LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-2032 9 STRAIPNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-09-21 Nr. XIVP-3092

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies 13 punkte siūloma nustatyti, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos (toliau – Programa), be kita ko, būtų naudojamos automobilių stovėjimo aikštelėms ar automobilių saugykloms kurortiniuose miestuose įrengti. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Įstatymo projekto rengimą paskatino kurortiniuose miestuose susidariusi automobilių stovėjimo vietų trūkumo problema. <...> Kadangi dauguma turistų į kurortinius miestus atvyksta automobiliu, tačiau atostogaujant nenori patirti automobilių keliamo triukšmo ir kitų automobilių keliamų padarinių, įstatymo projektu siūloma leisti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų įrenginėti automobilių stovėjimo aikšteles ir automobilių saugyklas, kurios yra nutolusios nuo kelio juostos ar nuo daugiabučių namų, atsižvelgiant į kurortinio miesto teritorinį išplanavimą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo nuostatas iš Programos lėšų galima įrengti automobilių stovėjimo aikšteles kelio juostoje (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 7 punktas); stovėjimo aikšteles, skirtas motorinėms transporto priemonėms arba dviračiams palikti, siekiant tęsti kelionę viešuoju transportu, įrengti, jeigu už naudojimąsi jomis neimamas atlygis (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 13 punktas); valstybinėje ir savivaldybių žemėje daugiabučių namų kiemų vidaus kelių (gatvių) ir daugiabučių namų gyventojų automobilių stovėjimo aikšteles (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 16 punktas). Taigi, iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, ar kurortiniuose miestuose susidariusi automobilių stovėjimo vietų trūkumo problema negalėtų būti sprendžiama galiojančio keičiamo įstatymo nustatytomis priemonėmis (pvz., įrengiant stovėjimo aikšteles, skirtas motorinėms transporto priemonėms arba dviračiams palikti, siekiant tęsti kelionę viešuoju transportu, įrengti, jeigu už naudojimąsi jomis neimamas atlygis). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslingumo principą, reiškiantį, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

Be to, projekto nuostatose nėra aiškus jose vartojamos sąvokos „automobilių saugykla“ turinys, nes ši sąvoka keičiamame įstatyme nėra apibrėžta bei vartojama. Siekiant aiškumo, projekto nuostatose reikėtų apibrėžti minėtos sąvokos turinį.

            2. Atsižvelgus į tai, kad Vyriausybė nustato Kelių priežiūros ir plėtros programos naudojimo tvarką, o Susisiekimo ministerija formuoja kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, tvirtina valstybinės reikšmės kelių plėtros, modernizavimo ir veiklos užtikrinimo programas, Lietuvos kelių projektavimo normatyvinius dokumentus, bei į tai, kad 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti, dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]