LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO NR. IX-876

14 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15¹ STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-12-13 Nr. XIVP-3359

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Antstolių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 14 straipsnio 1 dalį 5 punktu ir jame nustatyti, kad Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų – paskirti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numatytą poveikio priemonę. Keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „antstoliui, antstolio atstovui, galimai pažeidusiam Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo sprendimu gali būti keliama drausmės byla, kurią nagrinėja Antstolių garbės teismas“, o šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Antstolių garbės teismas antstoliui, antstolio atstovui už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus gali paskirti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytas poveikio priemones“. Teikiami siūlymai svarstytini keliais aspektais.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą paskirtos poveikio priemonės nebūtų laikomos drausminėmis nuobaudomis, todėl neaišku, kodėl paskyrus poveikio priemonę pagal minėtą įstatymą kartu negalėtų būti priimami sprendimai ir dėl drausminės nuobaudos (ar kiti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai).

Antra, neaišku, kodėl kartu su projektu teikiamame Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-3357 siūloma nustatyti, kad „Lietuvos antstolių rūmai taiko šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytas poveikio priemones“, o projekte siūloma nustatyti, kad Antstolių garbės teismas gali paskirti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numatytą poveikio priemonę. Svarstytina, ar abiejų projektų nuostatos neturėtų būti suderintos nurodant tą patį subjektą, galintį paskirti poveikio priemones.

Trečia, iš projekto nuostatų sektų, jog poveikio priemonės paskyrimas galimas tik pradėjus drausmės bylą, nes būtent tik išnagrinėjus drausmės bylą gali būti paskirta poveikio priemonė. Svarstytina, kaip susiejus šiuos du institutus būtų sprendžiama dėl poveikio priemonės paskyrimo, kai drausmės byla turėtų būti nutraukta paaiškėjus, kad praleistas bylos iškėlimo terminas.

Ketvirta, atsižvelgus į tai, kad kartu teikiamame Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-3357 yra numatyta, kad antstoliams gali būti taikomos šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytos poveikio priemonės, siūlytina atitinkamai patikslinti projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 3 daliai.

2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje yra kalbama apie drausmines nuobaudas, kurios yra apibrėžtos keičiamo įstatymo 15 straipsnyje. Atsižvelgus į tai, manytina, kad projektu siūlomas šios dalies papildymas yra perteklinis, nes Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numatytos poveikio priemonės nėra laikomos drausminėmis nuobaudomis.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected]

E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected]

A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]