl pasiūlymų jau aišku. Pasirodo, Vyriausybė paims Heraldikos komisijos prievolę ir tvirtins Šaulių sąjungos atributiką. Gerai, pirmyn, jeigu jūs taip norite.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji, Vyriausybės dalis yra ir Krašto apsaugos ministerija, bet mes dėl to, kad konceptualiai apsisprendėme, kad yra…
PIRMININKAS. Aš norėčiau, gerbiami kolegos, kad į tarpusavio diskusijas nesiveltume, tam yra procedūros. Gerbiamas Audroniau, jūs reikalaujate balsuoti?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ne, nereikalauju, tiek to.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Nepritarti.
PIRMININKAS. Nepritarti siūlymams. 7 straipsnis. Taip pat gerbiamas kolega. Prašom. Šaulių sąjungos tikslai.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Dabar aš galvoju, kaip čia yra. Šaulių sąjungos tikslai, tai čia turėtų būti… Žinote, kaip čia yra? Įdomu tai, kad…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pritarti iš dalies, Audroniau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip, taip, žiūriu. Palaukite.
PIRMININKAS. Neskubėkime, leiskime žmogui.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Pritarti iš dalies, taip, gerai, tegul eina.
PIRMININKAS. Gerai. Galime, tinka?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tinka.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta. Nebalsuojame, taip?
Dabar dėl 11 straipsnio. Šaulių sąjungos teisės. Prašom, komiteto nuomonė yra nepritarti. Prašom pasakyti savo argumentus.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Dabar čia yra…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Čia dėl apsaugos funkcijų, Audroniau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tai čia ir yra tas, teisingai. Kolegos, čia yra apie tai, kad šauliai galėtų saugoti, kaip kokia komercijos apsaugos įstaiga, galėtų teikti turto ir asmens apsaugos paslaugas. Ponai, čia visai kas kita. Čia noriu pasakyti, kad komitetas neatliko darbo iki galo ir neatskyrė šitų dviejų funkcijų. Saugoti A kategorijos ginklais, tai yra koviniais automatiniais ginklais, valstybės objektus – gerai, bet kai jie kartu įrašo, kad teiks asmens ir turto paslaugas, tai jie konkuruos su ekskomisarais. Pirmyn, vyrai, tada.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Audroniau, šita nuostata galiojo jau ankstesnėje įstatymo versijoje, mes nieko neįrašėme, jūs tik ją norėjote išbraukti. Ką noriu pasakyti, objektų apsaugą šauliai vykdo nuo 1991 metų, o karinius objektus pradėjo saugoti nuo 2008 metų. Sąjunga saugo tik objektus, kurių apsaugai keliamas reikalavimas apsaugą vykdyti tik su A kategorijos automatiniais ginklais. Ką tai reiškia? Tai iš principo reiškia, kad vyksta objekto apsauga. Iš to Šaulių sąjunga uždirba, tai sudaro apie 20 % Šaulių sąjungos biudžeto. Išbraukdami šitą sąvoką jūs atimtumėte iš šaulių 20 % biudžeto, pats kalbėdamas apie tai, kad norite savarankiškos organizacijos. 20 % biudžeto.
Dabar žiūrėkite, atskirti turtą ir asmenį neįmanoma, nes yra licencija. Čia ne šito įstatymo reglamentavimo klausimas. Yra turto ir asmens apsaugos licencija, čia visai kito įstatymo reglamentavimo klausimas. Mes nepritariame.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, tvarka yra tokia, mes kiekvienas turime teisę siūlyti pasiūlymus, komitetas sprendžia. Šiuo momentu komitetas nepritaria. Jūs norite balsuoti? Gerai, teikiu balsuoti. Kas palaikote gerbiamą Audronių, balsuojate taip, kas manote kitaip, balsuojate…
Už pasiūlymą – 8, prieš gerokai daugiau, neskaitau. Nepritarta.
12 straipsnis. Lietuvos šaulių sąjungos santykiai su Vyriausybe. Taip pat gerbiamo A. Ažubalio pasiūlymas, jam komitetas yra nepritaręs. Pristatykite.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Palaukite, 12-as čia, taip?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gal man pacituoti?
PIRMININKAS. Ne.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ne, ne, ne, žiūrime. Viskas gerai, ko jūs jaudinatės. Jūs nesijaudinkite, mes turime laiko.
PIRMININKAS. 12 straipsnis.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Noriu informuoti, kad jūsų pasiūlymo palaikymas kyla.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Štai, kolegos, čia yra esminis straipsnis, kuris nustato paprastą dalyką, kad nuo šiol, jeigu bus priimtas toks įstatymas, aukščiausias valstybės politinis pareigūnas, tai yra premjeras, tai nėra Prezidentas, nes Prezidentas yra nepartinis, taigi, aukščiausias pareigūnas teiks Šaulių sąjungos vado kandidatūrą. Ponai, aš pasakysiu taip, Europoje Vakarų demokratijose taip nėra. Aš jau sakiau savo kalboje. Rytuose yra toks bandymas ir jis vadinamas nacionaline gvardija. Šiuo atveju, ponai, mes darome atskyrimą ir mes supainiojame valdžias. Kariniai dalykai, krašto sauga tai yra Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės kompetencija. Mes perduodame šitą visuomeninę organizaciją į Vyriausybės ir kanceliarijos lauką. Nežinau, ponai, man tai atrodo negirdėta. Jeigu man kas pasakys nors vieną pavyzdį, kur taip yra pasaulyje, kalbu apie demokratines valstybes, tada aš atsiimsiu pataisą. Tokių nėra, aš domėjausi.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Vienbalsiai nepritarti. Komiteto sprendimas labai aiškus, negalima lyginti jokių panašių organizacijų tarp skirtingų valstybių, nėra vieno modelio, mielas Audroniau. O mes konceptualiai apsisprendėme, kad Vyriausybė dalyvauja skiriant Šaulių sąjungos vadą. Integracija su ginkluotomis pajėgomis, su mūsų krašto apsaugos sistema yra įgyvendinama per gynybos planus, o ne per tvarką, kaip yra skiriamas Šaulių sąjungos vadas. Nepritarti.
PIRMININKAS. Gerai, balsuojame dėl šito pasiūlymo. Komitetas nepritarė.
Kas palaikote gerbiamojo Audroniaus pasiūlymą, balsuojate už, kas palaikote komiteto, balsuojate prieš.
Už pasiūlymą – 17, prieš – 9, susilaikė 51. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 23 straipsnio. Šaulių sąjungos pagalba organizuojant galimą valdymo tęstinumą užsienio valstybėje ir taip toliau, tai yra…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Taip, pritarta iš dalies.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Man tinka, nes iš pat pradžių buvo išvis sugalvota, kad… Labai įdomiai: galimą valstybės valdymo tęstinumą užsienio valstybėje. Tai čia komedija iš viso.
PIRMININKAS. Bet balsuoti nereikalaujate?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ne, ne.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta. Dėl 29 straipsnio taip pat yra kolegos A. Ažubalio pasiūlymas, jam komitetas nepritarė, tai yra dėl suvažiavimo nuostatų.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia lygiai tas pats yra, kas šaukia suvažiavimą. Mano nuomone, kad Vyriausybė… Ar gali šaukti Vyriausybė savaveiksmės visuomeninės organizacijos suvažiavimą? Na, negali, ponai!
PIRMININKAS. Čia aš, kolega, skaitau, kad eilinį Šaulių sąjungos suvažiavimą šaukia Šaulių sąjungos vadas. Tai čia…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). O neeilinį šaukia Vyriausybė.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Galiu aš įsikišti?
PIRMININKAS. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji, jis nepasako a, pasako b. Kadangi apsisprendėme, kad dalyvauja Vyriausybė visose procedūrose, tai normalu, kad ji šaukia neeilinį suvažiavimą, kai to reikia. Anksčiau buvo krašto apsaugos ministras, dabar – Vyriausybė, kurios dalis yra ir krašto apsaugos ministras. Tai siūlau nepritarti. Ir, Audroniau, mes jau konceptualiai apsisprendėme.
PIRMININKAS. Gerai.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Nereikia savęs vadinti daugiskaita.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Komitetas ir balsavimo metu mes matome…
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, nesivelkime į ginčus. Kolega nori balsuoti. Prašom balsuoti dėl šio pasiūlymo.
Už – 8, prieš – 13, susilaikė 57. Kolegos pasiūlymui nepritarta.
Ir dar vienas yra pasiūlymas. Kai nepritarta, galime dėl to…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, čia analogiškas. Nereikia, nereikia.
PIRMININKAS. Dėl to nebediskutuojame. Ačiū. Ir dar yra, toliau yra irgi susijęs, nebesvarstome.
30 straipsnis apie Šaulių sąjungos vadą. Prašom. Kolegos A. Ažubalio pasiūlymas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, tai čia pritarta iš dalies. Kaip ir tvarka, bent tiek jau gerai.
PIRMININKAS. Pritarta iš dalies, neprieštaraujate. Galime bendru sutarimu? Ačiū.
Toliau taip pat yra dar vienas pasiūlymas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip pat iš dalies pritarta.
PIRMININKAS. Nepritarti čia yra. Jūsų antram pasiūlymui dėl Šaulių sąjungos vado yra nepritarta komitete. Pateikite savo siūlymą ir komitetas gal argumentus pasakys.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Nebalsuojame.
PIRMININKAS. Nebalsuojame. Gerai. Tai čia visi siūlymai, susiję su…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tas pats čia yra, kaip sako kolega, kad tai konceptualus pokytis. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Ir kai kur pritarta iš dalies, tai jūs su tuo sutinkate?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia apie atlyginimą, čia labai geras dalykas.
PIRMININKAS. Tai tvarka.
Dėl 31 straipsnio taip pat yra kolegos Audroniaus siūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Čia yra dėl Šaulių sąjungos Centro valdybos.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, čia norėčiau vis dėlto balsuoti ir paaiškinsiu kodėl. Centro valdyba tai yra tas strateginis organas, kuris padeda Šaulių sąjungos vadui… Pone Petrošiau, ir jums tą sakau. (Juokas salėje) …Šaulių sąjungos vadui priimti strateginius sprendimus. Dabar žiūrėkite, jeigu pasižiūrėtume, aš septynerius metus esu šaulys, kiek pasikeitė Centro valdybos narių? Nelabai. Ir tai yra metai po metų. Aš nieko blogo negaliu pasakyti apie Centro valdybą, bet aš manau, kad dvi kadencijos kiekvienam Centro valdybos nariui būtų natūralu ir teisinga. Aš siūlau balsuoti ir palaikyti mano siūlymą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Komitetas apsisprendė nepritarti.
PIRMININKAS. Tai komitetas yra apsisprendęs pritarti iš dalies.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, tai ten dėl kitų formuluočių, mano pataisose yra kiti tam tikri niuansai, bet tam, ką Audronius minėjo, mes vis dėlto nepritariame.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl kolegos A. Ažubalio pasiūlymo.
Už pasiūlymą – 35, prieš – 8, susilaikė 40. Liko komiteto pasiūlymas pritarti iš dalies.
Šiaip iš tikrųjų Šaulių sąjungos įstatymas yra rimtas įstatymas, tiesiog yra požiūrių išsiskyrimas, tai, manau, natūralu, kad kolega Audronius pristato ir gina savo poziciją.
32 straipsnis. Taip pat yra kolegos pasiūlymas, tai yra Centro kontrolės komisijos tema, komiteto nuomonė irgi yra nepritarti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tai čia tas pats siūlymas, konceptualus, kaip sakote.
PIRMININKAS. Nereikalaujate balsuoti? Ačiū. Daugiau siūlymų dėl visų kitų straipsnių… Ačiū, gerbiamas Laurynai, už pristatymą. Galime gal visam įstatymo projektui po svarstymo pritarti? Motyvai, atsiprašau, dar yra motyvai. Už – V. Rakutis. Svarstymo stadija.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji, daug tikrai buvo įvairių aistrų, susijusių su šio įstatymo priėmimu ir su jo įvairiais punktais. Norėčiau šiek tiek nuraminti: šio įstatymo tikslas nėra ką nors iš esmės labai sugadinti, bet išplėsti šito įstatymo veikimo ir šios organizacijos veikimo veiklas. Yra dar tų tokių problemų ir tų baimių, kurių gali atsirasti, nes kai darai tokį svarbų žingsnį, dar negali pasakyti, kokias pasekmes tai sukels. Mūsų šito įstatymo rengimo procese jau reikia žengti žingsnį ir po truputį artėti prie priėmimo, nes mes iš tikrųjų labai daug komitete svarstėme pataisų ir gerbiamo Audroniaus. Dabar turime prieiti, aš siūlyčiau palaikyti šitą projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Prieš kalba M. Puidokas. Prašau, bet Mindaugo nematau. Taigi teikiu balsuoti. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime? (Balsai salėje: „Galime, galime.“) Bendru sutarimu. Taip pat ir dviem lydimiesiems – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymui ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui, lydimieji. Pritarta bendru sutarimu po svarstymo. (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Balsuojame? Na, gerai. Dėl visų trijų vienas balsavimas. Prašau balsuoti.
Už – 80, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
Kitas darbotvarkės 2-19 klausimas. (Balsai salėje) Taip, po balsavimo, atsiprašau, nespėjau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Šiuolaikiniame mene yra labai toks populiarus konceptualusis menas, tai yra toks menas, kuriam reikalingi labai dideli paaiškinimai. Paprastai, kai tu matai kūrinį, šalia yra kokios trys lentos surašytos, ką tas kūrinys reiškia. Tai va šita koncepcija, kuri dabar yra, man primena būtent tą konceptualaus tariamo ar tikro meno kūrinį, kurio prasmės iki galo, ko gero, nesupranta ir patys teikėjai. Ačiū.
17.39 val.
Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2104VK (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Jūs pataikėte į natą, kaip tik balsuosime dėl Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimo. (Juokas salėje) Darbotvarkės 1-19 klausimas – projektas Nr. XIVP-2104. Jau paleidau balsavimą.
Užsiregistravo 85, balsavo 85, vienbalsiai pritarta Profesionaliojo scenos meno įstatymo projektui po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Kultūros komitetas. Ir siūloma svarstyti gruodžio 6 dieną. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
17.40 val.
Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2115VK (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2115. Bendru sutarimu galime? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Kultūros komitetas ir siūloma svarstyti taip pat gruodžio 6 dieną. Ačiū.
17.40 val.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2119VK, Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2120VK, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2121VK, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2122VK, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6, 7, 8, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2123VK (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-21 klausimas, visas paketas, penki įstatymų projektai. Tai Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2119 ir keletas lydimųjų. Galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas ir papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstyti siūloma gruodžio 13 dieną. Galima bendru sutarimu pritarti pagrindiniam ir papildomam? Taip, ačiū, pritarta.
17.41 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 8, 12, 14, 17, 18, 22, 24, 27, 271, 28, 29, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 47, 51, 55 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2128, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 11, 16, 261 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2129, Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2130 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-22 klausimas, pirmas, antras ir trečias variantas. Tai yra Statybos įstatymo straipsnių pakeitimo, Teritorijų planavimo ir Architektūros įstatymų projektai. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 8 dieną. Ačiū, pritarta.
17.42 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2150, Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2151, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2152, Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 23, 24, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2153, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2154, Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2155, Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 3, 8, 10, 12, 19, 22, 24, 27, 28, 33, 34, 39, 42, 46, 49, 53 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 271, 521 straipsniais įstatymo Nr. XIV-340 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2156 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-23 klausimas, pirmas, antras, trečias, ketvirtas, penktas, šeštas, septintas – visi lydimieji. Tai yra Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Galime po pateikimo pritarti? Ačiū. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 15 dieną. Tiktai dėl lydimojo Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo projekto Nr. XIVP-2154 kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
17.43 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo antruoju1 skirsniu ir 12 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2059 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-24 klausimas – Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2059. Pateikimas. Galime bendru sutarimu? Ne? Gerai, balsuojame.
Balsavo 83: už – 54, prieš – 17, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 6 dieną. Dėl komitetų galime pritarti?
A. Sysas dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, Seime yra Priklausomybių komisija. Tai kaip papildoma – Priklausomybių komisija.
PIRMININKAS. Siūloma dar Priklausomybių komisija.
Kolega Aurelijus dar kartą.
A. SYSAS (LSDPF). Šiaip tai nesusiję, gerbiamas…
PIRMININKAS. Tiesiog nubalsuosime. Aš teiksiu. Atsiprašau, išjungė netyčia. Visus pasiūlymus registruojame, balsuosime dėl šitų.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, Aurelijau, jūs. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Norėčiau pasiūlyti ir Sveikatos reikalų komitetą kaip papildomą.
PIRMININKAS. Yra siūloma.
A. VERYGA (LVŽSF). Ir dar papildomai paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Taip. Ir J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai mes nesudarykime įspūdžio, kad mes čia ką nors bendro priimame su tomis kanapėmis, kurios svaigina. Jeigu kalbame apie pluoštines kanapes, kuo čia dėta Priklausomybių komisija?
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš manau, čia argumentų sakyti nereikia, ne tas žanras, tiesiog yra kolegos pasiūlyta, kad papildoma būtų Priklausomybių komisija. Dėl Vyriausybės išvados. Šitą įstatymą teikia Vyriausybė pati, tad išvados, manau, nereikia. Ir dar M. Danielė. Prašom.
M. DANIELĖ (LF). Aš norėčiau pasiūlyti žemės ūkio komitetą, ir viskas, kad nebūtų čia papildomų svarstymų, nes tai yra tiktai…
PIRMININKAS. Negirdėti, prašom arčiau, jeigu galima.
M. DANIELĖ (LF). Tai tikrai ūkio ir pramonės klausimas. (Šurmulys salėje) Kaimo reikalų komitetas, atsiprašau.
PIRMININKAS. Kaimo reikalų komitetas.
M. DANIELĖ (LF). Tik Kaimo reikalų komitetą ir tik todėl, kad apie ūkininkus kalbama. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Dar kartą formuluoju. Dabar taip, kolegos! Dėl Vyriausybės išvados, aš manau, išsiaiškinome. Siūlomi komitetai: Kaimo reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Ir A. Sysas pasiūlė Priklausomybių komisiją dar papildomai įtraukti. Taigi dėl pagrindinio. Atsiprašau, minutėlę! Dėl pagrindinio galime sutarti, kad Kaimo reikalų komitetas, taip? (Šurmulys salėje) Taip. Dabar dėl papildomo Sveikatos reikalų komiteto, aš matau, kad buvo klausimų. Balsuojame, taip. Balsuojame. (Balsai salėje) Už papildomą komitetą – Sveikatos reikalų komitetą.
Už – 41, prieš – 44. Sveikatos reikalų komiteto nėra kaip papildomo. Ir dabar kolegos Algirdo Priklausomybių komisija. Balsuojame dėl Priklausomybių komisijos, reikia ar nereikia. (Balsai salėje)
Už tai, kad Priklausomybių komisija būtų kaip papildoma, balsavo 32, prieš – 33, susilaikė 19. Nėra papildomų komitetų sąraše.
Taigi, įgarsinu: dėl Pluoštinių kanapių įstatymo pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Ir siūloma svarstyti gruodžio 6 dieną. Galime bendru sutarimu? Ačiū.
17.48 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 9 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2157 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-25 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2157. Bendru sutarimu galime? (Balsai salėje) Negalime. Siūloma balsuoti.
Balsavo 87: už – 85, prieš – 1, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 6 dieną. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.49 val.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2054(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-26 klausimas – Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2054(2). Prašom. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, balsuojame.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 61, prieš – 2, susilaikė 23. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis komitetas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 24 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
17.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-50 „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1814(2) (priėmimo tęsinys)
Ir dar liko trys rezerviniai klausimai, dėl jų turime balsuoti. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-50 „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1814. Prašom balsuoti. Čia jau priėmimo stadija.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 80, susilaikė 1. Priimtas. (Gongas)
17.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-49 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2197 (priėmimo tęsinys)
Kitas rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-49 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2197. Priėmimas. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai, pritarta vienbalsiai. Priimta. (Gongas)
17.52 val.
Seimo 2022 m. lapkričio 3 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Ir paskutinis rezervinis 3 klausimas – 2022 m. lapkričio 3 d. Seimo darbotvarkės tvirtinimas. Siūloma patvirtinti bendru sutarimu. Ačiū. Pritarta.
Prašom. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, visų pirma dėkui visiems, kurie pirmininkavo, sklandžiai praėjo procedūros, bet klausimų svarstymas buvo mėtomas pagal eiliškumą. Gal aš pražiopsojau. Darbotvarkėje buvo R. Žemaitaičio projektas.
PIRMININKAS. Nepateiktas, nes nebuvo pateikėjo.
E. GENTVILAS (LSF). Štai. Aš taip norėjau balsuoti prieš. Galvoju, gal pražiopsojau. Supratau, nebuvo pateikėjo.
PIRMININKAS. Kitą kartą. Pranešėjas atsisakė pateikti, nes išvykęs. Kitą kartą.
Gerbiami kolegos, ačiū visiems už darbingą dieną. (Balsai salėje) Registruojamės? Gerai, registruojamės.
Taigi 2022 m. spalio 27 d. popietinis Seimo posėdis baigtas. (Gongas) Gražaus savaitgalio visiems.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.