LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 297
STENOGRAMA
2019 m. birželio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami susirinkusieji, Jūsų Ekscelencija Prezidente Valdai Adamkau, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininke Vytautai Landsbergi, išrinktasis Prezidente Gitanai Nausėda, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės nariai, ekscelencijos ambasadoriai, svečiai, pradedame 2019 m. birželio 11 d. Seimo rytinį posėdį. (Gongas)
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar išklausysime Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą. Kviečiu Jos Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę į tribūną.
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
10.01 val.
Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas
D. GRYBAUSKAITĖ. Pirmiausia, aišku, mieli ir brangūs Lietuvos žmonės, Seimo nariai, visi svečiai, diplomatai, džiaugiuosi, kad galiu šiandien įvykdyti savo konstitucinę pareigą skaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje ir Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, kaip numato Konstitucijos 84 straipsnis. Likus mėnesiui iki darbų perdavimo naujajam šalies vadovui, norėčiau aptarti mūsų valstybės, demokratijos, visuomenės ir politikos brandą, kurios siekėme kartu visus šiuos dešimt metų.
Apžvelgdama gana dramatišką dešimtmetį, drįstu pareikšti, nors konfliktų buvo, ginčų buvo, stumdėmės įvairiuose burbuluose, galiu pareikšti, kad su Valstybe iš esmės viskas gerai. Mes sparčiai mokomės gyventi Laisvėje. Visi kartu.
Lietuvos žemė kartu su partizano A. Ramanausko-Vanago palaikais grąžino mums nepalaužiamą kovos ir pasipriešinimo dvasią. Lietuva kaip veidrodis atspindi mus pačius. Jame aš matau labai daug pasiaukojimo ir žmonių, kuriems viskas rūpi.
Mūsų valstybės brandą rodo tarptautinis Lietuvos pripažinimas. Lietuvos vardas šiandien tariamas su pagarba ir pasitikėjimu. Mūsų balsas turi svorį Europos Sąjungoje ir NATO, Lietuvos idėjos prisideda prie taikesnio ir modernesnio pasaulio kūrimo. Kad į išsilaisvinusią savarankišką valstybę taip žiūrėtų pasaulis, kaip žiūri dabar į mus, tai reikšmingas mūsų visų pasiekimas. Gebėjimas atsakingai veikti, atvira ir tiesi laikysena, o ne pataikavimas daro mus matomus geopolitinėje erdvėje. Vertybėmis ir pasitikėjimu, o ne baime ar nuolankumu grįsta užsienio politika pelno pagarbą Lietuvai.
Tarptautinė tvarka keičiasi ir mums reikia išlaikyti vertybinį stuburą. Tai visada atsipirks labiau nei mėginimas kam nors įtikti. Pasaulis jau žino – Lietuvos nepastumdysi, bet Lietuva gali pasitikėti. Tačiau kad ir kaip keistųsi pasaulis, kad ir kokie pavojai kiltų Laisvei, tik mūsų pačių politinis apsisprendimas rodys, kiek mes pasirengę gintis ir išsaugoti pamatines vertybes. Nebrandūs politiniai sprendimai ir pareiškimai dėl bendradarbiavimo su priešiškomis valstybėmis gali tapti šliaužiančiomis grėsmėmis, kurios pavers mus įkaitais, kai reikės rinktis tarp blogai ir labai pavojinga.
Nauji iššūkiai saugumui, pasaulio tvarkai, žmogaus teisėms, klimato kaitai, prekybai reikalauja keisti tarptautinių organizacijų veiklą. Ir čia Lietuva nėra pasyvi stebėtoja, o viena iš permainų iniciatorių. Turime ir toliau išlikti Laisvės varpu tarptautinėje politikoje. Todėl besąlygiškas Ukrainos žmonių palaikymas ir toks pat besąlygiškas agresoriaus pasmerkimas – ar tai būtų Krymas, Kerčė, ar cheminio ginklo panaudojimas Jungtinėje Karalystėje – turi išlikti mūsų strategine laikysena.
Jau 15 metų esame Europos Sąjungoje. Todėl Europa – saugi, konkurencinga ir įtakinga – yra ir mūsų atsakomybė. Lietuva ne tik dirba pagal europinę darbotvarkę, mes ją ir formuojame, nes turime ką pasiūlyti Europos ateičiai. Mūsų idėjos dalyvauja kuriant Europos Sąjungos kibernetinį saugumo skydą, unikalūs Lietuvos produktai, tokie kaip „Demaskuok“ projektas, padeda visai Europos Sąjungai kovoti su dezinformacija ir priešiška propaganda.
Lietuviškomis SGD terminalo įgyvendinimo patirtimis, kurios padėjo mums užtikrinti dujų tiekimo alternatyvas, naudojasi ir kitos pasaulio šalys. Mūsų iššūkiai taip pat tampa visos Europos iššūkiais ir visos Europos rūpesčiu. Europa yra mes.
Su Europos Komisija jau pasirašėme politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europos tinklais, o šį mėnesį pasirašysime galutinį, detalesnį susitarimą Briuselyje, kai aš vyksiu į Europos Tarybą. Tai nesidairykime atgal į Rytus, nes puikiai žinome, kad BRELL žiede iš Maskvos dispečerinių sukasi ne tik elektra, bet ir politinė įtaka.
Kaip ir Astravo atominėje. Espo šalys pripažino, kad ji pastatyta ant nesaugios aikštelės. Ne apie jos saugumą kalbama, kalbama apie nesaugią aikštelę. Vadinasi, čia negali veikti jokia elektrinė. Todėl būtina toliau siekti Astravo elektrinės uždarymo apskritai. Nesidairykime atgal, o galvokime apie Lietuvą dar po 30 metų.
Gyvename tikrai gerais laikais, tik nereikia patiems prisidaryti bėdų vien dėl to, kad kyla noras ar entuziazmas daryti ką nors kitaip, griauti, o ne kurti. Naujausi tyrimai atskleidė nerimą keliančią tiesą – per pastaruosius dvejus metus smarkiai krito investuotojų pasitikėjimas mūsų šalies ekonomika. Neigiamai jų nuotaikai didžiausią įtaką turėjo kontroversiški valdžios sprendimai ir pareiškimai. Draudimai ir apokaliptiniai scenarijai, kurpiami dalies valdančiųjų, kelia nerimą ne tik užsienio investuotojams. Tai pasmerkia šalį nesibaigiantiems eksperimentams vaučeriais, pensijų pakopomis, švietimo modeliais, ligoninių mutacijomis ir veidrodinėmis ministerijomis.
Žmonės laukia aiškumo ir stabilumo. Reformos negali tęstis ketvirtį amžiaus – būtent tiek laiko reformuojama švietimo sistema. Eksperimentuodami su savo vaikais rizikuojame šalies ateitimi. Ogi turime didžiulį potencialą bio-, kibernetinių bei informacinių technologijų srityse, paslaugų ir gamybos sektoriuose. Interneto greitis Lietuvoje tampa antru pasididžiavimu po krepšinio, o pagal elektroninių paslaugų išvystymą esame pažangiausių Europos valstybių penketuke.
Per porą metų Lietuvos ekonomikos išskirtinumu pasaulyje tapo finansinių technologijų sektorius – turime daugiau kaip 170 fintech įmonių. Kai kam tai kelia alergiją, pasauliui tai kelia nuostabą ir pasididžiavimą mumis. Ir kol kas esame lyderiai fintech srityje.
Pasaulyje plėtojantis dirbtiniam intelektui, Lietuva tampa žinoma kaip gera vieta inovacijoms ir inovatyvioms investicijoms. Šiemet Davose susitarta dėl CERN verslo ir mokslo inkubatorių steigimo Vilniuje ir Kaune. Tai Lietuvai yra istorinis šansas tapti pažangiausiu technologines naujoves kuriančiu centru visoje Šiaurės Europoje, tokių centrų čia nėra.
Lietuvos studentų išradimai, kaip pasitelkti dirbtinį intelektą, ir mūsų moksleivių robotikos gebėjimai jau dabar stebina visą Europą. Jie grįžta laimėtojai.
Pasaulis laukia inovatyvių sprendimų kovoje su ligomis, netikromis naujienomis, klimato kaita. O mūsų mokslininkai pajėgūs pasiūlyti ne tik šalies ūkiui, bet ir pasaulio saugumui reikalingų išradimų. Būtent tai gali pakeisti šalies ekonomikos struktūrą ir įpūsti spartesnio vystymosi azarto, kai matome globalios ekonomikos lėtėjimą.
Tačiau naujoji nafta šiandien yra ne tik žmogaus protas, bet ir duomenys. Todėl kuo ilgiau trypčiosime dėl atvirų duomenų politikos, pateisindami valstybinį duomenų verslą su neskaidriais įkainiais ir nekontroliuojamais informacijos srautais, tuo labiau atsiliksime nuo pasaulio tempo.
Gerbiamieji, brandžiose demokratijose valdžios pasikeitimas vyksta civilizuotai, sklandžiai ir užtikrinant darbų tęstinumą. Išankstiniai profesionalumo ir skaidrumo reikalavimai apsaugojo mus nuo valstybės valdymo krizių, kurias turėjome nepriklausomybės pradžioje, kai per 19 metų keitėsi net 14 vyriausybių. Per pastarąjį dešimtmetį su stabilesne situacija sugebėjome priimti strategiškai svarbius valstybės raidai sprendimus: skaidrindami teismų ir teisėsaugos veiklą; kovodami su politine ir oligarchine korupcija; stiprindami energetinį ir ekonominį šalies savarankiškumą; užsitikrindami karinį saugumą; vykdydami šalies interesais ir nacionaliniu orumu grįstą užsienio politiką; didindami socialinį žmonių saugumą. Nors atskirties sumažinti ženkliai negebėjome, 64 % žmonių vis dar yra nepatenkinti, kaip veikia demokratija, nepasitiki partijomis, Seimu ir Vyriausybe.
Politinis kurtumas, nepagarba žmonių teisėms, demokratijos principų ir teisės viršenybės nepaisymas, iš galios pozicijų primetami sprendimai, noras kontroliuoti žiniasklaidą, teisėsaugą ir visas nepriklausomas institucijas, Konstitucijos nepaisymas, karinga arogancija veda į šalies destrukciją.
Kai politika susmulkėja iki primityvaus kritikų persekiojimo, kai politinę kultūrą pakeičia raumenų demonstravimas, kai žmonės ignoruojami, o oponentai šantažuojami, konstruktyvus darbas tampa neįmanomas. Aukščiausiu lygiu demonstruojama nepagarba žmogui, jo teisėms ir laisvėms neprideda pasitikėjimo nei valstybe, nei demokratija. Iš nepasitikėjimo gimsta kalba, kuria nesusišnekame. Atsikratę polinkio niekinti kitą, išmokę įsiklausyti ir bendradarbiauti taptume kur kas stipresni. Rietenos ir politinis chamizmas negali tapti lietuviško parlamentarizmo tradicija, kurioje nelieka vietos rimtai diskusijai ir gilesnei problemos analizei. Ir Seimo narių skaičius parlamento darbo kokybės čia tikrai nepakeis. Tik keisdamiesi ir tobulėdami patys galime kur kas daugiau pasiekti Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje.
Parlamentinės partijos, drąsiau atsivėrusios jaunimui, žengia į kokybiškai naują raidos etapą. Išbandymą savivaldos rinkimais atlaikiusios tradicinės partijos teikia vilties, kad partinė sistema stabilizuojasi – apsivalė, įsileido naujų žmonių ir jau stosis ant kojų. Politikoje vyksta ne tik kartų, bet ir vertybių kaita. Pasitikėjimas savo rinktais politikais ir jų priimamais sprendimais yra labai svarbus. Nors mūsų demokratija turi trūkumų ir iki Šiaurės šalių dar reikia pasitempti, pasaulis mus traktuoja kaip europietišką, demokratišką ir teisinę valstybę, o mūsų miestus vadina kosmopolitiškais ir moderniais.
Gavome Vestfalijos taikos premiją už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į žemyno taiką. Pasaulis per Popiežiaus vizitą pažino mus kaip jaunų, ambicingų, orių, jautrių ir labai stiprių žmonių šalį. Viltis, kuri sklinda iš Lietuvos, yra didelė vertybė visam pasauliui.
Išsirinkome naują Prezidentą ir europarlamentarus dar kartą pasitikrindami savo vertybinį stuburą ir laisvės indeksą. Išmokome galvoti savo galva. Mūsų pasirinkimus vis mažiau lemia oligarchinės įtakos ar pigūs populistiniai pažadai. Nors kai kurių politikų svajonė – tylintis ir su viskuo sutinkantis, „dirbti“ netrukdantis Prezidentas, žmonės nori jų interesus, konstitucines ir žmogiškąsias vertybes ginančio vadovo. Tikiuosi, kad naujasis Prezidentas pateisins Lietuvos žmonių lūkesčius, ir to jam nuoširdžiai linkiu.
Gerbiamieji, pažengėme gerokai toliau už daugelį šalių, užsitikrindami pamatinius teisinės valstybės principus, Konstitucijos ir teisės viršenybę. Tačiau iššūkių teisinei mūsų valstybės sanglaudai nestinga ir nestigs. Labiau nei kova su korupcija ima populiarėti kova su Konstitucija. Išgyvenome beprecedentį pasikėsinimą į Konstitucijos I skirsnį, kuris saugo pamatines konstitucines valstybei ir tautai svarbias vertybes: kalbą, suverenitetą, teritorijos vientisumą. Užmojų perrašyti Konstituciją ar paminti joje įtvirtintas vertybes taip, kad atitiktų vienos konkrečios grupelės pageidavimus, buvo daug: nuo neribotų statybų miškuose, nomenklatūrinių privilegijų, žodžio laisvės varžymo iki mėginimų keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką ar nuleisti referendumo galiojančią kartelę. Tik pernai į Konstitucinį Teismą kreiptasi dėl 33 galimai antikonstitucinių teisės aktų. Pagaliau įteisinus individualų konstitucinį skundą šiam teismui darbo dar padaugės. Bet tai ir gerai, nes dažnu atveju tai paskutinė instancija, stabdanti mūsų politikų savivalę. Konstitucija pagal poreikius gali neatpažįstamai pakeisti teisinės valstybės veidą ir grąžinti šalį į perkamo teisingumo ir teisinio nihilizmo laikus.
Adaptuodamiesi prie tarptautinės teisės normų ir europietiškų teisinių vertybių, reformuodami savo teisėsaugos institucijas, teismus, prokuratūrą, tobulindami kodeksus, priimdami pažangesnius įstatymus sukuriame išties vakarietišką teisinę sistemą. Europos Sąjungoje esame giriami už skaidrią ir griežtą teisėjų atranką. Naujos kartos teisėjai ir prokurorai jau atsikrato ne tik klaninio jungo, bet ir priklausomybės nuo politikų bei senų korupcinių įpročių. Reikėjo daug metų, kol teisėsauga pagaliau išsivadavo iš baimių kažkam neįtikti, atsikratė telefoninės teisės, nustojo dangstyti savus. Skaičiuojame ne tik amžiaus bylas, atsikratome ir nebaudžiamumo. Už korupcines veikas pirmosios instancijos teismuose nuteisiama net 92 % kaltinamųjų. Todėl teismų nepriklausomumo suvokimas Lietuvoje nėra tikrai žemas, tačiau, visuomenės nuomone, didžiausią grėsmę jam kelia politikų ir kitų valdžios institucijų bandymai daryti įtaką teismams bei iš verslo ir kitų interesų grupių kylantis spaudimas. Daug kartų mėginta įtraukti teisėsaugą į politinius procesus, pasitelkti rinkimų kovai ar karui su oponentais. Todėl teisėsaugos institucijų nepriklausomumas yra didelis pasiekimas ir tai būtina ginti, ir išsaugoti.
Vis atsinaujina ir potraukis kontroliuoti žiniasklaidą. Per pastaruosius trejus metus – dešimt pasiūlymų, apribojančių žurnalistų darbą. Nuo kritikos bandyta apsisaugoti antikonstituciniais pasikėsinimais politizuoti net ir nepriklausomą visuomeninį transliuotoją. Žodžio laisvė yra laisvė, todėl tai yra nacionalinio saugumo klausimas mums visiems ir valstybei. Kritikai nepakanti valdžia apynasrį mielai užmautų ne tik žiniasklaidai, bet ir tvirtas nuostatas turintiems kūrėjams, kurių tiesus ir įtaigus kalbėjimas uždega tautos dvasią, skatina kritiškai mąstyti, didina tarpusavio pasitikėjimą.
Iš valstybės ir pasaulio iššūkiams neabejingos dailės, muzikos, kino, literatūros gimsta tokie kūriniai kaip „Gloria Lietuvai“. Pernai, per šimtmečio minėjimą, kai stovėjau šalia svečių, kaimyninių šalių prezidentų, kurie gėrėjosi, o aš su pasididžiavimu klausiausi „Gloria Lietuvai“, aš žinojau, kad tik Lietuva galėjo sukurti tokį kūrinį. Šis kūrinys – mokantis pagarbos praeičiai, stiprinantis vertybinį tautos stuburą, mažinantis abejingumą, ugdantis patriotiškumą ir atsakomybę už savo šalies ateitį. Savo kultūra galime didžiuotis ir turime su kuo ją lyginti.
Lietuvą garsina pasauliniai operos oskarai, auksiniai bienalių liūtai ir talentingiausia pasaulio batuta. O Muziejų naktis, gatvės muzikos festivaliai, poezijos pavasariai, kinas po atviru dangumi, išmanioji biblioteka, netikėtos erdvės – tai ne užsienis, tai mes kalbame apie Lietuvą. Tai kokybiškų lietuviškų kultūros renginių gausa ir mūsų kūrybos laisvė, kurios neįsprausi į jokius rėmus.
Gerbiamieji, esame laisvi tik tiek, kiek pripažįstame kito žmogaus laisvę. Kiekvienas nori jaustis oriai ir saugiai bet kurioje šalyje, tikėdamasis, kad su juo bus elgiamasi pagarbiai, tiesiog žmoniškai. Paprastas žmoniškumas ir politikoje, ir tarpusavio santykiuose gali padaryti stebuklus. Tijūno bizūnas ir nurodymai, ką valgyti, kada gerti, kur gydytis ir su kuo susitikinėti, laisvos ir darnios visuomenės nesukurs.
Pagarba kitaip mąstančiam ir gyvenančiam, kitaip atrodančiam, mažiau turinčiam, daugiau pasiekusiam, lygios galimybės, privataus žmogaus gyvenimo apsauga, pasirinkimo laisvė – štai kas daro mus patrauklia valstybe sau ir kitiems. Visuomenės virsmas mūsų šalyje labai spartus, o žmonių sąmoningumas gerokai peraugo politikos ir politikų brandą.
Tarptautiniai ekspertai Lietuvos visuomenėje įžvelgia didelį socialinio kapitalo potencialą ir prognozuoja mums gerą ateitį, jei tik išmoksime veikti kolektyviai ir siekti bendrų tikslų. Todėl nacionalinė socialinio saugumo kampanija „Už saugią Lietuvą“ neturi pabaigos. Labai tikiuosi, kad naujasis Prezidentas ir jo komanda taip pat tęs šią kampaniją. Per trejus metus užregistruota beveik tūkstantis iniciatyvų, mažinančių smurtą, žalingas priklausomybes, savižudybes, skatinančių vaikų globą ir įvaikinimą. Prie jų jau prisijungė visos 60 savivaldybių, nevyriausybinės organizacijos, per 70 verslo, atsakingo verslo, įmonių, diplomatinės atstovybės, tarptautinės organizacijos ir žiniasklaida, kampanijos ambasadoriais tapo žinomi šalies žmonės.
Statistika nepamatuosi, kiek kartų „Tėvų linijos“ telefonu gautas patarimas pakeitė diržą, kas vyksta vaiko galvoje, kai globos namus pakeičia šeima, gatvę – dienos centras ar pirmą kartą gyvenime pamatyta jūra, kokiu pasitikėjimu savimi spindi nuo smurto išsivadavusios moters akys. Tik kurdami tarpusavio ryšius tapsime jėga, lemiančia Lietuvos ateitį, kuriai nebaisūs nei vidaus, nei išorės iššūkiai. Neabejinga, atvira ir tarpusavio pasitikėjimu grįsta visuomenė bus pajėgi susitelkti dėl sunkiausių valstybėje sprendimų. Todėl tai yra pagrindinis raktas į sėkmės Lietuvą.
Brangūs Lietuvos žmonės, būtent jūsų pasitikėjimas stiprino mane visus dešimt metų. Tikėdama Lietuva ir jumis, ieškojau valstybei būtinų sprendimų taip, kaip gebėjau, todėl dėkoju visiems, kurie tapote bendražygiais ir bendraminčiais. Dėkoju ir tiems, kurie išsakėte kritines pastabas. Visi man padėjote ir mokėte mane kiekvieną dieną, todėl man buvo didžiulis iššūkis ir didžiulė garbė tarnauti Lietuvos valstybei ir jos žmonėms.
Visiems dėkoju. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame Lietuvos Respublikos Prezidentei. Posėdį tęsime 11 valandą. (Plojimai)
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė. (Plojimai)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiamieji kolegos, kaip Pirmininkas ir sakė, pertrauka iki 11 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, baigėsi pertrauka, prašau registruotis. Tęsime posėdį.
Užsiregistravo 87 Seimo nariai.
11.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. birželio 11 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės K. Mažeika turi pasiūlymą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Iš tiesų noriu paprašyti išbraukti Žemės gelmių įstatymo visą paketą, nes dar neapsvarstyti komiteto pasiūlymai.
PIRMININKAS. Prašote frakcijos vardu?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitų pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Ar galime pritarti bendru sutarimu K. Mažeikos siūlymui išbraukti Žemės gelmių įstatymą iš darbotvarkės? Pritarta bendru… Prašote balsuoti? Balsuojame. Balsuojantieji už pritars K. Mažeikos siūlymui frakcijos vardu išbraukti Žemės gelmių įstatymą su lydimaisiais projektais iš darbotvarkės.
Balsavo 94 Seimo nariai ir vienbalsiai visi išbraukė šį įstatymą iš darbotvarkės.
Visai darbotvarkei turbūt galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju.
11.04 val.
Įstatymo „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1999 metų Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo pakeitimų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3399(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas pagal tą darbotvarkę, kurią turėjome. Tai yra klausimas – įstatymo „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1999 metų Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo pakeitimų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3399. Svarstymas. Pranešėjas – E. Vareikis, Užsienio reikalų komiteto išvada.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Komitetas šį projektą svarstė. Buvo pritarta bendru sutarimu ir siūlome pritarti ir Seimo salėje.
PIRMININKAS. Papildomo komiteto išvadą paskelbti kviečiu K. Bacvinką. Paskelbs Aplinkos apsaugos komiteto išvadą.
K. BACVINKA (LVŽSF). Laba diena visiems. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti buvote užsirašęs, Arvydai Anušauskai, jūs ne netyčia išsibraukėte? Atsisakėte. Gerai. Ačiū.
Motyvai po svarstymo. Seimo nariai neužsirašė.
Diskusija nevyksta, tai turbūt galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo. Ačiū, pritarta.
11.05 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3340(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3341(2), Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 3, 13, 14, 15, 16, 20, 21, 24 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3342(2), Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 2, 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3343(2), Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3344(2) (svarstymas)
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3340(2) svarstymas ir lydimieji. Pranešėjas – NSGK pirmininkas V. Bakas. Nematau. Kas iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto norėtumėte ir galėtumėte paskelbti išvadą? A. Anušauskas. Kviečiu.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nutarė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai, taip pat yra pritarta patobulintiems lydimųjų variantams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų taip pat.
Gerbiami kolegos, balsuojame, kad būtų pritarta po svarstymo pagrindiniam ir lydimiesiems, visiems.
Balsavo 95 Seimo nariai, visi balsavo už. Projektams po svarstymo pritarta.
11.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XIII-1999 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3382(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezerviniai klausimai – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XIII-1999 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3382(2). Pranešėjas – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Prašau Seimo narių papildyti VI (pavasario) sesiją nauju įstatymo projektu, tai yra Lietuvos Respublikos seniūnų rinkimų įstatymu ir jo lydimaisiais įstatymais.
PIRMININKAS. Klausti niekas nenori. Dėkoju. Pritariame po pateikimo. Svarstymas. Diskutuoti neužsirašė.
Balsuojame dėl šio nutarimo priėmimo.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 81, prieš – 2, susilaikė 4 Seimo nariai.
Šio nutarimo priėmimas
Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3382) priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Seniūnų rinkimų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3374, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3375, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3376, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės Nr. IX-2428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3377 (pateikimas)
Toliau kitas rezervinis klausimas – Seniūnų rinkimų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3374. Pranešėjas – taip pat A. Palionis. Pateikimas. Ir lydimieji. Prašau.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Įstatymo projekto rengimą paskatino siekis didinti seniūnijose ir seniūnų veiklos efektyvumą, gyventojų įtraukimą į vietos reikalų tvarkymą ir stiprinti demokratinius procesus Lietuvoje. Šiuo metu seniūnai yra valstybės karjeros tarnautojai ir skiriami konkurso tvarka penkerių metų kadencijai, kadencijų neribojant. Manome, kad tiesiogiai išrinkti seniūnai labiau paisys vietos gyventojų interesų, nes bus tiesiogiai išrinkti, tikėtina, kad pagerės ir seniūnijų administravimas, nes seniūnai bus atsakingi ne tik už savivaldybės planų vykdymą, bet ir už darbą su gyventojais. Taip pat didesnis gyventojų įsitraukimas į vietos savivaldą padėtų kovoti su korupcijos apraiškomis, būtų efektyvesnis valstybės biudžeto pinigų panaudojimas į savivaldybės biudžeto skirstymą intensyviau įtraukiant vietos bendruomenę, jis taptų atviresnis ir skaidresnis, bus domimasi, ar įgyvendinti gyventojų priimti sprendimai.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome keisti seniūnų rinkimo tvarką ir numatyti, kad seniūnai būtų renkami ketverių metų kadencijai remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose.
Taip pat kartu teikiame ir Lietuvos Respublikos seniūnų rinkimų įstatymą, kuriuo nustatome tiesioginę seniūnų rinkimų tvarką, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimą, kuris įtvirtina, kad seniūnas yra valstybės politikas.
Tiek trumpai. Jeigu pažiūrėtume į rinkimų tvarką, kokia yra Seniūnų rinkimų įstatyme, tai ji yra analogiška kaip ir visų kitų, savivaldybės tarybų, apygardų komisijų, pareikštinių dokumentų, ir visų kitų procedūrų, ji yra atitikmuo kaip ir kitų rinkimų.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi yra pateikiami keturi projektai, tai galėtume skirti 40 minučių. Siūlau nevaržyti klausiančiųjų ir leisti visiems paklausti. (Balsai salėje) Negirdžiu prieštaravimų, vadinasi, girdžiu pritarimą.
Pirmasis klausti užsirašė Seimo narys A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LSDDF). Pirmiausia įvertinant tai, kad pasiteisino merų tiesioginių rinkimų modelis, manau, kad einate teisinga kryptimi. Tačiau noriu paklausti. Tiesiogiai išrinktas seniūnas būtų atskaitingas tik rinkėjams ar savivaldybės tarybai ir ar būtų pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui?
A. PALIONIS (LSDDF). Natūralu, kad atsakomybė turėtų būti suderinta ir rinkėjams. Jeigu tu būsi renkamas rinkėjų ir be atsakomybės rinkėjams, tai kam tada tokie rinkimai. Iš esmės projekto esmė, gal nepristačiau paaiškindamas, ta, kad siekiame ne tik tiesioginių seniūnų rinkimų, bet ir dviejų lygių savivaldybės biudžeto. Jeigu mes pritarsime tiesioginiams seniūnų rinkimams, tai kitais poįstatyminiais aktais ir įstatymais turėsime pakeisti ir savivaldybių biudžeto nustatymo metodiką, ir pajamų paskirstymą, ir išlaidų paskirstymą, kai seniūnai bendradarbiaus su savivaldybės administracija, nes vis tiek administracija valdys visus finansus, tik seniūnas turės išskirtą dalį, naudosis tomis lėšomis suderinęs su gyventojų prioritetais.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Tumėnas. Ruošiasi A. Anušauskas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, gyventojų bendruomenės įtraukimas yra puiki iniciatyva, bet pirma, ar galite atsakyti, kiek biudžetui atsieitų tie rinkimai, kiek maždaug kainuotų? Antra. Ar jie sutaptų su savivaldybių tarybų rinkimais, mero rinkimais, kadencijomis? Ir kitas dalykas. Čia yra viena sąlyga, kad tai turi būti seniūnijos teritorijos gyventojas ir jam turi būti sukakę 18 metų. Ar jums neatrodo, kad gali pritrūkti kompetencijos ką tik baigusiam progimnaziją ar gimnaziją asmeniui, ar nereikėtų ir čia įvesti vieną sąlygą, ne vien tik tas dvi?
A. PALIONIS (LSDDF). Pradėsiu nuo pabaigos. Manau, kad seniūnija yra tokia teritorija, kur žmonės vieni kitus labai gerai pažįsta.
Mes negalime ignoruoti asmens, jeigu jam yra 18 ar 19 metų ir jis yra kompetentingas, pasižymėjęs mokykloje, visuomeninėje veikloje, rodęs iniciatyvas ir teikęs pasiūlymus, ir jeigu seniūnijoje nėra kito amžiaus alternatyvos, tai žmonės turi teisę ir galimybę pasirinkti. Aš manau, jeigu kas nors išsikels, na, net nežiūrint į amžių, jeigu išsikels neturėdamas savo rate pasitikėjimo, tai ir nesurinks balsų. Pradžia…
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys…
A. PALIONIS (LSDDF). Ne, ne, dar neatsakiau į pirmą dalį. Pasakyk tiktai taip, kad atsiminčiau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ar kadencija sutaptų su savivaldybių tarybos narių kadencija?
A. PALIONIS (LSDDF). Kadangi ką tiktai praėjo savivaldos rinkimai ir, natūralu, reikėtų laukti dar ketverius metus, tai pagal projektą mes siūlome, kad seniūnų rinkimai būtų kartu su 2020 metų Seimo rinkimais.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Anušauskas. Ruošiasi A. Sysas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, žvelgiant į Teisės departamento 60 pastabų, vien tik pradėjus jas skaityti, pirmi keturi punktai kalba apie prieštaravimą Konstitucijai. Vis dėlto kalbama apie prezidento įgaliojimus, kuriuose nėra įgaliojimo Konstitucijoje skelbti seniūnų rinkimų, apie imunitetą kandidatams į seniūnus, apie didesnį užstatą tik partijos keliamam kandidatui, ne save iškėlusiam, ir taip toliau – yra daugybė prieštaravimų, kurie neišsprendžiami nekeičiant Konstitucijos. Šiuo atveju jūs jų atsisakysite ar kaip? Nes svarstymo metu bus tiesiog konstatuota, kad neatitinka Konstitucijos.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Tikėjausi šito klausimo. Realiai pasiūlymas yra rengiamas įregistruoti, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamentui. Aišku, dėl kai kurių nuostatų irgi yra klausimų, jeigu lygintume su savivaldybės tarybos nariais, kuo seniūnas yra žemesnis, bet iš principo sutinkame ir svarstymo stadijoje, manau, atsižvelgsime į šituos pasiūlymus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas. Ruošiasi A. Kupčinskas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kolega, aš neklausiu dėl Teisės departamento pastabų, aš klausiu tokį labai praktinį dalyką. Tai, kas vyksta šiandien su išrinktais merais ir su taryba, kurie, pavyzdžiui, neturi bendrų sąlyčio taškų, ir meras gali būti išrinktas iš mažumos, o dauguma susiformuoja visiškai kita ir savivaldybėje iš karto kyla daug problemų. Mano klausimas jums: ką darys su seniūnu, kuris bus išrinktas iš mažumos, nevykdys mero ir tarybos sprendimų? Ir kokios seniūno nuėmimo ar atstatydinimo, ar nušalinimo, ar (kokį čia dar žodį parinkti?) atšaukimo tvarkos numatytos, kaip jūs įsivaizduojate? Ar tokių situacijų, jeigu įstatymas būtų priimtas, būtų mažai ar būtų daug? Labai ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Taip, klausimą supratau. Mes gal visiškai taip vienas su vienu negalime lyginti savivaldybės tarybos ir seniūnijos seniūno, nes, kaip mes, autoriai, įsivaizduojame seniūno darbą, mes puikiai suprantame, kad dabar pagal savivaldybių biudžetų metodiką yra apskaičiuojama, koks yra savivaldybės finansavimas. Pagal savivaldybės kelių tinklo ilgį apskaičiuojami koeficientai ir gaunamas finansavimas pagal gyventojų skaičių.
Lygiai taip pat bus išskirta pagal seniūnijas, kiek atitenka kuriai seniūnijai pinigų, nes puikiai irgi žinome, kada savivaldybė pasitvirtina biudžetą. X seniūnijai pagal kelius priklauso 70 tūkst… (Balsai salėje) 70… Žmogui negalima uždrausti turėti savo pažiūras. Jeigu meras daugumos, tai nebūtinai visi seniūnai turi būti už merą. Bet jeigu savivaldybė dabar patvirtina metų biudžetą – 70 tūkst. X seniūnijai, o mes matome pagal faktą, kad per tuos metus seniūnija pasiekė viso labo 30–40 tūkst., kiti pinigai yra panaudojami kitur. Dabar seniūnas, turėdamas garantuotą iš KPP programos skirtą lėšų sumą, galės bendraudamas su gyventojais nustatyti prioritetus kelių, kurie yra blogesnės būklės ar kur yra daugiau gyventojų ir reikia juos kapitaliai sutvarkyti, o kiti gyventojai pakentės ir bus greideriavimo du kartus mažiau, bet gyventojai žinos, kad kitais metais jų kelią kapitaliai suremontuos. Manau, bus sutaupytos ir efektyviau panaudotos valstybės lėšos.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Kupčinskas. Ruošiasi P. Urbšys.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš suprantu jūsų intencijas gerinti gyventojų santykį su vietos valdžia, kad jis būtų artimesnis, kad būtų tiesiogiai išrinktas atstovas, bet ar ne geriau svarstyti situaciją, kad, pavyzdžiui, tarybos nariai galėtų būti renkami vienmandatėse apylinkėse, bent pusė tarybos narių, analogiškai kaip ir Seime, užuot kūrus naują, vos ne antro lygio sistemą, kuri galimai ir prieštaraus Konstitucijai, ir sulauks aibės Teisės departamento pastabų. Juo labiau kad keisis ir paties seniūno statusas, nes jis dabar yra valstybės tarnautojas, jo funkcijos labai aiškiai apibrėžtos, o mes įvedame naują pareigūną – tiesiogiai renkamą. Ar jums neatrodytų, kad vis dėto geriau galvoti apie tarybos narių didesnį prieraišumą prie vietos gyventojų ir jų tiesioginį rinkimą?
A. PALIONIS (LSDDF). Svarstėme įvairius variantus. Bet imkime bet kurią savivaldybę ir mes pamatysime, kad kai kuriose savivaldybių seniūnijose net nėra iš tų seniūnijų išrinktų tarybos narių. O, pavyzdžiui, vienoje seniūnijoje iš 25 penktadalis yra tarybos narių. Natūralu, kad ir sprendimai taryboje išeina… Kiekvienas tarybos narys stengiasi dėl savo seniūnijos. O tos seniūnijos, kurios yra be tarybos narių, arba tie tarybos nariai, jeigu ir yra, patenka iš opozicijos, arba ne tiek daug veiklos vykdo, nukenčia.
Aš tikrai nemanau, kad tiesioginiai seniūnų rinkimai, bendraujant su žmonėmis… Atsakydamas į prieš tai A. Syso klausimą, kai žmonės yra nepatenkinti, irgi negali atšaukti seniūno, kai jis dabar konkurso būdu tik užima vietą, įvykdęs kokius nors nusižengimus, aš manau, kad tiesioginių seniūno rinkimų ryšys yra artimesnis ir glaudesnis negu kad tarybos narių.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Urbšys. Ruošiasi E. Pupinis.
P. URBŠYS (MSNG). Ar šio įstatymo priėmimas bus įtrauktas į valdančiosios koalicijos sutartį?
A. PALIONIS (LSDDF). Pagal viešąją erdvę jūs turėtumėte matyti, kad mes to prašome, derybos dar vyksta.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi K. Glaveckas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, turbūt pagrindinė problema šiuo metu yra seniūno kompetencijos ribos ir biudžetas. Ar nemanote, kad vis dėlto vertėtų nuo to pradėti diskusiją. Nes išrinkti nėra problemų, aš 2000 metais pats tuos rinkimus dariau, paprasčiausius, per skelbimus, sueidavo žmonės, išdalydavome biuletenius, išrinkdavo, pritardavo ar nepritardavo senam seniūnui, arba išrinkdavome naują. Tačiau kompetencijos nuo to nesikeitė. Ten buvo politinio pasitikėjimo, viskas priklausė nuo to, kiek jis turėjo pinigų, kiek pasitikėjimo ir kiek mes jam duodavome galimybę spręsti problemas. Ar nemanote, kad vis dėlto turėtume atidėti, padėti šį įstatymą į šalį ir susitarti dėl to, koks tai bus seniūnas, ar tai žemiausio lygio savivalda, ar turės savarankišką biudžetą, kiek, kaip suformuosime? Tada būtų galima balsuoti arba nebalsuoti.
A. PALIONIS (LSDDF). Aš noriu pasakyti, kad mes ir siūlome dviejų lygių biudžetą, nėra prasmės tiesioginių seniūno rinkimų, jeigu seniūnas neturės savo biudžeto. Nes vykdydamas savo programą, ką tu gali pažadėti savo rinkimų programoje, jeigu tu ir toliau priklausysi nuo administracijos valios ir gerų norų? Kiekvienas seniūnas ir turi turėti savo biudžetą, ir jį bendradarbiaudamas su vietos gyventojais galės koreguoti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Glaveckas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pranešėjau, ne nauja idėja, ji faktiškai buvo visą laiką ir visi norėjome, partijos norėjo, kad seniūnijos turėtų… jų procedūra būtų skaidresnė, bet ir svarbiausia, kad turėtų finansinius išteklius. Be finansinių išteklių – tik su šluota ir su kibiru seniūnas iš esmės nieko nedaro. O savivaldybės paprastai iš savo biudžeto seniūnijoms skiria arba labai mažai, arba nieko neskiria. Pirmas klausimas, reiktų keisti ir Biudžeto sandaros įstatymą, akivaizdu yra.
Toliau. Ne visose seniūnijose, miestuose, savivaldybėse, pavyzdžiui, Klaipėdoje nėra seniūnijų, tai ji vėl į visiškai kitą duobę įkrenta tam tikra prasme.
Ir pati rinkimų procedūra. Seniūnijų atviri rinkimai, ką tai reiškia? Tai reiškia organizavimą, reiškia pinigus, ir nemažus pinigus dideliuose miestuose. Tai ar tie trys dalykai gali būti įgyvendinami ir ar reikalinga tokia sudėtinga išplėtimo jų galimybių ir finansavimo procedūra, kuri mažai ką gali…
PIRMININKAS. Laikas!
K. GLAVECKAS (LSF). …pakeisti?
A. PALIONIS (LSDDF). Aš gal iš kitos pusės. Pasižiūrėkite, tarptautiniai vertintojai, jeigu žiūrėtume savivaldybės lygiu, kiek savivaldybės įtraukia gyventojus į metinio biudžeto paskirstymą, tarptautinės organizacijos irgi duria pirštu Lietuvai, kad gyventojų įtraukimas procentiškai yra labai nedidelis. Ir korupciniu atžvilgiu Lietuva nepakyla, nes gyventojai nėra įtraukiami. Tai tiesioginiai seniūnų rinkimai ir jų dviejų lygių biudžetas ir padės, bus pirmas žingsnis, kai mes gyventojus įtrauksime į savo problemų… ir į savo teritorijos finansavimą ir investavimą, tarsimės su gyventojais, kur investuoti. Aš sutinku, kad reikės pakeisti ir biudžeto metodiką, ir savivaldybių metodikos pakeitimų, bet tai nėra sudėtingi procesai, paprasta.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Ąžuolas. Ruošiasi A. Salamakinas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, kai buvo priimti tiesioginių merų rinkimų pakeitimai, kartu buvo peržiūrėta ir merų atlyginimų tvarka, pakeista. Padidėjo merams atlyginimai. Kaip jūs galvojate, ar nebūtų tikslinga ir seniūnų atlyginimų tvarką kartu su šio įstatymo pakeitimu peržiūrėti? Šiandien atsitinka tokių situacijų, kad seniūnijos darbuotojas uždirba daugiau negu seniūnas. Kokia jūsų nuomonė?
A. PALIONIS (LSDDF). Tikiu, jeigu mes seniūnui duosime didesnį atsakomybės laipsnį, tai lygiai taip pat reikėtų žiūrėti ir darbo apmokėjimą. Tik kad merų, kiek aš atsimenu, dar buvo po tiesioginių merų rinkimų atlyginimai pakeisti, o dabar dar turime ir Konstitucinio Teismo sprendimą, kad reikia truputį atsižvelgti pagal merų atsakomybę ir gyventojų skaičių. O dėl to aš tikrai pritariu, kad už seniūno darbą ir atsakomybės padidėjusį krūvį turėtų būti atlyginta tiek, kiek priklauso.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Salamakinas, ruošiasi K. Masiulis.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamas kolega, manau, ir jūs, ir aš įsivaizduojame, kad šiuo žingsniu mes norime įvesti didesnį stabilumą savivaldybėje. Tuo tarpu jūs dabar seniūną statote į valstybės politikų gretas. Seniūnas tampa valstybės politiku, ne vykdomosios valdžios, o politiku. Ir įsivaizduokime tokią situaciją: taryba yra, vienas meras yra, kitas. Visi renkami. Išrenkamas seniūnas, kuris aštriai kritikuoja visos savivaldybės veiksmus, merų veiksmus, tarybos veiksmus. Jam suteikta teisė, jis tampa valstybės politiku ir jo atleisti iš darbo niekaip neatleisite. Ir ketveriems metams ta seniūnija tampa tarsi įkaite aštrios kritikos visiems veiksmams. Ar tai padidins stabilumą tos savivaldybės tiesioginiuose rinkimuose?
A. PALIONIS (LSDDF). Visų pirma tiesiogiai išrinktas seniūnas atstovaus savo gyventojų interesams. Jeigu jis šnekės norėdamas kritikuoti ar tokią, ar kitą savivaldybės valdžią neatstovaudamas gyventojų interesams, tai visų pirma jis neturės pasitikėjimo per kitus seniūnų rinkimus. Nemanau, kad reikia bijoti savivaldybės tarybai ar merui, kad kažkuris seniūnas kritikuos dėl kažkokių jų sprendimų. Gal kaip tik jie atkreips dėmesį, kai bus kritika.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Masiulis. Ruošiasi G. Burokienė.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Du, trys klausimai viename. Pirma, kaip jūs manote… ar žinote, kas yra Vilniuje jūsų seniūnas, kiek vilniečių žino, kas yra jų seniūnas? Kiek vilniečių žino, kokioje seniūnijoje gyvena?
Dar aš norėčiau paklausti. Ar jūs žinote, kad pasaulis susiduria, kur smulkios savivaldybės, o jūs teigiate, kad smulkinate… Latviai susismulkino, ar žinote, kad latviai vargsta ir stengiasi pasididinti, ar žinote, kad šveicarai, kur yra tokių seniūnijų kaip savivaldybės – 20 tūkst., vargsta ir nežino, kaip išspręsti tą problemą? Norite šitą problemą primesti Lietuvai?
A. PALIONIS (LSDDF). Kęstuti, aš dabar galiu atskleisti paslaptį – gyvenu ne Vilniuje, o Birštono seniūnijoje, žinau, kas yra mano seniūnas. Vilniuje dabar negyvenu. (Balsai salėje) Aš bendrabutyje negyvenu, nepykite. (Balsai salėje) Ką? Ir šiandien atvažiavau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, Prezidentė ką tik vetavo seniūnijų įsteigimą visoje Lietuvos teritorijoje. Pirmas klausimas, kaip manote išspręsti šitą problemą? Antras klausimas. Kaip su teisėtais lūkesčiais dabar dirbančių žmonių?
A. PALIONIS (LSDDF). Visų pirma tų savivaldybių, kurios dabar neturi įsiteisinusių seniūnijų, manau, ir taryba atsižvelgs į gyventojų pageidavimą. Jeigu gyventojai išreikš tokį norą, kad nori, kad jų mieste būtų seniūnijos, nemanau, kad tarybos nariai ir tiesiogiai išrinktas meras neatsižvelgs į gyventojų norus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Bukauskas. Ruošiasi A. Strelčiūnas.
V. BUKAUSKAS (TTF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamas kolega, mano paklausimas iš dviejų dalių. Prieš trejus metus, 2016 metais, Seimas papildė Vietos savivaldos įstatymą ir suteikė seniūnijoms papildomai, kad tarybos sprendimu gali būti kaip biudžetinė įstaiga ir kaip filialas. Šiandien taryba iš tiesų nesuteikė nė vienai seniūnijai pasinaudoti įstatymo teise ir negalime mes, Seimo nariai, ir bendruomenė negali palyginti, kokie buvo teigiami rezultatai, kokios galbūt buvo neigiamos įtakos. Jeigu po pateikimo būtų pritarta jūsų siūlymui, ar nereikėtų galbūt kaip Norvegijoje ar Suomijoje, kad į valstybės valdymą būtų įvestos kaip eksperimentinės savivaldybės, pasižiūrėti, kaip tai dominuotų didžiųjų miestų, vidutinių rajoninių savivaldybėse ir mažųjų savivaldybėse, ką visuomenė, bendruomenė po metų galėtų palyginti kaip gerąją patirtį, blogąją patirtį ir taip toliau, kad mes neįvestume visos valstybės mastu, kaip ir dėl moksleivių krepšelių, kaip ir dėl socialinių… kompensavimo tvarkos nustatymo? Tai buvo pasitvirtinę, pasiteisinę… Ar nereikėtų eiti tokiu keliu? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Iš principo gal ir sutikčiau dėl pilotinių savivaldybių, kuriose būtų išbandomas šitas modelis. O dėl ko nė viena taryba to nesuteikė, tai yra natūralu, nes geriau finansus yra valdyti pačiam, o ne atiduoti seniūnijai, kas priklauso, kad seniūnija juos visus panaudotų, o ne pataupiusi panaudotų kitur. Tai yra natūralu, kodėl nė vienoje savivaldybėje toks modelis, nors yra galimybė, nėra įgyvendintas. O dėl pilotinių pasiūlymas tikrai racionalus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš pritariu, kad seniūnų tiesioginiai rinkimai turi būti, bet suteikiant seniūnijoms ir pačiam seniūnui didesnį statusą gal reikėtų susieti su galimybe tapti tarybos nariu? Tada būtų didesnis atstovavimas tam seniūnui ir dėl finansavimo skyrimo. Ar neturėtų būti susieti su naujais savivaldos rinkimais 2023 metais? Mes tada įgytume tikrą statusą seniūno ir atstovavimo tos teritorijos gyventojams?
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Algi. Iš principo mintis, kokia yra mūsų dėl dviejų lygių biudžeto, – jau savivaldybės taryba netvirtina seniūnijos biudžeto. Lygiai taip pat kaip dabar savivaldybė gauna biudžetą, apskaičiuotą pagal metodikas, ir savivaldybei atitenka tas finansavimas.
Lygiai taip pat ir seniūnijoms pagal jų gyventojų skaičių, pagal kelių ilgį. Taryboje tas klausimas jau nesvarstomas. Tie pinigai yra priskiriami konkrečiai savivaldybei, tik juos administruoja savivaldybės administracija, su seniūno parašu atliekami, jeigu taip žiūrėtume, pavedimai ir visi kiti dalykai.
Dėl seniūno, kaip tarybos nario, pareigų suderinamumo. Manau, tai tikrai neprieštarautų vienas kitam. Aš jau prieš tai atsakiau, kodėl mes siūlome kartu 2020 metais, nes norisi kuo greičiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus. Duosime po du sakyti motyvus, nes yra ne vienas projektas.
A. VINKUS (LSDDF). Gerai. Žinoma, po šitų klausimų, kuriuos jūs uždavėte, labai logiškus, labai teisingus, kyla visokių minčių. Tačiau manau, kad pats faktas, kokie buvo užduoti klausimai, rodo, kokia yra svarba seniūnų. Seniūnas yra tos teritorijos lyderis. Jis turi mokėti komunikuoti, užjausti žmones ir bėdoje, ir nelaimėje, galų gale spręsti įvairias ūkines problemas. Manau, kad gyventojai ir seniūnijose nusipelnė tokio lyderio, kokį jie mato ir nori patys matyti, nes konkrečios teritorijos gyventojai, puikiai pažinodami vieni kitus, turės galimybę išsirinkti labiausiai tinkamą lyderį, kaip jau sakiau. Kartu tai prisidės prie demokratijos, bendruomenių stiprinimo mūsų valstybėje. Palaikau ir siūlymą numatyti, kad seniūnai būtų renkami ketverių metų kadencijai. Tai atitiktų galiojančią tvarką, kuri yra įvesta įvairiose mūsų gyvenimo srityse.
Ir baigdamas. Tai, kad seniūnas būtų tiesiogiai atsakingas rinkėjams, savivaldybės tarybai, pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, yra proporcinga ir logiška nuostata. Nėra taip, kad mes kuriame kokį nors savistovų karaliuką, bet kuriame ir renkame… rinkėjai, gyventojai išrinks lyderį, mokantį vadovauti, ūkišką, žmogišką.
Manau, pats faktas, kad mes palaikytume po pateikimo stadijos, jau pasitarnautų įvairiais aspektais, parodant svarbą, kas yra bendruomenės ir jų lyderis. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš vis dėlto kviesčiau jus įsiklausyti į proto balsą. Pavojingas ir grėsmingas projektas, pavojingas, smarkiai didinantis administravimo išlaidas ir nesukuriantis pridėtinės vertės. Labai skirtingos seniūnijos, pavyzdžiui, Vilniuje ir kaimiškoje teritorijoje. Kaimiškoje teritorijoje galbūt žmonės žino savo seniūną. Vilniuje daugelis nežino, netgi labai retai kuris žinos, Kaune taip pat, Šiauliuose taip pat, Panevėžyje irgi.
Antras dalykas. Kaimiškose teritorijose yra seniūnijų, kurios labai menkos – 100 žmonių. Tai gal tada apribokime, kiek seniūnijoje žmonių turėtų būti. Mes sukursime administracinių išlaidų, reikės išlaikyti seniūną. Seniūnija degraduoja, nyksta. Be to, ką, įtvirtinsime ribas? Savivaldybė dabar kaip nori, taip gali keisti. Savivaldybė ir dabar gali apklausos būdu daryti tuos rinkimus, niekas netrukdo.
Atkreipkime dėmesį į kaimyninių valstybių patirtį. Latviai prisikūrė per 100 savivaldybių ir dar daug nuovadų turi, kai kuriose po dešimt. Viską bando sujungti, nes išlaikymo kaštai labai dideli. Bent trečdaliu dabar bando sumažinti. Šveicarijoje tas pats. Savivaldybės, minimalios savivaldybės, kurios turi po kelis šimtus gyventojų, nebeišgyvena. O mes bandome eiti priešingu keliu, nei yra Šveicarijoje, Vokietijoje, Latvijoje. Aš tikrai kviečiu taip nedaryti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ne pirmą kartą mes Seime svarstome šitą klausimą. Prieš rinkimus, kaip ir šį kartą, beveik visos partijos kalbėjo apie rinkimus. Nežinau, mes visada staiga pamirštame savo rinkimų programas, tiesiog užmirštame, kai reikia už tai balsuoti. Šiuo atveju mes turėtume būti nuoseklūs. Tą formą reikia gerai išdiskutuoti, be jokios abejonės, bet čia pirmiausia be administracinių kaštų niekas neatsiranda, nes seniūnas ir dabar yra išlaikomas. Čia yra jo įgaliojimų klausimas, kas jį paskiria ir ar jis turi savo biudžetą.
Kitas dalykas, mes visi verkiame, kad mūsų bendruomenėms trūksta bendruomeniškumo. Niekas geriau bendruomenių nesutelkia, kaip jų įtraukimas į bendrą darbą ir net pačių smulkiausių projektų svarstymą ir panaudojimą. Kaip rodo socialinių pašalpų atidavimas, kuo žemesnį lygį… tai rodo didelį lėšų sutaupymą. Galų gale per tai ateina ir pasitikėjimas valdžia, kad nuo to paprasto žmogaus palaikymo priklauso sprendimai. Seniūnas turi sutelkti bendruomenę, kitaip jis neišsilaikys per kitus rinkimus. O dabar seniūnui svarbiausia sutelkti mero dėmesį ir gauti mero palaikymą, tai yra pagrindinis dalykas. Seniūnui bendruomenė yra antrinis dalykas, nes jeigu meras nepalaiko, tai tu seniūnu nebūsi. O dabar jam reikia, pasirodo, bendrauti su žmonėmis ir turėti žmonių pasitikėjimą. Tai palaukite, čia blogai? Kur čia blogai? Būkime nuoseklūs ir apie tai kalbėkime ne tik per rinkimus, bet ir pamėginkime padiskutuoti tais klausimais.
Po pateikimo klausimas yra diskutuotinas ir reikia galų gale rimtai prie jo padirbėti, o ne tik bendromis frazėmis rinkimų metu.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš pratęsiu, ką pasakė Rimantas Jonas. Reikia rimtai pasvarstyti, o ne teikti ištrauktą iš konteksto įstatymą. Iš karto paprieštarausiu: savivaldoje valdžią, merą ir daugumą vis tiek renka tie patys piliečiai, tie patys gyventojai. Jeigu meras ir seniūnas priklauso vienai partijai, tai vienaip ar kitaip išrenka, jeigu jie gerai dirba, tai visada jie tęs šitą darbą. Aš šiame įstatyme pirmiausia pasigendu kaštų ir naudos analizės. Ar tikslas daugiau demokratijos? Taip, aš sutinku. Bet jeigu mes norime daugiau demokratijos, tai mes turėtume peržiūrėti visą Savivaldos įstatymą ir aiškiai atskirti funkcijas, nes klausiausi kolegos Andriaus atsakymų į Seimo narių klausimus ir tikrai manyje pasitikėjimo šiuo įstatymu nepadaugėjo. Aš tiesiog matau konfliktą, kurį mes užprogramuojame, priimdami tokias nuostatas. Mes turime matyti, kas vyksta ir savivaldos rinkimuose, ir Seimo rinkimuose. Visokių gelbėtojų ir visokių norinčių vienu mostu viską pakeisti yra labai daug. Kodėl neatsiras daug tadų blindų seniūnijos lygmeniu, kurie eis ir lygins pasaulį ir svietą?
Manau, kad ir į tas pastabas, kurias išsakė Teisės departamentas, lieka neatsakyta. Reikėtų grąžinti tobulinti ir keisti visą savivaldos rinkimų sistemą, padiskutuoti su savivaldos specialistais, nes kiek teko bendrauti su tai pačiais seniūnais, tai jie labai nedega dideliu noru keisti šitą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame po pateikimo dėl keturių projektų.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 75, prieš – 14, susilaikė 21 Seimo narys. Pritarta po pateikimo. A. Palionis, replika po balsavimo.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu padėkoti kolegoms už palaikymą, o tiems, kurie Vilniuje ar Kaune nepažįsta seniūnų, tai tiesioginiai seniūnų rinkimai padės susipažinti su seniūnais.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ačiū, gerbiami kolegos. Vienas dalykas būti populiariems, o kitas dalykas būti iš tikrųjų atsakingiems. Manau, kad reikėtų atsakingai pažiūrėti į šitą situaciją, nes mes suteikiame tam tikras galbūt viltis, bet tos viltys, kaip dažnai būna, tampa nelabai patogios tiems žmonėms, dėl kurių mes priimame įstatymus. Taip buvo su Švietimo įstatymu, kuomet mes priėmėme etatinį apmokėjimą, keitėme dėl to, kad finansų nebuvo. Čia taip pat tas klausimas yra svarbesnis negu pati rinkimų idėja. Mes negalime pastatyti visos seniūnijų sistemos į nepatogią padėtį, siūlau padėti šitą įstatymą į stalčių ir bandyti tartis tarp politinių jėgų, kas bus tas seniūnas, kiek mes galėsime skirti resursų, o ne padaryti iš to pajuokos šaltinio. Aš manau, tai atsakingas darbas, ir manau, kad turėtume nagrinėti tą klausimą iš esmės, o ne šiaip tik dėl rinkimų. Ačiū.
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Buvo toks filmas „Krameris prieš Kramerį“. Tai dabar galima perfrazuoti – E. Pupinis prieš E. Pupinį. Kai mes svarstome įstatymo projektą dėl privalomų seniūnijų, E. Pupinis stoja prie mikrofono ir sako: apie ką mes kalbame, turi būti tiesioginiai seniūnų rinkimai! Kai mes kalbame apie tiesioginius seniūnų rinkimus, dabar gerbiamas E. Pupinis sako: kam jų reikia, geriau ką nors kita darome.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, seniūno funkcijos yra iš esmės ūkinės, priežiūros funkcijos, tai yra įmonės funkcijos. Tai tada darykime ir įmonių vadovus renkamus. Mes taip nedarome. Jeigu yra blogai ar nepakankamai gerai dirbantis seniūnas, mes turime gerinti piliečių apskundimo arba atsižvelgimo į piliečių poreikius tvarką ir panašiai, o ne seniūnus renkamus daryti. Nuo to įmonių darbas nepagerės. Einama klaidingu keliu, ydingu keliu. Visiškai žali projektai. Jau, gink Dieve, nedarykite tada bent visuotinio, darykite eksperimentą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, diskusija prasidėjo, ją reikia perkelti į komitetą, yra siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Siūlome svarstyti rudens sesijoje.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju.
11.47 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 241, 256, 258, 262, 263, 264, 267, 265, 268, 269 straipsnių ir 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3516, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 111, 113, 114, 124, 125 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 222, 661 ir 1231 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3517 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, rezervinis 2 klausimas iš eilės. Matau, yra ministras K. Mažeika, kuris nori pateikti Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3516. Pateikimas. Prašom, ministre. Ir, atsiprašau, kartu būtų lydimasis Aplinkos apsaugos įstatymo projektas Nr. XIIIP-3517. Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Taip, ačiū už patikslinimą. Teikiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektą. Pagrindinis tikslas – siekiama ištaisyti teisines spragas ir sukurti efektyvią teisinę bazę, kalbama apie žemės gelmių sritį, tai yra atsisakoma nuostatų, tikslinamos sąvokos, diferencijuojama atsakomybė pagal sritis, tai yra už žemės gelmių geologinio tyrimo reikalavimų pažeidimus, už žemės gelmių išteklių, ertmių arba grunto naudojimo reikalavimų, apskaitos ir gręžinių įrengimo pažeidimus, taip pat už žemės gelmių išteklių rūšis ir neteisėtai ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus naudotą kiekį grunto, vandens, žemės gelmių, ertmių, metalų rūdų ir vertingųjų mineralų, angliavandenilių išteklių. Atskira norma numatoma atsakomybė už angliavandenilių išteklių tyrimo ir (arba) naudojimo gręžinių, įrenginių ir prijungtosios infrastruktūros įrengimą, gręžinių konservavimą ir likvidavimą, angliavandenilių išteklių naudojimą pažeidžiant avarijų jūroje prevencijos ir likvidavimo tvarką. Šia nuostata numatoma atsakomybė už 2013 metų direktyvos dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos reikalavimų pažeidimą.
Taip pat už aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis teisės aktų pažeidimus ir tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimus ir jų nevykdymą. Siūloma už aplinkosaugos sąlygų pažeidimus įtvirtinti poveikio priemonę – tai administracinio pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimą ir peržiūrimos baudos.
Nustatoma atsakomybė už Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimą iš sausumoje esančių stacionariųjų ir mobiliųjų įrenginių, nustatoma atsakomybė už balastinių vandenų reguliavimo pažeidimus ir taip įgyvendinama 2004 metų Tarptautinė konvencija dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo, kuri įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 8 d.
Priėmus įstatymų projektus bus nustatytos adekvačios sankcijos už žemės gelmių išteklių naudojimo, aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimus ir tvenkinių ar patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimus ir jūrinės aplinkos teršimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti A. Anušauskas. Prašome.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, šiuo atveju yra ženkliai didinamos baudos. Norėjau paklausti, kiek tas didinimas yra adekvatus, nes greitai bus tokia padėtis, kad jeigu bus iškelta baudžiamoji byla ir bus pabaigta teismo nutartimi su bauda, tai tuo atveju gali būti teismo priteisiamos gerokai mažesnės baudos, negu skiriamos administracinės baudos. Ar čia derinami tie du dalykai? Galbūt reikėtų pataisų ir Baudžiamajame kodekse, didinant ten numatytas baudas?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tiesų yra numatyta tai, kad yra tvarkos, reikalavimai, ir jeigu tie reikalavimai pažeidžiami, kalbama būtent apie adekvačias sumas, kai yra neproporcingai naudojami ištekliai ir jų kiekiai, kurie tikrai užtraukia atsakomybę. Kalbant apie plaukiojimą vandens paviršiais, tai ir viešojoje erdvėje buvo, gal girdėjote, tam tikrų baimių, kad kai kuriuose telkiniuose yra noras plaukioti, kituose yra baimių, kad bus tam tikrų pažeidimų, grėsmė žmonėms. Yra netgi numatyta konfiskavimo galimybė dėl pakartotinių pažeidimų ir tos baudos, kurioms taip pat pritaria vandens, sporto asociacijos. Jos taip pat pritaria, kad tie piktnaudžiautojai, tie žmonės, kurie daro tą pažeidimą, dažnai nepriklauso asociacijoms, yra nekultūringi, neetiški ir taip diskredituoja patį sportą. Jiems faktiškai 30 ar 40 eurų bauda šiandien yra daugiau negu juokinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių paklausti nėra. Gerbiami kolegos, motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Administracinių nusižengimų kodekso ir lydimojo Aplinkos apsaugos įstatymo projektų po pateikimo.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 86, prieš – 1, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta.
Turime paskirti komitetus. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime tam pritarti? Pritariame. Papildomas nesiūlomas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl lydimojo Aplinkos apsaugos įstatymo kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas nesiūlomas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Nėra kitų siūlymų? Nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
11.54 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3171 (pateikimas)
Darbotvarkės 3 rezervinis klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3171. Pateikimas. Tribūnoje – P. Čimbaras. Prašome.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai pristatysiu trumpai.
Įstatymo projekto tikslas – suteikti galimybę vykdyti kasybos darbus, kai yra praplečiama jau naudojamo karjero teritorija, tačiau draudimas išliktų, kai planuojamas karjero teritorijos praplėtimas galėtų daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustatytų, kad praplėtimo poveikis aplinkai gali būti reikšmingas. Paprastai paaiškinsiu. Dabar irgi yra karjerų, veikiančių saugomose teritorijose, bet kai jau baigiasi teritorija, negalima eksploatuoti, tokiu atveju yra tokių seniūnijų ir savivaldybės teritorijų, kur to karjero uždarymas labai paveiktų aplinkinius gyventojus, nes reikėtų žvyrą gabenti, vežti iš tolimesnių karjerų. Čia paprasčiausiai tiktai galiotų, kur jau dabar eksploatuojama. Naujiems nebūtų galima karjerų įsirengti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. A. Sysas klausia pirmasis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, draudimų bus daugiau ar mažiau? Ir skaičiau, ir klausiau, vis tiek negaliu suprasti.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerbiamas kolega, paaiškinsiu: naujų karjerų saugomose teritorijose neįmanoma atidaryti, bet jeigu veikiantis, praplėsti negalima pagal dabar galiojančią tvarką, o šiuo būdu būtų galima praplėsti. (Balsai salėje: „Laisvės daugiau?“) Laisvės daugiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi E. Pupinis.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš supratau, kad saugomoje teritorijoje esantis karjeras galės kokią nors tranšėją prasikasti gerokai toliau į saugomą teritoriją, bet aš čia juokauju. Jūs paminėjote, kad tai aktualu kai kurioms savivaldybėms. Gal įvardintumėte, apie kurias čia savivaldybes kalbama?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ne, čia faktiškai kalbama apie visą Lietuvą, nes savivaldybės turi karjerus, verslas turi, bet jie planuoja savo ateitį. Žiūrėkite, tas praplėtimas ne šiaip sau įveiktų, taip sakant, prakastų griovį, reikėtų atlikti poveikį aplinkai su ministerijos palaiminimu, tik tada būtų leista praplėsti. Šiaip niekas neleistų praplėsti, kol nebūtų atliktas poveikis aplinkai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Kiek suprantu, ar tai būtų paprasti didieji karjerai, ar mažieji, nes pagal Žemės gelmių įstatymą šiuo metu yra siūlymų apskritai sumažinti savo reikmėms karjerų naudojimą. Ar nebus prieštaravimo tarp jūsų siūlymo ir to, ką siūlo, jeigu pereis, komitetas, tarkime, mažinti karjerų skaičių savo reikmėms, mažųjų karjerų skaičių? Ačiū.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Žiūrėkite, tas mažinimas irgi labai prieštaringai vertinamas, nes vieni norėtų pamažinti, kiti norėtų eksploatuoti, bet iš tikrųjų tas paliestų ir mažuosius karjerus. Jeigu jie atsidurtų saugomoje teritorijoje ir būtų eksploatuojami, automatiškai galėtų būti ir toliau eksploatuojami.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių klausti nėra.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai. Už – A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, mes kartais draudimais padarome meškos paslaugą. Ir ką pranešėjas sako, jeigu uždraudžiame kasti žvyrą šiuo atveju pagal projektą, vežant žvyrą 50–100 kilometrų CO2 išmetimas daug didesnę žalą padaro Lietuvos aplinkai, nei to žvyro karjero pratęsimas metru, dešimt ar šimtu. Jokios žalos aplinkai jis nepadarys. Aišku, naujų karjerų tikrai negalima kol kas eksploatuoti, atidaryti saugomose teritorijose, bet praplečiant tikrai žalos nebus. Todėl aš pasisakau už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, STT atlieka atskirų institucijų vertinimą, kiek jos yra įdiegusios kokių nors antikorupcinių prevencinių priemonių. Matyt, ir Aplinkos ministerijos atskiros institucijos buvo vertinamos. Aš siūlyčiau šiam projektui vis dėlto skirti ir STT antikorupcinį vertinimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame po pateikimo dėl Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 54, prieš – 1, susilaikė 30. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ar ministras? Tuoj, minutėlę! K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kaip aš supratau, kolega siūlė STT antikorupcinio vertinimo išvadą. Taip pat norėčiau, kad būtų paprašyta ir Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Taip. Pirma, ar galime pritarti, kad kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas? Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Tam pritariame.
Ir dėl STT vertinimo sutampa jūsų nuomonė su ministro nuomone – paprašome STT vertinimo. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritariame bendru sutarimu.
12.00 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2424 (pateikimas)
Darbotvarkės rezervinis 4 klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2424. V. Vingrienė. Pateikimas. Prašom, kolege.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šio įstatymo pakeitimo tikslas yra daugiau susijęs su aplinkosauginiu aspektu, dėl plastiko naudojimo ribojimo, atsižvelgiant į Europos Komisijos išreikštą susirūpinimą, taip pat pozicija ataskaitoje, kad šalys narės turi imtis sprendimų atsisakyti pavojingiausio ir didžiausią žalą aplinkai darančio aerobiškai skaidaus plastiko, kurio naudojimas netgi klaidingai formuoja ekologinio sąmoningumo principus. Juo labiau kad šio plastiko skilimo procesas yra ilgai užtrunkantis, šis plastikas suskyla į mikroplastiką, kuris padaro žymiai didesnę žalą aplinkai negu kiti plastikai. Juo labiau didžiausią žalą padaro jūros aplinkai, patekdamas į mitybos grandines ir taip užteršdamas aplinką žymiai labiau.
Šis aerobiškai skaidus plastikas, be abejo, trikdo ir kitų plastikų perdirbimą, juo labiau kad technologijos pramonė dabar neturi technologijų, atskiriančių šiuos plastikus, pašalinančių iš sistemos ar kad būtų galima juos atskirai perdirbti ir netrikdyti plastiko perdirbimo proceso. Be abejo, jis taip pat trikdo ir kompostavimo procesą, ypač jeigu šalinamas aerobinėmis sąlygomis, jis visiškai nesuyra. Taigi šį plastiką siūloma išimti iš prekybos tam, kad būtų daroma mažiau žalos aplinkai. Juo labiau kad pati Europos Komisija ne tik yra išreiškusi susirūpinimą, bet ir siūlo šalims narėms tą padaryti. Todėl siūlau imtis atsakomybės ir uždrausti šio plastiko naudojimą rinkoje. Kviečiu pateiktai pataisai pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. E. Gentvilas. Ruošiasi J. Razma.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Virginija, jūs čia kalbate dabar protingiems Seimo nariams, o jūs žmonėms, kurie taip pat rūpinasi, papasakokite, kuo skiriasi vienokie plastikai nuo kitokių, pavyzdžiui, aerobiškai skaidūs plastikai. Kaip tai atsilieps žmogui, vaikštančiam į parduotuvę, pakuojančiam daiktus ir taip toliau. Išplėskite paaiškinimą.
O kitas – kaip ir klausimas. Žiūrėkite, priimta direktyva dėl plastiko, ir ten, mano manymu, šalys narės turės labai daug dalykų perkelti. Ar dabar mes čia turime po vieną bakstelėjimą kokius šimtą kartų keisti įvairius įstatymus? Gal geriau sulaukti, kai Vyriausybė imsis direktyvos dėl plastiko perkėlimo į mūsų įstatyminę bazę, nors aš nesakau, kad dabar nereikia balsuoti, bet, žinote, kur mes tada nueisime. Šimtas įstatymų keitimų, gal geriau sulaukime bendro pateikimo.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš iš karto atsakysiu nuo antros dalies. O kodėl mes negalime būti pirmi ir imtis iniciatyvos, juo labiau kad mes vis tiek šitą turėsime padaryti? Juo labiau kad nemažai, tarkim, prekybos centrų jau patys atsisako šito aerobiškai skaidaus plastiko.
O dėl jūsų prašymo paaiškinti žmonėms. Aš manau, kad jiems tikrai būtų naudinga, juo labiau kad plastikiniai maišeliai netgi užteršia… yra ne tik trumpaamžiai, mažiau naudojami, bet netgi jeigu laikomi namuose, tai yra didelė problema todėl, kad labiau užteršia, nes juos laikant jie jau subyra į mažus mikroplastikus ir tai padaro žymiai daugiau problemų gal ir patiems buities sąlygomis, tai yra namuose. Aš manau, kad būtų mažiau problemų ne tik aplinkai, bet ir patiems gyventojams iš tikrųjų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi A. Salamakinas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš pritariu kolegų pastaboms, kad būtų prasmingiau pagal europinę direktyvą veikti, nes kas iš to, jeigu viena Lietuva, kaip jūs teigiate, dabar atsisakys gaminti ir mūsų įmonės negalės gaminti, o tą atsiradusią nišą kokie nors Latvijos pramonininkai ar kažkokie kiti užpildys. Jūsų projektu tik suduodamas minusas mūsų verslui. Tiesa, aš nežinau, ar Lietuvoje kas gamina būtent tą plastiką. Jeigu jo niekas negamina, tai apskritai čia toks teorinis pateikimas. Bet ar nebūtų geriau uždrausti pas mus prekiauti, o ne kalbėti apie gamybą? Kad mes būtume ekologiškai pavyzdingi, mūsų prekyboje nėra, nėra apyvartoje, bet gamybą palikime ramybėje, jeigu jie kur nors randa rinkas, kur nėra tų draudimų.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Tai mes ir kalbame dabar apie rinką, apie naudojimą, gamyba tai vienas iš tų aspektų, jeigu jos kaip ir aktualus būtų klausimas. Iš kitos pusės, kodėl mes dabar turime žiūrėti į tai, kas ir taip bus greitu laiku išimama iš rinkos? Kodėl mes negalėtume, kaip ir sakiau, būti tie pionieriai, kurie tikrai imasi protingų, aplinkai draugiškų sprendimų ir patys iš to turėtų naudą?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Salamakinas. Ruošiasi E. Pupinis.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, šis plastikas buvo mokslininkų sukurtas tam, kad jis greičiau suirtų.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Bet jis nesuyra greičiau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Bet jis buvo vienas iš aplinkosauginių priemonių, kad plastikas negyvuotų 100 ar 150 metų, o suirtų greitai, ir tokiu būdu jis buvo paleistas į gamybą. Dabar jūs sakote, ne, jau reikia jį išimti. Aš žinau, kad yra Europoje svarstomas tas dalykas, bet kokio bieso mes čia taip skubame. Palaukime Europos direktyvų, gal dar kas kito atsiras. O dabar mes vieninteliai priimame ir sakysime – va mes padarėme, pionieriai. Mes ne kartą jau buvome pionieriai, pradedant Europos Konstitucija, ir paskui atrodėme labai nekaip. Neskubėkime, palaukime, tegu Europa priims sprendimus. Bus direktyvos, bus gal dar kokių mokslininkų pasiūlymų. Todėl aš sakau… Atsakymo neprašau, bet aš – prieš.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Mes gal aerobiškai skaidaus plastiko neturėtume lyginti su Europos Konstitucija, bet tai yra iš tikrųjų problema, jūs pats įvardijote, kad jis buvo išrastas kaip greičiau suskylantis, bet padaro daug problemų, nes jisai turi tarpinio skilimo etapus, kaip ir minėjau, suskyla į tikrai gausybę mažų mikroplastikų, užteršia aplinką ir yra žymiai kenksmingesnis gyvūnijai ir apskritai netgi žmonėms, mikrodalelėms patenkant į kvėpavimo takus, negu visi kiti plastikai, kurie, kaip jūs ir minėjote, nesuyra šimtmečius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi K. Starkevičius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, jūs kalbate apie skaidų, bet turbūt nemažai problemų yra ir su paprastuoju plastiku.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Be abejo.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų bandyti kalbėti arba populiarinti plastiką, tiksliau, ne plastiką, o kitą pakuotę, nes yra pagrindinė problema, kad ta pakuotė pakliūna į vandenį ir kitur, ir tai yra didžiulė problema? Ką jūs manote tuo klausimu?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Visiškai sutinku su jūsų nuomone dėl plastiko apskritai, bet pradedame nuo pačios didžiausios blogybės, kaip sakau, – areorobiškai skaidus plastikas žymiai daugiau problemų padaro negu kiti plastikai. Dėl plastiko pakeitimo kitomis medžiagomis, aplinkai draugiškesnėmis tomis pačiomis pakuotėmis, prekyboje pritariu jums visiškai ir netgi pritariu, kad pereitume (ir dabar nemažai prekybos centrų pereina) prie daugkartinių pakuočių. Tai labai geras sprendimas ir mes patys turėtume pradėti nuo savęs galbūt nepirkdami plastikinių maišelių ar vienkartinių trumpo naudojimo, o įsigydami daugkartinio naudojimo pakuotes, kas iš tikrųjų padėtų tausoti mūsų aplinką ir naudoti žymiai mažiau plastikų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Starkevičius klausia paskutinis
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš ir neišgirdau atsakymo, ar mes gaminame tokį plastiką. Tai gal jūs žinote, iš kurių šalių mes tada įsivežame tuos maišelius?
Kitas dalykas, būtų gerai, jei jūs būtumėte pranešę gerą žinią, kad štai Pluoštinių kanapių įstatymas, kuris dabar yra svarstomas Vyriausybėje, laukiame atsakymų, kad mes galėtume judėti toliau, ar jis pasieks jau Seimą artimiausiu metu ir čia būtų kaip alternatyva ateičiai, galbūt ir visai Europai tinkamas pavyzdys, kaip mes tvarkomės su plastiku.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėl jūsų antros dalies klausimo ar teiginio. Aš irgi lygiai taip pat džiaugčiausi, jei mes greičiau priimtume pataisas dėl Pluoštinių kanapių įstatymo ir tas pačias pluoštines kanapes arba kanapių pluoštą panaudotume pakuočių gamybai. Mano žiniomis, šita išvada dėl jūsų minėto įstatymo yra Vyriausybėje ir galbūt greitu laiku sulauksime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai. L. Balsys – motyvai už.
L. BALSYS (LSDPF). Gerbiami kolegos, siūlyčiau palaikyti po pateikimo šį įstatymo projektą, nes, taip, ateina direktyva, galima žiūrėti kompleksiškai, galima sakyti – niekur neskubėkime, gaminkime ir, kol niekas būtinai neverčia, nieko ir nedarykime. Bet, gerbiami kolegos, kai kalbame apie nanoplastiką, nanoplastiko dalelės yra labai labai mažos, mokslas jau turbūt viską yra įrodęs, čia nereikia laukti kokių nors papildomų tyrimų. Mokslo visiškai įrodyta, kad nanoplastiko dalelės patenka į aplinką, patenka į gyvūnus, patenka į maisto grandinę. Ką tai reiškia? Patenka į visų mūsų ir jūsų, kurie norite tuos maišelius gaminti ir toliau jais prekiauti, kūnus.
Jeigu jūs norite laukti, direktyvos įgyvendinimas gali užimti, nežinau, penkerius, gal ir daugiau metų su visais numatytais laikotarpiais, jeigu norite ir toliau visus tuos metus naudotis tais maišeliais ir net nežinodami su maistu gauti nanoplastikų, kurie galimai yra pavojingi žmogaus sveikatai, kancerogenai ir taip toliau, tai yra kažkoks keistas savižudiškas apsisprendimas, kai galime anksčiau priimti sprendimą ir jų tiesiog nebeturėti. Tuo labiau turėkime omeny, kad vyksta nenaudojimo kampanija, žmonių švietimo kampanija, alternatyvių pakuočių. Visa tai turint omeny natūralu paimti ir atsisakyti įstatyme tų aerobiškai suyrančių maišelių, kurie sukelia taršą nanoplastiko dalelėmis. Visiškai palaikytinas įstatymo variantas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu būtų parašyta taip, kaip kalba kolega Linas, iš tikrųjų būtų galima palaikyti. Bet perskaitykite, kas parašyta. Siūloma uždrausti gaminti ir tiekti į rinką. Tai yra nulinės vertės projektas. Pati pranešėja sakė, kad Lietuvoje tokių gamintojų, tiekiančių rinkai, iš viso nėra. Bet teikėja neuždraudžia prekiauti tais maišeliais, neuždraudžia naudoti jų Lietuvoje – visa tai lieka. Vadinasi, kitų šalių gamintojai galės užversti mus tais maišeliais, nes teikėja to neuždraudžia. Todėl manau, kad projektas surašytas netinkamai ir tie dalykai gali veikti, jeigu yra europiniu lygiu sureguliuoti, nes mes vieni neuždrausime laisvo prekių judėjimo, jeigu tai nėra išspręsta europiniu mastu, man atrodo. Tik bandome save reklamuoti, kad neva yra kažkoks ekologinis aktyvumas, bet tai yra nulinės vertės, mano supratimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl įstatymo projekto, kurį ką tik pristatė V. Vingrienė, dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 57, prieš – 1, susilaikė 22. Po pateikimo pritarta.
Replika po balsavimo – E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Replika po balsavimo. Iš tiesų pranešėja daug kartų paminėjo, kad pabūkime pionieriai. Tai pionieriškai ir skamba, net spaliukiškai, ar ne. Čia dar vienas toks paradoksalus kampas. Atrodo, kad čia teiktų opozicijos atstovė. Jūs turite savo Vyriausybę, savo ministrą – griebkite, prašykite kaip galima greičiau visą direktyvą perkelti, na, gal ne visą, bet fragmentais, gabalais. O dabar čia tampa Seimo narių pasireiškimo spaliukiška iniciatyva: aš tą pasiūliau, mes tą priimsime. Puiku, aš nesakau, Virginija, kad blogai darai, bet turite savo Vyriausybę, savo ministrą, štai už keturių metrų sėdi, susitarkite.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Mažeika – ministras. Replika po balsavimo.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamas kolega, ačiū už gerus norus. Tikrai taip ir padarysime. Atsižvelgdamas į kolegės iniciatyvas norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados. Mes ištaisysime tą formuluotę, į kurią kolega prieš tai atkreipė dėmesį, ir tikrai atliepsime direktyvos lūkesčius. Frakcijos vardu prašau Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replika po balsavimo – P. Saudargas. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Taip, aš palaikiau, gerbiama Virginija, jūsų siūlymą, bet tik iš idėjos. Iš tiesų į tai, ką sakė J. Razma, reikėtų atkreipti dėmesį ir aš tikrai laukčiau ne tik Vyriausybės išvados, bet ir Vyriausybės projekto, kaip gerbiamas E. Gentvilas pasakė, kad tikrai reikia šias problemas spręsti ne pavienėmis iniciatyvomis. Mikroplastikas yra didelė problema. Europos Sąjunga tą jau suprato ir Lietuvoje reikia rimtos visuomeninės bazės peržiūrėjimo šiuo klausimu, o ne (…) iniciatyvų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Vingrienė – replika.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš norėčiau kolegai E. Gentvilui atsakyti, jeigu tikrai nepavyko tas apibrėžimas „pionieriai“, tai aš galbūt, aišku, ne tame kontekste, kaip jūs supratote, bet galbūt pasakyčiau: būkime tais lyderiais, kurie pirmi nebijo pradėti tikrai gerų iniciatyvų. O dėl to, kad iniciatyvos imasi Seimo nariai, aš manau, kad tai yra sveikintinas dalykas, mes galime su Vyriausybe bendromis jėgomis padaryti daug daugiau…
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama Virginija, juo labiau kad jūs ruošiatės ir kitam įstatymo projektui. Bet prieš tai kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas nėra numatytas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje, ir kaip prašė K. Mažeika, dėl Vyriausybės valandos, tai yra dėl Vyriausybės išvados. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu paskirdami pagrindinį komitetą – Aplinkos apsaugos komitetą. Rudens sesija ir Vyriausybės išvada.
12.17 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2467, Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 111, 30, 3421 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2468 (pateikimas)
Darbotvarkės r-5.1 ir r-5.2 klausimai – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2467 ir lydimasis Atliekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2468. Pranešėja – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šių įstatymų tikslas yra leisti organizuoti savivaldybėms atskirus konkursus pakuočių atliekų tvarkymo srityje kiekvienam pakuočių atliekų tvarkymo etapui, savivaldybėms suteikiant teisę būti atsakingoms tik už pakuočių iš komunalinių atliekų srauto surinkimą, o jų atliekų paruošimą ir perdirbimą, surinkimą būtų atsakingos gamintojų ir importuotojų organizacijos.
Dabar gamintojams ir importuotojams numatyta prievolė pakuočių atliekas sutvarkyti pagal Vyriausybės nustatytas užduotis. Jos turi organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, sutvarkymą. Šias užduotis gamintojai ir importuotojai gali vykdyti individualiai arba susijungdami į gamintojų ir importuotojų organizacijas. Minėtu reglamentavimu įtvirtinamas ir gamintojų atsakomybės principas, nustatantis gamintojų ir importuotojų atsakomybę už pakuočių sutvarkymą pagal principą „Teršėjas moka“.
Lietuvoje rezonansinį atgarsį sukėlusioje (…) byloje dėl nesutvarkyto didelio kiekio pakuočių atliekų, pritaikius sankcijas, beveik visiems Lietuvos gamintojams ir importuotojams išryškėjo esminė problema, jog gamintojo atsakomybės principas įgyvendinamas netinkamai. Organizacijos neturi galimybės ir teisės realiai kontroliuoti iš komunalinių atliekų srauto surenkamų pakuočių paruošimo naudoti ir jų sutvarkymo. Jeigu tvarkytojas nesutvarko ar netinkamai sutvarko pakuotes, už jo neteisėtus veiksmus atsakomybė kyla gamintojams ir importuotojams.
Taigi gamintojų atsakomybės principas realiai nevykdomas. Savivaldybės turi sudaryti trišales sutartis dėl pakuočių atliekų rūšiavimo, surinkimo, vežimo, perdirbimo ir naudojimo tarp savivaldybės, gamintojo ir importuotojo organizacijos ir atliekų tvarkytojo. Taip organizacijos užtikrina, kad pakuočių surinkimo patirtas išlaidas dėl pakuočių surinkimo, vežimo, paruošimo, parengimo perdirbti ir antrinių žaliavų atskyrimo turi kompensuoti organizacijos savo lėšomis. Padidėjus komunalinių atliekų surinkimo sąnaudoms, jų visos apimties surinkimo kaštų organizacijos nekompensuoja ir organizacijos, aišku, vengdamos didinti išlaidas už pakuočių atliekų tvarkymą, gina pavedimų davėjų, tai yra gamintojų ir importuotojų, finansinius interesus ir taip pažeidžia gamintojų atsakomybės principą. Esant prievolei savivaldybėms sudaryti trišales sutartis, visą atsakomybę nuo pakuočių atliekų surinkimo iki galutinio jų sutvarkymo prisiima savivaldybės, kas taip pat prieštarauja gamintojo, importuotojo atsakomybės principui, o savivaldybės prisiima papildomą perteklinę administracinę naštą. Todėl šia pataisa nustatoma, kad būtų leidžiama savivaldybėms organizuoti atskirus konkursus ir kad būtų sudaromos atskiros sutartys kiekvienam pakuočių atliekų tvarkymo etapui, numatant, kad atliekų surinkimą iš komunalinių atliekų srauto organizuoja savivaldybės, o atliekų sutvarkymą ir tvarkytojus parenka organizacijos. Už savivaldybės surinktas atliekas atsiskaito organizacijos pagal perduotų, priimtų pakuočių atliekų kiekį. Siūloma įstatymo projektu įtvirtinti pakuočių atliekų surinkimą nuo pakuočių atliekų paruošimo perdirbti, būtų atskirta atsakomybės riba ir užtikrintas gamintojo, importuotojo atsakomybės principas, taip pat pašalinta papildoma perteklinė administracinė savivaldybių našta. Kolegos, kviečiu šiai pataisai pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir dar prašysime, kad atsakytumėte į E. Pupinio klausimą. Ruošiasi J. Razma.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, galbūt taip, problema yra, nebuvo apskaityta dalis pakuočių ir tokiu būdu buvo nuslėpti pinigai, kurie turėjo būti sumokėti. Norėjau paklausti, ar pagal šią sistemą jūs tikrai galėsite susekti, nes, kiek suprantu, visos pakuotės, kurios įvežamos į valstybę, yra apskaitomos. Kaip bus apskaitomos kiekvienoje savivaldybėje atskirai, nes priešingu atveju bus galima paslėpti tas pakuotes, paprasčiausiai jų nesuseksime? Ačiū.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Ne, tai mes dabar turime tą bendrą pakuočių atliekų registracijos sistemą, joje jos bus apskaitomos ir visas atsekamumas bus įmanomas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš taip pagirdavau jus, kad dirbate už aplinkos ministrą, kai buvo dar ankstesnis ministras.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Tada reikėjo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Matau, ir dabar esate pasiryžusi tą patį daryti. Bet kažkaip pakuočių atliekų srityje tikrai pastebimas ministerijos pasyvumas. Ar jūs nežinote giluminių priežasčių, kodėl taip yra, kas ten dirba per darbuotojai, kad labai jau pavėluotai reaguojama į situaciją ir problemos ten kaupiasi, mano supratimu?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš manau, kad dabar situacija pasikeis, pasikeitus ministerijos vadovybei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl rezervinių 5-1 ir 5-2 klausimų.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 56, prieš nėra, susilaikė 10.
Ir dar, žvelgiant į laikrodį, gal, Virginija Vingriene, jau nebereplikuokite, o prašome…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Norėjau paprašyti Vyriausybės išvados kartu.
PIRMININKĖ. Dėl Vyriausybės išvados. Gerai, turėsime omeny, bet prieš tai paskirsime komitetus. Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomo nėra numatyta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ir, kaip prašė pranešėja, Vyriausybė išvada. Galime pritarti bendru sutarimu.
12.24 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 72 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3271 (pateikimas)
Dar vienas V. Vingrienės pateikiamas įstatymo projektas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 72 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3271. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Šio įstatymo tikslas taip pat yra susijęs su pakuočių atliekų tvarkymo problemomis. Šiuo projektu siūloma numatyti atliekų tvarkytojams suteikti teisę neišduoti atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento gamintojui, importuotojui ar organizacijai, kol jie neapmokėjo už atliekų sutvarkymą. Lygiai taip pat gamintojo, importuotojo organizacijoms suteikiama tokia teisė neišduoti atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento gamintojams, importuotojams, kol jie nesumokėjo už sutvarkymo paslaugas.
Šio įstatymo iniciatyvą paskatino kaip tik problemos, susidarančios atliekų sektoriuje, kuomet gamintojo, importuotojo organizacijos nebeišgali apmokėti atliekų sutvarkymo ir tenka patiems atliekų tvarkytojams savo lėšomis tvarkyti, o savivaldybės, bijodamos arba stengdamosi išvengti atliekų krizės, netgi padengia atliekų tvarkymo išlaidas. Tuo tarpu pažeidžiamas numatytas gamintojo, importuotojo atsakomybės principas, kad jie turėtų apmokėti už atliekų sutvarkymą. Be to, jie kaip ir kartu nesumoka mokesčių už aplinkos teršimą. Tai yra didelė problema, kuri iš tikrųjų gula ant visų gyventojų pečių.
Pažymėtina, kad dabar atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išdavimas nepriklauso nuo to, ar gamintojai ir importuotojai sumoka įmokas organizacijai, ar ne. Teisinės pasekmės už gamintojų ir importuotojų pareigų… įmokų mokėjimo vėlavimą, nemokėjimą įstatymuose nereglamentuojamos. Organizacijoms nenumatyta galimybė neišduoti įrodančių dokumentų nemokantiems, laiku nesumokantiems gamintojams, importuotojams.
Esamas teisinis reguliavimas taisytinas, nes, neužtikrinus gamintojų ir importuotojų sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir kontrolės, yra pažeidžiamos atliekų tvarkymo sistemoje sąžiningai dirbančių subjektų, tvarkingai sumokančių įmokas, teisės. Valstybei tenka atsakomybė stebėti procesus, vykstančius atliekų tvarkymo srityje, ir imtis reikiamų reguliavimo pakeitimų, nes nesuvaldyto proceso pasekmes gali pajusti kiekvienas Lietuvos gyventojas.
Taigi naujos teikiamo reguliavimo nuostatos ne tik išspręs šiuo metu susidariusią situaciją dėl nemokėjimo krizės, tačiau ir prisidės prie atliekų tvarkymo sistemos sklandaus funkcionavimo, kartu garantuos, kad atliekų tvarkymo sistemoje dalyvaujantys gamintojai ir importuotojai, nevykdantys savo įsipareigojimų pagal sutartis su organizacijomis, netenka teisės į mokestines lengvatas ir yra priversti mokėti daug didesnius aplinkos taršos mokesčius, taip padidindami, žinoma, valstybės biudžeto įplaukas.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Priėmus įstatymo pataisas būtų apsaugomi sąžiningų gamintojų ir importuotojų interesai, juk atsakingai savo pareigas vykdantys gamintojai ir importuotojai neturi mokėti už kitus, kurie vengia atsiskaityti su organizacijomis ar administratoriais.
Taip pat šiuo įstatymo projektu apibrėžiama patvirtinančio dokumento sąvoka, pagal kurią tampa aišku, kad šis dokumentas ne tik patvirtina faktinį atliekų sutvarkymą, bet ir tai, kad gamintojas ir importuotojas visa apimtimi įvykdė savo įstatymines pareigas pagal gamintojo atsakomybės principą. Pažymėtina, kad sąvoka „pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai“ šiuo metu yra patvirtinta aplinkos ministro įsakymu patvirtintame apraše ir dabar tiesiog šis apibrėžimas yra perkeliamas į įstatymą kaip aukštesnį teisės aktą. Tokios sąvokos apibrėžimas leis aiškiai ir sistemiškai taikyti abu teisės aktus. Taigi, kolegos, kviečiu įstatymo pataisai pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Anušauskas klausia pirmasis. Ruošiasi J. Razma.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, jūs aiškinamajame rašte įvardijote ir dabar, kad susiduriama su atsiskaitymų krize.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tai kokios apimties ta krizė? Kas už ką ir kiek sumoka, kas nesumoka? Apie kokius skaičius mes kalbame?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia dabar konkrečių skaičių nepaminėsiu. Problema kilo, kad gamintojų, importuotojų organizacijos šiandien už pakuočių atliekas vėluoja atsiskaityti arba kartais ir neatsiskaito. Ir problema yra įvardijama pačios organizacijos, kad gamintojai, importuotojai patys, susijungę į organizacijas, vėluoja apmokėti ar sumokėti įmokas. Tada, be abejo, pati Savivaldybių asociacija netgi organizavo pasitarimus, šituos klausimus tikrai kėlė ne kartą, šią problemą. Taip pat ji buvo iškelta ir Aplinkos apsaugos komitete, dalyvaujant visiems atliekų tvarkymo sistemos dalyviams.
Tai išties rimta problema, kuomet tenka, kaip ir minėjau, atliekų perdirbėjams patiems savo lėšomis tvarkyti. O savivaldybės, matydamos, kad atliekų tvarkytojai gali jau nebesutvarkyti ir, kaip minėjau, gali įvykti atliekų krizė, pačios tada padengia sutvarkymą mūsų visų lėšomis, kai tuo tarpu gamintojai, importuotojai turi sutvarkyti pagal savo atsakomybės principą.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dar kartą pagirsiu pranešėją už iniciatyvas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Matomos tam tikros problemos ir nieko nelaukiant siūlomi sprendimai. Aš gal šiek tiek nutoldamas nuo šio projekto pasiteirausiu, prisiminęs kai kurias kitas iniciatyvas dėl stiklo taros supirkimo į taromatus. Buvo iniciatyvų praplėsti stiklo taros asortimentą, bet kažkaip tos iniciatyvos pritilo, nugeso, nors, man atrodo, reikėtų judėti į priekį. Kokia yra situacija, gal galite pasakyti?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš irgi esu už tai, kad judėtų, nes aš pati esu šito depozito sistemos išplėtimo, įtraukiant vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą, iniciatorė. Jam pritarta 2017 metų vasario mėnesį šioje salėje, bet iki šiandien mes dar nesulaukėme Aplinkos ministerijos kaštų naudos analizės. Aš tikiuosi, kad greitu metu mes šitą klausimą tikrai išspręsime, ir aš visą laiką primenu šitą, bet imsiuosi iniciatyvos dar labiau paskubinti, kad iš tiesų mes išspręstume šį klausimą, nes mūsų depozito sistema įvertinta kaip geriausia, kaip teigiamas puikus pavyzdys kitų šalių, kurios taiko šitas sistemas, atžvilgiu. Depozitas sugrįžta į perdirbimą – daugiau kaip 90 % depozito sistemoje dalyvaujančių pakuočių, ir aplinka išties tapo švaresnė, nes pakuotės dalyvauja depozito sistemoje. Esu už, kad dar labiau skatintume gyventojų ekologinį sąmoningumą ir būtų išplėsta depozito sistema.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau klausimų nėra. Motyvai. Ačiū, gerbiamoji kolege. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Pritariame. Balsuojame, yra prašymas balsuoti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3271 po pateikimo.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas nėra numatomas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Čia Vyriausybės išvados ponia Virginija ir komitetas neprašo. Jeigu komitetas manys, kad tikslinga, ko gero, svarstydamas komitetas… Pritariame, kad pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas ir kad svarstysime pavasario sesijoje.
Gerbiami kolegos, grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės.
12.33 val.
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pranešimas
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pranešimas. Gerbiamas prokurore, prašom į tribūną.
E. PAŠILIS. Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas kontroliuoja ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumentų suklastojimo ir papirkimo, kurį atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba.
Šiame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, detaliai bei išsamiai pateikti oficialiame kreipimosi į Lietuvos Respublikos Seimą tekste, leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. vasario 13 d. galimai piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, dėl to valstybė patyrė didelę žalą. Šio ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nurodytu laikotarpiu Seimo narys P. Gražulis aktyviai veikė vienos uždarosios akcinės bendrovės interesais, šios bendrovės generalinio direktoriaus bei komercijos direktorės prašymu ir darė tai siekdamas turtinės naudos. Tyrime surinktais duomenimis, telefoninių pokalbių metu P. Gražulis yra prašęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus patarti, ar duoti kyšį Rusijos pareigūnams, kartu nuvykti, susitikti ir pasikalbėti su Rusijos Federacijos veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros federalinės tarnybos Kaliningrado srities vadovu siekiant išvengti tikėtino draudimo nurodytai bendrovei eksportuoti produkciją į Rusiją ir Baltarusiją. Kartu su šios bendrovės komercijos direktore 2015 metų liepos mėnesį P. Gražulis taip pat buvo nuvykęs į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir asmeniškai susitikęs su Rusijos Federacijos veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros federalinės tarnybos Kaliningrado srities vadovu, su kuriuo susitarė dėl šio pareigūno veikimo minėtos bendrovės interesais.
Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį vykusių dviejų telefoninių pokalbių metu P. Gražulis prašė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus duoti nurodymą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno skyriaus viršininkui išduoti sertifikatą tos pačios bendrovės eksportuojamai produkcijai, nors tuo metu, nesant produkcijos tyrimo protokolo, toks sertifikatas negalėjo būti išduotas.
Dar vieno telefoninio pokalbio metu Seimo narys P. Gražulis Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinio skyriaus vedėją informavo, kad dažniausiai iškilusias problemas sprendžia su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi, o dėl produkcijos eksporto į Kaliningradą yra susitaręs su Rusijos pareigūnais, kad jie į pažeidimus nereaguos. Šio pokalbio metu P. Gražulis taip pat prašė, kad Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinis skyrius informuotų minimą bendrovę apie nustatytus pažeidimus, bet neįrašytų jų į produkcijos tyrimo protokolus, nes tuomet Veterinarijos tarnybai labai sunku išduoti sertifikatą.
2015 metų spalio mėnesį telefoninių pokalbių metu iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus sužinojęs apie iš Rusijos Federacijos gautą raštą dėl nustatytų produkcijos ženklinimo pažeidimų, jau tą pačią dieną drauge su minėtos bendrovės atstovais susitiko su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi, kurio prašė padėti pasiaiškinti Rusijos Federacijos pareigūnams dėl fiksuotų pažeidimų.
Dar vienas susitikimas tuo pačiu tikslu vyko po savaitės. Tą patį mėnesį P. Gražulis inicijavo Rusijos Federacijos veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros federalinės tarnybos Kaliningrado srities vadovo ir bendrovės komercijos direktorės susitikimą. Prieš šį susitikimą telefoninio pokalbio metu P. Gražulis pasiūlė bendrovės komercijos direktorei perduoti nurodytam Rusijos Federacijos pareigūnai kituose pokalbiuose aptartą sumą už pastarojo veikimą bendrovės interesais.
Kitų spalio bei lapkričio mėnesiais vykusių telefoninių pokalbių metu Seimo narys P. Gražulis su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno skyriaus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos minimais bendrovės vadovais taip pat ne kartą aptarinėjo, siūlė galimai neteisėtus veikimo būdus, įskaitant ir 500 eurų perdavimą Rusijos pareigūnui, siekiant išvengti draudimo eksportuoti bendrovės produkciją. Turimais duomenimis, P. Gražulis, žinodamas, kad bendrovė tam tikrą produkciją fasuoja nesilaikydama privalomų ženklinimo reikalavimų, telefoninių pokalbių metu bei susitikdamas su atsakingų institucijų ir jų padalinių vadovais, kitais suinteresuotais asmenimis, siūlė tęsti netinkamą produkcijos fasavimą bei tarėsi dėl leidimo parduoti netinkamą fasuoti ir dėl to uždraustą realizuoti produkciją.
Taip veikdamas vienos privačios bendrovės interesais P. Gražulis savo ir kitų dviejų asmenų naudai iš šios bendrovės gavo turtinę naudą. Beveik dvejus metus neatlygintinai naudojosi šios bendrovės lizingu įsigytu automobiliu „Lexus“, kurio vertė 32 tūkst. eurų. Už šios bendrovės lėšas savo ir kito asmens naudai įgijo kuro daugiau nei už 1 tūkst. eurų. Du kartus asmeniškai bei vieną kartą kartu su kitu asmeniu pasinaudojo šios bendrovės pirktais lėktuvo bilietais, kurių bendra suma sudaro daugiau nei 1 tūkst. 100 eurų. Laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. kovo 11 d. iš bendrovės sąskaitos per keturis kartus gavo 1 tūkst. 800 eurų, kurie buvo pervesti į P. Gražulio banko sąskaitą per trečiojo asmens banko sąskaitą. Tokiais savo galimais neteisėtais veiksmais, tai yra siekdamas ir neatlygintinai gaudamas iš privačios bendrovės turtinę naudą, veikdamas šios bendrovės interesais ir neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą, siūlydamas Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti vienos bendrovės interesais, Seimo narys P. Gražulis sistemingai, ilgą laiką, pasinaudodamas savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka, menkino užimamų pareigų prestižą, Lietuvos Respublikos Seimo autoritetą, formavo neigiamą visuomenės nuomonę apie Seimą, Seimo narius, vadovaudamasis savo asmeniniais interesais ir siekdamas turtinės naudos sau, rodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus, taip sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.
Ikiteisminiame tyrime turima duomenų visuma leidžia pagrįstai įtarti, kad P. Gražulis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tai yra galimai padarė Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą.
P. Gražulis nuo 2012 m. lapkričio 16 d. yra Lietuvos Respublikos Seimo narys, turintis imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jam negali būti įteiktas pranešimas apie įtarimą. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu buvo nutarta apklausti P. Gražulį kaip specialųjį liudytoją Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tačiau P. Gražulis duoti parodymus atsisakė.
Taigi šiuo metu visi galimi nedraudžiami proceso veiksmai su Lietuvos Respublikos Seimo nariu yra atlikti. Tęsiant šį ikiteisminį tyrimą, P. Gražuliui būtina įteikti pranešimą (…) apklausti įtariamuoju, atlikti kitus procesinius veiksmus ir, įvertinus visus surinktus duomenis, spręsti klausimą dėl bylos perdavimo teismui.
Asmuo, turintis Seimo nario neliečiamybę, numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalyje, be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Įvertinus nurodytas Konstitucijos, Seimo statuto nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, tolesnis baudžiamasis procesas, ikiteisminis tyrimas, pranešimų apie tyrimą surašymas ir jo įteikimas P. Gražuliui, taip pat jo, kaip įtariamojo, apklausa, kardomųjų priemonių taikymas būtų negalimas, negavus Seimo sutikimo patraukti šį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Todėl, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi, prašau Lietuvos Respublikos Seimo leisti patraukti Lietuvos Respublikos Seimo narį P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju generaliniam prokurorui E. Pašiliui.
Gerbiami kolegos, noriu priminti jums Statuto 23 straipsnį, kad, išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė negu vienos valandos pertrauka.
Gerbiami kolegos, maloniai prašysiu jūsų į salę sugrįžti 13 val. 45 min., be penkiolikos dvi, kad galėtume sudaryti komisiją, o po to bus opozicinė darbotvarkė. Rytinio posėdžio nebaigiame, lauksime jūsų sugrįžtant 13 val. 45 min. Ačiū.
Pertrauka
13.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-3561 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tęsiame rytinį posėdį ir į tribūną kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę. Bus pateiktas Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn sudarymo projektas Nr. XIIIP-3561. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, mielieji kolegos, ką tik išgirdome prokuroro pranešimą ir taip, kaip numato Statutas, praėjo valanda laiko, mes vykdome ir atliekame pareigą pagal Statuto 71 straipsnį „Komisijos sudarymas“. Noriu jus informuoti, kad Seniūnų sueigoje buvo patvirtintas komisijos narių skaičius ir atitinkamai pagal proporcingumo principą frakcijoms pasiūlyta parinkti narius, kurie dirbtų komisijoje.
Todėl teikiu Seimo nutarimą, kuriame yra siūloma sudaryti Lietuvos Respublikos Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, sudarant komisiją iš 12 narių. Siūloma, kad į komisiją, kaip ir pasiūlė frakcijos, komisijos nariais būtų įtraukti, įrašyti tokie asmenys: R. Andrikis, J. Bernatonis, R. Budbergytė, A. Gumuliauskas, I. Haase, J. Liesys, B. Matelis, L. Matkevičienė, Č. Olševskis, J. Razma, A. Šimas, P. Valiūnas. Štai toks Seimo nutarimas.
O toliau mums, gerbiami kolegos, reikia vykdyti pagal Seimo statuto 71 straipsnį komisijos sudarymo pagrindus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Niekas jūsų paklausti po pateikimo nenori.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju.
PIRMININKĖ. Motyvai po pateikimo. Nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu? Ne. Tai prašom balsuoti.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Diskusija. E. Gentvilas. Prašau į tribūną.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, girdžiu jūsų replikas – tikrai ne apie koldūnus ir ne apie listerijas kalba. Neturiu šiuo atveju supratimo. Turiu supratimą, kaip turi veikti valdžios šakos: viena šaka – Seimas, kur Seimo nariai yra apsaugoti imuniteto, Seimo nario mandato, ir kita šaka – teisėsauga, šiuo atveju Generalinės prokuratūros asmenyje. Liberalai visada turėjo nuoseklią poziciją, kad Seimo narys negali dangstytis Seimo nario mandatu ir tokiu būdu trukdyti teisėsaugai objektyviai ištirti. Petras, nors ir kalba telefonu, bet jis gabus, girdės ir mano žodžius.
Kai mūsų kolegai buvo siūloma atimti imunitetą prieš pusantrų metų, prieš daugiau kaip metus, mes visi vieningai pasakėme, kad tą imunitetą reikia atimti, beje, ir pats Seimo narys Gintaras paprašė atimti jo imunitetą. Taip, sudėtinga, laukia teismai, laukia apklausos ir t. t., bet neatmetu galimybės, kad gali būti, kad Seimo narys visiškai netinkamai yra įtariamas. Bet tam turi įvykti teisminis procesas, kuriame būtų pasakyta, kad Seimo narys niekuo dėtas. Įsivaizduokime kokią nors baudžiamąją bylą, pavyzdžiui, šitą baudžiamąją bylą, kurioje akivaizdžiai teisėsaugai pavyksta įrodyti, kad buvo vykdoma nusikalstama veika, ir kokie trys ar penki asmenys nuteisiami teisme, o vieno niekaip net nepradėta teisti, nes jis yra Seimo narys. Tai liberalai turi nuoseklią poziciją. Seimo nariai turi atsiduoti teisėsaugos globonėms, kaip aš kartais sakau, kurios dažnu atveju nebūna malonios. Turbūt baisiau, Petrai, už paradą, ar ne? (Balsai salėje) Taigi galvojome, kad pasisakome už šios komisijos sudarymą, kad laikinoji tyrimo komisija, kaip kai kas įsivaizduoja, tirs patį procesą. Ne, netirs paties proceso, o analizuos, ar nėra politikavimo iš teisėsaugos, šiuo atveju iš Generalinės prokuratūros pusės. Taigi Seimo nariui jau yra suteikiama tam tikra apsauga.
Galima gal kartais įžvelgti, kad esama politinio pamušalo, tai štai komisija ir analizuos tuos dalykus. Jeigu nenustatys šitų dalykų, tada teismo procesas. Aš, pavyzdžiui, pats dabar esu teisme, nežinia dėl ko man pareikšti įtarimai, na, ne įtarimai, ne baudžiamoji byla, bet ieškinys dėl 2 mln. eurų. Aš net nesinervinu, aš žinau, kad aš laimėsiu, nes aš žinau, kad aš nieko blogo nesu padaręs, dar daugiau, manau, kad ten esama ir politinių motyvų. Taip, man tai kol kas kainavo labai brangiai, kalbu apie eurus ir dešimtis tūkstančių eurų. Pasirengęs ginti, nors ir civilinėje byloje, savo garbę, orumą ir įrodyti visuomenei, kad aš esu teisus. Manau, taip turi daryti kiekvienas Seimo narys, net jeigu pakliūna ir į baudžiamojo persekiojimo ribas.
Tai štai, pasitikėkime teisėsauga ir ramiai žiūrėkime. Aš nenorėčiau, kad Seimo nariai pasitikėtų kitais Seimo nariais, kurie susimylės ir pabalsuos, kad kolega galėtų dangstytis Seimo nario mandatu. Tai būtų, manau, tautos atstovybės paniekinimas visuomenės akyse. Taigi, sakau, Petrai, būk vyras, už Lietuvą, nieko baisaus nebus, bakst, ir viskas. Sėkmės teismuose. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Jūs norite kalbėti diskusijoje? Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Išklausiau gerbiamo kolegos kalbą. Iš tikro, jeigu aš matyčiau, kad šitoje byloje nėra politikavimo, šiandien padėčiau mandatą. Bet turiu nemažai informacijos, kad šitą bylą užsakė, kaip sako, sukurpė ir įsakė prokurorui sukurpti Prezidentė. Motyvai yra du. Vienas motyvas tai, kad praeitoje kadencijoje buvau vienas iš iniciatorių dėl komisijos sudarymo, kur tuometinis Seimo narys V. Vasiliauskas buvo paskirtas tos komisijos nariu dėl įvairiausių… pažymomis valdomos valstybės. Iš kur atsiranda tos pažymos? Kaip žinote, šios komisijos sudarymas perėjo visas fazes ir priėmimo stadijoje socialdemokratai nusprendė, kad tos komisijos nesudarys. Bet prezidentūra žinojo mano aiškią poziciją, kad reikia sudaryti šią komisiją ir nešališkai išsiaiškinti. Kaip žinote, buvęs Seimo Pirmininkas V. Gedvilas iki šiandienos negalėjo apsiginti ir sužinoti, kodėl jis gali būti Seimo Pirmininku, antru žmogumi Lietuvoje, bet negali būti ministru. Taip ir liko jis nežinioje, prokuratūra susipažinti su medžiaga neleido ir ikiteisminio tyrimo nepradėjo.
Antras dalykas. Aš išsiuntinėjau daugeliui Seimo narių per YouTube gautą klipuką, kuris yra pavadintas „Kai aš kagėbiste tarnavau“. Ten yra labai šmaikštus klipukas apie Prezidentę. Be to, aš turiu informaciją, kadangi mes, Seimo nariai, turime ryšių, kaip Prezidentė, pakvietusi E. Pašilį, daužė stalus, vartė puodukus, net spardėsi ir reikalavo, kad man būtų iškelta baudžiamoji byla. Štai kodėl aš… filmuką aš jums visiems išsiunčiau, jūs galite YouTube pažiūrėti, išsiunčiau jums asmeniškai į paštus, kadangi tas filmukas nuolat išmetamas iš YouTube. Antras dalykas, aš buvau nuolatinis Prezidentės D. Grybauskaitės kritikas, kad ji kelia politines bylas, tarp jų, esu įsitikinęs, kad ir Liberalų partijai ne be jos žinios yra pareikšti įtarimai nepaaiškėjus jokioms naujoms aplinkybėms. Štai, gerbiamieji, dėl to.
Dabar truputį apie tas detales. Man labai keista, kodėl prokuroras iš šitos tribūnos meluoja, kad aš už automobilį nemokėjau pinigų per tą laikotarpį. Aš atšviečiau iš kanceliarijos visas sąskaitas faktūras, visus bankinius pavedimus – iki cento visi pinigai yra sumokėti.
Antras dalykas. Kodėl prokuroras sako, kad aš turėjau iš „Judex“ finansinės naudos? Gerbiamieji, prokuroro užsakymu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba atliko tyrimą ir nustatė, kad visi pinigai, kurie buvo paimti ten dirbančios P. Pachomovaitės, ir man nežinant bilietai pirkti, viešbučiai pirkti, organizuojamos kelionės iš „Judex“ – visi iki cento pinigai grąžinti kompanijai „Judex“. Aš galvojau, kad tie pinigai galbūt pačios P. Pachomovaitės arba direktoriaus, kaip prašydavau, bet aš tų detalių nežinojau, tik dabar sužinojau tas detales.
Kitas dalykas dėl kuro kortelės. Gerbiamieji, jau 2008 metų sutartyje yra numatyta, kad pagal sutarties nuomos kainą aš galiu už tam tikrą sumą iki 300 eurų pilti kuro, bet kita sąlyga, kad aš turiu leisti, kada jie nori, pasinaudoti jų automobiliu, ir tai buvo nuo 2008 metų. Tęsiasi. Jūs puikiai žinote, mane kaltina klaidingos buhalterinės apskaitos vedimu. Ar Seimo narys veda? Nueini į Seimo buhalteriją, jeigu mato, kad tavo dokumentai netvarkingi, tau paprasčiausiai neįskaito tų sąskaitų, ir viskas. Ir man buvo ne kartą, kad neįskaito. Sako, šitų neįskaitysim sąskaitų ir panašiai. Ir viskas. Tai apmoki iš savo lėšų.
Dabar žiūrėkite, ar jums ne juokas. P. Pachomovaitei, kuri buvo mano patarėja, buvo „Judex“ darbuotoja, įtarimai yra panaikinti. Prokuroras rašo, aš galėsiu jums išdalinti, kad P. Gražulis neturėjo finansinės naudos iš „Judex“. Prokuroro yra parašyta juodu ant balto, o ką šitas prokuroras kalba? Taip pat J. Miliui, taip pat Veterinarijos tarnybos vadovui J. Miliui įtarimai yra paneigti. Mielieji, kaip jums tai atrodo?
Dar vienas dalykas. Ar jūs tikite, ten pirmiausia minėjo 130 eurų, 120 eurų, dabar tos…
PIRMININKĖ. Kolega, jūs laikas baigėsi.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ar galima už tiek papirkti Rusijos veterinarinės tarnybos vadovą? Tai yra juokas! Aš buvau nuvykęs į Rusiją…
PIRMININKĖ. Kolega, ar girdite!
P. GRAŽULIS (MSNG). Vieną sakinį, nėra…
PIRMININKĖ. Vieną prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). (Vieną sakinį.) Aš buvau nuvykęs ne su viena kompanija kalbėtis, ar jos apskritai galės tęsti veiklą, nes kada tik D. Grybauskaitė Rusiją pavadina teroristine valstybe arba kad rusai puola, iš karto santykiai pablogėja. Akivaizdu, kad čia viskas politika. Bet daugiau argumentų išdėstysiu komisijai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nesame mes prokurorai, nei aš prokuroras. Mes tiktai galime leisti prokurorams aiškintis ir geriausiai demokratinėse valstybėse taip yra daroma, kad leidžiama prokurorams aiškintis. Jeigu būtų kokių nors politinių pamušalų, tai mūsų valstybė nekaip atrodytų. (Balsas salėje) Petrai, aš įdėmiai klausiau, ką pats šnekėjai. Aš manau, kad mums nėra jokio kito kelio, kaip elgtis tradiciškai tokiais atvejais, kaip mes Seime elgdavomės. Aš niekada kitaip nesielgiau ir niekada niekaip kitaip nesiūliau, kaip sudaryti komisiją, balsuoti už komisijos sudarymą, ir komisija nuspręs, ar yra politinis pamušalas, ar nėra. Manau, kad jokio politinio pamušalo čia nėra, jeigu mano asmeninės nuomonės kam reikėtų, o po to mes balsuosime. Turi būti normalus kelias demokratinėse valstybėse, kai prokurorai kreipiasi dėl parlamentarų patraukimo teisinėn atsakomybėn.
PIRMININKĖ. Prieš nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta po svarstymo.
Priėmimas. 1 straipsnis. Galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis – patvirtinti komisijos sudėtį, kurią perskaitė gerbiama R. Baškienė. Galime priimti? Priimta. Dabar dėl 3 straipsnio aš iš karto kviečiu trumpos techninės pertraukos visus komisijos narius prie tribūnos. Jūs turite išsirinkti komisijos pirmininką ir nuspręsti, iki kada komisija turi atlikti tyrimą. Kviečiu R. Andrikį, J. Bernatonį, R. Budbergyte, A. Gumuliauską, I. Haase, J. Liesį, B. Matelį, L. Matkevičienę, Č. Olševskį, J. Razmą, A. Šimą, P. Valiūną. Prašom prie tribūnos, išsirinkite pirmininką ir man pasakykite ir iki kada komisija nusprendžia baigti darbą.
Trumpa techninė pertraukėlė.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dirbame toliau. Dabar 3 straipsnis. Komisijos pirmininku paskirtas P. Valiūnas. Ar galime priimti? (Triukšmas salėje) Gerbiamas Valiūnai, Liesy, palikite salės centrą. Galime priimti 3 straipsnį? Komisijos pirmininkas – P. Valiūnas. 4 straipsnis. Pavesti komisijai tyrimą atlikti iki 2019 m. birželio 25 d. Galima? Gerai. Priimta.
Dėl viso Seimo nutarimo keturi – už, keturi – prieš. A. Anušauskas – už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dėl tokių komisijų sudarymo mes visada palaikydavome prokuratūros kreipimąsi. Aš manau, kad tai visiškai natūralūs dalykai, nors po šios komisijos svarstymo objekto ar subjekto, tiksliau sakant, kalbėjimo tribūnoje, aišku, koks nors amerikiečių policininkas pasakytų, kad jums tikrai reikia advokato. Aš siūlau pritarti komisijai ir pritarti jos svarstymo datai. Aš manau, kad komisijos išvada bus aiški, leidžianti teisėsaugos institucijoms atlikti savo darbą.
PIRMININKĖ. A. Salamakinas – prieš.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pirmininke, tikrai suprantu jūsų nuogąstavimus prieš. Bet, mielieji, šioje stadijoje mes turėjome kalbėti tik apie komisijos sudėtį, pritariame ar nepritariame, bet Liberalų partijos pirmininkas sukėlė diskusiją apie imuniteto esmę ir prasmę.
Tikrai nesutinku su ta nuostata, kad Seimas turėtų besąlygiškai duoti sutikimą, jeigu prokuroras prašo. Tada keiskime Konstituciją, atsisakykime imuniteto esmės ir duokime visiems paeiliui.
Noriu priminti truputį istorijos. Prisiminkime garsiąją V. P. Andriukaičio, A. Vidžiūno ir V. Kvietkausko bylą. Seimas nedavė sutikimo.
Jie padeda mandatus, nueina į prokuratūrą kaip laisvi piliečiai, ne Seimo nariai, ir sako – teiskite. Ką daro prokuratūra? Baigiasi pirmas rinkimų turas į Seimą, sako, ne, mes jums jokių pretenzijų neturime, eikite, jūs laisvi žmonės ir jokios nusikaltimo sudėties nėra. Ar Seimas pasielgė teisingai? Manau, kad taip.
Gerai, artimesni atvejai. To paties P. Gražulio byla. Prokuroras prašo jį patraukti atsakomybėn už tai, kad keli „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai piketavo prie prokuratūros. Kuo baigėsi? Ir pirmos, ir antros instancijos teismai išteisino kaip nesant nusikaltimo sudėties.
Kitas atvejis kolegos M. Adomėno. Atseit įžeidė žurnalistę, reikia jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kai žurnalistė varo ant Seimo narių juodai, žemiau juosmens, tada atsakomybėn nereikia patraukti, bet Seimo narį M. Adomėną patraukti atsakomybėn. Seimas neduoda sutikimo. Ar teisingai pasielgė? Manau, kad taip.
Aš galėčiau vardinti ir daugiau tokių atvejų, bet mano laikas baigiasi, todėl, mielieji, neatsisakykime imuniteto prasmės ir esmės, o spręskime rimtai sudarę komisiją, leisti ar neleisti Seimo narį patraukti atsakomybėn. Nesvarbu, ar tai Petras, ar Jonas, ar Antanas, ir nesvarbu, kuriai frakcijai jis priklauso. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Gentvilas – už.
E. GENTVILAS (LSF). Atsakysiu kolegai A. Salamakinui. Aš laikau, kad ta komisija, kurią dabar sudarome, yra tam tikras filtras arba saugiklis ir gali nustatyti ir pateikti Seimui išvadą, kad ten esama politinių poteksčių, ir todėl siūlo Seimui neduoti sutikimo pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Ta komisija yra filtras. Taigi dabar aš pasisakau už šitokios komisijos kaip galimo saugiklio, apginant Seimo narį nuo galimai neteisėto persekiojimo, sudarymą. Yra variantas nesudaryti tos komisijos, tada iš viso absurdas. Mes siūlome sudaryti tą komisiją ir dėl to dabar aš kalbu už.
Galvodamas apie Seimo narį ar apie visą Seimą ir jo įvaizdį visuomenėje, aš išgirdau Petro kalbėjimą iš tribūnos, kurį pats netyčiom išprovokavau, ir man suteikė įkvėpimo. Petras sako turįs dokumentų, galįs paneigti ir taip toliau. Tai, Petrai, turi būti leista prokuratūrai tirti P. Gražulio veiksmus, tada galėsi pateikti dokumentus. Priešingu atveju, kai Petras mums iš tribūnos sako, kad jis gali apsiginti, o mes neleidžiame jo prokuratūrai tirti, tai kaip mes tada atrodome? Tai aš ir sakau – eik ir apsigink. O kol kas sudarome komisiją, kuri nustatys, kokį verdiktą pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui birželio 25 dieną.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gal šiek tiek aiškumo suteikėte savo pasisakymu.
Dar kartą noriu pasakyti, kad mes dabar balsuosime tik dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“. O kai komisija, jeigu mes čia tam pritarsime, padarys išvadą, bus atskiras balsavimas. Ir čia galbūt pats Petras, išėjęs į diskusiją… ne šiame etape, bet aš sutikau jums duoti žodį. Iš esmės tai yra kitas etapas po komisijos sprendimo.
Taigi dabar balsuojame. (Balsai salėje) Jau jūs pats negalite. (Balsai salėje) Na, negalite. Gerai, prašom tada.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Eugenijau, aš sutinku su jumis. Pati prokuratūra išsireikalauja dokumentų iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, iš Seimo kanceliarijos ir neprideda prie bylos. Aišku, ji politiškai stengiasi tą bylą suklastoti. Kodėl? Tegul teismas išsprendžia. Ji neteikia tų dokumentų jums, komisijai, tai kaip ji elgiasi, Eugenijau? Tai aš ir noriu, kad būtų sudaryta komisija, ne Seime, bet komisijai nuoširdžiai viską išdėlioti, kaip viskas yra, ir pateikti dokumentus. Aš prašau sudaryti ir visiems komisijos nariams būti sąžiningiems ir vadovautis įstatymais, o ne kažkokia telefonine Prezidentės teise.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3561) priimtas. (Gongas)
Rytinis birželio 11 dienos posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.