PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 1, 2, 5, 11, 14, 20¹, 20², 22¹, 26, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 20⁴ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2828

2023-10-05

Vilnius

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

Argumentai:

Didžioji dalis gaminančių vartotojų ir po šio įstatymo pakeitimo toliau naudosis net-metering apskaitos schema. Tačiau dėl nuolatinių teisės aktų pokyčių tai tiek esamiems gaminantiems vartotojams, tiek didelei daliai planuojančių tapti gaminančiais vartotojais, sukelia teisinį neapibrėžtumą Gaminantys vartotojai ar planuojantys jais tapti nėra tikri, ar ateityje, po rinkimų, pasikeitus Vyriausybei, reguliavimas nesikeis. Tai stabdo gyventojų ir pelno nesiekiančių juridinių asmenų investicijas į nuosavą elektros gamybą.

Todėl tikslingiausia būtų visiems rinkos dalyviams įvardinti, jog net metering schema yra laikina, o siekiant užtikrinti jau atliktų investicijų grąžą būtų tikslinga nustatyti aiškų pereinamąjį laikotarpį. Pereinamasis laikotarpis galėtų būti nustatomas naudojant PPA sutarčių trukmės analogą. Paprastai PPA sutarčių trukmė yra nuo 5 iki 10 metų, todėl siūlytinas pereinamojo laikotarpio vidurkis galėtų būti 7 metai, t.y. iki 2030 metų. Per šį laikotarpį didžiąją dalimi būtų išpildyti jau esamų gaminančių vartotojų teisėti lūkesčiai.

Tikslus perėjimo prie grynosios apskaitos modelio terminas paskatins potencialius gaminančius vartotojus nebeatidėlioti sprendimo, bijant raguliacinių pokyčių, o investuoti į nuosavą elektros gamybą jau dabar, žinant, kad investicija atsipirks iki 2030 metų.

Pereinamasis laikotarpis taip pat leis gaminantiems vartotojams per tą laiką prisitaikyti prie grynosios apskaitos principo teikiamų privalumų, įsirengiant kaupimo baterijas bei išmanaus elektros vartojimo valdymo įrangą: taip mažinant savo išlaidas, perkeliant elektros vartojimą į paros metą, kai elektra yra pigesnė ir didinant savo pajamas, patiekiant elektrą į tinklą tuo metu, kai ji brangesnė. Šiems pokyčiams tikrai reikia laiko iki 2030 metų.

Taip pat labai svarbu yra ir tai, kad nepriklausomi tiekėjai, kurie įstatymiškai yra įpareigoti balansuoti visų gaminančių vartotojų srautus, prisiimtų pilną riziką dėl gaminančių vartotojų balansavimo nuostolio bei prisiimtų visą riziką dėl gaminančių vartotojų pagamintos ir suvartotos elektros energijos kainų skirtumo. Dabartinė net-metering apskaitos schema tiekėjams gaminančių vartotojų aptarnavimą padaro nuostolingą ir kuo daugiau Lietuvoje bus įrengta saulės elektrinių, tuo tas nuostolis sistemiškai vertinant, bus didesnis, kai tiekėjai iš gaminančių vartotojų paima „pasaugoti“ vis mažesnės vertės elektrą su įsipareigojimu ją nemokamai grąžinti tuo metu, kai gaminančiam vartotojui jos prireiks, kad ir kiek ji tuo metu bekainuotų rinkoje. Tokia situacija kelia grėsmę, kad tiekėjai gali ateityje atsisakyti aptarnauti gaminančius vartotojus, kas paskatintų visus gaminančius vartotojus pereiti pas „garantinį tiekėja“, kurio atveju vis gaminančių vartotojų sukeliami nuostoliai automatiškai pereitų kitiems elektros vartotojams.

Todėl siūlytina jau dabar sustabdyti šią besikaupiančią problemą, neleidžiant jai išsipūsti iki tokio lygmens, kuris padarytų žalą visai atsinaujinančios energetikos plėtrai ir jau dabar sukurti mechanizmą, kurs leistų tiekėjams kompensuoti gaminančių vartotojų aptarnavimo sukeliamus nuostolius, jei tokie susiformuotų.

Dabar viešojoje erdvėje girdisi daug prieštaravimų dėl to kokio dydžio ir ar iš viso yra tiekėjų nuostoliai dėl gaminančių vartotojų, veikiančių pagal net-metering apskaitos sistemą, aptarnavimo. Todėl siūlytume VERT paskirti, kaip nepriklausomą arbitrą, kuris tuos nuostolius, jei jie yra, vertintų objektyviai.

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto Nr. XIVP-2828 8 straipsnį naujomis 8 ir 9 dalimis ir jas išdėstyti taip:

„8. Visiems be išimties gaminantiems vartotojams pradedama taikyti grynojo atsiskaitymo apskaita po pereinamo laikotarpio, kurio pabaiga yra 2030 03 31 diena

9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyto pereinamo laikotarpio metu tiekėjų patiriami nuostoliai, susidarantys dėl finansinės atsakomybės už disbalansą bei dėl skirtingos pagamintos ir suvartotos elektros energijos kainos, yra tiekėjams kompensuojami Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, pagal jų parengta nuostolių apskaičiavimo metodiką.“