LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJA

      TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO

„DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS

DĖL PREZIDENTO ROLANDO PAKSO PILIETINIŲ IR POLITINIŲ TEISIŲ ATKŪRIMO IŠVADOS” PROJEKTO

2014-11-03  Nr. XIIP-2300(2)

Vilnius

          Įvertinę Seimo nutarimo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

          Nekvestionuodami Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo (toliau – Komisija) įgaliojimų, tačiau atsižvelgdami į tai, kad Komisijos išvadoje analizuojami nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai bei dėstomos teisėkūros iniciatyvos, atkreipiame dėmesį:

          1. Komisijos išvados 9 puslapyje teigiama, kad „Konstitucinis Teismas turi pareigą persvarstyti savo priimtus nutarimus, kurių nuostatos neatitinka Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto Fakultatyviojo protokolo 25 straipsnio b ir c dalių nuostatų.“ Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo pareiga persvarstyti savo sprendimus nėra numatyta nei Konstitucijoje, nei Konstitucinio Teismo įstatyme.

          2. Komisijos išvados 15–16 puslapiuose siūloma Seimo statute įtvirtinti apkaltos peržiūros institutą. Pažymėtina, kad apkaltos peržiūros institutas nėra numatytas Konstitucijoje, todėl tokios Seimo statuto pataisos būtų niekinės.

          3. Komisijos išvados 21 puslapyje teigiama: „Seimas, remdamasis savo diskrecija ir nauja priesaikos turinio (Konstitucijos 74 straipsnio) interpretacija, yra kompetentingas atkurti Prezidento Rolando Pakso pilietines ir politines teises savo nutarimu, 3/5 Seimo narių balsų dauguma. Seimas gali nuspręsti, iki kokio termino galioja pritaikyta sankcija – draudimas Rolandui Paksui vėl siekti tapti Seimo nariu. Taikant tokią procedūrą būtų logiška, kad Rolando Pakso pilietinės ir politinės teisės būtų atstatytos nuo Seimo nutarimo priėmimo dienos.“ Pažymėtina, kad Seimo diskrecija yra numatyta Konstitucijoje ir Seimo statute, kurio galiojančioje redakcijoje nėra numatyta galimybė Seimui nuspręsti iki kokio termino galioja apkalta. Pastebėtina, kad Komisija savo išvadoje tas pačias faktines aplinkybes interpretuoja ir teisės normas aiškina kitaip, nei Konstitucinis Teismas savo sprendimuose 2004 metais. Taip pat nėra aišku, koks yra Komisijos siūlymo „kad Rolando Pakso pilietinės ir politinės teisės būtų atstatytos nuo Seimo nutarimo priėmimo dienos“ santykis su 2004–2014 m. įvykusių Respublikos Prezidentų rinkimų rezultatais, su tų rinkimų metų išrinktų Respublikos Prezidentų pasirašytais ir įsigaliojusiais įstatymais ir kitais teisės aktais ir pan.

          4. Komisijos išvados 25 puslapyje teigiama, kad „Pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir Europos Sąjungos sutarties preambulę dėl pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principams, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas jau yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis ir galioja tiesiogiai.“ Pastebėtina, kad tai, kas yra Lietuvos teisinės sistemos dalis, nustato ne Europos Sąjungos Sutarties preambulė ar 6 straipsnis, o Lietuvos Respublikos teisės aktai. Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad „Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.“ Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), kurioje savo ruožtu nėra numatyta, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai yra sudėtinė Konvenciją ratifikavusių valstybių teisinių sistemų dalis ir galioja tiesiogiai. Taip pat pastebėtina, kad Europos Sąjunga nėra Konvencijos dalyvė, o pagal Konvencijos 59 straipsnį Konvencija sukuria teises ir pareigas tik ją ratifikavusioms dalyvėms. Šiuo metu nėra galimybės ginčyti Europos Sąjungos teisės aktų suderinamumo su Konvencija, o pati Europos Sąjunga nėra saistoma Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų. Kol Europos Sąjunga nėra Konvencijos dalyvė, Konvencija negali būti laikoma sudėtine Europos Sąjungos teisės dalimi.

          Todėl pagal Europos Sąjungos teisę ir Lietuvos Respublikos Konstituciją Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai nėra ir negali būti laikomi nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos Respublikos sudėtine teisinės sistemos dalimi ir galioti tiesiogiai.

Teisės departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

A. Jatkevičius

J. Meškienė