Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 24, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 319
STENOGRAMA
2023 m. lapkričio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame lapkričio 9 dienos popietinį posėdį. (Gongas) Registracija.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai.
Opozicinių Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės darbotvarkė
14.01 val.
Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3003 (pateikimas)
Popietinio posėdžio darbotvarkės 1 klausimas – Konstitucinio Teismo įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3003. Pateikimo stadija. Pranešėja – A. Širinskienė. Prašom, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gerą dieną, mieli kolegos. Iš tiesų įstatymo projektu yra stengiamasi įgyvendinti Europos Komisijos tam tikras pastabas ir rekomendacijas Lietuvai. Šią vasarą, liepos mėnesį, vertindama teisės viršenybės principą Lietuvoje, Europos Komisija pastebėjo, jog esamas reguliavimas sukuria sąlygas politizuoti Konstitucinį Teismą dėl to, jog nenumato pareigos nei atšalimui, nei numato pareigos nusišalinti tuo atveju, jeigu asmuo yra dalyvavęs priimant sprendimus ir yra susijęs su politine bendruomene. Europos Komisija pastebėjo, kad tokiu atveju Lietuvoje kyla pavojus politizuoti Konstitucinį Teismą, ko mes, matyt, tikrai nenorėtumėme, nes visi suprantame, kad tokiu atveju jau būtų kur kas rimtesnės teisės pažeidimo procedūros Europos Sąjungos mastu ir tam tikra Lietuvos vardo diskreditacija pačioje Europos Bendrijoje.
Tai mano pasiūlymo esmė yra tokia, kad, viena vertus, yra siūloma nustatyti vienerių metų atšalimo laikotarpį ir pareigą teisėjui nusišalinti nuo bylų, kai kreipiasi buvę jo partiečiai, buvę jo frakcijos nariai arba asmenys, su kuriais jis prieš vienerius metus buvo susijęs politinio pasitikėjimo ryšiais. Kitaip tariant, tai buvo politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas pas tam tikrus asmenis. Tai šiems subjektams kreipiantis į Konstitucinį Teismą taip pat atsirastų pareiga nusišalinti. Tarkime, jeigu kartais Konstitucinio Teismo teisėju taptų Prezidento patarėjas (jis yra valstybės politinio pasitikėjimo tarnautojas, ne karjeros tarnautojas), jis dėl Prezidento kreipimosi vienerius metus turėtų nusišalinti, kol neįvyks atšilimas.
Kita norma, kurią vėlgi siūloma įtvirtinti, – tai pareigą teisėjui nusišalinti tuomet, kai jis pats yra teikęs, rengęs arba dalyvavęs balsuojant dėl tam tikrų teisės aktų, dėl kurių atitinkami kompetentingi subjektai kreipiasi į Konstitucinį Teismą. Tai šios dvi nuostatos, manau, padėtų išvengti tolesnių Europos Komisijos pastabų dėl teisės viršenybės principo neįvykdymo Lietuvoje, o kartu ir užtikrintų didesnį pasitikėjimą Konstituciniu Teismu. Tai būtų tiek pristatymo. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama pranešėja, apskritai palaikydamas šią įstatymo projekto iniciatyvą, norėčiau jūsų paklausti, kaip jūs vertinate Lietuvos konservatorių partijos praktiką, kai jų tuomet numatytas kandidatas į Konstitucinį Teismą S. Šedbaras prieš trejus metus sustabdė narystę partijoje, jo žodžiais, dėl karjeros perspektyvų, bet toliau eina partijos prezidiumo nario pareigas? Kaip jūsų siūlomas įstatymo projektas galėtų prisidėti prie tokio pobūdžio politinių paskyrimų į Konstitucinį Teismą užkardymo? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš nežinau, kokias pareigas eina kolega, būdamas Konstitucinio Teismo teisėju, greičiausiai jis ir negalėtų eiti jokių kitų pareigų, bet iš to, ką matome dabar, išties mūsų gerbiamam kolegai tenka praktiškai nuolat nusišalinti, o nusišalinimo taisyklių nėra. Bet iš tiesų šis įstatymas yra orientuotas ne į vieną atvejį, jis yra orientuotas į tai, kad ateityje, kuomet irgi gali susiklostyti panaši situacija, mes turėtume labai aiškias sprendimo taisykles. Šiuo atveju juk yra ir Seime teisininkų, ne tik iš vienos jūsų paminėtos partijos, bet ir iš kitų partijų, kurie atitinka reikalavimus, tarp jų, tarkime, ir mano stažas atitiktų.
Antra vertus, turime teisininkų, kaip minėjau, Prezidento kanceliarijoje, kurie vėlgi tikrai yra puikūs konstitucinės teisės žinovai, turime teisininkų Vyriausybėje, kurie dirba pagal politinį pasitikėjimą, arba yra teisininkų, puikių specialistų, toje pačioje Teisingumo ministerijoje dirbančių viceministrais, turinčių pilną išsilavinimą ir atitinkamą stažą. Šiuo atveju tas subjektų ratas yra tikrai gana platus. Aš manyčiau, tiesiog turėtume daugiau aiškumo, ką daryti tokiais atvejais. Kartu ir visuomenė neturėtų spėlioti, kaip yra dabar, ar tas Konstitucinio Teismo teisėjas, net jeigu jis yra anksčiau pasisakęs ar balsavęs dėl bylų, nusišalins, ar nebus labai akivaizdu, kad teisėjas turi nusišalinti, ir tų diskusijų nebus. Manau, tas aiškumas yra gerai. Tai tikrai nėra momentinis projektas.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, ryte, kai pirmininkavo V. Mitalas, buvo sutarta, kad šioje salėje nebus meluojama, o štai kolega pasakė tikrą melą. S. Šedbaras Tėvynės sąjungai nepriklauso jau gana daug metų, ketverius, penkerius metus, nėra nei prezidiumo, nei tarybos, nei jokio valdymo organo narys. Prašyčiau neleisti sakyti melo šioje salėje. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, prašymas visiems kalbėti korektiškai. Kita vertus, aš negaliu patikrinti Seimo narių sakomų teiginių, nebent būtų pateiktas išrašas iš Teisingumo ministerijos partijų registro.
Kadangi paminėta pavardė, bet paskutinį kartą paminėta, jam duosiu žodį. A. Gedvilas per centrinį mikrofoną.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Neskubu atsiprašyti, nes rėmiausi portalo „Delfi“ informacija. Pasidalinsiu su gerbiamu A. Vyšniausku, kad jis žinotų tą patį.
PIRMININKAS. Tęsiame pateikimo stadijos projekto svarstymą. Klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš gal kiek šviesesniu klausimu pradėsiu. Pirmiausia sveikinu Agnę su gimtadieniu. Man pranešė, kad šiandien jūsų gimtadienis, tai norėčiau jums tokį tikrai nuoširdų palinkėjimą – nebūkite dviveidė. Puikiai pamenu, kaip vienoje iš kadencijų jūs taikėte vieną įstatymą, skirtą man, esu jį pasikabinęs ant sienos. Galbūt neprisiminsite, bet aš jį puikiai prisimenu. Dabar, gerbiama Agne, dar vienas įstatymas vienam asmeniui. Tai yra akivaizdu, visi čia suprantame. Nors jūs kaip teisininkė visuomet sakydavote, kad negalima nei tyrimo, nei įstatymo vienam asmeniui dedikuoti ir proginių įstatymų kepti. Kaip dėl to dviveidiškumo, gerbiama Agne?
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Man atrodo, kolega, praeitoje kadencijoje jūs nebuvote toks svarbus arba bent jau aš neatsimenu, kad būtų dėl jūsų koks nors vienas įstatymas rengiamas. Bet, matyt, jūs pats sau jaučiatės gana svarbus, tuo aš labai džiaugiuosi, nes kiekvienam politikui tą savo svarbos pajautimą kartais reikia turėti. Tai jūs ir pademonstravote.
Bet žiūrint į antrąją jūsų klausimo dalį, jūs, matyt, kaltinate Europos Komisiją. Europos Komisija buvo tas subjektas, kuris pasakė, kad Lietuvoje kyla grėsmė politizuoti Konstitucinį Teismą. Šiuo atveju Komisija vertino tiek konkrečias aplinkybes, tiek ir reguliavimą, kuris neįtvirtina atšalimo arba nusišalinimo pareigos. Šiuo atveju aš tą vienų metų atšalimo laikotarpį suformuluoju ir, kaip minėjau, yra gana daug žmonių, kurie ir šiuo metu dirba politikos srityje ir kurie formaliai atitiktų reikalavimus dėl to dešimties ar kiek metų stažo tapti Konstitucinio Teismo teisėju, ir tokiu atveju tie žmonės taip pat gali pretenduoti. Kas galėtų paneigti, kad socialdemokratų valdančioji dauguma kitoje kadencijoje nesugalvos savo tikrai žinomų ir puikių politikų teisininkų deleguoti į Konstitucinį Teismą? Tai būtų taikoma lygiai taip pat ir jiems, būtų taikoma ir Prezidento patarėjams, ir visiems kitiems. Manau, yra normalu demokratinėje visuomenėje turėti universalias taisykles, o ne elgtis be taisyklių taip, kaip gyvename dabar, ir sulaukti Europos Komisijos tikrai labai nemalonių pastabų. Jūs visą laiką linksniuojate, kad Vengrija, Lenkija sulaukia, bet, deja, pasirodo, sulaukėme dėl teisės viršenybės pastabų ir mes būdami čia, Lietuvoje. Reikia ištaisyti, kad tos pastabos nebūtų kartojamos.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, prieš suteikdamas žodį norėčiau paprašyti visų, kad kalbėtume korektiškai, neišsakytume diagnozių, nekonstatuotume faktų, kurių nėra konstatuota niekur, jokiose išvadose, ir drauge neprimestume kam nors kokių nors etikečių.
Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, na, turbūt prieš tai klaususiam kolegai reikėtų pasižiūrėti į veidrodį dėl dviveidiškumo – turbūt išvystų net tris savo atvaizdus, ne tik du veidrodyje, iš įvairių pusių galbūt net ir keturis. Iš praktikos jau nuo 2000 metų stebiu, kai jūsų buvo dar tik devyni Seime tais metais po absoliučios daugumos, taip jau atsitinka ir būtent dėl to dviveidiškumo greičiausiai.
Mano klausimas būtų toks: Lenkija ir Lietuva linksniuojama Europos Komisijoje. Vieni Konstitucinį Teismą pasistatė į kampą, o antri elgiasi išmintingiau: tiesiog deleguoja iš savo gretų, iš savo partiečių, iš savo frakcijos, iš parlamento asmenis ir taip bando ne nustumti Konstitucinio Teismo, o tiesiog jį prisijaukinti. Tai kuris, jūsų manymu, yra labiau toks pažengęs būdas užvaldyti konstitucinę teisę?
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš, matyt, nevertinsiu pažangumo būdo, bet iš tiesų reikia pripažinti, kad Europos Komisija nekonstatavo, kad yra draudžiama buvusiems politikams arba veikiantiems politikams tapti Konstitucinio Teismo nariais, tačiau labai aiškiai pasakė, jog tokiu atveju, kada politikas tampa nariu, turi būti labai aiškūs atšalimo kriterijai, kurie turi būti įtvirtinti įstatyme. Būtent tą teisės viršenybės principo paneigimą ir sukuria faktas, kad tokio reguliavimo įstatyme mes neturėjome. Žinoma, Konstitucinio Teismo įstatymas yra vienas iš seniausių ir mažiausiai keistų teisės aktų, matyt, bet akivaizdu, kad esamos aplinkybės ragina jį keisti ir iš tikrųjų numatyti tas situacijas, kurios galbūt nebuvo numatytos tuomet, kai tas teisės aktas buvo priimamas.
O kad kolegos konservatoriai labai jautriai reaguoja, tai irgi kelia papildomų klausimų, iš kur atsiranda tas jautrumas ir kokios tada mintys buvo deleguojant asmenis į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKAS. Klausia L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Tikrai jautriai reaguoju, nes šaldymas yra dvejopas – tai šaldymas kameroje arba liofilizavimas. Nežinau, kuris čia būdas jums labiau priimtinas, bet galbūt čia mes priimame įstatymą dėl krioterapijos tam tikros sistemos? Mano klausimas: ar Lietuvoje jau visus mes žmones laikome, jūsų terminais šiandien ryto tariant, bukais žmonėmis, kurie nežino patys, kur jie gali supainioti tam tikrus interesus, ir manome, kad turime visas sąmoningumo sąvokas, kur yra žmogaus sąmoningumas, įteisinti įstatymu? O jeigu neturi sąmoningumo, tai tam yra specialiosios tarnybos, kurios visa tai įvertins. Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kolega, visų pirma Europos Komisiją jūs pulkite dėl to šaldymo laikotarpio ir jai pasakykite, ir jos neklausykite. Ne pirmas kartas, kai jums Europos Komisijos įspėjimai nėra labai svarbūs. Nekilnojamojo turto mokestis – vienas iš tų pavyzdžių, ką patys įsipareigojote, patys nesugebėjote parengti tinkamo projekto ir patys įsistūmėte save į kampą, vėl bandydami dėl visko kaltinti Europos Komisiją. Tai su ja diskutuokite dėl šaldymo laikotarpio. Bet, matyt, Europos Komisija žino, ką daro, sakydama tam tikras pastabas, ir mato bendrą Europos Sąjungos valstybių narių erdvę, kur, kiek bent jau man teko domėtis, tikrai labai nedažnas atvejis, kad veikiantys politikai taptų Konstitucinio Teismo teisėjais. Jeigu įvedame tokią praktiką, nusistatykime taisykles. Nes, žinote, dabar jūs esate valdantieji, ateis kitų metų spalis, jūs jau nebebūsite valdantieji ir kiti turės lygiai tokias pat galimybes.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege, jūsų daugiau niekas nenori klausti. Dėl balsavimo motyvų už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, kad konservatoriams yra būdingi dvejopi standartai, tai akivaizdu. Prisiminkime, kai buvo mintis, atrodo, poną J. Bernatonį praeitoje kadencijoje siūlyti į Konstitucinį Teismą, tai net opozicija tik užkulisiuose… valdančioji dauguma tik užkulisiuose kalbėjo, dar nebuvo oficialiai pasiūlytas, bet jau konservatorių puolimas buvo milžiniškas, kad taip politizuojamas Konstitucinis Teismas. Dėl S. Šedbaro, be abejonės, viskas gerai, nes tai yra savas, daro įtaką Konstituciniam Teismui. Ir aš esu gerai įsitikinęs, kad jeigu ne S. Šedbaras, tai mano bylos dėl to mygtuko nepaspaudimo, kur pasakė teisės ekspertai, kad nenustatė, kokius atlikau veiksmus, o Konstitucinis Teismas vis dėlto priėmė nagrinėti šitą bylą… matyt, spiritizmo seanso metu pasikvietė piktąsias dvasias ir nustatė, kad balsavau. Tai čia tas spiritizmo, man atrodo, tėvas yra Konstitucinio Teismo teisėjas S. Šedbaras, kuris, nors ir nedalyvauja, bet, man atrodo, užkulisiuose vadovauja Konstituciniam Teismui. Lygiai taip pat aš galvoju, dėl ko atmestas mano ir 35 Seimo narių kreipimasis į Konstitucinį Teismą, ar jis neprieštarauja Konstitucijai dėl investicijų iš Kinijos kompiuterinei technikai įsigyti, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, taip pat čia pono S. Šedbaro ranka. Jūs turite savo dvasinį lyderį, tėvą Konstituciniame Teisme, kur priima visus sprendimus, kokie reikalingi valdančiajai daugumai, konservatoriams.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Sutinku su gerbiama kolege tuo klausimu, kad Konstitucinio Teismo teisėjai turi nusišalinti, kai yra galimas interesų konfliktas, kai yra galimas. Bet nesutinku su ja, kad yra įmanoma sudaryti išsamų sąrašą, ir todėl yra jos 5 punktas, kur ir pasakoma: esant kitam, kai yra kitų aplinkybių. Vadinasi, tų aplinkybių sąrašo neįmanoma sudaryti, jisai yra gana subjektyvus ir kiekvienam asmeniui gali būti skirtingas.
Štai, tarkime, Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje netgi važiuojant stebėti rinkimų mums tenka užpildyti anketas ir atsakyti į klausimus, ar gali būti interesų konfliktas. Kai kuriose šalyse gali būti interesų konfliktas, bet iš anksto negali sudaryti sąrašo, kokiose šalyse ir panašiai. Tai čia tikrai taip nereikėtų elgtis. Skirtingi teisėjai gali turėti skirtingų aplinkybių, dėl kurių jie gali jaustis neobjektyvūs. Tai mes ir leiskime jiems nusišalinti, tai daro irgi, kai reikia, S. Šedbaras, jam, kiek suprantu, yra skiriamas šis įstatymo projektas. Aš tikrai nesiūlau priimti tokio sąrašo, nes jis nėra išsamus ir negali būti išsamus. O kad reikia nusišalinti, kai yra konfliktas, tai taip yra žinoma ir daroma.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – aktyvusis A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, sutarėme ir vakariniame posėdyje, kad meluoti negalima. O vėl buvo pameluota. Tai aš noriu ištaisyti šį melą.
Aš esu Seimo paskirtas atstovas Konstituciniame Teisme dėl P. Gražulio apkaltos. Vakar buvau Teisme, buvo posėdis. S. Šedbaras yra nusišalinęs ir tas pats P. Gražulis nieko nei apie S. Šedbarą, nei apie kokius nors panašius dalykus nesakė. Tiesiog atsistojo, apsižliumbė ir išėjo. Man atrodo, jeigu kolega normaliai dalyvautų posėdžiuose, gintųsi, o ne tik Seime darytų šou, tai ir mažiau meluotų.
PIRMININKAS. Konstituciniame Teisme nėra tiesioginės transliacijos. Per šoninį mikrofoną paminėtas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš pirmiausia noriu paklausti Eligijaus Masiulio: ar tu kalbėjai kaip krikščionis demokratas, ar kaip ateistas? Eligijaus. Ne Eligijaus – Kęstučio Masiulio: kaip krikščionis demokratas ar kaip komunistas ateistas? Tai tu visą laiką turi pasakyti priėjęs prie mikrofono…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, prašyčiau ad hominem argumentų nevartoti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Kodėl?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar galima šitam chamui vieną kartą… Noriu atsakyti. Gražuli, aš vieną kartą jums į jūsų chamizmą atsakysiu. Taip, dabar, vieną kartą dabar ir atsakysiu. Mes visi, taip pat ir jūs, gyvenome Sovietų Sąjungoje, kai fasadiniai dalykai labai skyrėsi nuo dvasinių dalykų. Aš, mano vaikai visi krikštyti, santuoka sudaryta Bažnyčioje, esu susituokęs, neišsiskyręs, vaikų patvoryje niekam neužtaisinėju. Žinokite, nebandykite tapti mano kunigu ir aš pas jus išpažinties neisiu. Taigi šitam chamui daugiau neduokite žodžio.
P. GRAŽULIS (MSNG). Pirmininke, kodėl jūs mane nutraukėte ir davėte žodį šitam ponui ar komunistui, ar ateistui (…)?
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš jūsų prašiau elgtis korektiškai, kalbėti korektiškai.
P. GRAŽULIS (MSNG). (…), o ne jūs man pasakysite, ką aš turiu kalbėti.
PIRMININKAS. Aš jums pasakysiu, ką jūs turite kalbėti. Jūs negalite vartoti ad hominem argumentų puldami žmogų be jokio teisinio pagrindo. (Balsas salėje) Žodžio jums dabar nesuteiksiu. (Balsai salėje)
Kitas darbotvarkės klausimas. Atsiprašau. Ministrė Pirmininkė prie mikrofono.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš turiu mažą repliką, jinai ne ad hominem, bet manau, kad vis dėlto tikslumo dėlei turėtų čia nuskambėti. Ponia, stovėjusi tribūnoje, labai kandžiai pasisakė apie dabartinės daugumos gebėjimus įgyvendinti Europos Komisijos rekomendacijas, be kita ko, nekilnojamojo turto mokesčio srityje. Aš tik noriu priminti, kad tos rekomendacijos yra tokio senumo, kad ir buvusi Vyriausybė tikrai turėjo visas galimybes jas įgyvendinti, bet kažkodėl to nepadarė. (Balsas salėje)
14.23 val.
Civilinio proceso kodekso Nr. IX-743 282 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1848 (svarstymas)
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės klausimas – Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1848. Svarstymo stadija. Pranešėja – I. Haase, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė. (Balsai salėje) Buvo paskelbtas kitas klausimas. (Balsai salėje) Prašom netriukšmauti. (Balsai salėje)
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Aš norėčiau pradėti pristatyti mūsų, kaip pagrindinio komiteto, išvadą dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1848. Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas ir pasiūlymai yra projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Teisės departamento pateiktas pastabas. Balsavimo rezultatai: 6 – už, prieš – 3, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti, diskusijoje dalyvauti taip pat nėra norinčių. Balsuosime, kaip ir dėl ankstesnio projekto, kai bus balsavimo langas. Preliminariai jis numatytas 16 val. 15 min.
14.24 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2426(3) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2426(3). Pateikimo stadija. Pranešėja – R. Tamašunienė. Prašom, kolege.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, teikiu patobulintą Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Planuoju ir raginu jus pakeisti proporcijas, skiriant didesnę dalį, tai yra vietoj 33 % – 40 %, savivaldybės vietinės reikšmės keliams, mažinant atitinkamai valstybinės reikšmės kelių dalį iki 60 %.
Taip pat vis dėlto siūlau rezervą, kuriuo disponuoja Susisiekimo ministerija, atrinkdama neva valstybei svarbius objektus. Galbūt jie tokie ir yra, nes yra tokie kriterijai, bet ta lėšų suma formuojama būtent iš savivaldybės dalies Kelių priežiūros programos finansavimo ir tik aštuonios savivaldybės šiais metais galėjo pasinaudoti ta suma, kuri formuojama visų savivaldybių sąskaita.
Siūlau dar atsižvelgti į mano argumentą, kad vis dėlto paskutiniu metu Lietuvos automobilių kelių direkcijos gebėjimai įgyvendinti suplanuotus projektus… įgyvendinama labai vangiai, konkursai neįvyksta nei projektavimo darbų, nei juo labiau darbų atlikimo. Manau, kad savivaldybės netgi tuos kelius, kuriuos planuoja kartu su Kelių direkcija, ir tai yra rajoninės, krašto reikšmės arba net valstybinės reikšmės keliai, einantys per miestus, miestelius ir esantys tragiškos iš tiesų būklės, galėtų sparčiau revizuoti kartu sudarydamos bendradarbiavimo sutartis. Tai iki šiol taip ir vyksta, tik pirmoji iniciatyva yra ne Kelių direkcijos. Manau, kad taip būtų efektyvesnis kiekvienų metų finansavimo programos įgyvendinimas. Tas proporcijas, noriu pabrėžti, aš siūlau pakeisti pagal esamą biudžetą, koks jis bus šiais metais. Be abejo, dabar yra tokia diskusija ir pasiūlymai iš komitetų didinti patį fondą. Mano skaičiavimai yra pateikti pagal buvusių biudžetinių metų skaičiavimą. Prašau palaikyti ir suteikti galimybę savivaldybėms.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ačiū posėdžio pirmininkui už didelę malonę, kad leido nors paklausti. Gerbiama pranešėja, tų proporcijų skirstymas – ar 30 % ir 70 %, ar 40 % ir 60 %, na, tai gal šiek tiek pagerintų kaimiškų kelių būklę, bet apskritai kelių būklė, net ir magistralinių, blogėja, tiltai griūva.
Štai šiandien skaitau internetiniame portale, kad lenkai nuo Lietuvos sienos iki pat Vokietijos jau atidarė magistralę. Taip pat čia rašoma, kad 160 mln. niekam nežinant Vyriausybė sumažino keliams. Tai ar nereikėtų geriau siūlyti, kad apskritai finansavimas būtų didinamas keliams? Yra būtina tai daryti, nes mūsų kelių būklė nuolat prastėja. Ypač prieš kaimynus lenkus mums didžiulė gėda.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Na, pirmiausia, mano vertinimu, iš tiesų Lenkija pasinaudojo buvusio Europos Sąjungos finansavimo laikotarpio teikiamomis galimybėmis, maksimaliai išnaudojo jas savo, kaip logistinės šalies, infrastruktūrai gerinti. Tai mes matome kiekvienas, nuvykęs į Lenkiją. Iš tikrųjų tie didieji projektai įgyvendinti, kalbant apie automagistralinius kelius, bet taip pat vaivadijos turėjo tokius krepšelius ir taip pat vietos keliai iš tiesų yra labai gerai sutvarkyti, juo labiau kad ir ūkininkai, kuriems reikalingi infrastruktūros gerinimo darbai, taip pat sulaukia dėmesio. Bet tai buvo bendra valstybės politika infrastruktūros gerinimo srityje.
Kalbant apie mūsų ir mūsų šių metų galimybes, tai yra iniciatyvas. Kiek žinau, mūsų Ekonomikos komitetas yra pateikęs siūlymą padidinti bendrą krepšelį, skirtą Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti, ir komitetas pritarė. Kiti komitetai, papildomi komitetai, taip pat pritarė tai idėjai, belieka sulaukti tokio pat vertinimo, pritarimo ir analizės, nes tai gyvenimo kokybės gerėjimas, verslo plėtros gerėjimas, infrastruktūros ir išvis valstybės įvaizdžio gerėjimas kalbant apie kelių infrastruktūrą. Labai palinkėčiau Biudžeto ir finansų komitetui vis dėlto rasti tuos sprendimus, kurių visi laukia. O padidėjus bendram finansavimui, padidėtų ir programos dydžiai. Pakeitus proporcijas, jeigu mes vis dėlto pabrėžiame, kad mūsų regioniniai keliai, savivaldybių keliai, šaligatviai, tai, ko labiausiai reikia žmonėms, yra prastos būklės, tai duoti savivaldybėms įgyvendinti tuos projektus perskirstant finansavimą.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tikrųjų dėl 40 % maždaug aišku, norint perimti dalį lėšų iš magistralinių, kitų kelių, kurių būklė taip pat nėra labai gera, bet dėl 9 %, tai jie paprastai yra derinami su savivaldybėmis, savivaldybėse sustatomos tam tikros eilės, prioritetai ir iš tikrųjų tai vis tiek tampa kaip ir tam tikras savivaldybės interesas. Tai kodėl tą panaikinti ir būtinai permesti viską, kur iš tikrųjų nueis… Na, tie visi tarpiniai keliai, kurie svarbūs ir kurie bendruomenei nemažai kelia rūpesčių, ir kur raštus gauname, taip pat yra tvarkomi. Tai kam paimti 9 %?
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Nepaimti tų 9 %. Sutarkime, ten yra parašyta, kad tai yra vietinės reikšmės kelias, kuris tampa valstybinės svarbos objektu. Jeigu jis svarbus objektas valstybei, pavyzdžiui, kaip Klaipėdos prospektas, tai turėtų būti finansuojamas iš to krepšelio arba papildomai atskira eilute tokiems objektams, kurie, mes sutarėme, svarbūs visai valstybei. Dabar tik aštuonios savivaldybės turi tokius objektus ir aštuonios savivaldybės gavo tą finansavimą, o sudaromas tas 9 % krepšelis visų savivaldybių sąskaita, kur ir taip tas, sakykime, finansavimas niekaip netenkina savivaldybių poreikio. Tai aš nelabai suprantu tos logikos, kodėl formuojamas tas 9 % rezervas būtent iš savivaldybių. Galbūt pateikite pasiūlymą ir suformuokime tuos 9 % iš 67 % arba, kaip aš siūlau, iš 60 %, skiriamų valstybinės reikšmės keliams. Jeigu mes norime pabrėžti, kad būtent šitiems objektams reikia papildomo dėmesio.
Taip pat noriu priminti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat turi fondą, kur irgi papildomai skiriama infrastruktūros vystymui pritraukiant verslą, ir ten taip pat nustatyti kriterijai, kur ne visos savivaldybės, o tos, kurios turi LEZʼus, arba tos, kur planuojamos ir jau valstybės nukreipiamos investicijos į tam tikrą savivaldybę, kai irgi tik išskirtinėmis sąlygomis ir išskirtiniais kriterijais surinkusios tam tikrą balų skaičių, gali pretenduoti. O aš kalbu apie visų savivaldybių infrastruktūros gerinimą ir tų pačių žvyrkelių asfaltavimą, kur taip pat nebeturime tos atskirosios programos.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš noriu jūsų pasiteirauti, gal jūs turite duomenis, ar visos savivaldybės maksimaliai renka infrastruktūros plėtros mokestį, kurį panaudoja tam, kam reikėtų, tarkime, keliams ir panašiai, ar vis dėlto nėra taip, kad daug kas nelabai ten ir renka, kas tik minimumą ir panašiai? O mes rūpinamės…
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mano žiniomis, dar nėra savivaldybių, kurios nėra įvedusios infrastruktūros mokesčio. Reikia tai suprasti, kad mes užkrauname papildomą finansinę naštą su infrastruktūros mokesčiu naujakuriams, tai yra jaunoms šeimoms, kurios tiesiog moka už norą turėti savo namus. Tas infrastruktūros mokestis yra skirtas tam, o ar jie sulauks to kelio, tai labai didelis klausimas, nes šie pinigai panaudojami savivaldybės poreikiams. Todėl tas infrastruktūros mokestis nukeliauja taip pat ir vandentvarkos projektams, apšvietimo projektams ir taip toliau, nebūtinai koncentruojasi, sakykime, į tą vietovę, kur šiuo metu vyksta didžiausia plėtra. Tas mokestis yra, visos savivaldybės jį renka nusistačiusios savo procentinę išraišką, kai kurios diferencijavusios pagal gyvenamąsias teritorijas. Mano žiniomis, visi renka, bet vis tiek signalas iš visų savivaldybių yra vienodas, kad nepakanka lėšų, juo labiau kad projektai, infrastruktūros projektai, yra labai labai pabrangę, infliacija taip pat padarė didelį neigiamą poveikį šiai sričiai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege, jūsų paklausė visi norintys Seimo nariai.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Labai prašau palaikyti ir bent kurį laikotarpį daugiau tenkinti savivaldybių…
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, tai yra labai aktuali tema. Šiandien ne tik vietinių, bet ir magistralinių kelių būklė nuolat blogėja. Mes tą matome. Pažiūrėkite, prieš porą metų buvo investuotos milijoninės sumos į magistralę Vilnius–Kaunas aiškinant, kad štai bus ruožas, kuriame važiuosime 130 kilometrų… ir ilgai ilgai jo nereikės remontuoti. Nepraėjus geriems metams vėl yra remontai, vėl kelias remontuojamas. Darbų kokybė yra prasta, pinigai išmetami. Aš sakau, žiūrėkite, Lietuva investuoja į trikojus, į sekcijinius, į „gulinčius policininkus“, o į kelius neinvestuoja, bando susirasti kažkokių papildomų pajamų už baudas. Tiesiog jau gėda prieš kitas kaimynines šalis. Dar ne tik tai – siaurina gatves, stato žiedus, kur nepravažiuoja sunkioji technika, išlaužo įvairiausias trinkeles, sudėtas tuose žieduose.
Kartais, kai pažiūri į tuos naujus projektus, tai matai, kad tai yra pinigų išmetimas į balą. Nei vieno žingsnio, nei vienų metų į priekį projektuose nėra numatyta. Tuo tarpu, jūs pažiūrėkite, magistralėje Klaipėda–Kaunas paliktas ruožas trečiai vėžei, prieš 40 metų daryta. Štai koks buvo mąstymas projektuojant! O dabar suprojektavo ir iš naujo reikia projektuoti ir statyti kelius. Didinkime finansavimą ir nedarykime gėdos Lietuvai su šitokia kelių būkle. Dabar nuvažiuoti iš Kauno į Prienus neįmanoma, iš Vilniaus į Marijampolę neįmanoma. Visur sekcijiniai, po 70 nustatytas greitis. Atsipeikėkime ir tikrai skirkime didelį dėmesį keliams.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia tokios karštos diskusijos, atrodo, kad po jų kažkaip atsiras daugiau lėšų keliams apskritai. Čia girdėjau aimanų, kad štai Lenkijoje magistraliniai keliai puikūs, o pas mus, deja, ne. Iniciatorė siūlo iš valstybinės reikšmės kelių finansavimo dar gerą gabalą nurėžti ir atiduoti savivaldybėms. Tai kažin kaip mes tada pasivysime tuos geruosius Lenkijos kelius? Taip pat kita nuostata, manau, irgi nepriimtina. Vis dėlto yra tas (sąlyginai galima vadinti) rezervas, per kurį galima sukoncentruoti lėšas, užbaigti svarbiausius savivaldybių didžiausios reikšmės projektus, o ne pabarstyti kiekvienai savivaldybei po trupučiuką. Tokiu atveju svarbūs projektai bus labai ilgai vykdomi, kol bus pabaigti.
PIRMININKAS. Kolegos, dėl šio projekto, kaip ir dėl visų kitų, balsuosime numatytu laiku.
14.39 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2162(2), Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2163(2), Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2164(2), Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2336 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2162(2), pateikimo stadija. Pranešėjas – D. Griškevičius. Taip pat lydimasis – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, pirmininke.
PIRMININKAS. Atsiprašau, ir dar du – Socialinio draudimo bei Užimtumo įstatymai.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Kaip ir gerai atkreipėte dėmesį, pristatysiu kaip vieną klausimą, nes tai yra susiję keturi įstatymų projektai.
Pagrindinė šio įstatymo mintis yra vis dėlto turbūt sutvarkyti tam tikrą socialinę nelygybę. Kaip žinote, artėja treji rinkimai ir kitais metais vėl reikės piliečių įsitraukimo, kad jie galėtų atlikti ir užtikrinti demokratinius, teisingus procesus mūsų valstybėje. Jie dirbs rinkimų komisijose, apygardose, apylinkėse. Tačiau susidaro… Kaip žinote, kadangi rinkimuose tikrai kiekvienas dalyvavote, žinote procesus, atsitinka taip, kad partijos arba kitos institucijos, kurios gali tą daryti, skiria atstovus ir kviečia piliečius įsitraukti į tų komisijų veiklą. Tačiau kiekvieni metai rodo, kad surasti norinčių dirbti rinkimų komisijose vis sunkiau, nes atlygis yra ne toks ir didelis, atsakomybė tikrai didžiulė, todėl vis susiduriama su didesnėmis problemomis pritraukiant žmones.
Viena iš priežasčių irgi yra tokia paradoksali, kai žmonės, kurie galėtų skirti to papildomo laiko ir atlikti trumpuoju laikotarpiu vykstančius procesus, negali dirbti tose rinkimų komisijose ir gauti atlygį. Kitaip tariant, gali dirbti, bet jeigu dirba, praranda jiems priklausančias socialines išmokas. Kalbu konkrečiai apie nedarbo išmoką gaunančius, taip pat priešlaikinėje pensijoje esančius arba gaunančius tą vadinamąją pareigūno ar kariškio pensiją.
Pasiūlymo esmė yra ta, kad būtų daroma tam tikra išimtis, nes pati valstybė kviečia padėti įgyvendinti demokratinius procesus, kad tų gaunamų pajamų neapskaičiuotų ir kad žmonės, kurie dirbtų būtent tose komisijose, nenukentėtų finansiškai. Turbūt pastebėjote, kad Teisės departamento išvada buvo tokia gana skeptiška ir jie mąsto, kad galbūt tai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui dėl lygiateisiškumo principo. Tai atkreipiu dėmesį, kad tikrai kiekvienas Lietuvos pilietis gali, norėdamas dirbti, aplikuoti į tą komisiją ir dirbti joje. Tai, man atrodo, čia tikrai to pažeidžiamumo principo nėra.
Antras dalykas. Tikrai ačiū Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuris, gavęs šią departamento išvadą, svarstė šį klausimą ir pripažino, kad jie irgi nemato vis dėlto tos prieštaravimo Konstitucijai grėsmės.
Dėl to, aišku, šiandien turiu galimybę šį klausimą jums pristatyti. Bet esmę, man atrodo, supratote. Tikrai mes ne su vienu iš jūsų diskutavome jau kurį laiką. Tai su kolegomis T. Tomilinu ir A. Petrošiumi teikiame šias pataisas, siekdami iš tikro dar labiau įtraukti žmones. Galų gale tie, kuriems labiausiai turbūt tuo metu reikia tų pačių finansinių galimybių, kad jie galėtų galų gale dirbdami darbą ir užsidirbti papildomai, nes, kaip minėjau, labiausiai nukenčia socialiai pažeidžiamiausia grupė.
Turbūt netgi vieną asmeninį pavyzdį irgi privalau pasakyti. Kai irgi rinkome savo atstovus į rinkimų komisijas, žmogus, ne vieną kartą dirbęs tose komisijose ir buvęs net ir komisijos pirmininku, sutiko, davė sutikimą dalyvauti toje komisijoje, tačiau prieš pat tvirtinimą paskambino, kad nebegali dirbti toje komisijoje, nes praėjusią savaitę neteko darbo ir dėl to, natūralu, netektų išmokos. Tai štai tokie, atrodo, konkretūs pavyzdžiai tikrai sudaro daug problemų. Nekalbant jau apie tuos atvejus, su kuriais irgi daug kas esate susidūrę, kai žmonės, nežinodami vis dėlto iki galo to proceso, dalyvavo, dirbo, gavo uždarbį už tą praleistą laiką, tačiau vėliau nustebo, nes pamatė, kad negavo jiems priklausančios socialinės išmokos dėl to, kad gavo pajamų. Tai štai tokia situacija ir manau, kad mes galime tikrai išspręsti šią situaciją, juo labiau kad tai papildomų lėšų biudžete tikrai nepareikalautų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, na, iš tiesų turbūt tas įstatymas nukreiptas daugiau į tuos asmenis, kurie gauna tam tikrą socialinę paramą. Tai vis dėlto galbūt reikėtų pažiūrėti į kitus, kurie galbūt galėtų dirbti, tačiau jų netenkina tos pajamos, kurias gauna, arba tam tikros sąlygos. Ypač žmonėms, kurie galbūt valstybės tarnyboje dirba, vėlgi, kad nepersekiotų, kad iš tikrųjų būtų sudarytos tam tikros galimybės išeiti iš darbo, būti ir galbūt netgi kitais būdais kompensuoti. Pavyzdžiui, iš tikrųjų galbūt suteikti kokią nors laisvą dieną už darbą komisijose ir taip toliau, nes nežinau, ar tiktai remiamais žmonėmis mes galime užpildyti tas komisijas. Komisijose taip pat reikia tam tikrų energingų žmonių, kurie galėtų dirbti. Be to, yra 29 straipsnis. Šiuo metu net ir asmenų, turinčių 3 hektarus žemės, įskaitomos pajamos ir jie negauna tų išmokų. Suprantu, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas paaiškino, bet galbūt vis dėlto reikėtų eiti kitu keliu.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Aš sakau, dabartinis teisinis reguliavimas nedraudžia jūsų įvardintiems valstybės tarnautojams dirbti rinkimų komisijose. Dažnu atveju, jeigu pasižiūrėtumėte, tie žmonės, kurie dabar yra įvairūs komisijų darbuotojai, ir yra valstybės tarnautojai, tiesą sakant. Kaip žinote, administracijos direktoriaus įsakymu kai kurie savivaldybių pareigūnai irgi yra skiriami, aišku, jeigu nori papildomai užsidirbti, dalyvauja tose komisijose. Dažnu atveju tikrai pavyksta suderinti. Bet, kaip minėjau, dėl to ir teikiame su kolegomis šį pasiūlymą, kad matome tam tikras spragas, kur galbūt tai yra potenciali galimybė. Sakau, žmonės nori dirbti, nori užsidirbti, o ne gauti pašalpą, bet tuo pačiu išeina toks paradoksas, kad norintiems dirbti ir užsidirbti mes sakome – žinote, jeigu gauni išmoką, tai nedirbk toliau ir gauk išmoką. Man atrodo, tą situaciją mes ir siūlome taisyti.
PIRMININKAS. Jūsų klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Sako, labai geras projektas, tik aš pacituosiu tai, ką jūs rašote, ir paklausiu. Pajamos, gautos už darbą, į asmens pajamas neįskaitomos. Tai jos pajamos ar ne pajamos?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Čia yra būtent su vienu iš tų keturių įstatymų susijęs dalykas. To žmogaus, gaunančio pajamų dirbant rinkimų komisijoje, tos gautos pajamos nebūtų įskaičiuojamos būtent ta tvarka, dėl kurios jisai netektų jam priklausančios socialinės išmokos. Kaip pavyzdys, beje, mes tokių turime, tie patys vadinamieji vaiko pinigai. Tai yra lygiai tokios pat pajamos, kurios nėra pajamos.
PIRMININKAS. Klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Na, tikrai pati idėja nėra bloga, galima pritarti, o dėl tų pajamų sampratos ar reguliavimo galima ištaisyti ir komitete.
Mano klausimas būtų toks. Ar vis dėlto nereikėtų atskirti eilinių komisijų narių, apylinkių komisijų narių ar net apygardų komisijų narių ir apygardų komisijų pirmininkų? Kodėl? Apygardų komisijų pirmininkai realiai dirba beveik visą rinkimų kampanijos laikotarpį, tai yra 6 mėnesius gauna, sakykime, normalias, dideles pajamas. Jiems taikyti tokią lengvatą galbūt būtų prabanga. Ar sutiktumėte su tuo, kad tvarkant tą įstatymą komitete reikėtų apsvarstyti dėl apygardų komisijų pirmininkų? Ačiū.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju už klausimą, manau, gana taiklų. Pirminis, beje, teikimas irgi buvo platesnio pobūdžio. Vis dėlto diskutuodami su Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariais ir matydami Teisės departamento pastabas šiek tiek jau koregavome įstatymą, nes išbraukėme būtent Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dirbančius žmones, čia buvo šiek tiek irgi turbūt ne iki galo pagalvota. Jau atsižvelgėme.
O dėl jūsų pasiūlymo. Aš manau, svarstant komitetuose ir kitose stadijose tą tikrai galima būtų vertinti, teikti papildomas pataisas ir dėl šito varianto diskutuoti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, jūsų paklausė visi, kurie norėjo paklausti. Dėl balsavimo motyvų – T. Tomilinas už. Įdėkite kortelę, gerbiamas kolega.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, pabandysiu tokiu netikėtu kampu paargumentuoti, kodėl svarbu balsuoti už šį įstatymo projektą. Tą techninę pusę, kad tiesiog nesurenka komisijų, kad kartais sunku partijoms rasti komisijos narių, galima išspręsti didesniu finansavimu, na, šiaip ne taip tos komisijos susirenka. Tačiau jeigu mes pažiūrėtume plačiau ir pagalvotume apie tai, kad apskritai mūsų pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis šlubuoja Lietuvoje, gana mažai į politines partijas įsitraukusių žmonių. Man ilgai teko galvoti, turint patirtį su buvusia partija, kas gi atitrauktų žmones nuo įvairiausių sąmokslo teorijų, nuo įvairiausių net tokių radikalizmų? Šiandien mes daug kalbėjome apie tai, ką gali Seimo narys kalbėti, ko negali, vis dėlto ta politikos radikalizacija, populizmo plitimas yra didelė problema. Vienas iš sprendimų yra, ypač kai žmonės, pavyzdžiui, siūlo ten Seimą paleisti ar vien tiktai vienmandates padaryti, sąrašus panaikinti, Seimo narius nori tiesiogiai rinkti, daug tokių populistinių pasiūlymų yra, tai vienas iš tokių gerų vaistų yra, kai žmogus ne tiktai dalyvauja balsavimuose kartą per dvejus metus, bet pats dalyvauja būtent rinkimų procese: pats skaičiuoja balsus, pats pamato, kaip jie skaičiuojami, pats pamato tą demokratiją iš vidaus. Tai yra geriausias vaistas nuo bet kokio radikalizmo, nepasitikėjimo Seimu ir panašiai. Kai žmogus vieną kartą dalyvauja, jis niekada nebebus radikalios partijos šalininkas. Mano tokia teorija. Galbūt tai yra tik hipotezė, bet aš siūlau iš to taško žiūrint pagalvoti, nes jūs ieškote sprendimų, kaip padidinti pasitikėjimą parlamentinėmis partijomis, kaip sumažinti žmonių nepasitenkinimą demokratija, kaip ji veikia Lietuvoje, tai čia yra konkretus sprendimas, konkretus vaistas.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų A. Vyšniauskas – prieš.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš pradėčiau nuo kritikos kolegai. Įstatymo projektas užregistruotas beveik prieš metus. TTK dėl prieštaravimo Konstitucijai jį apsvarstė šių metų sausio mėnesį, o pateikimą turime tiktai dabar. Tai, gerbiama opozicija, kodėl neįtraukėte tokio svarbaus projekto daug anksčiau? Vienas dalykas.
Kitas dalykas. Kalbėdamas apie paties projekto esmę, manau, kad kolega tikrai palietė labai svarbius dalykus. Ypač atkreipčiau dėmesį į dvi kategorijas žmonių, tai tie žmonės, kurie gauna išankstines pensijas, dažnai ypač regionuose tai yra dar labai aktyvūs net ir politiškai, ir apskritai visuomeninėje veikloje aktyvūs žmonės, kurie tikrai gali dirbti komisijose, yra ne kartą dirbę, bet dėl išankstinės pensijos gavimo jiems yra užkertamas kelias eiti šias pareigas. Aš pats savo apygardoje žinau bent trejetą žmonių, kurie pagal dabartinę tvarką negalėtų kituose rinkimuose dirbti, nors daug metų dirbo komisijose.
Kitas dalykas – kariai ir pareigūnai. Manau, kad ypač policijos pareigūnų žinios, patirtis, teisinis išmanymas, išmanymas, kaip dirbti su žmonėmis, kurie galbūt ateina agresyvesnės būklės, neblaivūs ir panašiai į apygardų komisijas, yra labai svarbu, todėl pareigūnų, buvusių pareigūnų, eliminavimas iš sistemos yra labai blogai. Dėl to, nors esu užsirašęs kalbėti prieš, tačiau labai entuziastingai palaikau, kolegos, šitą pateiktą projektą ir siūlyčiau balsavimo metu pritarti bendru sutarimu. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, prašome negudrauti užsirašant kalbėti dėl motyvų, nes iš esmės girdėjome du pasisakymus už. Repliką, kiek suprantu, – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Nors ir gudrauju, bet aš vis dėlto atsakysiu į nuskambėjusį klausimą, dėl ko tik dabar. Tiesiog buvo tikrai ir su gerbiamu Juliumi Razma derinta, siųsta, bet ir anksčiau… (Balsas salėje: „Jurgiu!“). Jurgiu, atsiprašau. Tačiau, kad ir kaip ten būtų, jūs matote, kadangi liečia Socialinės paramos įstatymą, kadangi paketas didelis, ten yra apskritai daug pasiūlymų, reikėtų didelį paketą visą traukti pagal Statutą, tai tiesiog nebuvo laiko, kaip įtraukti, vietos, tai tada ačiū socialdemokratams ir Mišriai Seimo narių grupei, kad rado savo darbotvarkėje laiko ir taip mes ateiname ir klausiame. Bet turbūt čia tiesiog tiktai atsakau, kodėl galbūt užtruko šiek tiek laiko.
14.54 val.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3103(2) (pateikimas)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kitas projektas, tiksliau, vėl projektų paketas. (Balsai salėje) Atsiprašau, vienas. Kitas negali būti pateiktas, nes buvo priimtas prieš dvi savaites ir, norint jį pateikti, reikia ne mažiau kaip 29 Seimo narių parašų. Taigi, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3103(2). Pateikimo stadija. Pranešėjas – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, užregistravau įstatymo pataisą, remdamasis Konstitucijos 26 straipsniu. Jame rašoma: „Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.“ Dabar yra priimta Vyriausybės Gyvenimo įgūdžių programa ir ten yra dalis apie vaikų seksualizaciją. Manau, kad ta nuostata prieštarauja Konstitucijai, ką tik paskaitytam Konstitucijos 26 straipsniui. Šiandien tėvai patys gali pasirūpinti vaikų doroviniu ir seksualiniu ugdymu, o jeigu jie mato, kad jiems nepakanka gebėjimų, patys gali pasikviesti kokius nors, kaip sako, ekspertus arba pedagogus, kurie paaiškintų jų vaikams tai, ko jie nesugeba, ir tai, ko, jų manymu, tėvų manymu, reikia vaikams. Aš pasirėmiau tuo matydamas Lenkijos patirtį. Lenkijoje buvo priimtas toks įstatymas, kad įvairiausiomis programomis rūpinasi ir jos negali būti dėstomos, ypač dorovinio pagrindo, be mokyklos mokytojų tarybos sutikimo. Bet, nepaisant to, vis tiek buvo einama į mokyklas, dėstomos įvairiausios genderistinės ideologijos ir tėvai nesugebėdavo sukontroliuoti. Todėl Lenkijoje irgi buvo priimtas įstatymas, draudžiantis bet kokią vaikų seksualizaciją ir seksualinį švietimą.
Šiandien, deja, reikia pripažinti, kad nėra jokio kito seksualinio vaikų švietimo, išskyrus genderistinį homoseksualistinį auklėjimą. Aš noriu pasakyti… Jau šiandien kalbėjau iš tribūnos, yra pateikti oficialūs duomenys – Jungtinėse Amerikos Valstijose per dešimt metų dešimt kartų padaugėjo homoseksualų. Ir tai ne prigimimo klausimas, nes jais negimstama, tai yra auklėjimo pasekmė. Jeigu man nuo pat vaikystės būtų aiškinę, kad seksualiniai santykiai tarp vyro ir vyro, moters ir moters yra tas pats, aš šiandien nežinau, koks būčiau buvęs. Todėl, manau, tai yra atsakingas reikalas ir prašau jus pritarti šitai įstatymo pataisai bent po pateikimo. Vėliau svarstykime, nes eina didelė moralinė griūtis mokyklose, visur bandoma luošinti vaikus.
Kitas dalykas, jūs prisiminkite, kai narkotikai nebuvo legalizuoti, bet buvo pateikti įstatymų projektai dėl narkotikų legalizavimo, kokias pasekmes darė mokyklose. Jau prakalbo teisėtvarkos institucijos, prokuratūra. Stabdykime šitą propagandą, nes didžiulis narkotikų vartojimo proveržis mokyklose – štai kokias davė didžiules pasekmes. Šiandien mes skaitome, kad beveik kiekvieną savaitę į reanimaciją ar kur išvežami vaikai dėl to, kad vartojo narkotikus. Manau, kad ir šitą seksualizaciją reikia stabdyti. Mes esame krikščioniška šalis – vadovaukimės ugdydami ir ruošdami gyvenimui vaikus ir moksleivius krikščioniška pozicija, o ne genderistine pozicija, kuri griauna pamatines krikščioniškas vertybes. Tikiuosi, kad bent jau krikščionys demokratai arba krikščionių demokratų dalis Seime pritars šiam įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš jau prašiau jūsų elgtis korektiškai ir nesakyti netiesos. Kada Lietuvoje buvo legalizuoti narkotikai, gerbiamas kolega?
P. GRAŽULIS (MSNG). Prašom nekomentuoti.
PIRMININKAS. Jūs savo teiginiais…
P. GRAŽULIS (MSNG). Jūs turite teisę paklausti…
PIRMININKAS. Jūs savo teiginiais menkinate Seimo reputaciją.
P. GRAŽULIS (MSNG). …aš tada jums atsakau iš šitos tribūnos.
PIRMININKAS. Klausia…
P. GRAŽULIS (MSNG). Jūs klausykite, ką aš kalbu. Aš sakiau, kad dar nelegalizuoti, bet įstatymų projektai pateikti, apie tai daug kalbama visuomenėje. Vien tik įstatymų pateikimas, mintis, kad bus galima legalizuoti narkotikus, davė begalinį neigiamą rezultatą. Klausykite, gerbiamas posėdžio pirmininke, ką kalbu, ir nereplikuokite.
PIRMININKAS. Pasiklausysime dar įrašo. Ačiū, jūsų niekas nenori klausti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ačiū, kad labai gerai išaiškinau visiems, kad visiems aišku.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų I. Šimonytė – prieš.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia yra bjauru, kad kai kurie kolegos tyčia, mano nuomone, nuolat painioja legalizavimą su dekriminalizavimu, o gal jie tiesiog nežino, ką kiekvienas iš tų žodžių reiškia. Tai pirmiausia čia daug buvo apeliuota į tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus. Bet vis dėlto mums reikėtų pasižiūrėti į faktus.
Mūsų šalyje 2022 metais gimdė 88 nepilnametės. Tais pačiais metais nepilnametėms mergaitėms ir merginoms buvo atlikti 155 abortai. Besilaukiančių nepilnamečių mes turime ir dabar. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vien per praėjusius metus sulaukė daugiau negu 45 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus ir, deja, daugiau nei pusė jų pasitvirtino. Daugiausia tie pažeidimai buvo fizinio, emocinio, seksualinio smurto, nepriežiūros ir dažniausiai patirta būtent artimoje aplinkoje.
Tai aš nežinau, kas yra tas seksualizavimas, apie kurį kalba prelegentas, nežinau, kas kokiu įstatymu uždraudė tėvams ugdyti ir dorai auklėti savo vaikus. Bandau atspėti, kad prelegentas bando čia visais būdais panaikinti tas gyvenimo įgūdžių pamokų dalis, kurios yra susijusios su lytiškumo ugdymu, bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad labai dažnu atveju mokykla vaikams yra saugiausia ir vienintelė aplinka, kurioje galėtų būti pastebėtas žalingas elgesys, kuris yra nukreiptas prieš vaikus, ir inicijuoti reikalingi veiksmai vaikui pagalbai suteikti.
Lytiškumo ugdymas nėra joks seksualizavimas ir nėra grindžiamas jokia ideologija. Jis grindžiamas mokslu apie kūną, apie ribas, apie nederamą elgesį, kalbama vaikui suprantama kalba pagal jo raidą, pagal jo amžių, pagal jo brandą, randant tinkamus metodus ir tinkamas formuluotes. Todėl aš paprašyčiau Seimo nedaryti sau gėdos ir nepradėti šito įstatymo svarstyti. Būtų turbūt didesnė nauda uždrausti nepilnamečiams rodyti P. Gražulį.
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės… Atsiprašau, atsirado ir dėl balsavimo motyvų už – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Norėčiau padėkoti tam žmogui, kuris premjerei parašė šį tekstą, nes tikrai sklandžia kalba perskaitė ir tai buvo gana įspūdinga, kaip ir tai, kad premjerė, užimdama iš esmės valstybės vieno iš vadovų pareigas, turi laiko reaguoti į visus opozicijos žodžius ir į P. Gražulio kalbėjimus. Tai aš tikrai džiaugiuosi, nes retas premjeras, aš neatsimenu, Lietuvos istorijoje tiek laiko surasdavo. Tai tikrai nuoširdžiai ačiū, kad tą dėmesį skyrėte ir gerbiamą kolegą P. Gražulį vis dėmesiu apdovanojate.
Dabar dėl paties projekto esmės. Man iš tikrųjų yra labai keista, kad valstybės vadovas kvestionuoja Konstitucijos žodžius, kurie sako, jog tėvai turi teisę auginti savo vaikus pagal savo dorovinius, religinius įsitikinimus. Tai yra neliečiama teisė. Bet kartu labai gaila, kad tas asmuo, kuris premjerei rašė tokią išraiškingą kalbą, niekaip nepaaiškino, kuo prezervatyvų karpymas mokyklose yra susijęs su nėštumo išvengimu, nes, deja, turime pripažinti, kad tokie priedai metodinėse medžiagose buvo. Bet kaip jie padeda išvengti nėštumo, kurio taip nori išvengti premjerė, ir matėme tą iš kalbos, iš tikrųjų, aš nuoširdžiai pasakysiu, negaliu suprasti.
15.04 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl padėties Izraelyje ir Palestinoje“ projektas Nr. XIVP-3272 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl padėties Izraelyje ir Palestinoje“ projektas Nr. XIVP-3272. Pateikimo stadija.
P. GRAŽULIS (MSNG). Dar kartą prieš pristatydamas…
PIRMININKAS. Pranešėjas – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Prieš pristatydamas šitą rezoliuciją noriu vis dėlto sureaguoti į premjerės pasisakymą ir padėkoti už didelį man suteiktą dėmesį. Gerbiama premjere, ar vaikų, berniukų perrenginėjimas darželiuose berniukais, tai yra mergaičių berniukais, ar tai nėra vaikų auklėjimas ir seksualizavimas? Tai yra vaikų tvirkinimas, aš kitaip neįvardiju, ir taip pažeidžiamos tėvų teisės. Ir kai Gyvenimo įgūdžių programoje yra aiškinama apie įvairiausias seksualines formas, tai čia nėra vaikų tvirkinimas? Bet apie tai, kaip sakote, šiandien nenorite kalbėti.
Dabar dėl padėties Izraelyje ir Palestinoje. Aš noriu, kad valdantieji išgirstų vieną kartą, ką kalba Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, ką kalba, jau jie tiesiog meldžiasi Amerikai ir tiesiog patarnauja Amerikai valdantieji, ką kalba dabartinis Amerikos prezidentas D. Trampas, ką kalba taip pat Europos Sąjungos šalių lyderiai, kad reikia paliaubų, ir Izraelį nuolat spaudžia, kad Izraelis nutrauktų tiesiog nekaltų žmonių – vaikų, senelių, tėvų – žudymą, genocidą.
Atjungtas vanduo, atjungta elektra, žmonės, ten gyvenantys, faktiškai yra gete, baisiame gete. Aš jokiu būdu… Ir šioje rezoliucijoje rašau, kad smerkiu „Hamas“ įsiveržimą į Izraelį, ir palaikiau jūsų pateiktą rezoliuciją. Tai yra irgi genocidas.
Tik aš reiškiu didžiulį nusistebėjimą, kaip pasaulyje geriausia žvalgyba „Mossadas“ nesugebėjo įžvelgti šio įsiveržimo ir visą dieną nereagavo, ir buvo tiesiog skerdžiami nekalti Izraelio piliečiai. Nesuprantu. Tuo labiau kad buvo perspėta ir Egipto žvalgybos.
Kodėl taip atsitiko? Gal istorija atsakys į šį klausimą, o gal ne. Aš manau, kad turėtų būti sudaryta tarptautinė komisija išsiaiškinti, kas kaltas dėl to, kad pražiopsotas šis įsiveržimas.
Taip pat noriu pasakyti, kad smerkiu ir mes pasmerkėme visų įkaitų žydų paėmimą į nelaisvę. Reikia juos kuo greičiau išvaduoti. Ir apie tai kalbama šioje rezoliucijoje. Bet taip pat kalbama šioje rezoliucijoje, kad, gerbiamieji, mes turime matyti ir antrą pusę – nekaltai žudomus žmones, vaikus.
Todėl aš tikiuosi, kad valdančiajai daugumai užteks sveiko proto ir jie pritars šiai pateiktai mano rezoliucijai. Tai yra gana subalansuotas dokumentas, matoma ir viena pusė, ir kita pusė. Vis dėlto tai yra generalinė linija Jungtinių Tautų, kurių narė esame, kad būtų kuo greičiau pradėtos paliaubos ir suteikta humanitarinė pagalba ten žudomiems, kenčiantiems ne tik vaikams, bet ir seneliams, visiems nekaltiems žmonėms.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis – Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš norėjau paklausti: ar jums žinoma praktika šiame Seime, nors aš tik dvi kadencijas šiame Seime, kiek suprantu, jūs esate šiek tiek vėliau, tiksliau, nuo ankstesnių laikų, kad bet kokie tekstai, susiję su užsienio politika, jūs esate teisus, tai neapibrėžta Statutu, bet yra tokia įprasta praktika susiderinti su Užsienio reikalų komitetu? Tai nėra veltui, nes mūsų komitete yra įvairių partijų, taip pat visada ateina Užsienio reikalų ministerijos atstovai, prezidentūros atstovai. Jūs pats ne kartą kalbėjote apie tai, kad turi būti viena užsienio politika, kur visos institucijos ją derina, ir tai iš tikrųjų labai svarbu.
Kodėl jūs, pateikęs šią rezoliuciją, net nepabandėte kreiptis į komitetą? Jis vakar, nors jūs to nepadarėte, bendru sutarimu pasakė, kad kiekvienas faktiškai žodis, kiekvienas sakinys šioje rezoliucijoje yra kurstantis, skaldantis, priešinantis. Tuo metu, kai žmonės žūsta iš tikrųjų didžiuliais skaičiais. Ar jūs žinote, kad Seime egzistuoja tokia praktika susiderinti su komitetu, kuris tiesiogiai dirba šiais klausimais?
P. GRAŽULIS (MSNG). Ponas Pavilioni, šita praktika įgyvendinta tik esant jums Užsienio reikalų komiteto pirmininku. Niekada tokios praktikos nebuvo. Tai diktatūrinės valstybės požymis.
Antras dalykas. Kur jūs matote skaldymą, kurstymą? Kiek buvo rezoliucijų pateikta tą pačią dieną, nesupažindinus Užsienio reikalų komiteto, nepritarus ir priimta per vieną minutę? Kad ir dėl „Hamas“ pasmerkimo, už ją aš balsavau, per tą pačią minutę užregistravo ir tą pačią minutę priėmėme. Ko jūs bijote? Žydų, Amerikos? Amerika taip pat. Tai, ką J. Baidenas kalba, čia atsispindi šitoje rezoliucijoje.
PIRMININKAS. Kadangi nėra antro klausėjo, tai replika ar dėl vedimo tvarkos Ž. Pavilionis per šoninį mikrofoną. Prašom.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Pavardė buvo paminėta. Aš tiesiog noriu priminti, kreipdamasis būtent į opoziciją, nes čia yra socialdemokratų ir Mišrios Seimo narių grupės darbotvarkė, kad URKʼo pirmininko kėdėje daugiausia sėdėjo kairieji pirmininkai. Ta praktika yra nuo pirmųjų dienų. Tą gali patvirtinti Sekretoriatas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Tą aš tvirtinu jums.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Būtent dėl to, kad jinai yra tokia, ir gerbiama Rita puikiai žino, ir visi, ir visi kiti čia esantys žmonės, būtent dėl to mes sugebame vykdyti bendrą politiką. Tai nėra koks nors konservatorių išmislas, tai yra viso Seimo tradicija, už tai mus gerbia viso pasaulio valstybės, kad mes sugebame vykdyti bendrą politiką. Ką jūs darote – jūs bandote šią tradiciją pažeisti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš atsiprašau, noriu atsakyti į šitą klausimą. Gerbiamasis, ši mano rezoliucija užregistruota jau dvi savaitės. Tai kas jums trukdė patiems, Užsienio reikalų komitetui, paimti, panagrinėti ir pasakyti savo išvadas? Gal aš būčiau atsižvelgęs, patobulinęs ir šiandien būtume vienbalsiai priėmę. Kodėl jūs sabotuojate, kodėl jūs nedirbate savo darbo, atsakykite? (Balsas salėje: „Tinginiai.“)
PIRMININKAS. Taigi ką tik kolega minėjo, kad komitetas vakar svarstė šią rezoliuciją. Pateikimo stadija baigta. Svarstymas. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Priėmimo stadija. Yra vienas dėl balsavimo motyvų. Ž. Pavilionis – prieš.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš būtent norėjau patvirtinti tai, ką posėdžio pirmininkas pabrėžė – vakar vieningu balsavimu, dalyvaujant visoms partijoms, mes atmetėme šį projektą, nors Petras taip ir nesuteikė mums garbės kreiptis į komitetą. Komitetas nepritarė šiai rezoliucijai. Norėjau tą pabrėžti ir labai prašyti visų atmesti ją, neleisti mūsų priešinti nei su Izraeliu, nei tarpusavyje.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi autorius pristatė, galėjo viską pasakyti. Dėl balsavimo motyvų pats autorius nekalba, gerbiamas kolega. (Balsai salėje) Pagal Statutą. V. Semeška – prieš.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Pirmininke, kadangi… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jūs autorius, jūs pasakėte viską, ką turėjote pasakyti. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tai tikrai…
PIRMININKAS. Atsiprašau. Atsirado agituojantis už tai. Vėliau aš jums suteiksiu žodį. M. Puidokas – balsavimo motyvai už.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų kalbant apie situaciją dėl Izraelio ir karo Gazoje ir Izraelio teritorijoje, dėl visų karinių veiksmų ties Izraelio ir Libano siena, iš tikrųjų padėtis, aš kaip ir kalbėjau šiandien iš tribūnos, yra labai sudėtinga ir man labai keista, kad Užsienio reikalų komitetas mato tik vieną pusę ir nemato, kad Lietuva turėtų būti būtent kaip maža valstybė, kaip ir Jungtinės Amerikos Valstijos, kad turėtų ieškoti taikaus sprendimo Izraelio ir palestiniečių kariniame konflikte.
Tas karas, tas kruvinas karas ten tęsiasi dešimtmečiais, kariniu būdu yra neišsprendžiama problema. Ir šiandien mažoje teritorijoje, kurioje telkiasi apie 2 mln. žmonių, teritorija mažesnė negu mūsų sostinė Vilnius, yra didžiulė humanitarinė krizė. Vaikai yra operuojami be anestetikų, daugybė tūkstančių žmonių, tūkstančiai vaikų žūsta per kiliminius bombardavimus ir akivaizdu, kad tai yra problema, tą problemą labai aiškiai įvardino ir Jungtinės Tautos. Vadinasi, Lietuva turi padaryti viską, kad jinai kaip valstybė stotų taikos pusėn, ką daro ir Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento administracija, ką siekia padaryti ir E. Blinkenas, kad būtų nutraukta ugnis Gazos Ruože tam, kad išspręstų visą humanitarinę krizę.
Tai aš iš Užsienio reikalų komiteto pasigendu… Ir šiuo atveju P. Gražulio rezoliucija yra būtent tas siūlymas, kuris rodytų mūsų kaip Seimo supratimą, kad karo Gazoje neįmanoma išspręsti liejant dar daugiau kraujo ir kad kentėtų dar daugiau moterų ir vaikų. Tai nėra sprendinys nei pačiam Izraeliui, nei palestiniečiams. Ir mes turime padaryti viską, kad būtų įgyvendinta Jungtinių Tautų rezoliucija ir sprendimas, pagal kurį toje vietovėje turi atsirasti dvi valstybės, tai yra Izraelio ir Palestinos. Tas sprendimas yra priimtas labai seniai ir teisę į šią valstybę jie turi jau nuo 1947 metų. Tai Lietuva, kaip maža šalis, ir turi ginti tarptautinę teisę, kad mažos tautos išreiškia savo apsisprendimą… turinčios Jungtinių Tautų palaikymą turi teisę gyventi taikiai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Šiek tiek uždelsėte laiką.
Dėl balsavimo motyvų prieš – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, visiškai neseniai čia sėdint Izraelio ambasadorei mes priėmėme rezoliuciją, palaikančią Izraelį. Ir štai mes matome keistą, menkinančią Izraelio kovą prieš teroristinę grupuotę rezoliuciją, kuri legitimizuoja tokią grupuotę, nes štai rezoliucijoje raginama abi šalis laikytis tarptautinės humanitarinės teisės. Nuo kada teroristinė grupuotė „Hamas“ yra kažkokia šalis? Tai yra teroristinė grupuotė, ji turi būti visiškai sunaikinta. Ji užpuolė Izraelį, dėl to čia net jokios abejonės nėra. Reikia įsiklausyti į gerbiamojo Ž. Pavilionio ir jo vadovaujamo komiteto nuomonę ir rezoliuciją būtų geriausia atmesti bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega, dėl vedimo tvarkos? M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Taip, dėl vedimo tvarkos. Dėl to, kad kolega ponas V. Semeška tiesiog arogantiškai meluoja, ir čia akivaizdu, kad žūsta daugiausia ne „Hamas“ teroristai, o žūsta moterys ir vaikai. Pasiskaitykite Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų ataskaitas. Ir šitaip meluoti turėtų būti jums gėda. Tų nekaltų kūdikių, vaikų ir moterų kraujas tenka ir ant jūsų galvos, ponas Semeška.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Aš prieš tai norėčiau pasitarti su gerbiamu Seimu dėl balsavimo laiko. Kadangi liko trys klausimai, mūsų numatytas balsavimo laikas 16 val. 15 min., tikėtina, per tolimas. Kad nedarytume dirbtinės techninės pertraukos, gal mes galėtume susitarti balsavimo laiką paankstinti? (Balsai salėje: „Žinoma!“) Ar galime paankstinti? Preliminariai galbūt būtų 15 val. 40 min., priklausys… Nebent mes dirbtinai ilginsime tą laiką ilgiau kalbėdami per šoninius mikrofonus. Ar visi sutinkate? Ačiū, gerbiami kolegos. Bendru sutarimu.
Daugiau dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime per balsavimo langą, kuris, tikėtina, galbūt bus 15 val. 40 min. Prašom kiekvieną, atsakingą už tokį darbą, informuoti savo frakcijos kolegas.
15.19 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3290 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas būtų Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3290. Pateikimo stadija. Pranešėja – A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, teikiame minėtą Pridėtinės vertės mokesčio pakeitimo įstatymo projektą. Šitą projektą parengė grupė Seimo narių kartu su Viešbučių ir restoranų asociacijos atstovais. Rugsėjo 10 dieną mes apie tokį projektą jau kalbėjome. Jame buvo siūloma šitą lengvatą palikti neribotą laiką. Deja, Seimas apsisprendė nepritarti, tad šį kartą siūlome šią lengvatą bent pratęsti iki 2026 m. gruodžio 31 d., tai yra dar trejiems metams, nes matome, kad vis dėlto būtent 2021 metais įvesta galiojanti 9 % lengvata tikrai padarė tokį teigiamą poveikį ir ekonomikai, ir tikrai padidino būtent didžiajai daliai Lietuvos gyventojų, pagerino sąlygas ir dirbantiesiems. Tikrai šita lengvata turbūt didelę dalį verslų išgelbėjo ir nuo bankroto, ir kartu paskatino, kas yra tikrai labai svarbu, įmones veikti skaidriau ir mokėti visus joms taikomus mokesčius. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, būtent šių metų pirmąjį pusmetį sektoriaus visų sumokėtų mokesčių balansas yra tik 6 % mažesnis negu 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu ir įmonės pervedė netgi 61 % daugiau gyventojų pajamų mokesčio, o pelno mokesčio daugiau netgi 181 %.
Žinoma, kad maitinimo įstaigos fiksuoja nuolatinį jau dabar realų apyvartos augimą, kuris nebuvo fiksuotas kitose Baltijos šalyse – nei Latvijoje, nei Estijoje. Matome, kad tikrai šitos PVM lengvatos taikymas išskaidrino tikrai reikšmingą dalį pardavimų. Tai yra tikrai sveikintinas dalykas, todėl siūlome tą lengvatą dar taikyti trejus metus. Be to, Europos pavyzdys rodo, kad dauguma šalių… iš 27 Europos Sąjungos šalių 23 taiko šią lengvatą. Vis tik Europos šalių vyriausybės išskiria šį sektorių kaip ypač svarbų ne tik kaip infliacijos suvaldymo, emigracijos stabdymo ir vartojimo didėjimo įrankį, nes visas šiame versle dalyvaujantis kapitalas lieka šalyje būtent mokesčių ar pelno pavidalu. Tai turbūt aiškus siūlymas. Laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Aš turėčiau gal porą klausimų. Vienas iš jų yra: kodėl jūs įkvėpimo semiatės iš kitos opozicinės partijos – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“? Jie panašų projektą, praktiškai identišką, tiktai dėl termino, jau teikė ir Seimas yra apsisprendęs. Tai nežinau, ar kūrybinio įkvėpimo trūksta?
O kitas klausimas būtų jau iš turinio. Kitiems metams kitų metų biudžete jau yra į pajamas įskaičiuota apie 170 mln. Būtent iš PVM atstatymo būtų surenkama daugiau pajamų. Tai kam jūs siūlytumėte tiek sumažinti finansavimą iš kitų metų biudžeto suplanuotų priemonių?
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Ačiū jums už klausimus. Taip, aš pristatymą pradėdama ir pasakiau, kad taip, rugsėjo 10 dieną mes balsavome. Seimas apsisprendė, kad tai netinkamas projektas. Taip, tai buvo Demokratų frakcijos teiktas projektas. Šį kartą mes teikiame kartu su Mišrios grupės Seimo nariais ir siūlome bent trejiems metams dar palikti šią lengvatą. Aš išsakiau argumentus, kodėl tai turėtų būti.
Apie jūsų minimą sumą, kuri yra dabar jau įskaičiuota biudžete, tai mes galime apie tą sumą kalbėti iš kitos pusės. Jeigu mes vėl atimame lengvatą, tai aš manau, kad dalis įmonių vėl tada keliauja į šešėlį, mes į biudžetą surenkame mažiau pajamų. Galbūt atsiranda daugiau atleistų darbuotojų, kuriems turėsime mokėti išmokas.
Manau, dar vienas svarbus dalykas. Vis tik maitinimas senelių globos namuose ar tose pačiose mokyklose – tai irgi yra labai svarbu. Vadinasi, reikės mums ieškoti kitų milijonų, kad dotuotume šitas maitinimo paslaugas, nes tiesiog šeimos ūkiai neišgalės to atlikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, jūs paminėjote, kad šį įstatymo projektą teikiate kartu su maisto paslaugų teikėjų asociacija. Tai klausimas, ar tai yra registruotas Lobistinės veiklos įstatymo pagrindais visas šitas teikimas, ar užsiregistravę įstatymo teikėjai ir ar jūs pagal įstatymus esate užsiregistravę VTEK’o duomenų bazėje?
Kitas klausimas. Jeigu jau suplanuota 170 mln. pajamų kitais metais, tai kaip tuomet mokėti mokytojams, reikalaujantiems didesnių atlyginimų, jeigu mes dar norime visai kitai grupei, verslininkų grupei, biudžeto pinigus atiduoti ir sumažinti mokesčius? Ačiū.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimus. Taip, mes deklaravę, yra lobistai, tai yra Viešbučių ir restoranų asociacija, o ne maitinimo. Manome, kad atitinka. Aš pati paminėjau, kad taip, bendravome su jais, viešai skelbėme ir tą deklaravome.
Dėl milijonų. Galbūt mes galime atidėti jau kai kurių kolegų minėtą ministerijų miestelio statybų pradžią vėlesniam laikui. Bet aš noriu dar kartą pakartoti, kad ministerijų miestelis, na, mes visi suprantame, apie ką mes kalbame. Tiesiog galbūt ministrė galės pasakyti, aš girdėjau jos komentarą dėl to, bet tie pinigai vis tiek kažkur yra suplanuoti. Jeigu mes dalies pajamų negausime todėl, kad jie vėl visi sulįs į šešėlį, tų pačių dirbančiųjų dar mažės, atleis ir visi registruosis Užimtumo tarnyboje, aš manau, iš kitos pusės mes turėsime vėl kokias nors panašias išlaidas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, jūs tikrai sąžininga, teisinga ir jautri. Ar galite atsakyti į paprastą žmonių klausimą: kaip gali būti, kad iki lengvatos įvedimo šaltibarščių porcija Palangoje kainavo 4 eurus, o po lengvatos įvedimo – 9 eurus? Kur yra tas lengvatos efektas? (Balsai salėje)
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Čia ne ta lengvata, aš manau. Mes taip pat siūlėme ir kitas lengvatas maisto produktams, galbūt tai irgi daro įtaką jūsų minimų šaltibarščių kainai. Juokauju, bet iš tikrųjų nemanau, kad šita lengvata daro įtaką. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege, daugiau niekas nenori klausti. Dėl balsavimo motyvų už – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū kolegei už pateiktą įstatymo projektą. Noriu priminti, kad lengvata viešbučiams ir nakvynės paslaugas teikiančioms įstaigoms jau galioja labai seniai. Tai buvo Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos projektas. Džiaugiamės, kad kolegės pastebėjo, kad nusprendžiama tos lengvatos atsisakyti. Tikrai siūlau palaikyti, nes mes išlaikome savo turizmo sektorių konkurencingą tarp 23 Europos Sąjungos šalių, kurios taiko lengvatas šiam sektoriui. PVM prie galutinės kainos tikrai neprisideda, bet prisideda prie paslaugų gerinimo, paslaugų išskirtinumo, atvykstamojo turizmo pritraukimo. Atvykę žmonės palieka pinigus mūsų valstybėje, naudodamiesi visu tuo, ką mes jiems pasiūlome.
Todėl man norėtųsi Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko klausti, ar jie skaičiavo, kokie praradimai ir kokia nauda? 100 mln., taip, gal nemažai kainuoja, bet atnešama nauda yra tikrai didesnė, negu mes atsisakytume tos lengvatos. Kolegė taip kukliai – trejiems metams, aš manyčiau, tas sektorius tikrai dar tas, kuris gyvybingas ir kurį mes turėtume plėtoti, tai yra mūsų pagrindinis ateities pajamų šaltinis. Manau, jis įrodė, kad turėdamas tą lengvatą geba gerinti mūsų valstybės įvaizdį, teikti geras, kokybiškas ir vertinamas paslaugas. Lietuva tampa labai patrauklia atvykstamojo turizmo valstybe, reikia būtent tą propaguoti, tą skatinti, o ne imti taip tiesiog biudžeto eilutėje ir nubraukti lengvatas. Mes realiai uždarome kelią mūsų konkurencingumui, mūsų įmonėms, mūsų viešbučiams ir mūsų turizmo sektoriui. Todėl labai raginu palaikyti. O ministerijų miestelis, tai yra ministerijos, veikia, dirba žmonės ir tikrai galima atsisakyti šito projekto.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, jums skirtos 2 minutės, tai prašome neviršyti laiko. Beveik… (Balsai salėje) Dėl balsavimo motyvų prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Taip, ponia Rita, mes esame skaičiavę ir netekimus, ko netektų valstybės biudžetas. Tai ateinančiais metais minus 170 mln., ir, taip, esame skaičiavę naudą, ją gauna tokie restoranai kaip „Hesburgeris“, „McDonaldas“ ir kiti greitojo maisto restoranai, kurių pelnas išauga dėl jūsų turimos lengvatos. Taip, ir priminsiu tiktai motyvus, kurie buvo išsakyti jau anksčiau, kad pusė viešojo sektoriaus, na, ne viešojo sektoriaus – tiesiog maitinimo įstaigų apskritai nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, todėl šia lengvata nepasinaudoja. Jinai buvo įvesta kaip laikina valstybės pagalba, tačiau žmonės nesupranta, kas yra žodis „laikina“ ir ta laikina pagalba tampa amžina pagalba ir kažkodėl amžina teise, kurios panaikinti nebėra jokių galimybių.
Apskritai tokia lengvata galbūt ir turi kokią nors prasmę nebent tokiose valstybėse, kurios turi paraleliai ir lengvatą maistui, nes tokiu atveju susiformuoja vientisa lengvatos grandinė. Mūsų atveju praleidžiama pirmoji grandis, tai yra maisto produktai, o antrojoje grandyje, kur jau yra aukštesnės vertės produktai, tai yra maitinimo sektoriuje, lengvata jau egzistuoja. Tokiu atveju išeina, kad tos įmonės ne tik kad nemoka pridėtinės vertės mokesčio, jos jį susigrąžina iš valstybės. Tokios įmonės kaip „Hesburgeris“, „McDonaldas“, kitos tinklinės picerijos ne tik kad nemoka pridėtinės vertės mokesčio, jos jį susigrąžina iš valstybės biudžeto. Tai pasakykime tiesiai, kad, netekdami valstybės biudžeto pajamų, negalėsime didinti atlyginimų mokytojams, negalėsime mažinti darbo santykių apmokestinimo, ką daro su neapmokestinamųjų pajamų dydžiu, bet užtai padidinsime restoranų pajamas ir atliepsime tuos didžiulius lūkesčius lobistinės organizacijos, su kuria jūs buvote susitikę. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū dėl balsavimo motyvų.
15.32 val.
Baudžiamojo kodekso 261 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3113 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso 261 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3113 Pateikimo stadija. Pranešėjas – J. Pinskus.
J. PINSKUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 261 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, parengtą reaguojant į Lietuvos vis blogėjančią situaciją dėl nepilnamečių asmenų narkotinių medžiagų vartojimo. Narkotikų vartojimas jau plačiai paplitęs ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp mažamečių, net nepilnamečių. Mokyklose aptinkama visų rūšių narkotinių medžiagų. Narkotikų vartojimas baigiasi ne tik suaugusiųjų, tačiau jau ir nepilnamečių asmenų mirtimi. Narkotinių medžiagų platinimas vyksta jau ne tik gatvėse, mokyklose, tačiau ir virtualioje erdvėje, kur už tokių medžiagų įsigijimą atsiskaitoma kriptovaliutomis, todėl dabartinės narkotikų platinimo schemos reikalauja imtis griežčiausių priemonių, kad būtų išvengta anksčiau minėtų tragiškų pasekmių ir užkardytas kelias nevaldomam narkotinių medžiagų plitimui tarp nepilnamečių asmenų ir vartojimui.
Neteisėta narkotikų apyvarta yra vienas grėsmingiausių šių dienų iššūkių Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl privalu stiprinti kovą su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. Atsiliepdami į šį iššūkį, siūlome griežtinti bausmes asmenims, kurie platina narkotines ir psichotropines medžiagas nepilnamečiams, numatyti, kad asmuo, platinęs narkotines ir psichotropines medžiagas nepilnamečiams, būtų baudžiamas laisvės atėmimu ne nuo 3 iki 12, bet nuo 6 iki 12 metų. Nuo 6 iki 12 metų. Prašau užduoti klausimus ir pritarti šiam labai svarbiam statymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už konkretų, trumpą pristatymą. Klausia trys Seimo nariai. Pirmasis – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, kodėl pasirinkote siaurinimą, taip sakant, bausmės vartų, kodėl nedidinate ir viršutinės padalos? Ir ar turėjote kokių konsultacijų su teisininkais, dirbančiais šioje srityje? Ačiū.
J. PINSKUS (MSNG). Tiesiog man teko susitikti, dalyvauti susitikimuose su tėvais ir mokiniais kelete mokyklų. Iš tikrųjų situacija mokyklose yra grėsminga, mokyklos jau dabar, ieškodamos išeičių iš šitos padėties, tveria tvoras, stato kameras, keičia tvarkas, kad tik apsigintų nuo šitos grėsmės. Tėvų pasakymas, kad, gerbiami Seimo nariai, darykite ką nors, kad išgelbėtumėte mūsų vaikus nuo šitos plintančios, nežinau, didžiulės grėsmės mūsų vaikų sveikatai… Kodėl apatinė? Iš tikrųjų apatinė – treji metai, baudžiamumas nuo dvejų iki trejų metų labai dažnai nesuveikia. Tiesiog yra atidėjimai, yra įvairūs advokatų išsukinėjimai, taigi priimtas sprendimas pakelti iki šešerių metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas Jonai, viena iš reklamavimosi grandžių yra filmai. Kažkada uždraudė rodyti tabako vartojimą per filmus, meninius filmus. Ypač Jungtinių Amerikos Valstijų filmuose nuolat rodo narkotikus – gaudo, kažkas vartoja ir kuo toliau, tuo pozityviau tie herojai atrodo. Kaip jūs manote, ar nereikėtų ir šiuo atveju daryti ko nors, nes taip tęstis neturi? Vieni reklamuoja, o kiti kovoja. Aišku, gerai, kai jūs, Jonai, kovojate, bet kaip į šiuos filmus ir kitus reklamuotojus žiūrėti?
J. PINSKUS (MSNG). Mano įstatymo projektas susijęs su baudžiamąja atsakomybe, ne reklama. Jūs turite gerą idėją, pateikite savo įstatymo projektą, kuris draustų su narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis susijusią reklamą.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, mano klausimas būtų toks, ar nemanote, kad valstybėje turėtų būti sisteminis požiūris į šį blogį? Nes kol kas matyti, kad visas dėmesys yra reabilitacijai, tai yra metadono programoms ir viskam kitam, o tai, beje, yra kova su pasekmėmis. Bet sisteminio požiūrio nematau nei Seime, nei ataskaitų, kaip institucijos, ką nuveikė, kiek užkardė, kad nepatektų, kaip kovoja su platintojais ir visa kita. Mes kartais matome per žinias kokį nors vieną kitą vaizdelį, kokį puskilogramį kvaišalų, kanapių ar heroino, ir viskas. Aš per tiek metų nemačiau jokio proveržio iš nė vienos valdžios – nei dešiniųjų, nei kairiųjų. Tai kuo yra paskatintas tas nenoras žvelgti į šį blogį sistemiškai?
J. PINSKUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Artūrai. Iš tikrųjų geras pasiūlymas, bet pasiūlymas turbūt ne tiktai Seimui, o pirmiausia ir Vyriausybei, kad iš tiesų į šią didžiulę problemą, kuri dabar kiekvieną dieną tampa vis grėsmingesnė, pradėtų žiūrėti ir spręsti sistemiškai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi norėję paklausti.
J. PINSKUS (MSNG). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Pažvelgus į 20 metų laikotarpį, nuo tada, kai 2002 metais Seime įkūrėme pirmą Narkomanijos prevencijos komisiją, man teko jai vadovauti, tada bent jau buvo noras sistemiškai spręsti šią problemą. Gaila, kad tuometis Ministras Pirmininkas visą tą darbą koordinuoti numetė sveikatos ministrui. Aš dabar net nematau, kas koordinuotų – nei sveikatos ministras atsiskaito, nei premjeras, nei jėgos struktūros, kurios turi operatyvinės veiklos statusą, iš viso parlamentui neatsiskaito, kaip kovoti su šiuo blogiu. Pasekmės tragiškos – matome mokyklose plintančius kvaišalus. Ir dar giriamasi, kad per pusvalandį dileriai gali pristatyti bet kokių kvaišalų į bet kurią mokyklą. Tikrai stebėtina reklama. Bet be sisteminio požiūrio, be programos ir be atsakingų asmenų, aš manau, tikrai būtų palaidotas bet kuris siūlymas, ar šis, ar kitas. Aš palaikau tą bausmių griežtinimą. Bet jeigu premjeras nesiims koordinuoti kovos su narkomanijos, sakykime, šiuo blogiu, plitimu, mes turėsime situaciją tik blogėjančią, nes dilerių tinklai veikia šiuolaikiniais metodais, platina naudodami įvairiausias priemones, paštomatus ir elektroninę erdvę. Tas prieinamumas yra ir patekimas į valstybę, nepaisant A. Bilotaitės didelių pastangų, bet sienos narkotikams yra kiauros! Skersai išilgai ta Lietuvėlė jau seniai tapo pramintu taku, pramintu plačiu taku tarp Rytų ir Vakarų, tarp Šiaurės ir Pietų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, išsakėte visi savo nuomones. Kadangi jau buvome susitarę dėl balsavimo lango, o tas laikas jau atėjo, tai iš karto dėl šio projekto galbūt ir balsuojame. Liks dar vienas projektas. (Balsai salėje) Nepalauksime, iš karto po to balsuosime, leisiu pristatyti ir balsuosime. Bet iš karto dėl šio projekto dabar balsuojame.
Taigi kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Baudžiamojo kodekso 261 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pateikimo stadijoje, balsuojame.
Užsiregistravo 96, balsavo 95: už – 43, prieš – 19, susilaikė 33. Projektui nepritarta.
Gerbiami kolegos, turime apsispręsti, ką toliau darysime su projektu: ar grąžinsime tobulinti, ar atmesime. Balsuojame alternatyviai. Ar galime susitarti, kad grąžiname tobulinti? (Balsai salėje) Grąžiname tobulinti. Ačiū, bendru sutarimu. (Balsai salėje: „Ne! Ne! Balsuojame! Balsuojame!“) Reikalauja balsuoti. Balsuojame. Balsuojantys už pasisakys už grąžinimą, prieš – už atmetimą.
Užsiregistravo 104, balsavo 104: už – 61, prieš – 43, grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
15.43 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-3286 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-3286. Pateikimo stadija. Pranešėjas – P. Gražulis. Prašom, kolega.
P. GRAŽULIS (MSNG). Kadangi posėdžio pirmininkas man nelabai suteikė teisę replikuoti, tai aš vis tiek noriu truputėlį replikuoti dėl mano pateiktos pirmos rezoliucijos dėl Izraelio ir Palestinos, kad kuo greičiau būtų nutraukti karo veiksmai ir pradėtos paliaubos, tai, ko siekia visas demokratinis pasaulis. Kalbėjau su Ž. Pavilioniu. Jis sako… Sakau, tai jūs, komitetas, man pateikite savo išvadas, kodėl jūs nepritarėte. Deja, nesurado nė vieno argumento. Sako, rezoliucija parengta labai profesionaliai, bet kažkas už tavęs stovi, sako. O kas už manęs stovi? Žmogiškumas. O už pono Ž. Pavilionio kas ten? Kubos ir Lotynų Amerikos mafija stovi? Jis pats prisipažino. Tai man atrodo, pone Pavilioni, neturite argumentų. Jūs visada atstovavote kažkokiai vienai pusei, o neieškojote tiesos, todėl argumentų neturite. Jūs net nepakvietėte manęs į komitetą, jeigu jūs nagrinėjote mano rezoliuciją.
Dabar, kai aš pristatau kitą rezoliuciją, aš noriu vėl pažiūrėti į konservatorius. Kur čia tas ponas, dabar Biudžeto komiteto narys, pirmininkas? Nematau jo. Kreipėsi į mane, į Konstitucinį Teismą, į Etikos… į VTEK’ą, į Antikorupcijos komisiją, kad aš parašus surinkau, kažkokią įtaką darydamas, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas nutarimas uždrausti prekiauti kiniška kompiuterine įranga neprieštarauja Konstitucijai. Žinoma, parengė šį… parengė tą dokumentą advokatai, G. Kaminskas. Aš nemačiau nieko bloga kreiptis į Lietuvos – ne į Rusijos, ne į kažkokį Kinijos arba Šiaurės Korėjos – Konstitucinį Teismą.
Kreipėmės į Lietuvos, lyg jūs matote, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas, nors ten yra S. Šedbaras, baisesnis yra negu kad kažkokios Kinijos ar Šiaurės Korėjos Konstitucinis Teismas. Jūs čia įžvelgėte tokį didelį didelį blogį. Ir ten, be abejonės, nurodytas dokumentas, kad 2000… 1994 m. birželio 1 d. Lietuva ir Izraelis pasirašė dėl investicijų skatinimo ir apsaugos iš abiejų pusių. Man atrodo, būtų logiška: jeigu jūs norite nutraukti santykius su Kinija ir nutraukti bet kokius verslo santykius su Kinija, tai jūs ir panaikinkite šį susitarimą, kuris pasirašytas 1994 metais.
Aš esu giliai įsitikinęs, kad net Taivano atstovybė, atidaryta Lietuvoje, siekiant vienos – „Teltonikos“ įmonės interesų. Faktiškai dabar yra rengiamas kreipimasis į Generalinę prokuratūrą, ar čia ji neįžvelgs korupcijos dėl „Teltonikos“, kuri buvo finansuojama… Konservatorių partijos lyderė I. Šimonytė rinkimų kampanijos metu.
Visiškai nesvarbu Lietuvos interesai konservatoriams. Konservatoriams svarbu jų rėmėjų interesai. Jie gali sugriauti bet kokius tiltus bet kokių valstybių, svarbu, kad tenkintų „Teltonikos“ ir galbūt dar kitų įmonių interesus.
Todėl jeigu jūs esate nuoseklūs ir tikrai norite nutraukti santykius su Kinija, aš raginu Lietuvos Vyriausybę šia rezoliucija tai padaryti. Kad jūs man nepriekaištautumėte, kad aš atstovauju kokiems nors Kinijos, Rusijos interesams. Kažkoks prokiniškas, prorusiškas. Ne, aš neturiu jokių interesų. Tik matau, kad jūsų politika daro didžiulę žalą Lietuvos valstybei, bet, žinoma, jūsų globėjams, „Teltonikai“ ir kokioms nors kitoms įmonėms, daro didžiulę politinę… duoda politinius dividendus ir finansines investicijas iš Taivano. Bet kitos įmonės dėl to patiria didžiulių nuostolių. Ir Lietuva patiria didžiulių nuostolių.
Dar vieną… Aš noriu atkreipti dėmesį, kad tokių sankcijų Kinijos atžvilgiu nėra pritaikiusi nė viena Europos Sąjungos šalis ir nė viena NATO šalis, išskyrus Lietuvą. Lygiai taip pat ir Taivano atstovybės neatidarė nė viena NATO šalis, nei Europos Sąjungos šalis, nei tos pačios Jungtinės Amerikos Valstijos neatidarė Taivano atstovybės.
Kam tai naudinga, gal Ž. Pavilionis čia pasakys? Ar tai nekiršina, ar tai nekursto ir kodėl nėra… Mūsų lyderystė, taip, gerai būti pirmam, o kur antras, kur trečias, kur jūsų pasekėjai su Taivano atstovybe? Jų nėra ir jų nebus.
Aš jau nenoriu kalbėti apie kitą jūsų užsienio politiką, apie Baltarusiją, kur labai naudinga V. Putinui, kad įstūmėte A. Lukašenką į V. Putino glėbį. Jis dėkingas jums, pats negalėjo pasiimti, bet dabar jums padedant visiškai apkabintas A. Lukašenka V. Putino, nė krustelti negali. Dėkingas jis jums yra už šią politiką, bet tai nusikalstama politika Lietuvos valstybei. Beje, noriu pabrėžti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos visada laikėsi politikos, kaip žino Ž. Pavilionis, kad Baltarusija būtų buferinė zona nuo Rusijos, dabar jau jinai nėra buferinė zona Ž. Pavilionio ir konservatorių pastangų dėka.
Taigi, gerbiamieji, pažiūrėsime, koks jūsų sąžiningumas, ir pamatysime, kam jūs atstovaujate balsuodami už šitą rezoliuciją. Pamatysime. Ir dar kartą pamatysime jūsų labai gražią, puikią veidmainystę. Štai mano tikslas buvo parodyti Lietuvos žmonėms, kokie jūs esate veidmainiai, ir šiandien dar kartą įsitikinsime. Linksi net Ž. Pavilionis, pritaria mano pasisakymui.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Pradžioje norėčiau pasakyti, kad kaip ir pirmosios rezoliucijos atveju, Seimo narys nesikreipė į Užsienio reikalų komitetą, nederino ir vakar, kadangi jau ta pati praktika, matyt, čia įprasta yra taip veikti, su visais partijų atstovais bendru sutarimu atmetėme jūsų rezoliuciją. Atkreipiu dėmesį, kad jūs pats priešinate, jūs kalbate netiesą dėl daugelio dalykų.
O paklausti norėčiau tiktai tiek, jeigu jūs prisipažįstate, kad jums tą kreipimąsi padėjo parašyti advokatas, ar jūs klausėte advokato, kas jam padėjo parašyti tą pareiškimą?
P. GRAŽULIS (MSNG). Man visai neįdomu, kas padėjo jam parašyti. Man atrodo, advokatas tikrai yra kompetentingas parašyti pareiškimą ir kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Man atrodo, kad jam kompetencijos tikrai pakanka, gal jums truputėlį ir trūksta.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). O, vėl Kęstutis!
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš, gerbiamas kolega, žaviuosi jumis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš irgi. (Juokas salėje)
K. MASIULIS (TS-LKDF). Žaviuosi jumis, nei žylat, nei plinkat, vadinasi, jaunatviško tokio gilaus proto. Neabejoju, kad jūs pats surašėte šitas rezoliucijas ir jums nereikia čia derintis su niekuo. Aš irgi tuo žaviuosi, tokia narsa. Bet noriu paklausti, o kokioje ambasadoje už vieną ir kitą rezoliuciją kels šampano taures arba pakeltų šampano taures, jeigu jos atsitiktinai būtų priimtos? Pabandykite pasamprotauti, jeigu sugebate.
P. GRAŽULIS (MSNG). O aš jūsų noriu paklausti, kokioje ambasadoje kėlė tas taures, kai Vyriausybė priėmė nutarimo projektą neleisti investicijų iš Kinijos? Kokioje ambasadoje kėlė taures, ar jūs galite pasakyti? (Balsai salėje) Aš… Amerikoje kėlė taures. Matyt, ne tik Amerikoje, nes jūs palikote Šiaurės Korėją, Iraną palikote, jų neįtraukėte į šitą sąrašą. Tai kodėl jūs palikote šitas šalis? Šiaurės Korėja jums yra demokratinė šalis? Taip pat jūs parašėte, Vyriausybė rašė, kad tos šalys, kurios vykdo karinę agresiją, kurios yra okupuotos ir satelitinės, yra Rusijos dalys. O tai su kuo dabar vykdo Kinija karą, ar jūs žinote? Bet, ponas Masiuli, aš jumis tikrai žaviuosi. Žaviuosi, koks jūs puikus kūlverstukas, na, jau tokio nėra. Aš, žinokite, kai sužinojau, kad jūs buvote toks aktyvus aktyvus komunistas ir ateistas, o dabar jau toks didelis davatkinas, krikščionis demokratas, na, žinote, žaviuosi. Tokį kūlverstuką gal tiktai vieną matęs gyvenime. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. (Balsai salėje)
P. GRAŽULIS (MSNG). O tai kada tu atsivertei? Dabar tu Saulius ar tu Paulius? Pasakyk, kas tu esi? Kas dabar esi, ar Paulius, ar Saulius? Ai, buvai Saulius, o dabar Paulius, taip? O kai keisis valdžia, jeigu keisis, tai vėl būsi Paulius?
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, gal grįžkime prie projekto. Nenagrinėkite vienas kito asmenybės bruožų. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Petrai, kolega, šiek tiek įsiaudrinęs pristatinėji rezoliuciją. Daug kalbėjai apie „Teltoniką“, apie viską, bet beveik nešnekėjai apie šitą rezoliuciją. Konstatuojamoje dalyje tu reikalauji, taip sakant, įteisinti šeiminius ir asmeninius korupcinius ryšius. Mano klausimas, kodėl nori bausti Kinijos Liaudies Respubliką, nes nori su ja nutraukti sutartį, kad Lietuva nutrauktų, net konservatoriai to nereikalavo?
Ir antra. Kodėl nenori bausti ir nieko nemini apie tuos, kas daro tuos korupcinius ryšius? Ačiū.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš paminėjau apie tuos korupcinius ryšius, jūs neklausėte, jūs su ausinėmis esate, jūs nieko negirdite. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs manote? Vaizdas, kad užsienio reikalų ministras G. Landsbergis jau atsivertė. Ir kai jo paklausė, kodėl nėjo į susitikimą su Taivano atstovais, tai jis pasakė, kad laikosi vienos Kinijos politikos. Tai kaip galvojate, gal jau įvyko stebuklas ir pagaliau atkursime tuos ryšius su Kinija?
P. GRAŽULIS (MSNG). Žinote, kas yra, mane šitas G. Landsbergio pareiškimas taip pat kaip ir jus labai nustebino. Jis visą laiką čia kartojo, kad Kinija, kaip ir Rusija, yra didžiausias mūsų priešas ir nei į tą pusę, nei į tą kraštą nenori žiūrėti, ir visur stabdė kinų investicijas, ir į Klaipėdos uostą, ir visur, baudė tas įmones, kurios turėjo bent kokius ryšius su Kinija. Galbūt daugiau jau neturi draugų, tokių kaip „Teltonika“, ir galbūt galvoja, jau iš Taivano viską gavo, jos draugai… konservatorių draugai, ir gal jau reikia atsigręžti ir iš Kinijos ką nors gausime.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Mano mylimas, žavusis kolega Petrai.
P. GRAŽULIS (MSNG). O, sveikas gyvas!
E. GENTVILAS (LSF). Ar patvirtintumėte teiginį, kad jūs siekiate tapti didžiausiu Lietuvos populistu ir jums kol kas tai neblogai sekasi?
P. GRAŽULIS (MSNG). Su jūsų pagalba, ačiū jums.
PIRMININKAS. Reakcijos nebus. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Petrai… Petrai, aš čia!
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, klausau.
V. VALKIŪNAS (DPF). Jūs rinktas Klaipėdos krašte, dar vadinamame Mažąja Lietuva. Tai ar negalvojate, kad Taivaną reikia vadinti Mažąja Kinija?
P. GRAŽULIS (MSNG). Apie tai nepamąsčiau. Čia klauskite Užsienio reikalų komiteto pirmininko Ž. Pavilionio, tegu jis jums atsako į šitą klausimą. Gal pasikvies Lotynų Amerikos ir Kubos mafijos atstovus ir priims gerą sprendimą tuo klausimu.
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų paklausė visi norintys paklausti. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl balsavimo motyvų priėmimo stadijoje taip pat nėra norinčių kalbėti. Atsirado vienas norintis. Ž. Pavilionis dėl balsavimo motyvų. Atsisako kalbėti. Kolegos, tada pagal Seimo statuto 184 straipsnį pirmiausia turėtume nuspręsti, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Taigi, kolegos, turime balsuoti, ar priimame šią rezoliuciją be pataisų.
Užsiregistravo 95, balsavo 95: už – net 7, prieš – 75, susilaikė 13. Rezoliucijai be pataisų nepritarta. Šis klausimas baigtas, rezoliucija nepriimta.
Kitas darbotvarkės klausimas. Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Mieli Lietuvos žmonės, kurie žiūrite, matote, kas kinų draugai? Matote, kaip konservatoriai bičiuliaujasi su kinais ir su rusais greičiausiai? Matote? Aš jums norėjau atskleisti, parodyti, kokie veidmainiai. Tai pavyko man šiandien padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos… Norite ilginti balsavimo langą? Replika – A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Bet balsavimas kartu atskleidė ir kiek mažai draugų iš tiesų turi Petras – tik septynis.
15.59 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 581, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3164 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pirmiausia turime išspręsti neišspręstą dar rytinės darbotvarkės klausimą. Dėl rytinės darbotvarkės 1-18 klausimo, dėl Akcizų įstatymo. Tuo metu L. Nagienė frakcijos vardu prašė skubos, du kartus Seimas balsavo ir abu kartus balsai pasidalino po lygiai. Taigi pagal Statutą turėjo būti balsavimo pertrauka. Dabar mes turime grįžti ir nuspręsti, ar nustatome dėl Akcizų įstatymo projekto Nr. XIVP-3164 skubos tvarką? Prašome balsuoti, kas už, kas prieš, kas susilaikė.
Užsiregistravo 111, balsavo 110: už – 53, prieš – 47, susilaikė 10. Nėra. Nesurinko daugumos balsų.
16.01 val.
Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3003 (pateikimo tęsinys)
Taigi grįžtame prie popietinės darbotvarkės. Popietinės darbotvarkės 1 klausimas buvo Konstitucinio Teismo įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymas. Kadangi iš tribūnos pranešėja… Jeigu nebūtų buvę tokio jos pareiškimo, aš dabar nekalbėčiau. Kadangi išsakė abejones, nors neminėjo pavardės, bet paminėjo partinę priklausomybę, aš pranešu, kad nusišalinu nuo balsavimo. Balsuojame dėl įstatymo projekto.
Užsiregistravo 110, balsavo 109: už – 42, prieš – 42, susilaikė 25. Projektui po pateikimo nepritarta. Turime apsispręsti, ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetame. Balsuojame. Kas už, balsuoja už grąžinimą, kas prieš – už atmetimą.
Užsiregistravo 110, balsavo 109: už – 46, prieš – 63. Projektas atmestas.
16.02 val.
Civilinio proceso kodekso Nr. IX-743 282 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1848 (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadijoje komitetas pasiūlė atmesti projektą. Balsuojame dėl komiteto išvados.
Užsiregistravo 111, balsavo 110: už – 67, prieš – 18, susilaikė 25. Projektas atmestas.
16.03 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2426(3) (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2426(3). Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 110, balsavo 109: už – 49, prieš – 43, susilaikė 17. Projektui po pateikimo nepritarta. Turime apsispręsti, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. Už balsuojantys bus už grąžinimą, prieš – už atmetimą. Balsuojame.
Užsiregistravo 110, balsavo 108: už – 56, prieš – 52. Grąžintas iniciatoriams tobulinti.
16.05 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2162(2), Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2163(2), Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2164(2), Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2336 (pateikimo tęsinys)
Kitas kompleksinis keturių įstatymų projektų paketas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, Socialinio draudimo pensijų ir Užimtumo įstatymų projektai. Kadangi pateikimo metu motyvai buvo tiktai už, ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis dėl visų projektų – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų nesiūloma. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Gerbiami kolegos, galbūt yra kitokių siūlymų? Pavasarį mūsų laukia net dveji rinkimai.
A. Vyšniauskas. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Manau, kad tikrai būtų galima šią sesiją suspėti, nes tai susiję su rinkimais, pavasarį jau bus sudaromos komisijos, tai būtų gerai iki Kalėdų.
PIRMININKAS. Ne pavasarį, o bus anksčiau – 100 dienų iki rinkimų.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Kada būtų galima pasiūlyti? Gruodžio 5 dieną? Tinka gruodžio 5 diena? Siūloma data – gruodžio 5 diena. Dėl visų projektų. Bendru sutarimu. Ačiū.
16.06 val.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3103(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3103(2). Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 94, balsavo 88: už – 12, prieš – 65, susilaikė 11. Projektui nepritarta.
Turime apsispręsti, ką toliau daryti su projektu, ar grąžinti tobulinti, ar atmesti. Balsuojame. Už – už grąžinimą, prieš – už atmetimą.
Užsiregistravo 94, balsavo 92: už – 26, prieš – 66. Projektas atmestas.
16.08 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl padėties Izraelyje ir Palestinoje“ projektas Nr. XIVP-3272 (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl padėties Izraelyje ir Palestinoje“ projektas Nr. XIVP-3272. Turime pagal tą patį 184 straipsnį balsuoti, ar pritariame rezoliucijai be pataisų. Balsuojame, kolegos.
Užsiregistravo 89, balsavo 87: už – 10, prieš – 62, susilaikė 15. Rezoliucijai nepritarta. (Balsai, juokas salėje)
16.08 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3290 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3290. Jau aš paskelbiau balsavimą, po to galėsite replikas pasakyti.
Užsiregistravo 109, balsavo 108: už – 44, prieš – 47, susilaikė 17. Projektui nepritarta po pateikimo.
Turime apsispręsti, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. Standartinis alternatyvus balsavimas: už – vadinasi, grąžiname, prieš – atmetame.
Pirmas prie mikrofono… (Balsai salėje)
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – 51, prieš – 54. Projektas atmestas. Kadangi buvo žadama replika, pirmasis prie mikrofono buvo P. Gražulis. Jeigu galite… (Triukšmas salėje) Prašome, kolega, glaustai ir netriukšmauti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš noriu, jeigu jau man suteikė repliką po balsavimo, padėkoti Kęstučiui, kad galų gale įtaką padariau ir pabalsavo už mano rezoliuciją. Taip pat didelę įtaką padariau ir T. V. Raskevičiui, kuris galų gale pradėjo deginti homoseksualų knygas, skirtas vaikams. Sveikinu. Tikrai mano įtaka Seime yra didelė ir, tikiuosi, tik didės.
PIRMININKAS. Kolega, kad balsavome ne dėl to, apie ką jūs kalbėjote. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tik patvirtinsiu tą, pirmininke, ką sakėte. Aš norėčiau, kad būtų protokole įrašyta, kad praeito balsavimo metu aš padariau klaidą, balsavau prieš, kur buvo rezoliucija dėl Palestinos.
PIRMININKAS. Dėl protokolo – K. Masiulis norėjo balsuoti prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Palaukite, pirmininke. Veidmainis. Tik pagyriau ir jis vėl prieš.
PIRMININKAS. V. Mitalas. (Triukšmas salėje) V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mus pasiekė žinios iš Latvijos, kad latviai ką tik nubalsavo ir priėmė Partnerystės įstatymą. Pasveikinkime plojimais brolius latvius! (Plojimai)
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso 261 straipsnio… Oi, atsiprašau. (Šurmulys salėje)
16.11 val.
Seimo savaitės (2023-11-13 – 2023-11-17) – 2023 m. lapkričio 14 d. (antradienio) ir 16 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, liko rezervinis klausimas – savaitės, prasidedančios lapkričio 13 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėjas – J. Razma, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitą savaitę siūloma pradėti surengus kitų metų biudžeto projekto pirmąjį svarstymą. Taip pat svarstytume ir kitus biudžetus – „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kai kuriuos lydimuosius projektus. Taip pat įvairių projektų svarstymo stadija, keletas Vyriausybės parengtų projektų pateikimų. Elektros energetika – D. Kreivys. Užimtumo įstatymo paketas – M. Navickienė ir kai kurie kiti. Antradienį baigtumėme M. Maldeikio projektais dėl Vyriausybės ir Prezidento rezidencijų reikalų.
Ketvirtadienį daugiausia priėmimai, tai būtų galutinis apsisprendimas per priėmimo stadiją dėl leidimo P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, dėl R. Žemaitaičio apkaltos inicijavimo pradžios ir taip pat įvairūs projektai, kurių ankstesnę savaitę buvo svarstymo stadija, o dabar ketvirtadienį būtų jų priėmimai.
Darbotvarkės tokios, kad abi dienas turėtumėme dirbti maždaug iki 17–18 valandos. Ketvirtadienį taip pat turėtume patvirtinti bene septynias 2022 metų finansines ataskaitas įvairių struktūrų ir baigtume, kaip įpareigoja Statutas, Seimo narių projektais pagal jų registracijos eilę.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori klausti vienas Seimo narys. V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Per anksti džiaugiatės, Latvija priėmė visai ne tokį įstatymą, kaip jūs, homoseksualai, norėjote. Tačiau klausimas Jurgiui: ar neterorizuos mūsų tokie panašūs klausimai kitą savaitę darbotvarkėje?
J. RAZMA (TS-LKDF). Kaip aš supratau jūsų pasisakymą, tai reikia suprasti, kad jūs siūlote nedelsiant ir mums priimti Civilinės sąjungos įstatymo projektą? Mes pagalvosime.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, daugiau klausimų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Lapkričio 9 dienos popietinį posėdį skelbiu baigtą. Gero vakaro visiems ir gerų darbų. (Gongas) (Balsai salėje: „Registruojamės.“) Ką tik balsavome.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.