LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

JAUNIMO IR SPORTO REIKALŲ KOMISIJA

DĖL JAUNIMO POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. IX-1871 2, 6, 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6¹, 6², 6³ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2990

2024-04-24 Nr. 116-P-4

Vilnius

1. Komisijos posėdyje dalyvavo: Komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna; Komisijos nariai: Tomas Bičiūnas, Viktoras Fiodorovas, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Deividas Labanavičius, Marius Matijošaitis, Kęstutis Mažeika, Rasa Petrauskienė, Edita Rudelienė, Vilius Semeška; Seimo kanceliarijos patarėja Jurgita Petniūnaitė; Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės patarėja Rita Buitvydė, Jaunimo reikalų agentūros direktorius Jonas Laniauskas, Seimo Pirmininko sekretoriato patarėja Elena Masnevaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-03	1 (2)			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis Jaunimo politikos pagrindų įstatymas (toliau – keičiamas įstatymas) jau turi 2 straipsnio 7¹dalį, todėl atitinkamai tikslintinas projekto 1 straipsnis, „jaunimo darbuotojo“ sąvoką apibrėžiant kitoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalyje.	Pritarti iš dalies	Įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos dėstomos abėcėlės tvarka. Projektu siūloma apibrėžti nauja „jaunimo darbuotojo“ sąvoka dėstant abėcėlės tvarka turi būti pirmiau keičiamo įstatymo 7¹dalyje apibrėžtos „jaunimo informavimo ir konsultavimo“ sąvokos, tačiau atitinkamai taisytina įstatymo 2 straipsnio dalių numeracija, taip pat atsižvelgiant į Vyriausybės siūlomą šio straipsnio papildymą (7² Jaunimo darbuotojo sertifikatas).
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-03	1 (2)			2. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7¹dalyje pateikiamą „jaunimo darbuotojo“ sąvoką, vietoje žodžių „siekiantis asmeninio ir socialinio jaunų žmonių tobulėjimo“ įrašant žodžius „siekiantis jauno žmogaus asmeninių ir socialinių kompetencijų ugdymo“. Be to, siūloma nauja sąvoka ir ją įvardijantis terminas turi būti suderintas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.	Pritarti	Siūlomas sąvokos apibrėžimo tikslinimas neaktualus, kadangi Komisija pritaria Vyriausybės pasiūlytam „jaunimo darbuotojo“ sąvokos apibrėžimui.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-07-03	1 (2)			3. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo bei atsižvelgus į tai, kad projekto 1 straipsniu yra keičiamas keičiamo įstatymo 2 straipsnis, ir į tai, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1722 (šis įstatymas išdėstytas nauja redakcija ir pavadintas Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu), siūlytina projekte taip pat pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje pateiktą nuorodą į šio įstatymo pavadinimą (pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktą teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas).	Pritarti
4.		3			4. Brauktinas projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas jaunimo darbuotojui keliamas reikalavimas – teisėtai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaip ne šio įstatymo reguliavimo dalykas, nes užsieniečio teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu įsidarbinimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Užsieniečių teisinės padėties įstatymas (žr. jo 62 straipsnį), kuriame nustatytos papildomos sąlygos, norint užsieniečiui dirbti Lietuvos Respublikoje.	Pritarti
5.		3			5. Svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti jaunimo darbuotojui keliami išsilavinimo reikalavimai nėra per dideli, ar nebus sudėtinga rasti darbuotojų, atitinkančių nurodytus reikalavimus, ypač regionuose. Atkreiptinas dėmesys, kad darbo su jaunimu veikla yra skirta jauniems suaugusiems, t. y. pilnamečiams asmenims, turintiems civilinį veiksnumą, galintiems savarankiškai priimti sprendimus rinktis jų poreikius atliepiančią su jaunimu dirbančią organizaciją, ar visai nedalyvauti jokios su jaunimu dirbančios organizacijos veiklose. Taigi svarstytina, ar detalus „jaunimo darbuotojo“ išsilavinimo (kvalifikacijos) įvardijimas įstatyme tikrai padėtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų – išspręsti kvalifikuotų jaunimo darbuotojų problemą, nes sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo nuostatas nėra aišku, kodėl ugdant jaunimo praktinius įgūdžius ir suteikiant žinių ir gebėjimų, padedančių įsitraukti į darbo rinką, negalėtų sėkmingai vykdyti jaunimo darbuotojas, pavyzdžiui turintis verslo ir viešosios vadybos, technologijų ar informatikos mokslų studijų krypčių grupės išsilavinimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų tikslinti, jaunimo darbuotojų kvalifikaciją siejant su aukštuoju mokslu, nevardijant konkrečių studijų krypčių ar krypčių grupių, arba jas formuluojant plačiau. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Socialinių paslaugų įstatymą, tik socialiniam darbuotojui yra keliamas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą, socialinio darbuotojo padėjėjui toks reikalavimas nėra taikomas.	Pritarti	Komisija pritaria Vyriausybės siūlomiems nustatyti jaunimo darbuotojams keliamiems reikalavimams.
6.		3			6. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalyje jau yra nustatyti atvejai, kada asmuo siekiantis tapti jaunimo darbuotoju nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, ir įvertinus tai, kad šiuo metu galiojančiuose kituose įstatymuose (pvz. Valstybės tarnybos įstatyme, Teismų ir kt. įstatymuose) nustatyti skirtingi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, priklausomai nuo asmens einamų pareigų arba atliekamų funkcijų pobūdžio, siūlytume braukti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalies 7 punktą, kadangi būtų neaišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kurio įstatymo nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai būti papildomai taikomi asmeniui, siekiančiam tapti jaunimo darbuotoju.	Pritarti
7.		3			7. Tikslintina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 3 dalis, kadangi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau –Reglamentas) nenustato tokios duomenų kategorijos kaip ypatingi asmens duomenys (šio Reglamento 9 straipsnyje vartojama sąvoka „specialių kategorijų asmens duomenys).	Pritarti
8.		5			8. Pastebėtina, kad nėra aiškus projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 6³straipsnio 5 punkto (jaunimo darbuotojas „rengia ir įgyvendina socialines programas ir projektus“) santykis su keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis, pagal kurias savivaldybėje įgyvendinamas jaunimo politikos programas ir priemones rengia ir įgyvendina savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius. Projekto nuostatos derintinos tarpusavyje.	Pritarti
9.		1, 3, 4, 5, 6			9. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, tikslintinos projekto 1, 3, 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo esmės, išbraukiant žodžius „šį“ ir „ir ją/jį išdėstyti taip“ kaip perteklinius.	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastaba
10.					10. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja jaunimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Be to, atsižvelgiant į Reglamento 36 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, dėl įstatymo projekte siūlomo reguliavimo (dėl jaunimo darbuotojų asmens duomenų tvarkymo), turėtų būti gauta ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvada.	Pritarti	Pastaba dėl Vyriausybės nuomonės neaktuali (gauta).
11.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2023-07-11				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6(1), 6(2), 6(3) straipsniais įstatymo projekto Nr. XVIP-2990 (toliau – Įstatymo projektas), atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas nuostatomis, valstybės narės, prieš priimdamos naujas arba iš dalies keisdamos esamas įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas, kuriomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojamomis profesijomis ar jomis verstis, atlieka proporcingumo vertinimą pagal šioje direktyvoje nustatytas taisykles. Įgyvendinant Direktyvą (ES) 2018/958 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatytais atvejais, t. y., prieš nustatydami naują ar keisdami esamą teisinį reguliavimą, kurio nuostatomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, teisės aktų projektų rengėjai atlieka teisės aktų projektų, susijusių su reglamentuojamomis profesijomis, proporcingumo vertinimą, kurio tvarką nustato Vyriausybė. Ši tvarka nustatyta 2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1218 „Dėl Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vadovaujantis Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 9–11 punktais, norminių teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis (toliau – Nuostatos), proporcingumo vertinimą atlieka teisės akto projekto rengėjas, kuris įvertina kiekvieną nuostatą pagal jos pobūdį, turinį ir galimą poveikį. Teisės akto projekto rengėjas, atlikęs Nuostatų proporcingumo vertinimą, parengia Nuostatų proporcingumo vertinimo išvadą, pagrįstą kokybiniais ir, jei įmanoma, kiekybiniais, rodikliais, pateikdamas duomenis apie kiekvienos Nuostatos atitiktį kriterijams, nurodytiems Tvarkos aprašo 5 punkte. Teisės akto projekto rengėjas vertinimo išvadą kartu su teisės akto projektu pateikia profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui, kuris užtikrina Nuostatų proporcingumo vertinimo objektyvumą ir nepriklausomumą. Atsižvelgiant į tai, turi būti atliktas Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalyje numatytų kvalifikacinių reikalavimų proporcingumo vertinimas, kuris turi būti pateiktas kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai).	Pritarti	Pastaba neaktuali (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė proporcingumo vertinimo išvadą nustatyta tvarka).

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-03-13	(1)			Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. SV‑S-1040 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6¹, 6², 6³ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP‑2990 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus profesijai, siūlytina patikslinti Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato jaunimo politikos formavimo, įgyvendinimo, darbo su jaunimu ypatumus, patariamąsias institucijas, jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų kompetenciją, jaunimo darbuotojų veiklos principus, funkcijas, jaunimo darbuotojams keliamus reikalavimus.“	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-03-13	1 (2)			2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, apibrėžiant sąvoką „jaunimo darbuotojas“, turėtų būti kalbama ne apie fizinį asmenį, o apie darbuotoją, nes omenyje turimos būtent darbo santykių pagrindu vykdomos funkcijos. Taip pat pažymėtina tai, kad siūloma sąvokos „jaunimo darbuotojas“ apibrėžtis neaiški, nes neįvardyta, kokia tiksliai turėtų būti jaunimo darbuotojo veikla. Atsižvelgiant į Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, kad darbą su jaunimu atlieka tik jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, siūlytina atitinkamai koreguoti ir sąvoką „jaunimo darbuotojas“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį nauja 7¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: „7¹.Jaunimo darbuotojas – šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis darbuotojas, jaunimo ir su jaunimu dirbančiose organizacijose individualiai ir (ar) grupėmis dirbantis su jaunais žmonėmis jų laisvalaikiu, taikydamas šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas darbo su jaunimu formas.“	Pritarti
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-03-13	1 (2) (3) 3			3. Siūlytina Įstatymo projektą papildyti nuostatomis, kurios įstatymo lygmeniu įtvirtintų jaunimo darbuotojų sertifikavimą ir asmenims, siekiantiems tapti jaunimo darbuotojais, suteiktų galimybę dirbti jaunimo darbuotojais turint jaunimo darbuotojo sertifikatą. Šiuo metu atvirąjį darbą su jaunimu, darbą su jaunimu gatvėje, mobilųjį darbą su jaunimu, praktinių įgūdžių ugdymo veiklas vykdo 297 asmenys, iš jų 118 asmenų neturi Įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomame papildyti Įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto išsilavinimo ir, patvirtinus šiame punkte siūlomą jaunimo darbuotojo sertifikavimo alternatyvą, turėtų įgyti jaunimo darbuotojo sertifikatą. Jaunimo darbuotojo sertifikatą šiuo metu išduoda Jaunimo reikalų agentūra, vadovaudamasi Jaunimo darbuotojų sertifikavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Jaunimo reikalų agentūros direktoriaus 2023 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 2V-167 (1.4E) „Dėl Jaunimo darbuotojų sertifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Praktikos įtvirtinimas įstatymo lygmeniu leistų ir toliau nuosekliai plėsti šiuo metu jau veikiančią ir taikomą darbo su jaunimu sistemą, o tai prisidėtų prie efektyvaus darbo su jaunimu plėtros Lietuvoje, stiprintų jaunimo darbuotojo, kaip profesionalaus su jaunimu dirbančio darbuotojo, vaidmenį. Jaunimo darbuotojų sertifikavimas aktualus, nes jau dabar daugelyje regionų įstaigos susiduria su iššūkiu atrasti specialistus, kurie galėtų dirbti su jaunimu. Jaunimo reikalų agentūros atliktos darbuotojų, dirbančių su jaunimu, išsilavinimo analizės duomenimis, pastebima tendencija, jog apie pusė visų jaunimo darbuotojų neturi specialaus išsilavinimo (socialinio darbo, psichologijos, socialinės pedagogikos, edukologijos). Pabrėžtinas faktas, jog šis išsilavinimo reikalavimo, kuriuo ketinama apriboti jaunimo darbuotojo profesinį statusą, neatitikimas nepaneigia fakto, kad dauguma šių su jaunimu dirbančių asmenų yra kompetentingi profesionalai, turintys vertingos patirties ir kompetencijų, reikalingų dirbant su jaunimu. Todėl siūlytina sudaryti galimybę šiems profesionalams, neturintiems reikalaujamo išsilavinimo, nustatyto Įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomo papildyti Įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies 4 punkte, bet turintiems aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus kitų studijų krypčių studijas, įgyti jaunimo darbuotojo statusą, juos sertifikuojant. Sertifikato išdavimo asmeniui, siekiančiam tapti jaunimo darbuotoju, procedūrą sudarys asmens turimų gebėjimų vertinimas ir jų pripažinimas jaunimo darbuotojo sertifikatu arba papildomas tikslinių kompetencijų tobulinimas, papildomas įgytų gebėjimų vertinimas ir jaunimo darbuotojo sertifikato išdavimas. Įsigaliojus Įstatymo projektui, jaunimo darbuotojo sertifikatai būtų išduodami neterminuotam laikotarpiui, nurodant sąlygas, kurioms esant jie nebegaliotų. Priimtam Įstatymo projektui įgyvendinti prireiks papildomų valstybės biudžeto lėšų. Skaičiuotina, kad vieno asmens sertifikavimas, neįtraukiant mokymų, galėtų kainuoti apie 250 Eur, visa papildoma reikalinga suma būtų 30 000 Eur pirmaisiais Įstatymo projekto įsigaliojimo metais ir po 10 000 Eur kiekvienais kitais metais. Planuojama, kad, siekdama užtikrinti jaunimo darbuotojų veiklą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija galės padengti kaštus, reikalingus asmenims jaunimo darbuotojo sertifikatui įgyti. Paslaugų teikimas jaunuoliams – valstybės socialinės politikos dalis, o jaunimo darbuotojų sertifikavimas – kokybės užtikrinimo sistemos dalis. Siekiant didinti šios profesijos patrauklumą, svarbu užtikrinti jos prieinamumą. Jeigu jaunimo darbuotojų sertifikavimo išlaidos bus apmokamos pačių asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, nebus galima užtikrinti profesionalių jaunimo darbuotojų skaičiaus, reikalingo kokybiškam darbui su jaunais žmonėmis užtikrinti. Valstybės teikiamas nemokamas (sertifikavimo išlaidas apmokės jaunimo politiką įgyvendinanti institucija) jaunimo darbuotojų sertifikavimas gali būti vienas iš valstybės paramos būdų, reikalingų specialistams pritraukti. Atitinkamai siūlytina: 3.1. Papildyti Įstatymo 2 straipsnį nauja 7² dalimi, įtvirtinant sąvoką „jaunimo darbuotojo sertifikatas“, o dabar galiojančią Įstatymo 2 straipsnio 7¹dalį laikyti 7³dalimi: „7². Jaunimo darbuotojo sertifikatas – dokumentas, išduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, nurodytos šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kuriuo suteikiama teisė asmeniui, turinčiam šio įstatymo 6¹ straipsnyje nustatytą išsilavinimą ir gebėjimus, dirbti su jaunimu.“ 3.2. Papildyti Įstatymo 3 straipsnį 7 dalimi, įtvirtinant pareigą jaunimo politiką įgyvendinančiai institucijai patvirtinti Asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, sertifikavimo tvarkos aprašą, kuris reglamentuotų jaunimo darbuotojų sertifikavimo procedūrą, ir padengti išlaidas, reikalingas asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, sertifikavimo procedūroms atlikti: „7. Jaunimo politiką įgyvendinanti institucija tvirtina Asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, sertifikavimo tvarkos aprašą ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriamų asignavimų jaunimo politikos priemonėms įgyvendinti padengia asmenų, siekiančių tapti jaunimo darbuotojais, sertifikavimo išlaidas.“ 3.3. Siekiant teisinio nuoseklumo, Įstatymo projekte siūlytina įtvirtinti visus reikalavimus asmenims, kurie ketina dirbti su jaunimu, ir sudaryti sąlygas pripažinti kitose valstybėse įgytas profesines kvalifikacijas, reikalingas jaunimo darbuotojo pareigybei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, darbą su jaunimu gali atlikti tik jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos. Pastebėtina tai, kad jaunimo darbuotojas, gavęs jaunimo darbuotojo sertifikatą, įgis teisę atlikti darbą su jaunimu, todėl siūloma nustatyti ne tik asmens išsilavinimo, bet ir gebėjimų, reikalingų šiam darbui atlikti, reikalavimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomo papildyti Įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas jaunimo darbuotojui keliamas reikalavimas – teisėtai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje – yra ne Įstatymo reguliavimo dalykas, nes užsieniečio įsidarbinimą Lietuvos Respublikoje teisėto jo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuriame nustatyti papildomi reikalavimai užsieniečiui, norinčiam dirbti Lietuvos Respublikoje. Tikslintina ir Įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomo papildyti Įstatymo 6¹straipsnio 3 dalis, nes 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nenustato tokios duomenų kategorijos kaip ypatingi asmens duomenys (Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnyje vartojama sąvoka „specialių kategorijų asmens duomenys“). Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad jaunimo darbuotojai dirbs su jaunimu nuo 14 iki 29 metų. Dirbti su nepilnamečiais asmenimis gali tik Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantys darbuotojai, todėl aktualus nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Su nepriekaištingos reputacijos reikalavimu taip pat susijęs ir specialių kategorijų asmens duomenų bei duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius tvarkymas. Tai būtina, siekiant, kad į jaunimo darbuotojo pareigas būtų priimami tik asmenys, atitinkantys nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nepripažinti kaltais dėl įvairių nusikalstamų veikų. Kadangi valstybinį mokslo ir studijų reguliavimą nustato Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, siūloma Įstatymo sąvokas, susijusias su aukštojo mokslo kvalifikacija, suderinti su Mokslo ir studijų įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose vartojamomis sąvokomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomą papildyti Įstatymo 6¹ straipsnį išdėstyti taip: „6¹ straipsnis. Jaunimo darbuotojui keliami reikalavimai 1. Asmuo gali tapti jaunimo darbuotoju, jeigu jis: 1) turi aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinio darbo, psichologijos studijų krypties studijas ar ugdymo mokslų studijų krypčių grupės studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją bei socialinio pedagogo kvalifikaciją ir yra nepriekaištingos reputacijos arba 2) turi aukštąjį išsilavinimą, gebėjimus, nustatytus šio įstatymo 6² straipsnio 2 dalyje, patvirtintus jaunimo darbuotojo sertifikatu, ir yra nepriekaištingos reputacijos. 2. Asmuo, siekiantis tapti jaunimo darbuotoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, jeigu: 1) jis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas ar asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo ar pardavimo, taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų ar dėl analogiškų veikų, numatytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas; 2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, nesunkų ir (ar) apysunkį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas; 3) jis įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus, nurodytus šios dalies 1 punkte; 4) jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia; 5) jis buvo vaiko globėjas (rūpintojas) ir buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais arba jo su globos centru sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo; 6) jis yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai; 7) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. 3. Jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos privalo užtikrinti, kad į jaunimo darbuotojų pareigas būtų priimti ir jas eitų tik šio įstatymo reikalavimus atitinkantys nepriekaištingos reputacijos asmenys. Šiuo tikslu jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos turi teisę rinkti ir tvarkyti pretendentų į jaunimo darbuotojus ir jaunimo darbuotojų specialių kategorijų asmens duomenis bei duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius. Teisėto specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo sąlyga – 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 9 straipsnio 2 dalies b punktas. Tvarkant specialių kategorijų asmens duomenis ir duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius, taikomos šios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės: 1) pretendento į jaunimo darbuotojus, netapusio jaunimo darbuotoju, specialių kategorijų asmens duomenys ir duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius saugomi dvejus metus nuo jo nepriekaištingos reputacijos patikrinimo procedūros pabaigos, o vėliau sunaikinami; 2) jaunimo darbuotojo specialių kategorijų asmens duomenys ir duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius saugomi atrankos procedūros, jo darbo jaunimo ir (ar) su jaunimu dirbančioje organizacijoje metu ir dvejus metus nuo darbo šioje organizacijoje pabaigos, vėliau sunaikinami; 3) pretendentui į jaunimo darbuotojus ir jaunimo darbuotojui suteikiama išsami informacija apie jo asmens duomenų tvarkymą pagal Reglamento (ES) 2016/679 13 ir 14 straipsnių reikalavimus; 4) jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos privalo užtikrinti, kad už šių asmens duomenų tvarkymą atsakingi organizacijos darbuotojai būtų pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus arba jiems būtų taikoma teisės aktuose nustatyta konfidencialumo pareiga; 5) jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos privalo užtikrinti, kad organizacijoje būtų nustatytos organizacinės ir techninės duomenų saugumo priemonės, skirtos šiems asmens duomenims apsaugoti nuo asmens duomenų saugumo pažeidimo. 4. Užsienio valstybėse įgyta jaunimo darbuotojo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka.“ 3.4. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma įtvirtinti jaunimo darbuotojo sertifikatą, kaip alternatyvų dokumentą, patvirtinantį asmens teisę dirbti su jaunimu ir jaunimo darbuotojo kvalifikaciją, siūloma Įstatymo projektą papildyti 6² straipsniu ir jame nustatyti jaunimo darbuotojo sertifikavimo sąlygas, o Įstatymo projekto 4 ir 5 straipsniuose išdėstytus 6²–6³ straipsnius laikyti atitinkamai 6³–6⁴ straipsniais: „6² straipsnis. Jaunimo darbuotojo sertifikavimas 1. Jaunimo darbuotojo sertifikatą asmeniui, atitinkančiam šio įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, išduoda jaunimo politiką įgyvendinanti institucija. Asmuo, siekiantis tapti jaunimo darbuotoju, turi teisę ne dažniau kaip kas penkerius metus kreiptis dėl jaunimo darbuotojo sertifikato išdavimo nemokamai, jei jis atitinka šio įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus. Sprendimas išduoti (atsisakyti išduoti) jaunimo darbuotojo sertifikatą priimamas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo asmens kreipimosi į jaunimo politiką įgyvendinančią instituciją dienos. Jeigu jaunimo politiką įgyvendinanti institucija priima sprendimą atsisakyti išduoti jaunimo darbuotojo sertifikatą dėl to, kad asmuo neturi gebėjimų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, asmuo gali pakartotinai kreiptis dėl jaunimo darbuotojo sertifikato išdavimo nemokamai ne anksčiau kaip po 1 metų nuo sprendimo atsisakyti išduoti jaunimo darbuotojo sertifikatą priėmimo dienos. 2. Jaunimo darbuotojo sertifikatu patvirtinami gebėjimai: 1) įvertinti jauno žmogaus poreikius ir vykdyti intervenciją; 2) bendrauti ir dirbti komandoje; 3) imtis iniciatyvos, planuoti ir prisiimti atsakomybę; 4) analizuoti situaciją (reflektuoti); 5) tobulėti; 6) plėtoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą; 7) daryti teigiamą įtaką jauniems žmonėms ir jų aplinkai. 3. Jaunimo darbuotojo sertifikato galiojimas panaikinamas jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka, jeigu: 1) jaunimo politiką įgyvendinanti institucija savo nustatyta tvarka nustato, kad asmuo, gavęs jaunimo darbuotojo sertifikatą, nebedirba jaunimo darbuotoju daugiau kaip 5 metus nuo dienos, kai nutrūko jo darbiniai santykiai su jį įdarbinusia jaunimo ir (ar) su jaunimu dirbančia organizacija, kurioje jis dirbo jaunimo darbuotoju; 2) asmuo, turintis jaunimo darbuotojo sertifikatą, jaunimo politiką įgyvendinančiai institucijai jos nustatyta tvarka pateikia prašymą pripažinti jaunimo darbuotojo sertifikatą negaliojančiu; 3) išdavus jaunimo darbuotojo sertifikatą paaiškėja, kad prašyme išduoti jaunimo darbuotojo sertifikatą pateikti klaidingi duomenys, arba nustatoma, kad asmuo, gavęs jaunimo darbuotojo sertifikatą, jaunimo politiką įgyvendinančiai institucijai pateikė klaidingą su sertifikavimo procedūra susijusią informaciją ar suklastotus dokumentus; 4) paaiškėja, kad asmuo, turintis jaunimo darbuotojo sertifikatą, neatitinka šio įstatymo 6¹ straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.“	Pritarti
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-03-13	5			4. Siūlytina, nustatant jaunimo darbuotojo funkcijas, Įstatymo projekto 5 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 6³ straipsnio 5 punkto formuluotę tikslinti, atskiriant jaunimo reikalų koordinatoriaus (valstybės tarnautojo) funkcijas, nurodytas Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte, bei jaunimo darbuotojo funkcijas ir šį punktą išdėstyti taip: „5) rengia ir įgyvendina socialinius projektus, padedančias užtikrinti jaunimo veiklos įvairovę, tarpkultūriškumą ir ugdymosi galimybes;“.	Pritarti
5.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-03-13	4			5. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 6 straipsnyje suformuluoti darbo su jaunimu principai, nėra tikslinga Įstatymą pildyti ir jaunimo darbuotojų veiklos principais, kurie siūlomi Įstatymo projekto 4 straipsnyje.	Pritarti
6.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-03-13	7			6. Įstatymo projekte turi būti suformuluotos nuostatos, skirtos santykiams reguliuoti iki Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įsigaliojimo ir užtikrinančios teisėtus asmenų, kurie jaunimo darbuotojo sertifikatus gavo iki Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įsigaliojimo, lūkesčius. Atitinkamai turi būti sudarytos sąlygos asmenims, šiuo metu dirbantiems jaunimo ir (ar) su jaunimu dirbančiose organizacijose tiesiogiai su jaunimu, bet neturintiems jaunimo darbuotojams reikalingo aukštojo išsilavinimo arba jaunimo darbuotojo sertifikato, juos įgyti. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 7 straipsnyje nustatyti išimtį asmenims, šiuo metu dirbantiems jaunimo ir (ar) su jaunimu dirbančiose organizacijose tiesiogiai su jaunimu, priimtiems į šias pareigas iki Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įsigaliojimo datos, bet neturintiems Įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomo papildyti Įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto aukštojo išsilavinimo. Taip pat iki Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įsigaliojimo turi būti atnaujinti Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, atitinkamai turi būti koreguojamas ir Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma Įstatymo projekto 7 straipsnį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Jaunimo darbuotojų sertifikatai, jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos jaunimo pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje (toliau – jaunimo politiką įgyvendinanti institucija), nustatyta tvarka išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo datos, galioja 5 metus nuo jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo išduoti jaunimo darbuotojų sertifikatai, priėmimo datos. 4. Asmenims, dirbantiems jaunimo ir (ar) su jaunimu dirbančiose organizacijose tiesiogiai su jaunimu, priimtiems į šias pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir neturintiems šio įstatymo 3 straipsniu papildomo įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyto aukštojo išsilavinimo, reikalavimas turėti nurodytą išsilavinimą ir jaunimo darbuotojo sertifikatą netaikomas iki 2029 m. rugsėjo 1 d. 5. Prašymai gauti jaunimo darbuotojo sertifikatą, pateikti jaunimo politiką įgyvendinančiai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami ir sprendimai dėl jaunimo darbuotojo sertifikato išdavimo priimami jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka, galiojusia iki šio įstatymo įsigaliojimo.“	Pritarti

6. Komisijos sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Vyriausybės pasiūlymus, kuriems komisija pritarė.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komisijos paskirti pranešėjai: V. Alekna.

Komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna

Seimo kanceliarijos patarėja Jurgita Petniūnaitė