LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

aplinkos apsaugos komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR VI SKYRIAUS PAPILDYMO 351 IR 352 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-2765

 

2023-06-14  Nr. 107-P-21

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: : Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę), Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus;

Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Monika Juodvalkė, Seimo narys Jurgis Razma..

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(2)

 

6(22)

6(22)

8(30)

13(39)

14(40)

1, 6

 

1(1)

6(3)

1(4)

(5)5

 

4(7)

(16,18)

 

 

 

 

 

4

 

Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 ir 18 punktuose, projekto 6 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, projekto 6 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, projekto 8 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje, projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje, projekto 14 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkte ir daugelyje kitų projekto straipsnių dėstomose keičiamo įstatymo nuostatose vietoj galiojančiame įstatyme nustatytos konkrečios valstybės institucijos nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti analogiškas funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Viso įstatymo projekte nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“ vartojama net 122 kartus. Taigi, priėmus įstatymą, iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija ar institucijos vykdytų įstatyme nustatytas funkcijas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme pakeitus institucijos pavadinimą, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus (inter alia 2014 m. liepos 11 d., 2017 m. vasario 24 d., 2018 m. kovo 8 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka oficialią Konstitucinio Teismo doktriną.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų atsisakyti nuostatų, kuriose galiojančiame keičiamame įstatyme nurodyta konkreti valstybės institucija keičiama nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(2)

(2)

(36)

 

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūlomos nustatyti sąvokos apibrėžtyje vietoj žodžio „Žemės“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“; šioje apibrėžtyje dėstytini nurodytų įstatymų pilni pavadinimai, o sutrumpinti šių įstatymų pavadinimai dėstytini projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje; vietoj žodžių „pagal sklypų“ įrašytini žodžiai „pagal žemės sklypų“; taip pat iš šioje apibrėžtyje vartojamų formuluočių „taip pat įstatymo nustatytus reikalavimus“, ‚sudaro įstatymo nustatyta“ (vartojama du kartus) nėra aišku, koks įstatymas (šis, t. y. Žemės ar koks kitas) turimas omenyje. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(2)

(3)

 

Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2023 m. gegužės 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1929, kurio 1 straipsnyje kitaip išdėstė Žemės įstatyme apibrėžtos sąvokos „karinės infrastruktūros projektas“ turinį. Siekiant įstatymų suderinamumo ir teisinio reguliavimo tęstinumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos, jas suderinant su minėto įstatymo nuostatomis.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

2

 

 

Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje yra tik 5 punktai (projekte šių punktų numeracija yra netiksli), tikslintina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje pateikta nuoroda „šio straipsnio 3 dalies 1-6 punktuose“.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

2(10)

(5)

 

Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jei valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti statinius, naujajam statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje, tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs ankstesnis statinių ir (ar) įrenginių savininkas.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnį galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinėje žemėje turi valstybinės žemės nuomininkas, o ne statinių ir (ar) įrenginių savininkas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Siekiant suderinti straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „už teisę“ įrašytini žodžiai „už galimybę“.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

2(10)

(8)

 

Siekiant suderinti straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „asmenims“ įrašytini žodžiai „valstybinės žemės nuomininkui“, o po žodžio „atlyginimo“ įrašytini žodžiai „už galimybę statyti valstybinėje žemėje“.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

2(10)

(9)

 

Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatyto atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra tikslintinos šiais aspektais.

Pirma, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar savivaldybės turi teisę atleisti subjektus nuo tos dalies atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje, kuri mokama savivaldybės biudžetui (t. y. 50 procentų minėto atlyginimo), ar turima omenyje kokia nors kita atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dalis.

Antra, siekiant suderinti straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio“ įrašytini žodžiai „valstybinės žemės nuomininkus nuo šio straipsnio“.

Trečia, pažymėtina, kad projektu siūloma kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas, nustatyti savivaldybės tarybos tvirtinamoje tvarkoje, t. y. poįstatyminiame teisės akte. Atsižvelgiant į tai, kad minėti kriterijai yra susiję su asmenų teisėmis ir pareigomis, siūlytina kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas, nustatyti įstatymo lygmeniu.

Pritarti

Atsisakyta Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio papildymo 9 dalimi.

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

3(11)

(1)

(1)

Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn perleidžia, kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu turimas tikslas keičiamame įstatyme nustatyti, kad centralizuotas turto valdytojas yra valstybinės žemės, priskirtos valstybės valdomų viešųjų įstaigų statiniams, patalpoms ar jų dalims, tai atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės valdoma bendrovė yra bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Manytina, kad analogiška taisyklė turėtų būti taikoma ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatą „turinti pusę ar daugiau balsų“ nereikėtų pakeisti nuostata „turinti daugiau kaip pusę balsų“.

Nepritarti

Nuostata yra numatyta ir  Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projekte Nr. XIVP-2054(4), kuriam likusi tik priėmimo stadija. Ji išsamiai aptarta, tokį reguliavimą siūlė tiek Vyriausybė savo išvadoje, tiek Seimo Audito komitetas. Taigi šiuo atveju nuostatos turi būti suderintos.

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

3(11)

17(45)

(11)

3(6)

 

Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos „Prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, turi būti griaunami, žemės sklypai neformuojami“ nėra aiškios tuo aspektu, kad paprastai žemės sklypai formuojami toje žemėje, kurioje yra statiniai ir (ar) įrenginiai, o ne „prie jų“. Taip pat nėra aišku, kaip būtų suprantamas formuluotės „prie statinių ir (ar) įrenginių“ turinys. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar turimas omenyje valstybinės žemės sklypų formavimas. Siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, projekto nuostatos tikslintinos.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 daliai.

Kita vertus, svarstytina, ar projekto 3 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos atitinka keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinimą, nes straipsnio turinyje nėra siūloma reglamentuoti valstybinės žemės nuosavybės teisės perleidimo ar su perleidimu susijusių santykių.

Pritarti

Projekto 3 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos perkeltos į Žemės įstatymo 7 straipsnį.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

6(22)

13(39)

17(45)

18(46)

 

19(47)

20(45)

23(51)

24(52)

1(1)

(5)

 

 

(1,5)

 

(2,3,5,6,7,8,9)

(4,17)

(1,5)

 

3(6)

 

3(7)

 

Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais teisės aktus ir privalomos galios administracinius sprendimus priima šios institucijos vadovas, projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ reikėtų įrašyti žodį „vadovas“.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 daliai, projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1, 5 dalims, projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 dalims, projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 4, 17 dalims, projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 5 dalims, projekto 23 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 6 daliai, projekto 24 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 7 daliai

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

6(22)

(2,21,22,23)

 

Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2023 m. balandžio 6 d. priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 13, 22, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr.  XIV- 1877, kuris įsigalioja 2023 m. birželio 1 d. Šiuo įstatymu Žemės įstatymo 22 straipsnis pakeistas kiek kitaip nei siūloma teikiamame projekte. Svarstytina, ar, siekiant įstatymų suderinamumo ir teisinio reguliavimo tęstinumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2, 21, 22 ir 23 dalių nereikėtų suderinti su minėto įstatymo nuostatomis. Jei būtų apsispręsta nekeisti nurodytų projekto nuostatų, tai, manytina, projektu reikėtų tikslinti ir teikiamu projektu nekeičiamas Žemės įstatymo 13 straipsnio 3 dalies, 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 42 straipsnio 2 dalies redakcijas, įsigaliosiančias 2023 m. birželio 1 d., nes kitu atveju šios Žemės įstatymo nuostatos nebūtų suderintos su projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2, 21, 22 ir 23 dalių pakeitimais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigalioja nauji keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 21 dalis, todėl atitinkamai tikslintina projekto 6 straipsnio 4 ir 5 dalys, kuriose 22 straipsnis turėtų būti ne pildomas 2 straipsnio 8 punktu ir 21 dalimi, o šis punktas ir dalis keičiami (nes teikiamo projekto priėmimo metu šios nuostatos jau bus įsigaliojusios).

Pritarti

Projekto nuostatos suderintos su Seimo 2023 m. balandžio 6 d. priimtu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 13, 22, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr.  XIV- 1877.

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

6(22)

5(21)

 

Atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 21 dalyje kai kurios norminio turinio nuostatos išdėstytos skliaustuose. Pažymime, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan.; atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 21 dalies formuluotė taisytina, atsisakant skliaustų.

Pritarti

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

6(22)

5(23)

 

Siekiant suderinti straipsnyje vartojamas formuluotes ir atsižvelgiant į projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 22 dalies formuluotes, projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 23 dalyje vietoj žodžių „nurodytais atvejais“ (vartojama du kartus) įrašytini žodžiai „nurodytu atveju“

Pritarti

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

6(22)

6(3)

 

Siekiant aiškumo, projekto 6 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje po žodžių „Kai siūloma nustatyti“ įrašytinas žodis „servitutą“.

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

6(22)

6(5,7)

 

Svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį papildžius naujomis nuostatomis (paskutinis sakinys), atitinkamai nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 ir 7 dalių (kurios projektu nėra keičiamos), kad būtų aišku, koks subjektas administraciniu aktu nustatytus servitutus registruoja Nekilnojamojo turto registre bei atlygina nuostolius dėl servituto nustatymo naujų projekto nuostatų kontekste.

Pritarti

Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. Žemės servitutai

1. Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovo sprendimu.

2. Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi:

1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti;

2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis;

3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;;

4) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;

5) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą;

6) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai Investicijų įstatyme nustatytais atvejais servitutai reikalingi stambiems projektams arba valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;

7) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti;

8) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti.

21. Savivaldybių ir privačios žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemei. (tais atvejais, kai Kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi su ja, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovių, pelkėtų vietų, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį). Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis.

3. Sprendimo nustatyti servitutą negalima priimti, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis ir juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra, – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, – šių darbų užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše (toliau – žemės sklypai, reikalingi karinei infrastruktūrai), valią dėl servituto reikalingumo išreiškia Krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, jos valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą.

4. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo administracinio akto priėmimo dienos išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas.

5. Administraciniu aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą, – kai yra nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų, taip pat Krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą, – kai yra nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, ir (ar) yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, jais naudotis ir juos prižiūrėti., taip pat valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą, kai siūloma nustatyti servitutą valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti.

6. Žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis.

7. Žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, atsiradusių dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui arba valstybei svarbiam projektui įgyvendinti, – į stambų projektą ar valstybei svarbų projektą įgyvendinantį investuotoją; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, – į Krašto apsaugos ministeriją ar kitą krašto apsaugos sistemos instituciją, naudojančią valstybinės žemės sklypą., kai nustatytas servitutas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, – į valstybės instituciją, atsakingą už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui įgyvendinti, – investuotojo, įgyvendinančio stambų projektą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, – Krašto apsaugos ministerijos ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos, naudojančios valstybinės žemės sklypą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų želdinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

8. Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.

9. Kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu ir (ar) kai valstybinės žemės patikėtiniui nesuteikta kompetencija nustatyti servitutą, teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo visais atvejais turi Nacionalinė žemės tarnyba., teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo turi:

1) savivaldybių tarybos – patikėjimo teise valdomiems valstybinės žemės sklypams, savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose, perduotiems Vyriausybės nutarimu ir kai savivaldybės patikėjimo teise valdo valstybinės žemės sklypus ne miestų ar miestelių teritorijose. Servitutų nustatymo sutartį, vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimu, sudaro ir pasirašo meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;

2) Miškų įstatyme nustatyti subjektai – Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypams, perduotiems patikėjimo teise, jų valstybinėms funkcijoms atlikti;

3) Vyriausybės įgaliota institucija Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais, kai kitam valstybinės žemės patikėtiniui teisė sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo nesuteikta, gavus šio valstybinės žemės patikėtinio raštišką pritarimą dėl siūlomo nustatyti servituto.

10. Žemės sklypams, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui sutinkant, servitutai gali būti nustatomi sandoriu. Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai rengiami jų lėšomis.

11. Valstybinės žemės patikėtiniams nustatant servitutus sandoriu, kompensacijos mokamos tarnaujančiojo daikto savininkui dydis už naudojimąsi sandoriu nustatytu servitutu apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

12. Prie servitutų nustatymo sandorių turi būti pridedami žemės sklypų, kuriems nustatomi servitutai, planai, parengti vadovaujantis teisės aktų, nustatančių kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisykles, reikalavimais.

13. Jei atlikus žemės sklypo, kuriam nustatytas servitutas, kadastrinius matavimus kartu su šio žemės sklypo riba keičiasi ir servituto padėtis vietovėje, nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nustatantis asmuo apie nustatytus servituto padėties pasikeitimus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka informuoja viešpataujančiojo daikto savininką.

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

6(22)

7(9)

 

Projekto 6 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nėra aiškus joje vartojamos sąvokos „kaimiškose teritorijose“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta ir vartojama nei keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatose. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas, jose vartojant keičiamame įstatyme vartojamas formuluotes.

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

8(30)

1(4)

 

Siekiant aiškumo, projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje siūlytina vietoj formuluotės „Vyriausybės įgaliotos institucijos administracijos padaliniui“ įrašyti formuluotę „Vyriausybės įgaliotai institucijai“, nes kitu atveju kyla klausimas, kokiam konkrečiai institucijos administracijos padaliniui turi būti pranešama apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas.

Pritarti

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

8(30)

2(3,5)

 

Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio keičiamo įstatymo 30 straipsnis jau turi 5 dalis, todėl projekto 8 straipsnio 2 dalis tikslintina, nurodant, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnis pildomas nauja 5 dalimi; taip pat projekto 8 straipsnis pildytinas 3 dalimi, kurioje būtų nustatytas keičiamo įstatymo 30 straipsnio buvusios 5 dalies pernumeravimas.

Pritarti

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

8(30)

2(5)

 

Projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies nuostatos nėra aiškios šiais aspektais.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnis reglamentuoja pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią žemę (pabraukta mūsų), o projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje siūloma reglamentuoti tam tikrų valstybinės žemės sklypų pirmumo teisę juos parduodant ar išnuomojant. Atsižvelgiant į tai, šios projekto nuostatos turėtų būti išdėstytos tuose keičiamo įstatymo straipsniuose, kurie reglamentuoja valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą.

Antra, projekto nuostatose nėra aiškus jose vartojamos formuluotės „pramonės įmonės apsaugos zonos“ turinys. Šias projekto nuostatas reikėtų suderinti su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme apibrėžtomis sąvokomis ir vartojamomis formuluotėmis.

Trečia, projekto nuostatose siūloma nustatyti, kad „Valstybinės žemės sklypai, esantys pramonės įmonės apsaugos zonose, besiribojantys su sklypais, kuriuose veikia pramonės įmonė, pirmumo teise rinkos sąlygomis parduodami ar išnuomojami pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai. Šiuose sklypuose įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija turi būti panaudojama pramonės įmonių reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams“. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku: pirma, ar minėti valstybinės žemės sklypai pirmumo teise parduodami ar išnuomojami toms pramonės įmonės, kurių „apsaugos zonose“ šie valstybinės žemės sklypai yra, ar ir kitoms pramonės įmonėms; antra, ar energija turi būti panaudota, būtent tų pramonės įmonių, kurioms minėti žemės sklypai parduoti ar išnuomoti, reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams; trečia, nėra aiškus formuluotės „pramonės įmonių reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams“ turinys, nes iš jų nėra aišku, ar energija būtų panaudojama tik pramonės įmonės veiklai (savo poreikiams), ar ši energija galėtų būti, kaip, pavyzdžiui, „ūkio poreikis“ perleidžiama ir kitiems asmenims. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.

Ketvirta, projektu siūloma nustatyti, kad jei per nustatytą terminą nesikreipiama dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba neorganizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros arba per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus pratęsimus, energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiai nėra išvystomi, žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis netenka galios. Projekto nuostatą siūlytina tikslinti, nurodant, kad minėta sutartis ne netenka galios, o yra nutraukiama, o žemės sklypas grąžinamas tokios būklės, kokios buvo perduotas, jei sutartyje nenumatyta kitaip.

Penkta, projekto nuostatų paskutinis sakinys, kad „Šiuo atveju žemės sklypas grąžinamas tokios būklės, kokios buvo perduotas, jei sutartyje nenumatyta kitaip“ nėra aiškus, nes iš jo neaišku, kokiam subjektui žemės sklypas turėtų būti „grąžinamas“ ir kaip tas „grąžinimas“ vykdomas.

Šešta, projekto nuostatos „rinkos sąlygomis parduodami“ turinys nėra pakankamai aiškus, nes neaišku, kokia tvarka būtų nustatoma parduodamų valstybinės žemės sklypų kaina. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.

Septinta, siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, šiose projekto nuostatose vietoj sąvokos „sklypas“ įrašytina sąvoka „žemės sklypas“.

Pritarti

Pritarti. Siūloma projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies nuostatos atskirti į atskirą 301 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„9 straipsnis. Įstatymo papildymas 301 straipsniu

301 straipsnis. Valstybinės žemės sklypų išnuomojimas ir perleidimas pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai

Valstybinės žemės sklypai, esantys Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų gamybinių objektų sanitarinės  apsaugos zonose, besiribojantys su žemės sklypais, kuriuose yra šie objektai, pirmumo teise  be aukciono parduodami ar išnuomojami pagal jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, pramonės įmonėms, kurioms priklauso minėti gamybiniai objektai, atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai. Žemės sklypuose, kurie buvo išnuomoti ar parduoti vadovaujantis šiuo straipsniu, įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija turi būti panaudojama valstybinės žemės sklypą šio straipsnio nustatyta tvarka išsinuomojusių ar įsigijusių pramonės įmonių reikmėms ir (ar) jų ūkio poreikiams. Prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas tinklų operatoriui, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos. Kai energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiams taikomos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos organizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, o prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo atsakingos institucijos galiojančio teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, priėmimo dienos. Jei per nustatytą terminą nesikreipiama dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba  neorganizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros arba per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus pratęsimus, energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiai nėra išvystomi, žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis yra nutraukiama, o valstybinės žemės sklypas grąžinamas valstybinės žemės pardavėjui ar nuomotojui tokios būklės, kokios buvo perduotas, jei sutartyje nenumatyta kitaip. Valstybinės žemė nuomojama ar perleidžiama pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai Vyriausybės nustatyta tvarka.

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

11

 

 

Kadangi projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo VI skyrius pildomas 351 ir 352 straipsniais, kurie nėra keičiamo įstatymo VI skyriaus pirmas ar paskutinis straipsniai, tai projekto 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstomus keičiamo įstatymo 351 ir 352 straipsnius reikėtų dėstyti atskiruose projekto straipsniuose (nurodant, kad šiais straipsniais pildomas Įstatymas, o ne VI skyrius), atitinkamai pagal teisės technikos taisykles tikslinant straipsnių pavadinimus ir pakeitimų esmės išdėstymą. Pritarus šiai pastabai ir patikslinus projektą, atitinkamai tikslintinas ir įstatymo pavadinimas.

Pritarti

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

6(22)

11(351)

14(40)

21(49)

22(50)

5(23)

1(2)

 

5(9)

 

(4)

 

(4)

 

Projekto nuostatose yra vartojamos tokios formuluotės kaip: „Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas“ (projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 23 dalis, projekto 14 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalis), „Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo“ (projekto 11 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 351 straipsnio 2 dalis), „Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas“ (projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 4 dalis, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 dalis). Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatose vartojamas formuluotes reikėtų suvienodinti.

Pritarti

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

11(351)

11(352)

 

1(2,4)

2(1,2)

 

 

(3)

Siekiant aiškumo, projekto 11 straipsnio 1 dalyje keičiamo įstatymo 351 straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoką „Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo“, 4 dalyje vartojamą sąvoką „Vyriausybės įgaliotos institucijos administraciniai sprendimai“ bei projekto 11 straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 352 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojamas sąvokas „administraciniai sprendimai“ bei „sprendimas“ (pastaroji sąvoka vartojama ir projekto 11 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 352 straipsnio 2 dalyje) reikėtų suvienodinti.

Pritarti

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

11(352)

2(4)

 

Projekto 11 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 352 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad „Pranešimas dėl skundo nenagrinėjimo pateikiamas per 5 darbo dienas nuo jo užregistravimo Vyriausybės įgaliotoje institucijoje dienos“ nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokio dokumento (skundo ar kokio kito) užregistravimas turimas omenyje. Projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

12(37)

2(12)

 

Projekto 12 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 12 dalyje nėra pakankamai aiškus formuluotės „Su žemės valdos projektais susiję veiksmai“ turinys, t. y. neaišku, kokie veiksmai (pavyzdžiui, tik su žemės valdos projektų rengimu susiję veiksmai ar (ir) su žemės valdos projektų įgyvendinimu susiję veiksmai) turimi omenyje. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų tikslinti.

Pritarti

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

14(40)

4(7)

4

Atsižvelgiant į projekto 12 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10 dalies nuostatas, projekto 14 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkte žodžiai „patvirtintose aplinkos ministro“ brauktini kaip pertekliniai.

Pritarti

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

15(41)

2(6)

 

Iš projekto 15 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 41 straipsnio 6 dalies nuostatų konstrukcijos nėra pakankamai aišku, kokios teisinės pasekmės kyla (pavyzdžiui, ar kyla šių projekto nuostatų trečiajame sakinyje nurodytos pasekmės - kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas) žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančiam ir įgyvendinančiam asmeniui, kuris padarė mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir per nurodyme nustatytą terminą nepašalinio nustatyto pažeidimo bei nepateikė pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentų. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Be to, projekto nuostatos tikslintinos, nurodant, nuo kokio momento skaičiuojamas 5 darbo dienų terminas mažareikšmio teisės aktų pažeidimo pašalinimui.

Pritarti

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

16(43)

(3)

 

Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija“. Šios projekto nuostatos suponuoja tai, kad tiek žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą, tiek ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą atliks viena ir ta pati Vyriausybės įgaliota institucija. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal su teikiamu projektu susijusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2767 (toliau – projektas Nr. XIVP-2767) nuostatas šiame įstatyme nustatyta Vyriausybės įgaliota institucija atlieka specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą, tuo tarpu nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, ar ta pati projekte Nr. XIVP-2767 nustatyta Vyriausybės įgaliota institucija atliktų ir žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą Nacionalinė žemės tarnyba atlieka valstybinę priežiūrą žemės valdos projektų rengimo srityje, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atlieka valstybinę priežiūrą specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų rengimo srityje. Jeigu projektu nesiekiama pakeisti galiojančio reguliavimo, kad valstybinę priežiūrą minėtose srityse atlieka du subjektai (tokią prielaidą suponauja ir su teikiamu projektu susijusio Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2781 nuostatos), tai projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje reikėtų vartoti sąvoką „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ (daugiskaitos forma). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

16(43)

(4)

 

Siekiant aiškumo, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „Žemės valdos projektų“ ir „specialiojo teritorijų planavimo“ įrašytini žodžiai „valstybinę“ (du kartus) bei brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.

Pritarti

 

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

17(45)

(1)

 

Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 45 straipsnis vadinasi „Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai“, tuo tarpu projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje siūloma reglamentuoti ir „kito privataus nekilnojamojo turto“ paėmimą visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tai, koreguotinas ir keičiamo įstatymo 45 straipsnio pavadinimas.

Pritarti

Siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 45 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį ir išdėstyti taip:

45 straipsnis. Žemės ir kito privataus nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams atvejai

1. Žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą nekilnojamąjį turtą ir gavus subjektų nustačiusių suvaržymus sutikimus, paimam turtui Nekilnojamojo turto registre įregistruoti suvaržymai, ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos, asmens, nurodyto šio straipsnio 5 dalyje, ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, įskaitant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga:

1) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;

2) krašto ir valstybės sienos apsaugai;

3) tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams;

4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;

5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas, priemonėms upių vientisumui užtikrinti;

6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;

7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;

8) kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;

9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms;

10) branduolinės energetikos objektams statyti (įrengti), eksploatuoti, eksploatavimui nutraukti ir radioaktyviųjų atliekų atliekynams prižiūrėti po uždarymo.“.

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

17(45)

3(4)

 

Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „sutikimą“ nereikėtų įrašyti žodį „sutikimus“, nes kitu atveju projekto nuostatos gali būti suprantamos taip, jog reikia gauti kažkokį bendrą numatomų paimti žemės sklypų savininkų sutikimą (kas galimai suponuotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų vilkinimą), o ne atskirų žemės savininkų sutikimus.

Be to, svarstytina, ar šių nuostatų nereikėtų papildyti nustatant, kad patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys ne tik įrašomi Nekilnojamojo turto kadastre, bet ir įregistruojami Nekilnojamojo turto registre.

Pritarti iš dalies

Pritarti pirmai pastabai. Nepritarti antrajai pastabai, pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys nėra registruojami Nekilnojamojo turto registre, o atlikus kadastrinius matavimus, duomenys apie patikslintas žemės sklypų ribas įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą.

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

17(45)

18(46)

3(4)

 

4(31)

 

Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 4 dalies bei projekto 18 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 31 dalies nuostatos savo turiniu yra visiškai identiškos, todėl vienų iš jų reikėtų atsisakyti kaip perteklinių.

Pritarti

Atsisakyti Žemės įstatymo 46 straipsnio pildymo 31 dalimi.

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

17(45)

3(6)

 

Svarstytina, ar projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje vartojama nuoroda „šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje“ neturėtų būti tikslinama, nes, būtent, su projektu susijusio Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2766 1 straipsnio 4 dalyje keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje yra nustatomi žemės sklypų neformavimo atvejai.

Pritarti

 

33.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

18(46)

18(46)

5(5)

 

(7,8)

 

Projekto 18 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų, kad kai registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jei toks leidžiamas). Vietoj skelbimo laikraščiuose siūloma nustatyti, kad tokia informacija skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Svarstytina, ar tokių nuostatų atsisakymas užtikrintų žemės savininkų ir kitų naudotojų teises dėl informacijos sužinojimo, nes, galbūt, ne visi žemės savininkai ar kiti naudotojai (ypač kaimo gyvenamosiose vietovėse) naudojasi internetu, o ir besinaudojantys internetu nebūtinai skaito Vyriausybės įgaliotos institucijos internetinėje svetainėje skelbiamą informaciją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 7, 9, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2770 analogiškos nuostatos dėl viešo paskelbimo spaudoje būdo, nustatytos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, nėra keičiamos.

Analogiško turinio pastaba dėl nuostatų dėl viešo paskelbimo spaudoje būdo atsisakymo taikoma ir projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 7, 8 dalims.

Nepritarti

Projekto 18 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų, kad kai registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jei toks leidžiamas). Vietoj skelbimo laikraščiuose siūloma nustatyti, kad tokia informacija skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Nuostatos įvertintinos dėl atitikties teisėkūros efektyvumo principui, kuris reikalauja, kad teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Manytina, kad informavimas paskelbiant Vyriausybės įgaliotos institucijos Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje yra veiksmingesnis būdas informuoti nei skelbimai laikraščiuose, nes Vyriausybės įgaliotos institucijos Nacionalinės žemės tarnybos puslapis būtų visuomet tas pats, todėl asmenims, manantiems, kad galėtų būti paskelbta tokia jiems aktuali informacija, užtektų pasitikrinti tik vienoje interneto svetainėje, kurioje informacija būtų talpinama ilgą laiką (nuolat būtų pasiekiama), kai nacionalinių bei vietos laikraščių yra ne vienas, jie leidžiami dažnai, tad tektų peržiūrėti ne vieną laikraščio numerį, taigi tikimybė, kad informacija pasieks asmenį, kuriam ji yra aktuali, yra mažesnė. Skelbimas Vyriausybės įgaliotos institucijos Nacionalinės žemės tarnybos puslapyje būtų ekonomiškas – išlaidų nesusidarytų ar jos būtų menkos, palyginus su išlaidomomis skelbimams laikraščiuose. Civiliniame procese nuo 2011 metų taikomas procesinių dokumentų įteikimas paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (žr. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 130 straipsnio 2 dalį). Aptariamu ir panašiais atvejais, manome, kad tikslinga atsisakyti Žemės įstatymo nuostatų dėl informacijos skelbimo laikraščiuose ir apsiriboti paskelbimo Vyriausybės įgaliotos institucijos Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, atitinkamai tikslintinos ir su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 7, 9, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2770 analogiškos nuostatos dėl viešo paskelbimo spaudoje būdo, nustatytos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje.

34.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

18(46)

8(8)

 

Siekiant aiškumo, projekto 18 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 8 dalies antrasis sakinys tikslintinas tuo aspektu, kad ir po pertvarkymo suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys turėtų būti įrašomi Nekilnojamo turto kadastre.

Pritarti

 

35.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

18(46)

10(10)

 

Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, projekto 18 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 10 dalyje reikėtų neapsiriboti vien tik nuoroda į Žemė paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, o minėto įstatymo nuostatas siūlytina perkelti į keičiamą įstatymą (kaip tai daroma, pavyzdžiui, projekto 17 straipsnio 3 dalyje, kurioje analogiškos minėto įstatymo nuostatos yra perkeltos į keičiamą įstatymą.

Pritarti

 

36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

18(46)

11(11)

 

Projekto 18 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 11 dalies nuostatos iki dvitaškio nėra aiškios kalbiniu aspektu, nes, jei asmens E. pristatymo sistemos elektroninė dėžutė yra neaktyvi, tai kokiu tikslu vis tiek pranešimas ar informacija siunčiami per E. pristatymo sistemą. Be to, siekiant suderinti keičiamo įstatymo formuluotes, šiose projekto nuostatose žodžių „arba neveikia“ reikėtų atsisakyti kaip perteklinių.

Pritarti

dėl pastabos antros dalies. Nepritarti dėl pirmos pastabos dalies

Su e-pristatymo sistema galima siųsti pranešimus visiems asmenims, net jeigu jie nėra susikūrę elektroninio pristatymo dėžutės arba siuntėjui nėra žinomas elektroninio pristatymo dėžutės adresas. Tokiu atveju siunta bus atspausdinta, įdėta į voką ir pristatyta įprastu fizinio pristatymo būdu pagal nurodytą adresą. Siuntos pristatymas E. pristatymo sistemoje turi teisinę ir įrodomąją galią, atitinkančią registruotojo laiško įteikimą.

37.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

18(46)

11(11)

(1)

Siekiant aiškumo ir keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 18 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 11 dalies 1 punkte reikėtų konkrečiai nurodyti kokia „institucija“ (Vyriausybės įgaliota ar kokia kita) turima omenyje.

Pritarti

 

38.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

19(47)

1(1)

 

Iš projekto 19 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais argumentais remiantis ,,pridėtinės vertės mokesčio taikymas“ priskiriamas prie nuostolių bei išskiriamas iš kitų nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos paimame žemės sklype, atlyginimu, ir kaip tokie „nuostoliai“ būtų apskaičiuojami. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su projektu teikiamame Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 7, 9, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-2770, tokia nuostolių rūšis išskiriama nėra. Siūlytina projektų nuostatas vienodinti tarpusavyje. Kita vertus, svarstytina, ar projekto 19 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje minimi nuostoliai dėl „pridėtinės vertės mokesčio taikymo“ nepatektų į ūkinės komercinės veiklos nutraukimo išlaidas.

Pritarti

Nuostatoje atsisakyta prie nuostolių išskirti pridėtinės vertės mokestį.

39.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

19(47)

4(12)

 

Siekiant suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje, projekto 19 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 12 dalyje reikėtų nurodyti, kad Nekilnojamojo turto registrui teikiami įregistruoti ne tik statiniai, bet ir (ar) įrenginiai, esantys visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype.

Pritarti

 

40.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

19(47)

4(12)

 

Iš projekto 19 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 12 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas būtų įgaliotas priimti sprendimą paskirti šioje dalyje nurodomo valstybei nuosavybės teise priklausančio statinio patikėtinį. Kyla pagrįstų abejonių, ar vien tik suinteresuotos institucijos prašymas Nekilnojamo turto registro tvarkytojui būtų pakankamas pagrindas nustatyti statinio patikėtinį. Projektą reikėtų papildyti, nurodant subjektą kuris turėtų teisę paskirti projekte minėtų statinių patikėtinį.

Pritarti

 

41.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

19(47)

4(16)

 

Iš projekto 19 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 16 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu (nuomos, panaudos ar kt.) būtų suteikiama asmenims laikinai naudotis statiniais ir (ar) įrenginiais, paimtais iš tokių asmenų visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tad, kad disponuojant, valdant ir naudojant valstybės turtą turi būti vadovaujamasi viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto gali būti sudaromi tik įstatymų nustatytais atvejais ir būdais, projekto nuostatą reikėtų patikslinti, nurodant, kokie konkrečiai sandoriai su aukščiau minėtais asmenimis gali būti sudaromi.

Pritarti

 

42.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

21(49)

(4)

 

Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „susirinkimo sprendimai yra teisėti jeigu jame dalyvauja žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalį žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoti gali ne tik Vyriausybės įgaliota institucija, bet ir kitas juridinis asmuo. Kadangi iš projektų nuostatų nėra aišku, koks „kitas juridinis asmuo“ galėtų būti žemės konsolidacijos projektą organizuojančia Vyriausybės įgaliota institucija, tai nėra aišku, ar tame juridiniame asmenyje dirbtų valstybės tarnautojai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 1 punktą šis įstatymas netaikomas valstybės įmonių darbuotojams. Taigi, jei žemės konsolidacijos projektą organizuojančia Vyriausybės įgaliota institucija būtų paskirta, pavyzdžiui, valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, tai šios įmonės darbuotojai, dalyvaujantys susirinkime, neužtikrintų susirinkimo sprendimo teisėtumo. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į tai, projekto nuostatų nereikėtų tikslinti.

Pritarti

 

43.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

21(49)

22(50)

24(52)

(5)

 

 

(4)

 

1(2)

 

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 daliai, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 daliai, 24 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 2 daliai.

Pritarti

 

44.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

21(49)

22(50)

23(51)

24(52)

 

 

Iš projekto 21, 22, 23, 24 straipsniais keičiamo įstatymo 49, 50, 51 ir 52 straipsnių nuostatų nėra aišku, kada žemės konsolidavimo proceso tam tikrose procedūrose dalyvauja savivaldybės tarybos įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, o kada - savivaldybės tarybos įgalioti asmenys, nes šiose projekto nuostatose vartojamos abi šios formuluotės. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 dalį formuluotė „savivaldybės tarybos įgalioti asmenys“ yra platesnio turinio nei formuluotė „savivaldybės tarybos įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai“ ir apima savivaldybės tarybos narius, merą, savivaldybės administracijos direktorių ir kitus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus. Atsižvelgiant į tai, minėtos projekto nuostatos nėra aiškios (pavyzdžiui, projekto 23 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad susirinkimuose dėl žemės konsolidacijos projekto rengimo dalyvauja savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, tačiau tokio susirinkimo sprendimai yra teisėti, jei susirinkime dalyvauja ir susirinkimo sprendimams pritaria savivaldybės tarybos įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai). Siūlytina tikslinti minėtas projekto nuostatas.

Pritarti

 

45.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

23(51)

4(7)

 

Projekto 23 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimą pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas priima žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas, o pagal kitas žemės konsolidacijos procesą reglamentuojančias projekto nuostatas sprendimus dėl žemės konsolidacijos projekto teritorijų ribų patvirtinimo ar jų pakeitimo priima žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija (pavyzdžiui, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6, 10, 13 dalys ir kitos projekto nuostatos). Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.

Pritarti

 

46.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

24(52)

5(14)

 

Projekto 24 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 14 dalyje nėra aiškus šių projekto nuostatų kontekste vartojamos sąvokos „įmonė“ turinys. Projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

 

47.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

25(66)

(2)

 

Siekiant aiškumo, projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje reikėtų įvardyti kokių funkcijų perdavimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai turimas omenyje. Be to, tikslintinas šios institucijos pavadinimas, vietoj „Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai“ įrašytina „Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos“.

Pritarti

 

48.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

26

5

 

Projekto 26 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad procedūros, pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis. Iš projekto nuostatų turinio nėra pakankamai aišku, ar turimos omenyje projektu keičiamame įstatyme įtvirtintos procedūros, pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kokios procedūros, pagal kokį įstatymą pradėtos bei pagal kokį įstatymą tęsiamos ir baigiamos turimos omenyje. Taip pat siūlytina nustatyti, kokie atlikti procedūrų veiksmai būtų suprantami kaip procedūrų pradžia.

Be to, šiose projekto nuostatose po žodžių „įsigaliojimo“ (vartojamo du kartus) reikėtų įrašyti žodžius „dienos“.

Pritarti

 

49.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

26

7

 

Iš projekto 26 straipsnio 7 dalies nuostatų turinio nėra aišku, kokie bei kurio įstatymo pagrindu išduoti sutikimai, suderinimai ir leidimai turimi omenyje. Projekto nuostatą reikėtų patikslinti, įvardinant konkretų įstatymą (įstatymus). Be to, nėra aišku ir kokie sandoriai, nurodyti vertinamosios projekto nuostatos antrajame sakinyje, turimi omenyje. Taikant įstatymą, projekto 26 straipsnio 7 dalies antrojo sakinio nuostatos gali būti skirtingai aiškinamos. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar projekte nereikėtų įvardinti sandorių rūšį ar įstatymą, kuriame reglamentuojamas sutikimų, leidimų, suderinimų tokiems sandoriams sudaryti išdavimas.

Pritarti

 

50.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

26

9

 

Projekto 26 straipsnio 9 dalyje, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, vietoj žodžių „miestuose ir miesteliuose“ reikėtų įrašyti žodžius „miestų ir miestelių teritorijų ribose“.

Pritarti

 

51.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1

2

6

7

14

 

 

18

 

 

19

21

 

 

5

 

4,5, 6, 7, 8

10, 11, 12

4

 

Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija).

51.1. Reikėtų atsisakyti projekto 1, 7 ir 21 straipsnių vienos struktūrinės dalies numeravimo.

51.2. Kadangi projekto 1 straipsniu dėstoma keičiamo įstatymo 2 straipsnio nauja redakcija, tai šiame projekto straipsnyje turėtų būti įrašytas ir keičiamo straipsnio pavadinimas.

51.3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje reikėtų atsisakyti perbrauktų žodžių.

51.4. Tikslintina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies punktų numeracija (nėra 1 punkto).

51.5. Projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio naujose dalyse vietoj skaičiaus „21“ įrašytinas skaičius „21“.

51.6. Projekto 14 straipsnio 4 ir 5 dalių pakeitimų esmės išdėstyme brauktini skaičius ir žodžiai „1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo“.

51.7.          Projekto 14 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis reikėtų apjungti vienoje struktūrinėje dalyje išdėstant visas keičiamo įstatymo 40 straipsnį pildančias 11, 12 ir 13 dalis, o projekto 14 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „Papildyti 40 straipsnį 11, 12 ir 13 dalimis:“.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 18 straipsnio 10, 11, 12 dalims.

Projekto 19 straipsnio 4 dalies pakeitimų esmės išdėstyme po žodžio „straipsnį“ įrašytinas žodis „naujomis“.

Pritarti

 

52.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

 

 

 

Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reguliuoti disponavimą valstybės turtu (valstybine žeme) bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.

Pritarti

Antikorupcinio vertinimo išvada pateikta

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga
2023-04-21

 

 

 

Žemės įstatyme aiškiai ir konkrečiai nustatyti Nacionalinės žemės tarnybos ir kitų institucijų funkcijas žemės tvarkyme ir administravime.

Žemės įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo atitinkamas nuostatas, kuriose vietoje Nacionalinės žemės tarnybos siūloma įrašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, nenurodant konkrečios institucijos kuri įgyvendins Lietuvos Respublikos Seimo politinius sprendimus, priimtus įstatymais. Nacionalinė žemės tarnyba Žemės įstatymo nuostatose nėra įvardyta. Taigi neaišku kokias funkcijas ir darbus Lietuvos Respublikos Vyriausybė priskirs vienai ar kitai valstybės įstaigai ar Valstybės įmonei, kadangi po kiekvienų Seimo rinkimų pasikeitus Vyriausybei, ji galės labai greitai perskirstyti funkcijas tarp atskirų valstybės institucijų. Toks Seimo sprendimas nesuteiks valstybės valdyme stabilumo, valstybės institucijos nebus užtikrintos dėl tolimesnių darbų planavimo, kvalifikuotų specialistų komandos kūrimo, pasitikėjimo valstybės institucija. Piliečiai ar kiti verslo atstovai pasimes ieškodami Vyriausybės nutarimuose, kuri institucija tvarkys žemės tvarkymo ir administravimo klausimus ir kuri institucija bus tiesiogiai atsakinga už šių klausimų sprendimą.

Pritarti

 

2.

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga
2023-04-21

 

 

 

Rengiamą Žemės įstatymo projekto 32 str. papildyti nauju punktu nurodant, kad Nacionalinė žemės tarnyba ,,koordinuoja žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių, nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atliekančių, geodezijos ir kartografijos darbus atliekančių specialistų mokymą“.

Nacionalinė žemės tarnyba turėdama jau susidariusią ilgametę gerąją praktiką ir didžiulę patirtį, sumažėjusią administracinę naštą, eilę metų kontroliuoja ir koordinuoja žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių, nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus, geodezijos ir kartografijos darbus atliekančių specialistų kvalifikacijos kėlimą, tvirtina mokymų programas, informuoja apie būtinybes kelti kvalifikaciją, informuoja apie vykstančius mokymus, tuo sumažindama administracinę naštą.

Pritarti

 

3.

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga
2023-05-30

14(40)

8

 

Esame įsitikinę ir žinome, kad pertvarkant detaliajame plane, kurie buvo rengiami iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą nustatytus žemės sklypus, juose suplanuota erdvinė struktūra praktiškai nesikeičia, nes minimuose detaliuosiuose planuose, parengtuose iki 2014 m sausio 1 d. praktiškai buvo nustatomos žemės sklypų ribos esamam ar esamiems pastatams eksploatuoti (pvz. prie buvusių gamyklų pastatų, kurie dabar turi atskirus savininkus ar prie sublokuotų namų perdalijant žemės sklypą kiekvienam statiniui reikia rengti detalųjį planą ir pan), ypatingai kaimiškose teritorijose. Atitinkamai sunkinama piliečiams administracinė našta ir ilgėja terminai suformuoti atskirus daiktus. Todėl siūlome:

Žemės įstatymo 40 straipsnio 13 dalies 1 punktą išdėstyti taip:

1) teritorijoms (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas ypatingos valstybinės svarbos ar valstybinės svarbos projektų teritorijas), kurios patenka į detaliaisiais planais (arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) suplanuotas teritorijas (išskyrus kai pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą arba kai koreguojamame žemės sklype nekeičiamas nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis) arba į teritorijas, kurioms šie planai pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus atvejus;

Nepritarti

Praktika parodė, kad iki 2021-07-01 galiojusi TPĮ nuostata dėl detaliųjų planų koregavimo žemės valdos projektais netinkama: pertvarkius detaliajame plane nustatytus žemės sklypus, pasikeičia suplanuota erdvinė struktūra, jos atskiri elementai (kitaip ir negali būti, kai didinamas ar mažinamas žemės sklypas). Nors detaliajame plane nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas žemės valdos projektu negali būti keičiamas, pertvarkius žemės sklypus jis neišvengiamai pasikeičia, o tai priskirtina ne žemėtvarkos, o teritorijų planavimo sričiai. Pagal TPĮ nuostatas planuoti teritorijas pagal gali nustatytos kvalifikacijos specialistai, turi būti laikomasi nustatytų procedūrų, todėl detalieji planai neturėtų būti koreguojami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais.

Įstatymo projektu siūloma papildomai nustatyti, kokioms teritorijoms žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami (išskyrus laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijas): teritorijoms, kurios patenka į detaliaisiais planais arba vietovės lygmens bendraisiais planais, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, suplanuotas teritorijas arba į teritorijas, kurioms šie planai yra parengti, pradėti rengti ir (ar) pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą numatomi rengti, išskyrus atvejus, kai juose numatyti tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai įgyvendina šių planų sprendinius. Šios nuostatos tikslas – atsižvelgus į TPĮ nustatytą teisinį reguliavimą, nerengti minėtų projektų gyvenamųjų vietovių plėtrai ir  (ar) gamtinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimui reikšmingoms teritorijoms arba kai numatomas teritorijos vystymas ir yra infrastruktūros planavimo poreikis, nes planavimo, urbanistinių struktūrų formavimo uždavinius sprendžia atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai. Norint pakeisti šių dokumentų sprendinius (tarp jų nustatytas žemės sklypų ribas), kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami arba koreguojami.

4.

Atsakinga vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“
2023-05-31

2

 

 

Argumentai:

Pagal 1994-04-26 Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 (toliau – ŽĮ) 10 straipsnį, turi būti mokamas mokesti už teisę statyti suformuotuose valstybinės žemės sklypuose. Asociacijos nuomone toks teisinis reglamentavimas yra ydingas, kadangi sukuria didelę naštą geriamojo vandens tiekėjams, paviršinių ir buitinių nuotekų tvarkytojams dėl sekančių priežasčių:

1.       Įgyvendindamos bet kokius inžinerinės infrastruktūros plėtros, statybos ar rekonstrukcijos darbus (projektus), vandentvarkos įmonės išimtinai veikia siekdamos užtikrinti tinkamą viešųjų paslaugų – vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo bei tvarkymo – teikimą, t. y. užtikrinti viešąjį interesą gyventojams bei įmonėms.

2.       Įstatymai įpareigoja geriamojo vandens tiekėjus, paviršinių ir buitinių nuotekų tvarkytojus prižiūrėti, atnaujinti, vystyti geriamojo vandens tiekimo, paviršinių ir buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą (įskaitant ir antžeminius statinius – geriamojo vandens ruošyklas, nuotekų valyklas ir kt.), t. y. dėti visas pastangas, kad tiekiamo geriamojo vandens kokybė bei surenkamų nuotekų tvarkymas atitintų teisės aktų reikalavimu.

3.       Didelė dalis pastatų, antžeminių įrenginių, kuriems būtinas ypatingas dėmesys, priežiūra ir remontas yra valstybinėje žemėje, dalis – centrinėje miesto dalyje, dėl ko mokestis už teisę statyti (atlikti remonto darbus) suformuotuose valstybinės žemės sklypuose yra neproporcingas vykdomų darbų kainai.

4.       Taip pat Asociacija nori atkreipti dėmesį, kad mokestis, sumokėtas už teisę statyti (atlikti remonto darbus) suformuotuose valstybinės žemės sklypuose yra įskaičiuojamas į geriamojo vandens tiekimo ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymo kainą vartotojams ir abonentams, kurie nukenčia dėl geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių ir buitinių nuotekų tvarkytojo patiriamų išlaidų.

Asociacija nori atkreipti dėmesį, į tai, kad šiuo metu rengiamame 10 str. pakeitimo projekte yra numatytos išimtys įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu. Išimtys dėl mokesčio taikymo minėto straipsnio 7 dalyje yra detalizuojamos plačiau, tačiau nėra įtraukta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui užtikrinti reikalingos infrastruktūros statybos bei rekonstrukcijos/atnaujinimo darbai/projektai.

Pasiūlymas:

Asociacija, remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais bei siekiant užtikrinti vienodą viešajam interesui užtikrinti būtinų paslaugų traktavimą, siūlo koreguoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies projektą ir ją išdėstyti taip:

„7. Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:

1) pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;

2) siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; viešojo, regioninio ar garantinio geriamojo vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymui užtikrinti skirtos infrastruktūros atnaujinimo, griovimo ar statyboms darbams vykdyti, įskaitant vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai eksploatuoti reikalingiems inžineriniams statiniams statyti, socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus;“

Nepritarti

Pasiūlymas yra perteklinis, siūlomas papildymas „viešojo, regioninio ar garantinio geriamojo vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymui užtikrinti skirtos infrastruktūros atnaujinimo, griovimo ar statyboms darbams vykdyti, įskaitant vandens tiekimui ir paviršinių bei buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai eksploatuoti reikalingiems inžineriniams statiniams statyti,“ yra sudedamoji „savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams” dalis.

5.

Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija,

2023-06-01

 

 

 

 

1. Dėl reformos finansavimo

     Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, kad žemėtvarkos reformos vykdymui nebuvo numatytas finansavimas. Siūlome numatyti finansavimą.

 

Nepritarti

2022 m. birželio 30 d. Seime buvo priimti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimai, kuriais pritarta valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformai. Aplinkos ministerijai nuo 2023 m. sausio 4 d. priskirta formuoti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo politiką, pasikeitė Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumas – šią įstaigą iš Žemės ūkio ministerijos perėmė Aplinkos ministerija. Priėmus Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimus, prasidėjo antrasis pertvarkos etapas – suplanuota ir vykdoma sisteminė valstybinės žemės priežiūros, Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų ir vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Antrojo etapo metu įvertinamos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, vykdomų funkcijų pasiskirstymu, vykdymu ir procesų optimizavimu, kitais minėtos valdymo srities teisinio reguliavimo klausimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kad pertvarkai buvo pritarta Seimui 2022 m. birželio 30 d. priimant Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimus, pertvarkos finansavimo klausimas nėra aktualus, nes siūlomais teisės aktų pakeitimais nenumatyta nauja reforma, tai - patvirtintos reformos tęstinumas, siekiant sklandaus jos įgyvendinimo.

 

6.

Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija,

2023-06-01

 

 

 

 

2. Dėl Vyriausybės įgaliotų institucijų

    Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime nėra įvardintos konkrečios institucijos, kurios vykdys žemėtvarkos funkcijas. Visos institucijos įvardintos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija4' arba „Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asm uo44. Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje yra išdėstyta 20 funkcijų, kurias vykdys Vyriausybės įgaliotos institucijos. Nėra aiškiai įvardinti institucijų pavadinimai. Tokiu būdu yra nebeaišku, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai bus pavesta įgyvendinti vieną ar kitą valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkciją. Tokios (-ių) institucijos (- ų) reikės ieškoti poįstatyminiuose teisės aktuose. Tai sukels paprastam žmogui papildomą administracinę naštą, sumaištį ir neaiškumus. Pakankamai sudėtingi žemės santykiai ir žemėtvarkos „algoritmai'4 taps dar sudėtingesniais. Siūlome įstatymų projektuose vietoje „Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga" nurodyti konkrečias institucijas, kad pilietis, perskaitęs įstatymą, aiškiai žinotų į kurią instituciją dėl vieno ar kito klausimo turi kreiptis.

 

Pritarti

 

 

7.

Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija,

2023-06-01

 

 

 

3. Dėl savivaldybių kontrolės

Savivaldybes kontroliuosianti Vyriausybės įgaliota institucija galės siūlyti panaikinti arba pakeisti neteisėtus valstybinės žemės patikėtinių sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus. Tačiau tokie pasiūlymai neturės realios galios ir dėl savivaldybės įpareigojimo vykdyti vieną ar kitą kontroliuojančios institucijos nurodymą reikia kreiptis į teismą. Praktikoje toks mechanizmas nepadės užtikrinti neteisėtų sprendimų taisymo ir neteisėtų veiksm ų nutraukimo. Procesai bus sudėtingesni, ilgesni ir painesni. Pavyzdžiui, teisės aktų pakeitimuose numatyta, kad savivaldybės priima sprendimus žemėtvarkos srityje, tačiau įstatymu nenustatyta institucija, kuriai bus suteikta teisė nagrinėti skundus dėl savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemėtvarkos srityje. Savivaldybių sprendimai žemėtvarkos srityje galės būti nagrinėjami tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 351 straipsnyje ir Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje siūlomas nustatyti reguliavimas dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo negalės būti taikomas prašymams ir skundams dėl savivaldybių sprendimų žemėtvarkos srityje. Arba, pavyzdžiui, tais atvejais, kai valstybinės žemės sklype yra keli statiniai, kiekvienam statiniui eksploatuoti turi būti išskiriama žemės sklypo dalis, kurios reikia atskiram statiniui eksploatuoti. Miestuose ir miesteliuose tokią funkciją atliks savivaldybės. Tuomet, kai dalys bus nustatytos pažeidžiant teisės aktus, savivaldybes kontroliuojanti institucija negalės pakeisti savivaldybės sprendimų. Siūlome nustatyti konkrečias priemones ir veiksmingus instrumentus tinkamai savivaldybių kontrolei užtikrinti.

 

Pritarti

Siūloma pakeisti Žemės įstatymo projekto Nr. Nr. XIVP-2766 361 ir 362 straipsnius ir išdėstyti juos taip:

361 straipsnis. Savivaldybių, kaip valstybinės Valstybinės žemės patikėtinių, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir jų kompetencija

1. Savivaldybių, kaip valstybinės Valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba pagal aplinkos ministro tvirtinamas taisykles.

2. Vyriausybė:

1) nustato savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių veiklos, išorinio vertinimo taisykles;

2) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas pagal kompetenciją.

3. Nacionalinė žemės tarnyba:

1) tikrina, ar savivaldybių administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams;

2) derina arba atsisako derinti šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais, teikia išvadą dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės jį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba dėl nustatytų trūkumų ir galimybės juos pašalinti sandorio šalių susitarimu savivaldybių administravimo subjektų sudaromus valstybinės žemės, perduotos naudoti patikėjimo teise, sandorius, kurių žemės ploto ir (ar) vertės kriterijai atitinka Vyriausybės nustatytuosius;

3) šio įstatymo 362 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti neteisėtus savivaldybių administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;

4) kreipiasi į teismą, kai savivaldybių administravimo subjektai valstybinės žemės patikėtiniai nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo;

5) ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašo pateikti savivaldybių administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti.

4. Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:

1) susipažinti su savivaldybės administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių priimtais administraciniais sprendimais, susijusiais su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;

2) privalomuoju nurodymu pareikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų valstybinės žemės patikėtinių priimtų administracinių sprendimų ar sandorių bei visos su jų sudarymu susijusios informacijos ir medžiagos, kurie susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu ir kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat savivaldybės valstybinės žemės patikėtinių kolegialių valdymo organų administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;

3) kreiptis į savivaldybės administravimo subjektus valstybinės žemės patikėtinius dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo;

4) išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas sustabdyti, teikti pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės nutarimas, motyvuotu nurodymu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jeigu jie dar neįvykdyti;

5) kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės priežiūros patikrinimų atlikimo ir (ar) rezultatų apie atliktus patikrinimus pateikimo.

5. Be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 362 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės administravimo subjektų rengiamų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su perduotos patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimu, projektų priežiūrą.

65. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad, remiantis valstybinės žemės patikėtinių administraciniu sprendimu, susijusiu su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinkančiu šio ar kitų įstatymų ir teisės aktų, yra sudarytas sandoris valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų nustatytų sandorių negaliojimo pagrindų, bendrosios kompetencijos teismui pareiškia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

76. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinių priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Administracinių bylų teisenos įstatymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas.

87. Jeigu savivaldybių administravimo subjektai valstybinės žemės patikėtiniai priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriais remiantis sudaromi viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu savivaldybių administravimo subjektai valstybinės žemės patikėtiniai priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 362 straipsnio 34 dalyje nustatyta tvarka savo nurodymu sustabdo tokių savivaldybių administravimo subjektų sprendimų vykdymą ir sandorių pasirašymą.

8. Įgyvendindama funkcijas, numatytas šiame skyriuje, dėl savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių veiksmų, Nacionalinė žemės tarnyba, informuoja Vyriausybės atstovo įstaigą, o Vyriausybės atstovo įstaiga dėl savivaldybių veiksmų, susijusių su valstybinės žemės patikėtinio funkcijų įgyvendinimu, priežiūros neatlieka, jeigu procedūros Vyriausybės atstovo įstaigoje jau pradėtos, jos nutraukiamos įstaigos iniciatyva.

 

362 straipsnis. Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų įgyvendinimo atlikimo tvarka

1. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinio patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų arba Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Nacionalinė žemės tarnyba:

1) teikia motyvuotą pasiūlymą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotą pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą informuoti Nacionalinę žemės tarnybą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas valstybinės žemės patikėtinis neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį, Nacionalinė žemės tarnyba:

1) pateikia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui valstybinės žemės patikėtiniui privalomąjį nurodymą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos privalomąjį nurodymą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas ar valstybės įmonės valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per 5 darbo dienas nuo privalomojo nurodymo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu savivaldybės administravimo subjektas valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos privalomąjį nurodymą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti privalomąjį nurodymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto valstybinės žemės patikėtinio neveikimo.

3. Atlikdama išankstinę savivaldybės administravimo subjektų administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektų priežiūrą, Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:

1) tikrinti savivaldybės administravimo subjektams priimti pateiktus administracinių sprendimų ar sandorių, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektus. Administracinių sprendimų ar sandorių projektus savivaldybės administracija privalo Nacionalinei žemės tarnybai pateikti tokia pačia tvarka, kaip pagal savivaldybės tarybos veiklos reglamentą savivaldybės tarybos nariams pateikiami savivaldybės tarybos sprendimų projektai;

2) dalyvauti savivaldybės kolegialių administravimo subjektų valdymo organų posėdžiuose, kai svarstomi teikiami priimti projektai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, ir kai yra pagrindas pranešti savivaldybės tarybos nariams, kad svarstomi projektai neatitinka šio ar kitų įstatymų arba Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų.

43. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjektas valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, išskyrus šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus atvejus:

1) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po neteisėto administracinio sprendimo, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo nurodymu stabdo jo vykdymą;

2) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nurodymo priėmimo dienos atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotu pasiūlymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti;

3) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą pasiūlymą gavimo dienos, jeigu savivaldybės administravimo subjektas valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydama teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių.

54. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto valstybinės žemės patikėtinio priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo savivaldybės patikėtinio atsisakymo ar neveikimo per nustatytą terminą pateikti savo sprendimą dienos.

65. Visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui pateiktą motyvuotą pasiūlymą ar privalomąjį nurodymą Nacionalinė žemės tarnyba informuoja merą. Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius.

7. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad savivaldybės administravimo subjekto administracinio sprendimo ar sandorio, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, projektas prieštarauja šiam įstatymui, kitiems įstatymams ar Vyriausybės nutarimams, apie pažeidimus praneša kitai valstybės institucijai, jeigu ji įgaliota vykdyti atitinkamo įstatymo ar Vyriausybės nutarimo įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą.

6. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie pradėtus kontrolės veiksmus teikia per Žemės informacinę sistemą.

7. Valstybinės žemės patikėtiniai neturi teisės sudaryti sandorių, jei Nacionalinė žemės tarnyba nustatė pažeidimą arba pradėjo pažeidimo procedūrą ir ši informacija buvo patalpinta Žemės informacinėje sistemoje. Sandoriai, kurie bus sudaryti Nacionalinei žemės tarnybai pradėjus pažeidimo procedūrą ar nustačius pažeidimą, laikytini negaliojančiais (niekiniais) ir dėl jų vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiais Nacionalinė žemės tarnyba privalo kreiptis į teismą.

8. Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, atitikties jų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir galimybės juos registruoti Nekilnojamojo turto registre. Savivaldybė per 10 darbo dienų nuo šių sandorių sudarymo dienos, bet visais atvejais iki jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, per Žemės informacinę sistemą teikia juos patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai. Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sandorio pateikimo tikrinti dienos, parengia išvadą dėl jo atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės sandorį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba informuoja apie nustatytus trūkumus ir galimybę sutarties šalių susitarimu juos pašalinti per 20 darbo dienų nuo išvados pateikimo sutarties šalims dienos. Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama per Žemės informacinę sistemą. Savivaldybė per nustatytą terminą pateikia Nacionalinei žemės tarnybai patikslintą sandorį ir informaciją apie išvadoje nurodytų trūkumų pašalinimą. Sandorio šalims nesusitarus dėl trūkumų pašalinimo ir savivaldybei nepateikus Nacionalinei žemės tarnybai patikslinto sandorio ir aukščiau nurodytos informacijos, Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą dėl sandorio vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiu. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neregistruoja šio įstatymo 8 ir 9 straipsniuose nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, jei su sandorio dokumentais nepateikiama teigiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada.

9. Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama dėl sandorių, atitinkančių bent vieną iš šių kriterijų:

1) sandoris (nuoma/panauda) sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, esančio saugomoje teritorijoje;

2) sandoris sudaromas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo;

3) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kuriame yra apleisti statiniai;

4) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė ne mažesnė nei trys šimtai tūkstančių eurų;

5) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, ne mažesnio nei 2 ha ploto;

6) sandoris sudaromas dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo, ne mažesnio nei 0,3 ha ploto.

8.

Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija,

2023-06-01

 

 

 

 

Dėl valstybinės žemės prie sunykusių ir apleistų statinių       

     Reformos projektuose numatyta galimybė išsinuomoti arba gauti panaudai valstybinę žemę prie apleistų ir sunykusių pastatų ir net statinių. Tokių statinių savininkas turės teisę išnuomoti arba gauti panaudai valstybinės žemės sklypą prie sunykusių ar apleistų statinių. įsigijus sunykusį ar apleistą, pavyzdžiui sandėliuką, šulinį ar kokį kitą menkavertį statinį nekilnojamojo turto plėtotojas galės pretenduoti į valstybinę žemę ir ją gauti be aukciono lengvatinėmis sąlygomis. Be to, Žemės įstatyme nėra aprašytas apleistų ir sunykusių statinių apibrėžimas. Taikant praktikoje tokias normas galės būti skirtingai vertinama, kokie statiniai yra laikomi apleistais statiniais, kokie statiniai laikomi sunykusiais, o kokie ne. Teisės aktuose siūlome aiškiai apibrėžti apleistų ir sunykusių statinių sąvokas bei jų kriterijus.

 

Pritarti

Pakeisti Žemės įstatymo projekto Nr. XIVP-2765 1 straipsnyje išdėstyto 2 straipsnio 7 dalį:

57. Ūkis – Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir įregistruotas ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą. Sunykę statiniai – statinių dalis, kurios nepakanka Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenims: pagrindinei naudojimo paskirčiai, sienų statybos produktams, užstatytam plotui ir tūriui, nustatyti.

9.

Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija,

2023-06-01

 

 

 

 

Dėl finansinės naštos vartotojams nustatant servitutus 

     Reformos dokumentuose numatyta, kad servitutus galima bus nustatinėti tik sklypuose, kuriems atlikti kadastriniai matavimai. Pavyzdžiui, jeigu servitutas turės būti nustatomas per tokius sklypus, kuriems nėra atlikti kadastriniai matavimai, servituto negalima bus nustatyti. Arba tiems kadastrinių matavimų neturintiems sklypams suinteresuotas asmuo, kuris nori nusistatyti servitutą, privalės atlikti kadastrinius matavimus kitiems asmenims už savo lėšas. Tikėtina, kad dujotiekių tinklų, elektros tinklų ir kitų inžinerinių infrastruktūrų valdytojai, finansuodami kadastrinius matavimus iš savo lėšų, tas išlaidas, finansinę naštą perkels ant vartotojų pečių. Siūlytume atsisakyti tokio modelio, kuomet norint nustatyti servitutą privalomai turės būti atlikti žemės sklypams kadastriniai matavimai.

 

Nepritarti

Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai nėra savitikslis procesas, jis skirtas nustatyti ar patikslinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendime yra pabrėžęs, kad teisės aktai nenumato galimybės administraciniu aktu keisti jau nustatytų servitutų vietos ar turinio. Siekiant nustatyti naują servitutą vietoj esančio, esamas servitutas turi būti naikinamas, o naujasis servitutas nustatomas laikantis teisės aktuose numatytos servitutų nustatymo administraciniu aktu tvarkos. Žemės įstatymas numato, jog administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Taigi Žemės įstatymas vertinant servituto pasibaigimo pagrindus nukreipia į CK. Tuo tarpu CK 4.130 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kai nustatytas servitutas baigiasi. Servitutas gali pasibaigti tik šiame straipsnyje numatytais pagrindais (CK 4.130 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje paliko šį sprendimą nepakeistą. Taigi, norint pakeisti nustatyto servituto ribas ir vietą, vadovaujantis CK 4.130 straipsniu, turi būti priimamas sprendimas panaikinti galiojantį servitutą ir nustatomas naujas servitutas, laikantis teisės aktuose nustatytos servitutų nustatymo tvarkos, kas bet kokiu atveju iššaukia papildomą tiek finansinę, tiek administracinę naštą. Paminėtina, kad darbo grupėje, sudarytoje aplinkos ministro 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-151 „Dėl darbo grupės žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės pertvarkos antrojo etapo klausimams spręsti sudarymo“, buvo nuspręsta dėl Žemės įstatymo nuostatų pakeitimo ir pasiūlyta Žemės įstatymo 22 straipsnį papildyti 11 ir 12 dalimis.

10.

Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija,

2023-06-01

 

 

 

 

Dėl grįžimo prie popierinių dokumentų ir informacinės sistemos

Žemės įstatymo pakeitimuose numatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai teiks visą su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu susijusią informaciją į valstybinės žemės valdymo apskaitos informacinę sistemą. Kol kas tokios informacinės sistemos nėra ir ji nebus sukurta iki 2024 m. sausio 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina projektą „Valstybinės žemės valdymo paslaugų ir įrankių sukūrimas Teritorijų planavimo ir statybos vartų informacinėje sistemoje”, kuriuo planuojama bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija skaitmenizuoti procesus paslaugą teikiančių patikėtinių institucijų viduje bei Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje sukurti/tobulinti integracines sąsajas su kitomis sistemomis. Tačiau šis projektas bus įgyvendintas ne anksčiau, kaip 2025 m. sausio 1 d. (projekto įgyvendinimo terminas 2 metai). Atsižvelgdami į tai, siūlome atsisakyti nuostatos, kad valstybinės žemės patikėtiniai teiktų visą su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu susijusią informaciją į valstybinės žemės valdymo apskaitos informacinę sistemą, grįžti prie „popierinių“ žemėtvarkos procedūrų arba nustatyti vėlesnį, ne anksčiau kaip 2025 m. sausio 1 d., jos įsigaliojimo terminą. Taip pat siūlome atidėti papildomų žemėtvarkos funkcijų ir patikėjimo teisės miestuose ir miesteliuose perdavimą savivaldybėms iki tol, kol bus sukurta pilnavertė inform acinė sistema, galinti užtikrinti sklandų žemėtvarkos funkcijų ir procedūrų veikimą.

Nepritarti

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 34 straipsniu, kurio redakcija įsigalios 2024 m. sausio 1 d., įtvirtinamas Žemės informacinės sistemos steigimo teisinis pagrindas. Kaip numato minėto teisės akto nuostatos, ši informacinė sistema skirta efektyviai planuoti, valdyti ir administruoti valstybinę žemę, elektroninėmis priemonėmis užtikrinti vieningą žemės administravimo ir tvarkymo procesą ir valstybinės žemės patikėtinių įgyvendinimo funkcijas bei jų kontrolę ir žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, taip pat tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį ir kitą informaciją apie žemę. Pažymėtina, kad Žemės įstatyme nėra nustatoma, kokios konkrečiai valstybinės žemės patikėtinių funkcijos bus vykdomos per šią sistemą nuo 2024 m. sausio 1 d.; elektroninės paslaugos, kurios bus teikiamos per Žemės informacinę sistemą nuo ateinančių metų pradžios, bus aprašytos šios sistemos nuostatuose. 

Svarbu pažymėti, kad dalis elektroninių paslaugų, kurias ateityje numatoma teikti per Žemės informacinę sistemą, jau dabar teikiama per kitas valstybės informacines sistemas. Pvz.,  per Lietuvos erdvinės informacijos portalą teikiamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimų išdavimo elektronines paslaugos, laisvos valstybinės žemės fondo informacijos teikimo elektroninė paslauga, valstybinės žemės apskaitos informacijos elektroninė paslauga. Be to, šiais metais Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje bus sukurtos valstybinės žemės nuomos, panaudos ir pardavimo elektroninės paslaugos. Nuo 2024 m. sausio 1 d. visos šios elektroninės paslaugos be didelių pastangų bus iniciuojamos per Žemės informacinę sistemą. Taip pat Žemės informacinėje sistemoje valstybinės žemės patikėtiniai pradės tvarkyti valstybinės žemės erdvinių duomenų rinkinį, kuriame bus saugoma informacija apie valstybinės žemės sklypus ir nesuformuotų žemės sklypais teritorijų plotus. 

Taigi, išvardyti Žemės informacinės sistemos funkcionalumai leis valstybinės žemės patikėtiniams pradėti jų funkcijas vykdyti per šią sistemą nuo 2024 m. sausio 1 d. Pilna apimtimi valstybinės žemės patikėtiniai, remdamiesi Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalimi, savo funkcijas per Žemės informacinę sistemą pradės vykdyti tik nuo 2025 m. sausio 1 d. 

Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalyje nustatoma, kad valstybinės žemės patikėtiniai žemės valdymo, administravimo ir naudojimo funkcijas atlieka naudodamiesi šio įstatymo 34 straipsnyje nurodyta Žemės informacine sistema. Ši nuostata, remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 

Iki 2025 m. sausio 1 d. bus sukurti ir visi įrankiai, leisiantis pilnai skaitmenizuoti valstybinės žemės patikėtinių funkcijas. Žemės informacinę sistemą numatyta sukurti per 2023-2024 m., įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių lėšomis vykdomą projektą „Valstybinės žemės valdymo paslaugų ir įrankių sukūrimas Teritorijų planavimo ir statybos vartų informacinėje sistemoje“.

11.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Darbo taryba,

2023-06-05

*

 

 

Prašome Aplinkos ministerijos, Vyriausybės ir Seimo narių šių veiksmų situacijai suvaldyti:

1. Atšaukti NŽT dalies funkcijų perdavimą Inspekcijai paliekant vieną žemėtvarkos ir žemės naudojimo kontrolės funkcijas vykdančią valstybės instituciją arba atidėti reformą dalyje dėl žemės naudojimo kontrolės funkcijų perdavimo Inspekcijai, kol bus skaitmenizuoti NŽT archyvai, sukurta priežiūros funkcijoms reikiama IT infrastruktūra, išspręstas reikiamų perkelti etatų klausimas. Manome, kad vykdant reformą turi būti iš esmės peržiūrėti ir optimizuoti gyventojus erzinantys ilgi žemėtvarkos procesai, biurokratizmą lemiančios įstatymų nuostatos, o ne tik techniškai išskaidomos ir iš vienos įstaigos kitoms padalinamos funkcijos. Daug klausimų lieka nesureglamentuoti ar sureglamentuoti neaiškiai, o „pilkoji zona“ teisiniame reglamentavime visuomet didina korupcijos pasireiškimo tikimybę.

2. Atstatyti ir bent 10 proc. padidinti sumažintą finansavimą darbo užmokesčio fondui siekiant sudaryti galimybes įstaigai spręsti kritinio darbuotojų trūkumo problemas. Dėl darbuotojų trūkumo specialistams vis sunkiau užtikrinti efektyvią statybos valstybinę priežiūrą, laiku išnagrinėti gyventojų skundus; darbuotojai pastaruoju metu dirba itin dideliu darbo krūviu dėl neįvykstančių konkursų ir neužimtų etatų, o didelę labiausiai kvalifikuotų darbuotojų dalį perviliojo savivaldybių administracijos arba privatus verslas.

Nepritarti

2022 m. birželio 30 d. Seime buvo priimti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimai, kuriais pritarta valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformai. AM-jai nuo 2023 m. sausio 4 d. priskirta formuoti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo politiką, pasikeitė NŽT pavaldumas – šią įstaigą iš ŽŪM perėmė AM. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pavesta žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcija. Priėmus Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimus, prasidėjo antrasis pertvarkos etapas – suplanuota ir vykdoma sisteminė valstybinės žemės priežiūros, NŽT funkcijų ir vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Antrojo etapo metu įvertinamos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, vykdomų funkcijų pasiskirstymu, vykdymu ir procesų optimizavimu, kitais minėtos valdymo srities teisinio reguliavimo klausimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kad pertvarkai buvo pritarta Seimui 2022 m. birželio 30 d. priimant Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimus, žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijos klausimas nėra aktualus, nes siūlomais teisės aktų pakeitimais nenustatomos naujos funkcijos, kurias turi atlikti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, tai - patvirtintos reformos tęstinumas, siekiant sklandaus jos įgyvendinimo.

12.

Lietuvos savivaldybių asociacija
2023-06-12

(23)

(40)

 

 

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymų pakeitimo projektuose prašome numatyti galimybę išskirtinai merui priskirtas funkcijas deleguoti savivaldybės administracijos direktoriui. Šiuo metu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymų pakeitimo projektuose įtvirtinta nuostata, kad tik meras priima sprendimą dėl detaliųjų planų tikslų ir uždavinių nustatymo, tvirtina detaliuosius planus, priima sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį  ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, tvirtina  žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, tvirtina vietovės lygmens žemėtvarkos schemas, teikia siūlymus dėl lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti, priima sprendimus dėl žemėtvarkos darbų, gerinančių žemės naudojimą, patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose. Šios funkcijos yra tiesiogiai siejasi su savivaldybių administracijų darbu. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio „Savivaldybės administracija“ 3 dalis sako, kad savivaldybės administracija savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina; įgyvendina įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų; įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą; administruoja viešųjų paslaugų teikimą. Todėl siūlome atitinkamai papildyti ar keisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 str., 40 str., Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 str., 20 str., 27 str. nuostatas.

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodoma, kad meras tvirtina detaliuosius planus ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus; ir 13 punkte nurodoma, kad  įstatymų nustatytais atvejais tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus;, pateiktas pasiūlymas yra susijęs su Vietos savivaldos įstatymo pakeitimu, kuris nėra Žemės įstatymo pakeitimo projekto lydimasis. Įvertinus siūlomo pakeitimo poreikį galimai Vietos savivaldos ir kitų reikiamų įstatymų pakeitimus galėtų inicijuoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pagal kompetenciją.

 

13.

Lietuvos savivaldybių asociacija
2023-06-12

(23)

(5)

 

Atkreipiame dėmesį, kad Žemės įstatymo 32 straipsnio 5 dalis „Savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje:“ nėra pakankamai aiški.  Yra dvi savivaldybės institucijos: meras (vykdomoji) ir taryba (atstovaujamoji). Todėl reikėtų šios dalies punktuose aiškiai įvardinti kuri savivaldybės institucija, ar administracija atsakinga už žemiau punktuose išvardijamas funkcijas.

Pritarti

 

14.

Lietuvos savivaldybių asociacija
2023-06-12

 

 

 

Žemės įstatymo projekto 8 ir 9 straipsnyje nustatyta, kad sprendimus neatlygintinai naudoti valstybinės žemės sklypą ar jį išnuomoti priima savivaldybių tarybos. Miestų savivaldybėse, kur tokių sprendimų skaičius bus ypač didelis, o pačios tarybos renkasi tik kartą per mėnesį, viešosios paslaugos suteikimas gali vėluoti. Problema būtų išspręsta atsižvelgus į anksčiau teiktus Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus ir papildžius Žemės įstatymo projekte nuostatą, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba arba jos įgaliota savivaldybės vykdomoji institucija. Atitinkamai reikėtų teikti ir Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnį „Savivaldybės tarybos kompetencija“ 2 dalies 20 punktą „sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas“ iš išskirtinės savivaldybių tarybos kompetencijos perkeliant į 3 dalį „paprastoji savivaldybių tarybos kompetencija“. Kadangi, skirtingai nei žemės panaudos atveju, valstybinės žemės nuomos sutarčių miestuose bus sudaroma ženkliai didesnis skaičius, visas sutartis (įskaitant ir jų pakeitimus) reikalauti patvirtinti tarybos sprendimu, yra neracionalu. Valstybinė žemė ne aukciono tvarka gali būti išnuomojama tik įstatyme nustatytais pagrindais, todėl siūlomas pakeitimas sumažintų administracinę naštą.

Nepritarti

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 20 punktą „sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas“ priskirtina išimtinei savivaldybių tarybų kompetencijai. LR Vietos savivaldos įstatymas nėra Žemės įstatymo pakeitimo projekto lydimasis įstatymas, manytina, kad jo keitimą pagal kompetenciją galėtų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2023-05-31

 

 

 

Argumentai:

Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asmuo“, išskyrus Žemės įstatymo nuostatas, numatančias valstybinės žemės patikėtinio kompetenciją dėl valstybinės žemės pardavimo, kurią gali atlikti tik Nacionalinė žemės tarnyba, nenurodomi kiti „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai“, teigiama, kad „Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo.“

ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 19 dalį, Žemės įstatymo
32 straipsnio 2 dalyje reglamentuojant
Vyriausybės įgaliotų institucijų kompetenciją valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių įgyvendinimo srityje.

Pažymime, kad Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nenurodyta, kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis ir kurios institucijos po ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimo pagal kompetenciją įgyvendins žemės teisinius santykius, t. y. kurias konkrečias Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti funkcijas turės teisę vykdyti. pagal aptartą ŽĮ
2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekt
u siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, asmenims, taip pat ir valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms nebus aišku, į kurią Vyriausybės įgaliotą instituciją jie turės kreiptis dėl konkrečių veiksmų atlikimo valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių srityje.

Neaišku, kuri konkreti Vyriausybės įgaliota institucija:

priims sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus;

– kreipsis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kai bus pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje;

– prižiūrės, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas;

kreipsis į teismą dėl viešojo intereso gynimo atliekant valstybinės žemės patikėtinių kontrolę, kai yra pagrindas manyti, kad valdant ir naudojant valstybinę žemę patikėjimo teise pažeistas viešasis interesas, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo;

kreipsis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, „kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo“ (ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūlomoje pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 19 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 16 punktas);

– prižiūrės, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas;

– vykdys valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus ir atliks kitas funkcijas valstybinės žemės administravimo srityje.

Pagal siūlomą teisinį reguliavimą neaišku, kuriai institucijai pagal kompetenciją turės būti teikiamas prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams ar kuri institucija turės ginti viešąjį interesą žemės teisinių santykių srityje, o ypač neaišku, kuriai institucijai turės būti teikiamas skundas ir kt.

Pažymėtina, kad ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio redakciją ir 32 straipsnio 2 dalyje išvardyta 20 funkcijų, kurios turės būti atskiru (-ais) sprendimu (-ais) paskirstomos skirtingoms institucijoms. Siūlymas, kai pats asmuo turės įvertinti, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pavesta įgyvendinti konkrečią valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkciją, ir privalės ieškoti poįstatyminiuose teisės aktuose konkrečios atsakingos institucijos, sukels papildomą naštą, neaiškumą ir neatitiks teisėkūros stabilumo principo. 

Pažymime, kad neįvardijus konkrečios (-ių) valstybės institucijos (-ų), siūlomas teisinis reguliavimas bus aiškinamas nevienodai, tai turės neigiamos įtakos tinkamam valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių įgyvendinimui.

Vadovaujantis imperatyviais teisėkūros principais, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. GKĮP 4 straipsniu siūlomas GKĮ 10 straipsnio pakeitimas, kuriuo siūloma Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai pavesti vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos ir valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro funkcijas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, biudžeto lėšas asignavimų valdytojas privalo skirti tik įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti.

Pasiūlymas:

Siekdami aiškumo dėl vykdomų funkcijų ir atsakomybės, siūlome GKĮP 4 straipsnyje ir kituose Įstatymų projektuose vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga“ nurodyti konkrečią instituciją ar įstaigą ir joms priskirtas atitinkamas funkcijas.

Atsižvelgdami į tai, siūlome nepritarti minėtiems pakeitimams ir jų atsisakyti.

Pritarti

Atsisakyta Žemės įstatymo 10 straipsnio papildymo 7 dalimi.

2.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2023-05-31

 

 

 

     Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asmuo“, išskyrus Žemės įstatymo nuostatas, numatančias valstybinės žemės patikėtinio kompetenciją dėl valstybinės žemės pardavimo, kurią gali atlikti tik Nacionalinė žemės tarnyba, nenurodomi kiti „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai“, teigiama, kad „Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo.“

     ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 19 dalį, Žemės įstatymo
32 straipsnio 2 dalyje reglamentuojant
Vyriausybės įgaliotų institucijų kompetenciją valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių įgyvendinimo srityje.

     Pažymime, kad Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nenurodyta, kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis ir kurios institucijos po ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimo pagal kompetenciją įgyvendins žemės teisinius santykius, t. y. kurias konkrečias Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti funkcijas turės teisę vykdyti. pagal aptartą ŽĮ
2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekt
u siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, asmenims, taip pat ir valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms nebus aišku, į kurią Vyriausybės įgaliotą instituciją jie turės kreiptis dėl konkrečių veiksmų atlikimo valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių srityje.

     Neaišku, kuri konkreti Vyriausybės įgaliota institucija:

priims sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus;

– kreipsis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kai bus pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje;

– prižiūrės, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas;

kreipsis į teismą dėl viešojo intereso gynimo atliekant valstybinės žemės patikėtinių kontrolę, kai yra pagrindas manyti, kad valdant ir naudojant valstybinę žemę patikėjimo teise pažeistas viešasis interesas, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo;

kreipsis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, „kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo“ (ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūlomoje pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 19 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 16 punktas);

– prižiūrės, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas;

– vykdys valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus ir atliks kitas funkcijas valstybinės žemės administravimo srityje.

     Pagal siūlomą teisinį reguliavimą neaišku, kuriai institucijai pagal kompetenciją turės būti teikiamas prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams ar kuri institucija turės ginti viešąjį interesą žemės teisinių santykių srityje, o ypač neaišku, kuriai institucijai turės būti teikiamas skundas ir kt.

     Pažymėtina, kad ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio redakciją ir 32 straipsnio 2 dalyje išvardyta 20 funkcijų, kurios turės būti atskiru (-ais) sprendimu (-ais) paskirstomos skirtingoms institucijoms. Siūlymas, kai pats asmuo turės įvertinti, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pavesta įgyvendinti konkrečią valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkciją, ir privalės ieškoti poįstatyminiuose teisės aktuose konkrečios atsakingos institucijos, sukels papildomą naštą, neaiškumą ir neatitiks teisėkūros stabilumo principo. 

 

Pritarti

Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkas, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiai gali įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius neviršijant kiekvieno statinio ir (ar) įrenginio savininkui ar bendraturčiui, išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies ploto, neįskaitant valstybinės žemės sklypo dalies, skirtos naudoti bendrai.“

3.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2023-05-31

 

 

 

1. Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Kai valstybinės žemės nuomininkas, pageidauja įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius ne visame nuomojamame valstybinės žemės sklype, o tik jo dalyje, ši žemės sklypo dalis, nustatoma vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumente, statinio projekte arba valstybinės žemės patikėtinio sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka, kai šiuose dokumentuose ji nebuvo nustatyta.“

     Šia teisės norma siekiama reglamentuoti atvejus, kai valstybinės žemės sklype yra keli savarankiški statiniai ir kai, vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti turi būti išskirta valstybinės žemės sklypo dalis arba valstybinės žemės sklype esantis statinys priklauso bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pažymime, kad be aukciono išnuomojamas valstybinės žemės sklypas esamiems statiniams funkcionuoti, o ne būsimų statinių statybai, todėl valstybinės žemės sklypo dalys, kuriose valstybinės žemės nuomininkas galės įgyvendinti teisę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, turi būti nustatomos pagal tai, kokia žemės sklypo dalis yra reikalinga savarankiškam statiniui su priklausiniais eksploatuoti. Ši žemės sklypo dalis negali būti didinama kito statinio ir jo priklausinių, kurių savininkas neketina rekonstruoti ar statyti naujų statinių, žemės sklypo dalies sąskaita.

     Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome patikslinti Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

     „2. Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkas, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiai gali įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius neviršijant kiekvieno  statinio ar įrenginio savininkui ar bendraturčiui, kai statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies ploto, neįskaitant valstybinės žemės sklypo dalies, skirtos naudoti bendrai.“

 

Pritarti

Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkas, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiai gali įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius neviršijant kiekvieno statinio ir (ar) įrenginio savininkui ar bendraturčiui, išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies ploto, neįskaitant valstybinės žemės sklypo dalies, skirtos naudoti bendrai.“

4.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2023-05-31

 

 

 

2. Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams.

     Žemės įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi siūloma nustatyti, kad ,,įsiterpęs žemės plotas – Žemės ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, ar Miškų įstatymų nustatytus dydžio reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas<...>. Atsižvelgdami į tai, siūlome keisti Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir įrašyti konkretų įsiterpusio parduodamo žemės ploto dydį, o ne pavesti tokį dydį nustatyti Vyriausybei.“.

Pritarti

 

Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip:

4) jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje ar Saugomų teritorijų įstatymo, ar Žemės reformos įstatymo, ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, ar Miškų įstatymo nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams;

5.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2023-05-31

 

 

 

3. Žemės įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje siūloma įvesti žemėtvarkos sąvoką (su žemės nuosavybe ir žemės naudojimu susiję visuomeniniai santykiai, apimantys žemės naudojimo planavimą, žemėtvarkos projektų rengimą ir įgyvendinimą, žemės nuosavybės ir naudojimo teisių apsaugą, valstybinę žemės naudojimo priežiūrą). Pagal siūlomą apibrėžimą savivaldybių kompetencija valstybinės žemės, perduotos joms patikėjimo teise, valdymas, naudojimas ir disponavimas ja taip pat priskirtinas žemėtvarkai.

     Žemės įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalimi siūloma Žemės įstatymo VI skyrių papildyti 351 straipsniu, reglamentuojančiu prašymų ir skundų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarką.

     Žemės įstatymo 351 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad prašymai ar skundai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikiami per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo žemėtvarkos srityje įteikimo asmeniui, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos.

     Kadangi tiek institucija, kurios sprendimas skundžiamas, tiek institucija, kuriai šis sprendimas skundžiamas, įvardytos vienodai – Vyriausybės įgaliota institucija, pirmiausia, kyla klausimas, ar Vyriausybės įgaliota institucija, kuri priėmė sprendimą žemėtvarkos srityje, ir Vyriausybės įgaliota institucija, kuriai pateikiami skundai dėl jos priimtų sprendimų žemėtvarkos srityje, yra tos pačios institucijos. Antra, kaip jau minėta, savivaldybės taip pat priima sprendimus žemėtvarkos srityje, tačiau manytina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu negalėtų nustatyti institucijos, kuriai būtų suteikta teisė nagrinėti skundus dėl savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemėtvarkos srityje, nes tai turi būti nustatyta įstatyme. Todėl neaišku, kokia tvarka bus skundžiami savivaldybių sprendimai, veiksmai/neveikimas žemėtvarkos srityje.

     Atsižvelgiant į Žemės įstatymo 351 siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, susidarytų situacija, kad savivaldybių sprendimai žemėtvarkos srityje galėtų būti nagrinėjami tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kuris ne visais atvejais atspindi žemėtvarkos procesų specifiką ir neleidžia efektyviai ginti pažeistas teises ir teisėtus interesus žemėtvarkos srityje. Žemės įstatymo 351 straipsnyje ir Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje siūlomas nustatyti reguliavimas dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo negalėtų būti taikomas prašymams ir skundams dėl savivaldybių sprendimų žemėtvarkos srityje. 

     Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką.

     Kaip jau minėta, pagal siūlomą Žemės įstatymo 2 straipsnio 33 dalies apibrėžimą žemėtvarka yra su žemės nuosavybe ir žemės naudojimu susiję visuomeniniai santykiai, apimantys žemės naudojimo planavimą, žemėtvarkos projektų rengimą ir įgyvendinimą, žemės nuosavybės ir naudojimo teisių apsaugą, valstybinę žemės naudojimo priežiūrą. Pagal Žemės reformos įstatymo
18 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėtų Vyriausybės įgaliota institucija. Įvertinus Žemės įstatyme pateikiamą žemėtvarkos srities apibrėžimą ir Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytus
skundžiamus žemės reformos vykdytojų veiksmus ir priimamus sprendimus, darytina išvada, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio
2 dalyje nurodyti žemės reformos vykdytojų veiksmai ir sprendimai priskirtini žemėtvarkos sričiai, kaip ji apibrėžiama Žemės įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje.

     Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo 351 straipsnyje siūlomą nustatyti reglamentavimą ir Žemės reformos 18 straipsnyje siūlomą nustatyti reglamentavimą būtų nagrinėjamas skirtingai. Pavyzdžiui, pagal žemėtvarkos srities apibrėžimą žemėtvarkos sričiai priskiriamas valstybinės žemės sklypų perleidimas ar nuoma Žemės įstatymo 351 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka būtų skundžiami Vyriausybės įgaliotai institucijai, o pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis turėtų būti skundžiami teismui. Žemės įstatymo 351 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos valstybės tarnautojų veiksmai (neveikimas), vilkinimas atlikti pagal kompetenciją priskirtas funkcijas skundžiami Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka, o Žemės reformos 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos skyrių vadovų veiksmai ir neveikimas skundžiami Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

     Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome suderinti  Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje siūlomą nustatyti skundų dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo nagrinėjimo tvarką ir Žemės įstatymo 351 straipsnyje siūlomą nustatyti skundų žemėtvarkos srityje tvarką.

 

Pritarti

Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 352 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: „5. Šio įstatymo 351 ir 352 straipsniuose nustatyta tvarka netaikoma žemės naudojimo valstybinei priežiūrai, kuri vykdoma Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka ir skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkai, nustatytai Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje.

6.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2023-05-31

 

 

 

4. Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ir ją papildyti nustatant baigtinį sąrašą atvejų, kuriems esant atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, išnuomotoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, būtų nemokamas. Minėto straipsnio 7 dalies 2 punkte siūloma reglamentuoti, kad ,,atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu: krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus.“

     Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise: Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, šioms reikmėms: viešosios
paskirties rekreacijai ir poilsiui; viešojo naudojimo poilsio objektams; gatvėms ir vietiniams keliams; komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti; gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti; ūkinei komercinei veiklai; kapinių priežiūrai; piliakalnių ir kitų nekilnojamųjų
kultūros vertybių tvarkymui ir apsaugai; Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, nenumatytoms šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir įtvirtintoms įstatymuose. Žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje
reglamentuojama, kad:
Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai perduodami
patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti;
valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo
įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos.
Valstybinės žemės sklypai, reikalingi viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą
reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, perduodami
patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka
Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Aplinkos ministerija, jeigu tai nustatyta viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (Žemės
įstatymo 7 straipsnio 4 dalis).

     Vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 13 dalimi, valstybinės žemės
patikėtiniai privalo valdyti, naudoti jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoti šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.

     Žemės įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai ja naudotis (panaudos) teisinius santykius. Pagal minėto straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, valstybinės žemės panaudos sutartimis valstybinė žemė perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, viešosioms įstaigoms valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti (Žemės įstatymo 8 straipsnio 5 dalis). Asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims (Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalis).

     Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); valstybinės žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui; valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį

     Vadovaujantis aptartu Žemės įstatymo 7, 8 ir 9 straipsniuose nustatytu teisiniu reglamentavimu, pažymėtina, kad Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje 2–4 punktuose siūlomi papildyti atvejai, nepatenka į Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies
1 punkto reguliavimą, kadangi valstybinė žemė, reikalinga viešojo sektoriaus projektams įgyvendinti, patikėjimo teise perduodama valdyti kitiems valstybinės žemės patikėtiniams (Žemės įstatymo
7 straipsnio 1 dalies 2–6 punktai, 2 ir 4 dalys) visuomenės reikmėms tenkinti (pavyzdžiui,
viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, viešojo naudojimo poilsio objektams, gatvėms ir vietiniams keliams, komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti, kapinių priežiūrai ir kt.) arba valstybinėms funkcijoms atlikti, taip pat valstybinė žemė valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti, o ne lengvatine tvarka, t. y. be aukciono išnuomojama (Žemės įstatymo
9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nustatyta tvarka).

     Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyti švietimo ir mokslo, sveikatos priežiūros, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektai gali būti statomi (įrengiami) ir eksploatuojami privačių asmenų, kurie vykdo ar ketina vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir gauti pelną, t. y., ne tik tenkinant viešąjį interesą. Todėl neaišku, kodėl aptartais atvejais siūloma nustatyti, kad atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nebus mokamas, nors aptartais atvejais valstybinė žemė bus išnuomota lengvatine tvarka, t. y., be aukciono Žemės įstatymo 9 straipsnio
6 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, fiziniams ar juridiniams asmenims, vykdantiems ar siekiantiems vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Kitais atvejais, kaip minėta, valstybinė žemė perduodama naudotis kitais nei Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, todėl mokesčio priedas už teisę statyti netaikomas.

     Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Žemės įstatymo projekto
2 straipsniu Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje 2–4 punktuose siūlomas nustatyti reguliavimas yra perteklinis ir neatitinka aptartų
Žemės įstatymo 7, 8 ir 9 straipsnių nuostatų.

 

Pritarti

Siūloma pakeisti Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą Žemės įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

10 straipsnis. Teisė Galimybė statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomota šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju

1. Valstybinės žemės, išnuomotos šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės administracijos, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, apskaičiuotą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą biudžetus  šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus.

2. Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkas, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiai gali įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius neviršijant kiekvieno statinio ir (ar) įrenginio savininkui ar bendraturčiui, išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies ploto, neįskaitant valstybinės žemės sklypo dalies, skirtos naudoti bendrai.

3. Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas neprivalomas, iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka sumoka atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje. turi sumokėti 50 Šiuo atveju 75 procentų procentai atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokama į valstybės biudžetą (iš kurių 25 procentai skiriami žemės sklypų detaliesiems planams, žemės valdos projektams, žemės sklypų planams rengti)  ir 25 procentai į atitinkamos savivaldybės biudžetą. biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą:

1) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

2) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu ar įrenginiu įregistruotu statiniu (statiniais) užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

4) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 30 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

6) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo pastato  ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Jeigu statomų statant naujų ir (ar) rekonstruojamų esamų naujus ir (ar) rekonstruojant esamus statinius ar įrenginių didėja ir statiniais ar įrenginiais užstatytas žemės plotas, ir po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio (statinių) ar įrenginio bendras plotas, atlyginimą už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje, apskaičiuojamą pagal šio straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nustatytą tvarką, sudaro atlyginimo atlyginimų, apskaičiuoto už statiniais ar įrenginiais už statiniais užstatyto žemės ploto padidėjimą, ir atlyginimo, apskaičiuoto už statinio (statinių) ar įrenginio bendro ploto padidėjimą, suma,. bet Ši suma negali būti didesnė ne daugiau kaip 75 procentai procentus vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka,. išskyrus atvejį, kai statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimas atitinka statinio ar įrenginio užstatymo ploto padidėjimą (tokiu atveju atlyginimas už galimybę statyti mokamas už statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimą).

5. Atlyginimas už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje mokamas kiekvienu naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimo atveju. Sumokėjęs atlyginimą už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja teisę galimybę Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendinti statytojo teisę sumokėto atlyginimo dydį atitinkančia apimtimi, numatyta šio straipsnio 3 dalyje. Jei valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta,  ir yra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti statinius, naujajam statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje, tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs valstybinės žemės nuomininkas, ankstesnis statinių ir (ar) įrenginių savininkas. Statybą leidžiančio dokumento neišdavimo atveju atlyginimas už galimybę statyti valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, raštu pateikus prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir dokumentą, patvirtinantį apie statybą leidžiančio dokumento neišdavimą. Atlyginimas už galimybę statyti grąžinamas per 3 mėnesius nuo prašymo jį grąžinti pateikimo. Prašyme nurodoma atlyginimo už galimybę statyti mokėtojo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią sugrąžinama įmokėtas atlyginimas.

6. Jeigu valstybinės žemės nuomininko pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių bendras plotas ir (ar) naujais pastatytais, ir (ar) rekonstruotais statiniais užstatytas plotas viršija dydį, už kurį buvo sumokėtas šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytas atlyginimas, nuomininkas privalo į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą sumokėti trūkstamą atlyginimo sumą ir papildomai 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dydžio, nurodyto šio straipsnio 3 dalies 2–6 punktuose ir šio straipsnio 4 dalyje, sumą. Iki viso privalomo sumokėti atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje dydžio sumokėjimo valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys netikslinami ir pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo užbaigimas Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

7. Pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą šis straipsnis netaikomas.

Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:

1) atnaujinant (modernizuojant) pastatus pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;

2) statant ar rekonstruojant: valstybei svarbaus projekto statinį (statinius) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtą statinį (statinius) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; geležinkelio infrastruktūros objektui (objektams), geležinkelio stočių ir jų aptarnavimui skirtus statinius, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektui (objektams) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose; tarptautinius oro uostus, valstybinius aerodromus, valstybinius jūrų uostus ir jų įrenginius; kelius, elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, energetikos objektus ir jų technologinius priklausinius, taip pat jiems eksploatuoti reikalingus visuomenės reikmėms skirtus inžinerinius statinius; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtus statinius; statinius, skirtus krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijoms vykdyti, statomus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus ir (ar) kitus statinius, finansuojamus valstybės biudžeto lėšomis;

3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;

4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).

8. Draudžiama keisti statybos objekto, dėl kurio buvo pritaikyta šio straipsnio 7 dalyje nurodyta išimtis, paskirtį, kol nėra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, jeigu pakeitus paskirtį tokiam statybos objektui išimtis nebūtų taikoma. Statybos objekto duomenys apie pasikeitusią paskirtį Nekilnojamojo turto registre registruojami tik valstybinės žemės nuomininkui pateikus dokumentus, patvirtinančius atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą.“

7.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2023-05-31

 

 

 

5. Kadangi sandorius dėl servitutų nustatymo nuo 2024-01-01 miestų ir miestelių teritorijose esančios valstybinės žemės sklypas sudarinės savivaldybės, o Žemės įstatyme joms paliekama diskrecijos teisė susitarti dėl kompensacijos už nustatomą servitutą dydžio, manome, kad nesant aiškių kriterijų ar atskiros tvarkos, reglamentuojančios, kaip savivaldybė turėtų skaičiuoti ir vertinti atsirasiančius nuostolius už valstybinėje žemėje nustatomus servitutus, siūlome  reglamentuoti, kad valstybinės žemės patikėtiniams nustatant servitutus sandoriu kompensacijos, mokamos už naudojimąsi sandoriu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

 

Pritarti

Siūloma papildyti Žemės įstatymo 22 straipsnį 11 dalimi:

„11. Valstybinės žemės patikėtiniams nustatant servitutus sandoriu, kompensacijos, mokamos tarnaujančiojo daikto savininkui, dydis už naudojimąsi sandoriu nustatytu servitutu apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“

 

8.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2023-05-31

 

 

 

6. Žemės įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Žemės įstatymo
30 straipsnį 5 dalimi, kurioje būtų reglamentuojama
valstybinės žemės sklypų, esančių pramonės įmonės apsaugos zonose, besiribojančių su žemės sklypais, kuriuose veikia pramonės įmonė, pirmumo teise rinkos sąlygomis pardavimo ar išnuomojimo pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai tvarka. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad Žemės įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalimi siūlomas papildyti Žemės įstatymo 30 straipsnis reglamentuoja pirmumo teisės pirkti parduodamą privačią žemę įgyvendinimo teisinius santykius, todėl darytina išvada, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos nėra Žemės įstatymo 30 straipsnio reguliavimo dalykas.

     Žemės įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad: Šiuose sklypuose įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija turi būti panaudojama pramonės įmonių reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams. Prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas tinklų operatoriui, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos. Kai energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiams taikomos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos organizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, o prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo atsakingos institucijos galiojančio teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, priėmimo dienos.

     Žemės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad Žemės įstatymas nustato žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje. Kadangi Žemės įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalimi siūlomoje papildyti Žemės įstatymo 30 straipsnį 5 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatas, kuriomis būtų reglamentuojama, kokioms reikmėms ir poreikiams tenkinti turi būti panaudota žemės sklypuose įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija, taip pat siūloma įtvirtinti nuostatas, reglamentuojančias energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiams taikomos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimo tvarką, darytina išvada, kad minėtos nuostatos nėra Žemės įstatymo reguliavimo dalykas.

     Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome šios nuostatos atsisakyti.

 

Pritarti iš dalies

Siūloma papildyti Žemės įstatymą 301 straipsniu: 301 straipsnis. Valstybinės žemės sklypų išnuomojimas ir perleidimas pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai

Valstybinės žemės sklypai, esantys Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų gamybinių objektų sanitarinės  apsaugos zonose, besiribojantys su žemės sklypais, kuriuose yra šie objektai, pirmumo teise  be aukciono parduodami ar išnuomojami pagal jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai. Žemės sklypuose, kurie buvo išnuomoti ar parduoti vadovaujantis šiuo straipsniu, įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija turi būti panaudojama valstybinės žemės sklypą šio straipsnio nustatyta tvarka išsinuomojusių ar įsigijusių pramonės įmonių reikmėms ir (ar) jų ūkio poreikiams. Prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas tinklų operatoriui, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos. Kai energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiams taikomos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasirašymo dienos organizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, o prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo atsakingos institucijos galiojančio teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, priėmimo dienos. Jei per nustatytą terminą nesikreipiama dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba  neorganizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros arba per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus pratęsimus, energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiai nėra išvystomi, žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis yra nutraukiama, o valstybinės žemės sklypas grąžinamas valstybinės žemės pardavėjui ar nuomotojui tokios būklės, kokios buvo perduotas, jei sutartyje nenumatyta kitaip. Valstybinės žemė nuomojama ar perleidžiama pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai Vyriausybės nustatyta tvarka.

 

9.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2023-05-31

 

 

 

8. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme yra numatyta, kad žemės valdos projektais gali būti nustatomos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijos, o Žemės įstatymo pakeitimo įstatyme numatyta, kad tais atvejais, kai servitutai nebuvo suprojektuoti ir nustatyti, nors formuojant žemės sklypus jie turėjo būti nustatyti, valstybės lėšomis gali būti ištaisomos klaidos, t. y. rengiami žemės valdos projektai, kuriuose suprojektuojami reikalingi nustatyti servitutai. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančioje Žemės įstatymo redakcijoje servitutų nustatymas ir panaikinimas ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijų nustatymas ar pakeitimas nėra įvardytas kaip vienas iš galimų tikslų, tada rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nepageidaujant jo pertvarkyti (padalyti, sujungti ir pan.), negalima.

Siekdami sudaryti palankias sąlygas žemės sklypų savininkams pasinaudoti anksčiau minėtų įstatymų nuostatomis dėl klaidų taisymo, kai nebuvo suprojektuoti servitutai nustatyti ar pakeiti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijas, siūlome papildyti Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalį, joje reglamentuojant, kad „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, suprojektuoti servitutus, nustatyti ar pakeisti specialiąsias žemės naudojimo sąlygų teritorijas, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.

 

Pritarti iš dalies

Naujų sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų tikslu numatyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijų pakeitimo nustatymą negalima, tai - vienas iš parengto formavimo ir pertvarkymo projekto koregavimo atvejų. Siūlome patikslinti Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalį „7. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais ir atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.“ ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

8) kai keičiant ar nustatant papildomus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius - nustatomi servitutai, jei jie nebuvo nustatyti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju nurodytais atvejais; ar teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kai šiame projekte jos nebuvo nustatytos. Nustatant servitutus šiame punkte nurodytais atvejais, žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, savininko ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl žemės valdos projekto rengimo neprivalomas.

10.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2023-05-31

 

 

 

9. Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Pažymėtina, kad nepakeitus šių nuostatų, nebus galima įgyvendinti Žemės įstatymo 22 straipsnio nuostatų, susijusių su klaidų taisymu, nes nebus teisinio pagrindo inicijuoti privačios žemės sklypuose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, t. y. nebus galima taisyti klaidų.

 

Pritarti

Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, Vyriausybės įgaliota institucija šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus be aukciono arba juos valdyti patikėjimo teise.“

11.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2023-05-31

 

 

 

10. Žemės įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalyje siūloma papildyti Žemės įstatymo
41 straipsnį 51 dalimi ir Žemės įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalyje pakeisti 41 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis ir įgyvendinantis asmuo nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, Vyriausybės įgaliota institucija pateikia rašytinį nurodymą jį pašalinti ir nustatomas ne ilgesnis kaip 5 darbo dienų terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą dar 5 darbo dienoms ir pateikti pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus. Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius nešiurkštų žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančio ir įgyvendinančio asmens veiklos pažeidimą, asmuo įspėjamas raštu, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus. Kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams, jeigu iki termino, per kurį turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis ir įgyvendinantis asmuo nepateikė pažeidimo pašalinimą įrodančių dokumentų.“

     Žemės įstatymo 41 straipsnio 1 dalis reglamentuoja tik reikalavimus Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantiems asmenims. Kvalifikaciniai pažymėjimai pagal Žemės įstatymo nuostatas yra išduodami tik rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, bet ne juos įgyvendinti. Žemės įstatymo 41 straipsnio 12 dalis nustato, kad žemės valdos projektus įgyvendina asmenys, turintys NTK įstatymo nustatyta tvarka išduotus matininko kvalifikacijos pažymėjimus.  Žemėtvarkos planavimo dokumentai įgyvendinami pagal patvirtintą projektą atliekant suformuotų ar pertvarkytų, ar perdalytų žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, parengiamos jų kadastro duomenų bylos. Taigi, asmenų, kurie įgyvendina Žemėtvarkos planavimo dokumentus, t. y., atlieka suprojektuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, reglamentuoja NTK įstatymas.

     Pažymėtina, kad dažniausiu atveju žemėtvarkos planavimo dokumentuose padaryti pažeidimai nustatomi jau patvirtinus žemėtvarkos planavimo dokumentus, o tokiu atveju žemėtvarkos planavimo dokumento rengėjas (toliau – rengėjas) nebegali ištaisyti klaidos, nes to padaryti neįmanoma be žemės sklypo savininko geros valios / sutikimo ir iniciatyvos rengti naują projektą, kuriuo būtų taisomos padarytos klaidos. Tokiu atveju susidaro situacija, kai rengėjas padarė pažeidimus, kurie negali būti ištaisomi, rengėjai lieka nebaudžiami, nes nėra galimybės įrodyti žalos atsiradimo fakto. Todėl siūlome Žemės įstatymo 41 straipsnį 51 dalies 2 punkte numatyti galimybę bausti rengėjus net ir tuo atveju, kai jų žala nėra nustatoma, bet pats rengėjas tos klaidos ištaisyti negali. 

     Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome Žemės įstatymo 41 straipsnį 51 ir 6 dalis išdėstyti taip:

     ,,51. Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių ir įgyvendinančių asmenų veiklos pažeidimai pagal pobūdį skirstomi į:

     1) mažareikšmius – tai pažeidimai, kurie nesukelia žalos ir kuriuos galima ištaisyti nedelsiant ir kuriuos pašalinti gali patys žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys;

     2) nešiurkščius – tai pažeidimai, kurie nesukelia pagrindo žalai tretiesiems asmenims atsirasti arba dėl kurių galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ir kuriuos pašalinti gali negali patys žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys;

     3) šiurkščius – tai pažeidimai, dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims ir kurių patys žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys negali pašalinti.“

     „6. Jeigu žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis ir įgyvendinantis asmuo nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, Vyriausybės įgaliota institucija pateikia rašytinį nurodymą jį pašalinti ir nustatomas ne ilgesnis kaip 5 darbo dienų terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą dar 5 darbo dienoms ir pateikti pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus. Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius nešiurkštų žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančio ir įgyvendinančio asmens veiklos pažeidimą, asmuo įspėjamas raštu, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus. Kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams, jeigu iki termino, per kurį turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis ir įgyvendinantis asmuo nepateikė pažeidimo pašalinimą įrodančių dokumentų.“

     Atsižvelgdami į tai, siūlome Žemės įstatymo 41 straipsnį 51 ir 6 dalyse išbraukti žodžius ,,ir įgyvendinančių“, ,,iš įgyvendinantys“ ir ,,ir įgyvendinantis“.

Pritarti

 

12.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2023-05-31

 

 

 

11. Žemės įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,<...> Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos, jeigu per jos galiojimo laikotarpį žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas nepatvirtinamas, žemės paėmimu suinteresuota institucija privalo turto vertinimo ataskaitą atnaujinti.“

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nuo turto vertinimo ataskaitos parengimo iki sprendimų paimti žemę visuomenės poreikiams neturi praeiti reikšmingai ilgas laikas, t. y. ne daugiau kaip 12 mėnesių. Pagal siūlomą įtvirtinti reguliavimą bus įtvirtinta galimybė priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams pagal negaliojančią turto vertinimo ataskaitą (kadangi pagal siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą turto vertinimo ataskaita galioja iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo, o sprendimai paimti žemę visuomenės poreikiams priimami po žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo), todėl darytina išvada, kad Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neatitinka teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę principo, kildinamo iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žemės įstatymo nuostatų. Todėl siūlome patikslinti siūlomą reguliavimą, numatant, kad turto vertinimo ataskaita turi galioti sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams priėmimo metu.

Ši pastaba teikiama taip pat Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr.  XI-1307 2, 4, 5, 7, 9, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ŽPVPĮVSPĮ projektas) 8 straipsnio 2 daliai.

 

Pritarti

Pakeisti Žemės įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę ir turto iškėlimą iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo išlaidos pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių, sodinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos juridinio fakto apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Žemės sklype esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu, ir kurių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas gyvenamosios paskirties pastatu užstatytas žemės sklypas, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, o savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginama ta verte, kuri yra didesnė. Kitais atvejais, apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos, jeigu per jos galiojimo laikotarpį sprendimas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams priėmimo nepriimamas, žemės paėmimu suinteresuota institucija privalo turto vertinimo ataskaitą atnaujinti. o tuo atveju, jeigu per jos galiojimo laikotarpį nebūtų patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, žemės paėmimu suinteresuota institucija privalo turto vertinimo ataskaitą atnaujinti

13.

Nacionalinė žemės tarnyba prie AM

2023-05-31

 

 

 

12. Žemės įstatymo projekto 26 straipsnio 7 dalyje siūloma reglamentuoti, kad: teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami; laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai. Minėto straipsnio 10 dalyje siūloma reglamentuoti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybės perima valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos – teises ir pareigas pagal sutartis, sudarytas dėl valstybinės žemės nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) miestuose ir miesteliuose.

Vadovaujantis Žemės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2024-01-01) 7 straipsnio 1 dalimi, valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams; savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu.

             Valstybės turtas, taip pat ir valstybinė žemė, turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis). Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, pažymėtina, kad konkretus valstybinės žemės patikėtinis užtikrina efektyvų ir racionalų valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja. Taip pat pažymėtina, kad konkretus valstybinės žemės patikėtinis, o ne Nacionalinė žemės tarnyba visais atvejais, kaip šalis turi aktyviai dalyvauti teisminiuose ginčuose dėl jos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja ar minėtuose ginčuose, nagrinėjamuose tiek teismo, tiek ne teismo tvarka.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybėms tapus valstybinės žemės, esančios miestų ir miestelių teritorijose, patikėtiniu, susidarys situacija, kai civilinėse bylose, kuriose bus sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su patikėtinio – savivaldybės funkcijomis, atstovaus Nacionalinė žemės tarnyba, kuri priimto teismo sprendimo pati negalės įvykdyti (pvz., sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties), o teismai priims sprendimus, kuriais atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, vadovaujantis materialiosios teisės normomis, bus nuspręsta įpareigoti patikėtinį atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. byloje atstovaus subjektas, neturintis procesinio suinteresuotumo.

Pažymime, kad procesines teises ir pareigas iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose dėl valstybinės žemės, kurios patikėtiniu nuo 2024-01-01 tampa savivaldybės, perdavus savivaldybėms, bylos šalimi, kaip minėtų procesinių teisių perėmėjui, įstojus savivaldybei, bylų nagrinėjimas būtų tęsiamas toliau, nesustabdžius bylų eigos (vadovaujantis Civilinio kodekso 48 straipsnio 2 dalimi, teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas), t. y. minėtos bylos nebūtų nagrinėjamos iš naujo. 

Taip pat pažymime, kad teisminių ginčų dokumentai, taip pat ir teisminių ginčų, nurodytų Žemės įstatymo projekto 26 straipsnio 7 dalyje, skelbiami Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale. Todėl į bylą įstojus naujam procesinių teisių perėmėjui nebūtų perduodami minėtų bylų dokumentai, su kuriais procesinių teisių ir pareigų perėmėjas, kaip bylos šalis, galės susipažinti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Žemės įstatymo projekto 26 straipsnio 7 dalį, joje reglamentuojant, kad „7. Teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka dėl valstybinės žemės, kurios patikėtiniu nuo 2024-01-01 tampa savivaldybės, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai pereina savivaldybėms.

 

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad teisminiai ginčai, kuriuose Nacionalinė žemės tarnyba dalyvauja kaip atsakovas ar tretysis asmuo dažnu atveju vyksta dėl pačios institucijos priimtų administracinių sprendimų, todėl abejotina, kad savivaldybės galėtų užtikrinti tinkamą Nacionalinės žemės tarnybos interesų gynimą. Savivaldybės kaip naujos procesinės šalies įtraukimas visų pirma vilkintų bylų nagrinėjimą teismuose, nes savivaldybių darbuotojams tektų susipažinti su bylų medžiaga, taip pat pažymėtina, kad yra bylų, kurių nagrinėjimas trunka ne vienus metus, taigi medžiagos būtų itin daug. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 str.). Siekiant užtikrinti įvardyto tikslo realizavimą, CPK 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas. CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad byla būtų išnagrinėta ir teismo sprendimas įvykdytas kuo ekonomiškiau. Šis principas nustatytas todėl, kad teismų sistema ir jos funkcionavimas brangiai kainuoja tiek valstybei (teismų sistema išlaikoma iš valstybės lėšų), tiek šalims (šalys moka žyminį mokestį, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas). Todėl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek įmanoma ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-330/2015).

Šiuo aspektu taip pat nevertinta žmogiškųjų resursų savivaldybėse poreikis, nepateikta tiksli informacija kiek perduotinų savivaldybėms teisminių bylų dabar Nacionalinėje žemės tarnyboje yra. Manytina, kad teismai, nagrinėdami bylas kiekvienu atveju individualiai galėtų spręsti dėl savivaldybių, kaip suinteresuotų asmenų, įtraukimo į bylos nagrinėjimą, kas dažnu atveju vyksta dabar ir jau dabar abi institucijos dalyvauja nagrinėjant įvarius ginčus teismuose.

14.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
2023-06-05

 

 

 

Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

1.1.              Neaišku, ar būtų taikomos statybų atitikties viešajam interesui įvertinimo procedūros. Viešojo intereso sąvoka teisės aktais nereglamentuota, yra kintanti ir vertinamojo pobūdžio. Pagal nacionalinę teisę dėl atitikties viešajam interesui / viešojo intereso pažeidimus sprendžia tik teismas, tuo tarpu pagal Projektą tai galimai darytų savivaldybės administracijos atstovai.

Projekto 2 straipsniu siūlomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas numato, kad „Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas: <...> 2) siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu:  krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti <...>“.

1.1.1.        Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos tuo aspektu, kad pagal Projektu siūlomų nuostatų konstrukciją atskirais atvejais turėtų būti privalomas įvertinimas  ir / ar sprendimo priėmimas, ar konkrečių projektų įgyvendinimas / konkrečių objektų statyba atitinka viešąjį interesą ar ne, pavyzdžiui: pagal Projektą reikalavimas sumokėti atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje (toliau – reikalavimas sumokėti atlyginimą) nebūtų taikomas energetikos objektų ir jų technologinių priklausinių statybos atvejais, tačiau tokie objektai gali būti nesusiję (arba būti susiję tik iš dalies) su viešojo intereso tenkinimu, tačiau susiję su privačiais arba siaurų interesų grupių interesais ir kt..

Taigi, manytume, kad atskirų objektų (numatytų Projektu siūlomose nuostatose) statybos atvejais, kai būtų siekiama pasinaudoti Projektu numatoma išimtimi, turėtų būti įvertinama, ar objekto statyba atitinka viešąjį interesą. Tačiau nei iš Projekto, nei iš lydinčiųjų dokumentų neaišku, ar bus / turėtų būti taikoma projektų / objektų atitikties viešajam interesui identifikavimo ir konstatavimo procedūra, kas ir kokia tvarka tai atliktų, kaip turėtų būti užtikrinamas tokių procedūrų teisėtumas ir pan.

Atsižvelgdami į tai manytume, kad egzistuoja rizika, kad įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas sprendimus priimantys subjektai arba neatliks projektų / objektų atitikties viešajam interesui vertinimo; arba tai atliks formaliai; arba Projektu siūlomas nuostatas interpretuos tame kontekste, kad Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte numatytų statybos projektų / objektų statyba jau savaime laikytina viešąjį interesą atitinkančia statyba (pavyzdžiui: kad bet kokių energetikos objektų ir jų technologinių priklausinių statymas savaime yra susijęs su viešaisiais interesais).

1.1.2.        Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, statybos projektų / objektų atitikties viešajam interesui įvertinimo procedūros gali būti aktualios ir tuo požiūriu, kad pagal Projekto nuostatas reikalavimas sumokėti atlyginimą galėtų būtų netaikomas privatiems socialinės infrastruktūros objektams: atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatas nepriklausomai nuo nuosavybės formos socialinės infrastruktūros objektams priskiriami įvairios paskirties viešojo naudojimo objektai. Taigi, manytume, kad atskirais atvejais (ypatingai, kai socialinei infrastruktūrai priskirtinas objektas yra privatus) sprendimai dėl objekto atitikties viešajam interesui arba reikalavimo sumokėti atlyginimą netaikymo visuomenėje gali būti vertinami itin jautriai ir sukelti regimybę dėl jų neskaidrumo.

Manytume, kad šiuo atveju taip pat aktualu gali būti tai, kad Projektu numatoma galimybė netaikyti reikalavimo sumokėti atlyginimą privačių statybų projektams / objektams gali būti susijusi su korupcinio pobūdžio veiksmų ir interesų konflikto rizikos padidėjimu (pavyzdžiui: kadangi reikalavimo sumokėti atlyginimą netaikymas statytojui leistų išvengti ženklių finansinių išlaidų, galimi neteisėti jo veiksmai siekiant padaryti poveiki sprendimus (dėl reikalavimo netaikymo) priimantiems subjektams).

1.1.3.        Šiuo atveju svarbu yra tai, kad nacionalinėje teisėje nėra aiškiai apibrėžtos viešojo intereso sąvokos, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, kurios turinys negali būti iš anksto apibrėžtas ir gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečias faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas. Be to, viešojo intereso gynimo instituto ypatybė yra ta, kad net viešąjį interesą ginančioms institucijoms suteikti įgaliojimai tik preziumuoti viešojo intereso pažeidimus, tačiau tai, ar konkretus interesas laikytinas viešuoju ir ar yra padarytas jo pažeidimas, atsižvelgiant į tarpusavyje susijusių aplinkybių visumą kiekvienu atveju padaryti gali tik teismas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą manytų, kad vertinamasis Projektu siūlomų nuostatų taikymo aspektas (kada nesant aiškaus teisinio reglamentavimo įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas sprendimus priimantysis subjektas turėtų įvertinti ir nustatyti, ar Projektas / objektas atitinka viešąjį interesą ar ne) gali būti vertinamas kaip korupcijos rizikos veiksnys, sudarantis sąlygas sprendimus priimančių subjektų diskrecijai (t. y. sudarantis sąlygas savo nuožiūra, galimai neobjektyviai ir nepagrįstai spręsti, ar Projektu siūlomos nuostatos dėl reikalavimo sumokėti atlyginimą netaikymo gali būti taikomos ar ne).

Atsižvelgdami į tai, kad minėtos Projekto nuostatos susijusios su valstybės ir viešaisiais interesais, o taip pat turtiniais valstybės klausimais (nepagrįstas atleidimas nuo atlyginimo statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo lemtų, kad valstybė negaus pajamų), manytume, kad egzistuoja rizika, kad nepakankamas teisinis reglamentavimas šioms vertybėms gali turėti neigiamų padarinių.

Pritarti

Siūloma pakeisti Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą Žemės įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

10 straipsnis. Teisė Galimybė statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomota šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju

1. Valstybinės žemės, išnuomotos šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės administracijos, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, apskaičiuotą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą biudžetus  šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus.

2. Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkas, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiai gali įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius neviršijant kiekvieno statinio ir (ar) įrenginio savininkui ar bendraturčiui, išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies ploto, neįskaitant valstybinės žemės sklypo dalies, skirtos naudoti bendrai.

3. Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas neprivalomas, iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka sumoka atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje. turi sumokėti 50 Šiuo atveju 75 procentų procentai atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokama į valstybės biudžetą (iš kurių 25 procentai skiriami žemės sklypų detaliesiems planams, žemės valdos projektams, žemės sklypų planams rengti)  ir 25 procentai į atitinkamos savivaldybės biudžetą. biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą:

1) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

2) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu ar įrenginiu įregistruotu statiniu (statiniais) užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

4) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 30 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

6) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo pastato  ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Jeigu statomų statant naujų ir (ar) rekonstruojamų esamų naujus ir (ar) rekonstruojant esamus statinius ar įrenginių didėja ir statiniais ar įrenginiais užstatytas žemės plotas, ir po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio (statinių) ar įrenginio bendras plotas, atlyginimą už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje, apskaičiuojamą pagal šio straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nustatytą tvarką, sudaro atlyginimo atlyginimų, apskaičiuoto už statiniais ar įrenginiais už statiniais užstatyto žemės ploto padidėjimą, ir atlyginimo, apskaičiuoto už statinio (statinių) ar įrenginio bendro ploto padidėjimą, suma,. bet Ši suma negali būti didesnė ne daugiau kaip 75 procentai procentus vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka,. išskyrus atvejį, kai statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimas atitinka statinio ar įrenginio užstatymo ploto padidėjimą (tokiu atveju atlyginimas už galimybę statyti mokamas už statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimą).

5. Atlyginimas už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje mokamas kiekvienu naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimo atveju. Sumokėjęs atlyginimą už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja teisę galimybę Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendinti statytojo teisę sumokėto atlyginimo dydį atitinkančia apimtimi, numatyta šio straipsnio 3 dalyje. Jei valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta,  ir yra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti statinius, naujajam statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje, tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs valstybinės žemės nuomininkas, ankstesnis statinių ir (ar) įrenginių savininkas. Statybą leidžiančio dokumento neišdavimo atveju atlyginimas už galimybę statyti valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, raštu pateikus prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir dokumentą, patvirtinantį apie statybą leidžiančio dokumento neišdavimą. Atlyginimas už galimybę statyti grąžinamas per 3 mėnesius nuo prašymo jį grąžinti pateikimo. Prašyme nurodoma atlyginimo už galimybę statyti mokėtojo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią sugrąžinama įmokėtas atlyginimas.

6. Jeigu valstybinės žemės nuomininko pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių bendras plotas ir (ar) naujais pastatytais, ir (ar) rekonstruotais statiniais užstatytas plotas viršija dydį, už kurį buvo sumokėtas šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytas atlyginimas, nuomininkas privalo į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą sumokėti trūkstamą atlyginimo sumą ir papildomai 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dydžio, nurodyto šio straipsnio 3 dalies 2–6 punktuose ir šio straipsnio 4 dalyje, sumą. Iki viso privalomo sumokėti atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje dydžio sumokėjimo valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys netikslinami ir pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo užbaigimas Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

7. Pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą šis straipsnis netaikomas.

Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:

1) atnaujinant (modernizuojant) pastatus pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;

2) statant ar rekonstruojant: valstybei svarbaus projekto statinį (statinius) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtą statinį (statinius) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; geležinkelio infrastruktūros objektui (objektams), geležinkelio stočių ir jų aptarnavimui skirtus statinius, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektui (objektams) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose; tarptautinius oro uostus, valstybinius aerodromus, valstybinius jūrų uostus ir jų įrenginius; kelius, elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, energetikos objektus ir jų technologinius priklausinius, taip pat jiems eksploatuoti reikalingus visuomenės reikmėms skirtus inžinerinius statinius; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtus statinius; statinius, skirtus krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijoms vykdyti, statomus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus ir (ar) kitus statinius, finansuojamus valstybės biudžeto lėšomis;

3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;

4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).

8. Draudžiama keisti statybos objekto, dėl kurio buvo pritaikyta šio straipsnio 7 dalyje nurodyta išimtis, paskirtį, kol nėra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, jeigu pakeitus paskirtį tokiam statybos objektui išimtis nebūtų taikoma. Statybos objekto duomenys apie pasikeitusią paskirtį Nekilnojamojo turto registre registruojami tik valstybinės žemės nuomininkui pateikus dokumentus, patvirtinančius atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą.“

15.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
2023-06-05

 

 

 

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, statybos projektų / objektų atitikties viešajam interesui įvertinimo procedūros gali būti aktualios ir tuo požiūriu, kad pagal Projekto nuostatas reikalavimas sumokėti atlyginimą galėtų būtų netaikomas privatiems socialinės infrastruktūros objektams: atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatas nepriklausomai nuo nuosavybės formos socialinės infrastruktūros objektams priskiriami įvairios paskirties viešojo naudojimo objektai. Taigi, manytume, kad atskirais atvejais (ypatingai, kai socialinei infrastruktūrai priskirtinas objektas yra privatus) sprendimai dėl objekto atitikties viešajam interesui arba reikalavimo sumokėti atlyginimą netaikymo visuomenėje gali būti vertinami itin jautriai ir sukelti regimybę dėl jų neskaidrumo.

Manytume, kad šiuo atveju taip pat aktualu gali būti tai, kad Projektu numatoma galimybė netaikyti reikalavimo sumokėti atlyginimą privačių statybų projektams / objektams gali būti susijusi su korupcinio pobūdžio veiksmų ir interesų konflikto rizikos padidėjimu (pavyzdžiui: kadangi reikalavimo sumokėti atlyginimą netaikymas statytojui leistų išvengti ženklių finansinių išlaidų, galimi neteisėti jo veiksmai siekiant padaryti poveiki sprendimus (dėl reikalavimo netaikymo) priimantiems subjektams).

Pritarti

 

16.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
2023-06-05

 

 

 

Šiuo atveju svarbu yra tai, kad nacionalinėje teisėje nėra aiškiai apibrėžtos viešojo intereso sąvokos, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, kurios turinys negali būti iš anksto apibrėžtas ir gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečias faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas. Be to, viešojo intereso gynimo instituto ypatybė yra ta, kad net viešąjį interesą ginančioms institucijoms suteikti įgaliojimai tik preziumuoti viešojo intereso pažeidimus, tačiau tai, ar konkretus interesas laikytinas viešuoju ir ar yra padarytas jo pažeidimas, atsižvelgiant į tarpusavyje susijusių aplinkybių visumą kiekvienu atveju padaryti gali tik teismas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą manytų, kad vertinamasis Projektu siūlomų nuostatų taikymo aspektas (kada nesant aiškaus teisinio reglamentavimo įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas sprendimus priimantysis subjektas turėtų įvertinti ir nustatyti, ar Projektas / objektas atitinka viešąjį interesą ar ne) gali būti vertinamas kaip korupcijos rizikos veiksnys, sudarantis sąlygas sprendimus priimančių subjektų diskrecijai (t. y. sudarantis sąlygas savo nuožiūra, galimai neobjektyviai ir nepagrįstai spręsti, ar Projektu siūlomos nuostatos dėl reikalavimo sumokėti atlyginimą netaikymo gali būti taikomos ar ne).

Atsižvelgdami į tai, kad minėtos Projekto nuostatos susijusios su valstybės ir viešaisiais interesais, o taip pat turtiniais valstybės klausimais (nepagrįstas atleidimas nuo atlyginimo statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo lemtų, kad valstybė negaus pajamų), manytume, kad egzistuoja rizika, kad nepakankamas teisinis reglamentavimas šioms vertybėms gali turėti neigiamų padarinių

Pritarti

 

17.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
2023-06-05

 

 

 

Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

1.1.              Projekto nuostatomis savivaldybėms sudaromos diskrecinės teisės (savo nuožiūra) spręsti, kokiais atvejais subjektai bus atleidžiami nuo atlyginimo dalies sumokėjimo už teisę statyti. Sudaromos sąlygos skirtingai Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo skirtingose savivaldybėse praktikai, o savivaldybių priimtų sprendimų teisėtumas / pagrįstumas (nesant įstatyminiame lygmenyje nustatytų kriterijų) iš esmės nepaneigiamas.

Projekto 2 straipsniu siūlomos Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatos numato, kad: „Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatytų atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas“.

Nors minėtomis nuostatomis iš dalies atsižvelgta į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas (bet ne siūlymus), pateiktas 2023-04-11 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-2897 „Dėl Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo ir kartu teikiamų įstatymų projektų (TAIS Nr. 23-2543; 23-2546; 23-2548; 23-2550 ir 23-2553)“ teiktas pirminiam Projekto variantui, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos yra svarstytinos keletu aspektų:

1.1.4.           Projektu siūlomos nuostatos neatskleidžia atvejų ir / ar kriterijų, kuriems esant savivaldybės galėtų priimti sprendimus dėl subjektų atleidimo nuo atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo, todėl savivaldybėms būtų suteikiama diskrecinė teisė savo nuožiūra spręsti dėl tokių atvejų konkretizavimo. Be to, įgyvendinant minėtas Projektu siūlomas nuostatas ir savivaldybėms konkretizavus atvejus, kada savivaldybė galėtų priimti sprendimus dėl atleidimo nuo atlyginimo dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą, tokio sprendimo teisėtumas iš esmės (kadangi įstatymas neapibrėžtų tokių atvejų kriterijus) negalėtų būti paneigiamas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba šiuo atveju atkreipia dėmesį į šį (galimai antikorupciniu pobūdžiu ydingo) teisinio reglamentavimo pavyzdį: Projekto siūlymams analogišką teisinį reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad „Savivaldybės taryba savo sprendimu, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka ir pagal savo patvirtintus kriterijus, gali nustatyti kitus <...> numatytus atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama“. Įgyvendinant minėtas nuostatas Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 1-815 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos, kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis, tvarkos aprašą. Pagal minėto aprašo 19.4 papunkčio nuostatas nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai, kurie stato (mūsų nuomone) su siaurų interesų grupių poreikių (taip pat turinčių ir prabangos požymių, todėl prieinamų tik atskirų kategorijų asmenims arba jų grupėms) užtikrinimu susijusius sporto paskirties pastatus (pavyzdžiui: jachtklubus, šaudyklas). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, nors tokie objektai galimai ir yra visuomeninės paskirties (t. y. jais gali naudotis visuomenė), tačiau dėl veiklos / teikiamų paslaugų pobūdžio jais naudotis gali itin siauros interesų grupės. Tačiau šiuo atveju taip pat svarbu, kad tokius objektus atleidus nuo infrastruktūros plėtros mokesčio, šiems objektams  reikalinga infrastruktūra būtų įrengiama iš savivaldybės lėšų (t. y. savivaldybės biudžeto ar kitų asmenų sumokėtų infrastruktūros plėtros įmokų).

Kadangi Projekto priėmimo atveju kiekvienai savivaldybei būtų suteikiama diskrecinė teisė savo nuožiūra reglamentuoti atleidimo nuo atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą tvarką ir kriterijus, Projekto nuostatos sudarytų sąlygas skirtingai Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo skirtingose savivaldybėse praktikai, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.

Pritarti

Atsisakyta Žemės įstatymo 10 straipsnio papildymo 9 dalimi.

18.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
2023-06-05

 

 

 

Atlikus Projekto Nr. XIVP-2675 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi:

a)                   Neaišku kas ir kokia tvarka atliks (ar atliks) vertinimą, ar konkretaus projekto įgyvendinimas / objekto statyba atitinka viešąjį interesą;

b)                   Viešojo intereso sąvoka teisės aktais nereglamentuota, yra vertinamojo pobūdžio, o tai didina sprendimus priimančių subjektų diskreciją;

c)                   Nacionalinė teisė viešojo intereso buvimo ir jo pažeidimo konstatavimo teisę suteikia teismas, tuo tarpu pagal Projektą sprendimą dėl objekto statybos atitikties viešajam interesui (jeigu toks turėtų būtų priimamas) galimai priimtų savivaldybės administracija;

d)                   Savivaldybėms suteikiama diskrecinė teisė savo nuožiūra reglamentuoti atvejus, kada subjektas galėtų būti atleidžiamas nuo reikalavimo sumokėti atlyginimo dalį už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo, o tokių atvejų teisėtumo / pagrįstumo paneigimas (nesant įstatyminiame lygmenyje nustatytų kriterijų) iš esmės negalimas.

 

Pritarti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai K.  Navickas, J. Gudauskas
2023-05-31

6

(22)

 

 

 

Argumentai:

Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP-2765 (toliau – Įstatymo projektas) 6 straipsniu siūloma papildyti Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalį 8, 9 ir 10 punktais ir 21, 22 ir 23 dalimis bei praplėsti atvejų, kai servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu, sąrašą.

2023 m. birželio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. balandžio 6 d. priimtas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo
Nr. I-446 13, 22, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymas
Nr. XIV-1877 (toliau – Įstatymas Nr. Nr. XIV-1877), kuriuo:

- praplėstas atvejų, kai servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu, sąrašas ir papildytas Žemės įstatymo 22 straipsnis
2 dalies 8 punktu, numatant galimybę
administraciniu aktu nustatyti servitutus „valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti.“

- papildytas Žemės įstatymo 22 straipsnis 21 dalimi ir nustatyta, kad „savivaldybių ir privačios žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemei (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi su ja, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovių, pelkėtų vietų, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį). Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas šio straipsnio 2 dalies
8 punkte nustatytu atveju finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis.“

- pakeista Žemės įstatymo 42 straipsnio 2 dalis ir nustatyta, kad „valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami projektą inicijavusių asmenų lėšomis. Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai Vyriausybės nustatytais atvejais rengiami asmenų, naudojančių arba pageidaujančių įsigyti žemės sklypus ar norinčių naudotis šiais žemės sklypais, lėšomis. Privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami žemės sklypų savininkų lėšomis, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio
2 dalies 8 punkte nustatytą atvejį.“

Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 139 punkte nustatyta, kad jeigu teisės aktas buvo pakeistas ir pakeitimai dar neįsigalioję, tačiau reikia keisti kai kuriuos neįsigaliojusio teisės akto straipsnius, jų dalis ar punktus, tokiu atveju keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas.

Taigi, Įstatymo projektas, kurio 6 straipsniu siūloma papildyti Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalį 8, 9 ir 10 punktais ir 21, 22 ir 23 dalimis bei praplėsti atvejų, kai servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu, sąrašą, neatitinka teisės aktų projektų rengimo teisės technikos reikalavimų, t. y. neįvertintos Įstatymo Nr. Nr. XIV-1877 nuostatos, be to, keičiamas ne neįsigaliojęs Įstatymas Nr. Nr. XIV-1877, o galiojantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu.“

2. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;“.

3. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;“.

4. Papildyti 22 straipsnio 2 dalį 8, 9 ir 10 punktais:

8) valstybinės žemės sklypams, patikėjimo teise valdomiems Vyriausybės įgaliotos institucijos, nepažeidžiant teisės aktų ir (ar) teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu žemės valdos projekte nebuvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo numatyti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi servitutams nustatyti;

9) savivaldybių ar privačios žemės sklypams, nepažeidžiant teisės aktų ir (ar) teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu žemės valdos projekte buvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį ir šie sprendiniai buvo suderinti su tarnaujančio daikto savininku, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi servitutams nustatyti;

10) privačios žemės sklypams, nepažeidžiant teisės aktų ir (ar) teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, jeigu rengiant žemės valdos projektą nebuvo numatyti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį.

5. Papildyti 22 straipsnį 21, 22 ir 23 dalimis:

„21. Savivaldybių ir privačios žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemei (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi su ja, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovių, pelkėtų vietų, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį).

22. Servitutas nustatomas administraciniu aktu šio straipsnio
2 dalies 10 punkte nurodytu atveju tik tuo atveju, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktas tarnaujančiojo daikto savininko sutikimas.

23. Servitutas administraciniu aktu šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytais atvejais nustatomas tik tada, kai pateiktas viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko prašymas ir Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas Vyriausybės nustatyta tvarka nustato, kad, nenustačius servituto, viešpataujančiojo žemės sklypo ar statinio savininkas neturės galimybės naudoti jam priklausančio žemės sklypo ar statinio pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar statinio paskirtį. Šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytais atvejais teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis.“

6. 4. Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo. Kai siūloma nustatyti savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis ir juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra, – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, – šių darbų užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prie žemės sklypų, reikalingų karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše (toliau – žemės sklypai, reikalingi karinei infrastruktūrai), valią dėl servituto reikalingumo išreiškia Krašto apsaugos ministerija ar kita krašto apsaugos sistemos institucija, naudojanti valstybinės žemės sklypą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Vyriausybės įgaliota institucija, jos valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą.“

7. 5. Pakeisti 22 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu, teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo turi:

1) savivaldybių tarybos – patikėjimo teise valdomiems valstybinės žemės sklypams, savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose, perduotiems Vyriausybės nutarimu ir kai savivaldybės patikėjimo teise valdo valstybinės žemės sklypus kaimiškose teritorijose. Servitutų nustatymo sutartį, vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimu, sudaro ir pasirašo meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;

2) Miškų įstatyme nustatyti subjektai – Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypams, perduotiems patikėjimo teise, jų valstybinėms funkcijoms atlikti;

3) Vyriausybės įgaliota institucija – visais kitais atvejais, kai kitam valstybinės žemės patikėtiniui teisė sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo nesuteikta, gavus šio valstybinės žemės patikėtinio raštišką pritarimą dėl siūlomo nustatyti servituto.“

8. 6. Papildyti 22 straipsnį 10 dalimi:

„10. Žemės sklypams, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui sutinkant, servitutai gali būti nustatomi sandoriu. Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai rengiami jų lėšomis.“

9. 7. Papildyti 22 straipsnį 11 dalimi:

„11. Prie servitutų nustatymo sandorių turi būti pridedami žemės sklypų, kuriems nustatomi servitutai, planai, parengti vadovaujantis teisės aktų, nustatančių kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisykles, reikalavimais.“

10. 8. Papildyti 22 straipsnį 12 dalimi:

„12. Jei atlikus žemės sklypo, kuriam nustatytas servitutas, kadastrinius matavimus kartu su šio žemės sklypo riba keičiasi ir servituto padėtis vietovėje, nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nustatantis asmuo apie nustatytus servituto padėties pasikeitimus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka informuoja viešpataujančiojo daikto savininką.“

Pritarti

 

 

2.

Seimo nariai K.  Navickas, J. Gudauskas
2023-06-05

21

(49)

 

(2)

 

 

 

Argumentai:

     Pagal Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žemės įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, tam, kad galėtų būti rengiamas žemės konsolidacijos projektas, turi būti pateikti ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkų, savivaldybės tarybos ar valstybinės žemės patikėtinių prašymai rengti žemės konsolidacijos projektą.

     Atsižvelgiant į gaunamus ūkininkų nusiskundimus dėl žemės reformos metu netinkamai (nepatogiai) suprojektuoto vietinės reikšmės kelių tinklo, būtų tikslinga numatyti išimtis dėl reikalavimo, kad tik esant ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, ne mažiau kaip 5 savininkų prašymams, gali būti rengiamas žemės konsolidacijos projektas, ir sudaryti galimybę privačios žemės sklypo savininkui, sutarus su vietinės reikšmės vidaus kelio savininku arba valdytoju, pertvarkyti žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą kelių tinklą, t. y. sudaryti galimybę nevertinti  konsolidacijos projektą pageidaujančių rengti dalyvių skaičiaus. Šiuo atveju žemės konsolidacijos projektas turėtų būti rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis.

Pasiūlymas:

Siūloma tikslinti įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalimi nauja redakcija dėstomo 49 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą, numatant išimtis dėl prašymų rengti žemės konsolidacijos projektą skaičiaus vertinimo, kai konsoliduoti žemės sklypus pageidauja privačios žemės sklypų ir (ar) kelių savininkai arba valdytojai, o žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis.

     „2. Prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, savivaldybės taryba, valstybinės žemės patikėtiniai paduoda žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai. Nustačiusi, kad rengti projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai, savivaldybės taryba ar valstybinės žemės patikėtiniai, žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija numato preliminarią teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, nustato šioje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius bei kitus naudotojus ir organizuoja šios vietovės žemės savininkų, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimą. Reikalavimas rengti žemės sklypų konsolidacijos projektą, esant minimaliam pageidaujančių žemės sklypų ir žemės sklypų savininkų skaičiui, netaikomas, kai tokie projektai rengiami privačios žemės sklypų savininkų lėšomis. Į susirinkimą žemės savininkai, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos. Kai rengti žemės konsolidacijos projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai, konsoliduojami tik tie valstybinės žemės sklypai, kurie ribojasi su prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą pateikusių privačios žemės savininkų ir (ar) savivaldybės žemės sklypais arba kurie yra greta tokių žemės sklypų ir juos skiria tik keliai, grioviai ar kanalai. Kai žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis, konsoliduojami tik keliais užimta valstybinė žemė ir privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai. Susirinkime:

Pritarti

 

3.

Seimo nariai K.  Navickas, J. Gudauskas
2023-06-05

21

(49)

 

(7)

(10)

 

 

 

Argumentai:

     Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žemės įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. 

     Atsižvelgiant į gaunamus ūkininkų nusiskundimus dėl žemės reformos metu netinkamai (nepatogiai) suprojektuoto vietinės reikšmės kelių tinklo, taip pat į tai, kad šiuo metu žemės konsolidacija beveik nevyksta, būtų tikslinga numatyti išimtis dėl reikalavimo, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti turi būti ne mažesnė kaip 100 ha, ir sudaryti galimybę privačios žemės sklypo savininkui, sutarus su vietinės reikšmės vidaus kelio savininku arba valdytoju, pertvarkyti žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą kelių tinklą ir mažesnėje teritorijoje. Šiuo atveju žemės konsolidacijos projektas turėtų būti rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis. 

Pasiūlymas:

    Siūloma tikslinti įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalimi nauja redakcija dėstomo 49 straipsnio 7 dalį, numatant išimtis dėl teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ploto ribojimo, kai konsoliduoti žemės sklypus pageidauja privačios žemės sklypų ir (ar) kelių savininkai arba valdytojai, o žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis.

     „7. Teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. Kai žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis, teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti keliais užimtą valstybinę žemę ir privačios nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, turi būti ne mažesnė nei 20 ha.

    Siūloma tikslinti įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalimi nauja redakcija dėstomo 49 straipsnio 10 dalį.

     „10. Žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija tvirtina teritorijos ribas, skirtas žemės konsolidacijos projektui rengti, ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderintą žemės konsolidacijos projekto rengimo reikalavimų sąrašą, taip pat priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą. Žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama žemė, dėl kurios konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti sutikimai dalyvauti šiame žemės konsolidacijos projekte, valstybinės žemės sklypai, kuriuos žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai perdavė Vyriausybės įgaliota institucija ir kurių patikėtinis yra pati žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija, taip pat privati žemė, kurios savininkai nepateikė sutikimų dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis) šio žemės konsolidacijos projekto rengimo metu, išskyrus atvejus, kai konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis. Kai žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis, žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama privačios nuosavybės teise valdoma žemė, dėl kurios žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti sutikimai dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, ir keliais užimta valstybinė žemė.

Pritarti

 

4.

Seimo nariai V. Pranckietis, S. Gentvilas
2023-06-06

 

 

 

 

 

 

 

2(10)

 

 

 

 

 

 

 

 

(3)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Valstybinės žemės savininkas yra valstybė (savivaldybės yra tik šios žemės patikėtinis, kuris gauna pajamas iš infrastruktūros mokesčio), todėl visas atlyginimas už galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius valstybinėje žemėje nekeičiant jos paskirties turi būti mokamas tik valstybei, kaip šio turto savininkui. 

 

Pasiūlymas:

    Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo 10 straipsnio 3 dalies preambulę išdėstyti taip:

3. Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, iki naujų statinių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka už galimybę statyti valstybinėje žemėje turi sumokėti po 50 procentų atlyginimoą į valstybės ir atitinkamos savivaldybės biudžetusą:“.

Nepritarti

Siūloma palikti šiuo metu galiojantį atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje skirstymą į valstybės ir savivaldybių biudžetus lygiomis dalimis, t. y. po 50 procentų.

5.

Seimo nariai V. Pranckietis, S. Gentvilas
2023-06-06

 

 

 

 

 

 

 

2(10)

 

 

 

 

 

 

 

(9)

 

 

Argumentai:

Kadangi siūloma visą atlyginimą už galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius valstybinėje žemėje nekeičiant jos paskirties mokėti tik valstybei, nelieka pagrindo savivaldybėms suteikti teisę atleisti subjektus nuo šio atlyginimo sumokėjimo.

 

Pasiūlymas:

Atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo 10 straipsnio 9 dalies:

„9. Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatyto atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas.“

 

Pritarti

 

6.

Seimo narys Jurgis Razma
2023-06-12

   2

(10)

 

(9)

 

 

 

 

 

Argumentai:

   Projekto 2 straipsniu, kuriuo keičiama Įstatymo 10 str. 9 dalis savivaldybei leidžiama atleisti nuo atlyginimo mokėjimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius: “Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą“. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės yra tik valstybinės žemės patikėtinės, šiuo atveju analogija su žemės mokesčio lengvata, kaip nurodyta, Projekto aiškinamajame rašte, nėra tinkama. Žemės mokesčio įstatymo 8 str. nuostata (Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti) yra grindžiama Konstitucijos 121 str., pagal kurį savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas savo biudžeto sąskaita. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu nėra atleidžiama nuo mokesčio ar rinkliavos, kurią nustato savivaldybė, o pagal  Konstitucinio Teismo doktriną  mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (inter alia 2006 m. sausio 24 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimai),  siūlau įrašyti Projekte bent vieną kriterijų kada savivaldybė gali atleisti nuo atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius sumokėjimo į savivaldybės biudžetą  – jei šie statiniai bus naudojami visuomenės reikmėms.  Be to, kartu tikslintina ir nuostatos konstrukcija, kurią galima suprasti dviprasmiškai. Nuostatos formuluotė „dalies sumokėjimo“ galima suprasti, kad atleidžiama nuo dalies atlyginimo, kurią sudaro įmoka į  savivaldybės biudžetą ir į valstybės biudžetą, mokėjimo, ir galima suprasti, kad atleidžiama nuo visos tos  dalies, kuri mokama į savivaldybės biudžetą, mokėjimo. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, išvengti piktnaudžiavimo, siūlau aiškiai įvardyti, kad atleidžiama tik nuo tos dalies (visos ar tam tikra apimtimi), kuri mokama į   savivaldybės biudžetą.

 Pasiūlymas:

Pakeisti Projektu keičiamą Įstatymo 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius mokamos dalies į savivaldybės biudžetą sumokėjimo ar ją sumažinti į savivaldybės biudžetą, jei statiniai, kurie nenumatyti šio straipsnio 7 dalyje, bus naudojami visuomenės reikmėms. Šiems atvejams Šio atlyginimo mokėjimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius atleidimo tvarką savivaldybės taryba nustato savo sprendimu nustatyto nustato atskirą tvarką ir kriterijus, kas atlyginimas gali būti nemokamas.

Pritarti iš dalies

Atsisakyta Žemės įstatymo 10 straipsnio papildymo 9 dalimi.

7.

Seimo narys Jurgis Razma
2023-06-12

3

(11)

 

(5)

 

(1)

 

Argumentai:

     Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalimi keičiamo  Įstatymo 11  straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas valstybinės žemės sklypų perleidimas privačion nuosavybėn be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Projektu įvedama sąlyga, kad tokie žemės sklypai „naudojami statiniams eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą gali būti dviprasmiškai aiškinama kaip vienintelė atskira sąlyga, o ilgą laiką šio punkto paskutiniame sakinyje įrašyta galiojusi sąlyga – “valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti“ kaip alternatyvi sąlyga. Pagal galiojantį Įstatymą nepakanka tik naudoti atitinkamo dydžio sklypą statiniams eksploatuoti, o sklypo dydis turi būti toks, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Pagal Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą galiojanti norma reikalauja įvertinti, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą; valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka negali būti įgyjamas ketinant ne pagal tiesioginę paskirtį eksploatuoti savininkui priklausančius statinius, o šių statinių vietoje statyti naujus statinius ar vykdyti tik kitą, su esamų statinių eksploatavimu nesusijusią, žemės sklype leidžiamą veiklą.  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022 ir kt.).  Tai, kad būtent konkretaus dydžio valstybinės žemės sklypas yra būtinas šiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį pabrėžia savo  praktikoje ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (žr. LVAT 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023).

 Todėl siekiant teisinio reguliavimo aiškumo siūlau abi sąlygas - naudojimą ir būtinumą  - rašyti viename sakinyje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai), būtina įstatyme nustatyti visas sąlygas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn be aukciono. Paminėtina, kad tokių sąlygų nustatymas tik poįstatyminiais teisės aktais sukelia ginčus teismuose. Antai, LVAT žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3D-40, 6, 10 ir 11 punktus (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija), tiek kiek pagal juos apskaičiuotas ne aukciono būdu parduodamo valstybinės žemės sklypo dydis nėra būtinas ar pakankamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pripažino prieštaraujančius įstatymui.

 Atsižvelgiant į pirma nurodytus argumentus siūlau nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris naudojamas ir būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, atsižvelgiant į pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, statinio užimamą plotą, taip pat plotą, būtiną statiniui pasiekti, taip pat į   Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus minimalius ir maksimalius šių sklypų dydžius pagal turto rūšį ir naudojimo paskirtį.

Pasiūlymas:

    Siūlau pakeisti Projektu keičiamą Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nurodytą išimtį. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris naudojamas ir būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, atsižvelgiant į pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, statinio užimamą plotą, taip pat plotą, būtiną statiniui pasiekti, taip pat į   Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus minimalius ir maksimalius šių sklypų dydžius pagal turto rūšį ir naudojimo paskirtį.“

Pritarti iš dalies

Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nurodytą išimtį, taip pat išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir kitus Nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis apskaičiuojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka;

8.

Seimo narys Jurgis Razma
2023-06-12

18

46(5)

 

 

 

Argumentai: Projekto 18 str., kuriuo keičiama Įstatymo 46 str. 5 dalis nustatomas pranešimo įteikimo  būdas –  Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Toks pranešimas asmeniui yra netinkamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pranešimas įprastu būdu jam neįteikiamas dėl jo nebuvimo tuo metu gyvenamojoje vietovėje (paprastai dėl ligos ar kitų nuo jo valios nepriklausančių priežasčių), todėl nėra jokios tikimybės, kad jis skaitys Vyriausybės įgaliotos institucijos svetainę.  Todėl siūlome numatyti tokį būdą, kuriuo būtų tikimybė realiai asmenį informuoti apie nuosavybės teise valdomo objekto paėmimą visuomenės poreikiams,  numatant, kad pranešimas siunčiamas  tos vietovės, kur yra planuojamas paimti visuomenės poreikiams savininko nekilnojamojo turto objektas, savivaldybės merui arba tos vietovės seniūnui, prašant jų informuoti savininką.

 Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. asmens nuosavybė yra neliečiama ir pagal EŽTT praktiką kiekvienas savininkas turi teisę ginčyti planuojamą priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams siekiant įsitikinti, ar visuomenės poreikis yra ir jeigu yra, ar jo negalima patenkinti kitu būdu nepaimant tok asmens konkretaus  nuosavybės objekto. Atsižvelgiant į tai, negali būti tokios situacijos, kuri numatyta Projekte, kad asmuo nebūdamas informuotas apie planuojamą nuosavybės paėmimą  neteks teisės jį ginčyti. Projektu nustatytas pranešimo skelbimas Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje neatitiktų nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projektu 18 straipsniu keičiamą Įstatymo 46 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka, o jeigu  registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai  Vyriausybės įgaliota institucija įsitikina, kad  registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama  Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, pranešimas siunčiamas  tos vietovės, kur yra planuojamas paimti visuomenės poreikiams savininko nekilnojamojo turto objektas, savivaldybės merui arba tos vietovės seniūnui, prašant jų informuoti savininką.“

Pritarti

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Audito komitetas
2023-06-07

1

(2)

 

(7)

 

 

Argumentai:

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta sąvoka ,,ūkis“ neatitinka Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateiktos sąvokos ,,ūkininko ūkis” apibrėžimo. Siekiant teisinio nuoseklumo ir atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančiame Žemės įstatyme sąvoka ,,ūkis“ yra apibrėžiama tik 2 straipsnyje, kuriame išdėstytos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis apibrėžia, jog kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos <...> ir kituose įstatymuose, t. y. ir Ūkininko ūkio įstatyme, siūlytina atsisakyti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatų.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Ūkis – Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir įregistruotas ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą.

2. Atitinkamai suderinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių numeraciją.

Pritarti

 

2.

Audito komitetas
2023-06-07

2N

(7)

 

(1)

 

(3)

 

Argumentai:

Svarstomo Projekto nuostatos derintinos su Seime svarstomu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2054(4) (žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 8).

Įstatymo projekto Nr. XIVP-2054(4) įsigaliojimas numatomas 2023-09-01, tuo tarpu įstatymų projektais Nr. XIVP-2765 ir XIVP-2766 teikiami Žemės įstatymų pakeitimai įsigalios 2024-01-01. Siekiant numatyti tam tikrų Žemės įstatymo nuostatų ankstesnį įsigaliojimą, Projektas pildytinas nauju 2 straipsniu, numatant jo įsigaliojimo datą 2023-09-01 (žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 12).

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti Projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, arba kai valstybinė žemė yra reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti;“.

2. Atitinkamai suderinti Projekto straipsnių numeraciją.

3. Atitinkamai patikslinti Projekto pavadinimą.

Pritarti

 

3.

Audito komitetas
2023-06-07

2

(10)

 

(3)

 

(1)

 

Argumentai:

Projekto iniciatoriai siūlo atsisakyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurią valstybinės žemės nuomininkas, įgyvendinantis valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius, moka atlyginimą už šią galimybę statyti ir tuomet, kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja. Mokama atlyginimo suma yra lygi 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.

Tačiau Projekto iniciatoriai nepagrindžia, todėl lieka neaišku, dėl kokių aplinkybių siūloma šios nuostatos atsisakyti, taip sudarant sąlygas lengvatinėmis sąlygomis išsinuomotose valstybinės žemės sklypuose nemokėti atitinkamai 5 proc. dydžio atlygio už galimybę statyti naują ar rekonstruoti jau esamą statinį. Tuo tarpu Specialiųjų tyrimų tarnyba bei Valstybės kontrolė ne kartą yra pažymėjusios, kad valstybės turtas turėtų duoti tiesioginę naudą valstybei.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina minėtos nuostatos neatsisakyti, ją patikslinti derinant su kitomis Projektu siūlomomis nuostatomis.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;“.

Pritarti

 

4.

Audito komitetas
2023-06-07

2

(10)

 

(1),

(7),

(8)

 

 

Argumentai:

1.     Pagal dabar galiojantį Žemės įstatymą atlyginimas už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje nemokamas, kai pastatai atnaujinami (modernizuojami) pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. gegužės 18 d. priimtu Žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1964 (įsigalioja 2023 m. liepos 1 d.) išimčių ratas buvo praplėstas, numatant, kad aptariamas atlyginimas taip pat nemokamas, kai išnuomotame valstybinės žemės sklype statomi, rekonstruojami inžineriniai statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai, skirti valstybinės žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). Pabrėžtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi šio jau priimto įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, išvadoje pateikė kritinių antikorupcinių pastabų, nurodydama, kad: projektu siūlomas galimai per platus subjektų ratas, kurie galėtų nemokėti atlyginimo statant ar rekonstruojant statinius lengvatine tvarka išsinuomotos valstybinės žemės sklypuose; projekto nuostatos nesieja statinių ar įrenginių paskirties su deklaruojamais projekto tikslais; projekto nuostatomis neribojama galimybė, nemokant atitinkamo atlyginimo, valstybinėje žemėje naujai pastatyto ar rekonstruoto statinio vėliau perleisti tretiesiems asmenims ar gauti pajamų iš jo eksploatavimo ir kt. Taip pat akcentavo, kad siūlomu teisiniu reguliavimu galimai būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pasipelnymui valstybės turto, naudotino taip, kad teiktų didžiausią naudą visuomenei, sąskaita.

Tuo tarpu svarstomu Projektu siūloma dar labiau praplėsti išimčių ratą, kuomet atlygis už galimybę statyti valstybinėje žemėje nebūtų mokamas. Atkreiptinas dėmesys ir į Nacionalinės žemės tarnybos pastabą, kurioje nurodoma, kad dalis Projektu siūlomu įtvirtinti išimčių, kuomet atlygis už galimybę statyti valstybinėje žemėje, nepatenka į Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reguliavimą, nes valstybinė žemės patikėjimo teise perduodama valstybinės žemės patikėtiniams neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių funkcijoms įgyvendinti, o kita dalis siūlomų nustatyti išimčių sudarytų galimybes subjektams nemokėti atlygio vykdant ūkinę-komercinę veiklą.

Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos sistemines pastabas, taip pat į tai, kad tiek tarnyba, tiek Valstybės kontrolė ne kartą yra pabrėžusios, kad valstybės turtas turėtų duoti tiesioginę naudą valstybei, taip pat į tai, kad praktikoje esama atvejų, kuomet lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoję sklypus, nuomininkai šiuo valstybės turtu gali pasinaudoti ne tik savo statiniams eksploatuoti, bet ir papildomoms pajamoms iš valstybės turto uždirbti perleidus sklypo nuomos teisę ar pastačius naujus pastatus ir juos pardavus, taip pat pritariant ekspertinėms Nacionalinės žemės tarnybos pastaboms (3 pastaba), siūlytina nepritarti išimčių ratui, kuomet atlygis už galimybę statyti valstybinėje žemėje būtų nemokamas, praplėtimui.

2. Svarstomo Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuostatos tikslintinos, jas derinant su 2023 m. gegužės 18 d. priimtu Žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1964.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybinės žemės, išnuomotos šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės administracijos, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, apskaičiuotą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius biudžetus, išskyrus šio straipsnio 8 7 dalyje nurodytus atvejus.“

2. Pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:

1)    pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;

2) statant, rekonstruojant inžinerinius statinius ir (ar) įrengiamus įrenginius, skirtus valstybinės  žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). siekiant įgyvendinti projektus, susijusius su viešuoju interesu:  krašto ir valstybės sienos apsaugai; tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams; viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams; komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus;

3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;

4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).“

3. Pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi, kai, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, išnuomotame valstybinės žemės sklype statomi, rekonstruojami inžineriniai statiniai ir (ar) įrengiami įrenginiai, skirti šiame žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti). Draudžiama keisti statybos objekto, dėl kurio buvo pritaikyta šio straipsnio 7 dalyje nurodyta išimtis, paskirtį, kol nėra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, jeigu pakeitus paskirtį tokiam statybos objektui išimtis nebūtų taikoma. Statybos objekto duomenys apie pasikeitusią paskirtį Nekilnojamojo turto registre registruojami tik valstybinės žemės nuomininkui pateikus dokumentus, patvirtinančius atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą.

Pritarti iš dalies

Siūlome pakeisti Žemės įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Teisė Galimybė statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomota šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju

1. Valstybinės žemės, išnuomotos šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės administracijos, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, apskaičiuotą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą biudžetus  šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus.

2. Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkas, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiai gali įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius neviršijant kiekvieno statinio ir (ar) įrenginio savininkui ar bendraturčiui, išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies ploto, neįskaitant valstybinės žemės sklypo dalies, skirtos naudoti bendrai.

3. Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas neprivalomas, iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą:

1) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

2) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu ar įrenginiu įregistruotu statiniu (statiniais) užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

4) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 30 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, nustatytos apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja nuo daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

6) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu (statiniais) ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo pastato  ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto šio statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Jeigu statomų statant naujų ir (ar) rekonstruojamų esamų naujus ir (ar) rekonstruojant esamus statinius ar įrenginių didėja ir statiniais ar įrenginiais užstatytas žemės plotas, ir po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio (statinių) ar įrenginio bendras plotas, atlyginimą už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje, apskaičiuojamą pagal šio straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nustatytą tvarką, sudaro atlyginimo atlyginimų, apskaičiuoto už statiniais ar įrenginiais už statiniais užstatyto žemės ploto padidėjimą, ir atlyginimo, apskaičiuoto už statinio (statinių) ar įrenginio bendro ploto padidėjimą, suma,. bet Ši suma negali būti didesnė ne daugiau kaip 75 procentai procentus vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jei ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka,. išskyrus atvejį, kai statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimas atitinka statinio ar įrenginio užstatymo ploto padidėjimą (tokiu atveju atlyginimas už galimybę statyti mokamas už statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimą).

5. Atlyginimas už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje mokamas kiekvienu naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimo atveju. Sumokėjęs atlyginimą už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja teisę galimybę Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendinti statytojo teisę sumokėto atlyginimo dydį atitinkančia apimtimi, numatyta šio straipsnio 3 dalyje. Jei valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta,  ir yra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti statinius, naujajam statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje, tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs valstybinės žemės nuomininkas, ankstesnis statinių ir (ar) įrenginių savininkas. Statybą leidžiančio dokumento neišdavimo atveju atlyginimas už galimybę statyti valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, raštu pateikus prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir dokumentą, patvirtinantį apie statybą leidžiančio dokumento neišdavimą. Atlyginimas už galimybę statyti grąžinamas per 3 mėnesius nuo prašymo jį grąžinti pateikimo. Prašyme nurodoma atlyginimo už galimybę statyti mokėtojo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią sugrąžinama įmokėtas atlyginimas.

6. Jeigu valstybinės žemės nuomininko pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių bendras plotas ir (ar) naujais pastatytais, ir (ar) rekonstruotais statiniais užstatytas plotas viršija dydį, už kurį buvo sumokėtas šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytas atlyginimas, nuomininkas privalo į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą sumokėti trūkstamą atlyginimo sumą ir papildomai 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dydžio, nurodyto šio straipsnio 3 dalies 2–6 punktuose ir šio straipsnio 4 dalyje, sumą. Iki viso privalomo sumokėti atlyginimo už teisę galimybę statyti valstybinėje žemėje dydžio sumokėjimo valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys netikslinami ir pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo užbaigimas Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

7. Pastatams atnaujinti (modernizuoti) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą šis straipsnis netaikomas.

Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:

1) atnaujinant (modernizuojant) pastatus pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;

2) statant ar rekonstruojant: valstybei svarbaus projekto statinį (statinius) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtą statinį (statinius) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; geležinkelio infrastruktūros objektui (objektams), geležinkelio stočių ir jų aptarnavimui skirtus statinius, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektui (objektams) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose; tarptautinius oro uostus, valstybinius aerodromus, valstybinius jūrų uostus ir jų įrenginius; kelius, elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, energetikos objektus ir jų technologinius priklausinius, taip pat jiems eksploatuoti reikalingus visuomenės reikmėms skirtus inžinerinius statinius; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtus statinius; statinius, skirtus krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijoms vykdyti, statomus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose; užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus ir (ar) kitus statinius, finansuojamus valstybės biudžeto lėšomis;

3) atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams, kai jie vykdomi Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;

4) statomiems, rekonstruojamiems inžineriniams statiniams, skirtiems šiame žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).

8. Draudžiama keisti statybos objekto, dėl kurio buvo pritaikyta šio straipsnio 7 dalyje nurodyta išimtis, paskirtį, kol nėra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, jeigu pakeitus paskirtį tokiam statybos objektui išimtis nebūtų taikoma. Statybos objekto duomenys apie pasikeitusią paskirtį Nekilnojamojo turto registre registruojami tik valstybinės žemės nuomininkui pateikus dokumentus, patvirtinančius atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą.“

5.

Audito komitetas
2023-06-07

2

(10)

 

(5)

 

 

Argumentai:

1. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jei valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti statinius, naujajam statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs ankstesnis statinių ir (ar) įrenginių savininkas.“ Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 9 pastabai, siekiama aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, kad aptariama galimybė statyti statinius tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs ankstesnis statinių savininkas, pereina asmeniui, jeigu jis perėmė statinius ir tapo naujuoju valstybinės žemės nuomininku, todėl nuostatos turi būti tikslintinos.

2. Aptariamo straipsnio nuostatos tikslinamos atsižvelgiant ir į kitas redakcinio pobūdžio Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje mokamas kiekvienu naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo atveju. Sumokėjęs atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja galimybę įgyvendinti statytojo teisę sumokėto atlyginimo dydį atitinkančia apimtimi, numatyta šio straipsnio 3 dalyje. Jei valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta,  ir yra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti statinius, naujajam valstybinės žemės nuomininkui ir statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje, tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs ankstesnis valstybinės žemės nuomininkas ir statinių ir (ar) įrenginių savininkas. Statybą leidžiančio dokumento neišdavimo atveju atlyginimas už galimybę statyti valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, raštu pateikus prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir dokumentą, patvirtinantį apie statybą leidžiančio dokumento neišdavimą. Atlyginimas už galimybę statyti grąžinamas per 3 mėnesius nuo prašymo jį grąžinti pateikimo. Prašyme nurodoma atlyginimo už galimybę statyti mokėtojo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią sugrąžinama įmokėtas atlyginimas.“

Pritarti

 

6.

Audito komitetas
2023-06-07

2

(10)

 

(9)

 

 

Argumentai:

Projektu siūloma sudaryti galimybes savivaldybėms, kaip valstybinės žemės patikėtinėms, atleisti subjektus nuo atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Taigi, Projekto nuostatomis savivaldybėms sudaromos diskrecinės teisės (savo nuožiūra) spręsti dėl subjektų atleidimo nuo atlyginimo (jo dalies) sumokėjimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje. Tačiau, kaip jau akcentavo Specialiųjų tyrimų tarnyba:

1. Projektu siūlomos nuostatos neatskleidžia atvejų (ar jų kriterijų), kuriems esant savivaldybės galėtų priimti sprendimus dėl subjektų atleidimo nuo atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo;

2. Įgyvendinant minėtas Projekto nuostatas, savivaldybės galėtų, esant analogiškoms situacijoms, skirtingų subjektų atžvilgiu priimti skirtingo pobūdžio sprendimus. Dėl minėtos priežasties Projekto nuostatos gali būti vertintinos kaip sudarančios sąlygas (arba tokią regimybę) dėl vienų subjektų diskriminacijos kitų subjektų atžvilgiu;

3. Projekto nuostatos sudarytų sąlygas skirtingai Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo skirtingose savivaldybėse praktikai. Šiuo atveju taip pat aktualu, kad Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo abstraktumas antikorupciniu požiūriu kritiškai vertintinas ir savivaldybėse priimamų sprendimų teisėtumo užtikrinimo prasme, kadangi, pavyzdžiui, Vyriausybės atstovai (kurie vadovaujantis Konstitucijos 123 straipsnio (ir kitų teisės aktų) nuostatomis vykdo savivaldybių sprendimų teisėtumo priežiūrą), kilus poreikiui įvertinti atitinkamo savivaldybės sprendimo teisėtumą, to (įvertinti sprendimo turinį) negalėtų padaryti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad dėl itin skubotai svarstomo Projekto įstatymų leidėjui nėra sudarytos galimybės išdiskutuoti bei svarstomame Projekte (įstatyme) įtvirtinti unifikuotų kriterijų, kuriuos galėtų taikyti savivaldybės, taip eliminuojant įžvelgiamas korupcinių rizikų regimybes, siūlytina savivaldybėms, kaip valstybinės žemės patikėtinėms, nesudaryti galimybių atleisti subjektus nuo atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalį:

9. Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatyto atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas.

Pritarti

 

7.

Audito komitetas
2023-06-07

4N

(11)

 

(1),

(5)

 

(1)

(1)

 

Argumentai:

1. Svarstomo Projekto nuostatos derintinos su Seime svarstomu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2054(4) (žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 8).

Įstatymo projekto Nr. XIVP-2054(4) įsigaliojimas numatomas 2023-09-01, tuo tarpu įstatymo projektu Nr. XIVP-2765 teikiami Žemės įstatymų pakeitimai įsigalios 2024-01-01. Siekiant numatyti tam tikrų Žemės įstatymo nuostatų ankstesnį įsigaliojimą, Projektas pildytinas nauju 4 straipsniu, numatant jo įsigaliojimo datą 2023-09-01 (žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 12).

Projekto straipsnio numeracija teikiama atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymą Nr. 2, kuriuo siūloma Projektą papildyti nauju 2 straipsniu.

2. Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Aptariamos nuostatos nepapildžius išimtimi, kada valstybinės žemės sklypas parduodamas be aukciono, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas negalės aukciono būdu parduoti viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir tokiam turtui eksploatuoti reikalingo valstybinio žemės sklypo (jeigu sklypas gali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn) ir taip bus nerealizuota įstatymų leidėjo valia ,parduodant minėtą viešųjų įstaigų nekilnojamąjį turtą kartu su valstybinės žemės sklypu, gauti didžiausią naudą valstybei. Atsižvelgiant į tai, koreguotina aptariama Žemės įstatymo nuostata.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti Projektą 4 nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip:

4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui. arba viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;“.

2. Pakeisti 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, taip pat išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;“.

3. Projekto 3 straipsnį atitinkamai laikyti 41 straipsniu.

4. Atitinkamai suderinti Projekto straipsnių numeraciją.

Pritarti

 

 

8.

Audito komitetas
2023-06-07

3

(11)

 

(1),

(5)

 

(1)

(1)

 

Argumentai:

1. Svarstomo Projekto nuostatos derintinos su Seime svarstomu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2054(4) (likusi priėmimo stadija), kuriuo, be kita ko, pritarus Vyriausybės pasiūlymams, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui numatoma a) pareiga parduoti viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, nekilnojamąjį turtą kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamam viešųjų įstaigų nuosavybės teise valdomam turtui eksploatuoti; b) teisė parduoti kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausančius statinius, patalpas ar jų dalis, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamo nekilnojamojo turto eksploatavimui.

Tuo tarpu svarstomu Projektu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui numatoma teisė kitų asmenų nuosavybėn perleisti valstybinės žemės sklypus tik tais atvejais, kai yra parduodamas viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, nekilnojamasis turtas.

Atsižvelgiant į tai, reikalinga patikslinti svarstomo Projekto nuostatas, priešingu atveju nebus sudarytos teisinės galimybės realizuoti įstatymo projekte Nr. XIVP-2054(4) įtvirtintos Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teisės parduoti kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausančius statinius, patalpas ar jų dalis, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamo nekilnojamojo turto eksploatavimui.

3. Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Aptariamos nuostatos nepapildžius išimtimi, kada valstybinės žemės sklypas parduodamas be aukciono, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas negalės aukciono būdu parduoti viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir tokiam turtui eksploatuoti reikalingo valstybinio žemės sklypo (jeigu sklypas gali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn) ir taip bus nerealizuota įstatymų leidėjo valia, parduodant minėtą viešųjų įstaigų nekilnojamąjį turtą kartu su valstybinės žemės sklypu, gauti didžiausią naudą valstybei. Atsižvelgiant į tai, koreguotina aptariama Žemės įstatymo nuostata.

2. Projekto straipsnių numeracija keistina atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymus Nr. 2 ir 7 ir 10.

 

Pasiūlymas:

1. Projekto 3 straipsnį laikyti 41 straipsniu.

2. Pakeisti Projekto 41 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;“.

3. Pakeisti Projekto 41 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose, taip pat išskyrus šio straipsnio 12 11 dalyje nurodytą išimtį. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;“.

4. Atitinkamai suderinti Projekto straipsnių numeraciją.

Pritarti

 

 

9.

Audito komitetas
2023-06-07

3

(11)

 

(2)

 

 

Argumentai:

Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtina valstybinės žemės pirkėjo pareiga savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo perdavimo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Taip pat numatoma valstybinės žemės pardavėjo pareiga kreiptis į teismą dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo ir nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo, jeigu pirkėjas vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą. Pastebėtina, kad aptariama nuostata nėra aiški (nėra aišku, kaip tas vengimas ir per kiek laiko turi pasireikšti) bei sudaro sąlygas Žemės įstatyme numatytų pareigų vengimui. Todėl siekiant pašalinti šį neaiškumą ir užtikrinti, kad sandoriai Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruoti per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį, Projekto nuostatos turi būti tikslintinos. Iš esmės analogiškas reguliavimas numatytas valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutarčių įregistravimo atvejais.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo perdavimo privalo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Jeigu per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį pirkėjas vengia įregistruoti neįregistruoja nuosavybės teisės perėjimo faktą fakto, valstybinės žemės pardavėjas turi kreiptis į teismą su prašymu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo ir dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo.

Pritarti

 

10.

Audito komitetas
2023-06-07

3

(11)

 

(11)

 

 

Argumentai:

Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 13 pastabai, kad Projekto 3 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalies formuluotės nereglamentuoja valstybinės žemės nuosavybės teisių perleidimo klausimų, pažymint, kad atvejai, kuomet valstybinės žemės sklypai neformuojami, o juose esantys statiniai ir įrenginiai išperkami, nustatomi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje, siūlytina išbraukti aptariamą nuostatą.

 

Pasiūlymas:

1. Išbraukti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalį:

11. Prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, turi būti griaunami, žemės sklypai neformuojami. Šie statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę.

2. Atitinkamai suderinti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio dalių numeraciją.

3. Patikslinti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnyje esančias nuorodas.

Pritarti

 

11.

Audito komitetas
2023-06-07

25

(66)

 

(3),

(4)

 

 

Argumentai:

Projekto 25 straipsniu keičiamas įstatymas papildomas nauju 66 straipsniu, kurio 3 ir 4 dalyse numatomas ex post vertinimo laikotarpis – 5 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat numatoma, kad minėtas vertinimas turi būti atliktas iki 2029 m. sausio 1 d.

Visgi pastebėtina, kad I pertvarkos etapu priimtu nauja redakcija išdėstytu Žemės įstatymu Nr. XIV-1311, taip pat II pertvarkos etapu teikiamais įstatymo projektais Nr. XIVP-2765 ir Nr. XIVP-2766 esmingai keičiami valstybinės žemės (t. y. valstybės turto) valdymo, naudojimo ir disponavimo ja santykiai, procesai ir procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad šis turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais, o naujai sureguliuotų teisės normų vertinimas numatomas atlikti tik po ilgo laiko, t. y. iki 2029 m. sausio 1 d., siūlytina šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atlikti anksčiau, nei planuota (ne po 5 metų, o po 3 metų), taip sudarant galimybes kuo anksčiau identifikuoti ir eliminuoti praktikoje kylančias, su šio įstatymo nuostatų taikymu susijusias problemas.

Pasiūlymas:

1. Pakeisti Projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo naujai dėstomą 66 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Ex post vertinimo laikotarpis – 5 3 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“

2. Pakeisti Projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo naujai dėstomą 66 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2029 2027 m. sausio 1 d.“

Nepritarti

Vadovaujantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos, patvirtintos 2021-05-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308, 14 dalyje nurodomos peržiūros nuostatos, 14.3. punkte nurodoma kaip peržiūros nuostatateisinio reguliavimo vertinimo laikotarpis. Jis negali būti trumpesnis nei dveji metai nuo teisinio reguliavimo įsigaliojimo, tačiau rekomenduojama atlikti kuo ilgiau (pvz., trejus, penkerius, dešimt ar daugiau metų) galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimą. Teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpis nurodomas metais ir (ar) mėnesiais, taip pat įvardijamas jo skaičiavimo pradžios momentas;“ Manytina, kad treji metai yra per trumpas laikotarpis reformos teisinio reguliavimo poveikio ex post įvertinimui.

12.

Audito komitetas
2023-06-07

26

1,

5N,

6N

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad svarstomo Projekto nuostatos derintinos su Seime svarstomu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2054(4) (likusi priėmimo stadija), kurio įsigaliojimas numatomas 2023-09-01, taip pat į Audito komiteto pasiūlymus Nr. 2 ir 7, kuriais siekiama sudaryti galimybes tam tikrų keičiamo Žemės įstatymo nuostatų ankstesniam įsigaliojimui, atitinkamai turi būti tikslinamos Projekto 26 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti Projekto 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus 2 ir 4 straipsnius ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“

2. Papildyti Projekto 26 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:

5. Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 11 straipsnio 5 dalies 1 punktas įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d.

3. Papildyti Projekto 26 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliotos institucijos iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo 2 ir 4 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus.

4. Atitinkamai suderinti Projekto 26 straipsnio dalių numeraciją.

Pritarti

 

13.

Audito komitetas
2023-06-07

 

 

 

 

Argumentai:

Projekto nuostatose vartojama formuluotė „valstybės tarnautojas“. Tačiau 2023 m. gegužės 25 d. Seimas priėmė nauja redakcija išdėstytą Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1985, pagal kurį valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose turi būti sudarytos komisijos, kurios peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes. Minėtame įstatyme apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės, iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektu keičiamose nuostatose formuluotę „valstybės tarnautojas“ keisti į bendro pobūdžio formuluotę „darbuotojas“.

 

Pasiūlymas:

Projekto straipsniuose naudojamas formuluotes „valstybės tarnautojas“ pakeisti į formuluotę „darbuotojas“.

Pritarti

 

14.

Kaimo reikalų komitetas
2023-06-07

 

 

 

 

Pritarti iniciatorių pateiktam Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIVP-2765; pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo narių pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, LR Specialiųjų tyrimų tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos prie AM, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos, Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos  pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ar pritarė iš dalies.

Pritarti

 

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:      .

7.1. Sprendimas: Pritarti patobulintam Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 35(1) ir 35(2) straipsniais įstatymo projektui Nr. XIVP-2765(2) ir Komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai: negauta.

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 2.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kasparas Adomaitis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                      Aistė Gedvilienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Biuro vedėja Birutė Pūtienė