PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO NR. I-67
3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 531, 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 671 IR 672 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3578(2)
2019-07-04
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||
|
1. |
17
(671) |
(3) |
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 531, 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 671 ir 672 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-3578(2) (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3578(2)) 17 straipsniu dėstomoje Konstitucinio Teismo įstatymo 671 str. 3 d. siūloma įtvirtinti, kad Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytų asmenų (kuriems suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo) prašymą Konstituciniam Teismui galėtų surašyti tik advokatas, nurodant tam tikras šios taisyklės išimtis (Juridinio asmens prašymą taip pat gali surašyti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys šio juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai. Jeigu prašymą teikia fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti prašymą turi teisę jis pats. Be to, fizinio asmens teikiamą prašymą gali surašyti jo artimasis giminaitis ar sutuoktinis (sugyventinis), turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.). Manytina, kad toks reguliavimas nepagrįstai susiaurintų, Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytų asmenų (kuriems suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo) galimybes ginti pažeistas teises ir laisves Konstituciniame Teisme. Pirma, asmenys, gaunantys labai mažas pajamas, tačiau didesnes nei asmenys, galintys pretenduoti į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, neturės finansinių galimybių kreiptis į advokatą. Kreiptis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (kai apmokamos visos teisinės pagalbos išlaidos) gali asmenys, kurių mėnesio pajamos neviršija 358 eurų (kai asmuo turi išlaikytinių šie skaičiai šiek tiek didesni). Akivaizdu, kad tuo atveju, kai asmuo neturės galimybės kreiptis į advokatą, nes neturės tam pakankamai lėšų, o valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba jam būtų neteiktina, siūlomu reguliavimu būtų paneigta asmens konstitucinė teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo. Antra, šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas pripažino, kad Civilinio proceso kodekso 306 str. 3 d. (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) kurioje nustatyta, kad apeliacinį skundą civilinėje byloje gali surašyti tik advokatas (išskyrus šioje dalyje numatytus atvejus), prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“), konstituciniam teisinės valstybės principui (2019 m. kovo 1 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT9-N3/2009). Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad į Europos Žmogaus Teisių Teismą, asmenys gali kreiptis tiek patys, tiek per atstovus (Europos Žmogaus Teisių Teismo reglamento Teismo reglamento 36 str. 1 d. įtvirtinta, kad „1. Persons, non-governmental organisations or groups of individuals may initially present applications under Article 34 of the Convention themselves or through a representative“ (asmenys, nevyriausybinės organizacijos ar asmenų grupės gali pateikti peticiją pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 34 str. patys ar per atstovą).) Ketvirta, Projekto Nr. XIIIP-3578 autoriai (projektą ir lydimuosius teikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė; aiškinamajame rašte detalizuojama, kad projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija bei, kad projektai parengti bendradarbiaujant su Konstitucinio Teismo kanceliarijos atstovais) siūlė įtvirtinti teisinį reguliavimą, leidžiantį asmeniui pačiam pasirinkti – Konstituciniam Teismui teikiamus dokumentus surašyti pačiam ar per advokatą. Projekto rengimo metu Konstitucinio Teismo pirmininko Teisingumo ministerijai adresuotame 2019 m. gegužės 3 d. rašte Nr. 14B-231(2.4) vertinant projekto autorių siekį įtvirtinti pareiškėjams teisę patiems pasirinkti, ar teisenos Konstituciniame Teisme metu jie naudosis atstovų institutu, nurodyta, kad „Iš tiesų, manytume, kad toks modelis būtų optimalus, ypač atsižvelgiant į ribotą (siaurą) Lietuvoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo apimtį ir į nustatomas šios teisės ribojimo sąlygas (reikalavimą kreiptis per tris mėnesius nuo visų teisinės gynybos priemonių išnaudojimo). Kartu pažymėtina, kad pareiga naudotis advokato pagalba nėra nustatyta ir kitose Europos valstybėse (pvz., Latvijoje, Gruzijoje), taip pat Europos Žmogaus Teisių Teisme. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimai). Toks aktyvaus teismo principas reiškia, kad ir Konstitucinis Teismas, gavęs asmens prašymą dėl jo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo ir vykdydamas konstitucinį teisingumą, imsis aktyvaus vaidmens (paaiškins asmens procesines teises ir pareigas, nurodys asmens prašymo trūkumus ir nustatys terminą jiems pašalinti, išreikalaus papildomus įrodymus, gaus papildomus paaiškinimus ir pan.). Šiuo tikslu ir dabar galiojančiame teisiniame reguliavime yra nustatyti platūs Konstitucinio Teismo teisėjų įgaliojimai (pvz., apklausti pareiškėją ar jo atstovą apie reikalavimų esmę, išklausyti jo argumentus, pasiūlyti, jeigu tai reikalinga, pateikti papildomus įrodymus, išreikalauti visą bylai reikalingą medžiagą, gauti pareigūnų paaiškinimus ir kt.) (žr. Konstitucinio Teismo įstatymo 9, 27 straipsnius).“
Atsižvelgiant į išdėstytą ir prioritetu laikant žmogaus teisių apsaugą, teikiamas siūlymas pakeisti Projekto XIIIP-3578(2) 17 straipsniu dėstomą Konstitucinio Teismo įstatymo 671 str. 3 d. Siūlytina neriboti Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens teisės savo teises Konstituciniame Teisme ginti jo pasirinktu būdu (pačiam ar per pasirinktą atstovą). Pasiūlymas: Projekto 17 straipsniu dėstomą Konstitucinio Teismo įstatymo 671 str. 3 d. išdėstyti taip: „ |