DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 3, 4, 6, 9, 103, 13, 14, 15, 16, 20, 23, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 32¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 13, 15 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-1887 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 3 PRIEDO PAKEITIMO IR KAI KURIŲ SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
ĮSTATYMO NR. XII-681 2 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 271 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2008 M. BALANDŽIO 24 D NUTARIMO NR. X-1511 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO, SEIMO KANCELIARIJOS IR SEIMUI ATSKAITINGŲ INSTITUCIJŲ, RESPUBLIKOS PREZIDENTO INSTITUCIJOS IR RESPUBLIKOS PREZIDENTUI ATSKAITINGŲ INSTITUCIJŲ, NACIONALINĖS TEISMŲ ADMINISTRACIJOS, TEISMŲ, PROKURATŪROS, SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ SĄRAŠO PAGAL GRUPES, Į KURIAS ATSIŽVELGIANT NUSTATOMOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS, PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 9, 103, 13, 14, 15, 16, 20, 23, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 32¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1887 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 271 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ pakeitimo“ projektai (toliau – projektai) parengti įgyvendinant Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51, 425 punkte nustatytą siekį didinti seniūnų veiklos efektyvumą, stiprinti jų atsakomybę ir atskaitomybę seniūnijos bendruomenei, skatinti bendruomeniškumą, teikiamų paslaugų prieinamumą visuomenei.
Projektų tikslas – sudaryti teisines prielaidas lankstesnei, efektyvesnei, labiau atitinkančiai vietos gyventojų poreikius seniūnijų veiklai, didinti bendruomenei teikiamų paslaugų prieinamumą, taip pat sudaryti geresnes teisines prielaidas gyventojų dalyvavimui sprendžiant viešuosius vietos reikalus ir bendruomeniškumo plėtrai.
Projektais siekiama sudaryti teisines prielaidas pačios savivaldybių taryboms pasirinkti, kaip užtikrinti optimalų paslaugų teikimą gyventojams – pasirinkti efektyviausiai gyventojų poreikius užtikrinančios seniūnijos teisinę formą ir pačios seniūnijos įgaliojimų apimtį.
Projektais siekiama sudaryti geresnes sąlygas gyventojų dalyvavimui sprendžiant vietos reikalus, taip pat siekiama stiprinti gyventojų ir vietos valdžios tarpusavio sąveiką.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo įsakymu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kurioje dalyvavo Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos deleguoti atstovai.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas visoms Lietuvos savivaldybių seniūnijoms – tiek veikiančioms miesto teritorijoje, tiek vadinamosioms „kaimiškosioms“ – nustato vienodas funkcijas.
Tačiau įvertinus Lietuvos savivaldybių seniūnijų specifiką ir jų atliekamų funkcijų apimtis ir įvairovę, spręstina, kad situacija de jure ir situacija de facto skiriasi – akivaizdu, kad kaimo, miestelio, miesto ar didžiųjų miestų seniūnijų veikla, kurią iš esmės sąlygoje specifiniai gyventojų poreikiai, ženkliai skiriasi. Nors Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatos dėl seniūnijos ir seniūno funkcijų taikytinos visoms be išimties Lietuvos seniūnijoms, praktikoje taip nėra: kai kurios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytos seniūnijų funkcijos iš viso nebūdingos miestuose, kuriuose paslaugų teikimas organizuojamas centralizuotai, sudarytoms seniūnijoms, pvz., gatvių apšvietimo organizavimas, bendro naudojimo teritorijų tvarkymas ir kt., o vadinamosioms „kaimiškosioms“ seniūnijoms kartais tenka atlikti dalį savivaldybės administracijos funkcijų, pvz., organizuoti viešuosius pirkimus.
Lietuvos savivaldybių seniūnijų atliekamos funkcijos, jų įgaliojimų apimtis skiriasi ir dėl objektyvių priežasčių (specifinių paslaugų poreikis miestų ir kaimų seniūnijose, susiformavusi infrastruktūra, gamtinės sąlygos, atstumai nuo savivaldybės centro ir kt.), tačiau nemaža dalimi tai priklauso nuo savivaldybės tarybos valios, nustatant seniūnijos įgaliojimų ir veiklos apimtis, todėl nors Vietos savivaldos įstatyme nustato tik vieną galimą seniūnijos formą – seniūniją – savivaldybės administracijos filialą, dalis seniūnijų jau šiuo metu veikia pakankamai savarankiškai ir didžiąją vietos gyventojams būtinų viešųjų paslaugų dalį teikia pačios.
2013 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4, 6, 16, 17, 20, 29, 32, 35, 50, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo trečiuoju1 skirsniu įstatymu Nr. XII-460 (įsigaliojo 2014 m. spalio 1 d.) kaip vietos savivaldos principas buvo įtvirtintas plėtros ir veiklos planingumo principas, kuris reiškia, kad savivaldybės savo veiklą vykdo pagal tarpusavyje suderintus skirtingos trukmės teritorijų, strateginio ir finansinio planavimo dokumentus, į kurių rengimą, svarstymą ir įgyvendinimo priežiūrą (stebėseną, ataskaitų svarstymą) įtraukiami ir savivaldybės gyventojai;“. Šiuo įstatymu buvo įtvirtinta, kad seniūnijos veikla organizuojama pagal seniūnijos metinį veiklos planą; Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1435 patvirtino Strateginio planavimo savivaldybėse rekomendacijas, taigi konstatuotina, kad jau sudarytos teisinės prielaidos Šešioliktosios Vyriausybės programos nuostatai „tobulinti seniūnų veiklos programų rengimą, metinio planavimo procedūras“ įgyvendinimui.
Tačiau nors Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 103 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad seniūnijos metiniams planams įgyvendinti turi būti skiriami asignavimai, atlikus savivaldybių biudžetų analizę, paaiškėjo, kad atskirų savivaldybių biudžetų procentinė dalis, skiriama seniūnijoms, labai skiriasi, pvz., 2014 m. Vilniaus m. savivaldybės seniūnijoms skirtos lėšos sudarė 0,1 proc. savivaldybės biudžeto, Šiaulių m. savivaldybės – 0,09 proc., Kauno miesto savivaldybės – 0 ,01 proc., tačiau, pvz., 2014 m. Pasvalio r. savivaldybės seniūnijoms skirtos lėšos sudarė 9,98 proc. savivaldybės biudžeto, Tauragės r. savivaldybės – 9,04 proc. Taigi darytina išvada, kad savivaldybės, net ir esant vienodam seniūnijų funkcijų reglamentavimui, skirtingai organizuoja paslaugų teikimą gyventojams pasirinkdamos ir gyventojų poreikius atitinkančias paslaugas bei jų apimtis ir teikimo būdus – tiek per seniūnijas, tiek centralizuotai, nors Vietos savivaldos įstatymas nustato visoms Lietuvos seniūnijoms vienodą funkcijų sąrašą.
Ir šiuo metu dalis Lietuvos seniūnijų nuolat teikia viešąsias paslaugas gyventojams, (dalyvauja organizuojant viešuosius darbus, organizuoja viešųjų erdvių tvarkymą ir kt.), tačiau seniūnas, būdamas tik administracijos padalinio vadovas, dar neturi pakankamai įgaliojimų priimti būtinų sprendimų vietoje, tuo pačiu ir prisiimti pilnos atsakomybės už veiklos rezultatus. Taigi galima teigti, kad seniūnijų funkcijų, taigi ir paslaugų teikimo gyventojams organizavimo esamas teisinis reguliavimas nesudaro sąlygų savivaldybėms paslaugų teikimą organizuoti lanksčiau ir optimaliomis sąnaudomis.
Bendruomeniškumo skatinimas – vienas iš Šešioliktosios Vyriausybės programos tikslų. Viena iš bendruomeniškumo apraiškų – gyventojai iš savo tarpo renka atstovus – seniūnaičius, kurie atstovauja gyventojų interesams, o taip pat ir skatina gyventojus aktyviau dalyvauti sprendžiant vietos reikalus.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nustato bendrą visose Lietuvos savivaldybių seniūnijose renkamų seniūnaičių rinkimo tvarką, kuri nepakankamai detali ir aiški, taikant ją praktikoje. Akivaizdu, kad miesto, miestelio ar kaimo gyventojų bendruomeniniai santykiai formuojasi skirtingai, tačiau įstatyme nenumatyta galimybė pačioms savivaldybių taryboms, įvertinus vietos sąlygas ir gyventojų poreikius, detalizuoti seniūnaičių rinkimo procedūras, todėl savivaldybėms organizuojant seniūnaičių rinkimus dažnai kyla neaiškumų dėl trūkstamo reglamentavimo ar esamo reglamentavimo netobulumo.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nepakankamai reglamentuota seniūnaičių ir vietos valdžios tarpusavio sąveika, nėra nustatyta pareiga savivaldybės viešojo administravimo subjektams vertinti seniūnaičių sueigos sprendimus ir į juos reaguoti, nereglamentuota, kas negali būti kandidatu į seniūnaičius, nors akivaizdu, kad kai kurios pareigos nesuderinamos su gyvenamosios vietovės gyventojo atstovo pareigomis, nepakankamai aiškios seniūnaičio teisės.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Projektuose siūloma:
4.1. Nustatyti baigtinį funkcijų, kurias atliktų visos be išimties seniūnijos, sąrašą, tačiau taip pat nustatyti funkcijas (nebaigtinį sąrašą), kurias, įvertinusios paslaugų poreikį ir kitus svarbius aspektus, seniūnijoms vykdyti galėtų pavesti atitinkamai administracijos direktorius ar savivaldybės taryba. Vadinamosios „privalomos“ funkcijos – tai įstatymuose seniūnijoms ir seniūnams nustatytos funkcijos, o taip pat ir tos funkcijos, kurios užtikrina nuolatinę vietos valdžios sąveiką ryšį su gyventojais. Taip siekiama užtikrinti kuo geresnį viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, suteikiant teisę savivaldybių taryboms, įvertinus gyventojų poreikius ir vietos sąlygas, pačioms priimti sprendimus dėl viešųjų paslaugų teikimo formų. Tuo pačiu taip būtų išspręsta situacija, kai įstatymu pavedamos funkcijos, kurių vykdymas neaktualus miesto ar kaimo seniūnijų gyventojams.
4.2. Peržiūrėjus ir įvertinus seniūnijų ir seniūnų atliekamų funkcijas, siūloma atsisakyti kai kurių funkcijų, kurios yra visuomeniškai nebeaktualios ar yra atliekamos kitu lygmeniu (pvz., namų ūkių knygų kaimo vietovėse tvarkymas, kaimo plėtros programų rengimas).
4.3. Nustatyti, kad galimos dvi seniūnijų formos– savivaldybės administracijos filialas ir savivaldybės biudžetinė įstaiga – ir suteikti savivaldybės tarybai diskreciją, įvertinus viešųjų paslaugų gyventojams poreikį bei tų paslaugų teikimo specifiką, pačiai pasirinkti kiekvienos seniūnijos formą.
4.4. Įstatyme įtvirtinus aiškius ir objektyvius seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo kriterijus, o taip pat į šį procesą įtraukiant ir vietos gyventojus (svarstant klausimą dėl seniūnijos teisinės formos keitimo būtinas seniūnaičių sueigos sprendimas šiuo klausimu), būtų sudarytos prielaidos savivaldybių taryboms pačioms spręsti, kokios teisinės formos seniūnija efektyviausiai tenkintų gyventojų poreikius ir taip užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, prieinamumą ir efektyvų savivaldybės biudžeto lėšų naudojimą. Vidinė savivaldybių decentralizacija pasireikštų ir tuo, kad juridiniai asmenys seniūnijos – biudžetinės įstaigos – pačios turėtų galimybę vykdyti viešuosius pirkimus; tokių seniūnijų seniūnai – įstaigų vadovai – taptų savarankiškesni, tačiau tuo pačiu jiems tektų didesnė atsakomybė už seniūnijos veiklos rezultatus.
4.5. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kai siekiama nepagrįstai atleisti seniūną iš pareigų, keičiant seniūnijos teisinę formą, nustatyti seniūnams garantiją būti be konkurso perkeltiems į kitos seniūnijos formos seniūno pareigas. Taip pat, įvertinus teisminę praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-212/2014), siekiama aiškiau reglamentuoti, kad seniūnas į pareigas gali būti priimamas tik konkurso būdu, o ne vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi paskiriamas valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama. Atsižvelgiant į savivaldybių pateiktus pasiūlymus, įstatymo projekte nustatoma galimybė ne konkurso būdu perkelti seniūną į kitas seniūno pareigas toje pačioje savivaldybėje, jeigu asmuo atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Tai leistų užtikrinti efektyvų seniūnijų veiklos ir darbo organizavimą.
4.6. Siekiant užtikrinti, kad konkursų į seniūno pareigas organizavimas būtų sklandus ir nevilkinamas dėl reikalavimo skirti į konkurso komisiją ne mažiaus kaip tris ir ne daugiau kaip keturis seniūnaičius, įstatymo projekte konkurso komisijoje privalomas seniūnaičių skaičius sumažinamas.
4.7. Įvertinus susitikimuose su seniūnais ir seniūnaičiais išsakytus siūlymus, projekte siūloma detaliau reglamentuoti reikalavimus, susijusius su seniūnaičio rinkimais ir jo statusu: siūloma ilginti seniūnaičio kadenciją iki 4 metų (šios nuostatos įsigaliojimas numatomas po 2019 metais įvyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų), taip sudarant sąlygas gyventojų išrinktiems atstovams įgyti veiklos praktikos ir geriau atstovauti gyventojų interesams; taip siekiama užtikrinti ir darbų tęstinumą; siūloma visose Lietuvos savivaldybėse seniūnaičių rinkimus organizuoti po savivaldybių tarybų rinkimų, taip išvengiant nuolatinio rinkimų organizavimo bei siekiant geresnės vietos valdžios ir gyventojų tarpusavio sąveikos; siūloma nustatyti asmenų ratą, kurie negalėtų būti kandidatais į seniūnaičių pareigas; siekiant sustiprinti seniūnaičio autoritetą, bendruomenės narių pasitikėjimą seniūnaičiu, siūloma nustatyti seniūnaičiui reikalavimą būti nepriekaištingos reputacijos; nustatyti atšaukimo iš seniūnaičio pareigų galimybę. Siūloma, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgusios į konkrečių gyvenamųjų vietovių ypatumus bei gyventojų poreikius, pačios nustatytų seniūnaičių rinkimų tvarką, tiek kiek tai nereglamentuota Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. Tai sudarytų prielaidas geriau ir sklandžiau organizuoti pačius rinkimus, tačiau pažymėtina, kad įstatyme nustatoma pareiga seniūnui ar administracijos direktoriui informuoti gyventojus. Įvertinus susitikimuose su seniūnais ir seniūnaičiais išsakytus pasiūlymus, siekiant užtikrinti gyventojų ir vietos valdžios sąveiką, grįžtamąjį ryšį, projekte siūloma nustatyti pareigą vietos valdžiai vertinti seniūnaičių sueigos siūlymus, argumentuoti savo sprendimus bei viešai tai paskelbti.
Aiškiau reglamentuojami seniūnaičio ir seniūnaičių sueigos įgaliojimai, pvz., seniūnaičių sueigos sprendimas (seniūnaičių nuomonė) dėl seniūnijos teisinės formos būtų vienas iš privalomų vertinti aspektų savivaldybės tarybai steigiant seniūniją – biudžetinę įstaigą. Siūlomi pakeitimai turėtų sąlygoti geresnį gyventojų interesų atstovavimą per demokratiškai išrinktus seniūnaičius.
4.8. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustačius, kad priimant ir (ar) paskiriant į seniūno pareigas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek priėmimo į seniūno pareigas sąlygų nenumato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, bus įgyvendinta seniūnų garantija keičiant seniūnijos formą būti be konkurso paskirtiems į kitas seniūno pareigas. Tikslinamame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo priedo suvienodintame pareigybių sąraše numatomos seniūno (įstaigos vadovo) ir seniūno pavaduotojo (įstaigos vadovo pavaduotojo) pareigybės. Tikslinamame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ pakeitimo“ projekte numatomos savivaldybių biudžetinės įstaigos – seniūnijos.
4.9. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 271 straipsnio pakeitimo įstatymu siūloma šiame įstatyme vartojamą sąvoką suderinti su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme vartojama sąvoka „seniūnijos aptarnaujama teritorija“.
4.10. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1887 1 straipsnio pakeitimo įstatymu keičiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1887, kuris įsigalios 2016 m. balandžio 1 d.. Taip bus išvengta teisinio reguliavimo nenuoseklumo ir bus suderintos šio įstatymo 1 straipsnio nuostatos su teikiamais projektais.
4.11. Įvertinus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pasiūlymus, projekte siūloma savivaldybės tarybos nariui nustatyti pareigą ne tik nebalsuoti savivaldybės tarybos ar komitetų posėdžiuose, kai jo dalyvavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui, tačiau nusišalinti ir nedalyvauti savivaldybės tarybos, jos komitetų, komisijų posėdžiuose, darbo grupėse ar kitoje savivaldybės tarybos nario veikloje rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kai jie susiję su jo ar jam artimų asmenų privačiais interesais.
Siekiant užtikrinti savivaldybių tarybų sudaromų komisijų veiklos efektyvumą ir skaidrumą, įstatymo projekte nustatoma, kad komisijų veikloje gali dalyvauti ir visuomenės atstovai, kurie Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje kartu su seniūnaičiais turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių. „Visuomenės atstovo“ sąvoka suvokiama taip, kaip ji apibrėžta Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966.
4.12. Taip pat projekte siūlomos pataisos pagal Vyriausybės atstovų pasiūlymus dėl kai kurių Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo normų tobulinimo ar nesuderinamumo:
4.12.1. patikslinti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktai, aiškiai reglamentuojant mero kompetenciją savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų personalo valdymo klausimais;
4.12.2. projekto 20 straipsnio 2 dalis papildyta 23 punktu, siekiant aiškiai reglamentuoti atostogų suteikimą savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojui bei šių asmenų siuntimą į komandiruotes;
4.12.3.patikslinta keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalis, atsižvelgus į praktikoje pasitaikančius atvejus, kai nesant mero, būtina priimti skubius sprendimus, pvz., suteikti asmeniui atostogas ar siųsti į komandiruotę, tačiau tai neefektyvu, kai šias funkcijas atlieka taryba, kuri renkasi tik į posėdžius, tad siūloma suteikti merui teisę pavesti dalį savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų personalo valdymo funkcijų mero pavaduotojui.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus projektus neigiamų pasekmių nenumatoma.
Priėmus projektus bus sudarytos teisinės prielaidos pačioms savivaldybių taryboms pasirinkti, kaip užtikrinti optimalų paslaugų teikimą gyventojams – nustatyti optimalias konkrečių seniūnijų funkcijas ir pasirinkti efektyviausiai gyventojų poreikius užtikrinančios seniūnijos teisinę formą; taip pat bus sudarytos geresnės sąlygos gyventojų dalyvauti sprendžiant vietos reikalus, sustiprinta gyventojų ir vietos valdžios tarpusavio sąveika.
6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus projektus, nereikės keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektuose naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai, kuriuos reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, neapibrėžiami.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
Savivaldybių tarybos turės patvirtinti šių įstatymų nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus (savivaldybių tarybų veiklos reglamentus, seniūnaičių rinkimų tvarkas).
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Savivaldybės taryba yra atsakinga už savo biudžeto sudarymą ir tinkamą vykdymą, todėl pati taryba, įvertinusi seniūnijos atitiktį įstatyme nustatytiems kriterijams, savivaldybės vidaus audito tarnybos rekomendaciją bei gyventojų poreikius, priims sprendimą, kaip lanksčiau ir optimaliomis sąnaudomis organizuoti seniūnijos veiklą, taip užtikrinant tinkamą paslaugų gyventojams teikimą.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai: „seniūnija“, „seniūnas“, „seniūnaitis“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Projektuose, atsižvelgus į Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso rekomendaciją Nr. 321 (2012) Dėl vietos ir regionų demokratijos Lietuvoje, siūloma nustatyti naują vietos savivaldos principą – subsidiarumo principą.
_______________________