LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 81, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 IR 4301 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-4060
2021-05-19 Nr. 102-P-14
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Andrius Navickas, pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Institucijų atstovai: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė; NTA atstovai: direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Teisės ir administravimo departamento direktorė Jelena Vasilionkienė, Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus teisininkė Jolanta Dudoravičiūtė; Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Taškūnas; Policijos departamento atstovas Kęstutis Stelmokas, Susisiekimo ministerijos atstovai: Susiekimo ministro patarėjas Darius Stravinskas, Ateities susisiekimo politikos grupės vyriausioji patarėja Kristina Semėnė; Teisingumo ministerijos atstovai: Teisinių institucijų grupės vyresnieji patarėjai Jurgita Urbaitė ir Artūras Remeikis, Baudžiamosios justicijos grupės patarėja Sonata Gendvilaitė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės patarėja Egidija Konopliova-Budrikienė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnysis patarėjas Tautginas Mickevičius; Mokestinių ginčų komisijos prie LRV pirmininkas Evaldas Raistenskis; Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotoja Eglė Bilevičiūtė; Konstitucinio Teismo kancleris Vaidas Lubauskas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-04 |
1 |
5, 6, 8, 10 |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektu siūlomuose įstatymo pakeitimuose daug kartų vartojamas „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistemos“ pavadinimas. Atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimą, bei į tai, jog projekto aiškinamajam rašte bei galiojančiuose Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatose yra įvestas šios sistemos pavadinimo trumpinys: „E. pristatymo sistema“, siūlytina įstatymo projekto pradžioje įvesti šią santrumpą ir toliau ją vartoti kituose įstatymo projekto straipsniuose. |
Pritarti
|
Pastaba būtų aktuali tobulinant projektą, bet atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti.
Papildomas EK siūlo pritarti.
VVSK – papildomas komitetas siūlo pritarti.
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||||
|
1. |
Lietuvos advokatūra, 2020-04-28 |
* |
|
|
|
Pritarti |
Atsižvelgiant į Lietuvos advokatūros, Teisėjų tarybos ir kitų institucijų pastabas ir argumentus svarstomam įstatymų paketui bei priimtą Viešojo administravimo įstatymą XIII-3329, prieita prie išvados, kad e. pristatymo sistemai viešojo administravimo srityje pakanka Viešojo administravimo įstatymo reguliavimo ir procesinių kodeksų keisti nereikia, todėl šis BPK įstatymo projektas atmestinas. |
||
|
2. |
Notarų rūmai, 2020-03-06 |
* |
|
|
DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. 4059-4077 Lietuvos notarų rūmai, išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020-02-17 raštu Nr. S-2020-801 „Dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-4059-4077“ pateiktus įstatymų projektus, teikia pastabas, ir pasiūlymus dėl Notariato įstatymo Nr. 1-2882papildymo 341 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4071 (toliau - Projektas). Kitiems projektams pastabų neteikia. |
Atsižvelgti |
|
||
|
|
Antstolių rūmai, 2020-04-16 |
* |
|
|
DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. 4059-4077 DĖL PASTABŲ TEIKIMO ĮSTATYMŲ PROJEKTAMS NR. XIIIP-4063 ir Nr. XIIIP-4070 Informuojame, kad Lietuvos antstolių rūmai pagal kompetenciją išanalizavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 117, 121, 123, 124, 1751, 604, 605, 6241, 631, 640, 644, 646, 648, 657 ir 679 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4063 (toliau – CPK pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 431 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4070 (toliau – Antstolių įstatymo pakeitimo projektas). Kitiems projektams pastabų neteikė. |
Atsižvelgti |
|
||
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Generalinė prokuratūra, 2020-03-10
|
1 |
2, 3 |
|
<...> BPK projekte siūloma keisti BPK 81 straipsnį numatant, kad elektroniniai procesiniai dokumentai turėtų būti pasirašomi ne „saugiu“ (BPK projekte siūloma šį žodį išbraukti BPK 81 straipsnio 2 ir 3 dalyse), o kvalifikuotu elektroniniu parašu. Pagrindinis pateikto derinti teisės aktų pakeitimų projektų paketo tikslas yra sudaryti galimybę visą viešojo administravimo subjektų susirašinėjimą su asmenimis pirmiausia daryti elektroninių ryšių priemonėmis, bei efektyvinti viešojo administravimo subjektų, teismų ir kitų valstybės institucijų veiklą, taupyti valstybės biudžeto lėšas ir užtikrinti, kad visi viešojo sektoriaus subjektai rengtų oficialius elektroninius dokumentus, kurie saugiai ir patikimai būtų siunčiami asmenims naudojantis saugia ir patikima valstybės informacine sistema. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos prokuratūra kartu su visomis ikiteisminio tyrimo įstaigomis, Lietuvos teismais nuo 2016 m. vasario 1 d. naudojasi Integruota baudžiamojo proceso informacine sistema (toliau – IBPS), kurios naudojimas ir galimybės jau dabar atitinka keliamus tikslus. IBPS yra galimybė pasirašyti tiek sisteminiu, tiek kvalifikuotu elektroniniu parašu. IBPS rengiami dokumentai pasirašomi elektroniniu parašu, bendradarbiavimas tarp įstaigų vyksta sistemoje, dokumentai ir bylos perduodamos iš policijos prokuratūrai, iš prokuratūros į teismą tik sistemoje. Teisėjų tarybai priėmus sprendimą nagrinėti baudžiamąsias bylas, kurios baigiamos teismo baudžiamuoju įsakymu, vien elektronine forma, ieškoma galimybių neformuoti popierinių bylų. Taip pat, šiuo metu vykdomas projektas „Elektroninių paslaugų, skirtų fiziniams ir juridiniams asmenims ikiteisminio tyrimo vykdymo metu, sukūrimas“, kurio tikslas – sukurti elektroninių paslaugų portalą, leisiantį ikiteisminio tyrimo subjektams, jų atstovams bei kitiems proceso dalyviams kurti, siųsti ir gauti su ikiteisminiu tyrimu susijusius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis (jungiantis prie portalo). Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalį oficialusis elektroninis dokumentas – Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu ir įtrauktas į apskaitą. Pagal minėto įstatymo 12 straipsnį tiek viešieji, tiek privatūs juridiniai asmenys turi užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija (informacija apie dokumento sandarą, turinį ir aplinką, sudaranti būtinas ir pakankamas sąlygas dokumento autentiškumui ir prieinamumui užtikrinti). IBPS rengiami dokumentai atitinka visas aukščiau išvardintas sąlygas. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad naudojimasis kvalifikuotu parašu neturi sukelti papildomu išlaidų, tačiau reikalavimas visus dokumentus IBPS pasirašyti vien tik kvalifikuotu elektroniniu parašu sukeltų neigiamas pasekmes ikiteisminio tyrimo procesui: 1. Tai pareikalautų papildomų finansinių išlaidų, nes kvalifikuotas elektroninis parašas IBPS yra brangesnis nei saugus elektroninis parašas. Šiuo metu IBPS per metus vidutiniškai pasirašoma apie 10 milijonų elektroninių dokumentų, neskaičiuojant elektroninių rezoliucijų, todėl šių dokumentų pasirašymas vien tik kvalifikuotu elektroniniu parašu pareikalautų papildomų finansinių išlaidų. 2. Dabar turima prokuratūros techninė įranga ir infrastruktūra sudaro galimybę pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, tačiau efektyvesniam jo naudojimui darbo vietas bus būtina aprūpinti papildoma įranga. Priešingu atveju, darbuotojas turės pasirašinėti savo turimu asmeniniu elektroniniu parašu kaip fizinis asmuo, o ne kaip įstaigos darbuotojas. Tokia situacija nėra korektiška, taip pat neatitinka asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nes atskleidžiami asmens (pareigūno) asmeniniai duomenys. 3. Didžiausia problema, su kuria susidurtų IBPS naudotojai, būtų ženkliai išaugusios kiekvieno naudotojo darbo su sistema laiko sąnaudos. Kvalifikuotas elektroninis parašas vieną pasirašymą prailgintų maždaug 1 minute. Atsižvelgiant į tai, kad sistemos naudotojai pasirašo ne vieną milijoną dokumentų, bendroje sumoje tai labai apsunkintų ir prailgintų visą ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų darbą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įsigaliojus Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymui ir 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (toliau – Reglamentas), išskiriamos trys elektroninių parašų rūšys: elektroninis parašas (Reglamento 3 straipsnio 10 punktas), pažangusis elektroninis parašas (Reglamento 3 straipsnio 11 punktas) ir kvalifikuotas elektroninis parašas (Reglamento 3 straipsnio 12 punktas). Taigi, išbraukus žodį „saugiu“ ir jį pakeitus „kvalifikuotu“, nepaliekama galimybė naudotis elektroniniu parašu ir pažangiu elektroniniu parašu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Reglamento 49 punkte numatyta, kad šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas principas, kad negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios tik dėl to, kad parašas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuoto elektroninio parašo reikalavimų. Ši nuostata pakartota ir Reglamento 25 straipsnio 1 dalyje, nurodant, kad negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios ir jo tinkamumo naudoti kaip įrodymą teismo procese tik dėl to, kad parašas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuoto elektroninių parašų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamente numatyta galimybė naudotis ne tik kvalifikuotu elektroniniu parašu, bet ir kitomis elektroninių parašų rūšimis, nepritartina pateiktam siūlymui, kadangi žodis „saugiu“ neturėtų būti keistinas į žodį „kvalifikuotu“, o paliktina formuluotė „elektroniniu parašu“. Dėl kitų pateiktų derinti teisės aktų projektų pastabų pagal kompetenciją neturime. |
Pritarti |
Atsižvelgiant į Generalinės prokuratūros pateiktas pastabas ir išsakytus argumentus klausymų metu šį BPK projektą siūloma atmesti. Pastabos dėl formuluočių ar juridinės technikos būtų aktualios, jeigu projektas būtų tobulinamas, tačiau šis projektas atmestinas.
EK - papildomas komitetas siūlo – pritarti.
|
|
2. |
Policijos departamentas prie VRM, 2020-03-19 |
1 |
2, 3 |
|
Pagal kompetenciją teikiame pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 81, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 4301 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4060 (toliau – Įstatymo projektas) (pirminės pastabos įstatymų projektų paketui Nr. XIIIP-4059-4077 teiktos 2020 m. kovo 6 d. raštu Nr. 5-S-3683). Įstatymo projektu siūloma keisti BPK 81 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas ir numatyti, kad elektroniniai procesiniai dokumentai turi būti pasirašomi „kvalifikuotu“ elektroniniu parašu, išbraukiant žodį „saugiu“. Pažymėtina, kad 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (toliau – Reglamentas), 3 straipsnio 10, 11, 12 punktų nuostatomis numatytos trys elektroninių parašų rūšys: elektroninis parašas, pažangusis elektroninis parašas ir kvalifikuotas elektroninis parašas. Taip pat Reglamento nuostatose (49 punkte, 25 straipsnio 1 dalyje) įtvirtintas principas, kad negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios ir jo tinkamumo naudoti kaip įrodymą teismo procese tik todėl, kad parašas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuoto elektroninio parašo reikalavimų. Tokiu būdu, siūlomais BPK nuostatų pakeitimais eliminuojama galimybė pasirašyti elektroninius procesinius dokumentus Reglamente numatytais alternatyviais būdais. Nuo 2016 m. vasario 1 d. policija naudojasi Integruota baudžiamojo proceso informacine sistema (toliau – IBPIS), kurios naudojimas ir galimybės jau dabar atitinka keliamus tikslus. IBPIS įdiegta funkcinė galimybė pasirašyti ir sisteminiu, ir kvalifikuotu elektroniniu parašu. IBPIS rengiami dokumentai pasirašomi elektroniniu parašu, bendradarbiavimas tarp įstaigų vyksta IBPS, dokumentai ir bylos perduodamos iš policijos prokuratūrai, iš prokuratūros į teismą taip pat tik IBPIS. Be to, IBPIS rengiami dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalies bei 12 straipsnio reikalavimus, keliamus oficialiam elektroniniam dokumentui. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad dėl naudojimosi kvalifikuotu parašu neturi būti patirta papildomų išlaidų, tačiau IBPS pradėjus pasirašinėti visus dokumentus vien kvalifikuotu elektroniniu parašu, toks pakeitimas pareikalautų didelių materialinių sąnaudų ir sukeltų neigiamas pasekmes ikiteisminio tyrimo procesui. Atkreiptinas dėmesys, kad policijoje yra 5 000 IBPS naudotojų, o per vienus metus pasirašoma apie 1 milijoną elektroninių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, dėl siūlomų nuostatų pakeitimų atsirastų būtinybė papildomai investuoti į papildomos įrangos, įgalinančios kiekvieną IBPS naudotoją pasirašyti dokumentus kvalifikuotu elektroniniu parašu, įsigijimą ir pareikalautų papildomų lėšų. Taip pat ne mažiau svarbu, kad didelė problema, su kuria susidurtų IBPIS naudotojai, būtų tai, kad labai išaugtų kiekvieno naudotojo darbo laiko sąnaudos dirbant su šia sistema. Perėjimas nuo saugaus elektroninio parašo prie kvalifikuoto elektroninio parašo vieno pasirašymo procedūrą prailgintų maždaug 1 minute ir, vertinant tai, kad IBPS naudotojai pasirašo per metus apie 1 milijoną dokumentų, tai labai apsunkintų pareigūnų darbą ir turėtų įtakos ikiteisminio tyrimo proceso trukmei. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome BPK 81 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas dėstyti taip: „2. Elektroninėje byloje
saugomi baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti elektroniniai procesiniai
dokumentai. Elektroniniai procesiniai dokumentai turi būti pasirašyti 3.
Baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti rašytiniai procesiniai dokumentai
gali būti skaitmeninti ir jų skaitmeninės kopijos perkeltos į elektroninę
bylą. Rašytinio procesinio dokumento skaitmeninė kopija turi būti patvirtinta
dokumentą skaitmeninusio asmens Šiandien informacinės technologijos yra itin išvystytos ir dėl to galima patogesniu, greitesniu ir efektyvesniu būdu fiksuoti procesinius veiksmus. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ne kartą siūlė procesinius veiksmus fiksuoti vaizdo filmavimo įranga, dokumentuose fiksuoti tik esmines aplinkybes, siekiant atsisakyti detalaus dokumentavimo, pažodinio proceso dalyvio parodymų fiksavimo ir pan., taip pat nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų ikiteisminio tyrimo metu efektyviai ir rezultatyviai naudoti technines priemones – proceso metu darant vaizdo ir (ar) garso įrašą, protokole fiksuoti trumpą proceso veiksmo turinį ir tyrimui svarbias aplinkybes, tokiu būdu racionaliai išnaudoti pareigūnų laiką, nedubliuoti proceso metu surinktos reikšmingos informacijos, produktyviai atlikti proceso veiksmus naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones. Maksimaliai išnaudojant šias priemones, siūlytina atsisakyti parašų ant procesinių dokumentų apskritai, kadangi visus procesinius veiksmus fiksuojant vaizdu ir garsu, nekiltų klausimų dėl asmens išsakytų teiginių. Atkreiptinas dėmesys, kad, siekiant aptarto tikslo, taip pat ir kitų baudžiamąjį procesą paprastinančių tikslų, 2018 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 43, 170, 176, 179, 183, 188 straipsnių pakeitimo ir 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1591). |
Pritarti |
Pritarti pastabos esmei dėl jau naudojamos saugios e. sistemos IBPIS, dėl papildomų lėšų (išlaidų) poreikio diegiant naujas sistemas, atsižvelgiant į pastabas, BPK projektas atmestinas. Pastabos dėl formuluočių ar juridinės technikos būtų aktualios, jeigu projektas būtų tobulinamas, tačiau šis projektas atmestinas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad BPK 8(1) straipsnis, kaip nurodoma pastaboje, šiuo svarstomu BPK projektu nekeičiamas.
EK siūlo -– pritarti. |
|
3. |
Konstitucinis Teismas, 2020-03-10 |
* |
|
|
DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIIIP-4059–4077 Pagal kompetenciją susipažinome su pateiktais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 42, 65, 66, 67 ir 671 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 411 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4077 ir kitais įstatymų projektais Nr. XIIIP-4059–4076. Dėl kitų įstatymų projektų pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų neturime. |
Atsižvelgti |
|
|
4. |
Teisėjų taryba, 2020-04-01 |
* |
|
|
DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIIIP-4059–4077 Teisėjų taryba, išnagrinėjusi pateiktus derinti <...> Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 81, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 4301 straipsnių pakeitimo įstatymo <...> projektus, pagal kompetenciją teikia pastabas dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų taikymo pasekmių. <...> Tačiau atkreiptinas dėmesys į Įstatymų projektuose likusias dviprasmiškas ir neaiškias formuluotes, nustatančias, kaip procesiniai dokumentai (1) gali būti pateikiami teismui ir (2) įteikiami proceso dalyviams, kuriems teisės aktai ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytos sutartys nenustato pareigos gauti procesinius dokumentus teisingumo ministro nustatyta tvarka, t. y. per Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – VEP) posistemį. Pažymėtina, kad šiuo metu (turėtų išlikti ir ateityje) tinkamiausia priemonė, padedanti teismams tinkamai įgyvendinti konstitucinę priedermę – vykdyti teisingumą, yra speciali teismo proceso įgyvendinimui sukurta ir sėkmingai naudojama priemonė – LITEKO VEP posistemis. LITEKO VEP posistemis laikytinas pagrindiniu būdu, kuriuo turėtų būti siunčiami procesiniai dokumentai teismui ir teismo įteikiami proceso dalyviams elektroninių ryšių priemonėmis (šios pozicijos Teisėjų taryba ir Administracija nuosekliai laikosi teiktose nuomonėse, pvz., Teisėjų tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 36P-140-(7.1.9) „Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko veiksmų“, taip pat Administracijos 2018 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. 4R-1217-(6.6) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ Susisiekimo ministerijai, 2018 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. 4R-1435-(1.13) „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto derinimo“ Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Administracijos 2018 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 4R-1782-(6.6) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ Susisiekimo ministerijai, Administracijos 2019 m. kovo 8 d. rašte Susisiekimo ministerijai, Administracijos 2019 m. spalio 10 d. rašte Nr. 4R-1544-(6.6) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei). Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinti principai reikalauja, kad institucijos, kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, turi užtikrinti patogų teikiamų elektroninių paslaugų naudojimą fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat sprendimas dėl informacinių išteklių atitinkamo valdymo modelio parinkimo turi būti įvertintas atitinkamo sprendinio funkcionalumo (pvz., kad vienoje vietoje būtų galima matyti/valdyti bylos informaciją), saugumo, patikimumo, pagrįstumo, naudingumo kriterijų kontekste. Pirma, pažymėtina, kad galimybė pateikti teismui jau parengtus procesinius dokumentus ir gauti procesinius dokumentus iš teismo (t. y. įgyvendinti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos (toliau – E. pristatymo sistema) vienintelę funkciją) tėra viena iš LITEKO VEP posistemio naudotojams teikiamų paslaugų. Plačiai naudojama kaip palengvinanti teisingumo prieinamumą priemonė LITEKO VEP posistemyje yra numatyta galimybė asmeniui formuoti teismo proceso dokumentus tiesiogiai iš savo paskyros LITEKO VEP posistemyje (angl. on-line) pagal parengtas dokumentų formas (tai sudaro sąlygas asmeniui ir valstybei taupyti laiško išteklius, teisinių paslaugų gavimo/teikimo išlaidas ir kt.). Taip pat LITEKO VEP posistemyje įgyvendinta galimybė proceso dalyviui susipažinti su bylos eiga, jos medžiaga ir rezultatais, klausyti teismo posėdžių garso įrašų (tai yra itin aktualu siekiant efektyvaus asmens teisių teisingumo vykdymo procese įgyvendinimo). Be to, asmuo, naudodamasis LITEKO VEP posistemio teikiamomis paslaugomis, gali valdyti žyminio mokesčio, priteistų bylinėjimosi išlaidų informaciją, mokėti teismo paskirtas baudas ir kt. Antra, priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, nebūtų užtikrintas efektyvus ir racionalus (valstybės biudžeto lėšų taupymo aspektu) jau sukurtos ir sėkmingai veikiančios valstybės informacinės sistemos, kuriai sukurti buvo skirtos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšos, – LITEKO VEP posistemio – panaudojimas. Trečia, aiškinamajame rašte nurodytas vienas iš siūlomų pakeitimų įtvirtinant prioritetinį ir (ar) privalomą dokumentų siuntimą naudojantis E. pristatymo sistema siekių – užtikrinti, kad dokumentai būtų siunčiami saugia ir patikima valstybės informacine sistema – LITEKO (įskaitant LITEKO VEP posistemį) yra užtikrintas. Pažymėtina, kad LITEKO yra užtikrinami aukštesni (nei E. pristatymo sistemoje) elektroninės informacijos saugos ir kibernetinio saugumo reikalavimai, t. y. tvarkoma elektroninė informacija yra ypatingos svarbos ir LITEKO priskiriama pirmai informacinių sistemų kategorijai. Tuo tarpu E. siuntų pristatymo sistemoje tvarkoma elektroninė informacija yra priskiriama vidutinės svarbos informacijos kategorijai, o E. siuntų pristatymo sistema yra priskiriama trečiajai kategorijai (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 3-9 patvirtintų Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų 13 punktas). Taigi neišnaudoti visų LITEKO VEP posistemio funkcionalumų ar juos dubliuoti su E. pristatymo sistema būtų akivaizdžiai neracionalu ir nepagrįsta. Administracija 2019 m. sausio 17 d. suinteresuotų institucijų pasitarime šią savo poziciją patvirtino, patikslindama, kad, priėmus Įstatymų projektus, asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus Įstatymų projektuose įvardytomis „kitomis“ elektroninių ryšių priemonėmis (t. y. teisingumo ministro nustatyta tvarka, naudojantis VEP posistemiu), taip pat tiems asmenims, kurie VEP posistemio naudotojais tapo iki Įstatymų projektų įsigaliojimo, procesiniai dokumentai ir toliau turėtų būti įteikiami (taip pat ir asmenų pateikiami teismui) per VEP posistemį. Tuo tarpu asmenims, kurie iki Įstatymų projektų įsigaliojimo nesinaudojo VEP posistemiu ir kuriems teisės aktai nenustato pareigos procesinius dokumentus teikti/gauti per VEP posistemį, kaip tai nurodyta ir Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, Įstatymų projektų nuostatomis turėtų būti apibrėžta galimybė kreiptis į teismą (ar teismui į asmenį) per VEP posistemį arba per E. pristatymo sistemą, kitais Įstatymų projektuose numatytais būdais. Šie aspektai Įstatymų projektuose turi būti tikslinami, nes į juos nėra atsižvelgta visa apimtimi, nors 2019 m. sausio 17 d. suinteresuotų institucijų pasitarimo metu išsakytiems pastebėjimams buvo pritarta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aiškinamajame rašte dėl Įstatymų projektų, kuriuose reglamentuojamas teismo procesas, pažymima, kad „<...> paliekama galimybė teismui spręsti, kokiu būdu būtų tinkamiausia informuoti asmenį, taip pat atsižvelgiant į asmens pateiktą pageidavimą dėl informacijos gavimo būdo (pagrįstai, skirtingai nei Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, nėra įteisinamas prioritetinis E. pristatymo sistemos naudojimas)“. Tačiau Įstatymų projektų nuostatos šią poziciją atspindi netiksliai ir sudaro prielaidą Įstatymų projektų nuostatas interpretuoti nevienareikšmiškai, todėl tikslintinos. Siekiant teisinio aiškumo, vientisumo, tikslumo, nuoseklumo tiek LITEKO VEP posistemio vartotojams, tiek teismui, nustatant aiškų ir nedviprasmišką eiliškumą, kuriuo kanalu procesinis dokumentas turėtų būti (į)teikiamas, vertinant būtent iš asmens perspektyvos, ir siekiant įtvirtinti, kad prioritetinė priemonė procesiniams dokumentams (į)teikti išliktų VEP posistemis (taip pat teisingumo ministro nustatytos kitos priemonės, t. y. Administracinių nusižengimų registras, Informacinė prokuratūros sistema), Įstatymų projektų nuostatos turėtų būti patikslintos, pvz., taip: 1. Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės: „<...> per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą siunčia teismams, teikiamos neatlygintinai) arba teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami kitas elektroninių ryšių priemones“ reikėtų dėstyti taip: „per teismų informacinę sistemą ar naudodami kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka arba per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą“. 2. Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį reikėtų dėstyti taip: „Įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus teisingumo ministro nustatyta tvarka per teismų informacinę sistemą ar naudodami kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka, kai teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus šiomis elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems proceso dalyviams teismas procesinius dokumentus įteikia per teismų informacinę sistemą ar naudodamas kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka arba per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, atsižvelgdamas į tai, kurį pageidaujamą procesinių dokumentų gavimo būdą proceso dalyvis yra nurodęs, jeigu jis yra nurodęs reikalingus kontaktinius duomenis“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atitinkamai tikslintinos kitos Įstatymų projektų nuostatos. <...> Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu jau yra sukurtas ir sėkmingai veikia LITEKO VEP posistemis, siekiant tinkamo Įstatymų projektų įgyvendinimo, būtinas LITEKO sąsajos sukūrimas su E. pristatymo sistema (tai paminėta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2833 (kuris taip pat susijęs su E. pristatymo sistemos vystymu valstybės mastu) aiškinamajame rašte). Tokiu atveju darbų atlikimo kaštai turėtų būti vertinami papildomai. Teisėjų taryba pažymi, kad LITEKO ir E. pristatymo sistemos integracijų įgyvendinimui būtinas tinkamas finansavimas. |
Pritarti |
Atsižvelgiant į Teisėjų tarybos pastabas, šį BPK projektą siūloma atmesti. |
|
5. |
Nacionalinė teismų administracija, 2020-04-03 |
* |
|
|
DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIIIP-4059-4077 Nacionalinei teismų administracijai pateikti derinti <...>Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 81, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422, ir 4301 straipsnių pakeitimo įstatymo <....>projektai. Pastabas dėl įstatymų projektų nuostatomis siūlomų teisinio reguliavimo priemonių įgyvendinimo pasekmių pagal kompetenciją pateikė Teisėjų taryba 2020 balandžio 1 d. raštu 36P-60-(7.1.10) „Dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-4059-4077“(toliau – Raštas). Administracija, kuri yra teismus ir teismų savivaldos institucijas (kartu ir Teisėjų tarybą aptarnaujanti įstaiga (Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnis), šiuo raštu Jus informuoja, kad pritaria Teisėjų tarybos Rašte pateiktoms pastaboms bei pasiūlymams ir papildomų pastabų pagal kompetenciją neturi. |
Pritarti |
Atsižvelgiant į Nacionalinės teismų administracijos ir Teisėjų tarybos pastabas projektą siūloma atmesti. |
|
6. |
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, 2020-03-12 |
* |
|
|
DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ DERINIMO Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija įvertinusi pateiktus derinti <...> Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 81, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422, ir 4301 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą <...> pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturi. |
Atsižvelgti |
|
|
7. |
Lietuvos administracinių ginčų komisija, 2020-04-08 |
* |
|
|
DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIIIP-4059 - 4077 Lietuvos administracinių ginčų komisija pastabų ir pasiūlymų įstatymų projektams Nr. XIIIP-4059-4077 neturi. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019-11-04 išvadai Nr. XIIIP-4062. |
Atsižvelgti |
|
|
8. |
Seimo kontrolierių įstaiga, 2020-04-02 |
* |
|
|
DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIIIP-4059–4077 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTATYMO NR. VIII–950 13, 17, 18 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-4074 Susipažinę ir įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII–950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4074 (toliau vadiname – Projektas) bei pateiktas išvadas, pritariame siūlymams Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje po žodžių „Skundai paprastai paduodami“ atsisakyti žodžio „raštu“, taip pat Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnyje po žodžių „įteikiamas kaip“ įrašyti žodį „registruotoji“. Dėl kitų įstatymų projektų pasiūlymų nepateikta. |
Atsižvelgti |
|
|
9. |
Vaiko teisių apsaugos kontrolierių įstaiga, 2020-03-10 |
* |
|
|
DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIIIP-4059–4077 DĖL Pasiūlymų įstatymų pakeitimo projektui Nr.xiiip-4073 Susipažinę su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4073, teikiame pastabas bei pasiūlymus šio projekto tobulinimui:<...>. Dėl kitų įstatymų projektų pasiūlymų nepateikta, |
Atsižvelgti |
|
|
10. |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2020-03-09 |
* |
|
|
DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIIIP-4059-4077 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas projektą Nr. XIIIP-4075 (toliau – Įstatymo projektas), informuoja, kad Įstatymo projektui pritaria ir siūlo Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje po žodžių „Skundai teikiami“ atsisakyti žodžio „raštu“. Taip būtų užtikrinta galimybė skundus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai teikti ir elektroniniu būdu. Dėl kitų įstatymų projektų pasiūlymų nepateikta |
Atsižvelgti |
|
|
11. |
Ryšių reguliavimo tarnyba, 2020-03-13 |
* |
|
|
DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIIIP-4059–4077 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020 m. vasario 17 d. raštą Nr. S-2020-801, informuoja, kad Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4069, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4065 ir kitiems įstatymų projektams, susijusiems su Nacionaline elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacine sistema, pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų neturi. |
Atsižvelgti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Ekonomikos komitetas, 2020-04-29 |
* |
|
|
* |
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4060 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. |
Nepritarti |
Atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti. |
|
2. |
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-11-27 |
* |
|
|
* |
6.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4060 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas.
|
Nepritarti |
Atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti. |
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įstatymo projektą Nr. XIIIP-4060 atmesti, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos, Generalinės prokuratūros, Policijos, Lietuvos advokatūros, Nacionalinės teismų administracijos ir kitų institucijų komiteto klausymuose ir pasitarimuose išsakytus argumentus:
1. Priėmus Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymą XIII-3329, Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje suformuluota išimtis, nustatanti, kada nebūtina naudotis e. pristatymo sistema. Pagal šią išimtį Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai nebėra būtini, dėl e. siuntų pristatymo pakanka Viešojo administravimo įstatymo reguliavimo.
2. Generalinė prokuratūra BPK 81 straipsnio 7 dalies nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant procesinius skundus keitimuisi e. dokumentais jau naudoja sukurtą saugią Integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą (IBPIS), kurioje yra užtikrinami aukštesni nei E. pristatymo sistemoje elektroninės informacijos saugos ir kibernetinio saugumo reikalavimai. Šiuo metu baigiamas kurti šios IBPI sistemos modulis, kuris startuos 2021 m. liepos 1 d. ir išplės pasikeitimą e. dokumentais su kitais asmenimis.
3. Šiuo metu tinkamai įgyvendinti konstitucinę priedermę – vykdyti teisingumą, yra speciali teismo proceso įgyvendinimui sukurta ir sėkmingai naudojama priemonė – LITEKO VEP posistemis. LITEKO VEP posistemis laikytinas tinkamiausiu būdu, kuriuo turėtų būti siunčiami procesiniai dokumentai teismui ir teismo įteikiami proceso dalyviams elektroninių ryšių priemonėmis:
1) Institucijos, kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, turi užtikrinti patogų teikiamų elektroninių paslaugų naudojimą. Sprendimas dėl informacinių išteklių atitinkamo valdymo modelio parinkimo turi būti įvertintas atitinkamo sprendinio funkcionalumo, saugumo, patikimumo, pagrįstumo, naudingumo kriterijų kontekste.
2) Galimybė pateikti teismui jau parengtus procesinius dokumentus ir gauti procesinius dokumentus iš teismo per E. pristatymo tėra viena iš LITEKO VEP posistemio naudotojams teikiamų paslaugų.
3) Priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, nebūtų užtikrintas efektyvus ir racionalus valstybės biudžeto lėšų taupymo aspektu jau sukurtos ir sėkmingai veikiančios valstybės informacinės sistemos, kuriai sukurti buvo skirtos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšos, – LITEKO VEP posistemio – panaudojimas.
4) LITEKO, įskaitant LITEKO VEP posistemį, yra užtikrinami aukštesni nei E. pristatymo sistemoje elektroninės informacijos saugos ir kibernetinio saugumo reikalavimai.
Taigi neišnaudoti visų LITEKO VEP posistemio funkcionalumų ar juos dubliuoti su E. pristatymo sistema būtų neracionalu ir nepagrįsta.
4. Teisėjų tarybos, Nacionalinės teismų administracijos, Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos sutarimu ateityje numatoma plačiau integruotis į gerai teismuose veikiančią LITEKO e. sistemą keičiantis e. dokumentais.
8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: S. Šedbaras, A. Širinskienė, I. Haase.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta
Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras
Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė