LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MAISTO ĮSTATYMO NR. VIII-1608 2, 4, 6, 7, 9, 11, 12, 121, 122, 123, 124, 127 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 41, 42, 43 STRAIPSNIAIS IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2018-12-13 Nr. XIIIP-2993
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Atsižvelgiant į teikiamo projekto turinį, įstatymo pavadinimas pildytinas nurodant, kad įstatymu keičiamas ir ketvirtojo1 skirsnio pavadinimas. Be to, įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ turi būti dėstomas naujos eilutės centre.
2. Projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 19 dalyje vietoj žodžių „Oficialios kontrolės reglamentas“ įrašytini žodžiai „Oficialios kontrolės reglamento“.
3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalis taisytina, nes pagal bendruosius teisėkūros principus bei siekiant teisinio aiškumo ir tinkamo įstatymo taikymo, įstatyme vartojamos sąvokos turinys turi būti aiškiai ir konkrečiai išdėstytas pačiame sąvokos apibrėžime, o ne būti netiesiogiai išvedamas iš dalies kitos sąvokos apibrėžimo nuostatų. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje išdėstytos „maisto klastojimo“ sąvokos apibrėžimas tikslintinas.
4. Projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“.
5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje, apibrėžiančioje sąvokos „suklastotas maistas“ turinį, vartojama formuluotė „tyčia ir (ar) siekiant ekonominės naudos klaidingai arba užmaskuotai pateikta, pakeista ar pašalinta jį apibūdinanti informacija <...>“. Mūsų nuomone, šiame apibrėžime ydingai vartojamos alternatyvios sąlygos: 1) tyčia arba 2) siekiant ekonominės naudos, iš kurių bent viena būtina konstatuoti suklastoto maisto faktą. Pažymėtina, kad sąvokos apibrėžime nurodytas motyvas – siekiant ekonominės naudos, jau savaime suponuoja maisto tvarkymo subjekto tyčinę veiką, t.y. veiką, kuria tikslingai ir sąmoningai siekiama tam tikro ekonominio rezultato. Atsižvelgiant į tai, aukščiau minėtoje formuluotėje siūlome arba išbraukti perteklinę suklastoto maisto konstatavimo sąlygą – siektinos ekonominės naudos motyvą, arba formuluotėje vartoti abejas kumuliatyviąsias sąlygas – „siekiant ekonominės naudos tyčia pateikta, pakeista ar pašalinta informacija“. Iš kitos pusės, manytume, kad teisingiau kaip būtinąją sąlygą yra įtvirtinti vien tik maisto tvarkymo subjekto tyčinę veiką, nes maistas gali būti klastojamas ir siekiant ne ekonominės naudos, o kažkokių kitų pasekmių.
6. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje skliausteliuose reikėtų nurodyti oficialų reglamento paskelbimo lietuvių kalba šaltinį.
7. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodoma, kad maisto tvarkymo subjektai bus registruojami ir (ar) patvirtinami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka. Pažymime, kad tarnybos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius teisės aktus – įsakymus priima tarnybos direktorius, o ne tarnyba. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte po žodžio „tarnybos“ įrašytinas žodis „direktoriaus“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, numatančios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, o ne jos vadovo priimamus teisės aktus.
8. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad tvarkyti maistą galima tik registruotų ir (ar) patvirtintų maisto tvarkymo subjektų, įrašytų į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomus sąrašus, maisto tvarkymo vietose. Tokia nuostata suponuoja, kad maistą tvarkyti gali tik abu reikalavimus atitinkantys maisto tvarkymo subjektai, t. y. 1) atitinkama tvarka registruoti ir (ar) patvirtinti bei 2) įrašyti į tarnybos tvarkomą sąrašą. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad tam tikros ūkinės veiklos (šiuo atveju maisto tvarkymo) valstybiniam reguliavimui turėtų būti pasirenkamas vienas priežiūros modelis, t.y. arba subjektų registravimas ir (ar) patvirtinimas, arba įrašymas į atitinkamus valstybės valdymo institucijos tvarkomus sąrašus. Manome, kad toks reguliavimas, suponuojantis dvi analogiško pobūdžio valstybinės priežiūros formas, nesuderinami su konstituciniu ūkinės veiklos laisvės principu bei teisinio reguliavimo tikslingumo ir proporcingumo principais. Atsižvelgiant į tai bei siekiant mažinti neproporcingą administravimo naštą, keičiamame įstatyme siūlome aiškiai įtvirtinti maisto tvarkymo subjektų veiklos valstybinio reguliavimo formą – jų registravimą ir (ar) partvirtinimą, o jų įrašymas į minėtąjį sąrašą turėtų būti vertinama ne kaip jų veiklos legitimumo būtinoji sąlyga, o kaip Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareiga, vykdoma tinkamam duomenų apie veikiančius maisto tvarkymo subjektus tvarkymui.
Be to, iš šių projektų nuostatų formuluotės „registruotų ir (ar) pavirtintų maisto tvarkymo subjektų“ bei projekto 3 ir 4 straipsnio nuostatų, nėra pakankamai aišku, ar yra tokių maisto tvarkymo subjektų, kuriems taikomi abu reikalavimai, t. y., būti ir registruotais, ir kartu patvirtintais maisto tvarkymo subjektais.
9. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „teisės aktų reikalavimų, išskyrus saugos, neatitinkantis maistas gali būti perduotas labdarai ir (ar) paramai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje yra apibrėžta sąvoka „sauga“, kuri suprantama kaip „šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytų maisto ir jo tvarkymo reikalavimų visuma,<...>“, t. y., manytina, kad maisto saugos reikalavimai, kaip visuma, apima maisto kokybės, higienos, ženklinimo ir kitus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas gali būti perduotas labdarai ir (ar) paramai, todėl šios projekto nuostatos gali būti įvairiai interpretuojamos ir taikomos. Siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas.
10. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje maisto tvarkymo subjektų ratą, turinčių pareigą dėl privalomos registracijos, pateikiama dispozicinė nuoroda į kitą įstatymo straipsnio struktūrinę dalį, tačiau šioje dalyje dėstoma atgalinė dispozicinė nuoroda į tą patį 41 straipsnį. Manytume, kad toks reguliavimas yra teisiškai ydingas, nes teisės aktuose reikia vengti nuorodų į nuostatą, kuri nukreipia į kitą nuostatą. Atsižvelgiant į tai, siūlome arba keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje atskiruose punktuose aiškiai išvardyti visas maisto tvarkymo subjektų, kuriems taikomas privalomos registracijos reikalavimas, grupes, arba pateikti nuorodą į 42 straipsnio struktūrinę dalį, kurioje būtų išdėstytas baigtinis maisto tvarkymo subjektų, kuriems netaikomas registracijos reikalavimas, grupių sąrašas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų tikslinti ir kai kurias kitas projekto nuostatas, derinant jas prie pasirinkto reguliavimo turinio.
11. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad „maisto tvarkymo subjektai, siekiantys registracijos, išskyrus subjektus, nurodytus <...>, privalo atitikti nustatytus maisto tvarkymo teisės aktų reikalavimus“ suformuluota klaidingai, nes suponuoja, kad ne visi maisto tvarkymo subjektai, siekiantys registracijos, turi atitikti tam tikrus maisto tvarkymo teisės aktų reikalavimus, t. y. maisto tvarkymo subjektams, išvardintiems kitoje įstatymo nuostatoje, sąlyga dėl atitikimo privalomiems maisto tvarkymo teisės aktų reikalavimams netaikoma. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome, visų pirma, aiškiai nustatyti, kad visi maisto tvarkymo subjektai, išskyrus subjektus, kuriems privalomas registravimas netaikomas, prieš pradėdami maisto tvarkymo veiklą privalo registruotis šio įstatymo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Antra, reiktų nustatyti, kad maisto tvarkymo subjektai, siekiantys registracijos, privalo atitikti maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
12. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje ir kai kuriose kitose projekto nuostatose vartojama formuluotė „maisto tvarkymo teisės aktai“ derintina su projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje pateikta „maistą reglamentuojančių teisės aktų“ sąvoka.
Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kas – maisto tvarkymo subjektas (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 2 punktas ir kt.), maisto tvarkymo vieta (projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas), maisto tvarkymo subjekto veiklos sąlygos (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 3 punktas) ar maisto tvarkymo subjekto infrastruktūra ir įranga (projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalis), - turi atitikti „maisto tvarkymo teisės aktų reikalavimus“ ar „maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“.
13. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma „mėsinių veikla“. Pažymėtina, kad Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, pagal kurį fiziniai ir juridiniai asmenys nurodo savo vykdomos veiklos rūšis, nėra numatyta mėsinių veikla. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame klasifikatoriuje yra nurodyta skerdyklų, užsiimančių gyvūnų skerdimu, išdarinėjimu ir mėsos (pvz., jautienos, kiaulienos, ėrienos, triušienos, avienos, kupranugarienos ir kt.) pakavimu, veikla, arba skerdyklų, užsiimančių naminių paukščių skerdimu, išdarinėjimu ir paukštienos pakavimu, veikla. Analogiškai svarstytina, ar su Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi neturėtų būti derinama ir projekte nurodoma „žvejybos laivų (pirminė gamyba)“ veiklos rūšis. Pažymėtina, kad pirmine gamyba paprastai suprantamas ir laikomas tik pats žvejojimas. Tuo tarpu Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje yra nurodyta žvejybinių laivų, užsiimančių ir jūros žvejyba, ir žuvies apdorojimu bei konservavimu žvejybos metu, veikla. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos būtų taikomos visai šiai veiklai (įskaitant ir žuvies apdorojimą ir konservavimą žvejybos laivuose), ar, vis dėlto, tik išimtinai žvejojimui žvejybiniais laivais. Taip pat pažymėtina, kad klasifikatoriuje nėra išskirta projekte nurodyta mažais kiekiais gaminamų gyvūninio maisto produktų gamybos veikla, gyvų žuvų tvarkymo prekyboje veikla (klasifikatoriuje numatyta tiesiog žuvų, kitų jūros gėrybių ir jų gaminių mažmeninė prekyba). Atsižvelgiant į tai, nėra aišku pagal kokius kriterijus būtų vertinamos ir reguliuojamos tokios specifinės projektu išskiriamos maisto tvarkymo subjektų ekonominės veiklos.
14. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžių „gyvūninio maisto produktų“ įrašytinas žodis „gamybos“.
15. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neregistruoja maisto tvarkymo subjektų, jeigu nepateikiami visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai. Pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalyje jokie dokumentai, būtini pateikti siekiant registracijos, nėra nurodomi. Vertinant tokį reguliavimą, pažymėtina, kad su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Šiuo atveju įstatymu nustatomas teisinis reguliavimas, kurio pagrindu ūkio subjekto vieną iš teisės būti registruotam maisto tvarkymo subjektu įgyvendinimo elementų - reikalingų pateikti dokumentų turinį, nustatytų ne pats įstatymas, o kažkoks poįstatyminis teisės aktas (nors projekte tai tiesiogiai ir nenustatoma). Atsižvelgiant į tai, siūlome projekte aiškiai nurodyti informaciją, kurią turi pagrįsti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai teikiami dokumentai. Tuo labiau, kad tik šių pateiktų dokumentų pagrindu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priiminės sprendimą dėl maisto tvarkymo subjekto registravimo. Tuo tarpu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba galėtų detalizuoti kokie būtent dokumentai, patvirtinantys įstatymo reikalaujamą informaciją, turėtų būti pateikiami, o taip pat nustatyti teikiamų dokumentų teikimo tvarką, t.y. reikalavimus dokumentų turiniui ir formai. Beje, toks įgaliojimas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai taip pat turėtų būti nustatytas įstatyme. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytam reglamentavimui.
16. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies 1 punktą siūlome papildyti, nurodant, kad laikotarpis, per kurį maisto tvarkymo subjektas taiso Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodytus dokumentų trūkumus, į registravimo terminus nėra įskaičiuojamas, o keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodyti terminą, per kurį nuo sprendimo dėl registracijos ar neįregistravimo priėmimo apie jį turi būti informuojamas pats maisto tvarkymo subjektas.
17. Derinant tarpusavyje projekto terminiją, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžių „ūkio subjekto“ įrašytini žodžiai „maisto tvarkymo subjekto“ (analogiško turinio pastaba taikytina ir kitose projekto nuostatose vartojamai „ūkio subjektų“ sąvokai), 6 dalies 1 punkte po žodžio „veiklos“ įrašytini žodžiai „ar veiklų“.
18. Svarstytina, ar projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 1 punkte vietoj žodžio „atnaujinimo“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „sustabdymo panaikinimo“, nes pati Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo (tą gali nuspręsti tik pats ūkio subjektas, kai išnyksta pagrindas (administracinis nurodymas) laikinai stabdyti jo veiklą).
19. Iš projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 5-7 dalių nuostatų nėra aišku, kokiam laikotarpiui yra stabdomas registracijos galiojimas, jei maisto tvarkymo subjektas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Be to, nėra aišku, ar registracijos galiojimas būtų panaikinamas, jei maisto tvarkymo subjektas nepašalina nurodytų pažeidimų. Siekiant aiškumo ir nuoseklumo, manytina, kad projektas turėtų būti pildomas nuostatomis, nustatančiomis terminą, kuriam būtų stabdomas registracijos galiojimas ir per kurį maisto tvarkymo subjektas turėtų pašalinti nurodytus pažeidimus. Taip pat reikėtų nustatyti, kad registracijos galiojimas panaikinimas tuo atveju, kai maisto tvarkymo subjektas, pasibaigus terminui, per kurį jis turėjo pašalinti nurodytus pažeidimus, to nepadarė.
20. Siekiant teisinio aiškumo bei teisėtų ūkio subjektų interesų užtikrinimo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkte reikėtų nurodyti laikotarpį, kuriam praėjus jau būtų galima pagrįstai laikyti, kad maisto tvarkymo subjektas nevykdo maisto tvarkymo veiklos (kaip nustatyta projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 6 dalies 2 punkte).
21. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies 3 punkte siūlome arba atsisakyti perteklinės dispozicinės nuorodos į šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalį, kurioje įtvirtinti tarnybos įgaliojimai dėl administracinių poveikio priemonių taikymo, arba tikslinti nuorodą į 11 straipsnio 7 dalies 2 punktą, nes tik būtent šiame 7 dalies punkte numatyta administracinio poveikio priemonė - maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir (ar) tiekėjo veiklos uždraudimas. Iš kitos pusės, svarstytina, kodėl analogiška nuoroda į 11 straipsnio 7 dalies 1 punktą nėra nustatyta 41 straipsnio 5 dalies 1 punkte, kuriame kalbama apie laikiną maisto tvarkymo subjekto veiklos ar veiklų sustabdymą. Taip pat pažymėtina, kad analogiškos nuorodos į įstatymo 11 straipsnio 7 dalį nėra ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 7 dalies 3 punkte, kurioje taip pat nurodoma administracinio poveikio priemonė - maisto tvarkymo subjekto veiklos ar veiklų uždraudimas.
22. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnis pildytinas, nurodant maisto tvarkymo subjekto registracijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo teisines pasekmes maisto tvarkymo subjekto vykdomai veiklai.
23. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis turėtų būti tikslinama, atsižvelgiant į šios išvados 10 ir 11 pastabas.
24. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 ir 3 dalyse nėra aiškus sąvokos „daigus auginančios įmonės“ turinys. Siūlytina projekto nuostatose atskleisti šios sąvokos turinį.
25. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl laikinojo patvirtinimo terminų nedera tarpusavyje, nes vienoje nuostatoje nustatyta, kad laikinasis patvirtinimas galioja ne ilgiau kaip 6 ar 12 mėnesių, o kitoje nuostatoje – kad ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo laikinojo patvirtinimo suteikimo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi patikrinti maisto tvarkymo subjektą ir suteikti jam nuolatinį patvirtinimą. Taigi, sistemiškai vertinant abi šias nuostatas, nėra aiškus tikrasis galimas laikinojo patvirtinimo galiojimo terminas, nes imperatyvus įpareigojimas per tris mėnesius atlikti patikrinimą ir išduoti nuolatinį patvirtinimą savaime paneigia ilgesnio nei trys mėnesiai laikinojo patvirtinimo galiojimo galimybę.
26. Sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo 41 ir 42 straipsnius tarpusavyje, nėra aišku, kodėl patvirtintam maisto tvarkymo subjektui suteikiamas patvirtinimo numeris (beje, neatskleistas ir tokio numerio suteikimo tikslas), o įregistruotam maisto tvarkymo subjektui, joks analogiškas duomuo nėra suteikiamas. Tokio numerio suteikimo tikslas turi būti nurodytas, nes daigus auginančių įmonių, kuriems patvirtinimo numeris nesuteikiamas, išskyrimas iš patvirtintų maisto tvarkymo subjektų rato suponuoja, kad tokio numerio suteikimas turi kažkokią reikšmę.
27. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, nėra aišku, kodėl patvirtinimo nesuteikimo pagrindas – maisto tvarkymo subjektas patikrinimo metu nepateikia nurodytų dokumentų, numatytas projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 2 punkte, nėra numatytas ir kaip vienas iš maisto tvarkymo subjekto neįregistravimo pagrindų, t. y. iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta, kad tuo atveju, kai maisto tvarkymo subjektas patikrinimo metu nepateikia nurodytų dokumentų, turi būti priimamas sprendimas jo neregistruoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome keičiamo įstatymo nuostatas suderinti tarpusavyje.
28. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnis pildytinas, nurodant maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo galiojimo sustabdymo ar panaikinimo teisines pasekmes maisto tvarkymo subjekto vykdomai veiklai.
29. Svarstytina, ar projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Europos Sąjungos“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „arba Europos ekonominės erdvės“, nes šio įstatymo nuostatos negali riboti maisto, su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų, pateikimo į rinką, jeigu tas maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos yra legaliai pagaminti ir pateikiami į rinką vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių arba Europos ekonominės erdvės valstybių.
30. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnis pildytinas, nurodant teisines pasekmes su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, jei jie veiklą vykdo nenotifikavę apie ją Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Taip pat nėra aiški teisinė atsakomybė tais atvejais, kai šie gamintojai ir (ar) tiekėjai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nenotifikuoja apie pasikeitusius notifikuojamos informacijos duomenis.
31. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją „nustato ir derina kitų institucijų parengtas rekomenduojamas <...> normas“. Manytume, kad minėta formuluotė yra klaidinanti, nes suponuoja, kad ministerijos nustatytos rekomendacijos paskui dar derinamos su jas parengusiomis institucijomis. Galbūt turėta omenyje, kad vienas rekomenduojamas normas nustato pati ministerija, o kitos, kurios parengtos kitų institucijų, yra tik derinamos su Sveikatos apsaugos ministerija.
Be to šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „organizuoti kolektyvai“ turinys.
32. Siekiant aiškumo, projekto 8 straipsniu kečiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, t.y., vartoti vieną kažkurią iš jų pasirinktą formuluotę. Jei būtų pasirinkta keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė, tai projektu atitinkamai reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 5 dalies 12 punkto bei 10 straipsnio 2 dalies nuostatas.
33. Projekto 8 straipsniu kečiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoj trumpinio „ES“ įrašytina pilna sąvoka.
34. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 2 punkte tikslintinas formuluotės „įvežamo į Europos Sąjungą tvarką“ turinys, nes siūloma nuostatos redakcija yra neišbaigta ir neaiški.
35. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme turi būti aiškios, reguliacinio pobūdžio normos, nustatančios aiškias elgesio taisykles subjektams, kuriems jos skirtos, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, įtvirtinančias tik deklaratyvias nuostatas (nenurodant nei konkrečių institucijų, nei konkrečių veiksmų ar procedūrų, nei konkrečios informacijos, kuria reiktų keistis) reikėtų arba atsisakyti, arba tikslinti ir pildyti, atsižvelgiant į išdėstytas pastabas dėl jos neapibrėžtumo.
36. Svarstytina, ar projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje neturėtų būti atskleistas išankstinio įspėjimo turinys ir esmė tuo atveju, kai pats maisto tvarkymo subjektas prašo jo atžvilgiu atlikti valstybinę maisto kontrolę. Kitaip sakant, nėra aišku, kam reikalingas išankstinis įspėjimas apie tikrinimą, kai tikrinimu suinteresuotas pats maisto tvarkymo subjektas, t.y. jo pasiruošimas kontroliniam tikrinimui bus nulemtas paties valios ir noro, o ne Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išankstinio įspėjimo, kuris šiuo atveju atliktų tik perteklinio procedūrinio sprendimo funkciją.
37. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje ir projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „gaminių ir medžiagų gamintojas ar tiekėjas“ turėtų būti vartojama formuluotė „gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas“.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad tas pats subjektas gali kartu būti ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir tiekėjas bei, siekiant teisinio aiškumo, projektu reikėtų tikslinti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose vartojama formuluotė „gaminių ir medžiagų gamintojas ar tiekėjas“.
38. Projekto 10, 13 ir 14 straipsnių pakeitimų esmėse vietoj žodžių „nauja redakcija“ įrašytinas žodis „taip“.
39. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje po žodžio „tarnybos“ įrašytinas žodis „direktoriaus“, o 2 dalyje – vietoj žodžio „tarnyba“ žodžiai „tarnybos darbuotojai“.
40. Projekto 11 straipsnio pakeitimų esmėje brauktinas žodis „Įstatymo“.
41. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio pavadinimas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad šis straipsnis nustato ne tik baudas ir įspėjimus už šio įstatymo pažeidimus, susijusius su suklastoto maisto pateikimu į rinką, bet ir už suklastoto maisto gaminimą.
42. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė patvirtina baudų, kurios išreikštos procentais nuo bendrųjų ūkio subjekto gautų praėjusiais ūkiniais metais pajamų, už suklastoto maisto gamybą ir pateikimą į rinką, dydžio nustatymo tvarkos aprašą. Sistemiškai vertinant šią nuostatą ir šio straipsnio 2-6 dalis, kuriose įtvirtinti minimalūs ir maksimalūs skiriamų baudų dydžiai, bei su keičiamo įstatymo 123 straipsniu, kuriame įtvirtintos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei jų pagrindu baudų dydžių nustatymo taisykles, lieka neaišku, koks būtų šios Vyriausybės tvirtinamos tvarkos tikslas ir jos santykis su jau įstatyme įtvirtintais minimaliais ir maksimaliais baudų dydžiais bei baudų dydžių nustatymo taisyklėmis. Svarstytina, ar racionalu ir protinga nustatyti kažkokias baudų dydžio nustatymo nuo bendrųjų pajamų taisykles, kurių pagrindu baudų dydžiai vis tiek turėtų tilpti į konkrečias įstatymo nustatytas ribas. Be to, minėtasis tvarkos aprašas neapimtų tų atvejų, kai ūkio subjektas praėjusiais metais dar nebūtų pradėjęs vykdyti ūkinės veiklos.
43. Atsižvelgiant į projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytus baudų dydžius, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 122 straipsnio 3 dalyje nustatytas baudos dydis už maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, įpareigojimo nutraukti jo realizavimą nesilaikymą, yra logiškas, nes jis yra žymiai mažesnis nei baudos dydis, siūlomas nustatyti keičiamo įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje, už maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, tuo tarpu pati veikla yra pavojingesnė. Svarstytina, ar sistemiškai įvertinus minėtas keičiamo įstatymo nuostatas, nurodyto baudos dydžio nereikėtų didinti.
44. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė vartotojo mirtį, skiriama ne didesnė negu 15 procentų bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais ūkiniais metais, dydžio bauda. Ši bauda negali būti mažesnė nei 7000 eurų“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas baudos dydis būtų tiesiogiai priklausomas nuo maisto tvarkymo subjekto praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų, todėl jos galimas dydis nėra aiškus ir, jei maisto tvarkymo subjektas praėjusiais metais nevykdė veiklos, ar jo pajamos buvo nedidelės, tai bauda už šį pažeidimą gali būti skiriama tik 7000 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnio 6 dalį maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis pažeidimas (pažeidimai) sukėlė vartotojo mirtį (t. y. pasekmės tos pačios) skiriama nuo 6000 iki 24000 eurų bauda. Be to, 2018 m. lapkričio 15 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1641, kurio 1 straipsniu keičiamo Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 5 dalis nustato, kad „jeigu pavojingi produktai sukėlė vartotojo mirtį, juos rinkai pateikusiems ir tiekusiems ekonominės veiklos vykdytojams skiriama nuo 6500 iki 25000 eurų bauda“. Svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, minėtos projekto nuostatos neturėtų būti tikslinamos aiškiai nustatant baudos dydžio ribas.
45. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdama įspėjimą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsižvelgia į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau toliau nėra atskleista, kaip lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės gali įtakoti įspėjimo skyrimą, t.y. nėra aišku, ar, pavyzdžiui, esant lengvinančioms aplinkybėms, įspėjimas, numatytas keičiamo įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje gali apskritai būti neskiriamas.
Be to, projekto nuostatos stokoja teisinio reguliavimo dėl įspėjimo skyrimo termino, jo taikymo ir apskundimo tvarkos ir pan.
46. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamajame variante neatsispindi tai, kad keičiamo įstatymo 124 straipsnyje atsisakoma šiuo metu galiojančios nuostatos, kad nuostata dėl baudų skyrimo terminų netaikoma, kai nesaugiu (nesaugiais) maistu ar su maistu besiliečiančiu (besiliečiančiais) gaminiu (gaminiais) ir medžiaga (medžiagomis) pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė.
47. Atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „asmuo“ savo turiniu apima tiek fizinius, tiek ir juridinius asmenis, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 127 straipsnio 1 dalies nuostatos turėtų būti tikslinamos tuo aspektu, kad paskirtos baudos sumokėjimo dalimis nuostatos gali būti adresuotos tik maisto tvarkymo subjektams, kai jie yra fiziniai asmenys.
48. Projekto 18 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje, kad įstatymą įgyvendinantys teisės aktai turi būti priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į įstatymų priėmimo procedūras, turėtų būti tikslinama įstatymo įsigaliojimo data bei nustatyta konkreti data, iki kurios turi būti priimti įstatymą įgyvendinantys teisės aktai. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridiene@lrs.lt
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]