2018-01-02

PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 2, 10, 20, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 10¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIIIP-1294(2)

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Straipsnis	Straipsnio dalis	P.
5 6	1 2		Argumentai: Projektu siūloma keičiamo (ŠŪ) Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies normą papildyti nuostata “Jeigu pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistema yra mišri (kombinuota), naudojanti centralizuotai pagamintą šilumą ir alternatyvią energiją ar kuro rūšį, vartotojai už šilumos perdavimo tinklu jiems tiekiamą šilumos energiją privalo atsiskaityti pagal dvinarę šilumos kainą.“ Kelia abejonę šios normos pakeitimo tikslingumas. Viena vertus, Valstybei yra naudinga, kad pastatuose yra įrengiami Atsinaujinančios Energijos Šaltinius (AEŠ) ar kurą naudojantys įrenginiai ir tokių įrenginių naudojimas turėtų būti skatinamas. Kita vertus, toks sudvejintas pastatų šildymas sukuria įspūdį, kad pažeidžiami kitų daugiabučių namų (DN), gyventojų interesai, kadangi sumažina tame name sunaudojamos centralizuotos šilumos kiekį ir taip sumažėja šių gyventojų indėlis į Centralizuotos šilumos tiekimo (CŠT) sistemos infrastruktūros išlaikymą. Atsiskaitant pagal dvinarę šilumos kainą, už centralizuotą šilumą Namo su AEŠ šilumos vartotojai mokėtų apie 8% brangiau. Tai būtų kliuvinys plėtojant Lietuvoje daugiabučių namų Renovacijos projektus su tokio pobūdžio priemonių, kaip Šilumos siurblių, taip pat Šilumos siurblių su patalpų vėdinimo funkcija, Saulės baterijų ir pan. įdiegimas. Tačiau, iš tikrųjų, kitų DN gyventojų interesai, iš esmės, nėra pažeidžiami, kadangi poveikis jų mokėjimams už centralizuotą šilumą (patiriamas nuostolis) yra nykstamai mažas: apie 300 kartų mažesnis negu minėtieji aukščiau 8%). Be to, tokia priemonė (siūlomas Įstatymo pakeitimas) visiškai nesprendžia problemos, kurią siekiama išspręsti šiuo Projektu. Už šio pakeitimo ribų lieka keletas faktorių, kurie turi žymiai didesnę įtaką infrastruktūros išlaikymo kaštams. Tai netolygus šilumos šildymui vartojimas Daugiabučiuose namuose metų bėgyje ir ypač ekstremaliomis sąlygomis; tai netolygus DN šilumos vartojimas karštam vandeniui ruošti paros bėgyje. Šie faktoriai turi daug kartų didesnę įtaką konkrečių namų šilumos poreikiams ir CŠT sistemų infrastruktūros išlaikymo kaštams. Be to, šie faktoriai yra būdingi ne tik namams su įdiegtais AEŠ, bet ir visiems kitiems renovuotiems ir nerenovuotiems namams  be AEŠ – o tokių yra šimtus kartų daugiau, negu namų su AEŠ. Vieno kito šimto (ar mažiau) Lietuvos daugiabučių namų (su įdiegtais AEŠ) sunaudojamos centralizuotos šilumos padidintas apmokestinimas neišgelbės CŠT sistemų infrastruktūros. Tam reikalingas visų daugiabučių namų tolygus padidintas apmokestinimas. Taikomą pagal svarstomą ŠŪ įstatymo pakeitimo projektą (XIIIP-1294(2)) teisinį reglamentavimą galima pavadinti selektyviniu teisingumu, arba teisingumo imitacija. Tikrasis teisingumas būtų įgyvendintas, jeigu dvinarė šilumos kaina būtų taikoma visiems šilumos vartotojams (tuo pačiu būtų įgyvendintas ir kiek didesnis Renovuotų DN su AEŠ priemonėmis indėlis į infrastruktūros išlaikymą). Jeigu toks pakeitimas (dėl dvinarės šilumos kainos taikymo visiems vartotojams) būtų nepriimtinas, siūlytume atsisakyti šios Projekte siūlomos 5 str. 1 d. nuostatos dėl išskirtinio DN su AEŠ apmokestinimo (1-as pasiūlymas). Jeigu, visgi, šios nuostatos nebūtų atsisakyta, reiktų apsaugoti tokių pastatų, kuriuose sudvejintas šildymo būdas buvo įgyvendintas (ar pradėtas įgyvendinti) anksčiau, patalpų savininkus nuo tokio siurprizinio pakeitimo pasekmių. Tam tikra prasme tai reikštų Įstatymo taikymą atgaline tvarka. Priimdami sprendimą dėl Renovacijos projekto paketo sudėties, tvirtinant Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą, patalpų savininkai buvo supažindinami su ekonomine nauda pagal tuo metu galiojusią teisinę bazę. Šis Įstatymo pakeitimas (dėl kurio jie turėtų mokėti už šiluma brangiau, negu kaimyniniai namai) jiems būtų nemalonus siurprizas. Todėl siūlytume bent jau šio Įstatymo įsigaliojimo straipsnyje įvesti nuostatą, kad šis pakeitimas taikytinas tik dėl naujai įgyvendinamų Pastato statybos ar atnaujinimo projektų (2-as pasiūlymas). Pasiūlymai: 1. Atsisakyti Projektu siūlomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies pakeitimo (t. y. atsisakyti Projekto 5 str. 1 d.), arba 2. Šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo (6) straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas „2. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2018 m. spalio 1 d. Šiuo įstatymu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalį papildanti antrojo sakinio nuostata netaikoma statiniams, dėl kurių prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą dėl alternatyvią energiją ar kuro rūšį taikančių priemonių įdiegimo, pateiktas iki šio įstatymo įsigaliojimo.“

Teikia Seimo narys (ė)                                            Juozas Imbrasas