AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL PATOBULINTO VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO  NR. I-464 13, 18, 22, 24, 26, 29¹, 30, 31¹, 38, 45, 46 STRAIPSNIŲ  PAKEITIMO, AŠTUNTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO  30¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO IR

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316

2, 18, 19, 20, 43 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Projektų rengimo priežastys, tikslai ir uždaviniai

Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 (toliau – Vyriausybės programa), numatyta, kad viena iš pagrindinių Vyriausybės 2016-2020 metų veiklos krypčių yra skaidresnė teisėkūra ir aiškesnė teisė, numatyta efektyvinti teisėkūros ir Vyriausybės veiklos procesus. Vyriausybės programoje taip pat numatyta pertvarkyti Vyriausybės kanceliariją, efektyvinti projektų valdymo principais grįstą valdymą,  įdiegti pokyčių valdymo padalinį.

Vyriausybės įstatymo (toliau – Įstatymas) 13, 18, 22, 24, 26, 29¹, 30, 31¹, 38, 45, 46 straipsnių pakeitimo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant:

1) optimizuoti Vyriausybės kanceliarijos, kaip padedančios Ministrui Pirmininkui ir Vyriausybei atlikti  funkcijas, institucijos veiklą - patikslinti Vyriausybės kanclerio funkcijas;

2) patikslinti su  ministrų pavadavimu susijusias nuostatas;

3) įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 96 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymui ir bylos dalies nutraukimo“, kuriuo pripažįstama, kad  Vyriausybei nenustačius konstituciškai pagrįstų, išimtinių atvejų, Vyriausybei  teikiami teisės aktų projektai negali būti nederinti su suinteresuotomis institucijomis,  taip pat suteikti teisę Vyriausybei nustatyti kitokią Vyriausybei teikiamų nutarimų projektų pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą derinimo tvarką;

4)  nustatyti ministerijų kanclerių kadencijas;

5) numatyti galimybę sudaryti kolegijas įstaigose prie ministerijų;

6) numatyti galimybę Vyriausybei steigti biudžetines įstaigas padėti centralizuotai vykdyti ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos jų vidaus administravimo funkcijas, nustatytas Vyriausybės;  

7) atsisakyti reikalavimo Vyriausybės kanceliarijoje saugoti Vyriausybei pateiktų Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės sprendimų ir rezoliucijų, Ministro Pirmininko potvarkių projektus;

8) patikslinti kitas  įstatymo nuostatas atsižvelgiant į naujojo Darbo kodekso ir Vyriausybės teisės steigti biudžetines įstaigas reglamentavimą.

Valstybės tarnybos įstatymo 2, 18, 19, 20, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas)  parengtas siekiant suderinti siūlomus Įstatymo pakeitimus dėl ministerijų kanclerių kadencijų su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis.  Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma numatyti, kad įstatymų numatytais atvejais atskiroms karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms gali būti nustatytos kadencijos.

Pažymėtina, kad šie projektai buvo grąžinti Lietuvos Respublikos Seimo inicijatoriams (t.y. Lietuvos Respublikos Vyriausybei) tobulinti ir teikiami pakartotinai, patikslinus Įstatymo projektą pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. birželio 29 d. išvadoje Nr. XIIP-944 nurodytas pastabas ir pasiūlymus.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai

Įstatymų projektus rengimą inicijavo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Įstatymų projektus parengė Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentas (direktorius – Rimvydas Pilibaitis, tel. 8 706 63 775, el. p. [email protected]).

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai klausimai

Įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės nariai turi teisę į 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas, Vyriausybės nariams gali būti suteiktos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos. Įstatymo 13 straipsnio  11 dalyje  nustatyta, kad  Vyriausybės nariai gali turėti tik teisės aktuose nustatytas garantijas.

Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Ministras Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo nario paklausimas dėl Vyriausybės, ministerijų ar kitų Vyriausybės įstaigų veiklos, privalo atsakyti žodžiu ar raštu  Seimo statuto nustatyta tvarka.

Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ministrą laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys, tačiau pavaduojantis ministras neatlieka šio straipsnio 3 dalies 6, 9, 13, 14, 15, 16 ir 17 punktuose nurodytų funkcijų.

Įstatymo 22 straipsnyje nurodyti Vyriausybės įgaliojimai koordinuoti ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą, steigti, reorganizuoti ir likviduoti Vyriausybės įstaigas,  įstaigas prie ministerijų, tvirtinti jų ir Vyriausybės kanceliarijos  nuostatus ir struktūrą arba pavesti tai atlikti ministrui.

Įstatymo 29¹ straipsnyje numatyta, kad Vyriausybės įstaiga, kurios veikla susijusi su keliems ministrams pavestomis atitinkamomis valdymo sritimis, Vyriausybės sprendimu gali turėti kolegiją, o jos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Vyriausybė. Vyriausybė 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1244 yra patvirtinusi tokių kolegijų sudarymo tvarkos aprašą, kurio 3 punkte nustatyta, kad kolegija yra patariamoji Vyriausybės įstaigos vadovo institucija. Pagal Įstatymo 32 straipsnį, ministerijose yra sudaroma kolegija kaip ministro patariamoji institucija. Galimybę kitoms biudžetinėms įstaigoms turėti kitus biudžetinės įstaigos organus, jei pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimus tokie organai yra sudaromi, numatyta Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 8 punkte, tačiau Įstatymas nenumato galimybės sudaryti  kolegjją  įstaigose prie ministerijų.

Įstatymo 31¹ straipsnyje nurodyta, kad ministerijos kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, ministerijos administracijos vadovas, pavaldus ministrui. Ministerijos kanclerio kadencija įstatyme  nenustatyta.  

Įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos kompetencija, turi būti  suderintas su suinteresuotomis institucijomis Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Įstatyme nenustatyti atvejai, kai teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos, bet ir su kitų institucijų kompetencija, gali būti teikiamas Vyriausybei nederintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. liepos 8 d. nutarime pažymėjo, kad  Įstatyme nenustačius konstituciškai pagrįstų, išimtinių atvejų, į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę kaip papildomi klausimai negali būti įtraukti teisės aktų projektai, Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka nederinti su suinteresuotomis institucijomis.

Įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintas Vyriausybės kanclerio statusas, nurodytos Vyriausybės kanclerio funkcijos, taip pat nurodyta kurias funkcijas Vyriausybės kancleris atlieka su Vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju ar Vyriausybės kanclerio pavaduotoju.

Įstatymo 46 straipsnyje numatyta pareiga Vyriausybės kanceliarijoje saugoti Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės sprendimų ir rezoliucijų, Ministro Pirmininko potvarkių  projektus.

Valstybės tarnybos įstatymas numato, kad visi karjeros valstybės tarnautojai (įskaitant ir  ministerijų kanclerius) priimami į pareigas neterminuotam laikui.

4. Numatomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad Vyriausybės narių kasmetinės atostogos skaičiuojamos ne kalendorinėmis, o darbo dienomis suderinant tai su naujojo Darbo kodekso nuostatomis. Be to, atsižvelgiant į  Darbo kodekso nuostatas, tikslinamos ir tikslinių atostogų rūšys, kurios gali būti suteikiamos Vyriausybės nariams: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, nemokamos. Taip pat Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad Vyriausybės nariai turi teisę į Darbo kodekse nustatytas lengvatas asmenims, auginantiems vaikus.

Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad  Ministras Pirmininkas ir ministras Seimo sesijoje privalo atsakyti ne tik į Seimo nario paklausimus dėl Vyriausybės, ministerijų  ar kitų Vyriausybės įstaigų, bet siekiant teisinio aiškumo išplėsti ir patikslinti šias pareigas  nustatant  pareigą atsakyti į Seimo narių paklausimus ir dėl įstaigų prie ministerijų bei kitų Vyriausybė įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė.

Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad Vyriausybė koordinuoja ne tik ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą, steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas ir įstaigas prie ministerijų bei tvirtina jų nuostatus, bet ir kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė.

Įstatymo projekte numatoma, kad Vyriausybė priima tik sutikimą dėl įstaigos prie ministerijos reorganizavimo ir likvidavimo. Šia pataisa siekiama mažinti ministerijų ir Vyriausybės teisėkūros naštą ir atsisakyti Vyriausybės sprendimų dėl įstaigos prie ministerijos reorganizavimo, tokį sprendimą priimtų ministerija įgyvendinanti įstaigos prie ministerijos savininko teises ir pareigas, tokia sprendimų dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo tvarka atitiktų Biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytą sprendimus dėl reorganizavimo  ir likvidavimo priimančių subjektų tvarką.

Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad tuo atveju, kai ministras nėra pavedęs ministerijos kancleriui, pavaduojantis ministras galėtų atlikti pavaduojamajam ministrui priskirtas personalo valdymo funkcijas – priimti į pareigas ir atleisti iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir kitus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, taip pat įstaigų prie ministerijų vadovus, juos skatinti, skirti tarnybines nuobaudas ar pašalpas, siūlyti Vyriausybei skirti į pareigas ir atleisti iš jų Vyriausybės įstaigų vadovus ir kitus Vyriausybės skiriamus pareigūnus. Pažymėtina, kad dažniausiai šiuos sprendimus būtina priimti nedelsiant, nes nepriėmus jų teisės aktų nustatytu laiku gali kilti neigiamų padarinių tiek ministerijai, tiek kitiems asmenims, pvz., teisės aktuose nustatyta per kokį terminą į pareigas valstybės tarnyboje priimami konkursą laimėję asmenys, prieš kiek laiko ministerijos valstybės tarnautojas arba darbuotojas turi pateikti prašymą išeiti iš darbo, kada baigiasi įstaigų prie ministerijų vadovų kadencija, kada pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir kada būtina skirti tarnybinę nuobaudą, kada išleisti Vyriausybės įstaigos vadovą į komandiruotę ir panašiai. Įstatymo pataisos padėtų tais atvejais, kai pavaduojamas ministras ilgesnį laiką nei įprastai laiką negali atlikti įstatyme nustatytų pareigų (pvz., ligos atveju). Todėl, jeigu pavadavimas  tęsiasi daugiau  negu 30 dienų, pavaduojantis ministras turėtų atlikti ir kitas ministrui priskirtas funkcijas, numatytas įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 6, 9, 16 ir 17 punktuose (tvirtinti ministerijos strateginį veiklos planą,  ministerijos struktūrą ir pareigybių sąrašą, nustatyti viceministrų, ministerijos kanclerio veiklos sritis, tvirtinti didžiausią pareigybių skaičių), kadangi tai susiję su ministerijos ir jos valdymo srities įstaigų planavimo veikla, ministerijos valdomais ištekliais ir šie sprendimai turi esminės įtakos ministerijos veiklai.

Įstatymo projekte siūloma patikslinti kolegijų Vyriausybės įstaigose nuostatas – atsisakyti reikalavimo, kad tik Vyriausybės įstaigos, kurių veikla susijusi su keliems ministrams pavestomis atitinkamomis valdymo sritimis, gali turėti kolegiją.

Kadangi kolegijos kaip patariamosios Vyriausybės įstaigų vadovų ir ministrų institucijos numatytos įstatymo 29¹ ir 32 straipsniuose, siūloma jas prireikus sudaryti ir įstaigose prie ministerijų, o jų sudarymo tvarką ir kompetenciją kaip ir Vyriausybės įstaigų kolegijų nustatytų Vyriausybė. Sudarius kolegijas įstaigose prie ministerijų būtų padidintas šių įstaigų veiklos skaidrumas ir pasitikėjimas jomis, didėtų vykdomos veiklos ir priimamų sprendimų  efektyvumas.

Kadangi Įstatyme reguliuojama ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų veikla, Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad Vyriausybė gali steigti biudžetines įstaigas, kurios padėtų Ministrui Pirmininkui, Vyriausybei, ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms, įstaigoms prie ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijai centralizuotai atlikti Vyriausybės nustatytas ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos vidaus administravimo funkcijas (tokios biudžetinės įstaigos pvz., rengtų vidaus administravimo sprendimų projektus, siūlymus ar rekomendacijas, tačiau vidaus administravimo sprendimus paliekant ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos vadovų kompetencijai), šių biudžetinių įstaigų nuostatus tvirtintų Vyriausybė, o jų vadovus Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priimtų į pareigas ir atleistų iš jų Vyriausybė ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Nors Biudžetinių įstaigų įstatymas leidžia Vyriausybei steigti biudžetines įstaigas ir tam nereikalingos įstatymų pataisos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pildomo 30¹ str. 2-5 dalyse kitaip nei nustatyta Biudžetinių įstaigų įstatyme reguliuojamas kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendins Vyriausybė, administracijos struktūros tvirtinimas, vadovo pavaldumas ir atskaitingumas, tai atitinka Biudžetinių įstaigų įstatymo 1 str. 2 dalį, teikiamomis pataisomis kartu siekiama Seimo politinio pritarimo tokių funkcijų centralizuotam vykdymui, nes ministerijų steigėjas yra Seimas. Pažymėtina, kad siūlomomis pataisomis nesiekiama centralizuoti politikos formavimo funkcijų (atitinkamam ministrui priskirtų valstybės politikos funkcijų) ir tai nepažeistų Konstitucijoje įtvirtintos ministro kompetencijos vadovauti ministerijai ir atsakyti už jos veiklą, priešingai, tam tikrų funkcijų (pvz. vidaus administravimo) centralizuotas vykdymas didintų tokių funkcijų atlikimo ir valstybės skiriamų piniginių lėšų panaudojimo efektyvumą, mažintų ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos administracinę ir ūkinę naštą, tokį nutarimą priimtų Vyriausybė atsižvelgdama į realų poreikį ir suderinusi su suinteresuotomis institucijomis. Toks funkcijų centralizuotas vykdymas nepažeistų Viešojo administravimo įstatyme nurodyto viešojo administravimo subjekto savarankiško funkcionavimo nes visus vidaus administravimo sprendimus savarankiškai priimtų pati institucija (ministerija ir Vyriausybės kanceliarija), kita Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga būtų tik įrankis ir būdas šiems vidaus administravimo sprendimams parengti.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti kadencijas ministerijų kancleriams, kadangi ministerijos kancleris pagal įstatymą yra ministerijos administracijos vadovas, kontroliuoja ministerijos administracinę-ūkinę veiklą, ministro pavedimu priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, atlieka kitas ministro nustatytas funkcijas, taigi, iš esmės vykdo įstaigos vadovo veiklą. Kadangi kadencijos jau nustatytos Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovams, Vyriausybė 2016 m. Seimui pateikė Biudžetinių įstaigų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti kadencijas visiems biudžetinių įstaigų vadovams. Taip pat Seimui yra pateiktos Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pataisos, kuriomis siūloma kadencijas nustatyti ir valstybės bei savivaldybių įmonių vadovams. Taigi kompleksiškai sprendžiant viešojo sektoriaus vadovų kadencijų klausimą, kadencijas nustatyti reikėtų ir ministerijų kancleriams. Tai leistų vykdyti dažnesnę ministerijų kanclerių rotaciją, atleisti iš pareigų pasibaigus pirmajai kadencijai, tačiau ministerijų kancleriai galėtų dalyvauti konkurse siekiant eiti pareigas antrą kadenciją. Taip pat būtų sudarytos sąlygas kitiems gerai pareigas atliekantiems kilti karjeros laiptais. Siekiant nepažeisti šiuo metu ministerijų kanclerių funkcijas einančių asmenų teisėtų interesų, Įstatymo projekte nustatoma, kad iki šio Įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtiems ministerijų kancleriams  4 metų kadencija  nustatoma nuo šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. nuo 2018 m. sausio 1 dienos.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos, bet ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti derintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Šiuo metu galiojanti Įstatymo nuostata, reikalaujanti Vyriausybei teikiamus teisės aktų projektus suderinti su suinteresuotomis institucijomis, yra netiksli ir klaidinanti, kadangi rengėjams ne visada pavyksta projektą suderinti su suinteresuotomis institucijomis be pastabų arba atsižvelgti į gautas pastabas. Vyriausybės darbo reglamente nustatyta, kaip elgiamasi, jeigu projekto rengėjas nesutinka atsižvelgti į gautas suinteresuotų institucijų pastabas (gali būti organizuojamas pasitarimas nesuderintoms nuostatoms aptarti, parengiama derinimo pažyma, kurioje nurodoma, kodėl neatsižvelgiama ar iš dalies atsižvelgiama į pateiktas pastabas), o Įstatymo 39 straipsnyje numatyta, kad teisės aktų projektų, apimančių kelių ministrų valdymo sritis, derinimo metu iškilę nesutarimai gali būti svarstomi Vyriausybės komitete arba Vyriausybės pasitarime. Įstatymo projektu siūloma įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d nutarimo nuostatas ir nustatyti, kad teisės akto projektas gali būti teikimas Vyriausybei nederintas šiais konstituciškai pagrįstais, išimtiniais atvejais: kai teisės akto projektas teikiamas Vyriausybei karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, ekstremaliosios situacijos metu ar kai teisės akto projektu būtina neatidėliotinai spręsti klausimus, būtinus valstybės karinės gynybos ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti, ir jeigu minėtais atvejais teisės akto projekto nepriėmimas nedelsiant lemtų neigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimą, taip pat kai teisės akto projektu siūloma skelbti gedulą. Būtinumas nurodytais atvejais ypatingos skubos tvarka spręsti krašto reikalus ir priimti atitinkamus Vyriausybės nutarimus yra svarbesnis interesas nei ilgai trunkantis derinimo procesas,  be kita ko,  tai neapribos Vyriausybės narių teisės svarstant šiuos projektus Vyriausybėje pateikti pastabas dėl  nustatytąja tvarka nederintų teisės aktų projektų.

Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. birželio 22 d. Vyriausybė pateikė Seimui Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo Nr. IX-1132 projektas) naują redakciją (siūloma vadinti - Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas), teikiamas įstatymo projektas pildomas 12 straipsniu, kuriuo keičiamas 38 straipsnis ir numatoma, kad Vyriausybei teikiamų nutarimų projektų pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą derinimo su kitomis institucijomis tvarką nustato Vyriausybė. Atskira Vyriausybės patvirtinta derinimo su suinteresuotomis institucijomis tvarka reikalinga tam, kad atsižvelgiant į įstatymo Nr. IX-1132 projekto 12 ir 13 straipsniuose siūlomas investuotojų ir sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams procedūras ir trumpus Vyriausybės nutarimų priėmimo terminus, kurie įstatymo Nr. IX-1132 projekte nustatyti siekiant apsaugoti investuotojų ir įmonių interesus, ne visada reikalinga derinti nutarimų projektus su kitomis institucijomis, nes investuotojų ir sandorių patikrą vykdys ir išvadas bei rekomendacijas Vyriausybei teiks įstatymo Nr. IX-1132 projekto 19 straipsnyje nurodyta komisija, kurioje šiuo metu pagal galiojantį įstatymą dalyvauja ir numatoma kad ateityje dalyvaus su patikra susijusių institucijų atstovai, šios institucijos pagal įstatymo Nr. IX-1132 projekto 12 straipsnio 7 dalį taip pat teiks pagal kompetenciją išvadas komisijai dėl investuotojų ir sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams. Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje būtų nustatyti terminai ir tvarka, kaip  prireikus Vyriausybės nutarimų projektai  derinami su komisijos darbe nedalyvaujančiomis suinteresuotomis institucijomis. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo straipsnis įsigalios 2018 m. sausio 1 d. ir pakeis Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies redakciją, išdėstytą Įstatymo projekto 11 straipsnyje, atskiras Įstatymo projekto 11 straipsnio galiojimas numatomas kaip perteklinis.

Įstatymo projekte siūloma patikslinti Vyriausybės kanclerio funkcijas - atsisakyti nurodymo su kuriuo kanclerio pavaduotoju (pirmuoju pavaduotoju ar pavaduotoju) Vyriausybės kancleris įgyvendins įstatymo priskirtas funkcijas, kadangi veiklos sričių ir funkcijų pavaduotojams padalijimas yra ne įstatymo, o Vyriausybės kanclerio kompetencija ir nustatomas Vyriausybės kanclerio teisės aktais. Atsižvelgiant į Užsienio reikalų ministerijai priskirtą kompetenciją Europos Sąjungos politikos formavimo ir koordinavimo klausimais, įstatymo projekte iš Vyriausybės kanclerio funkcijų sąrašo taip pat siūloma išbraukti punktą, numatantį Vyriausybės kanclerio pareigą užtikrinti Europos Sąjungos dokumentų (taip pat ir siunčiamų elektroniniu paštu) gavimą, registravimą, kaupimą ir paskirstymą atitinkamoms valstybės institucijoms ir įstaigoms.

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma numatyti, kad įstatymų numatytais atvejais atskiroms karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms gali būti nustatytos kadencijos. Siūloma Valstybės tarnybos įstatymą papildyti nuostatomis, nustatančiomis, kad  kadencijai priimtas karjeros valstybės tarnautojas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, taip pat į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse institucijose bei specialiąsias misijas gali būti laikinai perkeltas ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos. Kadencijai priimtiems karjeros valstybės tarnautojams siūloma netaikyti tarnybinio kaitumo nuostatų, kai sukeičiamos dviejų tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojų pareigos, tačiau numatant galimybę jo prašymu būti perkeltam į kitas laisvas tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jei jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Taip pat siūloma nustatyti, kad kadencijai priimto karjeros valstybės tarnautojo, kuriam suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos.   

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad jų būtų išvengta

Priėmus teikiamus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės  kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir (arba) korupcijai neturės

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms  ir jo plėtrai

Įstatymai įtakos verslui ir jo plėtrai neturės

 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Įstatymų projektams įgyvendinti  kitų įstatymų pataisos nereikalingos.

 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra.

10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams

Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.

11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, kas ir kada juos turėtų priimti

Priėmus įstatymų projektus, Vyriausybė iki įstatymo projekte nurodyto įsigaliojimo termino turės pakeisti Vyriausybės kanceliarijos nuostatus, patvirtintus Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 254, Vyriausybės darbo reglamentą, patvirtintą Vyriausybės  1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728, Užsienio reikalų ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155,  Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 1329 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“, Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas valstybės tarnautojo pareigas taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1114, priimti kitus įstatymo projekte nurodytus Vyriausybės nutarimus.

12. Įstatymams įgyvendinti reikalingos biudžeto  lėšos, sutaupytos lėšos

Įgyvendinant įstatymų nuostatas papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.

13. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų išvados ir vertinimai

Rengiant įstatymų projektus  specialistų išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

,,Vyriausybės kanceliarija“, ,,Vyriausybės kancleris“.

Teikia

Seimo nariai

Vytautas Bakas

Agnė Širinskienė