|
Eil. Nr.
|
Siūloma keisti
|
Pasiūlymo turinys
|
|
str.
|
str. d.
|
p.
|
|
1.
|
9/ 32
|
1
|
|
Argumentai:
Keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta kas turi teisę dalyvauti
savivaldybės tarybos rinkimuose. Keičiamo įstatymo 32 straipsnyje
numatoma tikrinti tik dalį šių reikalavimų. Todėl siekiant palengvinti
apylinkių rinkimų komisijoms priimti sprendimus ir išvengti interpretacijų,
kad rinkėjui atvykusiam balsuoti į rinkimų apylinkę privalomi kiti, nei 2
straipsnyje nustatyti reikalavimai, siūlau patikslinti įstatymo projektą
įrašant „nustačiusi, kad šis rinkėjas atitinka
šio įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus“.
Pasiūlymas:
9 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
Pakeisti
32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas
sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną
1. Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po galutinių
rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18
valandos kreipiasi į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą neįrašytas
rinkėjas ir pateikia pasą, asmens tapatybės kortelę ar teisę nuolat gyventi
Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą ir dokumentą, liudijantį jo
deklaruotą gyvenamąją vietą šios rinkimų apylinkės teritorijoje, apylinkės
rinkimų komisija nustačiusi, kad šis rinkėjas atitinka šio įstatymo 2
straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus įrašo šį rinkėją į papildomą rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, paso
ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį ir adresą nedelsiant
praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija
patikrina, ar šis rinkėjas įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi
priemonių užtikrinti, kad šis rinkėjas negalėtų du kartus balsuoti arba kad
jo užpildyti rinkimų biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu šis
rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į
rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas balsavimo
vokais arba balsavus pagal papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą,
neskaičiuojamas.
|
|
2.
|
10/35
|
1
|
|
Argumentai:
Reikalavimas Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatyti ar komiteto
pavadinimas yra ar nėra „panašus“ yra pernelyg subjektyvus ir tuo galintis
sukelti ginčus ir abejones. Taip pat šio įstatymo projekte nėra įvertinta,
kad juridinių asmenų parama politinėms partijoms yra neleidžiama, o leidimas
gavus juridinio asmens ar prekės ženklo savininko, jeigu jis yra juridinis
asmuo, sutikimą naudotis pavadinimu ar prekės ženklu yra neleistina
nematerialinė parama rinkimų komitetui.
Rinkimų komitetas yra tik iš konkrečios savivaldybės rinkėjų sudaryta
visuomeninė politinė organizacija veikianti rinkimų laikotarpiu. Todėl asmenų
pavardės dėl, kurių rinkėjai negali balsuoti šios savivaldybės tarybos
rinkimuose, sudaro prielaidas klaidinti rinkėjams.
Pasiūlymas:
Siūlau patikslinti siūlomą pakeitimą ir jį išdėstyti taip: „Klaidinantis
yra tas rinkimų komiteto pavadinimas, kuris yra tapatus ar naudoja dalį
įregistruoto juridinio asmens pavadinimo, įregistruotą prekės ženklą ar jo
dalį ar jame yra naudojamas fizinio asmens nario vardas, pavardė be šio
asmens sutikimo ar asmens nesančio šio rinkimų komiteto nariu.“
10. straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 35 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį
išdėstyti taip:
„6) rinkimų komiteto pavadinimas, atitinkantis šio įstatymo
reikalavimus.“
2. Pakeisti 35 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„6. Rinkimų komitetas savo veiklą gali pradėti nuo įregistravimo
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos. Rinkimų komitetas, laikydamasis
konstitucinio imperatyvo gerbti ir saugoti konstitucinę santvarką, viešąją
tvarką, visuomenės dorovės apsaugą, nekurstant tautinės, rasinės, religinės,
socialinės neapykantos, prievartos ar diskriminacijos, turi teisę pasirinkti
rinkėjų neklaidinantį ir tinkamai juos informuojantį apie rinkimų komitetą
rinkimų komiteto pavadinimą ir nurodyti jį rinkimų komiteto veiklos
sutartyje. Jeigu rinkimų komitetas pasirenka pavadinimą, kuris yra
tapatus arba panašus į jau įregistruoto juridinio asmens pavadinimą, prekės
ženklą ar jame yra naudojamas fizinio asmens vardas, pavardė, jis privalo
pateikti raštišką aukščiau nurodytų asmenų arba prekės ženklo savininko
sutikimą. Klaidinantis yra tas rinkimų komiteto pavadinimas,
kuris yra tapatus ar naudoja dalį įregistruoto juridinio asmens pavadinimo,
įregistruotą prekės ženklą ar jo dalį ar jame yra naudojamas fizinio asmens
nario vardas, pavardė be šio asmens sutikimo ar asmens nesančio šio rinkimų
komiteto nariu. Jeigu rinkimų komitetas pavadinimo nepasirenka arba
pasirinktas pavadinimas neatitinka nurodytų reikalavimų, Vyriausioji rinkimų
komisija, vadovaudamasi nustatyta tvarka, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų
komitetų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam
skirtingą kiekvienam rinkimų komitetui raidę (raides) be diakritinio ženklo.
Ši raidė (raidės) laikoma (laikomos) rinkimų komiteto pavadinimu ir įrašoma
(įrašomos) rinkimų biuletenyje. Sprendimą dėl rinkimų komiteto ar jo veiklos
sutarties pakeitimo įregistravimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo
prašymo ir veiklos sutarties pateikimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų
komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas narys. Jeigu yra nustatomi dokumentų
trūkumai, rinkimų komiteto atstovui (koordinatoriui) pasiūloma per 3 dienas
juos pašalinti. Atsisakymas registruoti rinkimų komitetą ar jo veiklos
sutarties pakeitimą turi būti motyvuotas. Jeigu rinkimų komitetas nesutinka
su priimtu sprendimu, sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali
būti skundžiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Skundą Vyriausioji rinkimų
komisija privalo išnagrinėti per 3 darbo dienas. Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali
būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi
būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.“
|
|
3
|
11/36
|
2
|
4
|
Argumentai:
Reikalavimas kad užstatą mokėtų partija arba rinkimų komitetas, nors
nereikalaujant, kad tai būtų šį kandidatų sąrašą kelianti partija ar
komitetas, yra perteklinis. O reikalavimas, kad užstato nemoka partija ar
rinkimų komitetas, užstatas būtų mokamas „paties keliamo kandidato“ nėra
aiškus. Vienaskaita suponuoja, kad šiuo atveju užstatą moka kiekvienas sąraše
esantis kandidatas, ir bent vienam kandidatui nesumokėjus, neregistruojamas
visas kandidatų sąrašas.
Pasiūlymas:
11 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
2. Pakeisti 36 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) dokumentą, patvirtinantį, kad yra partijos, rinkimų
komiteto ar paties keliamo kandidato sumokėtas rinkimų užstatas, arba
Vyriausiosios rinkimų komisijos pažymą, kad šis užstatas yra sumokėtas. Taip
pat partija, rinkimų komitetas gali pateikti rinkimų programą.“
|
|
4
|
11/36
|
4
|
4
|
Argumentai:
Įvedamas naujas reikalavimas kandidatui į merus mokėti atskirą nuo
kandidatų sąrašo rinkimų užstatą. Pagal esamą įstatymo redakciją, kai
kandidatas į merus kelia ta pati partija ar rinkimų komitetas, atskiras
užstatas už kandidatą į merus nėra reikalaujamas. Mano nuomone naujo užstato
reikalavimas yra perteklinis.
Pasiūlymas:
išbraukti žodžius „jo paties“
4. Pakeisti 36 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) dokumentą, patvirtinantį, kad yra jo
paties sumokėtas rinkimų užstatas, taip pat gali pateikti trumpą
rinkimų programą Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją.“
|
|
5
|
13/43
|
1
|
|
Argumentai
Šiame įstatymo pakeitimo straipsnyje siūloma atsisakyti dabartinio
įstatymo nuostatos skelbti kandidatus ir kandidatų sąrašus Teisės aktų
registre. Apsiriboti kandidatų sąrašo ir kandidatų paskelbimu tik
Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainėje.
Tai nesaugu. Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainė nėra tiek saugi
kaip Teisės aktų registras. Teisės aktų registrui
taikomi nepalyginamai aukštesni saugumo, dokumentų nepakeičiamumo
reikalavimai kaip Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainei. Naudoti
valstybės biudžeto lėšas pertvarkyti VRK svetainę ir prilyginti jos saugumą
Teisės aktų registrui nėra racionalu.
Pasiūlymas:
Atsisakyti keisti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 43 straipsnį
ir išbraukti iš svarstomo įstatymo projekto 13 straipsnį:
13 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Iki rinkimų likus ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų
komisija Teisės aktų registre savo interneto svetainėje
paskelbia kiekvienoje savivaldybėje rinkimuose dalyvaujančioms partijoms,
partijų koalicijoms, rinkimų komitetams burtais nustatytus rinkimų numerius,
kandidatų sąrašus, kandidatus, įrašytus į kandidatų sąrašus, ir kandidatus į
savivaldybės tarybos narius – merus.
|
|
6
|
17/51
|
2
|
|
Argumentai:
Keičiamo 51 straipsnio 2 dalyje yra normos dėl
kandidatų pasisakymo visuomenės informavimo priemonėse. Yra nustatyta, kad
visi kandidatai gali pasisakyti lygiais su kitais kandidatais pagrindais
keičiamo įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Ir nustatyta specialūs
reikalavimai tiems kandidatams, kuriems gali tekti pasisakyti vykdant
svarbias pareigas ir pranešant visuomenei svarbias žinias. Įstatymo projekto
redakcijas keistina, nes ja draudžiama agituoti tik pranešant žinias, o dėl
kandidatų kitų galimų pasisakymų tokio draudimo nelieka. Pagal siūlomą
redakciją kai kurie kandidatai galėtų pasisakyti kulinarijos, sodininkystės
ir kitais klausimais, tik turėtų neagituoti. Bet kandidato populiarinimas yra
rinkimų reklama. Todėl siūlau išsaugoti esamus bendrus draudimus visiems
kandidatams pasisakyti kitokia kaip esamo įstatymo 48 straipsnio tvarka. Taip
pat siūlau atsisakyti kaip nors reglamentuoti kandidatų vykdančių svarbias
pareigas pasisakymo būdus – tiesioginiai eteryje, spaudos konferencijoje,
pranešime spaudai ar panašiai. Einantiems svarbias pareigas kandidatams
nurodyti tik tai, kad jiems draudžiama agituoti.
Pasiūlymas:
esamą projekte tekstą:
„17 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
2. Pakeisti 51 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Visuomenės informavimo priemonėse pranešant svarbias žinias dėl einamų
pareigų kandidatui yra draudžiama agituoti. Jei nustatoma, kad tokio
pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu
yra laikomas ir kandidatas. Asmuo, kuris
eina pareigas valstybės, savivaldybių institucijose ar įstaigose ir kartu yra
kandidatas, Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, per regioninį
transliuotoją ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant
rinkimų agitaciją gali pasisakyti tik šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta
tvarka. Jeigu kandidatas dėl einamų pareigų turi per visuomenės informavimo
priemones pranešti svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik per spaudos
konferenciją. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, regioniniai
transliuotojai ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonės gali skelbti
tik šios konferencijos įrašą, jeigu jame nėra rinkimų agitacijos.““,
siūlau išdėstyti taip:
17 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
2. Pakeisti 51 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmuo, kuris eina pareigas valstybės, savivaldybių
institucijose ar įstaigose ir kartu yra kandidatas, kaip ir bet
kuris kitas asmuo Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje,
per regioninį transliuotoją ar savivaldybių visuomenės informavimo
priemonėse vykdant rinkimų agitaciją gali pasisakyti tik šio įstatymo 48
straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatas dėl einamų pareigų turi per
visuomenės informavimo priemones pranešti svarbių žinių, tai jis gali
padaryti laikydamasis draudimo agituoti. tik per spaudos konferenciją.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, regioniniai transliuotojai ar
savivaldybių visuomenės informavimo priemonės gali skelbti tik šios
konferencijos įrašą, jeigu jame nėra rinkimų agitacijos.“
|
|
7
|
21/64
|
1
|
|
Argumentai
Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja balsavimo teisę asmenims
esantiems laisvės atėmimo vietose. Tuo tikslu esamoje įstatymo redakcijoje
yra nuostatos dėl balsavimas paštu organizavimo arešto ir bausmės atlikimo
vietose. Balsavimas paštu organizuojamas taip pat ir asmenims turintiems
ribotą galimybę atvykti į rinkimų apylinkę dėl sveikatos, solidaus amžiaus,
esantiems privalomoje karo tarnyboje ar tarptautinėse karinėse operacijose
užsienyje.
Įstatymo projekte balsavimas paštu keičiamas į balsavimą specialiuose
balsavimo punktuose, balsavimą juose vykdo apylinkių rinkimų komisijos, kurių
teritorijose yra apriboto judėjimo rinkėjų įstaigos. Tačiau įstatymo projekte
lieka neišspręstas klausimas dėl balsavimo organizavimo naujuose savivaldybių
tarybų ar merų rinkimuose, kai didelė dalis įkalinimo įstaigų yra
savivaldybių, kuriose nauji rinkimai nėra rengiami, teritorijose. 2015 –
2019 savivaldybių tarybų kadencijos laikotarpiu buvo surengti 4 nauji
rinkimai 7 savivaldybėse.
Siūloma, kad balsavimą tuose punktuose per naujus rinkimus vykdytų
Vyriausioji rinkimų komisijos nariai ar naujiems rinkimams sudarytų
savivaldybių ar apylinkių rinkimų komisijų nariai.
Taip pat siūlau nustatyti, kad visos balsavimo
specialiuose balsavimo punktuose išlaidos, kaip iki šiol buvo apmokamos
išlaidos balsuojant paštu, būtų apmokamos taip pat iš valstybės biudžeto. Ir
neapsiriboti vien išlaidų užsienyje apmokėjimu.
Pasiūlymas:
Siūlau įrašyti: „Vykdant naujus rinkimus juose turinčių teisę balsuoti
rinkėjų balsavimą tose savivaldybėse, kuriose rinkimų komisijos nesudaromos,
balsavimą vykdo Vyriausiosios, sudarytų savivaldybių, apylinkių rinkimų
komisijų nariai pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą tvarką.“ ir
pakeisti tekstą dėl apmokėjimo.
21 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas
Pakeisti
64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„64
straipsnis. Balsavimas paštu specialiuose balsavimo punktuose
1. Balsuoti paštu specialiuose balsavimo
punktuose gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra
sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos
įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti
balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės
tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose
užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę ar yra areštinėse,
tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose). Balsuoti paštu specialiuose
balsavimo punktuose galima specialiai balsavimui sudarytuose paštuose specialiuose
balsavimo punktuose (toliau – specialūs paštai) jų darbo valandomis
įstaigų vadovų teikimu apylinkės rinkimų komisijos nustatytomis valandomis
paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Vykdant
naujus rinkimus juose turinčių teisę balsuoti rinkėjų balsavimą tose
savivaldybėse, kuriose rinkimų komisijos nesudaromos, balsavimą vykdo
Vyriausiosios, sudarytų savivaldybių, apylinkių rinkimų komisijų nariai pagal
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą tvarką. Užsienyje esančiuose
kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka (nustatant balsavimo datą ir biuletenių perdavimą
elektroniniu būdu) krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu išlaidos
užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose specialiuose balsavimo
punktuose išlaidos ir balsavimo užsienyje išlaidos apmokamos iš valstybės
biudžeto lėšų.
|