PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
TAUTINIŲ MAŽUMŲ ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3917
2024-07-05
Vilnius
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
str. |
str. d. |
p. |
||
1. |
5 |
1 |
|
Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad tautinių mažumų tradicijų puoselėjimas ir išsaugojimas yra viena iš svarbiausių tautinio identiteto išsaugojimo dedamųjų, ypač kai kalbame apie kalbą, kuri yra kultūros bei tradicijų išsaugojimo garantas ir rodo priklausymą tam tikrai tautinei mažumai. Įstatymo projekte siūloma pabrėžti, jog istorinėms tautinėms mažumoms valstybė įsipareigoja sudaryti sąlygas puoselėti ir tautinių mažumų kalbas, siekiant išsaugoti tam tikrą tautinę mažumą ir savo identitetą. Projekte pasigendama būtinų „administracinių - teritorinių vienetų, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro tautinė mažuma“ ir „teritorijų, kuriose gyvena tautinės mažumos“ sąvokų bei būtinos su tuo susijusios reguliacijos, kaip inter alia tai yra apibrėžta Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje, kurią LR Seimas ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. (Nr. VIII-1548)
Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti jį taip:
„Kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą. Tose teritorijose, kuriose tradiciškai ir gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, jei toks prašymas atitinka realų poreikį, kiek įmanoma stengtis minėtiesiems asmenims sudaryti sąlygas tautinės mažumos kalbą vartoti bendraujant su administracinės valdžios institucijomis.
|
2. |
5 |
2 |
|
Argumentai: Įstatymai reglamentuojantys valstybinės kalbos vartojimą nenumato tautinių mažumų atstovų kalbos vartojimo galimybės, bendraujant su administracinės valdžios institucijomis tose teritorijose, kuriose tradiciškai ir gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, tačiau praktikoje savivaldybėse, kur gausiai gyvena tautinės mažumos arba viena jų sudaro daugumą, tos tautinės mažumos kalbos vartojimas bendraujant su administracinėmis valdžios institucijomis yra paplitęs ir tradiciškai įsitvirtinęs. Piliečiai dažnai kreipiasi į institucijas tautinės mažumos kalba raštiškai ir žodžiu. Laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nuostatų, kad „Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba‘‘ atsakymai yra rengiami tik valstybine kalba. Norėdami perkelti į įstatymą praktiką, kuri yra paplitusį savivaldybėse, kur gausiai gyvena tautinės mažumos arba viena jų sudaro daugumą, siūlome pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio dalį, įrašant Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, turi būti laikomasi įstatymų bei Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų”.
|
3. |
6 |
1 |
|
Argumentai: Tautinių mažumų įstatymas yra labai lauktas ir svarbus tautinėms mažumoms, jų teisiniam statusui, teisių užtikrinimui, ypač tautinių mažumų švietimo srityje. Valstybė užtikrina sąlygas tautinių mažumų vaikams mokytis valstybinės ir tautinių mažumų kalbos kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos, todėl rengiant bendrąsias ugdymo programas ir planus siūlome išlaikyti tautinių mažumų mokyklose tautinės mažumos kalbos, suprantamos kaip gimtoji kalba, paritetą valstybinės lietuvių kalbos atžvilgiu.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„Tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę mokytis šios tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių švietimą, nustatyta tvarka. Valstybės institucijos užtikrina bendrojo ugdymo programų ir planų pritaikymą tautinių mažumų mokyklose, įgyvendinant teisę mokytis gimtąja kalba bei teisę į gimtosios kalbos mokymasį.
|
4. |
6 |
3 |
|
Argumentai:
Tvarus tautinių mažumų švietimo finansavimas yra būtinybė, norint užtikrintai integruoti jaunus piliečius į Lietuvos visuomenę. Tvarus finansavimas pagerintų rezultatus tautinių mažumų mokymosi srityje, tarnautų pasitikėjimo valstybe didinimui, dialogui bei visuomenės darniam vystymuisi.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį išdėstyti ją taip: „Valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti pedagogus ir įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių tautinių mažumų kalbomis, numatytomis Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis. Šios priemonės finansuojamos iš valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų bei kitų lėšų, formuojant atskirą finansavimo priemonę tautinių mažumų integracijai į Lietuvos visuomenę.
|
5. |
7 |
1 |
|
Argumentai:
Šiuo metu Lietuvos tautines mažumos ir bendrijos yra atstovaujamos Tautinių mažumų švietimo komisijos, kuri yra kolegiali ministerijos patariamoji institucija. Komisija teikia pasiūlymus dėl tautinių mažumų švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo, atlieka kitų teisės aktų, sutarčių, planų stebėseną. Įstatymo projekte siūloma tautinių bendrijų švietimo politiką perkelti į Bendrojo ugdymo tarybą, kurioje atsakingas už švietimą ministras užtikrintų tautinių mažumų atstovavimą Bendrojo ugdymo taryboje. Siūlome atsisakyti šio pasiūlymo, nes tautinių mažumų švietimas yra specifinis ir reikalauja ekspertinių žinių. Pasiūlymas integruoti tautinių mažumų švietimą į bendrą tarybą nesuteiktų tinkamo atstovavimo tautinių mažumų švietimo ekspertams dėl Bendrojo ugdymo tarybos narių skaičiaus, pasiūlymų teikimo galimybės ir galimo balsavimo rezultatų, kitų galinčių kilti problemų ir nesutarimų. Be to, nėra pateikta priežastis, kodėl ir kam kyla būtinybė naikinti Tautinių mažumų švietimo komisija. Bendrojo ugdymo taryba, atstovaudama visai švietimo sistemai Lietuvoje, neužtikrins tinkamo tautinių mažumų švietimo įgyvendinimo, todėl siūlome palikti Tautinių mažumų švietimo komisiją, suteikiant jai daugiau teisių tautinių mažumų švietimo formavimo ir įgyvendinimo srityse.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1. Siekiant skatinti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis dalyvauti valstybės švietimo savivaldos institucijos veikloje, už valstybės politiką švietimo srityje atsakingas ministras, tvirtindamas Tautinių mažumų švietimo komisiją ir jos sudėtį.
|
6. |
7 |
2 |
|
Argumentai: Žr. aukščiau.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tautinių mažumų švietimo komisija: 1) teikia pasiūlymus dėl tautinių mažumų švietimo politikos formavimo ir užtikrinimo; 2) konsultuoja valstybės ir savivaldybių institucijas su tautinėms mažumoms priklausančių asmenų ugdymu susijusiais klausimais; 3) apibendrina su tautinių mažumų švietimu susijusių švietimo pasiūlymus, konsultuoja, valstybės ir savivaldybių institucijas kuriant ir atnaujinant ugdymo turinį ir (ar) planus, įgyvendinant švietimo teikėjų tinklo pertvarką, optimizavimą, steigiant, pertvarkant ar likviduojant bendrojo ugdymo mokyklas ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas, atliekant jų struktūros pertvarką tais atvejais, kai tai susiję su tautinei mažumai priklausančių asmenų ugdymu."
|
7. |
8 |
1 |
|
Argumentai: Tautinių mažumų kultūros išsaugojimas ir informacijos sklaida laidoja ne tik kalbos puoselėjimą bei komunikaciją. Įstatymo projekte, kurios apima teises ir pareigas, trūksta nuostatos, draudžiančios diskriminaciją dėl priklausymo konkrečiai tautinei mažumai.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,8 straipsnis. Teisė puoselėti ir plėtoti kultūrą, puoselėti papročius ir kalbą 1. Tautinei mažumai priklausantys asmenys ir tautines mažumas vienijančios organizacijos turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, papročius ir kalbą. Niekas neturi teisės diskriminuoti tautinės mažumos atstovo dėl kilmės, kultūros, tradicijos, gimtosios kalbos ar religijos“.
|
8. |
12 |
2 |
|
Argumentai: Tautinei mažumai priklausantis asmuo pagal šio įstatymo projekto apibrėžimą yra Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis. Piliečio teises ir pareigas numato Lietuvos Respublikos Konstitucija. 28 straipsnis „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.“ Remiantis tuo, siūloma atsisakyti perteklinės 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuri inter alia suponuoja tautinių mažumų pažeidžiamumą, valstybės nepasitikėjimą kitos tautybės piliečiais, galimai diskriminuoja kitos tautybės pilietį bei netarnauja socialinės, visuomeninės bei politinės lygybės nuostatoms.
Pasiūlymas:
1. Išbraukti įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį:
|
9. |
13 |
1 |
|
Argumentai: Įstatymo projektas ignoruoja Tautinių mažumų departamento vaidmenį tautinių mažumų politikos formavimo ir įgyvendinimo srityse. Nėra žinomi planai dėl šios institucijos likimo, tačiau VII Įstatymo projektas suponuoja, kad galimai institucija bus reorganizuota ar panaikinta. Departamentas yra svarbus tautinių mažumų politikos formavimo ir įgyvendinimo įrankis. Suteikiant šiai institucijai didesnes galias ir svaresnį finansavimą, galima būtų labiau įgalinti ir pačias tautinių mažumų bendruomenes. Siūloma neatsisakyti įstatyme projekte konkretaus institucijos pavadinimo įrašymo, o pakeisti jį, jei institucija bus reorganizuota.
Pasiūlymas:
1. Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1.
|
10. |
15 |
2 |
|
Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas:
1. Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|