Lietuvos Respublikos STAMBIOS PREKYBOS MOKESČIO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO projektŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos prekybos mokesčio įstatymo projektu (toliau – įstatymo projektas), nustatant naują mokestį, siekiama perskirstyti apmokestinamąją naštą tarp mokesčių mokėtojų, veikiančių mažmeninės prekybos sektoriuje. Rengiant projektą buvo nagrinėjama Lenkijos Respublikos patirtis rengiant panašų įstatymą ir Lenkijos laimėta byla Europos Teisingumo teisme. Mokesčio poreikis grindžiamas mažmeninės prekybos rinkos specifika Lietuvoje, susijusia su ypač didelę rinkos galią turinčių stambios prekybos įmonių veikla, taip pat poreikiu skatinti smulkaus verslo plėtrą, siekiant maksimalaus mokestinio teisingumo. Preliminariai skaičiuojama, kad 86,21 proc. gautų pajamų iš planuojamo mokesčio valstybė gaus iš ūkio subjektų, besiverčiančių mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai. Prekybos sektoriuje būtų perskirstyta apmokestinamoji našta, nes dideles apyvartas šiame sektoriuje generuojantys asmenys paprastai patiria proporcingai mažesnes sąnaudas nei mažesnes apyvartas generuojantys asmenys.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje šiuo metu galioja specializuotas teisinis reguliavimas pagal Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, kurio tikslas riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą.
Taip pat siekiant papildyti šiuo mokesčiu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą administruojamų mokesčių sąrašą, kartu teikiamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
LR Seimo nariai Tomas Tomilinas ir Virgilijus Poderys.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu prekybos mokestis Lietuvoje netaikomas.
4. Įstatymų projektuose siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siūloma Lietuvoje taikyti naują mokestį – stambios prekybos mokestį, kuris būtų taikomas atlygiui, gautam už prekes, parduotas fiziniams asmenims, kai šie prekes įsigytų vartojimo tikslais, t.y. tikslais, kurie nesusiję su jų verslu, amatu ar profesija. Stambios prekybos mokesčio nereikėtų mokėti tais atvejais, kai vartotojams būtų parduodami vaistai (vaistiniai preparatai), energiniai produktai bei komunaliniais inžineriniais tinklais tiekiamos dujos, vanduo ir visų rūšių energija.
Prievolė mokėti stambios prekybos mokestį tektų bet kokiems asmenims (fiziniams asmenims, juridiniams asmenims arba bet kokiems kitiems subjektams), kurie savo verslo, amato arba profesijos tikslais savo vardu parduoda prekes vartotojams. Stambios prekybos mokestį mokėtų tik tie prekių pardavėjai, kurie Lietuvos Respublikoje yra įregistruoti mokesčių mokėtojais ir parduoda prekes Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Prekių pardavimo vietą siūloma nustatyti vadovaujantis prekių tiekimo vietos nustatymo kriterijais, apibrėžtais Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, t.y. laikoma, kad prekių pardavimas įvyko Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu:
- prekės buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo momentu, kai įvyko jų tiekimas (jei prekių nereikėjo gabenti);
- jeigu prekių gabenimas vartotojui prasidėjo Lietuvos Respublikos teritorijoje (jei prekes reikėjo gabenti);
- prekės vartotojui yra atgabentos į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės narės, o kitos valstybės narės pardavėjui yra atsiradusi prievolė registruotis Lietuvos Respublikoje mokesčių mokėtoju.
Prekių pardavimo momentą siūloma nustatyti pagal prievolės apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) už šių prekių tiekimą atsiradimo momentą, t.y. prekė būtų laikoma parduota, kai:
- išduodamas kasos aparato kvitas arba išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuriais įforminamas prekės tiekimas (šie dokumentai privalo būti išduoti nedelsiant patiekus prekes);
- jei minėti dokumentai neišduoti ‑ arba kai prekė perduodama, arba kai gaunamas atlygis už ją, priklausomai nuo to, kuris iš nurodytų įvykių įvyksta anksčiau.
Pardavėjas, kurio per kalendorinį mėnesį bendra atlygio (išskyrus PVM) už Lietuvos Respublikos teritorijoje vartotojams parduotas prekes suma viršytų 2 mln. eurų, turėtų apskaičiuoti mokėtiną prekybos mokesčio sumą taikydamas 1 procento mokesčio tarifą.
Jei vartotojas atsisakytų prekės ar ją grąžintų arba pardavėjas suteiktų nuolaidų, siūloma stambios prekybos mokesčio bazę atitinkamai mažinti tą mokestinį laikotarpį, kurį paaiškėjo tokios aplinkybės.
Stambios prekybos mokesčio deklaracija turėtų būti pateikta ir prekybos mokestis sumokėtas į valstybės biudžetą iki kito kalendorinio mėnesio 25 dienos. Jei kalendorinį mėnesį mažmeninėje prekyboje gauta bendra atlygio (išskyrus PVM) suma neviršytų 2 mln. eurų ribos, pateikti prekybos mokesčio deklaracijos nereikėtų.
5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Padidėtų dideles apyvartas generuojančių asmenų, kurie užsiima prekių pardavimu fiziniams asmenims, mokestinė našta.
Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Nenumatoma.
7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Prekybos sektoriuje būtų perskirstyta apmokestinamoji našta, nes dideles apyvartas šiame sektoriuje generuojantys asmenys paprastai patiria proporcingai mažesnes sąnaudas nei mažesnes apyvartas generuojantys asmenys.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Kartu su įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.
11. Jeigu įstatymų įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
Centrinis mokesčių administratorius turės patvirtinti stambios prekybos mokesčio deklaracijos formą, reikalaujamus joje pateikti duomenis ir užpildymo tvarką.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas papildomai galėtų gauti apie 31,9 mln. eurų metinių pajamų.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant įstatymą buvo nagrinėjama Lenkijos Respublikos patirtis rengiant panašų įstatymą, taip pat buvo įvertintas ginčas su Europos Komisija dėl jo.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai (įskaitant Europos žodyną Eurovoc) yra šie: prekybos mokestis.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
____
LR Seimo nariai:
Tomas Tomilinas
Virgilijus Poderys
Jonas Jarutis