LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Audito komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1835 18, 20, 32, 33, 34, 37, 37², 37³, 55, 58, 60¹, 65, 74, 76 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO įstatymo projektO nR. XIVP-3684

2024-06-05 Nr. 141-P-12

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius.

Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Šukytė, Rūta Petrukaitė, padėjėja Ginta Andrijauskienė.

Kviestieji asmenys: Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos direktorius Audrius Linartas, Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė, Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento vyresnioji patarėja Paulė Svorobovičienė, Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento Audito turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus patarėja Rasa Stanislovaitienė, Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo narė Ingrida Pūrienė, Lietuvos auditorių rūmų teisininkas Danielius Urbonas, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, VĮ Registrų centro Verslo informacinių sistemų valdymo skyriaus veiklos analitikė Eglė Braževičienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-09	*			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Atsižvelgti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-05-09

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija 2024-05-06	35	2, 3		Dėl įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimo Pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame pastabas dėl teisės aktų paketo. <...> 8. Dėl sankcijų įmonių vadovams dėl neatlikto privalomo audito, pavėluotai pateiktų arba nepateiktų finansinių ataskaitų. Šiai dienai visoms verslo formoms, bet ypač VŠĮ ir asociacijoms yra perteklinė našta reikalauti patvirtinti finansines ataskaitas metiniame savininkų ar narių susirinkime. Jei susirinkimas netvirtina ataskaitų, vadovas turi kreiptis į teismą dėl ataskaitų patvirtinimo. Dėl ko finansinės ataskaitos (FA) registrų centrui pateikimas yra vėlesnis, nei kad galėtų būti. Pagal ES direktyvą Valstybė turėtų siekti, kad RC duomenys pasiektų kaip galima greičiau, o ne kurti dirbtinius barjerus nukeliančius duomenų pateikimo datą. Mūsų nuomone pats juridinis asmuo turėtų nuspręsti ar jis iš viso tvirtina finansines ataskaitas ir kas jas tvirtina. Dabartiniu metu asmenys tvirtinantys FA, neturi jokios teisės ataskaitas pakeisti ar kažkaip įtakoti. Įstatyme nustatyta pareiga tvirtinti ataskaitas reiškia prievartinį savininkų, narių supažindinimą su FA, neatsižvelgiant į jų valią. Siūlome panaikinti reikalavimus dėl FA tvirtinimo, kas pagreitins FA pateikimą RC ir sumažins naštą verslui. Teisės aktai turėtų skatinti asmenų savarankiškumą ir atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimą savarankiškai. Be to esant reikalavimui patvirtini finansines ataskaitas, įmonės vadovui sankcijų taikymas už ataskaitų nepateikimą laiku sukuria neteisingą situaciją: bauda gali būti paskirta vadovui, nors jis nėra kaltas kad ataskaitos nepateiktos arba pateiktos pavėluotai. Ataskaitų pavėluotas pateikimas gali būti dėl savininkų kaltės, kai jie netvirtina finansinių ataskaitų. Pagal siūlomus teisės aktų projektus nėra aišku, kuriam vadovui bus paskirta bauda už finansinių ataskaitų nepateikimą, jei jos yra nepateiktos, nes metų pradžioje keitėsi vadovai ir senasis vadovas neperdavė duomenų naujajam, dėl ko metinių ataskaitų sudarymo terminai buvo pažeisti. Pagal teisės aktus bauda būtų paskirta įmonės vadovui, jei nėra pateikta privalomo audito išvada, nors auditas buvo neatliktas dėl to, kad akcininkai nesutiko jį atlikti arba neįtraukė audito klausimo į susirinkimo darbotvarkę. Juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta procedūra, leidžianti įmonės vadovui pačiam pasirinkti auditorių, jei akcininkai jo nepaskiria. Siūlome nustatyti procedūrą įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, kuriuo atveju įmonės vadovas gali pats pasirinkti auditorių dėl finansinių ataskaitų audito atlikimo.	Nepritarti	Nepritariant šiam Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos pasiūlymui paaiškintina, kad kaip nurodė šiuos įstatymų projektus rengusi Finansų ministerija, rengiant juos, dėl finansinių ataskaitų tvirtinimo buvo diskutuojama su Ekonomikos ir inovacijų ir Teisingumo ministerijomis. Svarstant šį klausimą buvo įvertintos šios itin svarbios aplinkybės: a) finansinių ataskaitų tvirtinimas užtikrina subjekto dalyvių, akcininkų teisę susipažinti su finansinėmis ataskaitomis, kontroliuoti subjekto vadovo savivalės, pareigos parengti ir pateikti finansines ataskaitas riziką; b) visuotiniai dalyvių, akcininkų susirinkimai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, aukščiau minimos ministerijos sutarė reikalavimo tvirtinti finansines ataskaitas neatsisakyti. Visgi manytina, kad teisės aktuose yra aiškiai apibrėžtos bendrovės dalyvių (t. y. akcininkų) ir vienasmenio bendrovės valdymo organo – vadovo, pareigos, teisės ir atsakomybės, todėl tikslinti jų nereikėtų. Pavyzdžiui, bendrosios nuostatos yra apibrėžtos Civiliniame kodekse, kurio 2.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus šio kodekso 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Tuo tarpu akcininkų ir vadovo kompetencija ir funkcijos detalizuojamos Akcinių bendrovių įstatyme. Administracinė atsakomybė ir administracinės atsakomybės subjektai aiškiai apibrėžti Administracinių nusižengimų kodekse.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija

2024-05-06

Dėl įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimo Pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame pastabas dėl teisės aktų paketo.

<...>

8. Dėl sankcijų įmonių vadovams dėl neatlikto privalomo audito, pavėluotai pateiktų arba nepateiktų finansinių ataskaitų. Šiai dienai visoms verslo formoms, bet ypač VŠĮ ir asociacijoms yra perteklinė našta reikalauti patvirtinti finansines ataskaitas metiniame savininkų ar narių susirinkime. Jei susirinkimas netvirtina ataskaitų, vadovas turi kreiptis į teismą dėl ataskaitų patvirtinimo.

Dėl ko finansinės ataskaitos (FA) registrų centrui pateikimas yra vėlesnis, nei kad galėtų būti. Pagal ES direktyvą Valstybė turėtų siekti, kad RC duomenys pasiektų kaip galima greičiau, o ne kurti dirbtinius barjerus nukeliančius duomenų pateikimo datą.

Mūsų nuomone pats juridinis asmuo turėtų nuspręsti ar jis iš viso tvirtina finansines ataskaitas ir kas jas tvirtina. Dabartiniu metu asmenys tvirtinantys FA, neturi jokios teisės ataskaitas pakeisti ar kažkaip įtakoti. Įstatyme nustatyta pareiga tvirtinti ataskaitas reiškia prievartinį savininkų, narių supažindinimą su FA, neatsižvelgiant į jų valią.

Siūlome panaikinti reikalavimus dėl FA tvirtinimo, kas pagreitins FA pateikimą RC ir sumažins naštą verslui. Teisės aktai turėtų skatinti asmenų savarankiškumą ir atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimą savarankiškai. Be to esant reikalavimui patvirtini finansines ataskaitas, įmonės vadovui sankcijų taikymas už ataskaitų nepateikimą laiku sukuria neteisingą situaciją: bauda gali būti paskirta vadovui, nors jis nėra kaltas kad ataskaitos nepateiktos arba pateiktos pavėluotai. Ataskaitų pavėluotas pateikimas gali būti dėl savininkų kaltės, kai jie netvirtina finansinių ataskaitų. Pagal siūlomus teisės aktų projektus nėra aišku, kuriam vadovui bus paskirta bauda už finansinių ataskaitų nepateikimą, jei jos yra nepateiktos, nes metų pradžioje keitėsi vadovai ir senasis vadovas neperdavė duomenų naujajam, dėl ko metinių ataskaitų sudarymo terminai buvo pažeisti. Pagal teisės aktus bauda būtų paskirta įmonės vadovui, jei nėra pateikta privalomo audito išvada, nors auditas buvo neatliktas dėl to, kad akcininkai nesutiko jį atlikti arba neįtraukė audito klausimo į susirinkimo darbotvarkę. Juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta procedūra, leidžianti įmonės vadovui pačiam pasirinkti auditorių, jei akcininkai jo nepaskiria. Siūlome nustatyti procedūrą įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, kuriuo atveju įmonės vadovas gali pats pasirinkti auditorių dėl finansinių ataskaitų audito atlikimo.

Nepritarti

Nepritariant šiam Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos pasiūlymui paaiškintina, kad kaip nurodė šiuos įstatymų projektus rengusi Finansų ministerija, rengiant juos, dėl finansinių ataskaitų tvirtinimo buvo diskutuojama su Ekonomikos ir inovacijų ir Teisingumo ministerijomis. Svarstant šį klausimą buvo įvertintos šios itin svarbios aplinkybės:

a) finansinių ataskaitų tvirtinimas užtikrina subjekto dalyvių, akcininkų teisę susipažinti su finansinėmis ataskaitomis, kontroliuoti subjekto vadovo savivalės, pareigos parengti ir pateikti finansines ataskaitas riziką;

b) visuotiniai dalyvių, akcininkų susirinkimai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu.

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, aukščiau minimos ministerijos sutarė reikalavimo tvirtinti finansines ataskaitas neatsisakyti.

Visgi manytina, kad teisės aktuose yra aiškiai apibrėžtos bendrovės dalyvių (t. y. akcininkų) ir vienasmenio bendrovės valdymo organo – vadovo, pareigos, teisės ir atsakomybės, todėl tikslinti jų nereikėtų. Pavyzdžiui, bendrosios nuostatos yra apibrėžtos Civiliniame kodekse, kurio 2.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus šio kodekso 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

Tuo tarpu akcininkų ir vadovo kompetencija ir funkcijos detalizuojamos Akcinių bendrovių įstatyme. Administracinė atsakomybė ir administracinės atsakomybės subjektai aiškiai apibrėžti Administracinių nusižengimų kodekse.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Valstybės įmonė Registrų centras, 2024-05-21	*			Valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Registrų centras), pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimui pateiktus Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮĮGAĮ projektas), Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymo (toliau – FAAĮ projektas) ir su jais susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus (Nr. XIVP-3675–XIVP-3690; toliau – Įstatymų projektai), teikia pastabas ir pasiūlymus. 1. ĮĮGAĮ projekto 36 straipsnio 9 dalyje, pagal ĮĮGAĮ projekto 41 straipsnio 5 dalį įsigaliosiančioje 2026 m. sausio 1 d., nustatoma, kad Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) tvarkytojas nepriima įmonės (įmonių grupės) pateikto metinio (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų rinkinio be auditoriaus išvados, jeigu auditas privalomas pagal įstatymus. Atitinkama nuostata įtvirtinama ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1, 12, 20, 22, 23, 25 ir 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 23¹ straipsniu pakeitimo įstatymo projektu (toliau – VšĮĮ projektas) keičiamo 23 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 1, 8, 9, 10, 10¹ ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10²straipsniu įstatymo projektu (toliau – AĮ projektas) keičiamo 10¹ straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 1, 8, 9, 11, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12²straipsniu įstatymo projektu (toliau – LPFĮ projektas) keičiamo 12 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 13, 23, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu keičiamo 23 straipsnio 4 dalyje. FAAĮ projekto 3 straipsnyje nustatyti atvejai, kada juridiniai asmenys privalo atlikti metinių finansinių ataskaitų auditą. <...>	Nepritarti	Nepritariant Registrų centro siūlymui, paaiškintina, kad: Dėl poreikio atitinkamuose įstatymuose įtvirtinti nuostatą, kad Registrų centras nepriima įmonės finansinių ataskaitų be auditoriaus išvados. ĮĮGAĮ projekto Nr. XIVP-3675, Viešųjų įstaigų įstatymo projekto Nr. XIVP-3681, Asociacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-3682 ir Labdaros ir paramos fondų įstatymo projekto Nr. XIVP-3683 nuostatos, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) tvarkytojas nepriima įmonės pateikto metinių finansinių ataskaitų rinkinio be auditoriaus išvados, jeigu auditas privalomas pagal įstatymus, siūlomos sprendžiant Finansų ministerijos 2022 m. atliktoje finansinių ataskaitų neteikimo ir kokybės problemų analizės apžvalgoje[1] nustatytas finansinių ataskaitų kokybės ir neteikimo JAR tvarkytojui problemas. Minėtoje apžvalgoje nurodoma, kad pagal JAR tvarkytojo 2021 m. pateiktus duomenis: a) kasmet apie 20 proc. subjektų, kurie privalo pateikti auditoriaus išvadą, jos neteikia. Už 2021 m. auditoriaus išvados nepateikė 18 proc. subjektų (iš 3575 turėjusių pateikti subjektų pateikė 2933 subjektai); b) apie 1500 subjektų yra nepateikę auditoriaus išvadų už 2012–2020 m. ataskaitinius laikotarpius, ir didelė jų dalis nėra pateikusi auditoriaus išvadų už ne vieną ataskaitinį laikotarpį. Apžvalgoje, be kita ko, siūloma priemonė nurodytai problemai spręsti – JAR tvarkytojui įsidiegti priemones, užtikrinančias, kad subjektas, kuriam finansinių ataskaitų auditas yra privalomas, negalėtų pateikti JAR tvarkytojui savo finansinių ataskaitų, jeigu jas teikia be auditoriaus išvados. Kaip paaiškino Finansų ministerija, rengiant ĮĮGAĮ ir jo lydimuosius įstatymų projektus, vyko diskusijos su Teisingumo ministerija ir JAR tvarkytoju. Buvo nutarta, kad reikalinga įstatyme įtvirtinti nuostatą dėl finansinių ataskaitų nepriėmimo, kai jos teikiamos be privalomos auditoriaus išvados. Taigi, įvertinus tai kas išdėstyta, manytina, kad minėta nuostata įstatymuose turi būti nustatyta.
2.	Valstybės įmonė Registrų centras, 2024-05-21	*			2. Pažymėtina ir tai, kad Įstatymų projektuose nėra reglamentuojami veiksmai, kuriuos juridinis asmuo turės atlikti tuo atveju, kai JAR tvarkytojas nepriims metinio (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų rinkinio be auditoriaus išvados, kai auditas privalomas pagal įstatymus. Dėl šio aspekto Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2023 m. liepos 17 d. rašto Nr. (1.6 Mr) 2T-827 „Dėl įstatymų projektų derinimo“[2] 4 pastaboje nurodė, kad: „Atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai numato, kad, jeigu juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas ar yra numatytas įstatuose, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Įvertinus tai, svarstytina, kokios pasekmės turėtų kilti juridiniam asmeniui ir kokių veiksmų jis turėtų imtis, jeigu visuotinis dalyvių susirinkimas patvirtintų neaudituotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį (kai auditas yra privalomas pagal įstatymus ar subjekto įstatus), kurį juridinis asmuo vėliau pateiktų JAR tvarkytojui, o pastarasis turėtų atsisakyti jį priimti. Siūlytina visuose atskiras teisines formas reguliuojančiuose įstatymuose aiškiai apibrėžti šiuos aspektus.“ Taip pat ir Registrų centras 2023 m. liepos 24 d. rašto Nr. S-27525 (1.4 E) „Dėl įstatymų projektų derinimo“[3] 1.3 pastaboje nurodė, kad: „Įstatymų projektuose nenustatyta, kokius veiksmus turėtų atlikti juridiniai asmenys, kurių metinės finansinės ataskaitos būtų nepriimtos dėl to, kad neatliktas privalomas auditas. Pažymėtina, kad JAR tvarkytojui yra teikiami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka (išskyrus tam tikras įstatymuose nustatytas išimtis) eiliniuose (metiniuose) juridinių asmenų dalyvių susirinkimuose patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkiniai. Eilinis dalyvių susirinkimas vyksta vieną kartą metuose ir nei galiojantys įstatymai, nei Įstatymų projektai nenumato, kad tais pačiais metais galėtų būti šaukiamas dar vienas dalyvių susirinkimas, kurio metu būtų iš naujo tvirtinamos jau audituotos metinės finansinės ataskaitos (jei eiliniame susirinkime buvo patvirtintos neaudituotos, nors auditas buvo privalomas). Be to, teisės aktai nenumato nei patvirtintų metinių finansinių ataskaitų vėlesnio tikslinimo ar keitimo galimybės, nei galimybės pateikti JAR tvarkytojui auditoriaus išvadą tuo atveju, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas jau po audituotų finansinių ataskaitų patvirtinimo juridinio asmens dalyvių susirinkime. Atsižvelgdami į šias aplinkybes ir siekdami teisinio aiškumo siūlome atskirų teisinių formų juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose reglamentuoti visus paminėtus aspektus, susijusius su juridinio asmens veiksmais tuo atveju, kai finansinės ataskaitos buvo patvirtintos neatlikus privalomo audito.“ <...>	Nepritarti	Paaiškintina, kad atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai (pvz., Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 2 dalis) jau dabar numato, kad, jeigu juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų auditas pagal įstatymus yra privalomas ar yra numatytas įstatuose, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Atsižvelgiant į ne vienerius metus galiojančią minėtą nuostatą, nėra aišku, dėl kokių priežasčių (ar tai yra praktikoje dažnai pasikartojantys atvejai, ar numanomos situacijos), Registrų centras nurodo poreikį visuose atskiras teisines formas reguliuojančiuose įstatymuose aiškiai apibrėžti, kokios pasekmės kiltų juridiniam asmeniui ir kokių veiksmų jis turėtų imtis, jeigu visuotinis dalyvių susirinkimas patvirtintų neaudituotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį (kai auditas yra privalomas pagal įstatymus ar subjekto įstatus). Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnis numato atsakomybę už Registrų centro minimų dokumentų nepateikimą laiku JAR tvarkytojui. Minimas kodekso straipsnio projektas, be kita ko, yra vienas iš ĮĮGAĮ lydinčiųjų įstatymų projektų (Nr. XIVP-3679). Paminėtina, kad minėtais klausimais, taip pat klausimu dėl eilinio dalyvių susirinkimo, kuriame turi būti tvirtinami metinių finansinių ataskaitų rinkiniai, bei klausimu, dėl veiksmų reglamentavimo, kuriuos juridinis asmuo turės atlikti tuo atveju, kai JAR tvarkytojas nepriims metinio (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų rinkinio be auditoriaus išvados, kai auditas privalomas pagal įstatymus, buvo detaliai diskutuota ĮĮGAĮ projekto svarstymo metu susitikimuose su Finansų ministerijos ir Registrų centro atstovais. Abi institucijos po diskusijų sutarė, kad Registrų centro minimų klausimų įstatymuose papildomai reglamentuoti nereikia.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Seimo Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 18, 20, 21, 24, 25, 30, 31, 32, 33, 34, 37, 37², 37³, 55, 58, 60¹, 65, 74, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3684(2) ir Seimo Audito komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo Audito komitetas, 2024-06-05	3N (21)	(2)			Argumentai: 1. Įgyvendinant Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos 2022/2464 (toliau – Direktyva) nuostatas, pagrindiniame Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projekte Nr. XIVP-3675 (toliau – ĮĮGAĮ projektas) tam tikras sąlygas atitinkančioms įmonėms nustatoma pareiga rengti ir viešinti tam tikrą informaciją tvarumo klausimais, t. y.: a) didelės įmonės, įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje (išskyrus labai mažas įmones), didelės valstybės ir savivaldybės įmonės, didelės įmonių grupės vadovybės ataskaitose privalės teikti ir skelbti informaciją tvarumo klausimais bei užtikrinti jos nepriklausomą patikrinimą. Vadovybės ataskaitos su tokia informacija bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada privalės būti teikiamos JAR tvarkytojui ir skelbiamos atitinkamo subjekto interneto puslapyje; b) tam tikras sąlygas atitinkančios trečiųjų valstybių įmonių Lietuvoje įsteigtos įmonės bei filialai privalės užtikrinti trečiosios valstybės patronuojančiosios ar atskiros įmonės parengtos tvarumo ataskaitos prieinamumą visuomenei, t. y. tokios ataskaitos kartu su tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada pateikimą JAR tvarkytojui ir paskelbimą atitinkamo subjekto interneto puslapyje. Jeigu toks trečiosios valstybės subjektas minėtos tvarumo ataskaitos nebus parengęs, pareiga ją parengti ir užtikrinti jos prieinamumą visuomenei (kartu su atitinkamu pareiškimu, jei taikytina pagal ĮĮGAĮ projekto nuostatas) pereis šio subjekto Lietuvoje įsteigtai įmonei ar filialui. 2. ĮĮGAĮ projekto 34 straipsnyje nustatomas reikalavimas, kad visų įmonių parengta informacija tvarumo klausimais būtų patikrinta nepriklausomo auditoriaus arba akredituoto užtikrinimo paslaugų teikėjo, t. y. būtų atliktas tvarumo atskaitomybės užtikrinimas siekiant įvertinti, ar tvarumo atskaitomybė atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. 3. Direktyva nustato, kad tvarumo atskaitomybės užtikrinimą gali atlikti auditorius, kuris atlieka tos pačios įmonės finansinių ataskaitų auditą, tačiau kartu įtvirtina galimybę nustatyti, kad šią paslaugą galėtų teikti ir kitas auditorius nei finansinių ataskaitų auditą atliekantis auditorius arba nepriklausomas užtikrinimo paslaugos teikėjas – akredituotas paslaugos teikėjas, kuriam keliami lygiaverčiai reikalavimai, kaip ir auditoriams (audito įmonėms), atliekantiems tvarumo atskaitomybės užtikrinimą. Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis, nauja redakcija dėstomo Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3676 4 straipsnio 2 dalyje numatoma, jog tvarumo užtikrinimo paslaugas gali teikti: 1) auditorius, turintis teisę atlikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimą; 2) audito įmonė, turinti teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, arba 3) nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas (t. y. juridinis asmuo, Lietuvos nacionalinės akreditacijos įstaigos pripažintas kompetentingu teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugą. 4. Atsižvelgiant į tai, kad ĮĮGAĮ projekte nustatyti reikalavimai dėl informacijos tvarumo klausimais rengimo bei jos teikimo kartu su tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada taikomos įmonėms, kurių teisinė forma, be kita ko, yra akcinės bei uždarosios akcinės bendrovės, kurių veiklą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ), atitinkamai tikslintinos pastarojo nuostatos. 2. Atsižvelgiant į tai, kad įsatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis papildoma nauju 5¹ punktu, pagal kurį visuotiniam akcininkų susirinkimui suteikiama išimtinė teisė rinkti ir atšaukti auditorių, audito įmonę arba nepriklausomą tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos teikėją tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugoms teikti, siūlytina atitinkamai papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu, patikslinančiu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir kalbėti turi teisę, be kitų išvardintųjų, ne tik auditoriaus išvadą ir finansinių ataskaitų audito ataskaitą parengęs auditorius, bet ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą parengęs auditorius ar tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistas. Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir kalbėti turi teisę taip pat ir stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai, bendrovės vadovas, visuotinio akcininkų susirinkimo inspektorius, auditoriaus išvadą ir finansinių ataskaitų audito ataskaitą parengęs auditorius, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą parengęs auditorius, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistas (toliau – užtikrinimo specialistas).“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.	Pritarti
2.	Seimo Audito komitetas, 2024-06-05	4N (24)	(2)	(4)		Argumentai: Galiojančio ABĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu auditorius ar audito įmonė nutraukia sutartį su bendrove ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Atsižvelgiant į ĮĮGAĮ projektu tam tikras sąlygas atitinkančioms įmonėms nustatomą reikalavimą teikti ir skelbti informaciją tvarumo klausimais bei užtikrinti jos nepriklausomą patikrinimą, siūlytina atitinkamai papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu, patikslinančiu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą, jame išvardinant ir teisę teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas turinčius subjektus. Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) auditorius ar audito įmonė nutraukia sutartį su bendrove ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ~~ar yra numatytas įstatuose~~, auditorius ar audito įmonė, nepriklausomas tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugos teikėjas (toliau – nepriklausomas užtikrinimo paslaugos teikėjas) nutraukia sutartį su bendrove ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti bendrovės vadovybės ataskaitoje pateiktos informacijos tvarumo klausimais, jeigu pateikti informaciją tvarumo klausimais vadovybės ataskaitoje privaloma pagal įstatymus;“. 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.	Pritarti
3.	Seimo Audito komitetas, 2024-06-05	5N (25)	(4), (6)			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad galiojančio ABĮ 25 straipsnio 4 ir 6 dalyse dėl visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės yra su auditoriumi ar audito įmone susijusios nuostatos, siūlytina atitinkamai papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu, patikslinančiu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 ir 6 dalis, šalia auditoriaus ar audito įmonės įtraukiant ir nepriklausomą užtikrinimo paslaugos teikėją. Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas), taip pat akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, jeigu bendrovės įstatuose nenustatytas mažesnis balsų skaičius, bet kuriuo metu iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar susirinkimo metu gali raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti šių asmenų tapatybę, siūlyti naujus sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais, papildomus kandidatus į bendrovės organų narius, auditorių ar audito įmonę, nepriklausomą užtikrinimo paslaugos teikėją.“ 2. Pakeisti 25 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje numatyta atšaukti bendrovės organų narius, auditorių ar audito įmonę, nepriklausomą užtikrinimo paslaugos teikėją, į darbotvarkę atitinkamai turi būti įtraukti naujų narių rinkimo į šiuos bendrovės organus ar naujo auditoriaus, ~~arba~~ naujos audito įmonės arba naujo nepriklausomo užtikrinimo paslaugos teikėjo rinkimo klausimai.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.	Pritarti
4.	Seimo Audito komitetas, 2024-06-05	6N (30)	(2)	(2)		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad galiojančio ABĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad bendrajame balsavimo biuletenyje turi būti nurodyta, be kita ko, ir kandidatai į renkamą auditorių ar įmonės kandidatės į renkamą audito įmonę, siūlytina atitinkamai papildyti įstatymo projektą nauju 6 straipsniu, patikslinančiu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą, šalia auditoriaus ar audito įmonės įtraukiant ir nepriklausomą užtikrinimo paslaugos teikėją. Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projektą nauju 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kandidatai į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamų bendrovės organų narius, renkamą auditorių, ar įmonės kandidatės į renkamą audito įmonę ar nepriklausomą užtikrinimo paslaugos teikėją. Kandidatai turi būti nurodyti taip, kad akcininkas galėtų pažymėti, už kurį kandidatą balsuoja ar kiek balsų skiria kiekvienam kandidatui.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.	Pritarti
5.	Seimo Audito komitetas, 2024-06-05	7N (31)	(6)	(3)		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad galiojančio ABĮ 31 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodyta, kad stebėtojų tarybos nariu negali būti auditorius ar audito įmonės darbuotojas, dalyvaujantis ir (ar) dalyvavęs atliekant bendrovės finansinių ataskaitų auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 m., siūlytina atitinkamai papildyti įstatymo projektą nauju 7 straipsniu, patikslinančiu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalies 3 punktą, įtraukiant ir teisę teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas turinčius subjektus. Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projektą nauju 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) auditorius, užtikrinimo specialistas, ar audito įmonės ar nepriklausomo užtikrinimo paslaugos teikėjo darbuotojas, dalyvaujantis ir (ar) dalyvavęs atliekant bendrovės finansinių ataskaitų ~~rinkinio~~ auditą, vadovybės ataskaitoje teikiamos informacijos tvarumo klausimais patikrinimą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis;“. 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.	Pritarti
6.	Seimo Audito komitetas, 2024-06-05	9 (33)	1N (6)	(4)		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad galiojančio ABĮ 33 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodyta, kad bendrovės valdybos nariu negali būti auditorius ar audito įmonės darbuotojas, dalyvaujantis ir (ar) dalyvavęs atliekant bendrovės finansinių ataskaitų auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 m., siūlytina atitinkamai papildyti įstatymo projektą nauja 9 straipsnio 1 dalimi, patikslinančia keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6 dalies 4 punktą, įtraukiant ir teisę teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas turinčius subjektus. Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projekto 9 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 33 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) auditorius, ~~audito įmonės darbuotojas,~~ dalyvaujantis ir (ar) dalyvavęs atliekant bendrovės finansinių ataskaitų ~~rinkinio~~ auditą, užtikrinimo specialistas, audito įmonės, nepriklausomo užtikrinimo paslaugos teikėjo darbuotojas, dalyvaujantis ir (ar) dalyvavęs atliekant bendrovės vadovybės ataskaitoje teikiamos informacijos tvarumo klausimais patikrinimą, nuo ~~kurio~~ kurių atlikimo nepraėjo 2 metų laikotarpis, su kuriuo sudaryta sutartis dėl bendrovės finansinių ataskaitų ~~rinkinio~~ audito ir (arba) vadovybės ataskaitoje teikiamos informacijos tvarumo klausimais užtikrinimo.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 9 straipsnio dalių numeraciją.	Pritarti
7.	Seimo Audito komitetas, 2024-06-05	11 (37)	6N (15)			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad galiojančio ABĮ 37 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi užtikrinti, kad auditoriui būtų pateikti visi sutartyje su auditoriumi ar audito įmone nurodytam patikrinimui reikalingi bendrovės dokumentai, siūlytina atitinkamai papildyti įstatymo projektą nauja 11 straipsnio 6 dalimi, patikslinančia keičiamo įstatymo 37 straipsnio 15 dalį, įtraukiant ir teisę teikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas turinčius subjektus. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Pakeisti 37 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Bendrovės vadovas turi užtikrinti, kad auditoriui, užtikrinimo specialistui būtų pateikti visi sutartyje su auditoriumi, ar audito įmone ar nepriklausomu užtikrinimo paslaugos teikėju nurodytam patikrinimui reikalingi bendrovės dokumentai.“	Pritarti
8.	Seimo Audito komitetas, 2024-06-05	15T (58)				Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad galiojančio ABĮ 58 straipsnis susijęs ne tik su įmonių teikiamo finansinių ataskaitų rinkinio, bet ir kita metinių ataskaitų rinkinį sudarančia ataskaita, t. y. vadovybės ataskaita, siūlytina atitnkamai patiklinti įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 58 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „58. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys ir vadovybės ataskaita“.	Pritarti
9.	Seimo Audito komitetas, 2024-06-05	21	1, 2, 4			Argumentai: Dėl pasikeitusios įstatymo projekto straipsnių numeracijos, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 21 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytas nuorodas. Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus 1318 straipsnį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.“ 2. Pakeisti įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo 1318 straipsnis įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.“ 3. Pakeisti įstatymo projekto 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vyriausybė ir finansų ministras iki 2025 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo 1318 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su bendrovės likvidavimu.“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Z. Balčytis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA:

1. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 18, 20, 21, 24, 25, 30, 31, 32, 33, 34, 37, 37², 37³, 55, 58, 60¹, 65, 74, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3684(2);

2. Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 18, 20, 21, 24, 25, 30, 31, 32, 33, 34, 37, 37², 37³, 55, 58, 60¹, 65, 74, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3684(2) lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis

Komiteto biuro patarėja D. Andriūnaitė