LIETUVOS RESPUBLIKOS
GĖLO POŽEMINIO VANDENS GAVYBOS GRĘŽINIŲ ĮTEISINIMO LAIKINASIS
ĮSTATYMAS
2021 m. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šio įstatymo paskirtis – šio įstatymo galiojimo laikotarpiu sudaryti teisines prielaidas asmenims įregistruoti esamus ir Žemės gelmių registre neregistruotus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius (toliau – gręžinys) Žemės gelmių registre arba įrašyti į Žemės gelmių registrą gręžinio savininko duomenis, kai šiame registre gręžinio savininko duomenų nėra, kad šie asmenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu, galėtų gauti leidimą naudoti požeminio vandens išteklius (toliau – leidimas) ir jiems nebūtų taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta administracinė ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta juridinių asmenų atsakomybė, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį ir nebūtų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka iš naujo apskaičiuotas (perskaičiuotas) mokestis už požeminio vandens išteklius.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-30:
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 1 straipsnio formuluotėje „be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį“ žodis „gamtos“ keistinas žodžiais „požeminio vandens“.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Projekto 1 straipsnio formuluotėje „už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį“ vietoj žodžio „gamtos“ įrašyti žodžius „požeminio vandens“.
2 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės
1. Asmeniui, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre neregistruotas gręžinys arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį ir kuriam pagal Žemės gelmių įstatymą požeminio vandens ištekliams naudoti reikalingas leidimas, administracinių nusižengimų teisena už Administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas nepradedama, netaikoma juridinių asmenų atsakomybė už Aplinkos apsaugos įstatymo 1231 straipsnio 8 dalyje numatytą veiką ir netaikomas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius, jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo likvidavo Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba jeigu asmuo šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka sumokėjo vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką (toliau – vienkartinė įmoka), arba jeigu asmuo šio įstatymo galiojimo laikotarpiu šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka savo noru nusprendžia likviduoti jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį.
2. Asmeniui, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre neregistruotas gręžinys arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį ir kuriam pagal Žemės gelmių įstatymą požeminio vandens ištekliams naudoti nereikalingas leidimas, administracinių nusižengimų teisena už Administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas nepradedama, netaikoma juridinių asmenų atsakomybė už Aplinkos apsaugos įstatymo 1231 straipsnio 8 dalyje numatytą veiką, jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo likvidavo Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba jeigu asmuo šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka sumokėjo vienkartinę įmoką, arba jeigu asmuo šio įstatymo galiojimo laikotarpiu šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka savo noru nusprendžia likviduoti jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį.
3. Asmeniui, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre registruotas gręžinys, kurio savininko duomenų Žemės gelmių registre nėra, arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį, ir kuriam pagal Žemės gelmių įstatymą požeminio vandens ištekliams naudoti reikalingas leidimas, administracinių nusižengimų teisena už Administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas nepradedama, netaikoma juridinių asmenų atsakomybė už Aplinkos apsaugos įstatymo 1231 straipsnio 8 dalyje numatytą veiką ir netaikomas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius, jeigu asmuo šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka sumokėjo vienkartinę įmoką.
4. Asmeniui, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre registruotas gręžinys, kurio savininko duomenų Žemės gelmių registre nėra, arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį ir kuriam pagal Žemės gelmių įstatymą požeminio vandens ištekliams naudoti nereikalingas leidimas, administracinių nusižengimų teisena už Administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas nepradedama, netaikoma juridinių asmenų atsakomybė už Aplinkos apsaugos įstatymo 1231 straipsnio 8 dalyje numatytą veiką, jeigu asmuo šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka sumokėjo vienkartinę įmoką.
5. Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre neregistruotas gręžinys arba Žemės gelmių registre registruotas gręžinys, kurio savininko duomenų Žemės gelmių registre nėra, arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį ir kuriam pagal Žemės gelmių įstatymą požeminio vandens ištekliams naudoti reikalingas leidimas, neturi mokėti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyto mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat šis mokestis už paskutinius trejus metus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos negali būti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka iš naujo apskaičiuotas (perskaičiuotas), jeigu asmuo šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka sumokėjo vienkartinę įmoką.
6. Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre neregistruotas gręžinys arba Žemės gelmių registre registruotas gręžinys, kurio savininko duomenų Žemės gelmių registre nėra, arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį ir kuriam pagal Žemės gelmių įstatymą požeminio vandens ištekliams naudoti reikalingas leidimas, neturi mokėti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyto mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat šis mokestis už paskutinius trejus metus iki šio įstatymo įsigaliojimo negali būti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka iš naujo apskaičiuotas (perskaičiuotas), jeigu asmuo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka savivaldybės vykdomajai institucijai pateikė paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį arba jeigu asmuo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir šio įstatymo galiojimo laikotarpiu šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka savo noru nusprendžia likviduoti jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba jeigu asmuo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus iki šio įstatymo įsigaliojimo ir šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) apie sprendimą įrašyti gręžinio savininko duomenis į Žemės gelmių registrą.
3 straipsnis. Žemės gelmių registre neregistruoto gręžinio registravimas ir likvidavimas
1. Asmuo, norintis įregistruoti Žemės gelmių registre jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Jis savivaldybės vykdomajai institucijai teikia paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka. Savivaldybės vykdomoji institucija, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus arba į savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, pateikia pagrįstą nuomonę dėl pritarimo ar nepritarimo naudoti gręžinį. Savivaldybės vykdomoji institucija nepritaria gręžinio naudojimui tik tokiu atveju, kai gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 13 dalimi.
2. Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre neregistruotas gręžinys arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį, gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimą naudoti gręžinį, turi kreiptis į fizinį ar juridinį asmenį ar šių asmenų grupę, veikiančią pagal jungtinės veiklos sutartį, turintį (turinčią) leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą, kad būtų atlikti aplinkos ministro nustatytame tvarkos apraše nurodyti veiksmai, būtini gręžiniui registruoti Žemės gelmių registre, ir parengtas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatytos formos gręžinio pasas.
3. Gręžinio pasas teikiamas Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir gręžiniai registruojami Žemės gelmių registre Žemės gelmių registro nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
4. Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre neregistruotas gręžinys arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį, šiame straipsnyje nustatyta tvarka per 12 mėnesių nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos paraiškos pateikimo savivaldybės vykdomajai institucijai dienos turi įregistruoti Žemės gelmių registre nuosavybės ar patikėjimo teise jam priklausantį arba valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį.
5. Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre neregistruotas gręžinys arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį, gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimą naudoti gręžinį, turi per 12 mėnesių nuo pritarimo gavimo dienos šį gręžinį likviduoti, jeigu nėra galimybės Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ir įrašyti (įregistruoti) Nekilnojamojo turto registre požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos.
6. Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre neregistruotas gręžinys arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį, gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos nepritarimą naudoti gręžinį, turi per 4 mėnesius nuo nepritarimo gavimo dienos šį gręžinį likviduoti.
7. Asmuo, savo noru nusprendęs likviduoti jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, apie šį sprendimą turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą ir per 4 mėnesius nuo šios informacijos pateikimo dienos šį gręžinį likviduoti.
8. Gręžiniai likviduojami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-30:
3. Siekiant suderinti įstatyme vartojamus terminus, projekto 3 straipsnio 8 dalyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
4 straipsnis. Žemės gelmių registre registruoto gręžinio, kurio savininko duomenų šiame registre nėra, savininko duomenų įrašymas į Žemės gelmių registrą
1. Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre registruotas gręžinys, kurio savininko duomenų Žemės gelmių registre nėra, arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį, nusprendęs įrašyti į Žemės gelmių registrą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype turimo arba valdomo ir (arba) naudojamo Žemės gelmių registre registruoto gręžinio savininko duomenis, apie šį sprendimą turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą ir per 12 mėnesių nuo šios informacijos pateikimo dienos Žemės gelmių registro nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka pateikti Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dokumentus, reikalingus gręžinio savininko duomenims įrašyti į Žemės gelmių registrą.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-30:
2. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 3 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Žemės gelmių registre registruojant neregistruotus gręžinius nėra nustatomas reikalavimas, kad gręžinį asmenys galėtų registruoti tik jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tuo tarpu gręžinius, kurie yra įregistruoti Žemės gelmių registre, bet jame nėra nurodytas gręžinio savininkas, pagal projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą gręžinio savininką Žemės gelmių registre galėtų įrašyti tik tie asmenys, kurių nuosavybės teise esančiame žemės sklype yra įrengtas toks gręžinys. Svarstytina, ar analogiškas reikalavimas neturėtų būti nustatytas ir projekto 3 straipsnyje.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto pasiūlymas:
Patikslinti projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre registruotas gręžinys, kurio savininko duomenų Žemės gelmių registre nėra, arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį, nusprendęs įrašyti į Žemės gelmių registrą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nusprendęs įrašyti į Žemės gelmių registrą turimo arba nuosavybės ar patikėjimo teise priklausomo arba valdomo ir (arba) naudojamo Žemės gelmių registre registruoto gręžinio savininko duomenis, apie šį sprendimą turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą ir per 12 mėnesių nuo šios informacijos pateikimo dienos Žemės gelmių registro nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka pateikti Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dokumentus, reikalingus gręžinio savininko duomenims įrašyti į Žemės gelmių registrą.“
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-30:
4. Projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostata ,,turimas gręžinys” tikslintina arba jos reikėtų atsisakyti kaip stokojančios teisinio aiškumo.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatose išbraukti žodį „turimas“, siekiant panaikinti teisinį neaiškumą ir vietoje jo irašyti žodžius „nuosavybės ar patikėjimo teise priklausomo arba“.
2. Viešasis juridinis asmuo, kuris valdo ir (arba) naudoja Žemės gelmių registre registruotą gręžinį, kurio savininko duomenų Žemės gelmių registre nėra, nusprendęs įrašyti į Žemės gelmių registrą jo valdomo ir (arba) naudojamo Žemės gelmių registre registruoto gręžinio savininko duomenis, apie šį sprendimą turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą ir per 18 mėnesių, atsižvelgdamas į bešeimininkio daikto perdavimo nuosavybėn procedūras numatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, nuo šios informacijos pateikimo dienos Žemės gelmių registro nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka pateikti Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dokumentus, reikalingus gręžinio savininko duomenims įrašyti į Žemės gelmių registrą.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-30:
5. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Viešasis juridinis asmuo, kuris valdo ir (arba) naudoja Žemės gelmių registre registruotą gręžinį, kurio savininko duomenų Žemės gelmių registre nėra, nusprendęs įrašyti į Žemės gelmių registrą jo valdomo ir (arba) naudojamo Žemės gelmių registre registruoto gręžinio savininko duomenis, apie šį sprendimą turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą ir per 18 mėnesių, atsižvelgdamas į bešeimininkio daikto perdavimo nuosavybėn procedūras numatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, nuo šios informacijos pateikimo dienos Žemės gelmių registro nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka pateikti Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dokumentus, reikalingus gręžinio savininko duomenims įrašyti į Žemės gelmių registrą.“.
Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais:
Pirma, vertinamojoje projekto nuostatoje vartojama sąvoka ,,bešeimininkis daiktas“, kuri, manytina, turėtų apimti bešeimininkius gėlo požeminio vandens gręžinius, kuriuos valdo ir (arba) naudoja viešasis juridinis asmuo. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata derintina su Civilinio kodekso 4.58 straipsnio nuostatomis, nes tik valstybės ar savivaldybės institucijų pareiškimu teismas gali nuspręsti perduoti atitinkamą bešeimininkį turtą tik valstybei arba savivaldybei. Todėl nuostata, kad viešasis juridinis asmuo priima sprendimą įrašyti į Žemės gelmių registrą jo valdomo ir (arba) naudojamo Žemės gelmių registre registruoto gręžinio savininko duomenis, nedera su Civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Be to, kaip jau buvo minėta, bešeimininkis daiktas, visų pirma, turėtų būti perduotas valstybei arba savivaldybei, o tik po to teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti priimtas sprendimas dėl tokio daikto perdavimo patikėjimo teise, ar valdyti ir (ar) naudoti viešajam juridiniam asmeniui. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūlomas teisinis reguliavimas skirtas būtent viešiesiems juridiniams asmenims. Sąvoka ,,viešasis juridinis asmuo“ apimtų labai platų juridinių asmenų ratą. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 8 straipsnio 5 dalyje vartojama sąvoka ,,viešasis vandens tiekėjas“, o Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme vartojama sąvoka ,,viešasis geriamojo vandens tiekėjas“. Todėl, svarstytina, ar projekto sąvokos nereikėtų patikslinti.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Patikslinti projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatas ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės vykdomoji institucija dėl gręžinio, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas ir kurį valdo ir (arba) naudoja viešasis geriamojo vandens tiekėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, teikia pareiškimą dėl bešeimininkio gręžinio perdavimo nuosavybėn ir apie tai raštu informuoja viešąjį geriamojo vandens tiekėją. Viešasis juridinis asmuo geriamojo vandens tiekėjas, kuris valdo ir (arba) naudoja Žemės gelmių registre registruotą gręžinį, kurio savininko duomenų Žemės gelmių registre nėra ir dėl kurio savivaldybės vykdomoji institucija pateikė pareiškimą, nusprendęs įrašyti į Žemės gelmių registrą jo valdomo ir (arba) naudojamo Žemės gelmių registre registruoto gręžinio savininko duomenis, apie šį sprendimą turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą ir per 18 mėnesių, atsižvelgdamas į bešeimininkio daikto perdavimo nuosavybėn procedūras numatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, nuo šios informacijos pateikimo dienos Žemės gelmių registro nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka pateikti Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dokumentus, reikalingus gręžinio savininko duomenims įrašyti į Žemės gelmių registrą.“
5 straipsnis. Įregistruoto Žemės gelmių registre gręžinio tolesnis naudojimas
Šiame įstatyme nustatytais atvejais Žemės gelmių registre įregistravus gręžinį arba įrašius į Žemės gelmių registrą gręžinio savininko duomenis, asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso gręžinys arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo, nors pagal Žemės gelmių įstatymą toks leidimas privalomas, iki 2024 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo gręžinio įregistravimo Žemės gelmių registre dienos arba nuo gręžinio savininko duomenų įrašymo į Žemės gelmių registrą dienos.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-30:
6. Nėra aiškus projekto 5 straipsnyje nustatytos datos „2024 m. spalio 30 d.“ pagrįstumas. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniuose projekto variantuose šiose projekto nuostatose nustatyta data buvo siejama su įstatymo galiojimo pabaigos data. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šiose projekto nuostatose vietoj nurodytos datos nereikėtų įrašyti datą „2025 m. vasario 28 d.“.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Siekiant suderinti įstatymo įsigaliojimo ir galiojimo pabaigos datas tarpusavyje, projekto 5 straipsnyje vietoj nurodytos datos „2024 m. spalio 30 d.“ įrašyti datą „2025 m. balandžio 30 d.”.
6 straipsnis. Vienkartinės įmokos sumokėjimas ir įskaitymas
1. Asmuo, kuris šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka kreipėsi į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl pritarimo naudoti gręžinį ar šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą apie sprendimą įrašyti į Žemės gelmių registrą gręžinio savininko duomenis, per 30 kalendorinių dienų nuo kreipimosi į savivaldybės vykdomąją instituciją ar Aplinkos apsaugos departamento informavimo dienos turi sumokėti vienkartinę įmoką, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
2. Vienkartinės įmokos dydis nustatomas pagal planuojamą išgauti požeminio vandens išteklių kiekį: jeigu planuojama išgauti iki 10 kubinių metrų per parą, mokama 50 eurų vienkartinė įmoka; jeigu 10 ir daugiau kubinių metrų per parą, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų per parą, – 500 eurų vienkartinė įmoka; jeigu 100 ir daugiau kubinių metrų per parą, – 5 000 eurų vienkartinė įmoka.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-30:
8. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,vienkartinės įmokos dydis nustatomas pagal planuojamą išgauti požeminio vandens išteklių kiekį: jeigu planuojama išgauti iki 10 kubinių metrų per parą, mokama 50 eurų vienkartinė įmoka; jeigu 10 ir daugiau kubinių metrų per parą, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų per parą, – 500 eurų vienkartinė įmoka; jeigu 100 ir daugiau kubinių metrų per parą, – 5000 eurų vienkartinė įmoka.“. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, asmeniui, sumokėjusiam projekte siūlomą nustatyti vienkartinę 50 eurų dydžio įmoką, atsižvelgiant į projekto 2 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tokiam asmeniui nebūtų taikoma Administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatyta atsakomybė arba netaikoma juridinių asmenų atsakomybė už Aplinkos apsaugos įstatymo 1231 straipsnio 8 dalyje numatytą veiką, taip pat netaikomas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka nebūtų iš naujo apskaičiuotas (perskaičiuotas) mokestis už požeminio vandens išteklius. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka proporcingumo ir teisingumo principus, o siūlomų nustatyti vienkartinių įmokų dydžiai nėra per maži.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Komitetas nepritaria vienkartinių įmokų dydžio didinimui.
· Seimo nariai: Simonas Genvilas, Gintautas Paluckas, 2021-11-22:
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tais atvejais, kai pagal Žemės gelmių įstatymą privaloma gauti leidimą naudoti požeminio vandens išteklius, Vvienkartinės įmokos dydis nustatomas pagal planuojamą išgauti požeminio vandens išteklių kiekį: jeigu planuojama išgauti iki 10 kubinių metrų per parą, – 50 eurų; jeigu 10 ir daugiau kubinių metrų per parą, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų per parą, – 500 eurų; jeigu 100 ir daugiau kubinių metrų per parą, – 5 000 eurų.“
Komiteto nuomonė - Pritarti.
3. Leidime nurodomas naudoti požeminio vandens išteklių kiekis yra nustatomas pagal sumokėtos vienkartinės įmokos dydį. Vienkartinė įmoka įskaitoma taip: 4/5 vienkartinės įmokos įskaitoma į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojama Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti, o 1/5 vienkartinės įmokos įskaitoma į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami požeminio vandens ištekliai, biudžetą.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-30:
7. Iš projekto 6 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, ar nustatytą vienkartinę įmoką asmenys turėtų mokėti dalimis, t. y. 4/5 įmokos dalis sumokėti į valstybės biudžetą (Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti), o 1/5 dalį – į atitinkamos savivaldybės biudžetą, ar visa įmoka sumokama į valstybės biudžetą, o po to lėšos paskirstomos atitinkamai Aplinkos apsaugos programai finansuoti ir savivaldybių biudžetams. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Patikslinti projekto 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Leidime nurodomas naudoti požeminio vandens išteklių kiekis yra nustatomas pagal sumokėtos vienkartinės įmokos dydį. Vienkartinė įmoka įskaitoma sumokama į valstybės biudžetą, o po to lėšos įskaitomos taip: 4/5 vienkartinės įmokos įskaitoma į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojama Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti, o 1/5 vienkartinės įmokos įskaitoma į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami požeminio vandens ištekliai, biudžetą.“
· Seimo nariai: Simonas Genvilas, Gintautas Paluckas, 2021-11-22:
1. Papildyti 6 straipsnio nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Tais atvejais, kai pagal Žemės gelmių įstatymą neprivaloma gauti leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, vienkartinės įmokos dydis – 15 eurų.“
2. Buvusią 6 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
7 straipsnis. Požeminio vandens išteklių naudojimas iš neregistruoto Žemės gelmių registre gręžinio ar gręžinio, kurio savininko duomenų Žemės gelmių registre nėra
1. Asmens, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre neregistruotas gręžinys arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį, iš šio gręžinio iki 2025 m. vasario 28 d. išgauti požeminio vandens ištekliai nelaikomi išgautais neteisėtai, jeigu asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre neregistruotas gręžinys arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį, šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka savivaldybės vykdomajai institucijai pateikė paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį arba jeigu asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso Žemės gelmių registre neregistruotas gręžinys arba kuris valdo ir (arba) naudoja tokį gręžinį, šio įstatymo galiojimo laikotarpiu savo noru nusprendžia likviduoti nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį ir apie tai šio įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-30:
9. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2022 m. kovo 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatomis iš esmės nustatomos naujos pareigos tam tikriems asmenims. Pažymėtina, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis nustato, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.
Atsižvelgiant į tai bei į numatomų projekto priėmimo Seime procedūrų datas, svarstytina, ar projekto 8 straipsnio 1 dalyje numatytos įstatymo įsigaliojimo ir galiojimo datos neturėtų būti pavėlintos.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, tai atitinkamai reikėtų tikslinti ir projekto 5 bei 7 straipsniuose siūlomas nustatyti datas, nes jos susijusios su įstatymo galiojimo pabaigos data, taip pat turėtų būti tikslintina ir projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti įstatymo įgyvendinimo data. Be to, atitinkamai turėtų būti tikslinama ir teikiamo įstatymo projekto lydinčiojo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-146(3) 4 straipsnyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Pavėlinti įstatymo įsigaliojimo datą ir atitinkamai patikslinti šio įstatymo galiojimo pabaigos datą. Šiuo tikslu būtina:
1. Tikslinti projekto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą datą ir vietoj „2025 m. vasario 28 d.” įrašyti datą „2025 m. balandžio 30 d.”
2. Pakeisti projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. kovo 1 d. gegužės 1 d. ir galioja iki 2025 m. vasario 28 d. balandžio 30 d.”
3. Pakeisti projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Aplinkos ministras ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius iki 2022 m. vasario 28 d. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
2. Asmens, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja Žemės gelmių registre registruotą gręžinį, kurio savininko duomenų Žemės gelmių registre nėra, iki 2025 m. vasario 28 d. išgauti požeminio vandens ištekliai nelaikomi išgautais neteisėtai, jeigu asmuo šio įstatymo galiojimo laikotarpiu nusprendžia įrašyti į Žemės gelmių registrą tokio gręžinio savininko duomenis ir apie tai šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą.
8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. kovo 1 d. ir galioja iki 2025 m. vasario 28 d.
2. Aplinkos ministras ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius iki 2022 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-30:
9. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2022 m. kovo 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatomis iš esmės nustatomos naujos pareigos tam tikriems asmenims. Pažymėtina, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis nustato, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.
Atsižvelgiant į tai bei į numatomų projekto priėmimo Seime procedūrų datas, svarstytina, ar projekto 8 straipsnio 1 dalyje numatytos įstatymo įsigaliojimo ir galiojimo datos neturėtų būti pavėlintos.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, tai atitinkamai reikėtų tikslinti ir projekto 5 bei 7 straipsniuose siūlomas nustatyti datas, nes jos susijusios su įstatymo galiojimo pabaigos data, taip pat turėtų būti tikslintina ir projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti įstatymo įgyvendinimo data. Be to, atitinkamai turėtų būti tikslinama ir teikiamo įstatymo projekto lydinčiojo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-146(3) 4 straipsnyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Pavėlinti įstatymo įsigaliojimo datą ir atitinkamai patikslinti šio įstatymo galiojimo pabaigos datą. Šiuo tikslu būtina:
1. Tikslinti projekto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą datą ir vietoj „2025 m. vasario 28 d.” įrašyti datą „2025 m. balandžio 30 d.”
2. Pakeisti projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. kovo 1 d. gegužės 1 d. ir galioja iki 2025 m. vasario 28 d. balandžio 30 d.”
3. Pakeisti projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Aplinkos ministras ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius iki 2022 m. vasario 28 d. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
3. Šio įstatymo 2 straipsnis taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtai, bet neužbaigtai administracinių nusižengimų teisenai už Administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas ir pradėtai, bet neužbaigtai ekonominės sankcijos taikymo teisenai už Aplinkos apsaugos įstatymo 1231 straipsnio 8 dalyje numatytą veiką.
4. Šio įstatymo nuostatos gręžinio įteisinimo laikotarpiu neatleidžia asmens, kuriam pagal Žemės gelmių įstatymą požeminio vandens ištekliams naudoti reikalingas leidimas, nuo mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius mokėjimo, kaip nurodyta Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme.
5. Šio įstatymo nuostatos gręžinio įteisinimo laikotarpiu atleidžia viešojo vandens tiekėją nuo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų ekonominių sankcijų, taikomų už reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimus.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-11-30:
10. Svarstytina, ar projekto 8 straipsnio 5 dalyje vartojamos sąvokos ,,viešasis vandens tiekėjas“ nereikėtų patikslinti. Pažymėtina, kad teikiamą įstatymo projektą lydinčiajame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-146(3), taip pat Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme vartojama kiek kitokia sąvoka - ,,viešasis geriamojo vandens tiekėjas”. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 8 straipsnio 5 dalyje vartojamos sąvokos ,,viešasis vandens tiekėjas” nereikėtų patikslinti.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad ,,viešasis vandens tiekėjas” pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą būtų atleidžiamas nuo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų ekonominių sankcijų už bet kuriuos reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimus, t. y. net ir nesusijusius su gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių valdymu, naudojimu, jų įteisinimu ir pan. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar reguliuojamos veiklos sąlygas, už kurių pažeidimus nebūtų taikomos atitinkamos sankcijos, nereikėtų sukonkretinti.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Patikslinti projekto 8 straipsnio 5 dalies nuostatas ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo nuostatos gręžinio įteisinimo laikotarpiu atleidžia viešojo viešąjį geriamojo vandens tiekėją nuo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų ekonominių sankcijų, taikomų už reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimus, kai tai susiję su Žemės gelmių registre neregistruoto gręžinio ar gręžinio, kurio savininko duomenų Žemės gelmių registre nėra, valdymu ar naudojimu.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia:
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė