LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KULTŪROS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP- 953(2)

2021-12-22 Nr. 121-P-54

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai : Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Giedrė Lukošiūnienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Jolita Žernienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė ir Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas Mindaugas Bundza; Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė, Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys, viceministras Vygintas Gasparavičius, ministro patarėjas Sigitas Šliažas ir Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas; žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė; VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Teisės ir vindikacijos skyriaus vadovė Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva ir Tyrimų skyriaus vadovė, žurnalistė Indrė Makaraitytė; Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Visuomenės informavimo etikos komisijos narė Aistė Žilinskienė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2.1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-13	1 (2)	(74)	(3) (10) (11)	Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu keičiamo 2 įstatymo straipsnio 74 dalyje siūloma nustatyti, kad viešaisiais asmenimis laikomi: 3 punkte nurodytas pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas - jeigu „jo priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei“, 10 punkte – „visuomenėje žinomas“, „populiarus“ asmuo, „jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams“, 11 punkte – asmuo „dėl savo veiksmų ar padėties patekęs į viešumą, jeigu jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams“. Nurodyti asmenų požymiai yra vertinamojo pobūdžio, nekonkretūs, neparemti įstatymuose nustatytais apibrėžimais. Konstitucinis Teismas 2002 m. spalio 23 d. nutarime nurodė, kad Konstitucijos 22 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios privataus gyvenimo neliečiamumą, yra susijusios su kitomis Konstitucijos nuostatomis ir aiškintinos atsižvelgiant į <...> Konstitucijos 25 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias teisę į informaciją. Tarp Konstitucijos 22 ir 25 straipsniuose įtvirtintų vertybių yra pusiausvyra. Įstatymų leidėjui reguliuojant visuomenės informavimo santykius kyla pareiga paisyti minėtų konstitucinių vertybių pusiausvyros. Konstitucijoje viešojo asmens sąvokos nėra. Įstatymuose įtvirtindamas viešojo asmens institutą įstatymų leidėjas turi apibrėžti kriterijus, pagal kuriuos tam tikrus asmenis galima priskirti viešiesiems asmenims. Pažymėtina, kad asmens pareigos ar dalyvavimas visuomeninėje veikloje savaime nėra laikytini būtinais ar pakankamais kriterijais, pagal kuriuos asmuo gali būti priskiriamas viešiesiems asmenims. Įstatymų leidėjas, įstatymu nustatydamas kriterijus, pagal kuriuos asmuo gali būti priskiriamas viešiesiems asmenims, turi paisyti Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos žmogaus teisės į privatumą ir Konstitucijos garantuojamo bei saugomo visuomenės intereso būti informuotam apie visus veiksnius, galinčius daryti įtaką viešiesiems reikalams, pusiausvyros. Atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo doktriną bei minėtų projekto nuostatų nekonkretumą ir neapibrėžtumą, laikomės 2021-10-19 išvadoje pirmajam vertinamo projekto variantui išdėstytos pozicijos, kad nurodytų asmenų grupių priskyrimo viešiesiems asmenims bei galimybės apriboti jų teisę į privatumą (įskaitant teisę viešinti su šių asmenų privačiu gyvenimu susijusius jų asmens duomenis be jų sutikimo), remiantis neapibrėžtais vertinamojo pobūdžio kriterijais, pagrįstumas ir proporcingumas gali būti diskutuotinas.	Nepritarti	Šiuo metu galiojančioje Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies nuostatoje ir jos taikymo bei aiškinimo praktikoje yra aiškiai įvardintas asmenų priskyrimo viešiesiems asmenims vertinamasis kriterijus – asmens nuolatinė veikla turi turėti reikšmės viešiesiems reikalams, o tai reiškia, kad asmenų, atitinkančių nurodytoje įstatymo normoje įvardintus požymius, veikla turi būti viešojo intereso objektu. Tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek Europos Sąjungos teisės aktų (šiuo atveju Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos) taikymo praktikoje pasisakoma, kad viešojo asmens sąvoka inter alia yra vertinamojo pobūdžio, o patį vertinimą geriausiai gali atlikti nacionaliniai teismai[1].
2.2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-13	1 (2)	(74)	(3)	2. Pagal projektu keičiamo 2 įstatymo straipsnio 74 dalies 3 punkto nuostatas, viešuoju asmeniu būtų laikomas „<...> šiose institucijose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų narys“. 2.1. Vertinant šių asmenų priskyrimo viešiesiems asmenims proporcingumą, pastebėtina, kad valstybės ar savivaldybių institucijose (jeigu būtent jos turėtos omenyje) gali būti sudaromos įvairaus pobūdžio darbo grupės, komisijos ar kiti kolegialūs dariniai. Jų vykdoma veikla nebūtinai gali būti susijusi su sprendimų priėmimu ar įtaka viešajam gyvenimui. Be to, dalyviai nebūtinai turi būti susiję darbo, tarnybos ar kitokiais pavaldumo santykiais su darinį suformavusia institucija, tačiau jiems būtų taikomi platesni priskyrimo viešiesiems asmenims kriterijai, nei institucijos tarnautojams ar darbuotojams. Svarstytina, ar visų tokių darinių visų narių ar dalyvių teisės į privatumą apribojimas visais atvejais būtų pagrįstas ir proporcingas. 2.2. Neaišku, kokie subjektai turimi omenyje nurodant „šiose institucijose sudarytų <...>“, nes punkto tekste prieš tai jokios „institucijos“ nėra minimos.	Pritarti iš dalies	Komitetas mano, kad šiose įstaigose ar institucijose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų nariai turi „viešojo sprendimo“ galią, todėl šie asmenys laikytini viešaisiais asmenimis. Pritarti iš dalies, nes 2 str. 74 d. 3 p. patikslintas pagal 2.2 pastabą: „3) valstybės ar savivaldybės pareigūnas, valstybės tarnautojas, asmuo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dirbantis pagal darbo sutartį, jeigu jo priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose ar įstaigose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų narys;“
2.3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-13	1 (2)	(74)	(5)	3. Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad viešuoju asmeniu laikomas „politinės organizacijos arba rinkimų komiteto valdymo organo narys“. Šios nuostatos turinys nėra aiškus, nes galiojantys įstatymai neapibrėžia „politinės organizacijos“ ar jos valdymo organų, o rinkimų komitetai pagal galiojančius įstatymus valdymo organų neturi.	Pritarti	Komiteto siūloma 2 str. 74 d. 5 p. formuluotė: „5) politinės partijos valdymo organo~~, politinės organizacijos~~ arba rinkimų komiteto ~~valdymo organo~~ narys;“
2.4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-13	1 (2)	(74)	(6)	4. Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad viešaisiais asmenimis laikomi visi kandidatai rinkimuose, net jei nebuvo išrinkti, vienos tos institucijos, į kurią kandidatavo, kadencijų laikotarpį. Ši asmenų kategorija proporcingumo prasme lygintina, pavyzdžiui, su tos pačios dalies 1 punkte nurodytais valstybės politikais – Ministru Pirmininku ir ministrais, 2 punkte nurodytais teisėjais, 3 punkte nurodytais pareigūnais, kurie užėmė realias pareigas ir turėjo realius įgaliojimus, tačiau jų viešojo asmens statusas pasibaigia kartu su jų atitinkamų pareigų pabaiga (pavyzdžiui, po pusės metų veiklos atsistatydinęs ministras jau kitą dieną nebebūtų laikomas viešuoju asmeniu).	Nepritarti	Komitetas siūlo vienos kadencijos laikotarpį ir mano, kad tokiu atveju būtų užtikrintas pagrįstas visuomenės teisės žinoti ir privataus gyvenimo balansas. Pats dalyvavimas rinkimuose, rodo žmogaus apsisprendimą sėkmingai ar nesėkmingai dalyvauti viešuosiuose reikaluose. Komitetas mano, kad kadencijos laikotarpis kandidatams rinkimuose yra protingas laikotarpis siekiant identifikuoti galimus ryšius, atskleisti vyraujančius interesus ar neskaidrius sandorius.
2.5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-13	1 (2)	(74)	(7)	5. Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad viešuoju asmeniu būtų laikomas „juridinio asmens, kuris sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir (arba) vykdo viešųjų pirkimų sutartis subrangovo teisėmis, vadovas arba dalyvis <...>“. Projektu nesiūloma nustatyti nei sudarytos viešojo pirkimo sutarties vertės, nei jos sudarymo termino. Atsižvelgiant į minėtą Konstitucinio Teismo doktriną, abejotinas tokio priskyrimo proporcingumas. Viešuoju asmeniu pagal siūlomą nuostatą, pavyzdžiui, būtų laikomas ir įmonės, prieš 20 metų vieną kartą sudariusios 100 Lt vertės viešojo pirkimo sutartį, vadovas ar dalyvis. Be to, iš šios nuostatos nėra aišku, ar turimas omenyje sutarties sudarymo momentu ar sandorio vykdymo metu, ar bet kuriuo juridinio asmens veiklos laikotarpiu jo vadovu ar dalyviu esantis (buvęs) asmuo.	Nepritarti	Komitetas laikosi principinės nuostatos, kad viešuoju asmeniu būtų laikomas juridinio asmens vadovas ar dalyvis, nepriklausomai nuo sudarytos viešojo pirkimo sutarties vertės. Nes šiuo atveju visuomenės interesas žinoti, kaip pavyzdžiui, neskaidrius juridinių asmenų viešųjų pirkimų aspektus yra aukščiau nei juridinių asmenų teisė į privataus gyvenimo apsaugą.
2.6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-13	1 (2)	(74)	(7) (9)	6. Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 7 ir 9 punktuose vartojama formuluotė „vadovas arba dalyvis, kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime“ vertintina kaip ydinga dviem aspektais. 6.1. Juridinio asmens vadovo pareigos įprastai nėra siejamos nei su juridinio asmens turto valdymu, nei su teise balsuoti jo dalyvių susirinkime, todėl juridinio asmens vadovas, nesantis jo dalyviu, pagal projekto nuostatas nebūtų laikomas viešuoju asmeniu. 6.2. Juridinis asmuo yra savarankiškas daiktinių teisių subjektas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio nuostatas, juridinio asmens turtas ir atsakomybė, išskyrus atskirus įstatymo nustatytus atvejus, yra atskirtas, taigi projekto nuostata „dalyvio nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis“ yra teisiškai beprasmė akcinių bendrovių, asociacijų, viešųjų įstaigų ir daugelio kitų teisinių formų juridinių asmenų atveju.	Pritarti	Komiteto siūloma 2 str. 74 d. 7 p. formuluotė: „7) juridinio asmens, kuris sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir (arba) vykdo viešųjų pirkimų sutartis subrangovo teisėmis, vadovas arba dalyvis, ~~kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia~~ turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime;“ Komiteto siūloma 2 str. 74 d. 9 p. formuluotė: „9) asociacijos arba viešosios įstaigos, kurios per pastaruosius 4 metus yra gavusios valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, vadovas arba dalyvis, ~~kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia~~ turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime;“
2.7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-13	1 (2)	(74)		7. Kaip buvo iš dalies minėta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 74 dalyje išvardinti nurodytus požymius atitinkantys asmenys viešaisiais asmenimis laikomi tik tol, kol šiuos požymius atitinka (eina pareigas, įmonė vykdo sutartį, įmonė gavo valstybės paramą, bet jos dar nepanaudojo ir pan.), ar ir kažkokį laikotarpį po to, kai nustoja eiti pareigas ar rašyti tinklaraštį, be to - ar viešuoju asmeniu laikytinas juridinio asmens vadovas ar dalyvis, tapęs juo prieš vieną mėnesį, jei juridinis asmuo gavo finansavimą ar sudarė ir įvykdė sutartį prieš trejus metus. Manytume, kad kiekvienu atveju, laikantis Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodyto proporcingumo, projekte turėtų būti, aiškiai nustatomi terminai, kada asmuo pradedamas laikyti viešuoju asmeniu, ir kokį laikotarpį juo laikomas ir jam taikomi teisės į privatų gyvenimą apribojimai.	Nepritarti	Kadangi nėra nurodytas konkretus terminas, įstatymo nuostata galioja tuo metu, kai asmuo eina pareigas, įmonė vykdo sutartį, įmonė gavo valstybės paramą ir t. t., išskyrus numatytas išimtis.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

2.1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13

(2)

(74)

(3)

(10)

(11)

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projektu keičiamo 2 įstatymo straipsnio 74 dalyje siūloma nustatyti, kad viešaisiais asmenimis laikomi: 3 punkte nurodytas pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas - jeigu „jo priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei“, 10 punkte – „visuomenėje žinomas“, „populiarus“ asmuo, „jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams“, 11 punkte – asmuo „dėl savo veiksmų ar padėties patekęs į viešumą, jeigu jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams“.

Nurodyti asmenų požymiai yra vertinamojo pobūdžio, nekonkretūs, neparemti įstatymuose nustatytais apibrėžimais.

Konstitucinis Teismas 2002 m. spalio 23 d. nutarime nurodė, kad Konstitucijos 22 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios privataus gyvenimo neliečiamumą, yra susijusios su kitomis Konstitucijos nuostatomis ir aiškintinos atsižvelgiant į <...> Konstitucijos 25 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias teisę į informaciją. Tarp Konstitucijos 22 ir 25 straipsniuose įtvirtintų vertybių yra pusiausvyra. Įstatymų leidėjui reguliuojant visuomenės informavimo santykius kyla pareiga paisyti minėtų konstitucinių vertybių pusiausvyros. Konstitucijoje viešojo asmens sąvokos nėra. Įstatymuose įtvirtindamas viešojo asmens institutą įstatymų leidėjas turi apibrėžti kriterijus, pagal kuriuos tam tikrus asmenis galima priskirti viešiesiems asmenims. Pažymėtina, kad asmens pareigos ar dalyvavimas visuomeninėje veikloje savaime nėra laikytini būtinais ar pakankamais kriterijais, pagal kuriuos asmuo gali būti priskiriamas viešiesiems asmenims. Įstatymų leidėjas, įstatymu nustatydamas kriterijus, pagal kuriuos asmuo gali būti priskiriamas viešiesiems asmenims, turi paisyti Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos žmogaus teisės į privatumą ir Konstitucijos garantuojamo bei saugomo visuomenės intereso būti informuotam apie visus veiksnius, galinčius daryti įtaką viešiesiems reikalams, pusiausvyros.

Atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo doktriną bei minėtų projekto nuostatų nekonkretumą ir neapibrėžtumą, laikomės 2021-10-19 išvadoje pirmajam vertinamo projekto variantui išdėstytos pozicijos, kad nurodytų asmenų grupių priskyrimo viešiesiems asmenims bei galimybės apriboti jų teisę į privatumą (įskaitant teisę viešinti su šių asmenų privačiu gyvenimu susijusius jų asmens duomenis be jų sutikimo), remiantis neapibrėžtais vertinamojo pobūdžio kriterijais, pagrįstumas ir proporcingumas gali būti diskutuotinas.

Nepritarti

Šiuo metu galiojančioje Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies nuostatoje ir jos taikymo bei aiškinimo praktikoje yra aiškiai įvardintas asmenų priskyrimo viešiesiems asmenims vertinamasis kriterijus – asmens nuolatinė veikla turi turėti reikšmės viešiesiems reikalams, o tai reiškia, kad asmenų, atitinkančių nurodytoje įstatymo normoje įvardintus požymius, veikla turi būti viešojo intereso objektu. Tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek Europos Sąjungos teisės aktų (šiuo atveju Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos) taikymo praktikoje pasisakoma, kad viešojo asmens sąvoka inter alia yra vertinamojo pobūdžio, o patį vertinimą geriausiai gali atlikti nacionaliniai teismai[1].

2.2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13

(2)

(74)

(3)

2. Pagal projektu keičiamo 2 įstatymo straipsnio 74 dalies 3 punkto nuostatas, viešuoju asmeniu būtų laikomas „<...> šiose institucijose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų narys“.

2.1. Vertinant šių asmenų priskyrimo viešiesiems asmenims proporcingumą, pastebėtina, kad valstybės ar savivaldybių institucijose (jeigu būtent jos turėtos omenyje) gali būti sudaromos įvairaus pobūdžio darbo grupės, komisijos ar kiti kolegialūs dariniai. Jų vykdoma veikla nebūtinai gali būti susijusi su sprendimų priėmimu ar įtaka viešajam gyvenimui. Be to, dalyviai nebūtinai turi būti susiję darbo, tarnybos ar kitokiais pavaldumo santykiais su darinį suformavusia institucija, tačiau jiems būtų taikomi platesni priskyrimo viešiesiems asmenims kriterijai, nei institucijos tarnautojams ar darbuotojams. Svarstytina, ar visų tokių darinių visų narių ar dalyvių teisės į privatumą apribojimas visais atvejais būtų pagrįstas ir proporcingas.

2.2. Neaišku, kokie subjektai turimi omenyje nurodant „šiose institucijose sudarytų <...>“, nes punkto tekste prieš tai jokios „institucijos“ nėra minimos.

Pritarti iš dalies

Komitetas mano, kad šiose įstaigose ar institucijose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų nariai turi „viešojo sprendimo“ galią, todėl šie asmenys laikytini viešaisiais asmenimis.

Pritarti iš dalies, nes 2 str. 74 d. 3 p. patikslintas pagal 2.2 pastabą:

„3) valstybės ar savivaldybės pareigūnas, valstybės tarnautojas, asmuo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dirbantis pagal darbo sutartį, jeigu jo priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose ar įstaigose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų narys;“

2.3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13

(2)

(74)

(5)

3. Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad viešuoju asmeniu laikomas „politinės organizacijos arba rinkimų komiteto valdymo organo narys“. Šios nuostatos turinys nėra aiškus, nes galiojantys įstatymai neapibrėžia „politinės organizacijos“ ar jos valdymo organų, o rinkimų komitetai pagal galiojančius įstatymus valdymo organų neturi.

Pritarti

Komiteto siūloma 2 str. 74 d. 5 p. formuluotė:

„5) politinės partijos valdymo organo~~, politinės organizacijos~~ arba rinkimų komiteto ~~valdymo organo~~ narys;“

2.4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13

(2)

(74)

(6)

4. Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad viešaisiais asmenimis laikomi visi kandidatai rinkimuose, net jei nebuvo išrinkti, vienos tos institucijos, į kurią kandidatavo, kadencijų laikotarpį. Ši asmenų kategorija proporcingumo prasme lygintina, pavyzdžiui, su tos pačios dalies 1 punkte nurodytais valstybės politikais – Ministru Pirmininku ir ministrais, 2 punkte nurodytais teisėjais, 3 punkte nurodytais pareigūnais, kurie užėmė realias pareigas ir turėjo realius įgaliojimus, tačiau jų viešojo asmens statusas pasibaigia kartu su jų atitinkamų pareigų pabaiga (pavyzdžiui, po pusės metų veiklos atsistatydinęs ministras jau kitą dieną nebebūtų laikomas viešuoju asmeniu).

Nepritarti

Komitetas siūlo vienos kadencijos laikotarpį ir mano, kad tokiu atveju būtų užtikrintas pagrįstas visuomenės teisės žinoti ir privataus gyvenimo balansas. Pats dalyvavimas rinkimuose, rodo žmogaus apsisprendimą sėkmingai ar nesėkmingai dalyvauti viešuosiuose reikaluose.

Komitetas mano, kad kadencijos laikotarpis kandidatams rinkimuose yra protingas laikotarpis siekiant identifikuoti galimus ryšius, atskleisti vyraujančius interesus ar neskaidrius sandorius.

2.5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13

(2)

(74)

(7)

5. Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad viešuoju asmeniu būtų laikomas „juridinio asmens, kuris sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir (arba) vykdo viešųjų pirkimų sutartis subrangovo teisėmis, vadovas arba dalyvis <...>“. Projektu nesiūloma nustatyti nei sudarytos viešojo pirkimo sutarties vertės, nei jos sudarymo termino. Atsižvelgiant į minėtą Konstitucinio Teismo doktriną, abejotinas tokio priskyrimo proporcingumas. Viešuoju asmeniu pagal siūlomą nuostatą, pavyzdžiui, būtų laikomas ir įmonės, prieš 20 metų vieną kartą sudariusios 100 Lt vertės viešojo pirkimo sutartį, vadovas ar dalyvis.

Be to, iš šios nuostatos nėra aišku, ar turimas omenyje sutarties sudarymo momentu ar sandorio vykdymo metu, ar bet kuriuo juridinio asmens veiklos laikotarpiu jo vadovu ar dalyviu esantis (buvęs) asmuo.

Nepritarti

Komitetas laikosi principinės nuostatos, kad viešuoju asmeniu būtų laikomas juridinio asmens vadovas ar dalyvis, nepriklausomai nuo sudarytos viešojo pirkimo sutarties vertės. Nes šiuo atveju visuomenės interesas žinoti, kaip pavyzdžiui, neskaidrius juridinių asmenų viešųjų pirkimų aspektus yra aukščiau nei juridinių asmenų teisė į privataus gyvenimo apsaugą.

2.6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13

(2)

(74)

(7)

(9)

6. Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 74 dalies 7 ir 9 punktuose vartojama formuluotė „vadovas arba dalyvis, kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime“ vertintina kaip ydinga dviem aspektais.

6.1. Juridinio asmens vadovo pareigos įprastai nėra siejamos nei su juridinio asmens turto valdymu, nei su teise balsuoti jo dalyvių susirinkime, todėl juridinio asmens vadovas, nesantis jo dalyviu, pagal projekto nuostatas nebūtų laikomas viešuoju asmeniu.

6.2. Juridinis asmuo yra savarankiškas daiktinių teisių subjektas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio nuostatas, juridinio asmens turtas ir atsakomybė, išskyrus atskirus įstatymo nustatytus atvejus, yra atskirtas, taigi projekto nuostata „dalyvio nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis“ yra teisiškai beprasmė akcinių bendrovių, asociacijų, viešųjų įstaigų ir daugelio kitų teisinių formų juridinių asmenų atveju.

Pritarti

Komiteto siūloma 2 str. 74 d. 7 p. formuluotė:

„7) juridinio asmens, kuris sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir (arba) vykdo viešųjų pirkimų sutartis subrangovo teisėmis, vadovas arba dalyvis, ~~kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia~~ turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime;“

Komiteto siūloma 2 str. 74 d. 9 p. formuluotė:

„9) asociacijos arba viešosios įstaigos, kurios per pastaruosius 4 metus yra gavusios valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, vadovas arba dalyvis, ~~kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia~~ turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime;“

2.7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13

(2)

(74)

7. Kaip buvo iš dalies minėta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 74 dalyje išvardinti nurodytus požymius atitinkantys asmenys viešaisiais asmenimis laikomi tik tol, kol šiuos požymius atitinka (eina pareigas, įmonė vykdo sutartį, įmonė gavo valstybės paramą, bet jos dar nepanaudojo ir pan.), ar ir kažkokį laikotarpį po to, kai nustoja eiti pareigas ar rašyti tinklaraštį, be to - ar viešuoju asmeniu laikytinas juridinio asmens vadovas ar dalyvis, tapęs juo prieš vieną mėnesį, jei juridinis asmuo gavo finansavimą ar sudarė ir įvykdė sutartį prieš trejus metus. Manytume, kad kiekvienu atveju, laikantis Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodyto proporcingumo, projekte turėtų būti, aiškiai nustatomi terminai, kada asmuo pradedamas laikyti viešuoju asmeniu, ir kokį laikotarpį juo laikomas ir jam taikomi teisės į privatų gyvenimą apribojimai.

Nepritarti

Kadangi nėra nurodytas konkretus terminas, įstatymo nuostata galioja tuo metu, kai asmuo eina pareigas, įmonė vykdo sutartį, įmonė gavo valstybės paramą ir t. t., išskyrus numatytas išimtis.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
3.1.	Seimo nariai: Viktoras Fiodorovas Ieva Kačinskaitė - Urbonienė 2021-12-08	1 (2)	(74)	(6) (10)	Argumentai: Siūloma nuostata, kad viešaisiais asmenimis būtų laikomi kandidatai dalyvaujantys rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų 1 (vienerių) metų laikotarpyje). Manoma, kad kandidatus laikyti 4 metus (t.y. 1 kadenciją) viešaisiais asmenimis yra netikslinga. Politinės kampanijos laikotarpis nesibaigia su rinkimų rezultatų paskelbimu, o tęsiasi dar apie metus ir po rinkimų, todėl siūloma, kad kandidatai metus būtų laikomi viešaisiais asmenimis, kurių duomenis būtų galima svarstyti viešai ne tik Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiuose, bet ir skelbti apie juos viešai. Taip pat siūloma atsisakyti viešaisiais asmenimis laikyti visuomenėje žinomus fizinius asmenis, populiarius socialinių tinklų veikėjus arba tinklaraštininkus, formuojančius tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais ir (arba) už šią veiklą gaunantys pajamas, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Atkreiptinas dėmesys, kad išskirti visuomenėje žinomus fizinius asmenis, populiarius socialinių tinklų veikėjus yra netikslinga, nes žinomi asmenys gali būti ir tie žmonės, kurie nesinaudoja socialiniais tinklais ir jų galimybėmis, bet kitu būdu formuoja visuomenės nuomonę. Įstatymo projekte nėra aišku, kokiais būdais ir priemonėmis bus galima nustatyti visuomenėje žinomo fizinio asmens žinomumą. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnio 74 dalį ir ją išdėstyti taip: „74. Viešasis asmuo yra: 1) valstybės politikas; 2) teisėjas; 3) valstybės ar savivaldybės pareigūnas, valstybės tarnautojas, asmuo valstybės ar savivaldybės įstaigoje dirbantis pagal darbo sutartį, jeigu jo priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų narys; 4) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės ar įstaigos vadovas arba valdymo organo narys; 5) politinės partijos, politinės organizacijos arba rinkimų komiteto valdymo organo narys; 6) kandidatas rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų 1 (vienerių) metų laikotarpyje)~~iu, kuris yra lygus vienai kadencijai tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo);~~ 7) juridinio asmens, kuris sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir (arba) vykdo viešųjų pirkimų sutartis subrangovo teisėmis, vadovas arba dalyvis, kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime; 8) lobistas arba asmuo, kuris veikia lobistinę veiklą vykdančių juridinių asmenų vardu; 9) asociacijos arba viešosios įstaigos, kurios per pastaruosius 4 metus yra gavusios valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, vadovas arba dalyvis, kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime; 10) visuomenėje žinomas fizinis asmuo, populiarus socialinių tinklų veikėjas arba tinklaraštininkas, formuojantys tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais ir (arba) už šią veiklą gaunantys pajamas, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams; 101) kitas fizinis asmuo, turintis viešojo administravimo įgaliojimus ir (arba) administruojantis viešųjų paslaugų teikimą, ir (arba) dėl savo veiksmų ar padėties patekęs į viešumą, jeigu jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.“	Nepritarti	Komitetas siūlo vienos kadencijos laikotarpį ir mano, kad tokiu atveju būtų užtikrintas pagrįstas visuomenės teisės žinoti ir privataus gyvenimo balansas. Pats dalyvavimas rinkimuose, rodo žmogaus apsisprendimą sėkmingai ar nesėkmingai dalyvauti viešuosiuose reikaluose. Komitetas mano, kad kadencijos laikotarpis kandidatams rinkimuose yra protingas laikotarpis siekiant identifikuoti galimus ryšius, atskleisti vyraujančius interesus ar neskaidrius sandorius. Komitetas mano, kad žmonės, kurie formuoja visuomenės grupių nuomonę aktualiais klausimais ir turi įtakos visuomenei svarbių sprendimų priėmimui, taip pat tūrėtų būti laikomi viešaisiais asmenimis, nes kartu su galia paveikti dalies visuomenės pažiūras ar vartojimo įpročius atsiranda ir visuomenės teisė žinoti, kokie asmenys naudojasi šia galia.
3.2.	Seimo nariai: Vytautas Kernagis Andrius Vyšniauskas Tomas Vytautas Raskevičius 2021-12-21	1 (2)	(74)	(3)	Argumentai: Jų vykdoma veikla nebūtinai gali būti susijusi su sprendimų priėmimu ar įtaka viešajam gyvenimui, todėl darbo grupių visų narių ar dalyvių teisės į privatumą apribojimas nevisais atvejais būtų pagrįstas ir proporcingas. Pasiūlymas: Valstybės ar savivaldybės pareigūnas, valstybės tarnautojas, asmuo valstybės ar savivaldybės įstaigoje dirbantis pagal darbo sutartį, jeigu jo priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose sudarytų ~~darbo grupių,~~ komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų narys;	Nepritarti	Komitetas mano, kad šiose įstaigose ar institucijose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų nariai turi „viešojo sprendimo“ galią, todėl visi šie asmenys, neišskiriant darbo grupių narių, laikytini viešaisiais asmenimis.
3.3.	Seimo nariai: Vytautas Kernagis Andrius Vyšniauskas Tomas Vytautas Raskevičius 2021-12-21	1 (2)	(74)	(5)	Argumentai: Galiojantys įstatymai neapibrėžia „politinės organizacijos“ ar jos valdymo organų, o rinkimų komitetai pagal galiojančius įstatymus valdymo organų neturi. Pasiūlymas: Politinės partijos valdymo organo, ~~politinės organizacijos~~ arba rinkimų komiteto ~~valdymo organo~~ narys;	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

3.1.

Seimo nariai:

Viktoras Fiodorovas

Ieva Kačinskaitė - Urbonienė

2021-12-08

(2)

(74)

(6)

(10)

Argumentai:

Siūloma nuostata, kad viešaisiais asmenimis būtų laikomi kandidatai dalyvaujantys rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų 1 (vienerių) metų laikotarpyje). Manoma, kad kandidatus laikyti 4 metus (t.y. 1 kadenciją) viešaisiais asmenimis yra netikslinga. Politinės kampanijos laikotarpis nesibaigia su rinkimų rezultatų paskelbimu, o tęsiasi dar apie metus ir po rinkimų, todėl siūloma, kad kandidatai metus būtų laikomi viešaisiais asmenimis, kurių duomenis būtų galima svarstyti viešai ne tik Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiuose, bet ir skelbti apie juos viešai.

Taip pat siūloma atsisakyti viešaisiais asmenimis laikyti visuomenėje žinomus fizinius asmenis, populiarius socialinių tinklų veikėjus arba tinklaraštininkus, formuojančius tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais ir (arba) už šią veiklą gaunantys pajamas, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Atkreiptinas dėmesys, kad išskirti visuomenėje žinomus fizinius asmenis, populiarius socialinių tinklų veikėjus yra netikslinga, nes žinomi asmenys gali būti ir tie žmonės, kurie nesinaudoja socialiniais tinklais ir jų galimybėmis, bet kitu būdu formuoja visuomenės nuomonę. Įstatymo projekte nėra aišku, kokiais būdais ir priemonėmis bus galima nustatyti visuomenėje žinomo fizinio asmens žinomumą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnio 74 dalį ir ją išdėstyti taip:

„74. Viešasis asmuo yra:

1) valstybės politikas;

2) teisėjas;

3) valstybės ar savivaldybės pareigūnas, valstybės tarnautojas, asmuo valstybės ar savivaldybės įstaigoje dirbantis pagal darbo sutartį, jeigu jo priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų narys;

4) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės ar įstaigos vadovas arba valdymo organo narys;

5) politinės partijos, politinės organizacijos arba rinkimų komiteto valdymo organo narys;

6) kandidatas rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų 1 (vienerių) metų laikotarpyje)~~iu, kuris yra lygus vienai kadencijai tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo);~~

7) juridinio asmens, kuris sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir (arba) vykdo viešųjų pirkimų sutartis subrangovo teisėmis, vadovas arba dalyvis, kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime;

8) lobistas arba asmuo, kuris veikia lobistinę veiklą vykdančių juridinių asmenų vardu;

9) asociacijos arba viešosios įstaigos, kurios per pastaruosius 4 metus yra gavusios valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, vadovas arba dalyvis, kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime;

10) visuomenėje žinomas fizinis asmuo, populiarus socialinių tinklų veikėjas arba tinklaraštininkas, formuojantys tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais ir (arba) už šią veiklą gaunantys pajamas, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams;

101) kitas fizinis asmuo, turintis viešojo administravimo įgaliojimus ir (arba) administruojantis viešųjų paslaugų teikimą, ir (arba) dėl savo veiksmų ar padėties patekęs į viešumą, jeigu jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.“

Nepritarti

Komitetas mano, kad kadencijos laikotarpis kandidatams rinkimuose yra protingas laikotarpis siekiant identifikuoti galimus ryšius, atskleisti vyraujančius interesus ar neskaidrius sandorius.

Komitetas mano, kad žmonės, kurie formuoja visuomenės grupių nuomonę aktualiais klausimais ir turi įtakos visuomenei svarbių sprendimų priėmimui, taip pat tūrėtų būti laikomi viešaisiais asmenimis, nes kartu su galia paveikti dalies visuomenės pažiūras ar vartojimo įpročius atsiranda ir visuomenės teisė žinoti, kokie asmenys naudojasi šia galia.

3.2.

Seimo nariai:

Vytautas Kernagis

Andrius Vyšniauskas

Tomas Vytautas Raskevičius

2021-12-21

(2)

(74)

(3)

Argumentai:

Jų vykdoma veikla nebūtinai gali būti susijusi su sprendimų priėmimu ar įtaka viešajam gyvenimui, todėl darbo grupių visų narių ar dalyvių teisės į privatumą apribojimas nevisais atvejais būtų pagrįstas ir proporcingas.

Pasiūlymas:

Valstybės ar savivaldybės pareigūnas, valstybės tarnautojas, asmuo valstybės ar savivaldybės įstaigoje dirbantis pagal darbo sutartį, jeigu jo priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose sudarytų ~~darbo grupių,~~ komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų narys;

Nepritarti

3.3.

Seimo nariai:

Vytautas Kernagis

Andrius Vyšniauskas

Tomas Vytautas Raskevičius

2021-12-21

(2)

(74)

(5)

Argumentai:

Galiojantys įstatymai neapibrėžia „politinės organizacijos“ ar jos valdymo organų, o rinkimų komitetai pagal galiojančius įstatymus valdymo organų neturi.

Pasiūlymas:

Politinės partijos valdymo organo, ~~politinės organizacijos~~ arba rinkimų komiteto ~~valdymo organo~~ narys;

Pritarti

4. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Vytautas Juozapaitis

Kultūros komiteto biuro patarėja Giedrė Lukošiūnienė

[1] Žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimus: Axel Springer AG prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 39954/08, Von Hannover prieš Vokietiją (Nr. 2), pareiškimų Nr. 40660/08 ir Nr. 60641/08.