LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽELDYNŲ ĮSTATYMO NR. X-1241 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4383(2)

 

2021-01-06 Nr. 107-P-02

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Arvydas Nekrošius, Andrius Palionis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas.

Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė.

  Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, Vyresnioji patarėja Ieva Klimašauskė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

2

12

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalies nuostatų, po žodžio „leidimas“ įrašant žodžius „ar sprendimas“.

Pritarti

Įrašyti „ar sprendimas“.

2.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

2

25

 

 

2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „želdyno projektinis pasiūlymas“. Atkreiptinas dėmesys, kad toliau įstatymo tekste ši sąvoka nėra vartojama, todėl svarstytinas šios sąvokos tikslingumas. Be to, šios sąvokos turinyje nėra aiški formuluotė „projektuojamo želdyno pertvarkymo pagrindinių sprendinių idėja“, nes neaišku, ar projektiniai pasiūlymai galėtų būti teikiami tik pertvarkant želdyną ar ir kuriant naują želdyną.

Pritarti

 

 

 

Atsisakyti sąvokos.

3.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

4

2

1

 

3.    Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžio „želdiniais“ įrašytinas žodis „želdiniams“.

Pritarti

redakcinė

4.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

4

5

 

 

4.    Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatose nėra aiškus formuluotės „už jos ribų“ turinys, nes neaišku, kokią už geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos ribų esančią teritoriją apimtų šios sąvokos turinys, kurioje augančių medžių ir krūmų pripažinimo keliančiais pavojų eismo saugai sąlygas ir tvarką bei medžių ir krūmų kirtimo ir genėjimo tvarką nustatytų susisiekimo ministras. Svarstytina, ar atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatas, šių projekto nuostatų nereikėtų tikslinti taip, kad susisiekimo ministras nustato ir geležinkelio želdinių apsaugos zonoje augančių medžių ir krūmų pripažinimo keliančiais pavojų eismo saugai sąlygas ir tvarką bei medžių ir krūmų kirtimo ir genėjimo tvarką.

Pritarti

Išbraukti „už jos ribų“, įrašyti „geležinkelio želdinių apsaugos zonoje “

5.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

5

1

4

 

5.    Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje apibrėžtą sąvoką „bendruomeninė organizacija“, tikslintina keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojama sąvoka „bendruomenių organizacija“.

Be to šiose projekto nuostatose nėra aiškus ir jose vartojamos sąvokos „visuomenės organizacija“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta galiojančiuose įstatymuose.

Pritarti

Redakcinė

1)   Pakeisti į „bendruomeninė organizacija“

2)   AAĮ 1 str. 22 p.:  suinteresuota visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu. Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis;

Siūloma naudoti paryškintą formuluotę.

 

Pastaba: pakeitimai atlikti 5 str. 1 d. 4 p.  ir   atskirame naujame straipsnyje dėl komisijos veiklos. (25 str., po ekspertų)

6.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

5

1

4

 

6. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, susijusios su komisijos sudėties sandara, komisijų narių atlyginimu už darbą, turi būti išdėstytos atskirame keičiamo įstatymo straipsnyje, kuriame turėtų būti aiškiai nustatytos ir šios komisijos funkcijos.

Pritarti

Išdėstyti atskiru nauju 25 straipsniu.

7.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

5,

15

2,

5

2

 

7. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos tvarko želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos duomenis viešose informacinėse sistemose. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad minėti duomenys perkeliami į savivaldybių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų administruojamas viešas informacines sistemas. Iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokie subjektai tvarkytų želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos duomenis viešose informacinėse sistemose.

Pritarti

Nuo 2021-01-01 įsigalioja Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, kurio 4 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad savivaldybės administracija teikia suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros erdvinius duomenis TIIIS ir užtikrina erdvinių duomenų tvarkymą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.

Nurodyta SIPĮ nuostata įsigalioja vėliau, 2022-01-01, todėl siūloma papildyti  ŽĮ paskutinį straipsnį  nuostata: 

„Savivaldybių vykdomosios institucijos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą funkciją teikti ir tvarkyti želdynų ir želdinių erdvinius duomenis Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemoje, pradeda vykdyti nuo 2022 m. sausio 1 d.“ 

Siūloma 5 str. 2 d. 2 p. numatyti, kad savivaldybių vykdomosios institucijos teikia ir tvarko želdynų ir želdinių erdvinius duomenis Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemoje.

Siūloma atsisakyti 15 str. 5 d. – dubliuoja 5 str. 2 d. 2 p.

8.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

5

2

9

 

8. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 9 punkte vietoj formuluotės „išskyrus apsaugos zonas privačioje žemėje“ siūlytina įrašyti formuluotę „išskyrus sanitarinės apsaugos zonas, nustatytas privačioje žemėje“.

Pritarti

redakcinė

9.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

8

2

 

 

9. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos tikslintinos, nes iš jų turinio nėra aišku, kokio subjekto priimamas sprendimas turimas omenyje, ką reiškia „tuo pačiu metu“ ir nuo kokio objekto ar jo ribos būtų skaičiuojamas „ne didesnis kaip 500 metrų atstumas“.

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

8

4

 

 

10. Iš keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, per kokį terminą nuo patikrinimo, savivaldybių vykdomosios institucijos savivaldybės interneto svetainėje privalėtų paskelbti apie patikrinimo rezultatus (įvykdytas (neįvykdytas) priklausomųjų želdynų normas) ir informaciją apie numatytą problemos sprendimą. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose toks terminas neturėtų būti nustatytas.

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

8

1

 

 

11. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje vartojamos formuluotės „atskirųjų želdynų norma“ turinys nėra aiškus, nes neaišku, ar pagal projekto 8 straipsnio 1 dalies nuostatas atskirųjų želdynų norma būtų laikoma aplinkos ministro patvirtintas minimalus atskirojo želdyno privalomas plotas vienam gyventojui, ar kas kita. Siūlytina projekto nuostatose atskleisti šios formuluotės turinį.

Pritarti

Patikslinta 8 str. 1 d.

12.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

9

6

2,

3

 

12. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje siūloma reglamentuoti viešųjų atskirųjų želdynų projektavimo tvarką ir etapus, todėl, siekiant teisinio nuoseklumo, 9 straipsnio 6 dalyje 2 ir 3 punktuose reikėtų atsisakyti žodžių „viešojo atskirojo“ kaip perteklinių.

Pritarti

 

 

 

13.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

9,

 

 

 

6,

 

 

 

2,

3

 

 

 

 

13. Projekto nuostatose vartojamos skirtingos sąvokos: „viešojo atskirojo želdyno projekto užsakovas“ (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 20 straipsnio 1 dalis), „viešojo atskirojo želdyno užsakovas (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktas), „užsakovas“ (keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš šių sąvokų nėra aišku, ar omenyje turimas tas pats subjektas, ar skirtingi. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatose nereikėtų suvienodinti šių sąvokų vartojimą.

Pritarti

Pasirinkti „želdyno projekto užsakovas“ visame tekste.

Pakeitimai 9 str. 6 d. 2, 3 p., 20 str. 1 d., 25 str. 1 d. 2 p.

14.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

12

2

 

 

14. Siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos derintinos su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, vietoj žodžių „laikomi saugotinais“ įrašant žodžius „priskiriami saugotiniems“.

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

12

3

 

 

15. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatose nereikėtų nustatyti termino, per kurį informacija apie savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimą dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais, turi būti paskelbta savivaldybės interneto svetainėje.

Pritarti

 

16.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

13

2

1,

2

 

16. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatose išvardijami būdai (raštu, telefonu, elektroniniu paštu), kuriomis yra pateikiama informacija. Atkreiptinas dėmesys, kad toks detalus reglamentavimas yra būdingas poįstatyminiams teisės aktams, įgyvendinantiems įstatymą, o ne įstatymui, kuriame nustatomos esminės bendro pobūdžio normos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatoms dėl priemonių, kuriomis turi būti pateikiami pranešimai ir konkretaus nuotraukų skaičiaus nurodymo.

Pritarti

Numatyti informavimą raštu.

17.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

13

3

 

 

17. Siekiant aiškumo, projekto 13 straipsnio 3 dalies formuluotė „kai želdiniai:“ tikslintina, prieš žodį „želdiniai“ įrašant žodį „saugotini“.

Pritarti

redakcinė

18.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

13

8

 

 

18. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalies nuostatos, nustatančios „Jeigu nukirtus ar kitaip pašalinus iš augimo vietos saugotiną želdinį paaiškėja, kad sprendime nurodytas želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydis yra netikslus arba neturėjo būti skaičiuojamas, savivaldybės vykdomoji institucija jį perskaičiuoja ir atitinkamai sumažina artimiausios želdinių atkuriamosios vertė kompensacijos dydį“ nėra aiškios šiais aspektais:

Pirma, nėra aišku, kokiems subjektams (privačios žemės sklypo savininkams ir (ar) valstybinės žemės valdytojams) jos taikomos.

Antra, esant aukščiau nurodytam neaiškumui, nėra aišku, kodėl tokiu atveju sumokėta kompensacija nėra grąžinama, juolab, kad privačios žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės valdytojas gali ir neturėti daugiau saugotinų želdinių, kuriuos ateityje norėtų ar reikėtų kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos. Manytina, kad sumokėta kompensacija turėtų būti grąžinama ją sumokėjusiam asmeniui, o „perkeliama“ į kitos kompensacijos dydį galėtų būti tik asmeniui sutikus.

Pritarti

Atlikti patikslinimus dėl subjektų ir papildyta tvarka ir terminais dėl kompensacijos permokos grąžinimo (kai subjektai - privačios žemės savininkai ar valstybinės žemės valdytojai), kad nuostata būtų aiškesnė.

19.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

14

1

 

 

19. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nėra aiškus sąvokos „statybos projektais“ turinys. Svarstytina, ar vietoj jos nereikėtų įrašyti sąvokos „statinio projektais“.

Pritarti

Patikslinti į „statinių projektais“

20.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

15

1,

4

 

 

 

20. Tikslintina keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda „šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje“, nes keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta informacijos apie želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšų panaudojimą skelbimo tvarka, o ne keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje išvardintų duomenų viešinimo tvarka.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 15 straipsnio 4 dalyje pateiktai nuorodai.

Pritarti

Turi būti nuoroda į 20 str. 4 d.

21.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

15

4

 

 

21. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje po žodžio „turintys“ brauktinas žodis „turi“.

Pritarti

redakcinė

22.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

19

 

5

 

22. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 punkto nuostatos, kad viešasis interesas užtikrinamas viešai skelbiant „viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizės duomenis“ nėra aiškios dėl tarpusavio santykio su keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies bei 23 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagal kurias skelbiama visa želdynų ir želdinių ekspertizės išvada, o ne jos duomenys. Be to, siekiant suderinti sąvokų vartojimą įstatyme, cituotoje nuostatoje brauktinas žodis „viešųjų“.

Pritarti

Papilomai nurodyti ir želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvadas – kurios taip pat skelbiamos viešai.

23.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

19,

20

 

2

6

 

23. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad „Jei numatoma pertvarkyti viešuosius želdynus, kuriuose dauguma želdinių paskelbti dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingais, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingais, vieši svarstymai su visuomene privalomi“ nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais:

Pirma, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokie viešieji (atskirieji ir (ar) priklausomieji) želdynai turimi omenyje. Jei omenyje turimi viešieji atskirieji želdynai, tai šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su prieš tai nustatytomis šios dalies nuostatomis, nes pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį esamiems viešiesiems atskiriesiems želdynams pertvarkyti privaloma parengti želdyno projektą, kuris pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punktą yra pristatomas suinteresuotai visuomenei, o pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies ankstesnes nuostatas viešas svarstymas su suinteresuota visuomene yra privalomas. Jei omenyje turimi viešieji priklausomieji želdynai, tai pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatas priklausomųjų želdynų pertvarkymas numatomas statinių ir įrenginių projektuose, o pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį viešųjų priklausomųjų želdynų projektavimo viešinimas įgyvendinamas rengiant teritorijų planavimo dokumentus arba statinių statybos projektus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šios projekto nuostatos nėra perteklinės ir, ar jų nereikėtų atsisakyti. Jeigu būtų pritarta šiais pastabai, tai kartu svarstytinas ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 punkto nuostatų tikslingumas.

Antra, šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „dauguma“ turinys, t. y. neaišku, koks skaičius želdinių sudarytų daugumą.

Trečia, svarstytina, ar formuluotės „paskelbti dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingais, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingais“ nereikėtų pakeisti sąvoka „saugotini želdiniai“, kurios turinys yra platesnis ir apimtų ne tik savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu saugotinais paskelbtus želdinius, bet ir kitus pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį saugotiniems priskiriamus medžius ir krūmus.

Pritarti

Atsisakyti 20 str. 2 d. paskutinio sakinio ir 19 str.  6 p. kaip susijusio.

24.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

20

3

 

 

24. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad „darbai gali būti pradėti ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo informacijos apie numatomus darbus, leidimo ar sprendimo paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje“ nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 ir 6 dalis savivaldybės vykdomosios institucijos priimti sprendimai gali būti skelbiami du kartus (pirminis ir patikslintas), todėl iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, nuo kurio sprendimo paskelbimo dienos būtų skaičiuojamas 10 darbo dienų terminas.

Pritarti

Patikslinti, nurodant įsigaliojusį leidimą ar pranešimą bei, papildomai, paskelbimą, kai leidimai ar pranešimai nereikalingi.

25.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

20

4

 

 

25. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis tikslintina: siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, vietoj formuluotės „priklausomasis viešasis želdynas“ įrašytina formuluotė „viešasis priklausomasis želdynas“; vietoj žodžio „inventorizacija“ įrašytinas žodis „inventorizaciją“. Taip pat, svarstytina, ar vietoj žodžių „taip įtraukiant“ nereikėtų įrašyti žodžių „ taip pat įtraukiant“, nes kitu atveju šių nuostatų antrasis sakinys nėra aiškus kalbine ir logine prasmėmis.

Pritarti

redakcinė

26.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

20

6

 

 

26. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje pateiktą nuorodą „šio įstatymo 23 straipsnyje“ reikėtų tikslinti konkrečiai nurodant 23 straipsnio dalį, kurioje yra nustatyta skelbimo tvarka.

Pritarti

redakcinė

27.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

21

7

 

 

27. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 – 6 dalyse vartojamas sąvokas ir formuluotes, tikslintinos keičiamo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatos: po formuluotės „teikti viešųjų želdynų projektavimo ir (ar)“ įrašytini žodžiai „viešųjų želdynų ir želdinių“, o formuluotėje „želdynų ir želdinių priežiūros ir (ar) tvarkymo, želdynų įrengimo, želdynų pertvarkymo ar želdinių veisimo paslaugas“ prieš visus žodžius „želdynų“ ir „želdinių veisimo“ įrašytini žodžiai „viešųjų“.

Pritarti

redakcinė

28.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

23

2

1

 

28. Siekiant nuoseklumo projekto tekste, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūlytume atsisakyti žodžio ir trumpinio „vieno ha“ ir vietoj jų rašyti skaičiumi ir žodžiu „1 hektaro“.

Pritarti

redakcinė

29.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

23

6

 

 

29. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „To paties želdyno ar želdinių būklės ekspertizė gali būti atliekama ne daugiau kaip du kartus“. Nėra aišku, kaip šios projekto nuostatos būtų įgyvendinamos, t. y. neaišku, ar šios ekspertizės turi būti atliekamos vienu metu ir joms taikomas 20 darbo dienų atlikimo terminas, ar jos gali būti atliekamos viena po kitos (jei, pavyzdžiui, netenkina išvados rezultatai) ir tokiu atveju jų atlikimo terminai skaičiuojami atskirai. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti šį neaiškumą, nereikėtų projekto nuostatų tikslinti.

Be to, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies antrojo sakinio pradžioje siūlytume įrašyti žodžius „tokiu atveju“.

Pritarti

Patikslinti terminus, per kuriuos galima kreiptis dėl ekspertizės (23 str. 3 d.), nurodyti, kad kiekvienai ekspertizei atlikti skiriama 20 darbo dienų. Visuomenė turi terminus, per kuriuos gali kreiptis dėl ekspertizės.

30.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

21

 

 

2

 

 

 

 

 

30. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos „taip pat asmenys, iki 2009 metų įgiję aukštesnįjį išsilavinimą ar iki 1995 metų įgiję specialųjį vidurinį išsilavinimą“ nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, ar turimas omenyje bet kokioje srityje įgytas nurodytas išsilavinimas, ar vis dėlto nurodytas išsilavinimas turėtų būti kažkiek susijęs su želdinių ar želdynų sritimi. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šias projekto nuostatas nepriklausomais želdynų ir želdinių ekspertais gali būti ne visi asmenys, įgiję aukštąjį koleginį arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą, bet tik baigę įstatyme nurodytos krypties studijas. Svarstytina, ar šios projekto nuostatos atitinka teisėkūros proporcingumo principą.

Pritarti

Patikslinti: 21 str. 2 d., 21 str. 3 d. ir 24 str. 2 d. 1 p., papildant „nurodytų krypčių“.

31.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

24

7

 

 

31. Keičiamo įstatymo nuostatose vartojami skirtingi poįstatyminių teisės aktų pavadinimai, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 24 straipsnio 11 dalies 3 punkte, 12 dalyje nurodomas Želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašas, o keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 24 straipsnio 7 dalyje, 8 dalies 1 punkte - Želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo tvarka. Siekiant aiškumo, projekto nuostatose reikėtų suvienodinti pavadinimų vartojimą.

Pritarti

Patikslinti 4 str. 3 d. 3 p., 24 str. 7 d.,  24 str. 8 d. 1 p. – nurodyti tvarkos aprašą.

32.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

24

11

 

 

32. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 11 dalies nuostatose brauktinas trumpinys „(toliau – metodika), nes jis toliau įstatymo tekste nėra vartojamas.

Pritarti

redakcinė

33.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

25

1

3

 

33. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, po žodžių „kitų viešųjų želdynų“ įrašant žodžius „savininkų ir (ar)“.

Pritarti

 

34.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

25,

26

2,

4

 

 

34. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio 4 dalies nuostatose nėra aiškus sąvokos „vietos bendruomenė“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 11 ir 12 dalyse yra apibrėžtos sąvokos „savivaldybės bendruomenė“ ir „gyvenamosios vietovės bendruomenė“. Svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, kad sutartys paprastai sudaromos tik su teisinį statusą turinčiais asmenimis, šiose projekto nuostatose vietoj sąvokos „vietos bendruomenės“ nereikėtų įrašyti sąvokos „bendruomeninės organizacijos“.

Be to šiose projekto nuostatose nėra aiškus ir sąvokos „bendrijos“ turinys, nes ši sąvoka savo turiniu gali apimti įvairias bendrijas, pavyzdžiui, daugiabučių namų savininkų, sodininkų ir kitas bendrijas. Svarstytina, ar nereikėtų sukonkretinti šios sąvokos vartojimą.

Pritarti

Pakeisti į „gyvenamosios vietovės bendruomenė“, papildyti „daugiabučių namų savininkų bendrijos, sodininkų, bendrijos“ – 25 str. 2 d., 26 str. 4 d.

 

 

35.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

26

3

 

 

35. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios, kad apie priimtą sprendimą apriboti ar uždrausti viešojo želdyno lankymą viešųjų želdynų savininkai ir (ar) valdytojai privalo paskelbti savivaldybės interneto svetainėje nėra aiškios tuo aspektu, kad, abejotina, ar viešųjų želdynų savininkai ir (ar) valdytojai, jei jie nėra savivaldybės institucijos, gali skelbti savo priimtus sprendimus savivaldybės interneto svetainėje. Svarstytinas, šių projekto nuostatų santykis su Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 15 punkto nuostatomis, kuriose nustatyta, kokia informacija yra skelbiama savivaldybių interneto svetainėse.

Pritarti

Patikslinti, kad pareigą skelbti informaciją savivaldybės interneto svetainėje turi tik viešųjų želdynų savininkai ir (ar) valdytojai, kurie yra savivaldybės institucija.

36.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

2

 

 

 

36. Tikslintina projekto 2 straipsnio struktūrinių dalių numeracija (yra dvi trečiosios dalys).

Pritarti

redakcinė

37.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

2

 

 

 

37. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje reglamentuojant įstatymo įsigaliojimo datą ir darant išimtį šio įstatymo 2 straipsnio 2 daliai, išimtis turėtų būti padaryta ir šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies įsigaliojimui, nes kitu atveju savivaldybių institucijos neturėtų teisinio pagrindo atlikti šioje dalyje nurodytus veiksmus.

Pritarti

 

38.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-12-21

2

 

 

 

38. Siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 7 dalyje vietoj formuluotės „iki 2025 metų pabaigos“ įrašytina formuluotė „iki 2025 m. gruodžio 31 d.“

 

Pritarti

 

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys

Simonas Gentvilas

2020-12-10

2

1

 

N

Papildyti 2 straipsnį 1 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„1. Arboristika – teorinės, ekspertinės ir praktinės veiklos, taikant sumedėjusių augalų ir jų aplinkos puoselėjimo (priežiūros) priemones, visuma;”

 

Buvusias 2 straipsnio 1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20, 21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33 dalis atitinkamai laikyti  2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20, 21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34.

Pritarti iš dalies

Įstatymo projekte neapibrėžiamos mokslo ar praktinių veiklų sąvokos (pvz. ekologija, miškininkystė), todėl siūloma neapibrėžti ir arboristikos.

 

Siekiant arboristikos kaip profesinės kvalifikacijos įtvirtinimo, siūloma papildyti 21 str. 5 d., (žr. į komiteto pasiūlymą prie S. Gentvilo pasiūlymo 21 straipsnio 5 daliai) numatant alternatyvą, kad viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo specialistai „...privalo būti įgiję dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo, žemės ūkio darbuotojo, miško darbininko, miško darbuotojo, arboristo formaliojo profesinio mokymo kvalifikaciją bei turėti tai patvirtinantį dokumentą ar turėti tarptautinės arboristikos asociacijos sertifikavimo centro išduotą medžių specialisto ar medžių techninio eksperto sertifikatą arba būti išklausę švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos ar kito švietimo teikėjo organizuojamus neformaliojo mokymo kursus želdynų apsaugos, priežiūros ir tvarkymo srityje ir turėti tai patvirtinantį dokumentą.“

 

Manytina, kad toks Želdynų įstatyme įtvirtintas reguliavimas paskatintų asmenis mokytis pagal formaliojo mokymo programas ir (ar) siekti įgyti tarptautinių arboristikos asociacijų sertifikavimo centrų išduodamus sertifikatus, o daugėjant tokių kvalifikuotų asmenų, bus sudarytos sąlygos užtikrinti ir ateityje toliau gerinti želdinių priežiūros kokybę Lietuvoje.

Taip pat siūlomi pakeitimai dėl tarptautinių arboristikos asociacijų sertifikatų 15 str. 4 d., 21 str. 3 d. ir 24 str. 2 d. (žr. kitus pasiūlymus žemiau).

2.

Seimo nariai

Paulius Saudargas,

Justinas Urbanavičius

2020-12-17

2

5,

6,

7

 

N

Argumentai:

Kad įstatymu reguliuojami visuomeniniai santykiai būtų pilnai apibrėžti, reikia papildyti sąvokų, apibūdinančių kraštovaizdį, kraštovaizdžio architektūrą ir kraštovaizdžio architektą, kaip želdynų formuotoją, sąrašą. Sąvokų apibrėžtys atitinka Europos kraštovaizdžio konvencijos formuluotes.

 

Siūlymai paruošti pagal Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pasiūlymus.

 

Pasiūlymai:

1.      Papildyti 2 straipsnį 5, 6 ir 7 dalimis ir jas išdėstyti taip:

„5. Kraštovaizdis – tai žmonių suvokiama vietovė (teritorija), kurios pobūdį nulėmė gamtiniai ir (ar) antropogeniniai veiksniai ir jų sąveika.

6. Kraštovaizdžio architektūra – taikomoji mokslo ir meno disciplina, formuojanti žmogaus erdvinę aplinką: statinių ir jų kompleksų dermę su kraštovaizdžio gamtiniu pagrindu ar jo atskirais elementais.

7. Kraštovaizdžio architektas – fizinis asmuo, įgijęs ne mažesnės kaip penkerių metų trukmės menų studijų krypties universitetinį kraštovaizdžio architekto išsilavinimą, turintis ne mažesnę kaip dvejų metų darbo kraštovaizdžio planavimo, projektavimo ar priežiūros srityse patirtį, keliantis savo profesinę kvalifikaciją nuolatinio profesinio augimo programose, kurio profesinė kvalifikacija pripažinta LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.”

 

Buvusias 2 straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32 dalis atitinkamai laikyti  8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, o buvusią 2 straipsnio 33 dalį laikyti 36 dalimi.

Nepritarti

Sąvoka „kraštovaizdžio architektas“ įstatymo projekte nevartojama (net ir įskaičiavus kitus siūlomus pakeitimus projektui), o  „kraštovaizdžio architektūra“ vartojama tik prie išsilavinimo reikalavimų, greta kitų (pvz. ekologija, miškininkystė ir t.t.). Želdynų įstatymas nereglamentuoja studijų ir jų krypčių pavadinimų – tai reglamentuoja specialieji teisės aktai švietimo ir mokslo srityje, todėl sąvokos „kraštovaizdžio architektūra“ siūloma neapibrėžti.

Sąvokos „kraštovaizdis“ apibrėžtis konkuruotų su Saugomų teritorijų įstatyme pateikta šios sąvokos apibrėžtimi, o Želdynų įstatymo projekto 2 str. 33 d. nurodyta, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos kaip jos apibrėžtos <...> Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme.

 

STĮ 2 str. 21 d.:

Kraštovaizdis – žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvųjų organizmų) ir (ar) antropogeninių komponentų (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų bei informacinio lauko), susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys.

3.

Seimo nariai

Linas Jonauskas,

Gintautas Paluckas,

Kęstutis Vilkauskas,

Orinta Leiputė

2020-12-09

5

1

4

 

Argumentai:

Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad savivaldybių institucijos tvirtina želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos sudėtį į kurią privaloma įtraukti visuomenės ir bendruomenių organizacijų atstovus, tačiau komisijos sudėtyje nėra nuostatos patariamojo balso teise dalyvauti aplinkosaugos specialistui, kurio kompetencijos yra būtinos komisijos darbe.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti  įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4) „tvirtina želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos sudėtį, į kurią privaloma įtraukti patariamojo balso teise dalyvaujantį aplinkos apsaugos departamento deleguotą specialistą bei visuomenės ir bendruomenių organizacijų, raštu pareiškusių iniciatyvą dalyvauti komisijos veikloje, atstovus, ir šios komisijos nuostatus; visuomenės ir bendruomenių organizacijų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę komisijos narių skaičiaus, išskyrus atvejus, kai visuomenės ir bendruomenių organizacijų atstovai raštu neišreiškė iniciatyvos dalyvauti komisijos veikloje; komisijos nariams už darbo laiką atliekant komisijos nario pareigas mokamas atlygis, numatytas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme;“

Pritarti iš dalies 

Aplinkos apsaugos departamentui nepakanka žmogiškųjų išteklių skirti 60 darbuotojų nuolat dalyvauti komisijų veikloje,  todėl, pritarus pasiūlymui, nebejotinai nukentėtų AAD pagrindinė funkcijos  – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės – vykdymas. Be to, lygiaverčiai naudingą indėlį (vietoj AAD) į komisijos veiklą galėtų įnešti visuomeninės organizacijos, veikiančios želdynų ar susijusiose srityse. 

 Siūloma nepritarti pasiūlymo daliai, kuria numatomas privalomas nuolatinis AAD atstovo dalyvavimas komisijos veikloje, ir vietoje jos numatyti privalomą AAD atstovo dalyvavimą itin svarbiais atvejais. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 13 str. 10 d. komisijos išvada privaloma, kai ketinama kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos 10 ar daugiau saugotinų želdinių, viešuosiuose atskiruosiuose želdynuose augančius saugotinus želdinius, siūloma nustatyti, kad AAD atstovą į komisijos posėdį privaloma kviesti nuomonei pateikti, kai numatoma kirsti 20 ar daugiau saugotinų želdinių ar kai viešuosiuose atskiruosiuose želdynuose  ketinama kirsti  ar kitaip pašalinti iš augimo vietos 10 ar daugiau saugotinų želdinių.

Pasiūlymas:

4. „tvirtina želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos sudėtį, į kurią privaloma įtraukti visuomenės ir bendruomenių organizacijų, raštu pareiškusių iniciatyvą dalyvauti komisijos veikloje, atstovus, ir šios komisijos nuostatus; visuomenės ir bendruomenių organizacijų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę komisijos narių skaičiaus, išskyrus atvejus, kai visuomenės ir bendruomenių organizacijų atstovai raštu neišreiškė iniciatyvos dalyvauti komisijos veikloje;  į komisijos posėdžius privalo būti kviečiamas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas nuomonei pateikti, kai komisija rengia išvadą dėl ketinimo savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose arba ne savivaldybės valdomoje valstybinėje žemėje kirsti  ar kitaip pašalinti iš augimo vietos 20 ar daugiau saugotinų želdinių arba kai viešuosiuose atskiruosiuose želdynuose  ketinama kirsti  ar kitaip pašalinti iš augimo vietos 10 ar daugiau saugotinų želdinių;  komisijos nariams už darbo laiką atliekant komisijos nario pareigas mokamas atlygis, numatytas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme;“  

 

Pastaba: Pasiūlymas atsiras naujame 25 straipsnio 2 dalyje pagal Teisės departamento 6 pastabą „6. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, susijusios su komisijos sudėties sandara, komisijų narių atlyginimu už darbą, turi būti išdėstytos atskirame keičiamo įstatymo straipsnyje, kuriame turėtų būti aiškiai nustatytos ir šios komisijos funkcijos“, kuriai komitetas pritarė.

4.

Seimo narys

Simonas Gentvilas

2020-12-10

14

2

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Viešieji atskirieji želdynai tvarkomi ir prižiūrimi pagal želdynų projektus, išskyrus šiuos želdinių priežiūros ir tvarkymo darbus: kasmetinį medžių ir krūmų genėjimą, nudžiūvusių, pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui keliančių, invazinių medžių ir krūmų kirtimą, medžių ir krūmų atžalų pašalinimą, tręšimą, želdynų statinių ir įrenginių tvarkymą ir kitus želdynų ir želdinių priežiūros darbus, skirtus gerai fizinei ir estetinei želdyno būklei palaikyti.“

Nepritarti

Nors želdynų projektai viešųjų priklausomųjų želdynų priežiūrai ir tvarkymui neprivalomi, bet kiti įstatymo nustatyti saugikliai želdinių  priežiūrai ir tvarkymui priklausomuosiuose želdynuose galioja, t. y.  reikalavimas dėl leidimo ar sprendimo kirsti saugotinus želdinius (kuriems numatytos derinimo su visuomene procedūros), informavimas apie numatomus darbus, nepriklausoma želdynų ir želdinių ekspertizė.

 

Priklausomųjų želdynų įrengimas ar pertvarkymas numatomas statinių ir įrenginių projektuose  (9 str. 4 d.). Tais atvejais, kai nenumatoma statyti statinių ar įrengti įrenginių, kuriems būtų privalomas statinių ar įrenginių projektų parengimas, priklausomųjų želdynų tvarkymas būtų atliekamas pagal bendrus šio įstatymo nustatomus principus, taikomus saugotiniems želdiniams.

 

Siūlomas pakeitimas sukeltų didelę administracinę ir finansinę naštą savivaldybėms.

5.

Seimo narys

Simonas Gentvilas

2020-12-10

14

8

 

N

Argumentai:

Pasiūlymu siekiama  kitų, į įstatymo projektą neįtrauktų, mokslinių institucijų specializuotos paskirties želdynų tvarkymo reglamentavimo. Tokio reglamentavimo nebuvimas labai apsunkintų botanikos sodų ir arboretumų tvarkymo ir priežiūros darbus.

Pasiūlymas parengtas pagal Lietuvos universiteto botanikos sodo asociacijos siūlymus.

Pasiūlymas:

Papildyti 14 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„8) Mokslinių institucijų specializuotos paskirties želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais arba individualiais apsaugos ir tvarkymo reglamentais, parengtais vadovaujantis Aplinkos ministro patvirtintais pavyzdiniais apsaugos ir tvarkymo reglamentais;“

 

Pritarti iš dalies

Nepritarti pasiūlymui dėl 14 str. papildymo 8 d., bet, atsižvelgiant į botanikos sodų specifinę paskirtį (pirmiausia, mokslinę) ir siekiant užtikrinti sklandų jų priežiūros ir tvarkymo bei planavimo darbų vykdymą, 2 str. 17 d. patikslinti, nurodant, kad Lietuvos universitetų botanikos sodai nelaikomi viešaisiais želdynais. Įstatymas neapriboja botanikos sodų ir arboretumų savininkų teisės parengti želdyno projektą, nors toks neprivalomas pagal įstatymą. Taip pat ir kitus, įstatyme nenumatytus, dokumentus, pavyzdžiui, apsaugos ir tvarkymo planą.

Be to,  nėra aišku, koks dokumentas būtų laikomas individualiu apsaugos ir tvarkymo reglamentu, kuo vadovaujantis toks dokumentas rengiamas, viešinamas, derinamas su visuomene ir kokie subjektai jį tvirtina.

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„17. Viešieji želdynai ir želdiniai – savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esantys želdynai ir želdiniai, skirti visuomenės poreikiams tenkinti, arba valstybinėje žemėje esantys atskirieji ir priklausomieji želdynai ir želdiniai, dėl kurių lankymo, apsaugos ir priežiūros tarp valstybinės žemės valdytojo ir savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta sutartis, taip pat privačioje žemėje esantys želdynai ir želdiniai, dėl kurių lankymo, apsaugos ir priežiūros tarp privačių želdynų ir želdinių savininkų ir savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta sutartis;  Lietuvos universitetų botanikos sodai ir juose augantys želdiniai nepriskiriami viešiesiems želdynams ir želdiniams.“

6.

Seimo narys

Simonas Gentvilas

2020-12-10

15

4

 

 

Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Želdynų ir želdinių inventorizavimą gali atlikti asmenys, baigę kraštovaizdžio architektūros, biologijos, ekologijos, gamtinės geografijos, miškininkystės, agronomijos krypties studijas ir įgiję aukštąjį koleginį arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ir ar turintys arboristikos žinių bei turi ne mažesnę kaip vienų metų patirtį želdynų priežiūros ir tvarkymo srityje. Jeigu inventorizavimas atliekamas ne distanciniu metodu ir yra būtinybė patekti į teritorijas, kuriose auga želdiniai, želdynus ir želdinius inventorizuojantys specialistai, pateikę asmens dokumentą ir savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą patvirtinimą raštu apie savivaldybės vykdomosios institucijos pavedimu atliekamus inventorizavimo darbus, turi teisę darbo dienomis šviesiu paros metu įeiti į teritorijas, kuriose auga želdiniai, atlikti inventorizavimo darbus. Žemės sklypų savininkai ir valdytojai apie želdynų ir želdinių inventorizavimą informuojami šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Pritarti iš dalies

Specialiųjų tyrimų tarnyba nepritarė pirmoje įstatymo projekto versijoje buvusiai tokio pat pobūdžio nuostatai (buvo numatyta ir kompetentingi arboristikos, dendrologijos srityse“) – nuostata dėl tam tikros srities žinių turėjimo didina korupcijos riziką,  nes neaišku, kaip ir kas objektyviu būdu patikrina, ar asmuo turi žinių arboristikos srityje.

Pasiūlymas:

Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Želdynų ir želdinių inventorizavimą gali atlikti asmenys, baigę kraštovaizdžio architektūros, biologijos, ekologijos, gamtinės geografijos, miškininkystės, agronomijos krypties studijas ir įgiję aukštąjį koleginį arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą ar turintys tarptautinės arboristikos asociacijos sertifikavimo centro išduotą medžių techninio eksperto ar medžių  rizikos vertinimo specialisto sertifikatą, ir turintys ne mažesnę kaip vienų metų patirtį želdynų priežiūros ir tvarkymo srityje. Jeigu inventorizavimas atliekamas ne distanciniu metodu ir yra būtinybė patekti į teritorijas, kuriose auga želdiniai, želdynus ir želdinius inventorizuojantys specialistai, pateikę asmens dokumentą ir savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą patvirtinimą raštu apie savivaldybės vykdomosios institucijos pavedimu atliekamus inventorizavimo darbus, turi teisę darbo dienomis šviesiu paros metu įeiti į teritorijas, kuriose auga želdiniai, atlikti inventorizavimo darbus. Žemės sklypų savininkai ir valdytojai apie želdynų ir želdinių inventorizavimą informuojami šio įstatymo 20 straipsnio 5 4 dalyje nustatyta tvarka.“

 

Tokius sertifikatus išduoda atitinkamai Europos arboristų tarybos sertifikavimo centrai arba Tarptautinė arboristikos draugija :

 https://www.eac-arboriculture.com/eac---certification-centers.aspx

https://www.isa-arbor.com/Credentials/ISA-Tree-Risk-Assessment-Qualification

7.

Seimo nariai

Linas Jonauskas,

Gintautas Paluckas,

Kęstutis Vilkauskas,

Orinta Leiputė

2020-12-09

15

6

 

 

Argumentai:

Įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje numatoma, kad želdynų ir želdinių inventorizacija turi būti atliekamas ne rečiau kaip kas 10 metų, tačiau nėra numatyta iki kada turėtų būti baigtas šis procesas. Kai kuriose savivaldybėse želdinių inventorizacija tik pradėta, kitose gal įpusėjus, o kai kur gal net neketinama tuo užsiimti. Neįpareigojus savivaldybių atlikti inventorizacijos iki numatyto termino, galimai želdinių inventorizacija taip ir nebus įgyvendinama. Baigtinis inventorizacijos procesas turėtų ne tik ekonominės naudos savivaldybėms, valstybei, bet atneštų daugiau aiškumo teritorijų planavimo įgyvendinime. Kai želdiniai nėra inventorizuoti, derinant statybų projektus ir norint išvengti želdynų atkuriamosios vertės mokesčio, želdiniai yra tiesiog sunaikinami. Želdinių inventorizavimo baigtinis terminas įpareigotų savivaldybes atsakingai atlikti medžių apskaitos inventorizaciją ir sukurti vieningą duomenų sistemą.

Pasiūlymas:                               

Pakeisti  įstatymo 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. „Želdynų ir želdinių inventorizavimas turi būti  baigtas per 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo datos ir atliekamas ne rečiau kaip kas 10 metų.“

Pritarti iš dalies 

Želdynų ir želdinių inventorizacija turėjo būti atlikta pagal šiuo metu galiojantį įstatymą. Prievolė savivaldybėms įvykdyti inventorizaciją per 3 metus gali sukelti ne tik organizacinių, bet ir finansinių problemų. Siūlome palikti savivaldybėms galimybę nusistatyti prioritetus dėl inventorizacijos ir vykdyti ją pačioms, nes:   

1) ŽĮP 2 str. (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 8 d. numatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos 8 str.  4 d.  numatytą  priklausomųjų želdynų normų įvykdymo  patikrinimą  pirmą kartą privalo atlikti ir jo rezultatus paskelbti iki 2025 metų pabaigos.  

2) Savivaldybių vykdomosios institucijos 8 str.  5 d. numatytą atskirųjų želdynų normų įvykdymo patikrinimą privalo ir jo rezultatus paskelbti  iki kiekvienų metų pirmojo ketvirčio pabaigos, taigi, pirmą kartą iki 2022 m. I ketv.  

Minėtos pareigos įvykdymui savivaldybės privlės inventorizuoti želdinius urbanizuotose teritorijose.   

 

Siekiant įpareigoti savivaldybes reguliariai inventorizuoti želdynus ir želdinius, siūloma nustatyti reikalavimą dėl duomenų aktualumo.

Pasiūlymas:

Pakeisti 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Želdynų ir želdinių inventorizavimas atliekamas ne rečiau kaip kas 10 metų reguliariai, siekiant, kad savivaldybių vykdomųjų institucijų tvarkomi duomenys apie neurbanizuotoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, žaliųjų jungčių želdinius, privačioje žemėje esančius želdynus ir želdinius  būtų ne senesni kaip 10 metų, o duomenys apie viešųjų atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, viešųjų ir konfesinių kapinių, kelių, gatvių želdinius, kitus miestų, miestelių ir kaimo gyvenamųjų vietovių viešuosius želdynus ir želdinius būtų ne senesni nei 5 metų.“

8.

Seimo narys

Simonas Gentvilas

2020-12-10

16

 

 

 

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Želdynų ir želdinių būklės stebėsena

Savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių būklės stebėseną vykdo savivaldybės pagal aplinkos ministro tvirtinamą Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą individualią stebėsenos programą ir programos priemonių planą, parengtus aplinkos ministro tvirtinamos Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programos pagrindu.“

Pritarti iš dalies

AM patvirtintoje Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programoje  numatyta, kad savivaldybės rengia savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos planą, todėl šioje dalyje siūloma pritarti (išskyrus „individualią“, nes programa kiekvienai savivaldybei ir bus individuali – perteklinis žodis).

Antrai  pasiūlymo daliai (dėl priemonių plano)  siūloma nepritarti, nes  programoje bus numatyti darbai, jų periodiškumas (dažnu atveju – kasmet), planas rengiamas 5 metams.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Želdynų ir želdinių būklės stebėsena

Savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių būklės stebėseną vykdo savivaldybės pagal savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos planą, parengtą pagal aplinkos ministro tvirtinamą Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą.“

9.

Seimo nariai

Linas Jonauskas,

Gintautas Paluckas,

Kęstutis Vilkauskas,

Orinta Leiputė

2020-12-09

20

2

 

 

Argumentai:

Naujos redakcijos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje  nurodoma, kad jei numatoma pertvarkyti viešuosius želdynus, kuriuose atskiri želdiniai  paskelbti kaip dendrologiškai, estetiškai ir kitaip vertingais, svarstymai su visuomene yra privalomi. Šioje straipsnio dalyje nėra aišku, kaip suprasti nuostatą „paskelbti“ želdiniai. Saugomų teritorijų įstatyme numatoma, kad vertingiausi gamtos paveldo paminklai yra skelbiami Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau tai atitiktų daugiau išskirtinius atvejus. Tuo tarpu, praktikoje susiduriama su želdynais, kurie gali būti kaip statinio dalis ir yra reikšmingi visais atvejais, kaip numatyta šiame straipsnyje, bet institucijos nėra joms šio statuso priskyrusios. Pavyzdžiui, svarstant Lukiškių aikštės pertvarkymo projektą pasirodė, kad dalis  joje esančių liepų yra saugomos, kita dalis šio įteisinimo neturėjo. Lietuvoje yra daugybė ąžuolų, liepų ir kitų brandžių bei savo istoriją turinčių medžių, kurie nėra paskelbti saugomais.

Visuomenėje daug protestų ir nepasitenkinimo sukelia veiksmai kai su želdynų tvarkymo projektais visuomenė yra tik supažindinama, jos išklausoma ir toliau procesas vyksta taip kaip buvo sumanę projekto užsakovai, neatsižvelgiant į suinteresuotos visuomenės pareikštą nuomonę. Tiek užsienio praktika, tiek Lietuvoje ratifikuota Orhuso konvencija numato, kad visuomenė turi teisę dalyvauti visame procese, kai įgyvendinami aplinkos apsaugos klausimai. Todėl siūloma papildyti straipsnį nuostata, kad dėl visuomenei reikšmingų želdynų svarstymo metu turi būti prieinama iki konkrečių sprendinių, o ne vien tik išklausoma.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Informacija apie numatomą viešojo atskirojo želdyno projektavimą likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki šio projekto parengiamojo etapo pradžios dienos paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje, taip pat seniūnijos, kurioje numatytas projektuoti viešasis atskirasis želdynas, skelbimų lentoje, informaciniuose stenduose numatomo projektuoti viešojo atskirojo želdyno teritorijoje arba greta jos vizualinės apžvalgos zonoje, nurodant, kokie parengiamojo etapo darbai ir kokiu laiku numatomi, iki kada ir kur galima susipažinti su planuojamais darbais, siųsti pasiūlymus ir pastabas dėl planuojamų darbų, taip pat informacija apie numatomus želdyno projekto parengimo, pristatymo suinteresuotai visuomenei, projekto patvirtinimo ir įgyvendinimo terminus. Pastabos ir pasiūlymai dėl numatomų viešojo atskirojo želdyno projektavimo darbų teikiami viso projektavimo proceso metu iki viešo svarstymo su suinteresuota visuomene pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Jei numatoma pertvarkyti viešuosius želdynus, kuriuose dauguma želdinių vertinami kaip paskelbti dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingais, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingais, vieši svarstymai su visuomene privalomi ir  rengiami kol svarstymų metu pasiekiamas bendras sutarimas  želdynų ar želdinių išsaugojimo naudai.“

Nepritarti 

Nuostatos atsisakyta, atsižvelgiant į šią TD pastabą (Nr. 23):

Pirma, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokie viešieji (atskirieji ir (ar) priklausomieji) želdynai turimi omenyje. Jei omenyje turimi viešieji atskirieji želdynai, tai šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su prieš tai nustatytomis šios dalies nuostatomis, nes pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį esamiems viešiesiems atskiriesiems želdynams pertvarkyti privaloma parengti želdyno projektą, kuris pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punktą yra pristatomas suinteresuotai visuomenei, o pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies ankstesnes nuostatas viešas svarstymas su suinteresuota visuomene yra privalomas. Jei omenyje turimi viešieji priklausomieji želdynai, tai pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatas priklausomųjų želdynų pertvarkymas numatomas statinių ir įrenginių projektuose, o pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį viešųjų priklausomųjų želdynų projektavimo viešinimas įgyvendinamas rengiant teritorijų planavimo dokumentus arba statinių statybos projektus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šios projekto nuostatos nėra perteklinės ir, ar jų nereikėtų atsisakyti. Jeigu būtų pritarta šiais pastabai, tai kartu svarstytinas ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 punkto nuostatų tikslingumas.

 

10.

Seimo nariai

Paulius Saudargas,

Justinas Urbanavičius

2020-12-17

21

2

 

 

Argumentai:

Įgiję profesinės kvalifikacijos pripažinimą kraštovaizdžio architektai bus pilnai pasirengę rengti želdynų projektus.

Siūlymas paruoštas pagal Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pasiūlymą.

Pasiūlymas:

Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Viešųjų želdynų projektus turi teisę rengti kraštovaizdžio architektai bei asmenys, baigę kraštovaizdžio architektūros, biologijos, ekologijos, gamtinės geografijos, architektūros, miškininkystės, agronomijos krypties studijas ir įgiję aukštąjį koleginį ar aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba turintys jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat asmenys, iki 2009 metų įgiję aukštesnįjį išsilavinimą ar iki 1995 metų įgiję specialųjį vidurinį išsilavinimą ir turintys ne mažesnę kaip vienų metų patirtį želdynų priežiūros ir tvarkymo srityje.“

Nepritarti

Įstatymo projektas numato specialius reikalavimus želdynų projektus rengiantiems ir  jų rengimui vadovaujantiems asmenims, taip pat želdynus ir želdinius prižiūrintiems asmenims.

Asmuo turi teisę vykdyti veiklą pagal įvairius teisės aktus, jei atitinka numatytus reikalavimus.

Pažymėtina, kad vienas iš siūlomų išsilavinimo variantų - kraštovaizdžio architektūros.

 

11.

Seimo narys

Simonas Gentvilas

2020-12-10

21

3

 

 

Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbų vadovai privalo būti baigę kraštovaizdžio architektūros, biologijos, ekologijos, gamtinės geografijos, architektūros, miškininkystės, agronomijos, aplinkos inžinerijos, statybos inžinerijos ar transporto inžinerijos krypties studijas ir įgiję aukštąjį koleginį arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba privalo turėti jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat asmenys, arba būti iki 2009 metų įgiję aukštesnįjį išsilavinimą ar iki 1995 metų įgiję specialųjį vidurinį išsilavinimą ir turintys ne mažesnę kaip 5 metų patirtį želdynų priežiūros ir tvarkymo srityje., taip pat būti kompetentingi želdynų planavimo, projektavimo ir (ar) arboristikos srityse arba turi ne mažesnę kaip 5 metų patirtį želdynų priežiūros ir tvarkymo srityje.”

Pritarti iš dalies

Specialiųjų tyrimų tarnyba nepritarė pirmoje įstatymo projekto versijoje buvusiai tokio pat pobūdžio nuostatai (buvo numatyta ir kompetentingi arboristikos, dendrologijos srityse“) – nuostata dėl tam tikros srities žinių turėjimo didina korupcijos riziką,  nes neaišku, kaip ir kas objektyviu būdu patikrina, ar asmuo turi žinių arboristikos srityje.

Siūloma nustatyti alternatyvą numatytam išsilavinimui.

Pasiūlymas:

Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbų vadovai privalo būti baigę kraštovaizdžio architektūros, biologijos, ekologijos, gamtinės geografijos, architektūros, miškininkystės, agronomijos, aplinkos inžinerijos, statybos inžinerijos ar transporto inžinerijos krypties studijas ir įgiję aukštąjį koleginį arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba privalo turėti jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat asmenys, arba iki 2009 metų įgiję aukštesnįjį nurodytų krypčių išsilavinimą, ar iki 1995 metų įgiję specialųjį vidurinį nurodytų krypčių išsilavinimą ar turėti tarptautinės arboristikos asociacijos sertifikavimo centro išduotą medžių techninio eksperto ar medžių rizikos vertinimo specialisto sertifikatą ir turėti ne mažesnę kaip 5 metų patirtį želdynų priežiūros ir tvarkymo srityje.“  

12.

Seimo narys

Simonas Gentvilas

2020-12-10

21

5

 

 

Pakeisti 21 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti jį taip:

„5. Viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo specialistai, atliekantys viešųjų želdynų įrengimo, pertvarkymo, viešųjų želdinių veisimo, genėjimo, apsaugos nuo ligų ir kenkėjų darbus, privalo būti išklausę švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos ar kito švietimo teikėjo organizuojamus neformaliojo mokymo kursus želdynų apsaugos, priežiūros ir tvarkymo srityje ir turėti tai patvirtinantį dokumentą. Švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos ar kiti švietimo teikėjai rengia Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo veiklą vykdančių asmenų mokymo programą pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus.

Viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo specialistai, atliekantys viešųjų želdynų  pertvarkymo, želdinių veisimo, medžių ir krūmų kirtimo, genėjimo, vejų ir gėlynų įrengimo, želdinių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų darbus, privalo būti išklausę švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos ar kito švietimo teikėjo organizuojamus neformaliojo mokymo kursus želdynų apsaugos, priežiūros ir tvarkymo srityje, turėti tai patvirtinantį dokumentą, arba būti įgiję tarptautinių arboristikos organizacijų pripažintų mokymo institucijų išduotus sertifikatus. Švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos ar kiti švietimo teikėjai rengia Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo veiklą vykdančių asmenų mokymo programą  pagal Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus.“

 Pritarti

 

Siekiant arboristikos kaip profesinės kvalifikacijos įtvirtinimo, siūloma papildyti 21 str. 5 d., numatant alternatyvą, kad viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo specialistai privalo būti įgiję dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo, žemės ūkio darbuotojo, miško darbininko, miško darbuotojo, arboristo formaliojo profesinio mokymo kvalifikaciją bei turėti tai patvirtinantį dokumentą.

Manytina, kad toks Želdynų įstatyme įtvirtintas reguliavimas paskatins asmenis mokytis pagal formaliojo mokymo programas, o daugėjant tokių kvalifikuotų asmenų, bus sudarytos sąlygos užtikrinti ir ateityje toliau gerinti želdinių priežiūros kokybę Lietuvoje.  

Pasiūlymas:

Pakeisti 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo specialistai, atliekantys viešųjų želdynų įrengimo, pertvarkymo, viešųjų želdinių veisimo, genėjimo, apsaugos nuo ligų ir kenkėjų darbus, privalo būti įgiję dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo, žemės ūkio darbuotojo, miško darbininko, miško darbuotojo, arboristo formaliojo profesinio mokymo kvalifikaciją bei turėti tai patvirtinantį dokumentą   ar turėti tarptautinės arboristikos asociacijos sertifikavimo centro išduotą medžių specialisto ar medžių techninio eksperto sertifikatą arba būti išklausę švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos ar kito švietimo teikėjo organizuojamus neformaliojo mokymo kursus želdynų apsaugos, priežiūros ir tvarkymo srityje ir turėti tai patvirtinantį dokumentą. Švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos ar kiti švietimo teikėjai rengia Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo veiklą vykdančių asmenų mokymo programą pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus.“

13.

Seimo nariai

Paulius Saudargas,

Justinas Urbanavičius

2020-12-17

21

7

 

 

Argumentai:  

Praplečiamas punkte numatytas veiklos  reguliavimas ir kraštovaizdžio architektams.

Siūlymas paruoštas pagal Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pasiūlymus.

Pasiūlymas:

Pakeisti 21 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje, ar valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai gali teikti viešųjų želdynų projektavimo ir (ar) priežiūros ir tvarkymo paslaugas, jeigu viešųjų želdynų projektavimo, želdynų ir želdinių priežiūros ir (ar) tvarkymo, želdynų įrengimo, želdynų pertvarkymo ar želdinių veisimo paslaugas teiks jų darbuotojas (fizinis asmuo), atitinkantis šio straipsnio 2 ir 8 dalyseje nustatytus reikalavimus, taikomus viešuosius želdynus projektuojantiems asmenims, ir (ar) šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus, taikomus viešuosius želdynus ir želdinius prižiūrintiems ir tvarkantiems asmenims.“

Nepritarti

Želdynų įstatymas nėra skirtas kraštovaizdžio architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimo klausimams spręsti ir nereglamentuoja išsilavinimo įgijimo, studijų krypčių pavadinimų ir panašių klausimų. Želdynų įstatyme numatyti kvalifikacijos ir patirties reikalavimai (apimantys be kita ko ir kraštovaizdžio architektūros studijų baigimo atvejį) yra nustatomi želdynus projektuojantiems, prižiūrintiems ir tvarkantiems asmenims.

Be to, pasiūlymas nesiderina su ŽĮP nuostatomis tuo požiūriu, kokie projektai turi būti rengiami viešiesiems želdynams kurti ar pertvarkyti. Galima suprasti, kad kraštovaizdžio architektai kuria kitos rūšies projektus (pasiūlyme – „viešųjų želdynų ir jų aplinkos kaip kompleksinės ekologinės, socialinės, ekonominės ir estetinės sistemos planavimo, projektavimo ir priežiūros projektai“), todėl nedera su ŽĮP nuostatomis.

14.

Seimo nariai

Paulius Saudargas,

Justinas Urbanavičius

2020-12-17

21

8

 

N

Argumentai:

Įstatyme keletą kartų referuojama į kraštovaizdžio architektūros studijas. Todėl logiška apibrėžti ir tokias studijas pabaigusio ir atitinkamą išsilavinimą įgijusio specialisto – kraštovaizdžio architekto – profesinę kvalifikaciją želdynų ir viso kraštovaizdžio tvarkymo srityje.

Siūlymas paruoštas pagal Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pasiūlymus.

Pasiūlymas:

Papildyti 21 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„8. Kraštovaizdžio architektai kuria viešųjų želdynų ir jų aplinkos kaip kompleksinės ekologinės, socialinės, ekonominės ir estetinės sistemos planavimo, projektavimo ir priežiūros projektus. Kraštovaizdžio architekto profesinė kvalifikacija suteikiama specialistui, įgijusiam ne mažesnės kaip penkerių metų trukmės universitetinį kraštovaizdžio architektūros studijų krypties išsilavinimą, turinčiam ne trumpesnę kaip dvejų metų profesinės veiklos patirtį kraštovaizdžio planavimo, projektavimo ar priežiūros srityse, keliančiam savo profesinę kvalifikaciją nuolatinio profesinio augimo programose. Kraštovaizdžio architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarką nustato LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

Nepritarti

Želdynų įstatymas nėra skirtas kraštovaizdžio architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimo klausimams spręsti ir nereglamentuoja išsilavinimo įgijimo, studijų krypčių pavadinimų ir panašių klausimų. Želdynų įstatyme numatyti kvalifikacijos ir patirties reikalavimai (apimantys be kita ko ir kraštovaizdžio architektūros studijų baigimo atvejį) yra nustatomi želdynus projektuojantiems, prižiūrintiems ir tvarkantiems asmenims.

Be to, pasiūlymas nesiderina su ŽĮP nuostatomis tuo požiūriu, kokie projektai turi būti rengiami viešiesiems želdynams kurti ar pertvarkyti. Galima suprasti, kad kraštovaizdžio architektai kuria kitos rūšies projektus (pasiūlyme – „viešųjų želdynų ir jų aplinkos kaip kompleksinės ekologinės, socialinės, ekonominės ir estetinės sistemos planavimo, projektavimo ir priežiūros projektai“), todėl nedera su ŽĮP nuostatomis.

15.

Seimo nariai

Paulius Saudargas,

Justinas Urbanavičius

2020-12-17

22

1

 

 

Argumentai:

Įgiję profesinės kvalifikacijos pripažinimą kraštovaizdžio architektai bus pilnai pasirengę vadovauti želdynų projektams.

Siūlymas paruoštas pagal Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pasiūlymus.

Pasiūlymas:

Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Viešųjų želdynų projektų rengimui turi teisę vadovauti kraštovaizdžio architektai ir asmenys, turintys šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą išsilavinimą (kvalifikaciją), šio straipsnio 2 dalyje numatytą darbo patirtį ir želdynų projektų rengimo vadovo atestatą. Želdynų projektų rengimo vadovo atestato išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras. Želdynų projektų rengimo vadovų atestatus išduoda Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.“

Nepritarti

Įstatymo projektas numato specialius reikalavimus želdynų projektus rengiantiems ir  jų rengimui vadovaujantiems asmenims, taip pat želdynus ir želdinius prižiūrintiems asmenims.

Asmuo turi teisę vykdyti veiklą pagal įvairius teisės aktus, jei atitinka numatytus reikalavimus.

Pažymėtina, kad vienas iš siūlomų išsilavinimo variantų - kraštovaizdžio architektūros.

 

16.

Seimo nariai

Paulius Saudargas,

Justinas Urbanavičius

2020-12-17

24

2

1

 

Argumentai:

Kraštovaizdžio architekto profesinė kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis bus visiškai pakankama želdynų projektų eksperto darbui.

Siūlymas paruoštas pagal Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pasiūlymus.

Pasiūlymas:

Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2. Fizinis asmuo, norintis gauti nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą, privalo:

1) būti įgijęs kraštovaizdžio architekto profesinę kvalifikaciją arba baigęs kraštovaizdžio architektūros, biologijos, ekologijos, gamtinės geografijos, architektūros, miškininkystės, agronomijos krypties studijas ir įgijęs aukštąjį koleginį arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba turėti jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat asmenys, iki 2009 metų įgiję aukštesnįjį išsilavinimą ar iki 1995 metų įgiję specialųjį vidurinį išsilavinimą;“.

Nepritarti

Įstatymo projektas numato specialius reikalavimus želdynų projektus rengiantiems ir  jų rengimui vadovaujantiems asmenims, taip pat želdynus ir želdinius prižiūrintiems asmenims.

Asmuo turi teisę vykdyti veiklą pagal įvairius teisės aktus, jei atitinka numatytus reikalavimus.

Pažymėtina, kad vienas iš siūlomų išsilavinimo variantų - kraštovaizdžio architektūros.

 

17.

Seimo narys

Simonas Gentvilas

2020-12-10

24

2

 

 

Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir jį išdėstyti taip:

„2. Fizinis asmuo, norintis gauti nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą, privalo:

      1) būti baigęs kraštovaizdžio architektūros, biologijos, ekologijos, gamtinės geografijos, architektūros, miškininkystės, agronomijos krypties studijas ir įgijęs aukštąjį koleginį arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba turėti jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat asmenys, iki 2009 metų įgiję aukštesnįjį šiame punkte nurodytos krypties išsilavinimą,  ar iki 1995 metų šiame punkte nurodytos įgiję specialųjį vidurinį išsilavinimą;

      2) turėti ne mažesnę kaip 5 metų praktinio darbo patirtį želdynų ir želdinių projektavimo ir (ar) priežiūros ir tvarkymo srityje arba turėti ne mažesnę kaip 5 metų mokslinio darbo patirtį šioje srityje;

     3) arba būti įgijęs tarptautinių arboristikos organizacijų pripažintų mokymo institucijų išduotus sertifikatus, suteikiančius teisę užsiimti želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimą atitinkančia veikla;

     3)4) pateikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai aplinkos ministro nustatytos formos prašymą, kvalifikaciją ir patirtį patvirtinančius dokumentus.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį  išdėstyti taip:

„1) būti baigęs kraštovaizdžio architektūros, biologijos, ekologijos, gamtinės geografijos, architektūros, miškininkystės, agronomijos krypties studijas ir įgijęs aukštąjį koleginį arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba turėti jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat asmenys, ar iki 2009 metų įgijęs aukštesnįjį nurodytų krypčių išsilavinimą, ar iki 1995 metų įgijęs specialųjį vidurinį nurodytų krypčių išsilavinimą arba turėti tarptautinės arboristikos asociacijos sertifikavimo centro išduotą medžių techninio eksperto ar medžių  rizikos vertinimo specialisto sertifikatą;“  

18.

Seimo nariai

Linas Jonauskas,

Gintautas Paluckas,

Kęstutis Vilkauskas,

Orinta Leiputė

2020-12-09

25

4

 

N

Argumentai:

Įstatymo 25 straipsnyje kuriame aptariamos asmens teisės ir pareigos želdynų kūrimo ir apsaugos srityse, nėra numatyta kaip turėtų veikti asmenys pamatę neteisėtai kertant ar kitaip žalojant medžius. Gyventojai dažnai skausmingai priima atvejus kai jų kieme ar gatvėje yra kertami medžiai, tačiau dažniausiai jie gali tik piktintis, bet negali šiam procesui pasipriešinti. Numatant galimybę fiziniams asmenims aktyviai veikti matant žalojamus medžius, suteiktų daugiau pasitikėjimo ir noro rūpinti aplinka. Ši iš galiojančio įstatymo perkelta nuostata kauniečiams leido riboti gatvės medžių kirtimą ir savo veiksmus teisėtai ginti teisme. 

Pasiūlymas:

Papildyti  įstatymo 25 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos.“

Nepritarti

Visų pirma, sprendimus dėl veiksmų ar neveikimo neteisėtumo priima tik teismai ar kitos  įgaliotos institucijos (pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos departamentas), o ne nurodyti fiziniai ar juridiniai asmenys.

Antra, siūloma nuostata įpareigoja asmenis ne tik pačius spręsti, ar veiksmai ar neveikimas yra  neteisėti, bet ir  nusprendus, kad veiksmai ar neveikimas yra neteisėti, imtis veiksmų (formuluotė „neturi leisti“ įpareigoja veikti), kurie, paaiškėjus, kad veiksmai ar neveikimas yra teisėti, gali būti savarankiškas teisės pažeidimas (pavyzdžiui, prisirakinus prie medžio garsus šaukimas, kad medžio kirtimas yra neteisėtas, yra viešosios rimties trikdymas, už kurį ANK 488 str. numatyta administracinė atsakomybė). Jei sprendimą dėl veiksmų neteisėtumo priėmė teismas ar kita įgaliota institucija, tai nuostata dėl pareigos aktyviai veikti, būtų nebeaktuali neteisėtų veiksmų atveju ir tikriausiai nebeaktuali neteisėto neveikimo atveju.

Trečia, įstatyme yra daugybė nuostatų, kuriomis visuomenei sudaroma galimybė ne tik būti informuotai, bet ir dalyvauti priimant sprendimus dėl viešųjų želdynų ir želdinių tvarkymo, sprendimus priimantiems subjektams keliami aukšti viešumo ir skaidrumo reikalavimai, įtvirtinama vietos savivaldos atskaitomybė visuomenei dėl viešųjų želdynų ir želdinių tvarkymo. Visomis šiomis nuostatomis siekiama asmenis pasitikėti teisiniu reguliavimu, juo naudotis. Siūloma įstatymo nuostata galėtų paskatinti asmenis ignoruoti įstatyme visuomenės naudai numatytas nuostatas ir imtis destruktyvių, galimai neteisėtų veiksmų.

19.

Seimo nariai

Eugenijus Sabutis,

Kęstutis Vilkauskas

2020-12-15

2

 

 

 

Argumentai:

Naujos redakcijos Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4383(2) (toliau - Projektas) ir jį lydinčių įstatymų projektų - Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4384(2), Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. IX-1607 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-5156(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-5157(2) – įsigaliojimo data numatoma 2021 m. gegužės 1 d.

Nustatant ženklų savivaldybių prievolių griežtinimo įstatymų įsigaliojimo datą -  tiek savivaldybių administracijos, tiek gyventojai turi teisę pagrįstai tikėtis protingo pereinamojo laikotarpio, leisiančio tinkamai pasiruošti numatomiems teisės aktų nuostatų pakeitimams. Kyla pagrįstų abejonių, ar Projekto įsigaliojimo data, numatyta praktiškai metų viduryje, neprieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams, numatantiems  nustatyti tokį reguliavimą,  kuriuo nebūtų trikdomas teisėkūros proceso įgyvendinimas savivaldybėse. Gyventojams ir vietos savivaldai, norint sudaryti tinkamas sąlygas pasiruošti siūlomiems pokyčiams, Projekto ir jį lydinčių teisės aktų įsigaliojimas turėtų būti numatytas ne anksčiau kaip 2022 m. sausio 1 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuostatų įgyvendinimas sukuria didžiulę papildomą finansinę ir administracinę naštą savivaldybėms 2021 metams. Nenumačius tinkamą valstybės biudžeto lėšų poreikį ir aiškius finansavimo mechanizmus, kitais metais savivaldybės nebus pajėgios įgyvendinti Projekto ir jį lydinčių teisės aktų naujų nuostatų  reikalavimų.

Pabrėžtina, kad įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui ir siekiant  sklandesnio teisės aktų taikymo, savivaldybės savo 2021 m. biudžetuose turėtų numatyti ne tik papildomas išlaidas, kurių šiuo metu labai trūksta, bet ir privalėtų iki 2021 m. gegužės 1 d. pasitvirtinti naujus planus, užtikrinančius papildomos administracinės naštos įgyvendinimą, nes želdynų ir želdinių inventorizacijai reikalingi didžiuliai žmogiškieji ir laiko ištekliai.

Taip pat akcentuotina, kad Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projekto antras variantas nebuvo derinamas su Lietuvos savivaldybių asociacija, kuri neturėjo galimybės teikti savo pastabas ir pasiūlymus Projektui. Pagrindinio Aplinkos apsaugos komiteto pateiktose Projekto išvadose, visiškai neatsispindi savivaldybių nuomonė, nors naujas teisinis reglamentavimas tiesiogiai susijęs su jų veikla. 

Reikia pažymėti, kad Lietuvoje siaučiant COVID-19 gripo infekcijai, savivaldybių administracijoms tenka beprecedenčiai iššūkiai, kuo greičiau ir sklandžiau suvaldyti pandemiją. Tokiu svarbiu momentu visai valstybei, visiškai naujos redakcijos Projektas neturėtų įsigalioti, o jo įgyvendinimas ir taikymas turėtų būti atidėtas iki 2022 metų.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 2022 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, aplinkos ministras, kultūros ministras, susisiekimo ministras, energetikos ministras ir savivaldybių institucijos iki 2021 m. balandžio 30 d. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Savivaldybių institucijos, laikydamosi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, iki 2021 m. balandžio 30 d. gruodžio 31 d. savivaldybių interneto svetainėse paskelbia informaciją apie dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus savivaldybių atstovaujamųjų institucijų iki šio įstatymo įsigaliojimo paskelbtus saugotinais želdiniais.“.

Pritarti iš dalies

Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 4 d. numatyta, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną. Projekte numatyta reglamentuoti leidimų kirsti saugotinus želdinius tvarką, todėl siūloma rinktis 2021 m. lapkričio 1 d.

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis bei papildyti nauja 8 dalimi ir šias dalis išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalįis, įsigalioja  2021 m. gegužės 1 d. lapkričio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, aplinkos ministras, kultūros ministras, susisiekimo ministras, energetikos ministras ir savivaldybių institucijos iki  2021 m. balandžio 30 d. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Savivaldybių institucijos, laikydamosi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, iki 2021 m. balandžio 30 d. spalio 31 d. savivaldybių interneto svetainėse paskelbia informaciją apie dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus savivaldybių atstovaujamųjų institucijų iki šio įstatymo įsigaliojimo paskelbtus saugotinais želdiniais.

8. Savivaldybių vykdomosios institucijos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą funkciją teikti ir tvarkyti želdynų ir želdinių erdvinius duomenis Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemoje pradeda vykdyti nuo 2022 m. sausio 1 d.“

 

 

 

4. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                      Aistė Gedvilienė

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė