LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ TEISIŲ, PAREIGŲ IR VEIKLOS GARANTIJŲ ĮSTATYMO PROJEKTO
2017–07–10 Nr. XIIIP-957
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsnio 2 dalis yra perteklinė, todėl jos atsisakytina.
2. Projekto 1 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka ,,bendrosios Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos” yra neapibrėžta, neaiški, todėl siūloma nuostata gali būti nepritaikoma praktikoje. Jei turima galvoje įstatymo ar teisės analogija, tai turi būti aiškiai nurodyta.
Taip pat šioje straipsnio dalyje siūlytina atsisakyti įstatymuose nevartojamos ir neapibrėžtos teisės akto rūšies „lokalusis teisės aktas“ nurodymo ir įvardinti tik „Seimo ar jo struktūrinių padalinių priimtus teisės aktus“.
3. Projekto 1 straipsnio 6 dalyje vartojama jokiuose teisės aktuose neapibrėžta sąvoka ,,frakcijoms prilyginti dariniai”. Siūlytina ją apibrėžti arba jos atsisakyti.
4. Projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostata nėra konkreti ir sunkiai galės būti įgyvendinama praktikoje. Pastebėtina, kad skirtingose teisės šakose ,,bendro gyvenimo taisyklės, geri papročiai ar geros moralės principai (visuomenės moralė)” gali būti traktuojami skirtingai, todėl nenurodžius kokių teismų praktika privalu vadovautis gali kilti nevienodo nuostatos taikymo problema.
5. Projekto 3 straipsnio 1 dalies reikalavimas nenaudoti teisių ir veiklos garantijų siekiant naudos „kitiems asmenims“ tikslintinas, nes plačiąja prasme sąvoka „kiti asmenys“ apima ir Tautą, kuriai Seimo narys atstovauja, ir kurios interesais privalo veikti.
6. Projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad esant joje nustatytiems pagrindams, „Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos negina šiame įstatyme nustatytų teisių ir veiklos garantijų“. Neaišku, kokiais būdais valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali „ginti“ ar „neginti“ Seimo nario teisių ir veiklos garantijų. Taip pat nėra aišku koks subjektas konstatuos, kad yra pagrindas teisių ir veiklos garantijų „negynimui“ ir kas bus arbitru, kilus ginčui dėl to. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus.
7. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kiekvienam Seimo nariui Seimo rūmuose skiriama atitinkamai įrengta atskira (čia ir toliau - išskirta mūsų) darbo patalpa. Svarstant šią nuostatą reikėtų atkreipti dėmesį, kad ji gali būti traktuojama taip, kad ši patalpa privalo būti atskira ir nuo Seimo narių padėjėjų-sekretorių darbo vietos. Įvertinus praktinio tokios nuostatos taikymo aspektus, viena vertus, toks reguliavimas gali neatitikti Seimo narių interesų, kita vertus, įvertinus Seimo kanceliarijos patikėjimo teise valdomų patalpų kiekį, gali kilti problemų tinkamai įgyvendinti projekto 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą Seimo valdybos pareigą priimti sprendimus dėl darbo vietų Seimo narių padėjėjams-sekretoriams, o šios nuostatos įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų biudžeto lėšų.
8. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje vietoj nuorodos į šio straipsnio 1 dalį siūlytina įrašyti „darbo patalpos Seimo rūmuose“, nes šioje dalyje apibrėžiamas Seimo valdybos tvirtinamo teisės akto pavadinimas.
9. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Seimo narių specialiesiems poreikiams finansuoti skiriamos tikslinės lėšos iš valstybės biudžete Seimui skirtų asignavimų. Šios lėšos neįskaičiuojamos į su Seimo nario parlamentine veikla susijusias išlaidas ir negali būti naudojamos jokiems kitiems tikslams.
Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti. Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą asignavimų valdytojas yra Seimo kanceliarija, valstybės biudžeto lėšos skiriamos Seimo kanceliarijos programoms finansuoti. Biudžeto sudarymą ir vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad asignavimų valdytojai rengia strateginius veiklos planus ir programas šiems planams įgyvendinti. Asignavimų valdytojai, rengdami programas ir planuodami asignavimus, skaičiuoja asignavimų poreikį programoms vykdyti. Nustačius, kad lėšos yra tikslinės, jeigu jos būtų nepanaudotos, metams pasibaigus turėtų būti grąžinamos į valstybės biudžetą, tuo tarpu Biudžeto sandaros įstatymas, kuriame nustatytos asignavimų valdytojų teisės ir pareigos, suteikia asignavimų valdytojams teisę perskirstyti asignavimus tarp programų pagal ekonominę klasifikaciją, todėl šiuo pasiūlymu būtų ribojamos asignavimų valdytojų teisės.
Įstatymo projekte nuostata, kuri numato tikslines lėšas iš valstybės biudžeto Seimo narių specialiesiems poreikiams finansuoti, nėra tinkama ir dėl to, kad specialieji poreikiai finansuojami pagal specialias valstybės programas (pavyzdžiui, būsto pritaikymo neįgaliesiems). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, formuluotę „negali būti naudojamos jokiems kitiems tikslams“ taip pat siūlytina braukti arba tikslinti.
10. Projekto 7 straipsnio 2 dalį siūlytina tobulinti, atsisakyti blanketinio pobūdžio nuorodos į šio straipsnio 1 dalį ir formuluotes tarpusavyje derinti su šio straipsnio 1 dalies nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Seimo valdyba nustato Seimo nario visuomeninių konsultantų įgaliojimus, todėl šio straipsnio 2 dalyje reikėtų nustatyti, kad Seimo nario visuomeninio konsultanto įgaliojimus patvirtinantį dokumentą ir jo išdavimo tvarką nustato Seimo valdyba.
11. Projekto 8 straipsnio pavadinimą ir jo turinį reikėtų derinti tarpusavyje. Straipsnio pavadinimas suponuoja, kad jame turėtų būti reglamentuojama Seimo narių teisė gauti informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų bei kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų. Tačiau straipsnio nuostatos susijusios tik su Seimo nario teise gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. Be to, šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse reguliuojami teisiniai santykiai nėra susiję su teise gauti informaciją, todėl svarstytina, ar jie neturėtų būti reguliuojami atskirame straipsnyje.
12. Projekto 9 straipsnyje siūloma reguliuoti sąlygų Seimo nariui susitikti su gyventojais sudarymą. Pastebėtina, kad pagal galiojantį Seimo statuto 12 straipsnį, Seimo narys turi nuolat susitikinėti su rinkėjais, o galiojančio Seimo statuto 13 straipsnyje nustatyta, kokios sąlygos turi būti sudarytos Seimo nariui susitikti su rinkėjais. Kartu su vertinamu projektu teikiamu Seimo statuto pakeitimo projektu (reg. Nr. XIIIP-960) siūloma Seimo statuto 12 straipsnyje palikti nuostatas dėl Seimo nario pareigos susitikinėti su rinkėjais, o 13 straipsnį siūloma pripažinti netekusiu galios. Taigi manytina, kad Seimo nariui susitikti su rinkėjais sąlygos turėtų būti sudaromos vertinamo įstatymo nustatyta tvarka. Siekiant išvengti skirtingo teisės normos aiškinimo dėl skirtingos dviejų teisės aktų terminijos, svarstytina galimybė suvienodinti vertinamo įstatymo projekto straipsnio ir Seimo statuto 12 straipsnio terminiją.
13. Projekto 9 straipsnyje būtina aiškiai reglamentuoti kaip savivaldybės administracija privalo elgtis tais atvejais, kai patalpų susitikti su gyventojais vienu metu pageidauja ne vienas, o keli Seimo nariai, o tokių patalpų nėra pakankamai jų visų poreikiams patenkinti.
14. Projekto 10 straipsnio 2 dalyje siūlytina vartoti sąvoką „šmeižimas“, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau - BK).
15. Projekto 10 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis tyčinį nusikaltimą (in flagranti), už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo. Ši nuostata kelia abejonių dėl jos taikymo praktikoje. Pirma, tam, kad nustatyti, kokia bausmė yra numatyta už daromą nusikaltimą, ši veika turi būti kvalifikuota. Kvalifikuoti nusikalstamas veikas gali tik kompetentingi subjektai. Taigi užtikus Seimo narį, bedarantį nusikaltimą, abejotina, ar galima iš karto kvalifikuoti jo veiksmus bei nustatyti, kokia bausmė už tai numatyta. Antra, netgi preziumuojant, kad Seimo narį, bedarantį nusikaltimą užtiko kompetentingas subjektas, galintis tiek kvalifikuoti Seimo nario veiksmus, tiek nustatyti, kokia bausmė jam yra numatyta, išlieka tikimybė, kad Seimo nario veiksmai vėliau bus perkvalifikuoti. Tuo atveju, jeigu Seimo nario veiksmai būtų perkvalifikuoti į lengvesnį nusikaltimą, teikiamo projekto 10 straipsnio 3 dalyje numatyti veiksmai, atlikti Seimo nario atžvilgiu, taptų neteisėti ir atitinkamiems subjektams kiltų nepagrįsta atsakomybė. Trečia, teikiamo projekto 10 straipsnio 3 dalies formuluotė „už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo“ suponuoja, kad teikiamo įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalis negalės būti taikoma tais atvejais, kai Seimo narys užtinkamas bedarantis nusikaltimą, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, t. y. nesunkų tyčinį nusikaltimą. Svarstytina, ar tokiu būdu nebūtų pažeisti visuomenės interesai. Juo labiau, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Seimo nario mandatas gali būti naudojamas vien visuomenės ir valstybės interesais, ir jokiomis aplinkybėmis bei jokiais būdais negali būti naudojamas savo ar kitų asmenų privačiai naudai tiesiogiai ar netiesiogiai gauti“.
16. Projekto 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse vartojama formuluotė ,,generalinis prokuroras ar jo pareigas einantis generalinio prokuroro pavaduotojas”. Nėra aišku ar atitinkamas teises ir pareigas turės generalinio prokuroro pavaduotojas, kuris ne eina generalinio prokuroro pareigas, o šį pavaduoja.
17. Projekto 10 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad krata ar poėmis Seimo nario darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo sutikimu, dalyvaujant ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 145 straipsnio 3 dalį, krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Svarstytina, ar pritarus teikiamam projektui, nebūtų nepagrįstai išplėstos generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo kompetencijos ribos. Be to, svarstytina, ar pritarus siūlomam įstatymo projektui, teisėsaugos institucijoms nebūtų sudarytos galimybės daryti poveikį Seimo nariams, tuo pačiu paveikti viso Seimo veiklą ir jo priimamus sprendimus.
Konstitucijos 62 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Seimo nario asmens neliečiamybė gali būti atimta tik Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka. Konstitucijos 22 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Taigi Konstitucija suteikia Seimo nario laisvei didesnę apsaugą nei kitiems asmenims.
Krata ir poėmis mūsų nuomone yra procesinės prievartos priemonės, kurių taikymas be Seimo sutikimo reikštų Seimo nario laisvės varžymą. Remiantis baudžiamojo proceso doktrina - „procesinės prievartos priemonės – įstatyme numatytos priemonės, pasireiškiančios žmogaus teisių suvaržymu, kurias valstybės subjektai taiko siekdami procesinių tikslų“ [GODA, Gintaras; et al. Baudžiamojo proceso teisė. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2005, p. 222]. Todėl krata ir poėmis patenka į Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalies veikimo sritį.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinių Seimo nario darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijų sistema inter alia apima Seimo nario imunitetus (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Konstitucijos 62 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis yra įtvirtintos Seimo nario asmens neliečiamybės papildomos garantijos, reikalingos ir būtinos jo, kaip Tautos atstovo, pareigoms tinkamai atlikti; Seimo narių, įgyvendinančių jiems Konstitucijos ir įstatymų pavestas pareigas, imunitetas turi užtikrinti, kad Seimas galės nekliudomai vykdyti Konstitucijoje nustatytas funkcijas (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas); Seimo nario teisė į laisvę ir asmens neliečiamybė jo kadencijos laikotarpiu gali būti ribojama tik Seimo sutikimu (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas).
Konstitucijos 62 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis įtvirtintos Seimo nario asmens neliečiamybės papildomos garantijos, būtinos jo pareigoms tinkamai atlikti, yra nustatytos tam, kad Seimo narys būtų apsaugotas nuo persekiojimo dėl politinių ar kitų motyvų dėl jo, kaip Seimo nario, veiklos, o ne tam, kad būtų sudarytos prielaidos Seimo nariui, įtariamam padarius nusikaltimą, išvengti baudžiamosios atsakomybės (Konstitucinio Teismo 2016 n. balandžio 27 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutarime cituoja Venecijos komisijos 2014 m. kovo 21–22 d. 98-ojoje plenarinėje sesijoje priimtą Ataskaitą apie parlamento nario imuniteto apimtį ir panaikinimą (toliau – Ataskaita). Siekiant išvengti piktnaudžiavimo imunitetu ir atrankinio pobūdžio bei savavališkų sprendimų priėmimo, taip pat užtikrinti reikiamą procedūros skaidrumą, Ataskaitoje suformuluoti parlamento nario imuniteto panaikinimo kriterijai ir gairės (1 punktas). Kaip antai Ataskaitoje nurodoma, kad parlamento nario imuniteto paskirtis – apsaugoti parlamentą nuo nepagrįsto vykdomosios valdžios ir teismų spaudimo (127 punktas).
18. Projekto 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose, taip pat jo gyvenamojoje patalpoje Seimo viešbutyje gali būti atliekama tik dalyvaujant Seimo pirmininkui ar vienam iš jo pavaduotojų. Diskutuotina, kaip šios nuostatos įgyvendinimas būtų užtikrinamas, jei krata ar poėmis, kaip numato tos pačios dalies nuostatos, būtų atliekami be prokuroro sutikimo ir jam nedalyvaujant - jei Seimo narys yra užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj po jos, t.y. nedelsiant ir neatsiejamai nuo nusikalstamos veikos darymo.
19. Iš kitos pusės nėra aiški Seimo pirmininko ar vieno iš jo pavaduotojų dalyvavimo procesinė paskirtis, turimos teisės, įgaliojimai. Nėra aišku ar ši nuostata yra speciali BPK normų atžvilgiu.
20. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad darbo užmokestis Seimo nariui mokamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete Seimui skirtų asignavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir atitinkamų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatomis, biudžeto asignavimai skiriami ne Seimui, bet biudžeto asignavimų valdytojai Seimo kanceliarijai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
21. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti įstatymo pavadinimo sutrumpinimo, nes, pirmą kartą nurodžius pilną įstatymo pavadinimą, toliau tekste šis pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“.
22. Projekto 11 straipsnio 4 dalyje reikėtų teikti ir blanketinę nuorodą į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą, nes antraip Seimo narių, kurie yra paskirti Ministru Pirmininku ar ministru, darbo apmokėjimo reguliavimas nebus nuoseklus.
23. Projekto 11 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas dėl darbo užmokesčio mažinimo reikėtų tikslinti ir atskirai reglamentuoti pagrindus, kai darbo užmokestis mažinamas dėl to, kad Seimo narys nedalyvavo posėdžiuose be svarbių pateisinamų priežasčių, ir pagrindus, kai Seimo narys nedalyvavo posėdžiuose dėl svarbių pateisinamų priežasčių, tačiau už tą laiką jam apmokama kitų įstatymu nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, Seimo nariai yra draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu, todėl ligos, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais jiems mokamos socialinio draudimo išmokos. Taigi, minėtos priežastys yra svarbios ir pateisinančios Seimo nario nebuvimą darbe, tačiau dėl šių priežasčių nebuvusiam darbe Seimo nariui darbo užmokestis negali būti mokamas, nes už nurodytus laikotarpius skiriamos ir mokamos socialinio draudimo išmokos (su išimtimis, nustatytomis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo III skyriuje), antraip už tą patį laikotarpį būtų nustatytas dvigubas apmokėjimas.
24. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „kai rinkimų apygarda apima daugiau nei vienos savivaldybės teritoriją, Seimo narys gali turėti daugiau negu vieną biurą“. Pažymime, kad nenurodžius, kokia apygarda turima omenyje, ši nuostata būtų taikoma ir vienmandatėse, ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktiems Seimo nariams. Pagal tos pačios dalies nuostatas, „sprendimus dėl savivaldybių, kuriose įrengiami daugiamandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių biurai, priima Seimo frakcijos“. Kadangi didžiausias savivaldybių, kuriose gali būti įrengiamas Seimo nario biuras, skaičius nėra numatytas, daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų Seimo narių biurų skaičius frakcijos sprendimu galėtų būti žymiai didesnis, nei vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių. Taip Seimo nariai, išrinkti daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose, galėtų būti traktuojami nepagrįstai skirtingai.
25. Siūlytina projekto 12 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis projekto 13 straipsnio 2 dalies 1 punktu, vietoje formuluotės „už naudojimąsi telefonu ir internetu“ vartoti „Seimo biuro telekomunikacijų išlaidas“.
26. Projekto 13 straipsnio 1 dalyje tikslintina formuluotė „1 paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio“, įrašant po žodžio „ūkio“ žodį „darbuotojų“ ir nustatant, koks darbo užmokestis – bruto ar neto turimas omenyje, taip pat paskelbimo šaltinį.
27. Projekto 13 straipsnio 2 dalies 9 punktas tikslintinas nurodant, kad Seimo nariui atlyginamos su parlamentine veikla susijusios reklamos socialiniuose tinkluose išlaidos, išskyrus politinės kampanijos išlaidas, t.y. nustatyti ribojimą, analogišką projekto 9 straipsnio 3 daliai.
28. Projekto 13 straipsnio 7 ir 8 dalys tikslintinos aiškiai nustatant santykį tarp atsiskaitymo už lėšas laikotarpio ir laikotarpių, tarp kurių gali būti perkeliamos lėšos.
29. Projekto 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų Seimo narių yra daugiau, nei vietų Seimo viešbutyje, sprendimą dėl papildomai reikalingo būsto nuomos Vilniaus mieste priima Seimo valdyba“, o 15 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją pagal patvirtintus tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis.“ Projektas tobulintinas. Neaišku, kas ir kokia tvarka kompensuoja kitas Seimo narių gyvenimo Seimo viešbutyje išlaidas (mokesčius už šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas), kas ir kokia tvarka moka Seimo nariui išnuomoto būsto nuomos išlaidas, įskaitant išlaidas už šaltą ir karštą vandenį, elektrą, dujas, šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas.
30. Projekto 15 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti: „Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, buvęs Seimo narys privalo per 15 kalendorinių dienų išsikelti iš užimamų patalpų ir visiškai atsiskaityti už gyvenimą Seimo viešbutyje.“ Neaišku, per kokį terminą buvęs Seimo narys turėtų išsikelti iš jam išnuomotų patalpų ir už jas atsiskaityti. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą.
31. Projekto 17 straipsnyje siūloma nustatyti garantijas nutrūkus Seimo nario įgaliojimams – išmokėti atitinkamo dydžio išmokas buvusiems Seimo nariams, kurių įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais (pasibaigus įgaliojimams, pripažinus negaliojančiais rinkimus ar esant šiurkščiam rinkimų įstatymo pažeidimui), taip pat Seimo nario šeimos nariams, kai Seimo nario įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 2 punkte numatytu atveju (Seimo nariui mirus). Pastebėtina, kad pagal galiojančias Seimo statuto 155 straipsnio nuostatas išeitinės išmokos išmokamos ir buvusiems Seimo nariams, kurių įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 4 punkto pagrindu (teismui pripažinus asmenį neveiksniu). Neaišku, kodėl siūloma atsisakyti išmokos išmokėjimo nurodytu atveju.
32. Projekto 20 straipsnio 2 dalyje išbrauktinas žodis „vadinamųjų“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]
J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
P. Žukauskas, (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]