LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
Lietuvos transporto saugos administracijai
UAB „Tuvlita“
Kopija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai
E. pristatymo sistema
|
|
|
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros rezultatų apskundimą reglamentuojančių teisės aktų
2024 m. rugpjūčio d. Nr. 4-01-
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktų nuostatomis, savo iniciatyva atliko šių transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros rezultatų apskundimą reglamentuojančių teisės aktų ir / ar jų nuostatų antikorupcinį vertinimą:
1. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimo apskundimo tvarkos aprašo, patvirtinto[1] Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 2B-168 (Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 2BE-416 redakcija);
2. UAB „Tuvlita“ Klientų skundų nagrinėjimo tvarkos[2].
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl minėtų teisės aktų ir / ar jų nuostatų teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:
I.
Dėl Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimo apskundimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas)
Aprašas įgyvendina Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo[3] (toliau – Techninės apžiūros atlikimo tvarka), patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 (su pakeitimais), 49 punkto nuostatas, kad:
„49. Valdytojas, nesutinkantis su privalomosios apžiūros rezultatais, gali pateikti techninės apžiūros įmonei skundą, kuris nagrinėjamas techninės apžiūros įmonės vadovo nustatyta tvarka. Jeigu valdytojas nesutinka su skundo nagrinėjimo techninės apžiūros įmonėje rezultatais, jis gali pateikti Administracijai skundą, kuris nagrinėjamas Administracijos nustatyta tvarka. Jeigu valdytojas nesutinka su skundo nagrinėjimo Administracijoje rezultatais, skundas teikiamas ir nagrinėjamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
1.1. Aprašo nuostatos, kad techninės apžiūros įmonės skundus nagrinėja Aprašo nustatyta tvarka nedera su aukštesnio lygmens teisės aktu, pagal kurį skundai įmonėse nagrinėjami įmonių vadovų nustatyta tvarka. Tokia teisinio reglamentavimo situacija sudaro sąlygas antikorupciniu požiūriu ydingoms kolizinėms situacijoms (kada kolizija kyla dėl antikorupciniu požiūriu ydingų teisės aktų taikymo)
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Techninės apžiūros atlikimo tvarkos 49 punkto nuostatas, techninės apžiūros įmonei pateikiamas skundas turi būti nagrinėjamas techninės apžiūros įmonės vadovo nustatyta tvarka. Tuo tarpu pagal Aprašo 1 dalies nuostatas, Aprašas reglamentuoja ir „privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimo apskundimo privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros įmonės vadovui“ tvarką:
„1. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimo apskundimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriaus (toliau – techninės apžiūros kontrolierius) sprendimo apskundimo privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros įmonės (toliau – techninės apžiūros įmonė) vadovui (toliau – įmonės vadovas) ir Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Administracija) direktoriui procedūrą.“
Taigi, Aprašo nuostatos (ta apimtimi, kiek reglamentuoja techninės apžiūros kontrolieriaus (toliau – kontrolierius) sprendimo apskundimo įmonės vadovui tvarką), galimai nedera su (aukštesnio lygmens teisės akto) Techninės apžiūros atlikimo tvarkos 49 punkto nuostatomis. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokia situacija (pavyzdžiui: kada priimant sprendimus sudaromos sąlygos vadovautis skirtingais teisės aktais) taip pat ydinga antikorupciniu požiūriu, kadangi sudaro sąlygas kolizinėms teisinio reglamentavimo aiškinimo ir įgyvendinimo situacijoms. Korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo požiūriu reikšminga yra ir tai, kad, sprendžiant iš žemiau išdėstytų (šiame ir II skirsnyje) pastabų, kolizinės situacijos galimos dėl antikorupciniu požiūriu ydingų ir sąlygas korupcijos rizikos pasireiškimui sudarančių teisės aktų įgyvendinimo.
Tačiau atsižvelgdami į aplinkybę, kad Lietuvos Respublikoje techninės apžiūros paslaugas teikia 10 įmonių ir siekiant formuoti korupcijai atsparią aplinką, pritartume sprendimui, kad visose įmonėse būtų taikoma vienoda transporto priemonės valdytojų (toliau – valdytojas) skundų nagrinėjimo tvarka: mūsų nuomone, šioms įmonėms nusistačius savąsias tvarkas, atskirose Lietuvos Respublikos teritorijose būtų įgyvendinama skirtinga su valdytojų teisėtų interesų apsauga tiesiogiai susijusi skundų dėl kontrolierių sprendimų nagrinėjimo praktika, kuri atskirais atvejais gali būti palanki ir korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimui. Šią nuomonę pagrindžia ir II skirsnyje dėl UAB „Tuvlitos“ priimtos Klientų skundų nagrinėjimo tvarkos pateiktų antikorupcinių pastabų kontekstas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytume teisinį reglamentavimą tobulinti.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Aprašo 3 ir 4 punktų nuostatos nustato, kad:
„3. Transporto priemonės valdytojas (toliau – valdytojas), nesutinkantis su techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimu dėl nustatytų ar nenustatytų trūkumų (toliau – techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimas), turi iš karto po techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimo priėmimo, neišvykęs iš privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros (toliau – techninė apžiūra) atlikimo vietos, įmonės vadovui raštu pateikti prašymą pakeisti techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimą. <...>
4. Įmonės vadovas privalo užtikrinti, kad valdytojas prašymą pakeisti techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimą galėtų pateikti iš karto po techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimo priėmimo toje vietoje, kur atlikta techninė apžiūra.“
Antikorupciniu požiūriu Aprašo nuostatos svarstytinos dėl šių aspektų:
2.1.1. Pagal minėtas Aprašo nuostatas valdytojas, nesutinkantis su transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros (toliau – techninė apžiūra) rezultatais, prašymą dėl kontrolieriaus sprendimo privalo pateikti neišvykęs iš techninės apžiūros atlikimo vietos, o įmonės vadovas privalo užtikrinti, kad valdytojui būtų sudarytos sąlygos prašymą pateikti iš karto po sprendimo priėmimo toje vietoje, kur atlikta techninė apžiūra.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtose Aprašo nuostatose vartojamos formuluotės „valdytojas <...> neišvykęs iš techninės apžiūros atlikimo vietos“ ir „toje vietoje, kur atlikta techninė apžiūra“ gali būti interpretuojamos nevienareikšmiškai, pavyzdžiui: kad techninės apžiūros atlikimo vieta gali būti laikoma arba techninę apžiūra atlikusios įmonės patalpa, kurioje tiesiogiai buvo atliekamos techninės apžiūros procedūros, arba kitos techninę apžiūrą atliekančios įmonės teritorijoje esančios vietos ir / ar patalpos.
Dviprasmiškai[4] taip pat gali būti interpretuojamas Aprašo nuostatomis nustatomas reikalavimas „neišvykti iš techninės apžiūros atlikimo vietos“: formaliai Aprašu nustatytas reikalavimas yra valdytojui, o ne transporto priemonei, nors, mūsų vertinimu Aprašu siekiamų tikslų įgyvendinimo požiūriu tikslingesnis būtų reikalavimas, draudžiantis transporto priemonės (kurios techninė būklė yra tiesioginis ginčo objektas) pašalinimą iš techninę apžiūrą atliekančios įmonės patalpų / teritorijos (pavyzdžiui: kad nebūtų pašalinti techninės apžiūros metu nustatyti transporto priemonės trūkumai).
Kadangi precižiškas minėtų formuluočių interpretavimas yra svarbus valdytojų teisėtų interesų užtikrinimui (pavyzdžiui: pažeidus minėtus reikalavimus valdytojo prašymas (manytina) gali būti nepriimamas ir nenagrinėjamas), siekiant teisinio aiškumo siūlytume minėtas formuluotes patikslinti.
2.1.2. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Aprašo 3 punkto nuostatos, kad valdytojas prašymą pateikti „turi iš karto po techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimo priėmimo, neišvykęs iš privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros atlikimo vietos“, yra svarstytinos ir kitu aspektu: Aprašu nustatyto teisinio reglamentavimo paskirtis susijusi su valdytojų, kuriems techninę apžiūrą atliekančios įmonės suteikia paslaugas, vartotojų teisių užtikrinimu. Tokių paslaugų teikimo sfera susijusi (iš paslaugas teikiančiųjų įmonių pusės) su specialiųjų žinių, patirties ir kvalifikacijos turėjimu. Šiuo atveju paslaugos gavėjas (t. y. valdytojas) atitinkamų savybių, kurios yra itin svarbios ginčo atveju sprendžiamų klausimų turiniui, gali ir neturėti. Dėl minėtos problematikos manytume, kad gali būti diskutuojama, kodėl Aprašu nustačius tokį reikalavimą valdytojui iš esmės[5] apribojamos galimybės ginti teisėtus interesus išvykus ir techninės apžiūros vietos atvejais, jeigu aplinkybės dėl abejones keliančių techninės apžiūros rezultatų paaiškėjo vėliau (pavyzdžiui: jeigu kontrolieriaus sprendimo nepagrįstumą konstatavo transporto priemonių remonto paslaugas teikianti įmonė (jos kvalifikuoti darbuotojai).
Aprašo 5 punktas nustato, kad:
„5. Įmonės vadovas tą pačią prašymo pakeisti techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimą pateikimo dieną privalo organizuoti pakartotinį transporto priemonės patikrinimą, kurio metu dar kartą įvertinami prašyme pakeisti techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimą nurodyti trūkumai (toliau – pakartotinis transporto priemonės patikrinimas). Pakartotinio transporto priemonės patikrinimo metu privalo dalyvauti įmonės vadovas, priėmęs sprendimą techninės apžiūros kontrolierius ir valdytojas.“
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Aprašo nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
2.2.1. Reikalavimų įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, ir teisės atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir šios teisės panaikinimo tvarkos aprašo[6], patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 3-375 (su pakeitimais), 33 punktas nustato, kad:
„33. Įmonės vadovas arba jo pavaduotojas arba techninis vadovas privalo turėti nustatyta tvarka įgytą kontrolieriaus kvalifikaciją.“
Taigi, minėtas teisės aktas nustato reikalavimus (turėti kontrolieriaus kvalifikaciją), kurie alternatyviai gali būti taikomi techninės apžiūros paslaugas teikiančių įmonių vadovams. Tačiau pagal šį teisės aktą įmonės vadovas neprivalo turėti atitinkamos kvalifikacijos, jeigu ją turi vienas iš kitų teisės akte nurodytų subjektų (t. y. Įmonės vadovo pavaduotojas arba įmonės techninis vadovas). Dėl minėtos priežasties kyla abejonių dėl Aprašu nustatyto reikalavimo pakartotinėje apžiūroje dalyvauti įmonės vadovui pagrįstumo ir tikslingumo (pavyzdžiui: kokia tokio dalyvavimo esmė ir tikslas, jeigu įmonės vadovas atitinkamos kvalifikacijos neturi). Atsižvelgdami į tai manytumėme, kad Aprašo nuostatos atskirais atvejais (ta apimtimi ir atvejais, jeigu pakartotinėje apžiūroje dalyvauja kontrolieriaus kvalifikacijos neturintis įmonės vadovas) sudaro sąlygas priimti neobjektyvius sprendimus, savo pobūdžiu taip pat pažeidžiančius arba neužtikrinančius valdytojų teisėtų interesų.
2.2.2. Antikorupciniu požiūriu reikšminga yra ir tai, kad įgyvendinant minėtas Aprašo nuostatas pakartotinėje apžiūroje (kurios paskirtis išspręsti ginčą tarp valdytojo ir sprendimą priėmusio kontrolieriaus) taip pat dalyvauja sprendimą priėmęs techninės apžiūros kontrolierius – t. y. asmuo, dėl kurio galimai netinkamos veiklos (ar neveikimo) yra pateiktas skundas. Dėl išdėstyto manytume, kad toks teisinio reglamentavimo sprendimas taip pat išplečia neobjektyvių ir šališkų sprendimų priėmimo galimybes (kadangi, tikėtina, kontrolierius yra tiesiogiai suinteresuotas, kad jo sprendimas pakartotinės apžiūros metu nebūtų pakeistas).
2.2.3. Atkreipiame dėmesį, kad dalis techninę apžiūra atliekančių įmonių turi po kelias techninės apžiūros atlikimo vietas, kurios viena nuo kitos (arba nuo centrinio padalinio) yra reikšmingai nutolusios (pavyzdžiui: UAB „Tuvlita“ Ukmergės TAS nuo Šalčininkų TAS yra nutolusi apie 120 km); UAB „Tuvlita“ techninę apžiūrą atlieka 13 stočių, esančių Vilniuje, Vilniaus raj., Ukmergėje, Elektrėnuose, Aukštadvaryje, Šalčininkuose, Širvintose, Naujojoje Vilnioje ir Nemenčinėje).
Šiuo atveju, kyla klausimas, kaip būtų objektyviai užtikrinamas Aprašo 5 punkto nuostatų įgyvendinimas, jeigu tą pačią dieną skirtingose techninės apžiūrą atliekančios įmonės padaliniuose būtų pateikiami prašymai dėl kontrolierių sprendimų pakeitimo (pavyzdžiui: ar įmonės vadovas fiziškai sugebėtų sudalyvauti keliose Aprašo 5 punkte nustatytose procedūrose, jeigu prašymai dėl kontrolieriaus sprendimo pakeitimo pateikti skirtinguose Lietuvos miestuose).
2.3. Dalis Aprašo nuostatų svarstytinos dėl jų teisinio aiškumo ir nuoseklumo
Aprašo 7 punktas nustato, kad:
„7. Kai nėra galimybės tą pačią prašymo pakeisti techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimą pateikimo dieną atlikti pakartotinio transporto priemonės patikrinimo, įmonės vadovo įgaliotas kitas techninės apžiūros kontrolierius, kuris neatliko skundžiamo transporto priemonės tikrinimo, dalyvaujant valdytojui, po privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos (toliau – ataskaita) išdavimo privalo nufotografuoti, nufilmuoti ir aprašyti techninės apžiūros metu nustatytą (-us) ar nenustatytą (-us) transporto priemonės trūkumą (-us). Tuo atveju valdytojas kviečiamas kitą artimiausią darbo dieną sutartą valandą atvykti atlikti pakartotinio transporto priemonės patikrinimo. Jei valdytojas kitą artimiausią darbo dieną sutartą valandą neatvyksta atlikti pakartotinio transporto priemonės patikrinimo, prašymas pakeisti techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimą nagrinėjamas remiantis turima medžiaga.“
Atsižvelgiant į Aprašo 5 punkto nuostatų (reglamentuojančių pakartotinės techninės apžiūros atlikimą tą pačią dieną) kontekstą lieka neaišku, kas ir / ar kokia sudėtimi įmonėje atlieka pakartotinę apžiūrą ar joje dalyvauja, taip pat (jeigu valdytojas neatvyksta) nagrinėja prašymą remiantis turima medžiaga.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, toks teisinio reglamentavimo nenuoseklumas ir neaiškumas svarstytinas dėl rizikos veiksnių, kad įgyvendinant minėtas Aprašo nuostatas yra sudaromos sąlygos dviprasmiškoms Aprašo nuostatų interpretacijoms, savo pobūdžiu taip pat palankioms neobjektyviems sprendimams priimti, pasireiškimo.
Aprašo 15 ir 21 punktų nuostatos nustato, kad:
„15. Administracija per tris darbo dienas nuo tinkamai užpildyto prašymo gavimo dienos sudaro komisiją transporto priemonės privalomosios ar privalomosios pakartotinės techninės apžiūros metu iškilusiems ginčytiniems klausimams, nurodytiems prašyme, spręsti (toliau – komisija).
<...>
21. Komisija sudaroma iš dviejų Administracijos atstovų ir vieno (iš anksto raštu suderinus) Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovo. Komisijos pirmininkas yra Administracijos atstovas.“
Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą laikomės nuomonės, kad Aprašo nuostatų įgyvendinimas sprendžiant ginčus dėl kontrolierių sprendimų reikalauja specialiųjų žinių, patirties ir kvalifikacijos turėjimo. Šios savybės sprendimus priimantiems subjektams yra svarbios ir dėl kvalifikuoto valdytojų (kaip vartotojų) teisėtų interesų užtikrinimo (tai yra vienas iš pagrindinių Aprašu siekiamų tikslų). Tačiau nei minėtos, nei kitos Aprašo (ar kitų teisės aktų[7]) nuostatos nenustato reikalavimų Administracijoje sudaromos komisijos[8] nariams.
Dėl išdėstyto galimi rizikos veiksniai, kad įgyvendinant Aprašo nuostatas minėta komisija neužtikrins priimamų spendimų objektyvumo ir neįgyvendins tinkamo valdytojų teisėtų interesų užtikrinimo.
Atlikus Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimo apskundimo tvarkos aprašo antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad minėtas teisės aktas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi:
1. Aprašo nuostatos, kad techninės apžiūros įmonės skundus nagrinėja Aprašo nustatyta tvarka nedera su aukštesnio lygmens teisės aktu, pagal kurį skundai įmonėse nagrinėjami įmonių vadovų nustatyta tvarka;
2. Aprašo nuostatos gali būti interpretuojamos nevienareikšmiškai, galimai apriboja valdytojų teisėtų interesų užtikrinimo ir apsaugos galimybes;
3. Aprašo nuostatos sudaro sąlygas neobjektyvių ir šališkų sprendimų priėmimui. Dalis nuostatų svarstytinos jų tikslingumo ir tinkamo valdytojų teisėtų interesų užtikrinimo aspektais;
4. Dalis Aprašo nuostatų svarstytinos dėl jų teisinio aiškumo ir nuoseklumo;
5. Aprašo nuostatos neužtikrina Lietuvos transporto saugos administracijoje sudaromos komisijos priimamų spendimų objektyvumo ir gali neįgyvendinti tinkamo valdytojų teisėtų interesų užtikrinimo bei apsaugos.
II.
Dėl UAB „Tuvlita“ Klientų skundų nagrinėjimo tvarkos (toliau – Tvarka)
Nors pagal Aprašo 1 punkto nuostatas Aprašu nustatyto teisinio reglamentavimo paskirtis yra įgyvendinant Techninės apžiūros atlikimo tvarkos 49 punkto nuostatas reglamentuoti kontrolieriaus sprendimo apskundimo techninės apžiūros įmonės vadovui ir Lietuvos transporto saugos administracijai procedūras, UAB „Tuvlita“ taip pat yra nusistačiusi ir savo „nusiskundimų dėl kontrolieriaus ar kito įmonės darbuotojo nekokybiško darbo“ nagrinėjimo Tvarką. Minėto teisės akto pateiktis[9] UAB „Tuvlita“ internetiniame puslapyje (nuoroda į teisės aktą pateikta skirsnyje „Paslaugos / Privalomoji techninė apžiūra“; žiūrėti 1 paveikslėlį) leidžia daryti išvadą, kad minėta tvarka yra vadovaujamasi ir kontrolierių sprendimų apskundimo atvejais. Tačiau, kadangi (Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone) Tvarka nustatytas teisinis reglamentavimas atskirais atvejais nedera su Aprašu, jos taikymas (selektyviai arba kartu su Aprašu) gali sudaryti sąlygas korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimui.
UAB „Tuvlita“ internetinės svetainės fragmentas[10] 1 paveikslėlis
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Tvarkos 2 punktas nustato, kad:
„2. Skundai pateikiami raštu (paštu, elektroniniu laišku, bet kuriame įmonės padalinyje perduodant TAS atsakingam darbuotojui), arba žodžiu. Žodiniai skundai priimami tik tais atvejais, kai juos galima išnagrinėti ir išspręsti tuoj pat, neatliekant išsamaus tyrimo ir nepažeidžiant asmens interesų.“
Atkreipiame dėmesį, kad Tvarkoje nedetalizuojama, kaip, kas ir kokia tvarka įmonės „nagrinėja“ ir priima sprendimus dėl žodžiu pareikštų skundų; kas konstatuoja, kad žodžiu pareikštus skundus galima „išnagrinėti ir išspręsti tuoj pat, neatliekant išsamaus tyrimo ir nepažeidžiant asmens interesų“. Taip pat tikėtina, kad žodžiu pareikšti skundai nėra užfiksuojami (ar kaip nors kitaip dokumentuojami).
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokia situacija vertintina kaip antikorupciniu požiūriu ydingas nepakankamas teisinis reglamentavimas arba teisinė spraga, sudaranti tiesiogines sąlygas sprendimus priimančių asmenų korupcijai bei skaidrumui.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Tvarkos 4 ir 12 punktų nuostatos nustato, kad:
„4. Jei pateiktas paaiškinimas/pasiūlytas sprendimas klientui yra nepriimtinas, darbuotojas turi pasiūlyti pateikti skundą raštu. <...>.
12. Skundas įmonėje išnagrinėjamas per 15 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo dienos. Jeigu, dėl objektyvių priežasčių (reikalingas papildomas tyrimas, trūksta informacijos ir t.t..) skundas negali būti išnagrinėtas per šiame punkte nurodytą laikotarpį, šis terminas gali būti pratęstas iki 30 kalendorinių dienų.“
Taigi, pagal minėtas Tvarkos nuostatas skundai privalo būti išnagrinėti per 15 – 30 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo dienos. Reikšminga yra ir tai, kad Tvarka nenustato termino, per kurį nuo faktinių aplinkybių atsiradimo momento klientas gali pateikti skundą, todėl formaliai skundas gali būti pateikiamas praėjus bet kokiam laiko tarpui nuo skundžiamų aplinkybių pasireiškimo.
Tačiau šiuo atveju reikšminga yra tai, kad pagal (aukštesnio lygmens teisės akto) Aprašo 3 punkto nuostatas (žiūrėti I skirsnį 2.2 pastabą) valdytojas skundą dėl kontrolieriaus sprendimo įmonės vadovui privalo pateikti neišvykęs iš techninės apžiūros vietos. Taigi, skirtingas Tvarka ir Aprašu nustatytas teisinio reglamentavimo turinys ne tik sudaro sąlygas dviprasmiškumams, bet ir gali lemti, kad valdytojui pasišalinus iš techninės apžiūros atlikimo vietos, jo skundas (apeliuojant į aukštesnio lygmens teisės aktą) nebus priimtas ir nagrinėjamas.
2.2. Spendimus kas ir kokia sudėtimi nagrinės skundus priimančiam asmeniui sudaroma diskrecija
Tvarkos 9 punktas nustato, kad (tekstas netaisytas):
„9. Priklausomai nuo skundo sudėtingumo, jo nagrinėjimą atlieka bendrovės vadovui, jo paskirtas atsakingas įmonės darbuotojas arba sudaryta darbuotojų komisija.“
Atkreipiame dėmesį, kad Tvarka neatskleidžia minėtų nuostatų įgyvendinimo tvarkos (todėl sprendimą priimančiam bendrovės vadovui suteikiama diskrecija, galinti lemti nepagrįstų sprendimų (pavyzdžiui: itin sudėtingus skundus pavesti nagrinėti vienam darbuotojui) priėmimui.
3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime.
Atlikus UAB „Tuvlita“ Klientų skundų nagrinėjimo tvarkos antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad minėtas teisės aktas yra ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi:
1. Tvarka nenustato su žodinių skundų nagrinėjimu susijusio teisinio reglamentavimo, todėl sudaro sąlygas sprendimus dėl tokių skundų priimančių subjektų korupcijai;
2. Tvarkos ir Aprašo nuostatų įgyvendinimo interpretacijos gali lemti, kad valdytojo teisėti interesai nebus užtikrinti ir bus apribotos galimybės juos apginti;
3. Spendimus kas ir kokia sudėtimi nagrinės skundus priimančiam asmeniui sudaroma diskrecija, galinti lemti nepagrįstų sprendimų priėmimą.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, Lietuvos transporto saugos administracijos ir UAB „Tuvlitos“ prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą[11], ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.
Direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas
Gintas Kerbelis, tel. 8 706 63 294, el. p. [email protected]