LIETUVOS RESPUBLIKOS
piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo NR. IX-1675 8 straipsnio PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Įstatymo projekto rengimą paskatino didelė neįgaliųjų socialinė atskirtis ir patiriama skurdo rizika Lietuvoje, siekis gerinti neįgaliųjų situaciją mūsų šalyje bei tinkamai įgyvendinti 2010 m. Lietuvos Respublikos ratifikuotą Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją.
2014 m. metų pradžioje Lietuvoje gyveno 253700 neįgalieji asmenys.
Europos Sąjungos Statistikos tarnybos duomenimis, Lietuvoje neįgaliųjų socialinė atskirtis yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Lietuvoje gyvenančių neįgaliųjų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, 2013 m. buvo 42,2 proc., sveikųjų – 25,9 proc. (skirtumas 16,3 proc.). Taigi mūsų šalyje neįgalieji kur kas dažniau, nei sveikatos problemų nepatiriantys visuomenės nariai, susiduria su skurdo rizika ir socialine atskirtimi. Mažiausiai skirtumų pagal skurdo riziką tarp neįgalių ir sveikų žmonių yra Graikijoje, kur šis skirtumas sudaro 2,3 proc., ir Ispanijoje (3,7 proc.). Europos Sąjungoje aptariamų statistinių rodiklių skirtumo vidurkis yra 8,5 procento.
Neįgaliųjų patiriamą skurdo riziką bei socialinę atskirtį Lietuvoje lemia įvairios diskriminacijos apraiškos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 m. Lietuvos Respublikos Seimo Lygių teisių kontrolieriaus įstaigoje dėl galimos neįgaliųjų diskriminacijos daugiausia tyrimų buvo atlikta pagal skundus dėl valstybės bei savivaldybių įstaigų veikos (48 proc.). Pastebėtina, kad ne vien valstybės ir savivaldybių institucijų veikloje pasitaiko neįgaliųjų diskriminacijos apraiškų, bet ir pačiuose įstatymuose bei kituose norminiuose teisės aktuose aptinkama nuostatų, neproporcingai ir nepagrįstai apsunkinančių neįgaliųjų galimybes pasinaudoti jiems garantuojamomis konstitucinėmis teisėmis.
2014 m. pradžioje Lietuvoje buvo apie 68000 neįgaliųjų, kuriems buvo nustatytas 45-55 procentų darbingumas. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą asmuo, kuriam yra nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau - Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas) nustatyta tvarka norėdamas pasinaudoti teise į piniginę socialinę paramą ir atitikdamas įstatyme nustatytus pajamų ir turto bei kitus reikalavimus, taip pat privalo registruotis Lietuvos teritorinėje darbo biržoje (ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje), kaip ir kiti asmenys, kurie Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas) prasme yra pripažįstami darbingais (t.y. asmenys turintys 60-100 procentų darbingumo lygį). Manome, kad pastarasis reikalavimas yra perteklinis, neproporcingai apsunkinantis 45-55 procentų darbingumo asmens galimybes įgyvendinti jam Lietuvos Respublikos Konstitucija laiduojamą teisę į socialinę paramą. Esamas teisinis reguliavimas susilaukė ir neigiamo atgarsio visuomenėje, ypač dėl tokių situacijų, kai labai sunkiai sergantys asmenys (IV stadijos onkologinėmis ligomis ir pan.), norėdami gauti piniginę socialinę paramą, privalo apsilankyti ne tik savivaldybėje, bet ir teritorinėje darbo biržoje, kaip sveikieji, nors akivaizdu, kad įvertinus jų sveikatos būklę, pareiga registruotis darbo biržoje ypatingai apsunkina tokių neįgaliųjų galimybes pasinaudoti konstitucine teise į socialinę paramą.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatorė yra Lietuvos Respublikos Seimo narė Kristina Miškinienė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu galiojančio Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnyje numatyta 45-55 procentų darbingumą turinčių asmenų papildoma pareiga registruotis darbo biržoje, net jeigu minėtieji asmenys atitinka kitus minėtame įstatyme numatytus reikalavimus ir nori įgyvendinti teisę į piniginę socialinę parama. Manytume, kad šis neproporcingas reikalavimas kyla iš dviejuose skirtinguose įstatymuose skirtingai numatytų „darbingo asmens“ apibrėžimų.
Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme (toliau – Užimtumo rėmimo įstatymas) „darbingu asmeniu“ laikomas „asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, išskyrus asmenį, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažintą nedarbingu (minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, asmuo, kuriam yra nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis yra laikomas darbingu Užimtumo rėmimo įstatymo prasme, tačiau vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu darbingu pripažįstamas tik tas asmuo, kuriam yra nustatytas 60 procentų ir didesnis darbingumo lygis.
Pastebėtina, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnis, apibrėžiantis neįgaliųjų socialinės integracijos principus, numato, kad ši integracija organizuojama vadovaujantis principu, jog tais atvejais, kai tokios pat sąlygos ir priemonės (šiuo atveju reikalavimas 45-55 procentų neįgalumą turinčiam asmeniui pretenduojančiam į piniginę socialinę paramą, registruotis Lietuvos teritorinėje darbo biržoje) yra neveiksmingos, tokiais atvejais gali būti numatomos specialiosios priemonės, gerinančios neįgaliųjų padėtį. Be to, vadovaujantis aptariamu straipsniu, pagalba neįgaliesiems turi būti kiek įmanoma labiau priartinama prie jų gyvenamosios vietos. Aptariamo straipsnio 10 punkte įtvirtinant „prieinamumo ir lankstumo principą“, numatyta, kad „visos institucijos veikia darniai teikdamos socialines paslaugas ir ugdydamos neįgaliuosius“, kad teikiant paramą, atsižvelgiama į skirtingus neįgaliųjų poreikius (11 punktas).
Tačiau minėti principai ne visuomet yra įgyvendinami praktikoje.
Įstatymo projekto rengimą paskatino susiklosčiusi situacija ir galiojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai asmeniui, kuriam nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis, kuris norėdamas pasinaudoti teise į piniginę socialinę paramą, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (20 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 8 straipsnio 1 dalies 4 punktu) ir kitais susijusiais minėtais teisės aktais, privalo:
1) Dėl piniginės socialinės paramos kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją (arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, arba į savivaldybės, kurios teritorijoje jis gyvena, administraciją). Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis (apie save ir bendrai gyvenančius asmenis; veiklos pobūdį; turimą turtą ir jo vertę; gaunamas pajamas; kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją).
2) net atitikdamas aukščiau nurodytus reikalavimus, papildomai registruotis Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje.
Pažymėtina, kad iki tol minėtas asmuo privalo kreiptis į sveikos priežiūros įstaigą bei į darbingumo lygį nustatančią Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Manytina, kad dėl perteklinių reikalavimų kreiptis į įvairias institucijas, neveikia „vieno langelio“ principas, kuris ypač yra aktualus sveikatos problemų turintiems, socialinę atskirtį ir skurdo riziką patiriantiems ir socialinės paramos reikalingiems asmenims.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsniu kiekvienas žmogus (taip pat ir negalią turintis) turi teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą <....>, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnis numato, kad „valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais“.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Atsižvengiant į tai, kad asmuo, kuriam nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis, kaip jau minėta, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu yra laikomas tik iš dalies darbingu, manytume, kad šiems asmenims neturėtų būti taikomas reikalavimas norint pasinaudoti teise į piniginę socialinė paramą, privalomai registruotis darbo biržoje. Manytina, kad pareiga registruoti teritorinėje darbo biržoje aptariamu atveju turėtų būti įstatyme diferencijuojama atsižvelgiant į tai, ar asmuo yra laikomas darbingu, ar tik iš dalies darbingu.
Atsižvelgiant į tai, siūlome, kad minėta pareiga registruotis Lietuvos teritorinėje darbo biržoje, norint pasinaudoti pinigine socialine parama, būtų taikoma tik darbingiems asmenims, t.y. tik tiems, kurie yra 60-100 procentų darbingi. Pažymėtina, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą ir jam įsigaliojus, 45-55 procento darbingumo asmenys ir toliau išsaugos teisę registruotis Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ir naudotis Užimtumo rėmimo įstatyme ir kituose norminiuose teisės aktuose numatytomis užimtumo rėmimo garantijomis, kaip papildomai darbo rinkoje remiami asmenys, ir gauti visą reikiamą nemokamą pagalbą aktyviai siekiant įsidarbint arba kurti verslą.
Vadovaujantis Užimtumo rėmimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi darbo rinkoje papildomai remiamais laikomi šie asmenys: 1) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, 2) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis; taip pat 3) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas numato, kad Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais (20 straipsnio 7 dalis), t. y.: 1) jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; 2) jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos; ir tik 3) jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sąvokos „darbingas asmuo“ Užimtumo rėmimo įstatyme nesiūlome keisti, atsižvelgdami į tai, kad tikslinga, jog 45-55 procentų darbingumą turintys asmenys, kurie registruotųsi savo noru darbo biržoje bedarbiais, išsaugotų visas šiuo metu Užimtumo rėmimo įstatyme numatytąsias garantijas.
Tikimės, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą ir jį įgyvendinus, mažės 45-55 procentų darbingumo lygį turinčių asmenų skurdo rizikos lygis bei socialinė atskirtis.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas nesusijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Įstatymų projektas atitinka Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Siūlomam įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės, o jeigu būtina, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priims šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra „darbingumas“, „45-55 procentų darbingumo lygis“, „asmenys, kuriems nustatytas mažesnis nei 60 procentų darbingumo lygis“, „asmenys, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I- III grupės invalidais“, „asmenys yra įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia
Seimo narė Kristina Miškinienė