LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. X-1238

2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 IR 31

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-3899

 

2020-05-04  Nr. 103-P-20

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestasis asmuo J. Mickus – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas),

2019-10-09

1

1

 

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto (toliau – projektas) 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti koordinuotai teikiamų paslaugų sąvoką. Siūloma nustatyti, kad „Koordinuotai teikiamos paslaugos – švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų koordinuotas teikimas, siekiant sudaryti palankias sąlygas vaiko nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų) gerovei, padedant  vaiko atstovams pagal įstatymą kurti saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo, asmeninių bei socialinių ryšių kokybę.“

Teikiama sąvoka tikslintina keliais aspektais.

Pirma, keičiamas įstatymas reguliuoja vaiko minimalią ir vidutinę priežiūrą. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.160 straipsnio 1 dalį, tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės, pagal CK 3.163 straipsnį, tėvai užtikrina nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą, o vaikų, kurie yra likę be tėvų globos, teises užtikrina globėjas (rūpintojas). Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata „(turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų)“ apimtų pilnamečius asmenis, todėl šių asmenų įtraukimas į subjektų, kuriems gali būti nustatyta vaiko minimali ar vidutinė priežiūra, apibrėžtį nedera su Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis asmens veiksnumą. Pažymėtina, kad šių nuostatų dėstymas skliausteliuose, kaip paaiškinančių, teisės požiūriu nepriimtinas ir klaidinantis, nes tampa neaišku, ar visos įstatymo nuostatos taikomos ne tik vaikams, bet ir skliaustuose nurodytiems pilnamečiams asmenims ir šių asmenų atstovams pagal įstatymą, ar tik tos, kurios susijusios su koordinuotai teikiamų paslaugų teikimu.  Jeigu norima nustatyti, jog turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pilnamečiams asmenims iki 21 metų bei jų atstovams pagal įstatymą taikomos tik kai kurios keičiamo įstatymo nuostatos, šios nuostatos turi būti aiškiai nurodytos. Jeigu siekiama nustatyti, jog visos įstatymo nuostatos taikomos ne tik vaikams (asmenims iki 18 metų), bet ir turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pilnamečiams asmenims iki 21 metų bei jų atstovams pagal įstatymą, tai turėtų būti aiškiai įtvirtinta atskira teisės norma. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į kai kurias projektu siūlomas nuostatas. Pvz., projekto 4 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 7 straipsnyje nustatomos vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo taisyklės, kurios negali būti taikomos vyresniems nei 18 metų asmenims pagal kitus teisės aktus. Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog tuo atveju, kai vaikas nedalyvauja Vaiko gerovės komisijos posėdyje, jo nuomonė turi būti iš anksto išklausyta valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, tačiau lieka neaišku, ar ir kaip ši taisyklė galėtų būti pritaikyta turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pilnamečių asmenų atžvilgiu.

Antra, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies apibrėžtyje formuluotė „Koordinuotai teikiamos paslaugos – <...> paslaugų koordinuotas teikimas <...>“ teisės požiūriu nepriimtina, neaišku, ką čia norėta apibrėžti – tam tikrų paslaugų grupę ar paslaugų teikimo būdą. Šioje apibrėžtyje nevisiškai suprantama ir formuluotė „padedant  vaiko atstovams pagal įstatymą kurti saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo, asmeninių bei socialinių ryšių kokybę“. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar pagalba teikiama vaiko atstovams pagal įstatymą, ar vaiko atstovai pagal įstatymą padės kurti saugią aplinką. Atsižvelgiant į tai, formuluotė tobulintina.

Trečia, aptariamoje apibrėžtyje reikėtų nurodyti ne tik koordinuotai teikiamų paslaugų tikslą, bet ir subjektus, kuriems jos būtų teikiamos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame įstatyme (pavyzdžiui projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnyje) numatyta, jog koordinuotai teikiamos paslaugos gali būti teikiamos: 1) vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą; 2) tik vaikui; 3) tik vaiko atstovams pagal įstatymą. Todėl koordinuotai teikiamų paslaugų apibrėžimas tobulintinas ir šiuo aspektu.

Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiama „kompleksinės pagalbos“ sąvoka yra naudojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Todėl situacija, kai to paties turinio sąvokos skirtingose (ir ypač tos pačios srities) teisės aktuose yra apibrėžiamos ne vienodai, yra teisiškai ydinga. Atsižvelgiant į tai, siūlytina teikiamo projekto nuostatas derinti su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymų, arba kartu su projektu teikti ir minėto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

Pritarti.

 

1.2

Teisės departamentas,

2019-10-09

1

2

 

2. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsnio 2 dalimi, kuria siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, nustatoma, jog vaiko minimalios priežiūros priemones gali vykdyti tik juridinis asmuo.

Pritarti.

 

1.3

Teisės departamentas,

2019-10-09

3

1

 

3. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies siūlytina atsisakyti kaip perteklinės, nes priežiūros priemonių parinkimo, skyrimo, pakeitimo tvarka yra nustatyta keičiamo įstatymo 12 straipsnyje. Be to, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies formuluotė „tarpusavyje suderintos“ nevisiškai aiški, čia, matyt, reikėtų reguliuoti tarpusavyje derančių vaiko priežiūros priemonių skyrimą.

 

Pritarti.

 

1.4

Teisės departamentas,

2019-10-09

6

 

 

4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio (keičiamo įstatymo 11 straipsnyje reglamentuojamas ir koordinuotai teikiamų paslaugų bei kitų pagalbos priemonių skyrimas). Pastebėtina ir tai, kad koordinuotai teikiamas paslaugos yra skiriamos ne tik vaiko atstovams pagal įstatymą, bet ir pačiam vaikui. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 11 straipsnio nuostatos tobulintinos.

Pritarti.

 

1.5

Teisės departamentas,

2019-10-09

7

 

 

5. Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus subjektus, kurie turi teisę kreiptis dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pakeitimo ar panaikinimo reikėtų dėstyti atskiruose savarankiškuose punktuose.

Pritarti.

 

1.6

Teisės departamentas,

2019-10-09

7

 

 

T

6. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnis reglamentuoja ne tik vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros, bet ir koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo bei kitų pagalbos priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas keičiamo įstatymo 12 straipsnio pavadinimas.

Pritarti.

 

1.7

Teisės departamentas,

2019-10-09

7

 

 

 

7. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžtis ir santrumpa, kurioje specialistas, vykdęs vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo atvejo vadybininko funkcijas, apibrėžtas kaip „Atvejo vadybininkas“, ir šios dalies 2 punkte apibrėžtis ir santrumpa, kurioje specialistas, vykdęs koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo atvejo vadybininko funkcijas apibrėžtas kaip „Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkas“ svarstytinos. Pažymėtina, kad šio įstatymo kontekste „atveju“ suprantama elgesio problemų turinčio vaiko teisinė padėtis, o ne priemonių ar paslaugų koordinavimas (juo labiau nesuprantami priemonių ar paslaugų koordinavimo „atvejai“), todėl siūlytina žodžio „atvejo“ atsisakyti ir nurodyti specialistą, vykdžiusį vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo funkcijas (Priemonių koordinavimo vadybininkas) ir specialistą, vykdžiusį koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo funkcijas (Koordinuotų paslaugų teikimo vadybininkas) ar pan.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, atvejo vadyba – atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus, o atvejo vadybininkas – socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, paskirtas savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje, vadovo ar jo įgalioto asmens. Projektu siūloma keičiamame įstatyme vietoj kompleksinės pagalbos teikimo įrašyti koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą. Taigi tampa visiškai neaišku, koks keičiamo įstatymo ir galiojančių Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų, reguliuojančių atvejo vadybininko veiklą, tarpusavio santykis, kiek atvejo vadybininkų teiks pagalbą (paslaugas) tam pačiam vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą.

 

Pritarti.

 

1.8

Teisės departamentas,

2019-10-09

7

 

 

8. Neaišku, kodėl pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą seniūnija turi teisę kreiptis dėl vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, tačiau neturi teisės kreiptis dėl šių priežiūros priemonių pakeitimo, panaikinimo ar pratęsimo (12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

Pritarti.

 

1.9

Teisės departamentas,

2019-10-09

7

 

 

9. Iš keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų nėra aišku, kodėl naikinama vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančio (t. y. tiesiogiai su vaiku dirbančio ir bendraujančio)  asmens teisė kreiptis dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių pratęsimo.

Pritarti.

 

1.10

Teisės departamentas,

2019-10-09

7

 

 

10. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalį siūlytina tikslinti ir joje atsisakyti formuluotės „Vaiko gerovės komisijos atstovas“, nes pareiga dalyvauti posėdyje turėtų būti nustatyta komisijos nariams, antraip komisijos posėdis gali būti neteisėtas. Svarstytina, ar šioje dalyje nereikėtų nustatyti vaiko gerovės komisijos siūlymų/sprendimų priėmimui reikalingų balsų kvotą.

Pritarti.

 

1.11

Teisės departamentas,

2019-10-09

7

 

 

11. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6, 8 dalyse ir kitur reikėtų nurodyti kam teikiamos čia nurodytos koordinuotai teikiamos paslaugos (vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą, tik vaikui, tik vaiko atstovams pagal įstatymą).

Pritarti.

 

1.12

Teisės departamentas,

2019-10-09

7

 

 

12. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje reikėtų nurodyti dėl ko turi būti gauta šioje dalyje minima švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos teigiama ar neigiama išvada.

Be to, iš keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatų nėra aišku, koks subjektas galėtų būti Koordinuojančia institucija, t. y. ar ja galėtų būti skiriamas bet koks juridinis asmuo, ar Koordinuojanti institucija skiriama tik iš konkretaus vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų. 

Pritarti.

 

1.13

Teisės departamentas,

2019-10-09

7

 

 

13. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 1 punkto ir 12 straipsnio 13 dalies santykis. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 13 dalimi siūloma atsisakyti savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių nurodyti konkretų vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantį asmenį, tuo tarpu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodoma, kad savivaldybės administracijos direktorius gali paskirti kitą vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantį asmenį. Nuostatos derintinos tarpusavyje.

Pritarti.

 

1.14

Teisės departamentas,

2019-10-09

7

 

 

14. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nurodomas imperatyvas savivaldybės administracijos direktoriui priimti sprendimą dėl koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo vaiko atstovams pagal įstatymą, net ir tuo atveju, kai vaiko minimalios priežiūros priemonės baigiasi ar yra panaikinamos (keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, koordinuotai teikiamos paslaugos privalomai skiriamos tik pasibaigus vidutinių priežiūros priemonių vykdymo terminui. Nuostatos derintinos tarpusavyje.

Pritarti.

 

1.15

Teisės departamentas,

2019-10-09

7

 

 

15. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 13 ir 15 dalyse formuluočių „numatytos šio įstatymo 9 straipsnyje“ reikėtų atsisakyti kaip perteklinių arba tikslinti dalių formuluotes bendrinės kalbos požiūriu.

Pritarti.

 

1.16

Teisės departamentas,

2019-10-09

7

 

 

16. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 15 dalyje reikėtų tikslinti nuorodą į šio straipsnio 13 dalį (turi būti nuoroda į 14 dalį).

Pritarti.

 

1.17

Teisės departamentas,

2019-10-09

7

 

 

17. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu yra atsisakoma keičiamo įstatymo 12 straipsnio 14 dalies nuostatų, reglamentuojančių, kad vaikų socializacijos centras yra parenkamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata derintina su keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatoma, kad prireikus keisti socializacijos centrą kitu, jis yra parenkamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Siūlytina keičiamame įstatyme laikytis nuoseklaus teisinio reguliavimo.

Pritarti.

 

1.18

Teisės departamentas,

2019-10-09

8

 

 

18. Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata „Kai keičiamas vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantis asmuo yra Koordinuojanti institucija, Koordinuojanti institucija skiriama iš naujo“ tikslintina dviem aspektais. Pirma, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantis asmuo yra skiriamas (ne keičiamas). Antra, nuostata „Koordinuojanti institucija skiriama iš naujo“ nevisiškai aiški, iš naujo gali būti paskirta ir ta pati institucija, todėl, jeigu čia norėta nustatyti, kad skiriama kita (nauja) koordinuojanti institucija, formuluotę reikėtų atitinkamai tikslinti.

Pritarti.

 

1.19

Teisės departamentas,

2019-10-09

12

5-11

 

19. Projekto 12 straipsnio 5-11 dalimis siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir 6 iš 9 šios dalies punktų. Siūlytina tobulinant projektą 18 straipsnio 2 dalį išdėstyti nauja redakcija.

Pritarti.

 

1.20

Teisės departamentas,

2019-10-09

11,

12

 

 

20. Projekto 11 ir 12 straipsniai, kuriais keičiami keičiamo įstatymo 17 ir 18 straipsniai, redaguotini teisės technikos aspektu. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiant straipsnio dalį, įstatymo projekto bei lyginamajame įstatymo projekto variantuose turėtų būti dėstoma visa straipsnio dalis, įskaitant jai priklausančius punktus. Jei siekiama pakeisti tik atskirą straipsnio pastraipą, taip įstatymo projekte ir įstatymo projekto lyginamajame variantuose tai ir turėtų atsispindėti.

 

Pritarti.

 

1.21

Teisės departamentas,

2019-10-09

19

 

 

21. Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 1 punkte siekiama įtvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijos pareigą užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų garantuojamos ne tik vaikams, kuriems paskirtos minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės, bet ir jų atstovams pagal įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad teisė į garantuojamas (nemokamas) sveikatos priežiūros paslaugas ir šių paslaugų apimtis nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Siūlytina arba šios nuostatos arba atsisakyti, arba kartu su projektu teikti atitinkamų įstatymų pakeitimų projektus.

Pritarti.

 

1.22

Teisės departamentas,

2019-10-09

21

 

 

22. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 21 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktas stokoja logikos. Pastebėtina, kad minėto straipsnio 1 dalyje atsisakoma nuostatos, kad tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius vertintų vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimą, tačiau vertinti koordinuotai teikiamų paslaugų ar kitų pagalbos priemonių teikimą, tuo atveju, kai vaikui skiriamos vidutinės priežiūros priemonės, pareiga išlieka. Taip pat tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius tvirtina vaiko socializacijos integracijos planą. Svarstytina, ar nevertinant vaiko vidutinių priežiūros priemonių įgyvendinimo ir vertinant tik po jų skirtų koordinuotai teikiamų paslaugų įgyvendinimą, bus įmanoma tinkamai parengti konkretaus vaiko socialinės integracijos planą.

Pritarti.

 

1.23

Teisės departamentas,

2019-10-09

21

 

 

23. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, jog Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius bendradarbiauja su Atvejo vadybininkais. Neaišku, ar šiuo atveju turimi omenyje tik vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo atvejo vadybininkas, kurio trumpinys – Atvejo vadybininkas, ar ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytas atvejo vadybininkas. Ši pastaba taikytina ir projekto 23 straipsnio 1 dalyje dėstomam keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 punktui, kuriame nustatomi mokyklos vadovo įgaliojimai.

Pritarti.

 

1.24

Teisės departamentas,

2019-10-09

24

2

 

24. Įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į siūlomą įstatymo įsigaliojimo datą, tikslintinas terminas, iki kurio Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras ir savivaldybių institucijos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, antraip įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose gali atsirasti teisinio reguliavimo spragų.

Pritarti.

 

1.25

Teisės departamentas,

2019-10-09

 

 

 

*

25. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma pakeisti daugiau kaip pusę keičiamo įstatymo straipsnių, siūlytina keičiamą įstatymą dėstyti nauja redakcija.

Pritarti.

 

2.

Europos Teisės departamentas per Teisingumo ministerijos,

2019-10-18

 

1

2

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3899 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad iš Įstatymo projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, dėl kokių priežasčių Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi panaikinama teisė vykdyti vaiko minimalios priežiūros priemones fiziniams asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte kaip viena iš minimalios priežiūros priemonių kategorijų nurodyta dalyvavimas sporto, menų ar kitoje terapijoje. Manytume, kad tokia veikla galėtų būti vykdoma ne tik juridinio, bet ir fizinio asmens. Pažymėtina, kad vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika draudžiama riboti ūkinės veiklos laisvę dėl subjekto teisinės formos[1]. Be to, Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atvejo vadybininkas susitinka su, be kita ko, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančiais asmenimis, kurie kartu aptaria pagalbos vaikui galimybes ir parengia individualų vaiko minimalios priežiūros vykdymo planą. Taigi, sistemiškai vertinant Įstatymo projekto nuostatas, fizinio asmens išbraukimas iš vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų sąvokos apibrėžties atrodo netikslingas.    

Pritarti.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nepateikta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2019-10-21

7

 

 

Lietuvos savivaldybių asociacija, dėl Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIlIP-3900 ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X - 1238 2.4. 6, 7. 10, 11. 12, 13, 14. 16, 17, 18. 19.21,22.23.24.25,27.28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3899 apklausė savivaldybes.

Dėl Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X -1238 2, 4. 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18. 19, 21. 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIlIP-3899 teikiame šias pastabas bei siūlymus:

1. Siūlome 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte neišbraukti šių žodžių „ ir vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantys asmenys ", nes šie asmenys geriausiai žino ir gali įvertinti taikomų priemonių poveikį.

Pritarti.

 

2.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2019-10-21

7

 

 

2. Nepritariame 12 straipsnio 8 dalies pakeitimui dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau - ŠMSM) įgaliotos institucijos išvados svarbos priimant sprendimą skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę, nes tik atvejo vadybininkas dirbęs su tuo vaiku ir savivaldybės darbuotojai geriausiai žino situaciją, o ŠMSM įgaliota įstaiga gali teikti išvadą tik išnagrinėjusi dokumentus gautus iš savivaldybės Vaiko gerovės komisijos. Savivaldybės dėl vidutinės priežiūros skyrimo kreipiasi tik tada. kai išbandomos visos įmanomos priemonės.

Pritarti.

 

3.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2019-10-21

7

 

 

3. Siūlome pakeisti 12 straipsnio 13 dalies paskutinį sakinį vietoje žodžių „Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolas" įrašant žodžius „Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolo išrašas“. Šį pakeitimą taikyti ir 12 straipsnio 15 dalyje.

Pritarti.

 

4.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2019-10-21

7

 

 

4. Įstatyme atsiranda „Atvejo vadybininko“- ir „Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininko“ sąvokos, tačiau nepakankamai aiškiai apibrėžtos jų atsakomybės ir funkcijos. Ar vaikui paskyrus minimalios priežiūros priemones ir kartu tėvams paskyrus koordinuotai teikiamas paslaugas, skiriama koordinuojanti institucija, kuri skiria atvejo vadybininką? Jis rengia vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymo individualų planą, kuriame numato ir tėvams skirtų priemonių įgyvendinimą.

Kada atsiranda kitas atvejo vadybininkas ar kai vaikui nustatoma laikinoji globa? Ar savo veiksmų nedubliuoja dvi koordinuojančios institucijos? Taip pat neapibrėžta kas gali būti koordinuojanti institucija - Mokykla. Pedagoginė psichologinė tarnyba. Socialinių paslaugų centras ar kt.? Kas gali būti atvejo vadybininkai? Ar klasės auklėtoja (-as) gali būti atvejo vadybininku ir pan.

Pritarti.

 

5.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2019-10-21

 

 

*

5. Atkreipiame dėmesį, kad šiame projekte daug neapibrėžtumo ir neaiškumo: daug kur apribojamos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius veiklos; būtina tikslinti ir derinti Vaiko gerovės komisijos, Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Atvejo vadybininko.

Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininko. Koordinuojančios institucijos. Priežiūros priemonę vykdančio asmens, Vaiko atstovų pagal įstatymą funkcijas, santykį su vaiku ir kas už ką atsako.

Pritarti.

 

6.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2019-10-21

 

 

*

6. Taip pat siūloma įstatymu įteisinti Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus tiesioginio pavaldumo administracijos direktoriui, nes norint įgyvendinti jam pavestas funkcijas, reikia turėti „svorį" priimant reikiamus sprendimus.

Pritarti.

 

7.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2019-10-21

 

 

*

7. Siūlome įstatymo projektui aptarti organizuoti klausymus ir/ar diskusijas, pasikviečiant įstatymą įgyvendinančias ir kitas suinteresuotas institucijas.

Pritarti.

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nepateikta.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-15

1

1

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. SV-S-1413 „Dėl Įstatymų projektų išvadų“ 9 ir 10 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė   n u t a r i a:

1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3899 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-3899) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-3899 pagal šias pastabas ir pasiūlymus:

1.1. siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina tikslinti įstatymo projektu Nr. XIIIP-3899 keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą koordinuotai teikiamų paslaugų sąvokos turinį. Atsižvelgiant į tai, kad kompleksinės pagalbos sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje ir savo turiniu iš esmės atitinka koordinuotai teikiamų paslaugų derinį (švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų), siūlytina koordinuotai teikiamų paslaugų sąvoką apibrėžti taip: „Koordinuotai teikiamos paslaugos – kompleksinės pagalbos teikimas vaikui nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų) ir vaiko atstovams pagal įstatymą, siekiant sudaryti palankias sąlygas vaiko ir šeimos gerovei“; 

Pritarti.

 

1.2

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-15

4,

7,

10

 

 

1.2. siūlytina tikslinti keičiamą įstatymą dėl atvejo vadybos modelio taikymo, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės. Pažymėtina, kad, vaikui paskyrus minimalios ar vidutinės priežiūros priemones, vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti teikiamos koordinuotai teikiamos paslaugos (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), paskiriama jas koordinuojanti institucija ir atvejo vadybininkas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytą tvarką. Vaikui paskyrus minimalios priežiūros priemones, taip pat paskiriama šias priemones koordinuojanti institucija (keičiamo įstatymo 12 straipsnio 11 dalis) ir atvejo vadybininkas (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad tiek vaikui, tiek jo tėvams taikomos pagalbos priemonės ir siekiant užtikrinti teisės aktų taikymo sistemiškumą, veiksmingesnę koordinavimo ir atvejo vadybos dermę tarp priežiūros priemonių, skirtų vaikui, ir paslaugų, skirtų vaiko atstovams pagal įstatymą, siūlytina atsisakyti keičiamame įstatyme numatyto atskiro atvejo vadybos modelio, kai vaikui paskiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, t. y. atskiros koordinuojančios institucijos ir atskiro atvejo vadybininko skyrimo. Siūlytina nustatyti, kad šias funkcijas atliktų ta pati koordinuojanti institucija ir tas pats atvejo vadybininkas, kuris koordinuoja vaiko atstovams pagal įstatymą koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą;

Pritarti.

 

1.3

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-15

1

2

 

1.3.  atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (Sprendimo Oy AA, C-231/05, EU:C:2007:439, 40 punktas; Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C-140/03, EU:C:2005:242, 27-28 punktai)   draudžiama riboti ūkinės veiklos laisvę dėl subjekto teisinės formos, siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje neišbraukti (neriboti) fizinio asmens teisės vykdyti vaikui paskirtas minimalios priežiūros priemones;

Pritarti.

 

1.4

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-15

4

 

 

1.4. keičiamo įstatymo 7 straipsnyje vartojama sąvoka „vaiko atstovas pagal įstatymą“,   tačiau šio straipsnio 2 dalis išskiria tuos atvejus, kai koordinuotai teikiamos paslaugos yra neveiksmingos vaiko tėvams ar turimam vieninteliam iš tėvų, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.254 straipsnyje numatyti laikinosios globos (rūpybos) pagrindai siejami būtent su vaiko biologine šeima, o ne apskritai su vaiko atstovais pagal įstatymą. Todėl siūlytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje vietoj sąvokos „vaiko atstovas pagal įstatymą“ vartoti sąvoką „vaiko tėvams ar turimam vieninteliam iš tėvų“;

Pritarti.

 

1.5

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-15

7

 

 

1.5. keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad tuo atveju, kai vaikas nedalyvauja savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos posėdyje, vaiko nuomonė turi būti iš anksto išklausyta valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos. Nurodoma, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas raštu pateikia išvadą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo ar panaikinimo. Lieka neaišku, kas išklausys pilnamečių asmenų iki 21 metų, turinčių didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, nuomonę ir teiks išvadą dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo ar panaikinimo, kai valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija pagal savo kompetenciją užtikrina ir atstovauja tik nepilnamečių asmenų iki 18 metų teisėms ir teisėtiems interesams. Jeigu norima nustatyti, jog turinčių didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pilnamečiams asmenims iki 21 metų bei jų atstovams pagal įstatymą taikomos tik kai kurios keičiamo įstatymo nuostatos, šios nuostatos turi būti aiškiai nurodytos. Jeigu siekiama nustatyti, kad visos keičiamo įstatymo nuostatos taikomos ne tik vaikams (asmenims iki 18 metų), bet ir turintiems didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių  pilnamečiams asmenims iki 21 metų bei jų atstovams pagal įstatymą, tai turėtų būti įtvirtinta atskira teisės norma;

Pritarti.

 

1.6

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-15

7

 

 

1.6. siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalį, numatant, kad tarp privalomų dalyvauti vaiko gerovės komisijos posėdyje asmenų būtų ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas. Dalyvaudamas komisijoje veikloje šios institucijos atstovas galėtų pagal savo kompetenciją įgyvendinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi nustatytą reikalavimą išklausyti vaiko nuomonę ir  teikti išvadą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo, ir pasinaudoti savo teise patikslinti ar papildyti raštu pateiktą išvadą;

Pritarti.

 

1.7

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-15

7

 

 

1.7. siekiant, kad savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija dėl galimai padarytos ar daromos nusikalstamos veikos vaiko atžvilgiu, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, vaiko galimai patirto / stebėto smurto artimoje aplinkoje  reaguotų kuo greičiau ir taip, kaip nustatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir  35 straipsnio 2 dalyje, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalį, ją išdėstant taip: „<...> Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, nustačiusi, kad yra pagrįstų įtarimų dėl galimai padarytos ar daromos nusikalstamos veikos vaiko atžvilgiu, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, vaiko galimai patirto / stebėto smurto artimoje aplinkoje  privalo nedelsdama apie tai informuoti policiją ir (ar)  valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri gavusi nurodytą informaciją, privalo nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas, apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prieš vaiką pranešti policijai ar kitam ikiteisminį tyrimą organizuojančiam subjektui ir pradėti nagrinėti pranešimą bei imtis veiksmų, nurodytų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje.  Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija apie kitus galimus vaiko teisių pažeidimus privalo informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymas ir kita prašymo nagrinėjimo medžiaga pateikiami savivaldybės administracijos direktoriui.“;

Pritarti.

 

1.8

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-15

7

 

 

1.8. siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies  2 punktą, 12 straipsnio 5 dalį, 22 straipsnio 2, 6 ir 7 dalis, kuriose vartojama sąvoka „Koordinuotų paslaugų atvejo vadybininkas“, apibūdinanti specialistą, vykdantį koordinuotai teikiamų paslaugų atvejo vadybininko funkcijas, kai vaikui skirtos vidutinės priežiūros priemonės, nes koordinuotai teikiamos paslaugos turi būti teikiamos vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą ne tik vidutinės priežiūros priemonių taikymo atveju, bet ir taikant minimalios priežiūros priemones, kurias teikiant vaikui turėtų būti padedama ir vaiko tėvams, atstovams pagal įstatymą kurti saugesnę aplinką vaikui. Be to, įvedant „atvejo vadybininko“ ir „koordinuotų paslaugų atvejo vadybininko“ sąvokas, tampa neaišku, kuo skiriasi šios dvi pareigybės. Atsižvelgdami į tai, siūlome vartoti bendrą sąvoką „atvejo vadybininkas“, ją paaiškinant kaip specialistą, kuris užtikrina vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą, vykdant konkrečią minimalios ar vidutinės priežiūros priemonę;

Pritarti.

 

1.9

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-15

 

 

 

1.9. atsižvelgdami į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymą nuo 2019 m. sausio 1 d. institucijos pavadinimas „Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija“ pasikeitė į institucijos pavadinimą „Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija“, pareigų pavadinimas „Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras“ – į pareigų pavadinimą „Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras“, siūlome keičiamame įstatyme atitinkamai patikslinti institucijos ir pareigų pavadinimus.

Pritarti.

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-15

24

 

 

3. Siūlytina tikslinti įstatymo projekto Nr. XIIIP-3899 ir įstatymo projekto Nr. XIIIP-3900 įsigaliojimo datas nuo 2021 m. sausio 1 d. ir atitinkamai pakoreguoti abiejų įstatymų skiriamą laiką įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti iki  2020 m. gruodžio 31 d.

Pritarti.

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3899 ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirta pranešėja: Rima Baškienė.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                               (Parašas)                                                                                  Rimantė Šalaševičiūtė

 

 

 

 

 

Patarėja A. Dolmantienė


[1] Žr. pvz., Sprendimo Oy AA, C-231/05, EU:C:2007:439, 40 punktą; Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C-140/03, EU:C:2005:242, 27-28 punktus.