LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 216
STENOGRAMA
2018 m. spalio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). Dabar, gerbiamieji, skelbiu, kad vakarinis spalio 9 dienos Seimo posėdis yra pradedamas. (Gongas) Registracija.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai.
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2538(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, norėčiau paskelbti balsų skaičiavimo protokolą. Balsavome dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 93, rasta biuletenių – 93, galiojančių – 90, negaliojančių – 3. Balsavo už 78, prieš – 5, susilaikė 7. Taigi toks yra balsų skaičiavimo protokolas, jį mes priimame. (Gongas) Nutarimą.
Gerbiamieji, dėl gerbiamo komisijos nario T. Rutkūno priesaikos. Jinai numatyta mūsų darbotvarkėje 16 val. 30 min., tada ir prisieks.
15.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Manto Martišiaus paskyrimo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininku“ projektas Nr. XIIIP-2549(3) (priėmimo tęsinys)
Dar šiandien mes taip pat per pertrauką balsavome dėl nutarimo „Dėl Manto Martišiaus paskyrimo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininku“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsų skaičiavimo protokolas yra toks: iš viso išduota biuletenių – 93, rasta – 93, galiojančių – 90, negaliojančių – 3. Balsavo už 75, prieš – 5 ir susilaikė 10. Taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas) Lieka pasveikinti ir šitą misiją atliks Seimo pirmoji vicepirmininkė R. Baškienė, padėkos.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, aš manau, visi mes nuoširdžiai linkime sėkmės, labai atsakingame darbe jos reikės išties daug. Ir pareigingumo jums linkime. (Plojimai)
M. MARTIŠIUS. Dėkui Seimo nariams, kurie balsavo. Dėkui už išreikštą pasitikėjimą. Bandysiu jūsų neapvilti ir, aišku, paprašysiu tokio dalyko, turbūt reikėtų, dabar antras… Kadangi jūs mane jau paskyrėte, tai dabar paprašysiu balsuoti, kad mane atleistumėte pagal pareigybes iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo pareigų. Dėkui. Ačiū.
15.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Manto Martišiaus atleidimo iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-2663 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Taigi, gerbiamieji, pasveikinome gerbiamą M. Martišių kaip išrinktą. O dabar dar reikia priimti vieną nutarimą. Seimo nutarimo „Dėl Manto Martišiaus atleidimo iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-2663. Ar techniškai tada padarome be pranešėjo?.. Galime bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 72, balsavo 70, nei prieš, nei susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Ar norite kas kalbėti? Nėra norinčių. Motyvų išsakyti taip pat nėra pageidaujančių.
Priėmimo stadija. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Prašau balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Manto Martišiaus atleidimo iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo pareigų“.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 69, balsavo 69 ir visi balsavo už atleidimą, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Manto Martišiaus atleidimo iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo pareigų“ yra priimtas. (Gongas)
15.07 val.
Vyriausybės pusvalandis
Švietimo ir mokslo ministrės J. Petrauskienės pranešimas dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įgyvendinimo
Gerbiamieji, toliau mūsų popietinio, ar vakarinio, posėdžio darbotvarkėje yra Vyriausybės pusvalandis. Į jį yra atvykusi švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė. Ji skaitys pranešimą apie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įgyvendinimą. Prašom, ministre.
J. PETRAUSKIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Kaip žinote, viena iš didžiausių aktualijų mokyklose šiuo metu yra nauja mokyklų finansavimo ir mokytojų darbo apmokėjimo tvarka. Tai yra tikrai didelis pokytis, kuris buvo diskutuojamas švietimo bendruomenėje nuo 2004 metų. Pasirašius kolektyvinę sutartį su mokytojų, švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis, su penkiomis iš šešių yra sutarimas, kad ši tvarka turi pasiekti mokyklas nuo rugsėjo. Pats modelis buvo rengtas nuo 2017 metų pradžios. Diskusijos buvo sudėtingos. Buvo daug susitikimų. Seimas, kaip žinote, birželio pabaigoje priėmė įstatymų pakeitimus. Seimui priėmus pakeitimus, Vyriausybės buvo parengti visi poįstatyminiai teisės aktai, kurie būtini, kad pokytis pasiektų mokyklas. Vasara buvo tas laikotarpis, kai mokyklų bendruomenės, ypač mokyklų vadovai, savivaldybės rengėsi šį pokytį įgyvendinti.
Norėčiau pristatyti, kokia situacija yra dabar. Pasigirsta daug melagingos informacijos, kuri, be jokios abejonės, jautrina mokytojų bendruomenę. Ji išgyvena didžiulį pokytį, nes atlyginimas yra tas dalykas, kuris kiekvienam žmogui labai svarbus. Suvokdami, kad yra tripakopė sistema: sprendimus priima Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija, sprendimus įgyvendina savivaldybės, mokyklų steigėjos, o dėl kiekvienos mokyklos bendruomenės sprendžia mokyklų vadovybė, atidžiai sekame situaciją, kas įvyko per pirmąjį mėnesį, o tai jokiu būdu neleidžia matuoti pertvarkos sėkmės ar nesėkmės, nes pertvarka dar tik įsibėgėja. Lankomės mokyklose, stebime situaciją, apie kurią duomenis suveda savivaldybės į duomenų bazes, suveda mokyklos į duomenų bazes. Šiandien matome, kad dauguma šalies mokyklų yra pasirašiusios sutartis su pedagogais, jaučiasi visiškai pasirengusios etatiniam apmokėjimui, pasitvirtino darbo apmokėjimo sistemas ir baigia išmokėti atlyginimus mokytojams.
Ar tai yra kitaip, nei buvo pernai ar užpernai? Kiekvienais metais savivaldybių tarybos mokyklų finansavimo paskirstymą tvirtindavo rugsėjo pabaigoje, tai vyksta ir dabar. Mūsų duomenimis, 46 savivaldybės jau yra patvirtinusios, 14 savivaldybių laukia to patvirtinimo, nes yra derinamos tarybų susitikimų datos. Taip pat prielaidų neišmokėti mokytojams atlyginimų nėra, nes darbo užmokesčio fondas yra pasiekęs visas mokyklas ir mokyklos jau šiandien turi pakankamai lėšų atlyginimams išmokėti.
Stebėdami konsultacijų intensyvumą, galime matyti, kad klausimų, kuriuos kelia mokytojai, mokyklos karštosiomis linijomis, mažėja, bet visgi, girdėdami mokytojų nerimą, girdėdami mokytojų, mokyklų bendruomenių klausimus, taip pat klausimus, kuriuos kelia profesinės sąjungos, vykstame kartu į mokyklas. Pastaruoju metu tose mokyklose, kur kyla tų neramumų, kur kyla tų neaiškumų, ir lankėmės. Lankėmės Vilniaus rajono, Trakų rajono, Šalčininkų, Kalvarijos, Plungės, Mažeikių, Prienų rajonų mokyklose. Ten dalyvavome susitikimuose tiek su savivaldybės atstovais, tiek su mokyklų vadovais ir mokytojais ir aiškinomės, kokių yra problemų, kokie yra pagrindiniai iššūkiai, matomi per šiuos susitikimus, dėl ko kyla tų neramumų.
Yra mokyklų, kur nėra patvirtintos darbo apmokėjimo tvarkos, o tai kelia klausimus, natūralius klausimus mokytojams, kokiu pagrindu yra išmokami atlyginimai. Taip pat kitas klausimas, kuris keliamas, kad tvarkos nėra suderintos su profesinėmis sąjungomis arba darbo tarybomis. Tai rodo, kad vyksta bendravimo, bendradarbiavimo procesas, kurio metu ir turi labai aiškiai būti susitarta, už ką ir kaip mokytojams yra mokama.
Kita problema, kas tikrai stebina, kad yra savivaldybių, kurios, nepaisydamos to, kad yra numatytas didesnis finansavimas nuo rugsėjo mėnesio, komplektuoja klases ir numato finansus remdamosi 2017 metų lėšomis. Dar iš tipinių nesusipratimų priežasčių yra tai, kad mokyklos sukomplektuoja daugiau klasių, negu numatyta lėšų. Kaip pavyzdį galiu pateikti, kai iš 50 mokinių, besimokančių viename sraute, tarkime, devintokų, užuot formavus dvi klases, yra formuojamos trys arba keturios klasės, o tada natūralu, kad pritrūksta mokyklai lėšų.
Kita yda, kuri, matyt, susiklostė dėl ankstesnės finansavimo sistemos ydingos praktikos, kai iš ugdymo plano pinigų yra finansuojamos kitos veiklos, kurios nėra skirtos ugdymo planui įgyvendinti, arba savivaldybės vėluoja patvirtinti duomenis. Tokias įmanomas ir galimas priežastis dabar, aplankę kiekvieną mokyklą ar savivaldybę, kur kyla tokių neaiškumų, mes tikrai stebime. Jūsų ekrane yra matomi po mūsų apsilankymų savivaldybės atstovų ar mokyklų vadovų atsakymai. Taip, pokyčiai vyksta, aš pati vakar lankiausi Plungės ir Mažeikių rajonuose, mums atvykus, tikrai vyko konstruktyvus susitikimas ir visos problemos, kurios buvo keltos prieš mums atvykstant, visos suinteresuotos šalys tai patvirtino, kad tikrai išspręstos. Jeigu mūsų apsilankymai padeda tokias problemas spręsti, tai, manau, tikrai yra puiku.
Taip pat kyla klausimų, kurie tikriausiai susieti su įvairiais lūkesčiais ir yra minimi, kur dingo pinigai arba kodėl nepasiekia mokytojų tos numatytos lėšos. Svarbiausia, ką reikia suprasti, kalbant apie mokytojų atlyginimus arba mokyklų finansavimą, kad mokytojo atlyginimą lemia trys pagrindiniai dėmenys, tai yra turimas krūvis, turima kvalifikacinė klasė ir turimas stažas. Etatinio mokytojų apmokėjimo tvarkos esminis ir tiesioginis tikslas nebuvo padidinti mokytojų atlyginimus. Mokytojų atlyginimai didėja todėl, kad yra numatytos papildomos darbo užmokesčio fondo lėšos. Pirmiausia mokytojų etatinio apmokėjimo tvarkos tikslas, kurį dar ir per anksti matuoti dabar, yra užtikrinti geresnes, saugesnes, lankstesnes sąlygas pradedantiesiems mokytojams. Patvirtinus etatinį apmokėjimą yra numatyta pradedančiojo mokytojo pareigybė, kuri sudaro galimybę jauniems, naujiems ateinantiems žmonėms į mokyklas taip pat turėti lygias ir darbo užmokesčio sąlygas, ir galimybes dirbti.
Kita, ką sprendžia etatinio mokytojų apmokėjimo tvarka, tai yra ta socialinė nelygybė, kurią akivaizdžiai matome regionuose. Juk akivaizdu, ką rodo įvairūs tyrimai, kad 5–8 klasių moksleivių pasiekimai prastėja. Akivaizdu, kad atskirtis tarp regionų ir miestų mokyklų pasiekimų didėja. Tai numatytos papildomos lėšos ir pavirsta į papildomas apmokamas valandas mokykloms, mokytojams sudarant galimybę ir spręsti tuos iššūkius daugiau dirbant su tais vaikais, kuriems reikia pagalbos.
Taip pat viešojoje erdvėje yra paskleista melaginga informacija ir akivaizdu, kad yra profesinių sąjungų, yra politikų, kuriems labai patogu kelti sumaištį mokytojų bendruomenėje ir tokiu būdu parodyti, kad mokytojų bendruomenė yra neveikli, neveiksni, nedirbanti ir negalinti atlikti savo darbo. Yra daug puikių ir puikiai dirbančių mokytojų, aš juos sutinku ir matau susitikimuose mokyklose, į ministeriją taip pat plaukia šimtai laiškų, kur mokytojai siunčia savo sąmatas, savo darbo užmokesčio fondų patvirtinimą. Kai buvo paskleista, kad Lietuvos mokyklas masiškai palieka mokytojai, mes patikrinome faktus, tiesiogiai kreipėmės į „Sodrą“, prašėme pateikti duomenis, kaip šių metų mokytojų, dirbančių mokyklose, skaičius skiriasi nuo pernai metų rugpjūčio ir rugsėjo duomenų, tai galime atsakingai pasakyti, kad mokytojų skaičius šių metų rugsėjo mėnesį, palyginti su pernai metų rugsėju, pakito keliomis dešimtimis. Didžioji dalis priežasčių, kodėl mokytojai palieka mokyklas, yra tos priežastys, kurios yra susijusios su ilgamete veikla mokykloje. Mokytojai išeina į pensiją, pasinaudoja galimybe gauti išeitines išmokas, kurios buvo numatytos specialiame fonde.
Taip pat yra paskleista melagingos informacijos apie pavienių mokytojų atlyginimus, kai vienos profesinės sąjungos pavaduotojas nepasirašo sutarties, nors jam yra pasiūlyta 1,26 etato, kas sudaro beveik 1 tūkst. 500 eurų atlyginimą, ir kaltina mokyklos vadovą, kad jam yra nemokamas avansas. Daug tokių paskirų, atskirų atvejų, kai yra manipuliuojama melaginga informacija, kad yra nepatvirtinti dokumentai, kad mokytojai negauna atlyginimų. Šiam nerimui malšinti yra numatyti tyrimai, kai diskusija vyks ne emocijų, bet argumentų lygmeniu. Kiek mokytojų skaičius realiai pasikeitė? Šį tyrimą mums atliko „Sodra“ ir dar būtinai patikslinsime duomenis po mėnesio. Taip pat, kaip minėjau, savivaldybės iki spalio pabaigos bus patvirtinusios lėšų paskirstymą, pateiksime lėšų paskirstymo apžvalgą kiekvienos savivaldybės. Dėl lėšų, tenkančių savivaldybėms, atsiųsiu skaidres, nes čia jums tikrai, atsiprašau, prastai matyti. Visoms savivaldybėms biudžetas skirtas, mokytojų darbo užmokestis auga vidutiniškai 12 %, ir melaginga teigti, kad jis auga tik mokyklose, kurios yra regionuose. Kaip minėjau, čia yra „Sodros“ duomenys, jie yra faktiniai.
Taip pat dažnai manipuliuojama informacija, kaip mažėja mokytojų atlyginimai. Štai yra pernai metų gruodžio „Sodros“ atviri duomenys, kur rodoma, kad nemažoje dalyje mokyklų yra išmokami dideli priedai. Tai tokia yra sumaištis.
Spalio mėnesį pateiksime Seimui visą informaciją apie lėšų paskirstymo situaciją savivaldybėse ir mokyklose. Lapkričio mėnesį pateiksime mokytojų atlyginimų tyrimą, taip pat galima atnaujinti duomenis ir gruodžio mėnesį. Todėl šios reformos, kurios tikslas pirmiausia yra keisti mokytojų darbo apmokėjimo tvarką, užtikrinant kokybiškesnio darbo ir ugdymo sąlygas, šiandien matuoti rezultatus tikrai neteisinga, o melas viešojoje erdvėje, manau, daro gėdą pirmiausia tiems, kurie skleidžia. Aš tikiu, kad daugelis mokytojų geba atsirinkti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pradėsime nuo didžiausios opozicinės frakcijos, kaip per Vyriausybės pusvalandį. Pirmoji klausia G. Skaistė. Ruošiasi A. Gelūnas. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Aš nesitikėjau pirma klausti. Mano klausimas susijęs ne visai su etatiniu apmokėjimu. Praeitą savaitę buvo pateikta Valstybės kontrolės ataskaita apie ikimokyklinį ugdymą. Ten kalbama apie tai, kad jų darbo užmokestis yra 36 % mažesnis negu pedagogų, ir kalbama apie tai, kad buvo žadama, kad tie skirtumai bus sulyginti. Tuo tarpu ministerija po tos ataskaitos kalba, kad iš esmės bus gerinamos darbo sąlygos, bet apie jokį atlyginimų didinimą artimiausiu metu kalbama nebus. Mano klausimas būtų, ar iš tikrųjų planuojama ką nors kitais metais daryti, keisti šakutes ar panašiai, kad pedagogų sąlygos tiek mokyklose, tiek ikimokyklinio ugdymo būtų suvienodintos?
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Jis tikrai yra svarbus ir teisingas, nes ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo apmokėjimo sąlygos tikrai yra prastos. Su šiuo sprendimu, Seimui priėmus Švietimo įstatymo pokyčius, yra numatytas pirmas žingsnis didinti bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo mokytojų atlyginimus. Kartu su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų atstovais sudarėme darbo grupę, kuriai teikėme siūlymus, kaip patobulinti jų darbo apmokėjimo tvarką, numatant ne tik kitokią apmokėjimo sistemą, bet ir papildomas lėšas, reikalingas šiems mokytojams. Tuos siūlymus tikrai pateiksime Seimui po darbo grupės sprendimo. Jis yra numatomas rudens pabaigoje.
PIRMININKĖ. Klausia A. Gelūnas. Ruošiasi J. Olekas. Prašom.
A. GELŪNAS (LSF). Gerbiama ministre, galiu tikrai apgailestauti, kad būrį žmonių, kurie remiasi savo asmenine patirtimi, kuriems ar sumažėjo atlyginimas, ar įsivėlę į biurokratiją patiria rimtų trukdžių, jūs kaltinate melu, kaltinate iškraipant duomenis. Aš esu gavęs ir asmeninių laiškų, kur skaičiais ir faktais įrodoma, kad sistema tikrai veikia ne taip, kaip numatyta, veikia su trukdžiais. Mano klausimas būtų toks. Kaip konkrečiai, jūs galvojate, šitas etatinio apmokėjimo eksperimentas, visas šitas chaosas prisideda prie kokybės gerinimo mokyklose? Ar tai tikrai veda į kokybę, ar tai galiausiai atves į kokybę?
J. PETRAUSKIENĖ. Labai ačiū už klausimą ir už galimybę patikslinti. Jokiu būdu nekaltinu mokytojų. Tai, ką kalbėjau, ir gerbiamo Navicko skleidžiama dezinformacija, ne paslaptis, kad savivaldybės, irgi atsakingos už etatinį apmokėjimą, rengiasi savivaldybių rinkimams. Labai gaila, kad tos manipuliacijos yra naudojamos kaip priešrinkiminės kiršinant mokytojų bendruomenę. Kaip tik siekdami palaikyti mokytojus ir apginti mokytojų interesus ir vykstame į mokyklas. Mokytojai tikrai nemeluoja. Mokytojai yra sunerimę. Jeigu nerimą kelia nepriimami ar mokyklų vadovų, ar savivaldybių, ar profesinių sąjungų sprendimai, aš tikrai labai apgailestauju ir už tų grandžių neveikimą atsiprašau visų mokytojų.
O kaip tai prisidės? Tai tokia pertvarka… Jūs esate akademinio pasaulio atstovas ir puikiai žinote, kad yra tokia sistema, kai sutariama su kiekvienu darbuotoju, kokia yra jo atsakomybė, už ką jam yra mokama. Aš manau, mokytojas yra tas žmogus, kuris yra nusipelnęs, kad su juo turėtų būti sudaryta darbo sutartis. Mokytojas yra tas žmogus, su kuriuo privalu susitarti, už ką ir kaip jam yra mokama. Mokytojas yra tas žmogus, kuris tikrai atlieka daugiau darbo, nei veda pamokas, kas yra pagrindinė mokytojo veikla, bet mokytojas veda ir įvairius mokyklos renginius, ir konsultuoja vaikus, ir dirba su bendruomene. Ši nauja sistema numato galimybes mokytojui apmokėti už tą darbą. O didžiausias iššūkis, dėl ko vyksta šis sudėtingas periodas, yra mūsų visų gebėjimas susitarti.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Ruošiasi J. Narkevičius.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiama ministre, mes tikrai norėtume jums padėti išspręsti tą susidariusią situaciją. Jūs čia daug ką apkaltinote. Dabar liko Navickas, direktoriai, savivaldybės, bet man atrodo, kad jums būtų irgi vieta čia, Seimo salėje, atsiprašyti ir savo vardu kaip ministrės, ir ministerijos, nes tikrai daugelis sprendimų vėlavo. Net ir jūsų pristatytose skaidrėse dar parašyta, kad pinigai kai kurie pasieks spalio mėnesį. Jau rugsėjį turėjo būti išmokėti avansai ir panašūs dalykai. Tikrai neieškokime kaltų, pabandykime pasižiūrėti ir į save.
Mano klausimas jums yra seniai žinomas. Pinigėliai ateina mokytojams, bet yra specializuotų psichologų, kitų ir administratorių, kuriems tikrai dabar pritrūksta pinigų. Koks dar sprendimas šiais metais jūsų pasiūlymais galėtų padėti spręsti tą problemą, kad iki sausio 1 dienos kas nors taip pat pasikeistų? Ačiū už atsakymą.
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū ir už pasiūlymą, ir už klausimą. Aš tikrai atsiprašau dėl tų nesusipratimų, kurie vyksta siekiant spręsti klaidas, jeigu jos yra. Yra specialiai sudaryta etatinio mokytojų apmokėjimo įvedimo koordinavimo grupė, kurios, beje, pirmas posėdis buvo šiandien. Šitoje grupėje dalyvauja žmonės, kurie po mėnesio tikrai vertina tą patirtį ir žiūrėdami mokyklų vadovų akimis, ir savivaldybių, ir mokytojų akimis. Tie klausimai šiandien buvo iškelti koordinavimo grupėje, kur galbūt yra problemų, taip, yra problemų, kad kai kur nėra patvirtinti savivaldybių sprendimai. Ar tai yra kitaip, nei buvo pernai? Visi, kurie dirba švietimo sistemoje, puikiai žino, kad savivaldybių tarybų sprendimai dėl mokyklų lėšų paskirstymo būdavo rugsėjo pabaigoje. Jeigu yra problemų dėl teisės aktų, tai galime stebėti, tai privalu stebėti šių pokyčių metu, tie teisės aktai turi būti taisomi, ir tai yra tikrai ir ministerijos, ir Vyriausybės atsakomybė.
Atsakysiu dėl specialiosios pagalbos. Išties tai yra vienas klausimas, kuris taip pat buvo keltas koordinavimo grupėje. Mes paklausėme visų savivaldybių, kiek jos skiria lėšų šiai funkcijai įgyvendinti – tai yra labai svarbi, labai jautri, labai reikalinga savivaldybių savarankiška funkcija. Matome, kad didžioji dalis lėšų (tą paskirstymą, kai turėsime galutinius duomenis, visiems Seimo nariams atsiųsime)… Savivaldybės didžiąja dalimi remia šios funkcijos ūkio ir administravimo kaštus ir labai nedidele dalimi investuoja į darbuotojų atlyginimus. Yra skiriama valstybės dotacija, valstybės pagalba šiai funkcijai savivaldybėse įgyvendinti. Kalbant skaičiais, jeigu pernai buvo skirta 50 mln. eurų šiai sričiai, šiemet yra numatyta 56 mln. eurų, tai bendrai suma šiai svarbiai sričiai yra skirta. Kaip ir minėjau, savivaldybių tarybos turės patvirtinti paskirstymą, kaip yra paskirstytos lėšos šiai funkcijai įgyvendinti. Tą informaciją tikrai surinksime. Ir yra tikrai keista, kad didėjant lėšoms, pagalba mažėja, taip tikrai neturi būti. Viena iš prielaidų, ką pastebėjo ir mokyklų vadovai, kad specialiajai pagalbai, specialiesiems pedagogams, socialiniams pedagogams, galimai buvo naudojamos ugdymo plano lėšos, todėl ir buvo skirta papildomai 10 mln. eurų savivaldybėms, kad tokiems netolygumams, kurie yra susiję su specialiosios pagalbos funkcijos įgyvendinimu, mokytojų atlyginimų skirtumais, nes mokyklos yra skirtingos… kad tuos netolygumus savivaldybės išlygintų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Balsai salėje) Klausia J. Narkevič. Ruošiasi A. Dumbrava.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, faktas yra tas, kad pasirengti kokybiškai įgyvendinti etatinio darbo apmokėjimo modelį laiko buvo per mažai ir kol kas nesimato sąsajų tarp perėjimo prie to etatinio apmokėjimo modelio ir kokybės gerinimo, ypač kalbant apie rugsėjo mėnesį, nes mokytojams buvo visai kitų rūpesčių. Klausimas yra toks… Jūs, aišku, nespėjote atitinkamai parengti švietimo padalinio specialistų tam, kad jie tinkamai prižiūrėtų, konsultuotų ir padėtų mokytojams ir vadovams atlikti būtent tą perėjimą. Ką jūs ruošiatės daryti, ar nesiruošiate, ar ne laikas peržiūrėti priežiūros nuostatų tam, kad suteiktumėte ir įgalinimus, ir atsakomybę švietimo padaliniams? Ir du konkretūs trumpi klausimai. Faktas yra, kad vienose mokyklose negavo lėšų už klasių padalinimą į grupes mokant valstybinės kalbos, lietuvių kalbos, sakykime, dalykų. Lėšų tam trūksta.
Ir paskutinis konkretus klausimas. Irgi faktas tas, kad kai kuriose mokyklose yra daugiau lėšų, nei skirta etatų. Neužtenka maksimaliai padalijus etatus panaudoti tų lėšų. Mokyklos negali jų naudoti, nes viršija maksimalų nustatytą etatų skaičių. Kaip jūs ruošiatės spręsti šias tris problemas? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū. Objektyviai, Seimui priėmus sprendimą birželio pabaigoje, tikrai daug laiko pasiruošti nebuvo, ir tai tikrai kelia įtampą, visiškai teisinga, bet vis dėlto dar nesulaukus pirmųjų atlyginimų matuoti rezultatus, kaip minime, kad ir reformos tikslas nėra vien atlyginimams pamatuoti, čia tenka tikriausiai mums visiems tai pripažinti.
Dėl kokybės užtikrinimo, kaip ir minėjau, reikia daug grandžių, kad viskas vyktų sklandžiai. Tiek, kiek yra ministerijos žmonių, kurie dirba šioje srityje teikdami pagalbą, mes apskritai peržiūrime ministerijos struktūrą, o savivaldybių švietimo skyrių vedėjams tikrai yra reikalinga pagalba, ko ir prašome vizitų metu savivaldybių, labai dažnai reikalinga teisinė pagalba, dažnai reikalingos finansininkų konsultacijos, akivaizdu, kad šioje srityje savivaldybėse būtina stiprinti kompetencijas ir tai pirmiausia savivaldybių vadovų atsakomybė.
Kalbėti apie tokį iššūkį, kad yra per daug pinigų ir nėra galimybės jų panaudoti mokykloje, aš būčiau labai dėkinga, jeigu jūs įvardintumėte konkrečius atvejus, nes apskritai tokių signalų mokyklos nekėlė, kad yra gautos lėšos, bet nėra galimybių jų teisėtai ar teisingai panaudoti. Būčiau tikrai labai dėkinga už konkrečių atvejų įvardinimą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava. Rengiasi M. Adomėnas.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama ministre, iš jūsų pateikto žemėlapio matyti, kad Rytų Lietuva atrodo balzganiausiai, labai labai šviesi žalsva spalva, pradedant nuo Rokiškio rajono, baigiant, man atrodo, Švenčionių rajonu. Prašom pasakyti, kodėl būtent taip išsiskiria Rytų Lietuva, kokia ten situacija, ar labiausiai mažėja mokinių skaičius, ar kas, kodėl tiktai nuo 5 iki 10 %, kai per Lietuvą truputį daugiau. Tai pirmas klausimas.
Antras. Kaip jums atrodo, palyginus su mūsų kaimynėmis Latvija ir Estija, vis dėlto maždaug trečdaliu mokytojų atlyginimas Lietuvoje yra mažesnis, ką galvojate perspektyvoje, ar bent kiek priartėsime prie mūsų kaimynų, ar ne? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Labai ačiū už klausimus. Labai taiklus klausimas dėl savivaldybių – kodėl vienoms savivaldybėms daugiau, kitoms mažiau. Kaip jūs paminėjote, viena priežastis ir yra, kad yra savivaldybių, kur mokinių skaičius daugiau mažėja negu kitose savivaldybėse, tai natūralu, kad mokyklų finansavimas, lygiai taip pat ir mokytojams skiriamas darbo užmokesčio fondas su tuo yra susijęs, tai yra viena priežastis. O antra priežastis, kad yra mokyklų, kurios ir taip šitose savivaldybėse pavieniu atveju gaudavo gerokai didesnius atlyginimus negu kitur. Dabar turėti tokią nelygybę, kai vieniems mokytojams, atliekantiems tą patį darbą, yra mokama gerokai daugiau, nei mokama kitiems, tai pirmas etapas ir yra tas žingsnis – mažinti tą netolygumą. Nuo kito rugsėjo daug tolygiau – 9 %, kaip numatyta, jeigu Seimas pritars, didės visur.
Lyginant su kitomis šalimis, kaip jūs klausėte, dabar yra numatyta… iš 2016 metų 2017 metams buvo skirta 17 mln. Per šiuos dvejus metus yra numatyti 95 mln. Labai norisi tikėti, kad tai yra tik pirmas, bet tikrai ne paskutinis žingsnis, siekiant didinti mokytojų atlyginimus, todėl kad viešajame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimai auga gerokai lėčiau nei privačiame. Siekiant pritraukti stiprius mokytojus, yra labai svarbi nuosekli politika didinant švietimo darbuotojų darbo užmokestį.
PIRMININKĖ. Klausia M. Adomėnas. Ruošiasi A. Baura.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, mes sulaukiame daug įvairių faktų, faktelių, kaltinimų. Bet vis dėlto aš norėčiau, kad jūs pažvelgtumėte į tokį tektoninį vaizdą. Jau tuoj bus dveji metai, kai šita Vyriausybė veikia. Švietimo sričiai premjeras iškėlė labai daug labai opių spręstinų uždavinių, tai yra drastiškai kritusi bendrojo ugdymo kokybė, tai yra katastrofiškai kritęs mokytojų prestižas, neracionalus mokyklų tinklas ir neoptimizuotas universitetų tinklas.
Dabar praėjo dveji metai ir ką mes turime? Iš tikrųjų kokybei kilti instrumentai dar tik yra kuriami, universitetų susijungė tik vienas. Apskritai visa etatinio apmokėjimo reforma, kaip ir krepšelio atsisakymas, man atrodo, yra skirti išgelbėti neišlaikomam mokyklų tinklui provincijose, kur nesusirenka vaikų. Visa energija suėjo į etatinį apmokėjimą. Ką jis padarė? Mokytojo profesijos prestižą dar labiau nustūmė, nes kokia žinia yra? Chaosas. Žinia yra chaosas, jeigu nori rinktis tą profesiją, neaišku, kokį atlyginimą gausi, jeigu norėsi daug dirbti, gali būti, kad tavo atlyginimas tik sumažės, jeigu turėsi daug vaikų.
Ministre, ar jūs nematote savo atsakomybės, kaip jūs tuos svarbiuosius uždavinius žadate per likusius dvejus trumpus metus išspręsti ir ar nereikėtų pagalvoti apie pamainą?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Aš pritarčiau jūsų iškeltai minčiai, kad ši Vyriausybė, šis Seimas ėmėsi esminių švietimo pertvarkų nuo bendrojo ugdymo iki aukštojo mokslo. Puikiai suprantate (remiantis ir kitų šalių patirtimi), kad tokių reformų ir juo labiau jų rezultatų matavimas ką tik priėmus sprendimus yra daugiau negu nekompetentinga taip daryti.
Jeigu kalbėtume apie bendrąjį ugdymą, tai vėlgi ką atvėrė ši reforma ir ką jinai sprendžia?
Pirmiausia tai yra darbo teisės klausimai. Labai keista ir taip tikrai neturėtų būti, kad mokytojai dirba be sutarčių, kad mokytojų darbo apmokėjimo sąlygos iki šiol nebuvo aiškios. Viena vertus, tai yra didžiulė žaizda. Norint ją gydyti, pirmiausia ją reikia atidengti. Kalbėti, kad dabar menkinamas mokytojų prestižas… Aš pati susitinku su šimtais mokytojų. Jie aiškina, kad jaučiasi dirbantys prestižinį darbą, ir gerbia savo profesiją. O eskalavimas ir melagingos informacijos skleidimas tikrai nepadeda sutelkti mokytojų bendruomenę ir, kaip jūs sakote, įtikinti jaunus žmones, kad verta rinktis šį darbą.
Taip, kaip buvo sprendžiant problemas, jas įvardinant, būti nebegali. Matyt, visoje sistemoje (aš kalbu ne apie mokytojus, aš kalbu apie švietimo sistemą) yra žmonių ar organizacijų, kurios visomis išgalėmis priešinasi bet kokiems pokyčiams ir nori išlaikyti tvarką, kuri buvusią anksčiau. Bet koks pokytis yra išėjimas iš komforto zonos. Labai svarbu, kad jis būtų gerai valdomas ir kad būtų nuosekliai vykdomas. Dveji metai, kurie dar numatyti šioje Vyriausybės programoje, ir yra tam, kad šie pokyčiai būtų aiškiai koordinuoti. Tada galėsime matuoti rezultatus.
PIRMININKĖ. Klausimus užbaigs A. Baura. Prašom.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiama ministre, mano klausimas nėra tiesiogiai susietas su etatiniu apmokėjimu, bet šalia to. Praeitos savaitės pirmadienį lankiausi savo apygardoje Panevėžio rajono savivaldybėje. Kalbantis administracijai su Švietimo skyriaus vadovu ir darbuotojais, jie išreiškė nuogąstavimą, kad yra paskelbtas konkursas į švietimo įstaigos vadovo vietą. Į ją tikrai galėtų pretenduoti ilgametę patirtį turintis asmuo, kuris tą darbą dirba daugiau kaip 20 metų, ir dėl vienintelės priežasties, tai yra dėl pakeisto Švietimo įstatymo, kad kompetencijos turėtų būti įvertintos pagal jūsų parengtą tvarką… Deja, tos tvarkos ir šiandien nėra. Susisiekus su kolega E. Jovaiša, jis patikino, kad su jūsų viceministru kalbėjo ir greitai bus. Deja, dabar vėl pasiskambinus jie sakė, kad dar nesulaukė.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Taip, tikrai yra iššūkis. Yra priimti Švietimo įstatymo pakeitimai dėl vadovų kadencijų įvedimo, todėl peržiūrimos ir konkurso tvarkos. Ši tvarka, jos projektas, tikrai yra, ji dabar derinama su teisininkais. Tikrai yra galutinė jos priėmimo stadija.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Laikas, skirtas jums, Vyriausybės pusvalandžiui, baigėsi.
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū.
PIRMININKĖ. Visų frakcijų atstovai paklausė.
15.43 val.
Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2183, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2184, Administracinių nusižengimų kodekso 510 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2185, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2186, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2187, Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2188, Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 59, 591, 172 ir 173 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2189, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2190, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2191, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 19, 27 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2192, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4, 29 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2193, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2194 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, imsimės vakarinio posėdžio darbotvarkės 2 klausimo – projekto Nr. XIIIP-2183. Tai yra kompleksinis projektas. Jį lydi net 11 įstatymų projektų. Pradėsime nuo projekto Nr. XIIIP-2183 ir baigsime projektu Nr. XIIIP-2194. Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Į tribūną jį pateikti kviečiu I. Šimonytę.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Šis įstatymo projektas yra teikiamas komiteto vardu, nors įtraukimą į darbotvarkę, kiek žinau, yra pasirašę nemažai Seimo narių. Pagrindinis įstatymo pakeitimo motyvas yra tas, kad mūsų galiojantis Valstybės kontrolės įstatymas iš esmės nuo 2002 metų nebuvo peržiūrėtas turinio prasme, nors per tą laiką įvyko labai daug pasikeitimų. Tame įstatyme taip pat yra ir tam tikrų reliktinių dalykų, pavyzdžiui, kontrolinės revizijos ir panašūs dalykai, kurie nebeatitinka Valstybės kontrolės institucijos misijos ir esmės. Tai yra mūsų aukščiausia audito institucija. Tą ir siūloma įstatyme pabrėžti, neatsisakant istorinio institucijos pavadinimo, kuris yra minimas mūsų Konstitucijoje, tačiau pagal šių dienų reikalavimus, pagal INTOSAI standartus atitinkamai apibrėžti šios institucijos vykdomas funkcijas ir priimamus sprendimus, ir teikiamas paslaugas viešajam sektoriui.
Iš esmės tikslai įstatymo projekto yra du. Pirmiausia – patikslinti nuostatas, kurios yra susijusios su valstybiniu auditu, ir taip pat palyginus naujai Valstybės kontrolei priskirtą biudžeto politikos kontrolės institucijos funkciją, kuri nėra iki šiol gana detaliai apibrėžta, taip pat spręsti tam tikrus institucijos darbo organizavimo klausimus, tai yra atsisakyti tų nuostatų, tų šiuo metu galiojančių nuostatų, kurios kelia klausimų dėl institucijos nepriklausomumo užtikrinimo, tai yra tų procedūrų, kurios padaro Valstybės kontrolę tam tikra prasme įkaitu institucijų, kurias pati Valstybės kontrolė ir prižiūri, pavyzdžiui, Valstybės tarnybos departamento ar Vyriausybės, ir numatyti tiesiog šios institucijos labai konkretų ir aiškų atskaitingumą Seimui, kam ji ir yra atskaitinga ir kam yra tokio pobūdžio institucijos atskaitingos kitose pasaulio šalyse.
Techninių pakeitimų turbūt aš neminėsiu, tačiau trumpai tiktai galiu pasakyti, kad apibrėžtos pagrindinės atliekamo audito rūšys, arba trys tipai: atitikties auditas (taip yra šiuo metu vadinamas buvęs teisėtumo auditas), veiklos auditas ir finansinis auditas. Įteisinama rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena, kas de facto vyksta, tačiau nėra įstatyme kaip nors šiuo metu apibrėžta. Valstybės kontrolė kiekvienais metais du kartus prieš Seimo sesijas pateikia mums informaciją, kokios neįgyvendintos rekomendacijos yra aktualios ir kaip yra vertinama įgyvendinimo būklė, tačiau tai yra tokia susiklosčiusi praktika, labiau kylanti galbūt iš pačios institucijos valios. Turbūt būtų labai svarbu taip pat tą numatyti ir įstatyme.
Taip pat yra apibrėžiamas aiškus Valstybės kontrolės santykis su savivaldybių kontrolieriais, tai yra institucijomis, kurios savivaldybėse atlieka labai panašią funkciją. Yra numatytas tiesioginis vadovavimas būtent… ne vadovavimas, o metodinis vadovavimas galbūt šioms institucijoms, kartu numatyta ir tai, kad pačios institucijos tiesiogiai vadovautųsi tais audito standartais ir ta metodologine informacija, kuria vadovaujasi ir pati Valstybės kontrolė.
Kartu yra teikiama daug įstatymų projektų, kurie susiję su pagrindinio įstatymo nuostatomis. Labai prašyčiau Seimo pritarti, pradėti šitą įstatymų paketą svarstyti ir galbūt ateityje jam pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už įstatymo projekto pateikimą. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama kolege, mane labiausiai domina socialinės garantijos, darbo. Mano pirmas klausimas. Kodėl kiekviena institucija nenori vadovautis bendrinėmis normomis, o turėti viską savo įstatyme ir ne iki galo apibrėžtą?
Antras trumpas klausimas. Ar normalu, kad tarnybos vadovas gaus beveik dvigubai didesnį atlyginimą už Seimo Pirmininką? Ar tai yra normalu normalioje valstybėje? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Tikrai Valstybės kontrolės institucija yra ypatinga institucija. Tai, ko jūs klausėte, turbūt nėra Valstybės kontrolės problema, o yra požiūrio į Seimo narius ir jų darbo apmokėjimą problema. Galbūt reikėtų šią problemą spręsti?
Dabar dėl Valstybės kontrolės to atskiro reglamentavimo. Aš manau, kad Lietuvoje yra tikrai nedaug institucijų, kurios yra konkrečiai paminėtos Konstitucijoje, turi tikrai ypatingą statusą. Jeigu jau mes leidome savo schemą turėti savo įstatymuose kai kurioms teisėsaugos institucijoms, tai Lietuvos bankas visą laiką turėjo savo atskirą tvarką. Kadangi tos institucijos prigimtis panaši, tai, man atrodo, tikrai nėra pagrįsta Valstybės kontrolę laikyti suvalstybtarnybinta, nes jai iš esmės, kaip pasakyti, jai įtakos turi tos institucijos, kurias ji pati turi prižiūrėti. Nepriklausomumo požiūriu, man atrodo, tai ydinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, ačiū už pristatymą. Manau, kad čia mes daugelis iš principo pritariame ir nepriklausomumo, ir kitiems dalykams, bet dėl atlygio aš vis tiek noriu sugrįžti. Mes tikrai, man atrodo, padarėme klaidą su teisėsaugos institucijomis, kai išbraukėme, nustatėme ir palikome kitus, jūs buvote aktyvi kartu dirbant dėl medikų atlyginimų. Deja, ten lieka bendra tvarka, o čia mes išskiriame ir gerokai išskiriame tuos dalykus. Ar nemanote, kad bent jau atlyginimų dalį mes turėtume sudėti į valstybės ar biudžetinių įstaigų atlyginimų įstatymą ir ten tas gradacijas palikti. Ten tas gradacijas palikti. Iš tikrųjų jeigu galvojame, kad svarbu yra kontrolieriaus pozicija, viskas gerai, bet kad tikrai nebūtų kiekvieną kartą su atskiru įstatymu, kad mes taip, ai, nedidelė grupė, gal gerai, paliekame. Paskui gėda prieš žmones, kai atsistoji ir matai, kokie yra jų atlyginimai, nors pareigos, atsakomybė taip pat nemaža.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamasis Juozai. Aš manau, kad yra labai sudėtinga sudėti į vieną lentelę, tarkime, ligoninės slaugę ir centrinio banko valdybos pirmininką. Tiesiog mes nesurastume kokio nors labai tinkamo bendro vardiklio. Aš visiškai pritariu, kad turi būti labai aiškios schemos, ką ir etatinio darbo apmokėjimo patirtis parodė, kai nėra pagrindinių principų, kurie yra vienodi horizontaliai per visą, tarkim, švietimo sistemą, per visą sveikatos apsaugos sistemą, tai yra blogai ir jie turi būti, tačiau yra vis dėlto dalis institucijų, kurios yra ypatingos, kurios turi ypatingą santykį, tarkime, su išorės pasauliu. Tarkime, tas pats centrinis bankas, tiesiai šviesiai pasakysiu, dėl specialistų konkuruoja su finansų sektoriumi. Aukščiausia audito institucija lygiai taip pat konkuruoja turbūt su stambiausiomis audito kompanijomis. Mes vis dėlto turime atsižvelgti į šiuos dalykus, kad galėtume išlaikyti valstybės tarnyboje ar valstybės institucijose tokius žmones, kurių kvalifikacija ir kompetencija nekeltų mums jokių abejonių. Iš principo jums kaip ir pritardama nematau prieštaros su šiuo įstatymu.
PIRMININKĖ. Klausia R. Budbergytė. Nematau salėje. Tuomet – J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiama kolege, jūs numatote projekte kandidatui tokius reikalavimus, kad turėtų ne mažiau kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo stažą, taip pat ne mažiau kaip dešimt metų apskaitos, teisės, ekonomikos, viešojo administravimo, vadybos ir (ar) finansų ar šių sričių pedagoginį darbo stažą. Ar ne per platus spektras? Iš kitos pusės, ar būtina tam valstybės kontrolieriui, aš turiu omenyje pirmą asmenį, būti iš tos srities, būtinai turėti stažą kaip specialistui? Juk iš esmės valstybės kontrolierius realiai dirba kaip vadybininkas, jis pats audito neatlieka, jis net audito nepasirašo. Pasirašo auditoriai. Iš kitos pusės, norint didinti jo nepriklausomumą, ar nereikėtų įdiegti tuos INTOSAI standartus ir padidinti, pavyzdžiui, jo tarnybos metus nuo penkerių iki devynerių, pavyzdžiui, tuomet galbūt viena kadencija. Pavyzdžiui, kaip Konstitucinio Teismo teisėjai. Bet tada jo nepriklausomumas būtų galbūt didesnis ir mes garantuotume, kad ten tikrai būtų žmogus, kuris nebijotų nieko ir galėtų pasakyti, kaip iš tikrųjų yra. Kitaip sakant, aš ieškau žmogaus, kuris pasakytų, kad karalius yra nuogas. Ar tokių žmonių galite ten surasti?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Iš esmės valstybės kontrolieriaus turbūt didele dalimi tokia funkcija dažnai ir yra – pasakyti, kad karalius yra nuogas. Kartais galbūt pasakyti ir svarbius, gerus dalykus, kuriuos ne visi girdi. Aš manau, kad abi jūsų pastabos yra labai vertingos ir jas tikrai galima rimtai svarstyti.
Dėl išsilavinimo, sakykim, tų rūšių ar patirties rūšių. Tai dabar įstatyme, noriu paminėti, kad išvis nėra jokio reikalavimo, tiktai aukštasis universitetinis išsilavinimas, kas turbūt yra tikrai silpnoka valstybės kontrolieriui, bet ar yra prasmė konkrečiai specifikuoti konkrečių sričių patirtį, tai turbūt mes apie tai galėtume puikiausiai padiskutuoti, jeigu tiktai projektui būtų pritarta.
Dėl kadencijos trukmės ir atitinkamai skaičiaus turbūt irgi galime diskutuoti. Mano asmenine nuomone, viena ilga kadencija leistų valstybės kontrolieriui turbūt būti drąsesniam ir mažiau rūpintis savo perskyrimu, tai reiškia, galbūt daugiau pranešti mokesčių mokėtojams, kuriems jų paslaugos yra visų pirma pačios svarbiausios.
PIRMININKĖ. Atsiprašome, netyčia išsitrynė. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiama kolege, aš iš savo asmeninės patirties vieną klausimą noriu užduoti. Kokios, jūsų nuomone, priemonės turėtų būti įgyvendinamos, kad į Valstybės kontrolės išvadas ir rekomendacijas būtų atsižvelgta, jų laikomasi? Mes pastaruosius porą trejetą metų matėme tikrai labai aukštos kokybės auditą, visi tą pripažino, bet kad būtų padarytos išvados ir ištaisytos klaidos, negirdėti šito. Ar jūs nemanote netolimoje ateityje galbūt pateikti kokius nors siūlymus įtvirtinti Valstybės kontrolės statusą kaip imperatyvinę nuostatą? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Valstybės kontrolė ar aukščiausia audito institucija turbūt niekur pasaulyje nėra ta institucija, kuri duoda privalomus vykdyti nurodymus. Jos, kaip ir auditorių, užduotis yra duoti rekomendacijas. Bet iki šiol turbūt viena iš problemų buvo… Buvo keletas problemų. Pirmiausia, kad pati Valstybės kontrolė dažnai teikia daug skirtingo svorio rekomendacijų. Kai kurios tikrai yra nelabai svarbios, tikrai nėra labai būtina apie jas sukurti didelę rutiną. Manau, kad dabar jau yra taisomasi, einama link to, kad būtų tikrai tik esminės ir svarbiausios rekomendacijos institucijoms. Tada daug lengviau stebėti, daug lengviau vertinti. Nuo mūsų visų kolegų parlamente reiklumo priklauso, kaip reikliai parlamentas vertina tas ataskaitas, rekomendacijų įgyvendinimą ir špilkuoja institucijas, kurios yra už tai atsakingos.
Dar viena priemonė, kuri, mano nuomone, padėtų, jeigu Vyriausybėje būtų žmogus, kuris horizontaliai koordinuotų šitų rekomendacijų įgyvendinimą, nes dabar ministerijos yra linkusios prie savo stalčiukų, o kadangi daugelis problemų yra vis dėlto kompleksinės, tai to tokio suėmimo į vieną kumštį iš tikrųjų labai trūksta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus.
Motyvai už. Nori kalbėti N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, aš raginu pritarti po pateikimo ir vėliau, kaip pranešėja atsakinėdama į klausimus jums sakė, bus galima tuos dalykus sutvarkyti. Nėra tokie jau labai tragiški tie trūkumai, apie kuriuos kalbėjo gerbiamas A. Sysas. Suprantu norą suvienodinti algų sistemą, bet Seimas yra atsakingas, kad jam atskaitingų organizacijų darbuotojai, užsiimantys labai svarbiais patikrinimais, uždirba labai mažai. Tai aš siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Įstatymas… Dėkoju tiems, kas dirbo ir rašė. Bet matome, kas vyksta Lietuvoje su darbo apmokėjimu, ir ko nepaklausi, visi nepatenkinti, o mes čia taip lengva ranka įteisiname visiškai naują darbo apmokėjimo sistemą. Maža to, kad jie išeina iš bendros sistemos. Jie naudoja vidutinį darbo užmokestį, nori naudoti, ne bazinį dydį, kuris įšaldytas ir viešojo sektoriaus darbuotojams, tarnautojams. Didėja po vieną eurą per penkerius metus. Tai nenormalu.
Aš manau, vien toks pateikimas, su visa pagarba darbo grupei ir vadovei už pristatymą… Mes galvokime, ką darome. Mes gi priešiname toliau Lietuvos piliečius. Aš manau, kad dalis klauso šiandien. Nemanau, kad normalu šalyje, kuri yra parlamentinė respublika, kad parlamento pirmininkas turėtų gauti dvigubai mažesnį atlyginimą už valstybės kontrolierių. Mes darome parodiją iš valstybės, iš parlamento ir po to stebimės, kodėl parlamentas yra paskutinėje vietoje. Vyriausybė, partijos ir Seimas – pagal savo požiūrį. Matykime, kokius sprendimus mes norime priimti.
Labai norėčiau, kad visi gautų didesnius, ir kontrolieriai taip pat, bet tokie išskirtiniai darymai ir sugriauna tą visą sistemą. Po to mano kolegos priekaištauja – taigi mes jau padarėme išimtį žvalgams, atskirai padarėme prokurorams, dabar dar norėsime teisėjams kažką padaryti, o dabar valstybės kontrolieriams. Va, ir visas mūsų darbas sueina į tai, kad atskiros grupės išsiskiria ir socialinėmis garantijomis, ir darbo užmokesčiu, ir supriešinimas tik didėja. Todėl negaliu pritarti. (Balsas salėje: „O kada žemdirbiams?“)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, prašom apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2183 ir lydimųjų įstatymų projektų.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 70, prieš – 3, susilaikė 10. Taigi įstatymų projektams yra pritarta.
Replika per šoninį mikrofoną – A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, aš tik norėjau atkreipti dėmesį dėl komitetų dėl šitų projektų. Kadangi viso šito projekto iniciatorius yra Audito komitetas ir pagrindinis komitetas irgi Audito komitetas, ar nereikėtų pakeisti į kitą komitetą?
PIRMININKĖ. Tuoj aptarsime, negalima, kolegos, dėl komitetų. Taigi dėl pagrindinio įstatymo projekto, Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, pagrindiniu yra skiriamas Audito komitetas, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Toliau. Lydimieji, bus daug, aš esu surūšiavusi. Per šoninį mikrofoną – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Kadangi čia yra ir socialinės garantijos, darbo santykiai, ir apmokėjimas, prašau skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą kaip papildomą.
PIRMININKĖ. Yra įrašyta, aš nespėjau paskelbti. (Balsai salėje) Yra įrašytas kaip papildomas, be Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Toliau. Gerbiamieji, kaip pagrindinis komitetas – Audito komitetas yra skiriamas dėl Administracinių nusižengimų projekto Nr. XIIIP-2185, Biudžeto sandaros įstatymo projekto Nr. XIIIP-2186, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2187. Audito komitetas pagrindinis. Ir dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekto Nr. XIIIP-2190, Vietos savivaldos įstatymo projekto Nr. XIIIP-2192 ir Teisės gauti informaciją įstatymo projekto Nr. XIIIP-2194 kaip papildomas yra skiriamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, taip pat dėl Vietos savivaldos įstatymo projekto Nr. XIIIP-2192 kaip papildomas yra skiriamas. Nepaskirtas papildomas dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekto Nr. XIIIP-2190, taip pat dėl Gyventojų turto deklaravimo įstatymo projekto nenumatyta, bet dėl Biudžeto sandaros įstatymo projekto Nr. XIIIP-2186 yra skiriamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Toliau. Dar nepaskelbta yra dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo projekto Nr. XIIIP-2184. Čia pagrindiniu komitetu yra skiriamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Audito komitetas, taip pat pagrindiniu komitetu yra skiriamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomu – Audito komitetas dėl projektų: Kriminalinės žvalgybos įstatymo projekto Nr. XIIIP-2188, Seimo statuto projekto Nr. XIIIP-2189, Administracinių nusižengimų projekto Nr. XIIIP-2185, ir viskas. Svarstymo data planuojama lapkričio 22 diena.
Taigi baigėme didelį kompleksinį klausimą. Nebaigėme? Kas dar jums? Per šoninį mikrofoną – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Neatsižvelgėte į mano pastabą. Kadangi dėl pagrindinio įstatymo pagrindinis komitetas yra Audito komitetas, šio projekto autoriai yra visi Audito komiteto nariai. Aš siūlyčiau čia kaip pagrindinį komitetą skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
PIRMININKĖ. Jūs norite dėl pagrindinio bazinio komiteto?
A. PALIONIS (LSDDF). O dėl projekto Nr. XIIIP-2186, Biudžeto sandaros įstatymas, ir dėl Gyventojų turto deklaravimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2187 kaip pagrindinį skirti Biudžeto ir finansų komitetą.
PIRMININKĖ. Kolegos, yra siūlymų. Ar pritariate, kad dėl Biudžeto sandaros įstatymo projekto Nr. XIIIP-2186 ir Gyventojų turto deklaravimo įstatymo projekto kaip pagrindinis būtų skiriamas Biudžeto ir finansų komitetas? Sutinkate? Pats Audito komitetas neprieštarauja? Neprieštarauja. Taigi sutariame, keičiame. Dėl projektų Nr. XIIIP-2186 ir Nr. XIIIP-2187 kaip pagrindinis komitetas bus ne Audito komitetas, o Biudžeto ir finansų komitetas.
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Netrukus iš komitetų ateis projektai, kai Seimas vieną paskyrė kaip pagrindinį vienam, lydimajam paskyrė kitą komitetą. Vienas komitetas pritarė, o lydimajam pagrindinis nepritarė. Kai grįš į Seimą, aš nežinau, kaip mes išsisuksime iš tokios padėties. Dabar įsivaizduokime dėl šio projekto: dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto viskas gerai, ten yra jų, bet jeigu Biudžeto ir finansų komitetas nepritars, o Audito komitetas pagrindiniam pritars, ką mes tada darysime Seime? Vis dėlto jau nuo senų laikų yra sutarta, jeigu eina blokas, tai turi būti vienas komitetas kaip pagrindinis, dėl papildomų nieko nesakau, kad neturėtume tokių paradoksalių situacijų, kai pagrindinis pritars, o kitam projektui, lydimajam, pagrindinis nepritars.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolega, aš manau, kad kaip pagrindinis lieka dėl Valstybės kontrolės įstatymo, kaip ir yra paskirta, čia yra jo sritis, taip numato Seimo statutas, ir jokių keitimų nedarysime.
16.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2664 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Klausimas 2-3. Prašo paimti rezervinius… Taigi Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja yra pasirengusi pateikti mums rezervinį 4 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-2664. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, kad suspėtų pasirengti rytojaus darbui ir mūsų Seimo nutarimas būtų priimtas, labai prašau leisti pakeisti komitetų narių skaičių. Kaimo reikalų komitete vietoj 9 – 8, o Teisės ir teisėtvarkos komitete vietoj 10 – 12. Kolegos, naujoji mūsų kolegė I. Haase ir kolega V. Rastenis papildytų Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti porą Seimo narių. Pirmoji klausia A. Armonaitė. Prašom.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Gerbiama Seimo vicepirmininke, yra natūralu, kad naujai atėjusi Seimo narė, kuri yra teisininkė, jungiasi prie Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Kokie yra argumentai, kad įkeliamas papildomas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys? Ar tai yra daroma dėl valdančiųjų ir opozicijos santykio, kad valdantiesiems sektųsi geriau priimti įstatymus komitete, nors, man atrodo, gana gerai sekasi ir dabar. Būtų įdomu išgirsti.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū už jūsų pastebėjimą, kad gerai sekasi ir dabar, iš tiesų Teisės ir teisėtvarkos komitetas atsakingai dirba, tikiuosi, dirbs toliau ir atėjus kolegei, tačiau yra frakcijos siūlymas, kad kolega V. Rastenis iš tikrųjų galėtų savo išmintį ir patirtį… kartu įgyti ir pats žinių, dirbti šiame komitete. Natūralu, visada yra siekiama, kad būtų valdančiųjų ir opozicijos proporcijų atitikmuo.
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, skaniai nuskambėjo šitas jūsų pasakymas apie tai, kad būtų subalansuota, bet mes žinome, kad išbalansavimas yra gana didelis. Bet mano klausimas šiek tiek panašus į kolegės. Ar todėl, kad buvo sausringa vasara, lauko darbai baigėsi, jūs mažinate Kaimo reikalų komitetą taip drastiškai?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Tai nėra drastiškai, tai yra tik vieno Seimo nario pasikeitimas – iš devynių į aštuonis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų norinčių klausti klausimus. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu? Opozicija pageidauja balsuoti. Prašau. Balsuojame dėl teikiamo Seimo nutarimo.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, susilaikė 8. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Svarstymas. Norinčių kalbėti nėra. Dėl motyvų po svarstymo taip pat niekas nenori. Priėmimo stadija… Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Priėmimo stadija. Motyvų išsakyti niekas nepageidauja, užteks tų, kuriuos išsakė pateikdama projektą Seimo pirmoji vicepirmininkė. Prašau balsuoti dėl teikiamo Seimo nutarimo projekto dėl komitetų narių skaičiaus pakeitimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 74, prieš – 1, susilaikė 8. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2664) priimtas. (Gongas)
Replika per šoninį mikrofoną – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tik atkreipsiu dėmesį, kad šiuo teikimu ir šiuo balsavimu Valstiečių žaliųjų sąjunga parodė, kad mažina dėmesį kaimui, nors ten turbūt didžiausi lūkesčiai, nes Kaimo reikalų komitetas tampa vienas iš mažiausių. Gerai, kad stiprina dėmesį teisei, nes čia problemų tikrai yra daug.
16.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2665(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Dėkojame už repliką. Prašome gerbiamą vicepirmininkę pristatyti rezervinį 5 klausimą. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2665(2).
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Skaičių aptarėme, o dabar ganėtinai ženklesni pakeitimai įvairiuose komitetuose, bet tai yra frakcijų pageidavimas. Šiuo atveju frakcija „Tvarka ir teisingumas“ siūlo Biudžeto ir finansų komitete vietoj K. Bartkevičiaus įrašyti V. Kamblevičių ir pakviesti jį aktyviai dirbti šiame komitete. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija iš Europos reikalų komiteto siūlo išbraukti (jo toks pageidavimas) S. Jakeliūną. Iš Kaimo reikalų komiteto V. Kamblevičius išbraukiamas ir įrašomas R. Žemaitaitis, o kaip ir minėjau, V. Rastenis pereina į Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Sveikatos komitetas. K. Bartkevičius ateina dirbti į šį komitetą vietoj R. Žemaitaičio. Teisės ir teisėtvarkos komitetą jau aptarėme, į jį aktyviai įsitrauks dirbti I. Haase ir V. Rastenis. Siūlau pritarti tokiems pakeitimams, kurie yra sąlygoti frakcijų pasiūlymų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų niekas nenori paklausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti teikiamam komitetų sudėties pakeitimui? Dėkoju. Per svarstymą niekas nepageidaujate?.. Dėkoju. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Dėkoju.
Priėmimo stadija. Motyvų taip pat nėra norinčių išsakyti. Prašau balsuoti. Dėl kiekvieno straipsnio dar reikės. Taigi dėl 1 straipsnio. Iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išbraukiamas K. Bartkevičius, bet ateina V. Kamblevičius. Pritariame bendru sutarimu? Taip.
2 straipsnis – Europos reikalų. Išbraukiamas S. Jakeliūnas jo paties prašymu. Pritariame bendru sutarimu.
Toliau, 3 straipsniu keičiama Kaimo reikalų komiteto sudėtis ir skaičius. Ateina R. Žemaitaitis. Pritariame bendru sutarimu.
Sveikatos reikalų komitetas – 10 straipsnis. Išbraukiamas R. Žemaitaitis, ateina K. Bartkevičius.
12 straipsnis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra papildomas dviem nariais – I. Haase ir V. Rasteniu.
Motyvus už nori išsakyti S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš daugiau ne motyvus, bet pastabėlę. Mes prieš tai buvusiu nutarimu du žmones jau komandiravome į Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Kodėl dabar antrame nutarime kartojama ta pati procedūra?
PIRMININKĖ. Ten buvo komitetų narių skaičius, o čia yra personalijos. Šitas klausimas turėjo būti tuomet, kai vyko pateikimas.
Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti dėl viso nutarimo projekto dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo, personalinės sudėties.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra ir susilaikė 7. Seimo nutarimas yra priimtas. (Gongas)
16.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. XIII-59 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2666(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. XIII-59 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2666.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kaip žinote, mieli kolegos, kiekvienas Seimo narys, dirbdamas komitete, turi turėti jį pavaduojantįjį tame komitete. Aplinkos apsaugos komitetas: L. Balsys turės pavaduojantįjį A. Salamakiną vietoj A. Maldeikienės; Biudžeto ir finansų komitetas: V. Kamblevičius – A. Dumbravą, kuris anksčiau pavadavo K. Bartkevičių; Europos reikalų komitetas: L. Balsį pavaduos J. Olekas, R. Budbergytę – J. Sabatauskas, S. Jakeliūnas, kaip minėjome, išbraukiamas, A. Maldeikienę pavaduos M. Adomėnas, R. Morkūnaitę-Mikulėnienę pavaduos V. Kernagis, V. Poderį – V. Rinkevičius; Kaimo reikalų komitetas: R. Žemaitaitį pavaduos R. Andrikis.
Visi kiti pakeitimai dėl išbraukimų. Kultūros komitete V. Kernagį pavaduos V. Juozapaitis, R. Popovienę – D. Šakalienė, O. Valiukevičiūtę – A. Dumbrava; Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas: J. Oleką – L. Balsys; Socialinių reikalų ir darbo komitete M. Navickienę pavaduos I. Haase; Sveikatos reikalų komitete K. Bartkevičių pavaduos A. Dumbrava; Švietimo ir mokslo komitete V. Juozapaitį – V. Kernagis; Teisės ir teisėtvarkos komitete I. Haase – K. Masiulis, V. Rastenį – G. Kindurys; Užsienio reikalų komitete M. Adomėną – A. Maldeikienė, E. Zingerį – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė; Žmogaus teisių komitete J. Džiugelį – A. Maldeikienė ir G. Vasiliauską – A. Papirtienė. Prašome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama vicepirmininke. Klausti nėra norinčių. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Dėkoju.
Svarstymo stadijoje norinčių kalbėti nematau. Motyvų išsakyti taip pat niekas nepageidauja.
Priėmimo stadija. Prašau balsuoti pastraipsniui. 1 straipsnis? Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis? Pritariate. 3 straipsnis? Pritariate. 4 straipsnis? Pritariame. 5 straipsnis? Pritariame. 6 straipsnis? Pritariame. 7 straipsnis? Pritariame. 8 straipsnis? Pritariame. Ir 9 straipsnis? Pritariame. 10 straipsnis? Taip pat pritariame. 11 straipsnis? Taip pat pritariame. Ir paskutinis 12 straipsnis dėl Žmogaus teisių komiteto narių pavaduotojų? Taip pat pritariame bendru sutarimu.
Prašau balsuoti dėl teikiamo Seimo nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2666(2) dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo yra priimtas. (Gongas)
16.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. XIII-483 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2662 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2662. Prašau, gerbiama vicepirmininke.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, kolegos, kad dar leidžiate skirti dėmesio komisijoms ir komitetams. Tai paskutinis dėl Neįgaliųjų komisijos. Išreiškė norą joje dirbti N. Puteikis. Prašome padidinti nuo 12 iki 13 narių skaičių ir įrašyti N. Puteikį į šios komisijos sudėtį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti nėra norinčių. Po pateikimo bendru sutarimu pritariame. Dėkoju.
Svarstymo stadija. Taip pat niekas nekalba. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritariame.
Priėmimas. Projektas dviejų straipsnių. 1 straipsniui, kad Neįgaliųjų teisių komisiją sudarytume iš 13 narių, pritariame bendru sutarimu. Ir 2 straipsnis – keičiama sudėtis, įrašomas N. Puteikis. Pritariame.
Prašau balsuoti dėl viso Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 78, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2662) priimtas. (Gongas)
16.23 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos nario priesaika
Gerbiami kolegos, mes planavome, kad 16 val. 30 min. turėtų prisiekti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu slaptu balsavimu patvirtintas T. Rutkūnas. Kviečiame Seimo Pirmininką.
Paskelbsiu visą procedūrą. Įstatymas numato, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai prisiekia Seime. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo. Priesaikos tekstas negali būti keičiamas. Priesaika galioja visą paskyrimo į Vyriausiąją rinkimų komisi-ją laikotarpį. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir jos narių priesaikų tekstai saugomi Seime.
Kviečiu Seimo Pirmininką ir T. Rutkūną prisaikdinimo procedūrai. Gerbiami kolegos, prašome atsistoti ir priimti priesaiką.
T. RUTKŪNAS. Aš, Tauras Rutkūnas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Sveikiname naująjį Vyriausiosios rinkimų komisijos narį, linkime visada laikytis duotos priesaikos. Sėkmės jums darbuose.
Išėjo konfūzas, pamiršome komisijos nariui įteikti gėles, bet komisijos narys dar yra, ar už durų, ar dar salėje. (Plojimai) Atsiprašome. Sėkmės jums.
16.26 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19, 27, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1377 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2610 (pateikimas)
Tęsiame darbus pagal mūsų tolesnę patvirtintą darbotvarkę. Darbotvarkės 2-3 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2610. Pateikimo stadija. Į tribūną kviečiu G. Burokienę. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Įstatymo projektas parengtas pastebėjus, kad priimtame įstatyme, kuris įsigalioja 2019 m. sausio 1 d., nenustatytos įstatymo įgyvendinimo nuostatos, tai yra neaptartas pareigas einančių seniūnų kadencijos pradžios klausimas įvedus kadencijas, todėl teikiame šias pataisas. Numatoma, kad nuo sausio 1 dienos yra sudaromos prielaidos įvesti tarnautojų kadencijas, ir aptartos tik tos situacijos, kai yra neterminuotai paskirtas įstaigos vadovas. O po įstatymo įsigaliojimo, kai pareigūnui yra nustatomos kadencijos, nebuvo aptarta, todėl šiuo įstatymu sprendžiama, kad tų seniūnų, kurie paskirti neribotam laikui, kadencija prasideda 2019 m. sausio 1 d. Kadencija trunka penkerius metus ir kadencijų skaičius neribojamas. Bet noriu pabrėžti, kad tai yra seniūnas, biudžetinės įstaigos vadovas. Nebiudžetinės įstaigos padalinio vadovui tai negalioja.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norinčių klausti nėra. (Balsas salėje) Prašom bandyti, įjungta, galima užsirašyti kalbėti. Prašom, Algirdai Sysai, klausti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, kadangi rengėte įstatymo pataisą, kiek seniūnų tai paliestų?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai mažai, iš esmės vienetai. Taip.
PIRMININKĖ. Kolegos, atsakymas yra pateiktas. Dėkoju, gerbiama komiteto pirmininke. Norinčių išsakyti motyvus taip pat nėra pageidaujančių. Prašau balsuoti po pateikimo.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 60, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-2610 pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomo nėra. Siūloma svarstymo data – lapkričio 13 diena.
16.30 val.
Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1699 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1699. Kviečiu komiteto pirmininkę A. Širinskienę jį pateikti. Prašom, Agne, į tribūną.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, norėčiau pristatyti Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šis projektas yra reakcija į Generalinės prokuratūros pastabas ir iš tikrųjų didžiąja dalimi yra kurtas jos iniciatyva. Kaip žinote, Baudžiamojo kodekso 68 straipsnis reguliuoja baudžiamojo poveikio priemones, vieną iš priemonių – tai draudimą naudotis specialiąja teise. Ta specialioji teisė gali būti draudimas vairuoti autotransporto priemonę, gali būti draudimas laikyti, nešioti ginklą, draudimas naudotis teise medžioti, žvejoti ar panašiai. Teismas gali uždrausti naudotis tokiam asmeniui, kuris padarė pažeidimą, naudodamasis šia teise, specialiosiomis teisėmis, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Teisinė realybė yra tokia, kad Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad Baudžiamojo kodekso 68 straipsnis yra taikomas visais atvejais, kai padaromas nusikaltimas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį – tai baudžiamoji atsakomybė už vairuojant kelių transporto priemonę padarytą kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatacijos taisyklių pažeidimą, kada yra sunkiai sutrikdoma kito žmogaus sveikata.
Tai yra baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau realybė yra tokia, kad Administracinių nusižengimų kodekse taip pat yra ribojimas naudotis specialiosiomis teisėmis. Pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnis už chuliganišką vairavimą esant neblaiviam numato teisės ribojimą nuo trejų iki penkerių metų, 422 straipsnis už vairavimą apsvaigus nuo narkotikų numato teisės ribojimą nuo vienų iki ketverių metų ir 423 straipsnis numato ribojimą nuo trejų iki penkerių metų, kada vairuojama esant neblaiviam. Tuo tarpu Baudžiamajame kodekse tas ribojimas siekia tik trejus metus.
Taigi susiklostė tokia situacija, kad už administracinius nusižengimus de facto yra baudžiama griežtesne poveikio priemone negu už veikas, kai yra pripažįstamas nusikaltimas ir taikomas Baudžiamasis kodeksas. Dėl šitos priežasties, diskutuojant su Generaline prokuratūra, ir buvo apsispręsta pakelti tą Baudžiamojo kodekso kartelę nuo trejų iki penkerių metų, kada žmogui, kuris padaro nusikalstamų veikų, ir yra ribojama jo teisė naudotis transporto priemonėmis, nešioti ginklą. Tiesiog tas ribojimo laikotarpis būtų išplėstas, taip aiškiai parodant, kad vis dėlto baudžiamojo poveikio priemonės, Baudžiamajame kodekse taikomi ribojimai tikrai yra griežtesni, negu esantys Administracinių nusižengimų kodekse.
Ačiū jums už dėmesį ir lauksiu klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti A. Armonaitė. Prašom.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, aiškinamajame rašte jūs akcentuojate tik vairuotojo teisių kaip specialiosios teisės atėmimą. Bet yra koreguojama visa Baudžiamojo kodekso dalis, vadinasi, tai būtų taikoma ir toms veikoms, kurios yra susijusios su ginklo nešiojimu, teise medžioti, teise žvejoti ir taip toliau. Ar jums tikrai atrodo, kad jūsų siūlomas reguliavimas yra proporcingas ir visoms kitoms šitoms veikoms? Dėkoju.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, atrodo, kad yra proporcingas. Akcentuojame tik veiką, susijusią su vairavimu dėl to, kad praktikoje – tiek prokuratūros, tiek vėliau ir teismų, yra dažniausiai pasitaikančios veikos. Tos veikos, kai nešiojant ginklą nepadaromas nusižengimas, kai naudojantis teise žvejoti ir taip toliau padaromas nusižengimas, yra labai retos, todėl pavyzdžiai ir buvo pateikti iš plačios praktikos. Tačiau žiūrint į teisės istoriją ir teisės istorijos nuostatas, Administracinių nusižengimų kodekse esantys ribojimai tikrai negali būti griežtesni, negu baudžiamojoje teisėje taikomi ribojimai. Teisinės logikos, teisės teorijos prasme tai yra tikrai neįmanomas dalykas, kuris, deja, egzistuoja.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkei. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus. Motyvų išsakyti niekas nepageidauja. Ar galime bendru sutarimu pritarti teikiamam įstatymo projektui? Balsuoti norite. Prašom. Balsuojame.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 54, prieš nėra, susilaikė 12. Taigi po pateikimo projektui Nr. XIIIP-1699 pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – lapkričio 20 diena.
16.37 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 61, 62, 64, 65 straipsnių ir priedo pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-738 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2603 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2603. Pranešėja A. Kubilienė. Komiteto pirmininke, prašau pateikti.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šitą įstatymo projektą teikiu kartu su viso komiteto nariais. Šio projekto tikslas yra suderinti dar neįsigaliojusio Farmacijos įstatymo Nr. XIII-738 nuostatas su projekto Nr. XIIIP-2453 nuostatomis. Pažymėtina, kad šitas įstatymas iš esmės yra juridinės technikos dalykas, kaip jau ir minėjau, – suderinti šių dviejų įstatymų nuostatas. 2018 m. rugsėjo 11 d. Seimo plenariniame posėdyje po pateikimo buvo pritarta pradėti svarstyti Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 651 straipsniu įstatymo projektą. Šis projektas kartu su lydimaisiais projektais buvo apsvarstytas Sveikatos reikalų komitete ir jiems buvo pritarta. Šių įstatymų projektų svarstymas Seimo plenariniame posėdyje numatytas šių metų spalio 11 dieną. Taigi, kolegos, siūlau pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų niekas nenori klausti. Ar bus norinčių išsakyti motyvus dėl teikiamo įstatymo projekto? Taip pat nėra. Prašau balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-2603 po pateikimo.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 58, prieš – 1, susilaikė 5. Taigi po pateikimo Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui yra pritarta.
Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymo data – spalio 16 diena.
16.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos įsteigimo ir jos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-786(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos įsteigimo ir jos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-786(2). Kviečiu pranešėją R. J. Dagį. Prašom pateikti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šis nutarimo projektas yra susijęs su mūsų priimtu Šeimos stiprinimo įstatymu, kuriame yra numatyta, kad mes turime suformuoti atitinkamą tarybą prie Seimo, kuri būtų kaip patariamasis organas, analizuojantis esamą mūsų padėtį šeimos politikoje. Tai būtų visuomeninis darinys, atstovaujantis įvairioms skėtinėms organizacijoms, laikas nuo laiko pateikiantis savo nuomonę, kurią kartu galėtume paskui ir paanalizuoti, įsiklausyti į įvairių organizacijų nuomones ir pasiūlymus. Šios politikos srityje tikrai koordinavimo trūksta, nes, kad ir kaip būtų keista, šeimos srityje mes turime tiktai vieną žmogų, dirbantį vienoje ministerijoje. Deja, daugiau neturime. Bent jau gal kaip kitus visuomenininkus mes galėsime pasitelkti daugiau žmonių ir taip atsiras reguliaresnė ir nuoseklesnė peržiūra visų mūsų priimamų aktų.
Turime Teisės departamento išvadas, kurios yra parašytos vėlesniam projektui. Šis yra dabar šiek tiek pasikeitęs, nes mes jau priėmėme įstatymą, bet tas pastabas mes suderinsime komitete svarstymo metu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Gentvilas, bet nematau salėje. Tuomet D. Šakalienė. Prašom. Taip pat nėra. Virginija Čmilyte-Nielsen, neklausite? Atsiprašau, Viktorija.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, gerai pamenu praėjusių metų diskusiją dėl Šeimos stiprinimo įstatymo, kai jūs tvirtinote, kad priimamas įstatymas nereikalaus lėšų iš valstybės biudžeto. Todėl šiandien su šiokia tokia nuostaba skaitau, kad naujų institucijų steigimas visgi pareikalaus papildomo finansavimo. Bet tai yra tik viena detalė.
Kitas, mano manymu, svarbus klausimas man kyla skaitant Nacionalinės šeimos tarybos funkcijų sąrašą, į kurį tarp kitų dalykų įeina ir, pavyzdžiui, punktas apie tai, kad ši institucija Seimo prašymu arba savo iniciatyva vertina numatomo teisinio reguliavimo poveikį šeimai arba atlieka teisės aktuose nustatytą teisinio reguliavimo stebėseną.
Ta proga noriu jūsų paklausti, kuo remiantis bus atliekami siūlomo įstatymo poveikio šeimai vertinimai? Pavyzdžiui, jei būtų užregistruotas siūlymas sukurti finansines paskatas jauniems tėčiams prisiimti dalį vaiko priežiūros atostogų, o mamoms anksčiau grįžti į darbą, toks siūlymas galėtų būti vertinamas kaip pozityvus, jaunų šeimų situaciją gerinantis siūlymas arba kaip grėsmė tradiciniam lyčių paskirstymui šeimose. Tiesą pasakius, neįsivaizduoju, kaip panašius siūlymus vertintų nauja institucija?
Noriu jūsų paklausti, ar Nacionalinė šeimos taryba prie Seimo netaps tiesiog dar vienu biurokratiniu įrankiu kritikuoti ar net blokuoti siūlymus, kurie neįsipaišo į jūsų ir jūsų bendraminčių numatytus rėmus?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Atsakydamas į pirmą klausimą galiu pasakyti tiek, kad kaip tik šiame projekte ir numatytas tas mechanizmas, kuris yra visuomeninis mechanizmas. Kaip komitetas… kadangi tai yra organizacija, kuri bendradarbiauja su Socialinių reikalų ir darbo komitetu, tai naudojasi mūsų galimybėmis, komiteto ištekliais. Kaip tik Teisės departamentas siūlo pagalvoti apie tam tikrą finansavimo būdą, bet aš nemanau, kad mes turėtume kurti kokią nors papildomą struktūrą. Tiesiog komiteto išteklių tam tikrai užtektų.
Kalbant apie kitą dalyką, apie ideologinį spaudimą, mes galime ir kitokius pavyzdžius sakyti, kai mėginama primesti kitiems savo nuomonę. Tų primetamų nuomonių yra įvairių. Šeimos stiprinimo įstatyme yra labai aiškiai numatyti prioritetai, kurioje srityje mes dirbsime, turėtume kartu dirbti. Prioritetai labai aiškiai pasakyti ir taip pat turės būti suderinti su kitais įstatymais. Bet turbūt čia dalyvaujančiųjų nuomonės bus įvairios. Aš neįsivaizduoju, kad būtų labai… visos visais būdais sutaptų. Tos diskusijos kaip tik ir reikalingos, kad atsirastų. Tai yra visuomeninis darinys. Jeigu Seimas norės, kreipsis dėl vienokios ar kitokios nuomonės. Tokia teisė yra, bet tai nebūtinai pareiga. Turbūt tų konsultavimų mes turime keletą mechanizmų. Vienas iš jų šalia samdytų teisininkų arba samdytų ekspertų, kuriuos mes turime, būtų ir visuomeninio (…) tokio darinio konsultacija, kuria naudojasi ir Vyriausybė, ir savivaldybė, ir kiti. Mes turime Sveikatos tarybą, tų pavyzdžių turime, priklauso nuo to, ko mums reikia. Tikrai turbūt smulkmeniškais klausimais Seimas nesikreips į tarybą prašydamas nuomonės, nes tai yra gana sudėtingas procesas. Turbūt daugiau bendros tendencijos klausimams jinai skirta, o ne kokiems nors atskiriems projektams svarstyti. Čia yra Seimo kompetencija.
PIRMININKĖ. Klausia A. Armonaitė. Prašom.
A. ARMONAITĖ (LSF). Gerbiamasis kolega, man, kaip ir kolegei Viktorijai, kelia nerimą funkcijos, kurias jūs priskiriate Nacionalinei šeimos tarybai, taip pat ir tai, kad kuriama nauja biurokratinė struktūra įgyvendinti tam tikroms ideologinėms nuostatoms. Būkime atviri, juk būtent taip ir yra. Tačiau aš noriu paklausti apie tarybos formavimą. Ar aš teisingai suprantu, jog formuos šią tarybą Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Kitaip tariant, politikai dalyvaus kuriant patariamąją funkciją, patariamąją organizaciją. Jie galės parinkti, kas yra priimtinas patarėjas šioje srityje, o kas nekompetentingas šeimos klausimais. Ar jums neatrodo, kad iš karto kurti struktūrą, kuri yra labai aiškiai politizuota, yra klaida? Ir ar jums neatrodo, kad tokia kuriama Šeimos taryba neatstovaus visoms Lietuvos šeimoms, o tik toms, kurias įsivaizduoja ar norėtų matyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai, pavyzdžiui, jūs?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš esu visiškai tikras, kad jūs, kalbėdami apie biurokratinę struktūrą, sakote netiesą, kaip ir ne vieną kartą tą kartojate, nes biurokratinės struktūros čia niekas nekuria, nes tiesiog nėra net ir požiūrio dėl biurokratinės struktūros. Pradėkime nuo to. Jūsų požiūrį kaip tik tas ir atspindi.
Dabar jūs kalbate dėl Šeimos tarybos formavimo principų. Visas patariamąsias institucijas, taip pat ir Sveikatos tarybą, ir kitas tarybas, kurias mes turime šalia, formuoja Seimas pagal numatytą tvarką, skaitykite nuostatus. Kas ten gali atstovauti, tos organizacijos teiks savo pasiūlymus ir, aišku, mes nuspręsime, kokia ta taryba bus. Mano nusiteikimas yra, kad jinai būtų kuo platesnė, atstovautų kuo įvairesnėms nuomonėms, nes šeimos stiprinimo klausimu jinai reikalinga. Nežinau Konstitucijoje kitokio šeimos apibrėžimo, negu čia yra vartojamas, tai yra konstitucinis mūsų apibrėžimas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, nepykite dėl to, ko jūsų klausia, nes teisės akte, kuris pateiktas, pavyzdžiui, 27 punktas, – tarybos sekretoriatų darbuotojų, ne vieno, ne komiteto darbuotojo, bet tarybos sekretoriato darbuotojų darbas apmokamas iš valstybės biudžeto tarybai skirtų lėšų. Tai čia labai aiškiai parašyta, kad tokie dalykai yra, ir, matyt, mes turime su tuo sutikti. Sveikatos reikalų taryba taip pat turi savo sekretoriatą ir apmokama. Žmonės dirba darbą. Jeigu pažiūrėtumėte, kokios funkcijos, čia jų nėra tiek mažai, kad žmonės atskiru, laisvu laiku nuo kito darbo tuos darbus padarytų.
Mano klausimas yra iš esmės. Šeima turbūt labai svarbu, turbūt visi Lietuvos žmonės norėtų būti šeimoje, bet tai viena iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto veiklos sričių. Sveikatos taryba apima visą tą sektorių. Ar jūs galvojate, kad mes ir toliau turėtume eiti tokiu keliu – kurdami tokias patariamąsias tarybas ir išklausydami jų ekspertizes, nes vėlgi paklausiu apie pinigus kaip sūduvis, kad ne tik sekretoriato darbuotojai, bet dar ir ekspertai taryboje taip pat turėtų būti apmokami iš valstybės biudžeto? Ačiū už atsakymą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimus. Kalbant dėl 27 punkto, jeigu jums kyla abejonių, bus galima tuos dalykus patikslinti, bet jo prasmė yra ta, kad iš tikrųjų sekretoriato darbuotojai yra priskirti iš mūsų dabar dirbančių žmonių, kurie aptarnauja mūsų komitetą ir visa kita, tai yra apmokami darbuotojai. Jeigu tai kelia abejonių, bus galima tikslinti, kad nekiltų kokių nors papildomų klausimų.
Gal antrą klausimą galite patikslinti? (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti) Labai ačiū. Iš principo, jeigu jūs prisimenate Šeimos stiprinimo įstatymą, jame numatytas trijų lygių bendradarbiavimas. Seimas formuoja savo tam tikrą organą, kuris yra prie mūsų, tai daugiau skėtinė organizacija, Vyriausybė turi savo, ji pagal savo kompetencijos ribas tai daro, kiekviena savivaldybė, kurioje yra skirtingų partijų margumynas, įvairiausių ideologijų, supratimų ir visa kita, formuoja savo tarybas. Visa visuma, bendradarbiavimas, manau, kaip tik užtikrins bendrą dialogo suradimą. Čia nėra viena institucija, kuri dirba. Taip sukonstruotas Šeimos stiprinimo įstatymas, kad mes turime tris lygius ir jie tarpusavyje sąveikauja.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius. Prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, jau daug metų mes kalbame apie šeimos problemas, tačiau jos, kaip matote, visiškai neišsprendžiamos. Jūs vis bandote įvairiausias komisijas kurti, tarybas. Čia panašiai kaip anekdote – devynios auklės, o vaikas be nosies. Aš noriu jūsų kaip kolegos nuoširdžiai paklausti, ar jūs tikite šios tarybos sukūrimo efektyvumu?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Visų pirma pradėsiu nuo to, kad ne mes, o Seimas priimdamas įstatymą nusprendė, kad reikia kurti. Mes visi nusprendėme ir, kiek pamenu, čia beveik visi ir jūs balsavote, kad tai reikia daryti. Tai mūsų bendras kūrinys. Šiuo metu projekto autoriai, aš ir R. Šalaševičiūtė, tiesiog pateikėme jūsų sprendimo realizavimo būdą. Dėl jo galima vienaip ar kitaip kalbėti, bet aš manau, kad iš tikrųjų tas darbas tik pradedamas. Mes priėmėme Šeimos stiprinimo įstatymą. Juo remiantis reikėtų peržiūrėti, pradėti žiūrėti ir mūsų visus kitus įstatymus, tada atsiras tam tikra visuma, nes šiuo metu, kaip minėjau, šeimos klausimams koordinuoti yra vienas žmogus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, ir viskas. Kaip galite tas mūsų pastangas įvertinti, kai iš esmės dirba vienas žmogus?
Mes kuriame struktūrą, nes tą daro beveik visos, ką ten beveik – visos mūsų kaimynės, kurios užsiima tais klausimais ir tam skiria labai daug dėmesio. Ir ne tik tokiu lygmeniu, kad apskritai stiprinsime šeimą. Galvoju, pavyks, pakviesiu kolegą iš Makedonijos buvusios vyriausybės, jis galės jums pristatyti, jeigu jums bus įdomu, savo planą, kuris yra mikrolygio. Kiekviename miestelyje ieškoma sėkmingų šeimų pavyzdžių, kuriuos būtų galima parodyti, daugiavaikių, ir visa kita, su tam tikrais pagalbos mechanizmais, kad ten galėtų įsikurti, gauti paskolų ir panašiai. Labai smulkiai, konkrečiai. Tai yra planas, koks ir turėtų čia gimti, o ne vien bendros frazės. Jūs esate teisus, bendromis frazėmis mes nieko nepadarysime, reikia labai stropiai viską sudėlioti ir konkretizuoti.
Aš tikiuosi, kad kaip tik iš tų visuomeninių organizacijų (vargu ar jos pakeis mūsų politines nuostatas) gali ateiti tos smulkmenos, iš kurių susideda bendras vaizdas, ką iš tikrųjų reikia daryti. Mums bus lengviau apsispręsti dėl prioritetų, nes pinigų visiems neužteks, reikės išryškinti tas pačias sritis, kur tuos pinigus geriausiai investuoti ir ko labiausiai mūsų žmonėms reikia. Aš to tikiuosi iš tos tarybos, kad ji kaip tik visa tai mums parodys, tas siaurąsias vietas, į kurias turėtume kreipti daugiausia dėmesio.
PIRMININKĖ. Klausimus užbaigia A. Navickas. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, visiškai suprantu jūsų nepasitenkinimą, kai mes kalbame, kad kuriama dar viena biurokratinė struktūra. Iš tiesų ši taryba gali būti ir labai svarbus įrankis, gali būti ir mažiau svarbus, tai, aišku, priklausys nuo mūsų. Bet aš irgi norėjau paklausti dėl vieno dalyko, kas man sukėlė nerimą, šiek tiek tokio šeimos užsklendimo tik socialinėje srityje. Manau, kad ji būtų labai autoritetinga, aš čia turiu vieną labai konkretų pasiūlymą, pavyzdžiui, man kur kas labiau patiktų, kad ekspertus teiktų skirtingi komitetai, tarkime, ir Žmogaus teisių komitetas, ir Socialinių reikalų ir darbo, ir Švietimo ir mokslo, ir dar kokie kiti. Man atrodo, čia svarbiausia, kad ta taryba būtų sutarimo ir įvairiapusio žiūrėjimo objektas, kad nesakytumėte, kad čia jūsų įrankis, ir tiek.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jeigu tokia bus Seimo valia, tai aš tikrai nematau čia ko prieštarauti, nes kol kas tai būdavo tiesiog pagal Statutą mūsų komiteto prerogatyva ir mūsų pakomitečio prerogatyva. Jeigu Seimo nariai manytų, kad mes turime praplėsti ir kitų komitetų ekspertų dalyvavimą, tai tikrai nuo to tik kokybė išaugtų. Šeimos politika tikrai nėra lokalizuota tik socialinėje dalyje, tai ir švietimas, ir sveikata – tai visos sritys iš esmės. Ji apima visas sritis, todėl toks siūlymas tikrai būtų racionalus. Mes svarstymo metu galime į tuos dalykus pasižiūrėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų, norinčių paklausti, klausimus. Motyvai po pateikimo. Už nori kalbėti P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Teko girdėti Seimo narių nerimą, nes bijoma, kad būtent ši taryba netaptų ideologiniu įrankiu formuojant vienokią ar kitokią nuostatą, kas yra šeima. Bet, gerbiamieji Seimo nariai, sutikime su Konstitucijos nuostata, kad „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Tai yra svarbu? Svarbu.
Dabar pažiūrėkime, kaip mes žiūrime į šį pagrindą. Dabar mes nuleidome į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lygmenį. Priminsiu jums, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje veikia Šeimos taryba, šeimos tarybos veikia ir savivaldos lygmeniu. Jūs man pasakykite nors vieną pavyzdį iš tų tarybų, kiek jos yra ideologizuotos ir politizuotos. Faktas, mes turime kilstelti tai iki Seimo lygmens, kad tai taptų tikrai koordinuojančia institucija, o ta diskusija, kuri vyks tarp mūsų, kas yra ta šeima, turi būti pakelta aukščiau to vykdomojo žinybinio lygmens. Tas formatas mums leis vis dėlto apsibrėžti patiems, kas yra ta šeima. Aš kviečiu pritarti tam siūlymui. Be abejo, mes, Seimo nariai, galėsime teikti savo siūlymus, tobulinti šį teisės akto projektą, bet noriu padrąsinti Seimo narius žengti tą žingsnį.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Būtent todėl, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, jos nereikia sprausti į kuriam nors vienam ar keliems politikams suprantamus šeimos sampratos rėmus. Dėl to nereikia specialios Šeimos tarybos, kurioje Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai parinktų, kas jiems patartų šeimos klausimais. Iš tribūnos girdėjome Visuomenės sveikatos tarybos pavyzdį. Aš nežinau, ar tai iš tikrųjų yra geras pavyzdys, kurį būtų galima pateikti būtent šiam klausimui pagrįsti. Ne visi atrinkti žmonės yra objektyvūs, kai kurie yra parankūs politikams, yra pasitelkiami ir administraciniai resursai.
Dar daugiau, čia yra parašyta, kad, formuojant Nacionalinę šeimos tarybą, bus reikalingi darbuotojai, bus reikalingi administraciniai resursai. Tai yra juodu ant balto parašyta, todėl sakyti, kad čia nereikės jokių lėšų, nereikės jokių papildomų resursų, būtent yra melas ir demagogija. Tačiau visa tai yra detalės. Pats svarbiausias dalykas, kad politikai nori sukurti dar vieną struktūrą, kuri padėtų skleisti jų socialkonservatyvias idėjas šeimos atžvilgiu, kad taryba būtų įrankis skleisti siaurą vieną šeimos sampratą, neatsižvelgiant į įvairovę. Aš tam siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji, pozicijos, motyvai išsakyti. Prašau apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos įsteigimo ir jos nuostatų patvirtinimo“ projekto po pateikimo.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 56, prieš – 3, susilaikė 11. Taigi po pateikimo projektui Nr. XIIIP-786(2) pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nenumatyta. Svarstymo data – lapkričio 22 diena.
17.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. XII-189 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2550 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. XII-189 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2550. Kviečiu R. Karbauskį pateikti šį projektą.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kultūros komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Pritarta bendru sutarimu. Iš tikrųjų nuostatai buvo pakeisti 2016 metais, 2017 metais buvo priimta keletas Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, kurios susijusios su komisija, jos funkcijomis, veiklos organizavimu, todėl reikėjo nuostatus papildyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia E. Gentvilas, bet posėdžių salėje nėra. Tuomet A. Armonaitė. Prašom.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, iš jūsų pristatymo tarsi galima suprasti, kad tai yra toks lydimasis teisės aktas, lydintis Visuomenės informavimo įstatymą. Tačiau visada yra labai svarbu, kaip tokie įstatymai ir nutarimai veiks praktikoje. Taigi aš jums noriu pateikti praktinį pavyzdį. Ar tokie projektai kaip „Laisvės TV“ ar kiti internetiniai video dienoraščiai, kuriuos šiuo metu transliuoja jutubas, „Vimeo“ ir kitos platformos, yra nelicencijuojami? Ar aš teisingai suprantu, kad dabar LRTK turės juos reguliuoti, monitorinti ir stebėti jų turinį, o jeigu jie nepraneš apie transliacijas, jiems gresia administracinė atsakomybė ir kreipimasis į jutubą ir kitas platformas dėl transliacijos nutraukimo?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Jūs puikiai žinote, kad internetinės televizijos atsirado ne taip jau seniai. Iš tikrųjų tai yra sritis, kurios niekaip Lietuva nereguliavo. Tuos klausimus kelia Europos Sąjunga ir atitinkamai tai yra iššūkiai mūsų tarnyboms, šiuo atveju ir komisijai. Aš manau, jeigu ta reguliavimo tvarka, kuri dabar numatyta, pažeistų teisę į viešąją erdvę pateikiant šią informaciją, kuri neprieštarauja valstybės interesams ir taip toliau, tokiu atveju tai bus koreguojama. Čia daugiau šnekama apie tuos dalykus, kurie susiję su informacija, su filmais, kurių negalima rodyti, kuriems nėra suteiktos teisės. Turiu omeny, galbūt ne tiek orientuota į tuos pavyzdžius, kuriuos jūs paminėjote, tas televizijas, kurios kuria naują produkciją, kuri iš tikrųjų nepažeidžia mūsų visuomenės interesų, autorių teisių ir taip toliau. Tai yra nauja, mes diskutavome, tai yra iššūkis komisijai. Ir jeigu kils kokių nors problemų dėl reguliavimo, ką jūs ką tik minėjote, tai mes kartu su komisija reaguosime, kaip pakoreguoti jų nuostatas, kad iš tikrųjų atitiktų tuos naujus iššūkius.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pačioje pradžioje pristatymo pasakėte, kad komitete buvo svarstomas šitas projektas, bet čia jūs dabar jį tiktai pateikiate. Kaip jis galėjo būti svarstomas, jeigu dabar tik pateikimo stadija?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kultūros komitetas šitą klausimą svarstė. Aš perskaičiau išrašą iš mūsų posėdžio protokolo.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau vis dėlto gauti atsakymą į tai, ko klausė kolegė A. Armonaitė. Ar „Laisvės TV“, kuri parodė mitingą, nukreiptą prieš valstiečių ir žaliųjų… ir jūs ten dalyvavote, buvo, sakykim, paplota ar pašvilpta, tai šitos dabar naujos nuostatos uždaro jiems kelią ar neuždaro? Jūs neatsakėte į aiškų klausimą. Jūs rengėte tą įstatymo projektą, tai mes ir klausiame tiesiai šviesiai. Atsakykite, mums lengviau bus balsuoti. Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Tai tikrai jokiu būdu nesukurs problemų „Laisvės TV“ ir nėra į tai orientuota. Yra, kaip minėjau, Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos koreguoti komisijos nuostatai. Tai nieko bendro neturi su kokiais nors Valstiečių ir žaliųjų sąjungos ar Socialdemokratų partijos interesais vienos ar kitos žiniasklaidos priemonės atžvilgiu, nes mes jokių interesų, kolega, turėti negalime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų Seimo narių, norinčių klausti, klausimus.
Motyvai po Seimo nutarimo pateikimo. Už nori kalbėti V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mes kažkodėl dabar kalbame tik apie „Laisvės TV“, tačiau jeigu atsirastų „Nelaisvės“ televizija ar kitokia televizija, kuri būtų nukreipta prieš mūsų demokratiją, ar mes tada visi irgi taip pat kalbėtume? Kovotume už tai, kad jos nereikia jokiu būdu reglamentuoti? Gerai, kad šiandien nėra kitos, nukreiptos prieš mūsų demokratiją, bet jų gali atsirasti, tų televizijų. Nuo to mes nesame apsaugoti.
Pažiūrėkime į kriptovaliutas. Turbūt visiems gerai žinoma, atsirado tokia nauja finansinė atsiskaitymo forma. Jau FNTT, Lietuvos bankas ir Finansų ministerija yra sunerimę, kad tai yra… nėra visiškai nereglamentuojama sritis, per kurią plaukia didžiuliai pinigai, šimtai milijonų ar milijardai eurų ir tai kelia tam tikrų pavojų. Per tai gali būti finansuojamas terorizmas ir vaikščioti neskaidrūs, nešvarūs pinigai. Galbūt mes būkime šiek tiek pragmatiški ir užbėkime už akių tokiems dalykams, kurie gali būti labai neigiami mums, o nerodykime pavyzdžio to, ką jau turime. Aš tikrai pritariu, kad pavojaus jiems neiškils ir jie galės toliau sėkmingai rodyti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – E. Gentvilas. Nėra. Tuomet A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Būčiau jau tylėjęs, jeigu nebūtų kalbėta už. Gerbiamas kolega, aš tikrai neturiu tiek pinigų, kriptovaliutų neprisipirkau. Čia yra problema turbūt žmonių, jeigu mes kalbame apie kriptovaliutas, kurie neturėjo kur dėti pinigėlių, tada investavo į greitas kriptovaliutas ir gavo špygą didelę.
Mes šiandien kalbame apie demokratijos pagrindus. Ar maža buvo skandalo dėl pono S. Skvernelio ir ištrintų failų iš Vyriausybės posėdžio? Vakar buvo mitingas. Apie ką kalba? Perskaitykime Konstituciją, kas parašyta apie sąžinės laisvę ir apie žodžio laisvę. Tai yra vienas iš būdų. Mes labai normaliai ir klausėme: tai bus kaip nors kontroliuojama ar nebus? O mes čia pradedame apie kažkokias grėsmes kalbėti. Grėsmių visada bus. Yra kiti įstatymai, kurie tą užkardo. Jau kyla visuomenės nepasitikėjimas, nes tai, ką siūlo jūsų frakcijos žmonės, dažniausiai pasėja neviltį tarp žmonių ir vis daugiau žmonių išeina į gatves. Galbūt nedarykime klaidų ir geriau dar pasvarstykime, užuot balsavę vien dėl to, kad kažkas taip sumanė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti. Prašom balsuojant apsispręsti dėl teikiamo Seimo nutarimo projekto.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 52, prieš – 9, susilaikė 6. Taigi po pateikimo projektui Nr. XIIIP-2550 yra pritarta. Kaip pagrindinis yra siūlomas Kultūros komitetas, papildomas nenumatomas. Svarstymo data – lapkričio 22 diena.
17.10 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2478 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (dėl Kliento dienos) Nr. XIIIP-2478. Kviečiame į tribūną D. Kepenį. Prašom pateikti.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Šiuo įstatymu siūloma įtvirtinti valstybės atmintiną dieną – Kliento dieną, kuri būtų švenčiama kovo 19 dieną. Tai būtų diena, sukurta padėkoti klientui ir priminti visuomenei apie kliento svarbą verslui, regionui, valstybei, tai būtų diena, kai visuomeninės, privačios, kitos organizacijos, kurios teikia paslaugas, galėtų pradžiuginti savo klientus ir priminti, kad jiems svarbiausia ir yra būtent klientas. Čia mano tokia formali įžanga.
Tačiau iš visų 67 dienų, kurios yra įrašytos, ši diena yra ypatinga todėl, kad yra vienintelė iš visų įsimintinų dienų, gimusi Lietuvoje. Ji gimė Lietuvoje prieš aštuonerius metus Klaipėdos jaunimo iniciatyva. Klaipėdos universiteto auklėtiniai, kurie turi įkūrę savo įmonę, pakvietė savo klientus švęsti tą dieną, ir nuo to laiko Lietuvoje ta diena pradėjo plisti. Daugybė Lietuvos įmonių tą dieną švenčia kovo 19 dieną, bet įdomiausia yra tai, kad ši diena pradėjo plisti ir pasaulyje.
Šiuo metu internete mes turime daugiau negu 20 adresų, kur švenčiama Kliento diena, ir išskiriama, kad tos dienos gimimo diena yra Klaipėda, Lietuva. Mes su jumis turime puikią progą padėti… tiesiog pasidžiaugti, kad yra iniciatyvių žmonių ir kad šalia sportininkų, kurie garsina Lietuvą pasaulyje, šalia meno žmonių, kurie garsina Lietuvą, yra jaunųjų verslininkų, jaunųjų entuziastų, kurie tiesiog turėjo tikslą padėkoti savo klientams ir kelti aptarnavimo kultūrą, o kaip antrą žingsnį, net to nesitikėdami, padarė Lietuvai didžiulę garbę pasaulyje. Lietuva šiandien ir amerikiečių puslapiuose… Įvedę „Kliento diena“, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, Airijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Švedijoje, Gruzijoje, Ukrainoje, Armėnijoje, daugybėje kitų šalių galite rasti parašyta, kad Kliento diena – kovo 19 diena – gimė Klaipėdoje.
Mes su jumis šiandien turime puikią progą tą dieną įteisinti ir taip padovanoti mūsų uostamiesčiui tokią dar vieną dieną. Atvykę į Klaipėdą mes tikrai būsime pagerbti taip pat, kaip kad nuvažiavę į Brėmeną, žinodami, kad ten Brėmeno muzikantai gimė, Laplandijoje, ten, sakysim, Senelio Šalčio gimimo diena, o Klaipėda – tas miestas, kuriame gimė pagarba klientui, ir galbūt ta diena ir neaplenks Jūros šventės pagal savo populiarumą, bet aš tikiuosi, kad ji tikrai bus įsimintina, nes Klaipėdos žmonės labai džiaugsis tą dieną turėdami. Dėkoju už dėmesį ir siūlau priimti šitą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Atrodo, grasinatės į Juozines, todėl pirmas ir klausia J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš kaip tik norėjau paklausti, ar jūs žinote, kad ta diena jau užimta, nes visa Lietuva kovo 19 dieną švenčia Juozines, beje, katalikų pasaulis taip pat tą dieną švenčia kaip Juozapo vardo dieną, tad aš, kaip Juozas, prašyčiau gal parinkti kitą kalendorinę datą.
D. KEPENIS (LVŽSF). Mielas Juozai, aš manau, kad čia bus dviguba šventė. Jūs, būdamas Juozas, atėjęs į bet kurią Lietuvos viešųjų ar privačių paslaugų teikimo įmonę būsite pagerbtas dvigubai, ir kaip klientas, ir kaip Juozas. Noriu pasakyti, kad kovo mėnuo – tai ne pats didžiausias šventinis mėnuo, yra mėnesių, kur trylika švenčių, kur devynios, septynios. O kovo mėnesį bus šešios šventės, taigi tikrai visiškai suderinsime ir su Juozinėmis, ir tikrai daug kitų gražių vardų, tą dieną švenčiamų, galės pasidžiaugti būdami dar ir klientai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, aš suprantu, kad katalikai švęs Juozines, o bedieviai galės švęsti Kliento dieną, taip? Čia pajuokausiu. O dabar rimčiau. Ar neatrodo, kad mūsų reitingai po tokių siūlymų toliau nenuilstamai slinks į apačią. Mes vietoj reikiamų dalykų, kuriuos turėtume priimti Lietuvos piliečiams, sugalvojame Kliento dieną. Turbūt galima švęsti nebūtinai įrašius į atmintinų dienų sąrašą?
D. KEPENIS (LVŽSF). Aš nemanau, kad Lietuvos žmonės, ypač pajūrio žmonės, taip pagalvotų. Aš manau, kaip tik jie pasidžiaugs, kad Seimas tikrai atsižvelgia į tai, kas gimsta. Ir tie jauni žmonės, kurių dėka ta diena gimė, tikrai pasijus vertingi savo šaly, nes gaus palaikymą iš pačios aukščiausios Lietuvos institucijos.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jeigu vis dėlto reaguosite ir keisite dieną, atsižvelgdamas į kolegos J. Bernatonio pasiūlymą, tai noriu pasakyti, kad birželio 13 diena irgi užimta, parinkite kokią nors kitą, nes Antaninės. O jeigu rimtai, tai noriu paklausti, pavyzdžiui, gydytojai dabar savo žmones vadina pacientais, ar jie irgi galės švęsti, ar juos galėsime vadinti klientais, ar čia jie į tą kategoriją žmonių jau neįeis? Ir kitas dalykas, kaip rekomenduotumėte švęsti Kliento dieną žmogui, pavyzdžiui, užėjusiam į „Vynoteką“, kaip jūs įsivaizduojate pardavėjas savo klientą galės pasveikinti su ta diena ar pagerbti?
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už tikrai tokį vaizdingą jūsų palyginimą. Tačiau aš manau, kad kartais mes visi, būdami klientai, dėl nelabai kokybiško elgesio su mumis, kai mus supykdo, sunervina arba kaip nors kitaip užgauna paslaugų teikėjai, iš klientų netikėtai tampame pacientais. Aš linkėčiau visiems klientams netapti pacientais ir tokiu būdu kviesti paslaugų teikėjus taip elgtis su savo lankytojais, su savo klientais, užsakovais, kad jie niekuomet netaptų pacientais. (Balsai salėje) Be abejo, be abejo.
PIRMININKĖ. Klausia A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). 1972 m. kovo 19 d. per Juozines kaip tik pradėjo eiti „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, kurios leidėjai tikrai buvo KGB klientai bent 19 metų, ar kiek. Čia taip beveik nerimtai. O dabar kalbant rimtai, asmeniškai man, apskritai siūlyti… Klientas yra funkcija. Ir siūlyti švęsti kaip žmogų, kaip funkciją, daryti tai atmintina diena – tas pats kaip švęstume kovo 20 dieną žmogiškųjų resursų dieną ar dar ką nors. Čia mes jau iš didelio rašto išėjome iš krašto. Man visiškai tai nepriimtina ir atrodo, kad dabar švęsdami kliento funkciją arba dar kaip nors šiuo atveju į žmogų tikrai pradedame žiūrėti tiktai kaip į funkciją. Atsiprašau, tikrai balsuosiu prieš.
D. KEPENIS (LVŽSF). Nežinau… Ačiū už klausimą. Neįsivaizduoju, kai aš ateinu pas siuvėją, aš atlieku funkciją. Aš ateinu pas siuvėją atlikti užsakymo, arba ateinu į remonto įstaigą, į kepyklą kaip žmogus, kuris ieško ten deramai parengtos paslaugos, ir labai džiaugiuosi, kai man ją suteikia puikiai. Jeigu jūs sakote, kad funkcija, tai mūsų visas gyvenimas yra funkcija.
PIRMININKĖ. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tiesų jūs uždavėte tikrai tokį gerą toną verslui, kad jie galbūt tiesiog vertintų savo klientus, kurių dėka gali gauti pajamų. Be abejo, jie turėtų gerbti klientą, klientas turi būti karalius, tai turime priminti verslo sektoriui. Bet kadangi iš kolegų mes išgirstame įvairiausių sąsajų – pacientas, klientas, tai kitas klausimas yra tas masinis apsipirkimas, arba vartotojiškumas, šiandien tampantis taip pat jau turbūt atitinkama priklausomybe. Norėčiau paklausti, ar nevertėtų ir apie tai pagalvoti mums kaip žaliesiems, ypač norintiems taupyti resursus ir mažinti vartotojiškumą, eiti žiedinės ekonomikos keliu… Yra tokia atmintina diena lapkričio mėnesio paskutinį penktadienį – Nieko nepirkimo diena. Tam, kad visi susimąstytų, gal sumažintų pirkimą, pasiruoštų Kalėdoms truputėlį kitaip, ne vien dovanomis, tai gal mums, kaip žaliesiems, iš tiesų būtų verta atkreipti dėmesį į Pasaulinę nieko nepirkimo dieną ir ją patvirtinti kaip atmintiną?
D. KEPENIS (LVŽSF). Labai geras klausimas, ačiū už tai. Šios dienos pagrindinė idėja ir buvo būtent tą dieną nieko nepirkti ir nieko neprašyti, tiesiog gauti padėką iš tų organizacijų – ar tai būtų savivaldybė, ar tai būtų, sakysime, gydytojas, kuris turi savo klientūrą, kad pasikviestų ne dėl paslaugos, o padėkoti už tai, kad jis jį pasirinko. Kad pasirinko jį kaip gerai organizuotą paslaugos teikėją, ir abudu išgertų arbatėlės, ir pakalbėtų apie gyvenimą, apie džiugų, laimingą gyvenimą, ir kad tai tęstųsi, kad ta diena nebūtų vienintelė, kad kiekvieną dieną mes mažiau pirktume, o daugiau bendrautume su gerais žmonėmis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausimus baigia jūsų suolo draugas A. Kirkutis. Prašom.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Iš tikrųjų atrodo gana paprastas ir net juokingas dalykas ta Kliento diena, bet paprastai tarp paprastų dalykų slepiasi labai rimti dalykai. Iš tikrųjų mes žinome, kad Senis Šaltis neegzistuoja ir kad Laplandijos šalis nesvarbi, bet koks yra marketingo dalykas. Ir Klaipėda, ir Kliento diena, man atrodo, labai didelė perspektyva, sprendžiant iš to, kaip pasaulis pasigavo šitą idėją ir kaip ji vystosi. Ji gali tikrai Lietuvą garsinti. Klaipėda labai tinkamas miestas tam. Jeigu pažiūrėtume į Klaipėdos pagrindinį dangoraižį, tai jis kaip tik yra K raidės. Man atrodo, ši idėja gali turėti labai gražią ir labai tolimą perspektyvą. Ačiū.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tuo labiau kad aš jau minėjau, daugybė pasaulio šalių būtent kovo 19 dieną švenčia ir pamini, kad tą dieną Klaipėdoje Kliento diena ir gimė. Mes turime nemokamą progą viešinti savo šalį pasaulyje, žiūrėkite, čia gyvena apsukrūs, energingi žmonės, kurie žino, ką daro, ir tai pasauliui labai tinka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų norinčių klausti klausimus. Motyvus nori išsakyti ir palaikyti R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kviečiu pritarti. Tai išskirtinė šventė, kuri pasaulyje neturės analogo. Nuo to priklauso, kiek gali ateiti į mūsų valstybę investicijų. Žiūrint iš kitos pusės, mums yra svarbu formuoti kliento sąmoningumą, poelgius dėl kultūros tos pačios. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai nebalsuosiu prieš, bet negaliu pritarti. Aš noriu priminti visiems tokį sparnuotą posakį: klientas visada teisus. Jei įteisiname kovo 19 dieną, kad klientas teisus, tai kitos gal jau bus neteisios. Aš manau, kad gerbkime klientus, kas būna klientais, bet nemanau, kad tai yra dalykas, kurį mes turime įtvirtinti dar atmintinų dienų sąraše. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai išsakyti. Prašom balsuojant apsispręsti dėl teikiamo siūlymo. Balsavo 57 Seimo nariai: už – 35, prieš – 1, susilaikė 21. Taigi po pateikimo projektui Nr. XIIIP-2478 yra pritarta. Kaip pagrindinis komitetas yra siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas, papildomo nenumatoma. Svarstymo data – lapkričio 8 diena.
17.25 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Ernesto Jasaičio peticijos“ projektas Nr. PNP-62
Gerbiami kolegos, pagrindinę darbotvarkę mes baigėme. Dar iš rezervinių liko mums išklausyti Peticijų komisijos sprendimus. Kur mūsų komisijos pirmininkas? Taigi Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Ernesto Jasaičio peticijos“ projektas. Prašom P. Čimbarą mums jį pateikti. (Balsai salėje)
P. ČIMBARAS (LSDDF). Kurį?
PIRMININKĖ. Dėl E. Jasaičio.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerai. Ačiū, pirmininke. Peticijų komisija šių metų rugsėjo 26 dieną išnagrinėjo E. Jasaičio peticiją, priėmė sprendimą tenkinti jo pateiktą pasiūlymą pakeisti keletą įstatymų ir juose nustatyti, kad būtų sudarytos sąlygos asmenims susirašinėti su viešojo administravimo subjektais, teismais ir kitomis valstybės institucijomis per vieną langelį, tai yra elektroninių ryšių priemonėmis.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Susisiekimo ministerijos pateiktą nuomonę, kad jau yra parengti įstatymų projektai, kurie įgyvendina pareiškėjo peticijoje pateiktus pasiūlymus. Planuojama, kad įstatymų projektai bus pateikti Seimui svarstyti šių metų rudens sesijoje. Toks tikslas yra įtrauktas į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą siekiant užtikrinti, kad visi viešojo sektoriaus dokumentai būtų siunčiami per e. pristatymo sistemą.
Prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą tenkinti pareiškėjo pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateikimą. Motyvus nori išsakyti A. Armonaitė. Prašom.
A. ARMONAITĖ (LSF). Iš tikrųjų nepritariau šiai Vyriausybės programos nuostatai, nepritariau Vidaus reikalų ministerijos idėjai, turiu, deja, nepritarti ir šiai peticijai. Žiūrėkite, yra numatoma, kad visi be išimties suaugę Lietuvos gyventojai ir privataus sektoriaus juridiniai asmenys turi turėti privalomai sukurtą ir privalomai tikrinamą individualią elektroninę dėžutę.
Ką reiškia privalomai tikrinamą? Kas sureguliuos, ar pilietis tikrina savo valstybinę elektroninio pašto dėžutę, ar ne? Kaip valstybės institucijos įgyvendins tokį projektą? Bet tai irgi nėra esmė. Esmė yra, jog bus įvalstybintos elektroninės paslaugos, kuriomis kiekvienas pilietis privalės naudotis. Šiuo metu piliečiai gali rinktis, jie turi įvairių pašto dėžučių, kas nori, neturi, nes yra tam tikras nusiteikimas nedalyvauti elektroninėje erdvėje, nenaudoti elektroninio pašto paslaugų, nedalyvauti socialiniuose tinkluose.
Aš matau tokią problemą, kad mes slenkame ten, apie ką rašė Dž. Orvelas. Atrodo nekaltai, atrodo nuostabiai, bet iš tikrųjų, jeigu mes dabar numatome peticijoje, įstatyme, jog kiekvienas pilietis privalės tikrinti valstybinę pašto dėžutę, kur mes baigsime, aš jau nebežinau.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsakytą nuomonę. Kolegos, suprantu, kad bendru sutarimu Peticijų komisijos siūlymui pritarti negalėsime Seime. Prašom balsuoti dėl Peticijų komisijos pateikto protokolinio nutarimo tenkinti E. Jasaičio peticiją.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 25, prieš – 12, susilaikė 20. Komisijos siūlymui nepritarta. Grąžiname jums ją peržiūrėti.
17.29 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Viltanos Šakenytės peticijos“ (projektas Nr. PNP-63) priėmimas
Prašom pateikti Seimo protokolinį nutarimą „Dėl Viltanos Šakenytės peticijos“.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Komisija rugsėjo 26 dienos posėdyje taip pat išnagrinėjo V. Šakenytės peticiją ir priėmė sprendimą atmesti jos pateiktą pasiūlymą pakeisti Referendumo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad Konstitucijos 9 straipsnis būtų laikomas priimtu, jeigu tam pritaria daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip viena trečioji piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą nuomonę. Manytina, kad šioje peticijoje pateiktas pasiūlymas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos vientisumo ir darnos, teisinės valstybės ir atsakingo valdymo konstruktyviems principams. Kaip žinome, Seime buvo priimtas panašus Referendumo įstatymo pakeitimo įstatymas, kurį vetavo Prezidentė, Seimas veto priėmė. Taigi analogiškas siūlymas negali būti tenkinamas. Prašau pritarti komisijos išvadai priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjos pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pareikšti niekas nieko nenori.
Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos siūlymui atmesti V. Šakenytės peticiją? Galime. Dėkoju.
17.31 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Klemenso Alsio peticijos“ (projektas Nr. PNP-64) priėmimas
Prašom tada pateikti protokolinio nutarimo „Dėl Klemenso Alsio peticijos“ projektą.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Rugsėjo 26 d. posėdyje taip pat iš esmės išnagrinėjome K. Alsio peticiją ir priėmėme sprendimą atmesti jo pateiktą pasiūlymą papildyti Privačios detektyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnį ir nustatyti, kad asmuo, siekiantis tapti privačiu detektyvu, privalo turėti ne žemesnį kaip aukštesnįjį išsilavinimą ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, iki 1995 metų įgytą teisininko kvalifikaciją ir 10 metų veiklos teisėsaugos, teisėtvarkos ar žvalgybos institucijose profesinę patirtį. Šiuo metu Privačios detektyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, siekiantis tapti privačiu detektyvu, privalo turėti ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį teisės studijų krypties išsilavinimą.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų pateiktas nuomones. Jos mano, kad šiuo metu nėra pagrindų ir objektyvių priežasčių keisti 2015 metais priimtame Privačios detektyvinės veiklos įstatyme nustatytą privačių detektyvų veiklos Lietuvoje teisinį reglamentavimą. Dėl privačios detektyvinės veiklos specifikos ją vykdant gali būti sudarytos sąlygos pažeisti žmogaus teises ir laisves, ypač teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ir teisę į asmens duomenų apsaugą.
Taigi prašau pritarti šiai komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti Peticijų komisijos siūlymui?
Dėkoju. K. Alsio peticija yra atmetama.
Gerbiami kolegos, šios dienos darbotvarkę mes baigėme. Pareiškimų taip pat neturime.
Skelbsiu šios dienos vakarinį posėdį baigtą, bet prieš tai prašau registruotis. Registracija.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai.
Taigi šios dienos vakarinis posėdis baigtas. (Gongas) Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.