LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 220
STENOGRAMA
2015 m. kovo 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Pradėsime kovo 19 d., ketvirtadienio, rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės!
Užsiregistravo 96 Seimo nariai.
10.04 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2015 m. kovo 19 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis klausimas yra darbotvarkės tvirtinimas. V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF*). Gerbiamoji Pirmininke, dėl darbotvarkės. Norėtume frakcijos vardu paprašyti įtraukti įstatymo projektą Nr. XIIP-2820 – Karo prievolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame yra straipsnis, numatantis, kad tiems asmenims, kurie atlieka karo prievolę ar gali būti pašaukti, būtų išsprendžiami klausimai dėl kreditų. Į šiandienos darbotvarkę norėtume frakcijos vardu paprašyti įtraukti ir šitą klausimą.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Gerbiamasis A. Ažubalis. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Pirmininke, frakcijos vardu prašytume išbraukti iš darbotvarkės Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 papildymo 82 straipsniu“ projektą ir pavesti papildomiems komitetams, kurie paprastai iki šiol kuruodavo ir kuruoja emigracijos klausimus, apsvarstyti. Turiu minty tokius komitetus kaip Užsienio reikalų komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Europos reikalų komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Žmogaus teisių komitetas, nes pirmąkart, kiek menu istoriją Seime, klausimas, kuris tiesiogiai susijęs su išvardytais komitetais, nebuvo svarstytas šituose komitetuose. Kodėl nebuvo svarstytas, tikrai neaišku ir nežinia. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Daugiau siūlymų nėra. Aš tada dėl gerbiamojo A. Ažubalio kalbos. Būtent šis straipsnis yra susijęs su ypatingąja padėtimi ir mobilizacijos plano sudarymu, ir dėl kitų klausimų buvo pateiktas valdybai. Ar jūs dėl šito? Ne? Ne.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Pirmininke, čia aš kalbu apie Migracijos komisijos steigimą Seime.
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Bet čia jau yra priėmimo stadija. Turbūt komitetai…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Paradoksas toks, kad iš tikrųjų komitetai nesvarstė, ir jis atsidūrė labai keistai. Aš dar vakar bandžiau Teisės ir teisėtvarkos komitete…
PIRMININKĖ. Gerai. Supratau. Jūs siūlote išbraukti dabar šitą klausimą? Frakcijos vardu, taip? Taip. Gerai. Ačiū.
Pirmas siūlymas yra V. Gapšio įtraukti papildomai įstatymo projektą, kuris yra… Karo prievolės įstatymo Nr. XIIP-1593 40 straipsnio pakeitimas dėl bankų kreditų šauktiniams lengvatinių sąlygų. Ar galime įtraukti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ar reikia balsuoti? Galime įtraukti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Yra gerbiamojo A. Ažubalio siūlymas frakcijos vardu išbraukti 1-4 ir dar pasvarstyti komitetuose dėl Seimo statuto pakeitimo, darbotvarkės 1-4 klausimas. Ar galime išbraukti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje: „Galima.“) Galime išbraukti bendru sutarimu? Sutarta.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galime darbotvarkę patvirtinti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Aš klausiau, jūs visi sakėte, kad galime. Jeigu yra prieštaraujančių, balsuojame.
Balsuojame. Kas už tai, kad darbotvarkės 1-4 klausimas Nr. XIIP-2291 būtų išbrauktas iš šios dienos darbotvarkės, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 70, prieš – 6, susilaikė 31. Klausimas iš darbotvarkės išbrauktas.
Ar galime pritarti bendru sutarimu dėl šios dienos darbotvarkės? Galime. Pritarta.
10.09 val.
Principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, Krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo įstatymo Nr. XII-997 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2804 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, Krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo įstatymo Nr. XII-997 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2804. Kviečiu gerbiamąjį krašto apsaugos ministrą J. Oleką. Prašom. Pateikimas.
J. OLEKAS (LSDPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Jūsų dėmesiui noriu pateikti minėtą įstatymo projektą. Šio projekto esmė yra ta, kad mes, apsvarstę Valstybės gynybos taryboje dabartinę Lietuvos kariuomenės komplektacijos padėtį, įvertinę esamą geopolitinę situaciją, siūlome laikinai, penkeriems metams, sudaryti galimybę komplektuoti Lietuvos karinius padalinius, taip pat kviesdami jaunuolius atlikti privalomąją karinę tarnybą. Kaip žinote, šiuo metu mes komplektavome profesionalų dalinius, organizuodavome bazinius karinius trijų mėnesių kursus, į kuriuos susirinkdavo savanoriškai apie tūkstantis jaunuolių, vaikinų ir merginų, bet dabartinė karinių padalinių komplektacija yra per maža, kai kurie daliniai yra užpildyti iš tikrųjų nepakankamai. Norint šiuo metu pakankamai užpildyti, vien su profesionaliais kariais to padaryti neįmanoma, nes profesionalais mes galime papildyti maždaug iki 600–800 kasmet. Todėl siūlome padidinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, kartu sumažinti bazinius karių mokymus, nes tas apmokymas vyksta privalomos tarnybos pagrindais, ir sukomplektuoti mūsų padalinius reikiamu karių skaičiumi. Tokia būtų šio įstatymo esmė. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam ministrui. Jūsų klausti užsirašė tikrai nemažai. Pirmasis klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, prieš pusę metų, kada mes skyrėme kariuomenės vadą poną V. J. Žuką (galima paimti stenogramas), aš jo paklausiau dėl šauktinių kariuomenės ir jis neparodė jokio susirūpinimo, kad reikėtų ją… Sakė, kaip nuspręs politikai, bet nebuvo jokios kalbos ir jokios diskusijos. Ar kas nors pasikeitė per tą pusmetį, ar tikrai padėtis pas mus taip pablogėjo, kad dabar mes turime imtis tokių veiksmų? Labai ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Dvi aplinkybės, kurias aš galėčiau pasakyti. Iš tikrųjų geopolitinė situacija gana įtempta aplink mus. Jūs žinote įvykius Ukrainoje. Antra. Kariuomenės vadas, atėjęs į tarnybą, pats susipažino ir informavo mane apie tą situaciją, kokia yra dabar dėl mūsų dalinių užimtumo. Tai šios dvi aplinkybės. Konkrečius skaičius aš pateikiau frakcijoje, nenoriu dabar kartoti. Manau, kad šios aplinkybės ir lemia, kad mes dabar siūlome priimti tokį sprendimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Žemaitaitis. Gerbiamasis Remigijau, ar esate? Klausia R. Žemaitaitis. Yra Remigijus! (Balsai salėje)
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, tikrai sveikinu tokį sprendimą, bet ir frakcijoje buvau uždavęs klausimą, ir vakar kelių teisininkų klausiau. Jeigu bus loterija, kaip mes galvojame, jeigu neatsiras žmonių, ir loterijos būdu, tarkim, išrenkame R. Žemaitaitį, kad jis turi tarnauti. Žinau, kad mane po savaitės turi paimti, staigiai nueinu į elektroninę prekybą, nusiperku bilietą į Airiją ir išskrendu. Ar bus išduotas tarptautinis arešto orderis gaudyti mane, kad aš neatlikau pareigos savo valstybei?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, šitas klausimas yra ne šio įstatymo reguliavimo sritis. Aš vėlgi noriu pakartoti. Mes labai gražiai susitarėme vakar komitete, kad visus pasiūlymus, kurie yra susiję su tvarka, kaip yra kviečiama, būtų gerai, kad pateiktume komitetui. Mes, įvairių frakcijų atstovai, susirinktume ir nekonkuruotume, kas greičiau pateiks. Aš, pavyzdžiui, asmeniškai esu neregistruotą pasiūlymą taip pat pateikęs komitetui. Šiandien girdėjome, kad yra kolegų darbiečių pasiūlymų. Mes juos sudėkime ir pažiūrėkime, susitarkime, kad būtų skaidru, aišku, kuriuos pakeitimus darome, nes didžioji dalis įvairių frakcijų atstovų, kurie tuo metu dirbote, esate 2011 m. balsavę už šitą įstatymą.
Aš turiu teisę kalbėti, kad jis galbūt ne visai tinkamas, nes aš balsavau prieš tokią tvarką. Bet buvo ganėtinai įvairių frakcijų atstovų balsuota dėl tvarkos. O iš principo – taip, išvykimas iš šalies neatima atsakomybės už tai, kad tu turi tą pareigą tėvynei atlikti. Yra šalių, kur privaloma tarnyba yra privaloma ilgus metus, pavyzdžiui, Izraelio valstybėje, kur jaunuoliai ir jaunuolės atvyksta, kad ir kur jie būtų, JAV ar kitur, atėjus laikui atvyksta atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir tada išvyksta toliau tęsti savo studijas ar darbus kitose valstybėse.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi R. Juknevičienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis ministre, po jūsų pateiktais skaičiais slepiasi labai daug informacijos, kurios visuomenė labai labai laukia. Prašom pasakyti, kodėl jūs nenorėjote šiandien kartu pateikti ir lydimuosius teisės aktus, turiu omeny Karo prievolės įstatymo pataisas, nes šito 20 puslapių įstatymo senojo varianto jos, matyt, bus labai didžiulės. Būtų daug paprasčiau. Mes būtume sumažinę įtampą, neaiškumus ir visa kita. Dabar jūs pateikėte tik skaičius. Mes turime už juos balsuoti nežinodami, kas po jais toliau slepiasi.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, mieloji kolege. Aš jau pakartojau ir dabar jums atsakysiu individualiai, kad dėl šito įstatymo, kurį jūs minite, Karo prievolės tarnybos, aš balsavau prieš. Jūs balsavote už šitą tvarką, jūs asmeniškai balsavote už šitą tvarką. Jeigu jūs manote, kad ji dabar yra netinkama, kaip mes ir sutarėme, kad nebūtų konkurencijos ir kas nors čia bandytų politikuoti, sutarėme, kad visi iš visų frakcijų sunešame į komitetą, komitetas kitą savaitę apibendrina ir pateiksime visiems svarstyti, nes egzistuoja tvarka.
Tarp kitko, ta tvarka nėra tokia bloga. Aš esu tą pavyzdį sakęs, kad mūsų sporto lyderis A. Sabonis kalbėjo apie rūpestį mūsų krepšininkais, žaidžiančiais už Lietuvos rinktinę. Tame įstatyme, toje tvarkoje parašyta, kad šitie žmonės nešaukiami, jie kitaip garsina tėvynę, atlieka pareigą ir jiems nereikia nieko daryti. Yra ir kitų, bet yra ir tokių dalykų, kuriuos, aš manau, dėl to ir balsavau prieš, būtų galima patikslinti. Mes sutarę, kad visi atnešame savo pasiūlymus ir tada apsisprendžiam. Mes dabar turime laiko. Jeigu sudarome galimybę šaukti, tai turime laiko maždaug keturis mėnesius, kad pasiruoštume ir rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais pradėtume vykdyti tą šaukimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Juknevičienė. Ruošiasi D. Kreivys.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, gerbiamieji kolegos, argumentas dėl dalinių užimtumo yra labai svarbus, sutinku, tačiau esminė priežastis, kodėl reikia priimti šį sprendimą – tai kariuomenės rezervo rengimas. Šiandien mes turime taikos meto kariuomenės dydžius, apie 12 tūkst., tačiau neturime pakankamai ir tinkamai parengtų kareivių, kurie gyventų civilinį gyvenimą, tačiau turėtų karinę specialybę, kuriuos rytoj galėtume pakviesti, kad prireikus kariuomenė išsiplėstų bent tris kartus per mobilizaciją. Tokio rezervo reikia apie 40 tūkst., mes šiandien turime apie 2,5 tūkst., kariuomenės vado duomenimis. Gerbiamasis ministre, gal galėtumėte keletą sakinių šiuo požiūriu pasakyti kaip ministras?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, kolege, už klausimą. Mano atsakymas bus dvejopas. Viena, kai mes skaičiuojame 2,5 tūkst., kai lyginame, pavyzdžiui, su mūsų kolegų estų, tai mes imame skirtingus skaičius. Mes galime skaičiuoti 2,5, galime skaičiuoti 77. Taip, iš tikrųjų rezervas yra viena iš tų priežasčių, kad jį reikia turėti, bet rezervą galima sukomplektuoti ir pakviečiant, pasirašant pakankamai kontraktų. Kontraktas baigiasi, jis tampa rezervo kariu. Arba ruošiam kitom formom: pakartotiniai mokymai, kiti dalykai. Taip, yra iš dalies ir šitas klausimas, bet pirma, dėl ko mes šiandien esame sunerimę, dėl ko siūlome įstatymą Valstybės gynybos tarybos vardu – dėl to, kad mums reikia sukomplektuoti dalinius, nes ilgą laiką šitie daliniai nebuvo pakankamai sukomplektuoti. Aš nenoriu leistis į detales, galėsiu galbūt komitete pasakyti ar kitur, bet tas yra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia D. Kreivys. Ruošiasi K. Masiulis.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū. Ministre, pirmiausia noriu pasveikinti šio įstatymo pataisas ir pasakyti, kad geopolitinė padėtis mūsų regione kasdieną darosi vis niūresnė ir šiuo metu Rusijoje vyksta V. Putino paskelbti ypač plataus masto neeiliniai manevrai. Ir šiandien paskelbta, kad jų metu Rusijos strateginiai bombonešiai, naujausi bombonešiai SU-34, numes bombas šalia Lietuvos sienos, poligone, šalia kurio yra nemažai lietuviškų gyvenviečių. Poligono dydis yra viso labo 25x10 kilometrų. Norėčiau paklausti, ar tikrai manote, kad šių skaičių, kuriuos teikiate, užtenka, kad sparčiai atkurtume Lietuvos kariuomenę su veiksmingu rezervu, galinčią priimti mūsų NATO sąjungininkus? Kodėl klausiu? Suomija šiandien turi beveik 30 tūkst. kariuomenę ir 200 tūkst. rezervo. Norėčiau šitame kontekste jūsų atsakymo.
J. OLEKAS (LSDPF). Manau, kad šitie skaičiai, kurie yra pateikiami, yra tinkami. Mes, pakvietę tiek karių, galėsime vykdyti funkcijas, kurias reikia mums vykdyti, ir, kaip jūs sakėte, priimti mūsų sąjungininkus, ir savo pajėgomis ir kartu su sąjungininkais apginti mūsų valstybę ir mūsų žmones.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš manyčiau, kad iš tikro yra siekiama šito įstatymo projektu kompromiso, nes aš būčiau už daug griežtesnius skaičius ir jokių terminų nebūtų dėl 5 metų. O kiti, matyt, norėtų kažkokių minkštesnių formuluočių, lai būna toks projektas. Tačiau, ministre, norėčiau jūsų paklausti, kodėl nevykdote ar nemanote, kad būtų prasminga vykdyti labai plačią socialinę reklamą ir išaiškinimą? Labai daug baubų ir neteisingų nuomonių sklando visuomenėje apie šitą projektą, o mes turime naują situaciją Lietuvos televizijoje ir radijuje, kada jie negali reklamuoti, bet ten pilna reklamos – visokiausių koncertėlių, dar kažko, (…), ta bereikšmė reklama, o čia štai toks vertingas projektas, reikėtų kažkaip tikrai jį stipriau aiškinti žmonėms.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš turbūt niekada nedaviau tiek daug interviu, nedalyvavau televizijos laidose po to, kai mes apsisprendėme Valstybės gynybos taryboje dėl šito projekto. Man atrodo, teisinga ir korektiška bus šiandien pakomentuoti mūsų sprendimą, nes aš nenorėčiau užbėgti jums už akių. Tai yra Seimo sprendimas. Kad Seimas nepriėmė, aš esu ne kartą degęs ir gavęs tokių priekaištų… Seimas nieko nežino, ministras kalba ir daro sprendimus. Tai, man atrodo, korektiška, mes esame parlamentinė valstybė, atsakome į tuos klausimus, kurie yra. Seimas priims sprendimą – aš šiandien jums aiškinu, paaiškinsiu ir visuomenei, kodėl tokie motyvai ir toks sprendimas.
Antras dalykas, kur daugiausiai kyla spekuliacijų, tai dėl šaukimo tvarkos. Aš sakau, tvarka egzistuoja, ir aš noriu suburti plačią koaliciją – daugumos ir opozicijos, kad mes per daug nesiginčytume dėl detalių. Turėsime bendrą patobulintą sprendimą ir tada visi vienodai jį apginsime ir pristatysime Lietuvos gyventojams. Aš manau, kad jis bus teisingas, priimtinas, aš nemažai važinėjau po Lietuvą, susitikinėjau su jaunais moksleiviais, studentais, su gyventojais. Tikrai žmonės supranta. Taip, turi klausimų, bet supranta. Ir tų klausimų pagrindu mes galėsime patobulinti dabar egzistuojančią tvarką.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė. Ir paskutinis klaus A. Kubilius.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, visuomenė tikrai sunerimusi dėl išimčių, kas yra numatyta Konstitucijoje. Prašom pasakyti, ar nenumatote keisti tam tikro Konstitucijos straipsnio, kad tų išimčių neliktų, nes yra kiekvieno pareiga tarnauti, kiekvieno, be išimčių. Labai ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji kolege, mano asmeninę nuomonę turbūt girdėjote. Aš manau, kad Seimas ar savivaldybės taryba neturėtų būti priežastis, kuri apgintų tave nuo pareigos atlikimo ir apsaugotų, bet įstatyme ir Konstitucijoje taip yra parašyta. Čia problema yra viena, kad kariškiai neužimtų Seimo ir savivaldos tarybos, norima atskirti, kad civiliai diktuotų politiką. Tikrai manau, kad kai susirinksime, pakalbėsime, galėsime tą pasvarstyti ir matysime, ar galimas toks būdas, ar ne, nes yra valstybių, kurių parlamentuose sėdi kariškiai. Nežinau, ar tai yra mums pavyzdys. Ir yra daug demokratinių valstybių, kurios yra pavyzdys ir mums, kuriose kariškių nėra. Bet ar galėtų būti tokia forma, kad tuo tarpu atleidžiamas iš tarybos ar Seimo, kaip nors suderinama ta tarnyba, čia vėl turėtume pasvarstyti. Aš nesu toks Konstitucijos specialistas, bet manau, kad yra tikrai svarstytinas dalykas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, gerbiamasis Juozai, leiskite pradžioje pasveikinti jus su šia diena, su Juozinėmis, čia tokia gera proga jums stovėti tribūnoje, ir visus Juozus taip pat. (Plojimai)
J. OLEKAS (LSDPF). Dėkoju.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). O mano klausimas… Sveikinu su šituo apsisprendimu dėl šauktinių kariuomenės, be abejo, pritariame tam, kas yra siūloma. Bet mano klausimas būtų bendresnis. Gerai, kad Gynybos taryba ir Vyriausybė, atsižvelgdamos į greitai besikeičiančią geopolitinę situaciją, priėmė tokį sprendimą, bet jis yra taip pat apibrėžtas ir mūsų praeitų metų priimto bendro partijų susitarimo didinti finansavimą, numatant karinių pajėgumų stiprinimą per 5 metus. Ar, jūsų manymu, geopolitinė situacija nereikalauja peržiūrėti ir greičiau spartinti tą mūsų karinių pajėgumų stiprinimą, negu praeitais metais buvome priėmę sprendimą?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, mielasis kolega, už sveikinimus, klausimą ir patarimus. Aš tik galiu pasakyti, kad jeigu žiūrėtume nuo to, kaip mes startavome pasirašydami susitarimą, ir į tai, kokį šiandien turime finansavimą, tai nėra tolygiai, nuosekliai didėjantis, neatsižvelgiant į tas aplinkybes, kurios vyksta. Šių metų didėjimas yra didesnis, negu buvo tiesia linija artėti prie 2 % 2020 m. Dabar mūsų siūlymas taip pat yra didesnis negu (…). Koks bus sprendimas, pamatysime atėję į Seimą dėl 2016 m. Bet 2015 m. biudžetas lenkia mūsų partijų susitarimą, jeigu mes galvotume, kad tai yra nuoseklus, tolygus finansų didėjimas iki 2020 m.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Dėkojame krašto apsaugos ministrui. Gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Kas pritariate pateiktam įstatymo projektui, balsuojate už… Atsiprašau! (Šurmulys salėje) Norėjosi greičiau balsuoti. Sistema įstrigo, dabar matome. Nuomonė už – R. Juknevičienė. (Šurmulys salėje)
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu tikrai padėkoti ir Gynimo tarybai, ir ministrui, kuris šiandien pristatė šitą klausimą, už labai labai svarbų siūlymą, dėl kurio mes šiandien visi apsispręsime. Šito balsavimo laukiam ne tik mes patys. NATO struktūrose labai pozityviai buvo priimta šita žinia. Kiek aš žinau, ir kariniu lygmeniu, ir politiniu lygmeniu ne tik finansavimo didinimas, bet ir šitas žingsnis – rimtai žiūrėti į žmonių parengimą – yra be galo svarbus. Todėl šiandien mes iš esmės neturime kitos išeities – mes turime priimti šitą sprendimą, nes kitaip būtų žinia iš tikrųjų labai nuvilianti.
Aš tik vieną sakinį dar noriu pridėti. Šito sprendimo reikia ne todėl, kad bus karas, bet todėl, kad karo šitoje žemėje nebūtų, kad mes galėtume būti pajėgūs atgrasyti priešą. Jeigu mes turėsime pakankamai parengtų žmonių, tai mūsų partneriams iš NATO bus tikrai nesunku aprūpinti juos ginkluote. Tačiau parengti žmones turime mes patys. Šituo žingsniu mes pasakome, kad mes norime būti visaverčiais NATO nariais. Deja, šiandien mes esame silpnoji grandis NATO grandinėje, neturėdami pakankamai pajėgumų, ir čia svarbiausias sprendimas yra atgrasyti tam, kad kartu su NATO mes galėtume būti pajėgūs veikti taip, kad karo veiksmų mūsų teritorijoje apskritai niekada nebūtų. Tiesiog mes užpildome mūsų gynybos spragas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš iš esmės už profesionalią kariuomenę, nes šiuolaikinė ginkluotė reikalauja profesionalų, kad ji būtų profesionalų rankose.
Dabar kodėl susidarė tokia padėtis? Kodėl neįvykdytas karinių dalinių komplektavimas? Kodėl mes neturime rezervo? Gerbiamieji, kurie dabar taip entuziastingai keliate rankas, ar tai nėra buvusios Vyriausybės nuodėmė? Kodėl nerinkote profesionalų? Manyčiau, kad reikėtų prisiimti šią atsakomybę.
Mielieji kolegos, iš tikrųjų visuomenei yra labai neramu, ypač dėl šauktinių amžiaus, dėl jų profesijos ir, tiesą sakant, jei bus imami žmonės iki 38 metų, kurie tikrai yra mūsų Lietuvos konkurencingumo rodiklis, tai reikia labai gerai apsispręsti. Aš pasižiūrėjau Karo prievolės įstatymą. Mūsų šauktiniai turi galimybę atsisakyti ir imtis alternatyvios tarnybos. Todėl nesakykite, kad kiekvieno yra mirtina pareiga. Gal jo moralinės nuostatos neleidžia jam to daryti. Reiktų pasižiūrėti į ilgalaikius bedarbius. Manyčiau, kad tai yra rezervas, kuriuo mes galėtume papildyti savo armijos gretas. Dar vienas šaltinis, mano galva, galbūt į jį reikia labai atsargiai pasižiūrėti, tai pataisos kolonijose sėdintys jauni žmonės. Lietuva garsėja kaip turinti didžiausią kalinių skaičių. Juos reikėtų integruoti labai atsargiai, bet duotume šansą šiems žmonėms kažkaip įsikibti į gyvenimą. Aš konsultavausi su kalinių priežiūrą…
PIRMININKĖ. Laikas! Laikas!
B. VĖSAITĖ (LSDPF). …vykdančiais pareigūnais. Jie iš tikrųjų yra už tokį sprendimą. Todėl mūsų laukia dar ilgas kelias diskutuoti ir…
PIRMININKĖ. Laikas, Birute!
B. VĖSAITĖ (LSDPF). …labai protingai pasirinkti, ką šiuo atveju daryti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Išsakytos nuomonės už, prieš. Balsuojame po pateikimo. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 118 Seimo narių. Už – 110, prieš – 2, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame, kas pritariate ypatingai skubai… (Balsai salėje) Norėčiau, kad diskusija neprasidėtų. Prašom. E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Aš manau, čia ir yra diskusijų vieta. Siūlyčiau Liberalų frakcijos vardu taikyti skubos, o ne ypatingos skubos tvarką. Bendraudami su kariuomenės vadu frakcijose mes kalbėjome apie tai, kad šalia įstatymo, kurį šiandien mes taip visi palaikome, turėtų būti ir ministro įsakymo projektas dėl atrankos kriterijų. Kad mes matytume, jog ši atranka yra skaidri, kad ji pirmiausia yra orientuota į savanorišką principą, kad būtų sukurta papildoma motyvacinė sistema šauktiniams, kad būtų pateiktas planas, kaip bus komplektuojama profesionali kariuomenė ir kaip bus didinamas atlyginimas profesionalios kariuomenės kariams ilgalaikiu laikotarpiu. Visi tie dalykai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete kitą savaitę turėtų būti aptarti, ten dalyvauja visų frakcijų atstovai ir kitą savaitę, po komiteto sprendimo, mes galėtume priimti šį įstatymą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Aš tik noriu atsakyti, kad tie klausimai, gerbiamasis Eligijau, tie klausimai, kuriuos jūs… Gerbiamasis Eligijau! Aš jus išklausiau, noriu šiek tiek replikuoti! Šie klausimai, kuriuos jūs minėjote, yra be galo svarbūs, bet tai ne šio įstatymo dalykas. Žinau, kad Darbo partijos frakcija yra pateikusi protokolinį nutarimą, jei bus priimtas įstatymas, kaip toliau dėl kitų įstatymų Seimas diskutuotų. Todėl nematau jokių priežasčių, kad negalėtume šiandien priimti ypatingos skubos tvarka, nes čia yra tik skaičiai. Tik dėl skaičių apsisprendžiama. Todėl siūlau balsuoti. Kas pritariate ypatingai skubai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 116 Seimo narių. Už – 82, prieš – 8, susilaikė 26. Ypatingai skubai pritarta.
Priėmimo stadija. Replika po balsavimo. Prašom, gerbiamasis P. Gylys.
P. GYLYS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų klausimas yra labai rimtas. Aš manau, nemaža dalis žmonių, galbūt privengdami, nepasako vieno svarbaus dalyko. Klausimas yra toks rimtas, kad jis reikalauja labai rimto svarstymo. Aš visą laiką buvau už šauktinių kariuomenę. Aš piktinausi tuo, kai ji buvo panaikinta. Bet aš visiškai nesutinku su ta isterija ir ceitnoto situacija, kuri dabar yra kuriama. Tai yra rimtas įstatymas, kompleksinis įstatymas. Aš kaltinu visą elitą dėl to, kad, pirma, buvo panaikinta, antra, kad yra vėluojama. Mes metus turime šią situaciją. Galėjome šitą padaryti ar ne? Per metus, per pusę, per keturis mėnesius? Ne. Mes norime padaryti per kelias valandas tai, kas reikalauja rimto svarstymo. Jokio tarimosi su visuomene nebuvo. Nebuvo rimto susitikimo. Atėjo keli žmonės, nusprendė ir dabar paklusniai visas Seimas nesvarstęs eina prie sprendimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs turite teisę pasisakyti už, prieš šiais klausimais. Čia ne dėl balsavimo motyvų. Nuomonė už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad turime priimti šį įstatymą, kuris nubrėžia rėmus. Rėmus, skaičius nustato. Visi norime kalbėti apie visai apie kitus dalykus, kitų įstatymų turinį: garantijas, išlygas. Aš suprantu, kad, matyt, ir rinkėjai (ir aš gaunu kreipimųsi) prašo parašyti dėl tam tikrų išlygų, kurias reikėtų svarstyti. Tačiau apsispręskime dėl šio įstatymo rėmų, nes jis numato labai svarbius skaičius. Aš manau, kad tie skaičiai gali būti didesni, bet priimkime bent šį sprendimą. Visus kitus politikavimus siūlau atidėti ateičiai, nes tai principinis įstatymas, nuo kurio priklauso mūsų kariuomenės būsima būklė ir mūsų pačių požiūris į savo pačių valstybės nacionalinį saugumą. Siūlau atsakingai žiūrėti į šį įstatymą ir neaplipdyti jo dabar visais savo norais, kuriuos mes tikrai galėsime svarstyti ir komitetuose, ir priimdami kitus įstatymus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Ar tikrai visi norite kalbėti? Norite. Kalba R. J. Dagys. Nuomonė už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji, mes šiandien sprendžiame principinį klausimą, iš esmės turbūt vieną. Ar valstybės gynyba yra visų pareiga, ar tai yra mūsų koks nors laisvas profesijos pasirinkimas? Tai yra principinis požiūris į mūsų valstybę. Ar mes visi privalome ginti savo valstybę, ar pasirinktinai, kaip mums šauna į galvą, norime arba nenorime? Šauktinių kariuomenė yra grindžiama visuotinės pareigos prieš valstybę principu ir už tai mes turėtume visi pasisakyti. Kaip ji bus organizuojama, nustatys kiti įstatymai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikro aš pritariu P. Gylio išsakytai pozicijai. Ponai konservatoriai, ponai socialdemokratai, prisiimkite atsakomybę prieš visuomenę. Mes nuosekliai pasisakėme už šauktinių kariuomenę ir niekada nepritarėme šauktinių kariuomenės panaikinimui, nes atsisakymas šauktinių kariuomenės prieštarauja Konstitucijai. Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad kiekvienas Lietuvos pilietis privalo ginti valstybę. O jeigu privalo ginti, tai ir privalo būti apmokytas.
Gerbiamieji, štai šiandien jūs sumažinote, konservatoriai, daugiau negu milijardu litų krašto apsaugos finansavimą. Jūs palikote tokį palikimą, kad tik 6 % yra užpildyti daliniai. Taigi jūs prisiimkite atsakomybę. Dabar jūs sukuriate tokią situaciją, kad jeigu nori padiskutuoti, iš karto tu – rusų draugas. Bet jūs, kurie sunaikinote kariuomenę, kieno draugai? Pasakykite tie, kurie sumažinote finansavimą, kieno jūs draugai esate? Ir jūs dabar net nenorite diskutuoti, kalbėti, nes, be abejonės, jums labai nepatogios šitos diskusijos. Prisiminkite savo kalbas, pasakytas, kai buvo naikinama šauktinių kariuomenė. Socialdemokratai pradėjo, jūs užbaigėte šitą procesą. Ne tik užbaigėte, bet ir sunaikinote kariuomenę. Pas mus tik generolų daugėja, o faktiškai nėra kariuomenės. Štai kokia yra problema, ir jūs apie tai nenorite diskutuoti.
Prisiimkite, ponai patriotai, bent atsakomybę šiuo klausimu. Atsistokite prie tribūnos ir pasakykite tautai tiesą, kad jūs sunaikinote kariuomenę, jūs privedėte iki tokios situacijos, ir dabar jūs vėl lyg ir patys didžiausi patriotai. Man neaišku, kam jūs dirbate. Man atrodo, kad Maskvai, nes jūs sunaikinote kariuomenę.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Labai emocingai, bet suspėjote. Ir paskutinis (nuomonė už) – E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, aš kviečiu visus nusiraminti. Aš manau, ne laikas ir ne vieta dabar čia suvedinėti politines sąskaitas ir politinius santykius. Iš tikrųjų laikmetis ir situacija reikalauja stiprinti gynybinius pajėgumus.
Tačiau liberalai visada sakė ir sakys, kad tą reikia daryti racionaliai, solidžiai, kompleksiškai. Man atrodo, kad šiek tiek mes darome klaidą taip stipriai skubėdami, lygiai taip pat galėjome sėkmingai priimti šitą įstatymą kitą savaitę. Mums labai svarbu turėti aiškų ministro įsipareigojimą, kad toliau bus komplektuojama profesionali kariuomenė, kaip bus didinamas profesionalios kariuomenės atlyginimas artimiausius penkerius metus, kaip bus atrinkti savanoriškumo principu ir šauktiniai su aiškiais kriterijais, kad tie žmonės, kurie šiandien galbūt jau yra įsitvirtinę gyvenime, neturėtų atsitiktinės atrankos būdu patekti. Tačiau tie žmonės, kurie vis dar neranda savo gyvenimo kelio, turėtų būti turbūt pirmiausia pakviesti šauktiniais. Visus tuos dalykus reikėtų suguldyti.
Dabar mes priimame įstatymą, bet paliekame ministro kompetencijai nustatyti tvarką, ir ministras gali nebederinti su Seimu, kokia ta tvarka bus nustatyta, nes tai yra nustatoma įsakyme. Tiesiog būtų buvę civilizuočiau, jeigu mes būtume kompleksiškai visus sprendimus priėmę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Balsuojame. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Kas pritariate įstatymo projekto priėmimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120 Seimo narių: už – 112, prieš – 3, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2804) priimtas. (Gongas)
Kviečiu Darbo partijos frakcijos seniūną K. Daukšį pristatyti protokolinį nutarimą. Gerai. Replika po balsavimo – gerbiamoji R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu kreiptis į E. Masiulį. Nežinau, ką jis veikė, kai ministras pristatinėjo šitą įstatymą. Buvo aiškiai pranešta, kad vakar mes Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete sutarėme, kad dabar svarstysime, kaip tik priimame visas pastabas dėl Karo prievolės įstatymo, kuris buvo priimtas 2011 m., kai pats buvai Vyriausybėje, kai viską svarstėme kartu. Tame įstatyme faktiškai nieko daug nereikia keisti, išskyrus keletą momentų. Ministras paminėjo, aš pati užregistravau pataisas, jūsų pataisos yra laukiamos. Visas jas sudėsime į krūvą, komitetas apsvarstys ir artimiausiu metu priimsime. Šaukimas prasidės ne anksčiau kaip rugpjūčio mėnesį. Taigi mes turime laiko (pastarąją sesiją nesame labai užimti) labai išsamiai padiskutuoti. Todėl čia nereikia daryti viešųjų ryšių ir rūpintis kitais žmonėmis labiau, negu kiti rūpinasi.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Kęstuti, atsiprašau, negaliu nesuteikti žodžio krašto apsaugos ministrui. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš noriu padėkoti jums, Pirmininke, už iniciatyvą pateikiant ir kolegoms už priimtą sprendimą. Mano kolegė pasakė, iš tikrųjų mes laukiame visų pasiūlymų dėl tvarkos, kurią galėsime patikslinti, atspindėti žmonių lūkesčius ir užpildyti Lietuvos kariuomenės padalinius, dėl ko mes šitą sprendimą esame priėmę. Ačiū.
10.46 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl siūlymo Lietuvos Respublikos Vyriausybei“ priėmimas
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar kviečiu K. Daukšį pristatyti protokolinį nutarimą.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų savo tėvynę ginti reikia, ir niekas tuo neabejoja. Tik buvo visuomenės abejonių, kaip tie šauktiniai bus šaukiami, ar bus išlaikytos proporcijos, kad ir ministrų vaikai tarnautų, ar tik paprastų žmonių bus, ir kiti dalykai. Todėl Darbo partijos frakcija siūlo priimti tokį protokolinį nutarimą dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Jis nustatytų, įpareigotų Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki 2015 m. gegužės 1 d. parengti įstatymų ir įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus, reglamentuojančius šaukimą į karinę tarnybą, kad visiems Lietuvos piliečiams, visiems, kurie bus pašaukti, būtų aišku, kaip tas bus vykdoma, kaip bus įsipareigojama dėl kitų dalykų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kęstučiui nereikia, čia klausimų ir atsakymų nėra. Viena nuomonė – už, kita – prieš. Nuomonė už – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jeigu kiti atsisakys dėl laiko, aš tada siūlau…
PIRMININKĖ. Kadangi nuomonės prieš nėra, tai gal balsuojame?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, taip.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas protokolinis nutarimas, kurį pristatė K. Daukšys, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 102, prieš nėra, susilaikė 3. Protokolinis nutarimas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – gerbiamasis P. Gylys. Prašom.
P. GYLYS (MSNG). Dar kartą noriu atkreipti Seimo dėmesį, kad kažkaip nepavyksta mums normalios eilės tvarka. Man atrodo, kad bent jau reikėjo šiandien kartu tą priimti arba parengti visus konkrečius sprendimus, kurie paaiškintų, ką mes čia darome. O dabar mes faktiškai priimame sprendimą, kurį turėsime konkretizuoti vėliau. Manau, kad tai nėra tvarkingas darbas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų sveikindamas priimtą sprendimą, aš labai trumpai noriu sureaguoti į čia dabar P. Gražulio pakartotą mintį, kurią anksčiau ir ministras J. Olekas vis kartodavo, kaip mūsų Vyriausybė tariamai sugriovė krašto apsaugos finansavimą. Aš noriu, kad pagaliau visi suvoktų paprastą tiesą.
2007–2008 m. G. Kirkilo Vyriausybė, padidindama vienu sprendimu, tai yra dviem sprendimais, pensijas 50 %, sunaudojo visą „Sodros“ biudžeto rezervą – virš 1 mlrd. Lt per vienerius metus ir paliko didžiulę finansinę naštą visiems po to ateinantiems biudžetams. Aš noriu priminti, kad kaip tik tai buvo priežastis, kodėl nebegalėjome finansuoti normaliomis išlaidomis tiek krašto apsaugos, tiek kitų sričių. O tie patys tvarkiečiai ir socialdemokratai, kai mes pasiūlėme šiek tiek mažinti pensijas, vidutiniškai 5 %, kad galėtume finansuoti tinkamai ir kitas sritis, čia labai kategoriškai tam priešinosi. Pagaliau reikia sąžiningai suvokti realybę, kokioje turėjome iš tikrųjų gyventi ir rasti pinigų viskam – ir pensijoms, ir krašto apsaugai.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis buvęs premjere Andriau Kubiliau, jūs pasiskolinote beveik 40 mlrd. Lt po 9 %, po 10 %. Jeigu būtumėte skolinę tokiais procentais tas sumas, kaip skolino latviai, po 2,5 %, tai būtų užtekę krašto apsaugai. Pripažinkite kaltę. Jūs visiems, kam nereikėjo, radote pinigų, o kam reikėjo – krašto apsaugai, neradote.
PIRMININKĖ. Krašto apsaugos ministras J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos, aš siūlau tęsti darbą ir negrįžti į tuos laikus.
Gerbiamasis Kubiliau, nefinansuoja iš „Sodros“ biudžeto kariuomenės. Palikime tuos, mes čia galime vėl ginčą… Aš tikrai labai noriu, kad mes eitume tolyn, o šitas diskusijas paliktume, nes faktai yra faktai, jie rodo, kad visko ten buvo, tai geriau neiti atgal.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Pasakytos visos nuomonės. Gerbiamieji… Atsiprašau. Tik labai trumpai, nes kitas irgi labai svarbus projektas.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš taip pat pritariu tam, kad mes baigtume šitą darbą, o paaiškinimų tikrai yra labai daug. Čia buvo paskleista labai daug melo, ypač vieno žmogaus. Aš tiktai noriu pasakyti du dalykus. Vienas dalykas. Kai manęs šiandien paklausia, ko labiausiai gailiesi per ketverius darbo ministerijoje metus, tai būtent to, kad viešai nepasakiau, kokią situaciją radau. Bet aš tai dariau todėl, kad neduočiau priešams peno parodydama, kas iš tikrųjų, kokia situacija buvo. Bet čia atidėkime iš tikrųjų pokalbius kitai pusei. Tačiau vienam ponui, kurio pavardės nenoriu minėti, noriu pasakyti – nė vienas Seimo narys per praeitą kadenciją, kai svarstėme biudžetą, nėra užregistravęs jokios pataisos dėl didesnio finansavimo krašto apsaugai tuomet. Nė vienas Seimo narys! Nė vienas nėra pasakęs svarstant biudžetą, kad negalima tiek mažinti, kiek dabar jie kalba. Buvo tik tokių, kurie norėjo dar labiau mažinti. Iš tikrųjų tai buvo M. Zasčiurinskas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pasirodo, mes nebaigsime diskusijos. V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamoji Rasa, prašom atidžiau sekti žiniasklaidą. Esu asmeniškai pasakęs dar neprasidėjus Ukrainos krizei, kad šią kadenciją reikia didinti. Šitoje vietoje prašome atidžiau žiūrėti žiniasklaidą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Labai ačiū. Negrįžkime prie praeitomis kadencijomis priimtų sprendimų.
10.53 val.
Seimo statuto „Dėl Seimo statuto Nr. I-399 papildymo dvidešimt devintuoju1 skirsniu“ projektas Nr. XIIP-2800, Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 3, 4, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2801, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. XI-2802 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2802, Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2803 (pateikimas)
1-3a, 1-3b, 1-3c, 1-3d. Galbūt galime pateikti kartu, nes jie yra lydimieji? Kviečiu pranešėją A. Paulauską pateikti įstatymų projektus Nr. XIIP-2800, Nr. XIIP-2801, Nr. XIIP-2802, Nr. XIIP-2803 dėl Seimo statuto pakeitimo. Prašom, pirmininke.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, dar kartą mane įtikino, kad tos normos, kurias aš pristatysiu, turi būti priimtos. Tokio svarbaus klausimo svarstymas rodo, kad galima, atrodo, aiškią problemą įvelti į nereikalingas diskusijas. Viena, kai tai galima daryti taikos metu, kai tikrai galima diskutuoti, ginčytis. Yra ir ypatingų atvejų, kai, matyt, turi būti šiek tiek kitokia darbo tvarka. Mes, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, gavome Seimo Pirmininkės pavedimą peržiūrėti teisės normas ir pateikti projektus, kaip turėtų veikti Seimas ypatingais atvejais, t. y. kai paskelbiama karo padėtis, kai paskelbiama mobilizacija ir esant nepaprastajai padėčiai. Štai, jeigu atsirastų tokios trys ypatingos situacijos, ir reikėjo pagalvoti, kaip turėtų dirbti Seimas.
Atvirai sakant, mes pradėjome nuo balto popieriaus lapo, Statute nieko panašaus nėra, todėl pasižiūrėjome, kokia yra kitų valstybių praktika. Radome tris grupes valstybių, kuriose skirtingai reglamentuojamas parlamento darbas mano minėtų situacijų metu.
Pirmoji grupė. Išskirčiau Vokietiją, Austriją, Švediją, kuriose karo padėties metu parlamento struktūra susitraukia ir tiesiog sudaromi visiškai kiti dariniai. Pavyzdžiui, Švedijoje sudaroma karo delegacija, Vokietijoje – jungtinis komitetas ir panašiai. Kitose valstybėse, kaip Estija, Danija, Lenkija, Suomija, Norvegija, Izraelis, valstybės įstatymų leidybą perima vykdomoji valdžia – ar monarchas, ar prezidentas, ar vyriausybė, o šitie aktai turi būti vėliau patvirtinami artimiausiame parlamento posėdyje. Trečioji grupė yra Danija, Latvija, Estija. Pastarosios irgi yra priėmusios tokius įstatymus, kai parlamentas nekeičia savo struktūros, iš esmės dirba toje pačioje vietoje, bet yra suvaržytos procedūros.
Atsižvelgdami į mūsų konstitucinį Seimo darbo reguliavimą, mes pasirinkome tą trečiąjį modelį, kurį aš jums pristačiau, ir manėme, kad reikia pagreitinti būtinų sprendimų svarstymą ir priėmimą. Taip gimė Statuto papildymas 291 skirsniu. Trumpai kalbant, tai esmė tokia: priimami Seimo sprendimai, tiksliau, nutarimai dėl mobilizacijos paskelbimo, nepaprastosios padėties ir karo padėties įvedimo ar ginkluotųjų pajėgų panaudojimo, šitie nutarimai turi būti svarstomi prioritetine tvarka. Svarstymo metu neturėtų būti daromos pertraukos, neturėtų būti teikiami pasiūlymai ir jie neturėtų būti svarstomi. Šitų situacijų metu Seimo valdyba įgauna ypatingus, galbūt didesnius įgaliojimus. Seimo valdyba svarstytų sesijų darbų programą, Seimo posėdžių darbotvarkes ir teiktų Seimui jas tvirtinti. Kaip minėjau, struktūra nesikeičia, bet keturi komitetai turėtų posėdžiauti, mūsų nuomone, įprastiniu grafiku – tai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Užsienio reikalų komitetas, Europos reikalų komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Posėdžių reguliarumas. Dabar yra keturi posėdžiai. Yra nenumatomi, Seimo valdyba turėtų apsispręsti, kada ir kiek posėdžių turėtų būti per savaitę.
Dar viena tokia detalė. Šiuo metu yra numatytos dvi dienos pranešimui apie neeilinę Seimo sesiją. Mes manome, kad tokių ypatingų situacijų atvejais laikas yra per ilgas, ir siūlome trumpinti iki keturių valandų. Yra patvirtinti aprašai, kaip turėtų būti pakviečiami Seimo nariai, kaip kanceliarija šituo atveju veiktų. Šitie dalykai yra jau reglamentuoti ir Seimo valdybos patvirtinti. Mes savo projektą esame aptarę su Seimo Teisės departamento teisininkais. Beje, glaudžiai ir bendradarbiavome rengdami šitą projektą, ir pateikėme Seimo valdybai, kuri kaip ir pritarė šitam projektui, kurį dabar aš ir teikiu.
Kartu yra teikiami Karo padėties, Mobilizacijos, Priimančios šalies paramos ir Nepaprastosios padėties įstatymai, kurie galbūt, pasakyčiau, daugiau redakcinio pobūdžio, tačiau kai kurias nuostatas norime suderinti su Konstitucijos 142 ir 144 straipsniais, nes tos nuostatos dėl ypatingų situacijų turėtų būti aiškios ir nedviprasmiškos.
Baigdamas tik tiek noriu pasakyti. Tikėkimės, kad šitų normų nereikės taikyti, bet jeigu taip atsitiktų, ne laikas tada būtų apie tai galvoti. Kaip čia ne kartą skambėjo – nori taikos, ruoškis karui, mes rengiamės priimdami teisės aktus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmoji klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, tai aš vis tiek nelabai supratau, kur bus Seimo buveinė karo atveju? Ar Seimo nariai karo atveju nuolat turės bazuotis Vilniuje, ar savo apygardose? Į tokius klausimus gal atsakytumėte, nes iš tų pataisų aš nelabai supratau.
A. PAULAUSKAS (DPF). Seimo statute nelabai ir numatysi buveinę arba Seimo narių gyvenamąją vietą. Bendras principas – Seimas turi veikti, mano supratimu, jeigu galima, jeigu yra galimybė, Seimas turi dirbti.
Dabar buveinė. Kaip pagrindinė buveinė yra laikoma čia, jeigu kartais nebebūtų galimybės dirbti šiose patalpose, yra numatytos kitos vietos, kurios yra neskelbiamos garsiai. Seimo kanceliarija turi mobilizacijos planą ir tame plane yra numatytos alternatyvios vietos, kur galėtų Seimas, jeigu čia negalėtų dirbti, persikelti ir dirbti. Ten, aišku, reikia įrengti, parengti ir taip toliau, tie darbai atliekami.
Kur turėtų būti Seimo nariai? Aš taip įsivaizduoju, kad Seimo nariai neturėtų labai pasklisti po Lietuvą, nes ekstra atveju jie turi susirinkti ir, kaip suprantate, 71 priima įstatymus, jų turėtų būti 71 minimaliai. Tikrai turėtų būti vietoje, netoli, kad labai greitai galėtų atvykti ir atlikti savo, sakysim, pilietinę ir konstitucinę pareigą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš tik dar papildysiu, Seimo nariai, kada bus viskas suderinta su kitomis institucijomis, pasirašytinai bus supažindinti, tam yra speciali raštinė ir kiekvienas žinos, kur ir kaip elgtis.
Klausia P. Gražulis. Nėra. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Puiku, kad mes ir pas save darome tvarką tokiu ypatingu atveju. Bet man liko toks neaiškumas. Aš noriu pasitikslinti. Kai skaitai Konstitucijos 67 straipsnį, ten parašyta taip, kad parlamentas (mūsų parlamentinėje respublikoje) įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas. Kitame Konstitucijos 84 straipsnio 16 papunktyje yra rašoma: „ginkluoto užpuolimo…“, vadinasi, išskiriamas vienas vienintelis atvejis, ekstra atvejis, „ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ir teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus“ Prezidentas. Aš noriu pasitikslinti, prašom pasakyti, nes ten, medžiagoje, nelabai aiškiai parašyta. Kur yra parlamento kompetencija ir kur yra Prezidento kompetencija, ir kada jos gali reikštis? Prašom pamodeliuoti tokią situaciją. Ačiū.
A. PAULAUSKAS (DPF). Mes kalbame apie ypatingas situacijas, kai šiandien negalime žinoti, kaip vystysis įvykiai ir ar galės funkcionuoti viena institucija, kita institucija, todėl mūsų šiame projekte yra pasakyti, tiksliau, atkartoti Konstitucijos teiginiai, kad tuos tris svarbiausius sprendimus dėl karo padėties, dėl nepaprastosios padėties ar mobilizacijos gali priimti Seimas. Ir antras variantas – Prezidentas priima, Seimas tvirtina. Kitaip sakant, dvi galimybės yra tuos nutarimus priimti. (Balsai salėje) Kaip sakote?
PIRMININKĖ. Ačiū.
Klausia G. Jakavonis. Ruošiasi A. Kubilius.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad labai sveikinu visas tas iniciatyvas dėl šauktinių kariuomenės, dėl mūsų krašto apsaugos finansavimo didinimo, nes yra labai paprasta taisyklė: tas, kas nesirūpina savo kariuomene, paprastai turės rūpintis svetima.
O dabar klausimas jums. Jūs išvardijote tris galimus modelius. Kodėl iš visų trijų galimų modelių pasirinktas būtent tas, kurį jūs dabar mums pristatėte? Kur čia privalumas prieš kitus du?
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū. Buvo galima pabandyti ir radikalesnius sprendimus. Svarstymo pradžioje ir buvo kilę tokių, bet mes esame šiek tiek suvaržyti galiojančios Konstitucijos. Teisės departamentas į tokius mūsų pasiūlymus visada atsakydavo: tada turi būti keičiama Konstitucija. Kaip aš minėjau, pas mus nėra galimybės ir nėra numatytų atvejų, kad įstatymus galėtų priimti Vyriausybė arba Prezidentas. Vėl susiduriame su konstitucine norma.
Dėl kokio nors darinio Seime. Mes ilgai svarstėme, ar būtų galimybė tokį įkurti, bet vėl yra su Konstitucija susiję klausimai. Kai aš žiūrėjau Švedijoje, ten yra specialus įstatymas, jis yra konstitucinis, ten išsprendžia būtent Konstitucijos klausimą. Mes buvome suvaržyti mūsų Konstitucijos ir jos nekeisdami pabandėme padaryti tą darbą, kurį galima padaryti nekeičiant Konstitucijos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pritardamas tam, kas yra pateikta, aš noriu dar sykį paklausti to, ko klausiau ir Seimo valdyboje. Nekeičiant, aišku, kai kurių apribojimų yra pačioje Konstitucijoje, bet nekalbant apie konstitucinius dalykus, sakysim, toks paprastas dalykas. Ilgą laiką Seimas Statute nebuvo numatęs prievolės, kad įstatymams priimti reikia turėti ne mažiau kaip 71 balsą. Dabar tai yra. Bet agresijos atveju gali būti problemų susirinkti visiems. Ar jūs nemanote, kad reikėtų svarstyti tiesiog atskirai? Dabar galbūt priimti taip, kaip yra, bet atskirai dar svarstyti, ar nereikėtų kokių nors gerai apgalvotų dalykų? Kas būtų tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, iš tikrųjų yra suvaržoma galimybė Seimo nariams atvykti?
Antras klausimas, aišku, čia gal jau išeinantis už ribų šito svarstymo, bet svarstome tą atvejį, jeigu prasideda karinė agresija, kaip Seimas turi veikti. Sakykite, teorinis klausimas. O jeigu visa šalis yra okupuojama, kas tada?
A. PAULAUSKAS (DPF). Į pirmą klausimą. Jūs jį man uždavėte valdyboje ir uždavėte tokį galvosūkį. Aš ir pats galvojau, kaip padaryti, ar mažinti Seimo narių, priimančių įstatymus, skaičių, kas buvo, rodos, iki 2004 m., ar ne. Ir aš, atvirai sakant, be jūsų tokio bendro sprendimo nesiryžau teikti projekto. Jeigu aš matysiu, kad tikrai Seimas pasiryžęs tą daryti, tai galbūt ir reikia apsisaugant.
Aš į kolegės B. Vėsaitės klausimą atsakydamas sakiau, kad neturėtų pasklisti Seimo nariai, turėtų kažkur būti vietoje. Bet, aišku, kokių kliūčių jiems gali daryti susirinkti, šiandien mes net negalime įsivaizduoti. Prisiminkime Sausio 13-ąją, tiesiog žmonės buvo Seimo salėje. Ten ir nakvojo, ir gyveno kabinetuose. Tiesiog neišeidavo iš pastato didžioji dauguma. Gal taip reikėtų spręsti tą klausimą, bet aš manau, kad kai bus pritarta šiems mūsų įstatymų projektams, šitas klausimas liks neatsakytas ir mums turbūt reikės tokio bendro sutarimo, ar tą darom, ar ne.
Dabar jeigu visa šalis okupuota. Mes turime tada Vyriausybę, kaip ir buvo Sausio 13-ąją, veikiančią užsienyje. Jinai, manau, ir atstovautų Lietuvai. Parlamentarai, jeigu nėra galimybės susirinkti, matyt, tokiu atveju nutrauktų savo darbą iki galimybės susirinkti. Niekur neaprašyta, aš dabar taip laisvai interpretuoju. Kadangi mes daug ką išdiskutavome, ne viskas pateko čia. Jeigu bus norinčių papildyti, su malonumu pasvarstysime.
PIRMININKĖ. Aš tik norėčiau pasakyti, kad bus numatyta galimybė bet kokiu atveju išsaugoti reikiamą daugumą, kad būtų priimti svarbiausi sprendimai. (Balsai salėje) Iš esmės yra įvairių priemonių, gal mes čia atvirai nediskutuokime, bet jeigu matysite, kad reikia dar patobulinti, laiko turbūt turėsime ir patobulinsime.
V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjas atsakė į mano klausimą, todėl neklausiu.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerai, ačiū.
PIRMININKĖ. B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mano klausimas labai trumpas. Jūs minėjote, kad yra keturi komitetai, kurie dirbs. Aš manau, kad turėtų ir Kaimo reikalų komitetas. Ar jūs manote, kad šitą funkciją, sakykim, maisto rezervo papildymą ir panašiai, paliekate Vyriausybei? Kokia būtų jūsų pozicija?
A. PAULAUSKAS (DPF). Aš minėjau, kad šitie keturi turėtų nuolat dirbti, o kiti komitetai susirinktų jau pagal reikalą. Jeigu yra klausimų, sakykime, dėl aplinkos, žemės ir kitų dalykų, tai komitetai susirenka ir sprendžia. Bet nebūtų to rutininio darbo, kaip dabar yra. Gal bus kitų darbų, o šitie turėtų veikti nuolat. Diplomatija, kariniai reikalai bus kasdieniniai.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkui. Aš noriu paklausti, gal galime pritarti bendru sutarimu visiems po pateikimo? Nėra prieštaraujančių? Pritarta bendru sutarimu po pateikimo visam paketui, pagrindiniam įstatymui ir visam paketui.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Galime pritarti. Pritarta ypatingai skubai.
11.11 val.
Seimo statuto „Dėl Seimo statuto Nr. I-399 papildymo dvidešimt devintuoju1 skirsniu“ projektas Nr. XIIP-2800 (priėmimas)
Dabar reikia atskirai balsuoti dėl kiekvieno. Seimo statuto „Dėl Seimo statuto Nr. I-399 papildymo dvidešimt devintuoju1 skirsniu“ projekto Nr. XIIP-2800 priėmimas. Nuomonės už ir prieš kiekvieną atskirai. Atsiprašau. Mes turime 71. Noriu atkreipti dėmesį, kad reikia 71 balso dėl kiekvieno straipsnio. Registruojamės ir pažiūrime, kiek mūsų šiuo metu yra salėje. Registruojamės.
Užsiregistravo 108 Seimo nariai. Paprašysiu visų likti savo darbo vietose. Pradedame priėmimą.
1 straipsnis. Balsuojame. Kas pritariate 1 straipsnio priėmimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Primenu, reikia 71 balso.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 103, prieš – 1, susilaikiusių nėra.
1861 straipsnis. Balsuojame. Kas pritariate šio straipsnio priėmimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 104, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
1862 straipsnis. Kas pritariate priėmimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 107, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
1863 straipsnis. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 108, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
1864 straipsnis. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 100, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
1865 straipsnis. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 106, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
1866 straipsnis. Prašome balsuoti, kas pritariate.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 107, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
1867 straipsnis. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 104, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
Ir paskutinis 1868 straipsnis. Balsuojate, kas pritariate šiam straipsniui.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 102, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
Dėl viso. Nuomonių už ir prieš nėra. Yra tik Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastabos. Ar galime balsuoti, įvertindami Teisės departamento redakcines pastabas, kad komitetas redaguodamas sutvarkytų? Balsuojame tada dėl viso. Kas pritariate Statuto pakeitimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių. Už – 111, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo statutas „Dėl Seimo statuto Nr. I-399 papildymo dvidešimt devintuoju1 skirsniu“ (projektas Nr. XIIP-2800) priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 3, 4 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2801 (priėmimas)
Lydimasis 1-3b klausimas – Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 3, 4, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2801. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 3 straipsnis. Galime priimti? Priimta.
Dėl viso nuomonių už, prieš norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai. Už – 106, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2801) yra priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. XI-2802 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2802 (priėmimas)
Lydimasis 1-3c klausimas – Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. XI-2802 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2802. Priėmimo stadija. Norinčių kalbėti nėra. Vienas straipsnis. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai. Už – 99, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2802) priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2803 (priėmimas)
Lydimasis 1-3d klausimas – Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2803. Priėmimo stadija. Norinčių kalbėti nėra. Vienas straipsnis. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai. Už – 107, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2803) priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji Seimo nariai, noriu jūsų vardu padėkoti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui, biuro vedėjui ir visai jo komandai už šių įstatymų projektų parengimą ir kitą labai didelį darbą, kurį jie atliko tarpsesijiniu laikotarpiu.
11.25 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 3, 4, 5, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 34, 35, 36, 40, 44, 48, 52, 53, 57, 59, 61, 64, 65, 67, 69, 70, 701, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 78, 81, 82, 86 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 651, 681 ir 702 straipsniais ir 6, 7, 8, 18, 26, 37, 38, 39, 43, 49, 50 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2513(3)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4a klausimas – Bankų įstatymo Nr. IX-2085 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2513. Priėmimo stadija. Kviečiu pranešėją gerbiamąjį A. Palionį, Biudžeto ir finansų komitetas.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Jeigu jūs sutiktumėte, tai dėl tų, kur pastabų nėra, gal galime iš karto, aš išvardinsiu straipsnius, ir dėl visų, jeigu sutinkate? Sutinkate. Tai 2 straipsnis, 3 straipsnis, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62 straipsniai. Ar galime visiems šiems mano išvardintiems straipsniams pritarti bendru sutarimu, priimti juos? Priimta bendru sutarimu.
63 straipsnis. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, jums žodis.
A. PALIONIS (LSDPF). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė komitetui pastabą, komitetas į tai atsižvelgė ir pasiūlė 63 straipsnio naują redakciją. Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė Teisės departamento pastaboms ir pataisė tą straipsnį. Ar galime pritarti komiteto pateiktai redakcijai? Pritarta bendru sutarimu.
64 straipsnis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Lygiai taip pat Seimo Teisės departamentas pasiūlė kelias pastabas, į vieną komitetas atsižvelgė, todėl yra parašyta „atsižvelgta iš dalies“. O į kitą neatsižvelgė vien tik dėl to, kad dėl šio straipsnio yra mano pasiūlymas, kuriam pritarė. Nes šis visas paketas buvo numatytas priimti praeitų metų rudens sesijoje, bet kadangi nepriėmėme, tai nukėlėme įsigaliojimo datas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Yra jūsų pataisa „pritarta iš dalies“. Jūs sutinkate?
A. PALIONIS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime 64 straipsnį priimti su Teisės departamento pastabomis, kurių naujai redakcijai pritarė komitetas. Priimta.
65 straipsnis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Dėl 65 straipsnio lygiai taip pat yra mano pasiūlymas ir Seimo Teisės departamento pasiūlymas, kad priežiūros institucija iki balandžio 30 d. priimtų šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įsigaliojimo data nuo sausio 1 d. perkeliama į gegužės 1 d. Pritarta.
PIRMININKĖ. Ar galime priimti 65 straipsnį su Teisės departamento pastabomis, į kurias atsižvelgė komitetas ir pateikė redakciją? Galime. Priimta bendru sutarimu. Ačiū pranešėjui.
Dėl viso. Nuomonė už, prieš. Nuomonė už – R. J. Dagys. Prašom. Nėra.
Balsuojame, kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2513) priimtas. (Gongas)
11.30 val.
Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 3, 8, 9, 10, 11, 22, 23, 24, 31, 34, 37, 41, 42, 47, 50, 53, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 65, 66 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 511, 541 straipsniais ir 28, 29, 30, 33, 38, 39 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2514(2)ES (priėmimas)
Lydimasis 1-4b klausimas – Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2514. Priėmimo stadija. Prašom, gerbiamoji pranešėja. Taip, jeigu Seimas sutinka, mes iš karto dėl mano išvardytų projektų priimtume kartu bendru sutarimu.
1 straipsnis, 2 straipsnis, 3 straipsnis, 4 straipsnis, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35 straipsniai. Ar galime visus išvardintus straipsnius priimti bendru sutarimu?
A. PALIONIS (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Priimta.
36 straipsnis. Prašom, pranešėjau.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. 36 straipsnis. Kaip ir minėjau kalbėdamas apie pagrindinį įstatymo projektą, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas nuogąstavo, kad priežiūros institucija nespėtų parengti lydimųjų teisių aktų, todėl Seimo Biudžeto ir finansų komitetas atsižvelgė į šią pastabą ir pritarė mano siūlymui ir dėl 36, ir dėl 37 straipsnių, kad įstatymo įsigaliojimas nukeliamas ne nuo sausio, o nuo gegužės 1 dienos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu 36 straipsniui su Teisės departamento pastabomis, į kurias komitetas atsižvelgė ir paredagavo, ir gerbiamojo A. Palionio pastabai? Pritarta. Priimta bendru sutarimu.
37 straipsnis.
A. PALIONIS (LSDPF). Čia lygiai taip pat susiję su Teisės departamento pirma išdėstyta pastaba. Numatomas priežiūros institucijai terminas, kad ji iki balandžio 30 d. priimtų šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Komitetas pritaria.
PIRMININKĖ. Ar galime priimti bendru sutarimu 37 straipsnį su Seimo nario A. Palionio pataisa? Priimta.
Dėl viso – nuomonės už ir prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2514) priimtas. (Gongas)
11.34 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 7, 12, 13, 70, 71, 76, 81, 84, 88, 89 straipsnių, VI skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo ir Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-2515(2)ES (priėmimas)
Lydimasis 1-4c klausimas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2515. Ar galime taip pat bendra tvarka, kaip ir buvo, priimti?
1 straipsnis, 2 straipsnis, 3 straipsnis, 4 straipsnis, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18 straipsniai. Pataisų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
19 straipsnis. Prašom, pranešėjau.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Lygiai taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė pastabas dėl įstatymo įsigaliojimo datos, kad priežiūros institucijos spėtų įgyvendinti ir priimti lydimuosius teisės aktus. Komitetas atsižvelgė. Dėl šito įstatymo projekto 19 straipsnio yra ir mano pataisa, kad įstatymas įsigaliotų nuo gegužės 1 d., o ne nuo sausio 1 d. Komitetas pritaria.
PIRMININKĖ. Ačiū. Galime priimti 19 straipsnį bendru sutarimu su Seimo nario A. Palionio pasiūlymu, kuriam pritarėme? Priimta.
20 straipsnis.
A. PALIONIS (LSDPF). 20 straipsnis lygiai taip pat susijęs su ta pačia Seimo kanceliarijos ir Teisės departamento pastaba. Dėl 20 straipsnio yra mano pasiūlymas, kuriam komitetas pritaria, kad jis numatytų priežiūros institucijai terminą, iki kurio ji suspėtų įgyvendinti visus lydimuosius teisės aktus, t. y. iki balandžio 30 d. Komitetas pritaria.
PIRMININKĖ. Galime 20 straipsniui pritarti su Seimo nario pataisa bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū.
Dėl viso. Nuomonės už ir prieš nėra. Balsuojame. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 83, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2515) priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 11 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2516(2)ES (priėmimas)
Lydimasis 1-4d klausimas – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 11 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2516. Priėmimas.
Pastraipsniui. 1 ir 2 straipsniai. Pastabų nėra. Galime iš karto priimti bendru sutarimu? Priimta.
3 straipsnis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Dėl 3 straipsnio lygiai taip pat, kaip ir prieš tai dėl susijusių įstatymų projektų, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė pastabą dėl įstatymo įsigaliojimo datos. Komitetas į tai atsižvelgė ir pritarė mano siūlymui, kad šis įstatymo projektas įsigaliotų nuo 2015 m. gegužės 1 d. Pritarta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu su Seimo nario priimta pataisa? Galime. Ačiū.
Dėl viso. Nuomonių už ir prieš norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2516) priimtas. (Gongas)
11.39 val.
Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2517(2)ES (priėmimas)
Lydimasis 1-4e klausimas – Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2517.
1 ir 2 straipsniai. Pataisų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
3 straipsnis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Dėl 3 straipsnio taip pat buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba dėl įstatymo įsigaliojimo datos. Komitetas į tai atsižvelgė ir pritarė mano siūlymui, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2015 m. gegužės 1 d.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį su Seimo nario pasiūlymu, kurį priėmė? Priimta.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2517) priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2518(2)ES (priėmimas)
Lydimasis 1-4f – Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2518.
1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Lygiai taip pat Biudžeto ir finansų komitetas gavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą dėl įstatymo įsigaliojimo datos. Į tai komitetas atsižvelgė ir pritarė mano pasiūlymui, kad įstatymo projektas įsigalios 2015 m. gegužės 1 d.
PIRMININKĖ. Galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu pritardami pataisai? Pritarta.
Dėl viso kalbėti norinčių nėra.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2518) priimtas. (Gongas)
11.43 val.
Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 17, 25, 31, 32, 59, 70 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1106 3 ir 5 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2635 (svarstymas)
Lydimasis 1-4g – Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-2635. Svarstymo stadija. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas gavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabų. Į jas neatsižvelgė, nes lygiai taip pat buvo ir papildomas komitetas – Seimo Audito komitetas. Priėmus šitą įstatymo projektą, būtų teisinis kazusas vien tik dėl to, kad mes dabar pritarėme projektui Nr. XIIP-2514, kuris įsigalios nuo gegužės 1 d., o šitas projektas siūlo naikinti tuos straipsnius nuo sausio 1 d. Būtų teisinė kolizija. Komiteto siūlymas: atsižvelgus į Audito komiteto pasiūlymus, atmesti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kalbėti norinčių nėra. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Noriu padėkoti A. Palioniui už viso paketo pristatymą.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 3. Projektas atmestas. Pritarta komiteto nuomonei.
11.45 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 443, 445, 446, 224, 2591, 320 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 448 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4906(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 443, 445, 446, 224, 2591, 320 straipsnių pakeitimo bei kodekso papildymo 448 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4906. Priėmimo stadija. Ar yra pataisų? Kviečiu pranešėją V. Gailių, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Čia irgi panaši situacija. Ar galime pagal susitarimą straipsnius, dėl kurių nėra pataisų, priimti kartu?
1 straipsnis. 2 straipsnis. 3 straipsnis. 4 straipsnis. 5 straipsnis. 6 straipsnis. 7 straipsnis. Pasiūlymų, pataisų nėra. Galime bendru sutarimu? Priimta. 8 straipsnis. Prašom, gerbiamasis.
V. GAILIUS (LSF). Dėl 8 straipsnio yra Seimo Teisės departamento pastaba. Pritarta komitete bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti komiteto nuomonei ir visam straipsniui? Galime priimti bendru sutarimu?
V. GAILIUS (LSF). Taip. Daugiau čia…
PIRMININKĖ. Priimta. Dėl viso nėra.
Balsuojame. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIP-4906) priimtas. (Gongas)
11.48 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 444 ir 446 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2309(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 444 ir 446 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2309. Priėmimas. Pranešėjas – S. Šedbaras.
1 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Yra Seimo narės D. Mikutienės pastaba. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 2 straipsniui su D. Mikutienės pasiūlymu, kuriam komitetas pritarė? Pritarta bendru sutarimu. 3 straipsnis.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas taip pat bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu 3 straipsniui? Pritarta. Ačiū.
Dėl viso kalbėti nėra norinčių.
Balsuojame. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2309) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Pirmininko pavaduotojas A. Sysas. Prašom, pirmininke.
11.50 val.
Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 1, 2, 5, 6, 7, 9, 11 ir 18 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-2610(2)ES (priėmimas)
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Tęsiame posėdį. Svarstome darbotvarkės 1-7 klausimą – Asmens ir turto saugos įstatymo kai kurių straipsnių, pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektą. Priėmimo stadija. Pranešėjas – A. Paulauskas. (Balsai salėje) Pasiūlymų nėra. Gerbiamasis pirmininke, gal jums ir nereikia eiti į tribūną.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 5 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 6 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 7 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 8 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 9 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 10 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas.
Motyvai dėl viso. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 89, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Asmens ir turto saugos įstatymo kai kurių straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo vienu straipsniu ir priedu įstatymas (projektas Nr. XIIP-2610(2)ES) priimtas. (Gongas)
11.52 val.
Baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 178, 179, 182, 183, 184 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2448GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome grąžintą įstatymo projektą – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Kviečiu pranešėją J. Sabatauską. Gerbiamasis Juliau, aš mačiau jus… Gerbiamasis Juliau, kviečiu jus į tribūną!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė pakartotinai grąžintą Baudžiamojo kodekso keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektą su Prezidentės pakeitimais. Komitetas balsavo, bet neužteko balsų pritarti Prezidentės siūlytiems pakeitimams, todėl komitetas nepritarė Prezidentės siūlomiems pakeitimams dėl Baudžiamojo kodekso. Atsižvelgdamas į tuos argumentus, kurie buvo išsakyti Prezidentės, aš dar galiu pasakyti, kad nepaisydami to, jeigu būtų priimtas pakartotinai įstatymas, tai prieš ketverius metus, tiksliau, 2010 m. gruodžio mėnesį, Seimas priėmė tokį Baudžiamojo kodekso pakeitimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo. Vadinasi, tos turtinės, finansinės sankcijos visada yra labiau atgrasančios negu laisvės atėmimo bausmės, tai įrodo visi tyrimai, ypač po mūsų 2010 m. metų pakeitimo dėl išplėstinio turto konfiskavimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Diskusijoje užsirašė kalbėti P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, ne paslaptis, kad Lietuvoje už ekonominius nusikaltimus laisvės atėmimu baudžiama yra daugiausia iš visos Europos Sąjungos. Kaip minėjo teisingumo ministras, jie sudarė darbo grupę iš mokslininkų, teisininkų, ilgai ir kruopščiai rengė šias įstatymo pataisas, jos buvo pateiktos ir mes visi beveik vieningai balsavome. Kiek žinau, tos darbo grupės darbe galėjo dalyvauti ir Prezidentės atstovai, buvo viešas svarstymas. Kažkodėl tada net ir komitetas nesiūlė kokių nors pataisų, priėmėme tokį įstatymą, koks buvo pateiktas, lyg ir baudos buvo nemažos.
Aš manau, kad komiteto sprendimas yra labai logiškas ir nereikėtų nepritarti Prezidentės veto. Štai visiškai neseniai mačiau per Lietuvos televiziją vieną tiriamąją laidą, kai aferistė moteris apgavo žmones, jie neteko butų, didelių sumų. Jie patys kalba: kas iš to, kad ją dabar nuteis, aš noriu atgauti pinigus, aš noriu atgauti butą, aš neturiu kur gyventi. Šitas įstatymas paskatintų visus tuos, kurie padarė ekonominius nusikaltimus, atlyginti padarytą žalą, sumokėti baudą, tik tada jie galėtų išeiti į laisvę. Manyčiau, atmetus Prezidentės veto mes galėtume, jeigu iš tikrųjų matome… nematėme per visą šį laikotarpį kokių nors spragų, mes galėtume priėmę tą įstatymą tobulinti, galbūt atsižvelgti į vieną kitą Prezidentės pastabą didinti tas baudas. Kas geriau valstybei?.. Jeigu net valstybei mokesčiai nesumokėti, sukčiavimo ar kokiu būdu milijoninės sumos. Kas geriau, kad jis bus įkalintas ar kad jis sugrąžins milijonines sumas valstybei į biudžetą? Aš manau, kad tikrai, jeigu reikės sugrąžinti į biudžetą padarytą žalą, tai tikrai ateityje skatins jį daugiau nusikaltimų nedaryti. Dabar atsėdės, pinigų negrąžins ir po to, išėjęs į laisvę, tikrai prabangiai gyvens. Manyčiau, kad atmeskime Prezidentės veto, Prezidentė didelių problemų nedarys, priimkime šitą įstatymą su komiteto išvada.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju už pasisakymą.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti 167 straipsnį „Grąžinto įstatymo priėmimas“: „Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.“ Tą mes dabar ir darysime. Motyvai už, prieš. Minutėlę! Toliau. Kas neperskaitė viso Statuto. Antra dalis: „Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip pusė, o už konstitucinį įstatymą – ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių. Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Šiuo atveju pakartotinai apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, o už konstitucinį įstatymą – daugiau kaip pusė visų Seimo narių.“ Visiems viskas aišku? (Balsai salėje) Neaišku vis tiek? (Balsai salėje) Jūs klausykite, ką sakysiu, ir viską darysime iš eilės.
Dabar balsuosime, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų? (Balsai salėje) Paaiškinu aiškiau tą, ką priėmė Seimas anksčiau. Motyvai. Už – nėra. Prieš – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti būtent prieš tai, kad nepriimtume įstatymo, kokį Seimas buvo priėmęs be Prezidentės pakeitimų, kad po to turėtume galimybę jį priimti su Prezidentės pataisomis.
Motyvai labai paprasti. Vis dėlto laisvės atėmimo bausmės buvimas už sunkius ekonominius nusikaltimus yra svarbi atgrasymo priemonė. Aš manau, daugeliui, kurie yra linkę į tai, žinia, kad už sunkius ekonominius nusikaltimus galima išsisukti su bauda, būtų labai didelė paskata rizikuoti, galbūt tikėtis, kad tik nedidelė dalis tų nusikaltimų apimčių bus išaiškinta, gal ten svarstyti, ar apsimoka šita rizika, štai toks baudos dydis ir štai tokia galima nauda iš paties nusikaltimo darymo. Todėl manau, kad Prezidentė reagavo teisingai.
Ir dar viena aplinkybė, kodėl Seimo nariams čia reiktų reaguoti rimtai. Visuomenei gali susidaryti įspūdis, kad balsuodami už tą pirminį įstatymą, jau patvirtintą Seimo, kuris liberalizuoja tą atsakomybę, bent dalis Seimo narių galvotų ir apie savo kolegas. Kaip žinome, dar yra tam tikrų nebaigtų bylų, ar ikiteisminio tyrimo, ar teisme, todėl, manau, reikėtų nesudaryti visuomenei tokio įspūdžio, kad mes vienaip ar kitaip balsuodami, balsuojame turėdami privačių interesų.
PIRMININKAS. Dėkoju J. Razmai. Už kalbės J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, neklaidinkite vieni kitų. Seimas nepakeitė laisvės atėmimo bausmės dydžio. Kaip buvo, taip ir liko iki 8 metų. Tačiau, šalia to, Seimas numatė ir kitas bausmes. Kiekvieną kartą teismas individualiai vertina nusikalstamą veiką ir, pripažindamas asmenį kaltu, įvertina visas aplinkybes. Todėl jis gali skirti ir laisvės atėmimo bausmę, ir baudą, ir areštą. Taigi tuo pačiu metu gali numatyti ir išieškoti padarytą žalą, gali numatyti ir finansines bausmes. Kaip aš minėjau, šalia to, yra dar bendros dalies straipsnis dėl išplėstinės turto konfiskacijos. Seimas priėmė tai 2010 m. Ką tai reiškia? Aš jums dabar pasakysiu. Jeigu jūs net perleidote savo turtą savo artimiems giminaičiams ir manote, kad taip niekas neišieškos, deja, šis Baudžiamojo kodekso straipsnis leidžia išieškoti tą turtą, kuris buvo perleistas jūsų artimiems giminaičiams, neva jūs jį taip būtumėt apsaugojęs. Nieko panašaus. Būtent patirtis rodo, kad laisvės atėmimu nuteistas asmuo, kai priteista jam didelė žala, atbuvęs laisvės atėmimo bausmę, tos žalos neatlygina. Kolegos, pritaikius visus Baudžiamajame kodekse numatytus instrumentus, galima pasiekti tą teisingumą, kad žmonėms, jeigu padaryta žala, jeigu iš jų atimtas turtas, nusavinti pinigai, jie buvo apgauti… svarbiausia yra būtent finansiškai nubausti. Tai dar labiau atgraso negu laisvės atėmimo bausmė.
PIRMININKAS. Prieš kalbės P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai labai gražiai kalbame apie tai, ko čia reikia norint išspręsti situaciją, kad nebūtų bausmė tik dėl bausmės, kad būtų galima išieškoti. Bet iš tikrųjų po tuo slepiasi labai elementarūs tikslai. Tikrai yra labai konkrečios bylos. Bylos, susijusios su gerbiamuoju V. Uspaskichu, su gerbiamuoju R. A. Ručiu, ir dabar pradėti kalbėti, kad tai neturės įtakos, tikrai yra netiesa. Man keista, kad čia dalyvauja socialdemokratai, kurie ne kartą viešai deklaravo, kad netoleruos būtent tokios situacijos, kad būtų išvengta baudžiamosios atsakomybės, o iš tikrųjų dabar sudaroma situacija pripūsti pagalvę, kad nusileistų kuo minkščiau. Nebūkite dviveidžiai.
Antras dalykas, dėl išplėstinio turto konfiskavimo. Šita įstatymo norma neveikia, kiek teismuose yra įstrigusių bylų. Tas pats V. Karaliaus sūnus su prikauptu turtu yra išteisintas. Tai jūs, jeigu kalbate tą tiesą, pasakykite ir šią tiesą.
Kitas dalykas yra tai, kad bet kokiu atveju, jeigu mes pridedame tą išlygą, dar piniginė bauda, aš garantuoju, žinant tai, kaip yra randami priėjimai prie teisėjų, tai tie, kurie vogs milijonus, būtent ta išlyga ir pasinaudos. O tas vargšas žmogus, kuris bus įtariamas dėl kelių tūkstančių, tikrai bus nuteistas laisvės atėmimu.
PIRMININKAS. V. Gailius dar užsirašė prieš kalbėti.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau suteikti truputį teisinio aiškumo, kadangi šitam pirminiam projektui aš pritariau ir palaikiau. O Prezidentė savo veto neapima iš esmės viso projekto, apima tik tą dalį, kuri skirta sunkioms nusikalstamoms veikoms, o dėl apysunkių veikų Prezidentė pritarė, kad būtų įvesta bauda. Priėmus baudžiamąjį įstatymą, 2003 m. jam įsigaliojus, jis buvo pakankamai subalansuotas ir tikrai savo tikslų pasiekdavo ir švelnesnėmis sankcijomis, o pastaruosius metus mes labai dažnai tik griežtinome sankcijas.
Aš palaikau veto ir dėl kitų priežasčių, kadangi teikiant ir priimant įstatymo projektą neatsakyta į esminius organizacinius klausimus. Baudžiamojo įstatymo normos turi galiojimo atgal teisę ir šita pataisa paliestų Lietuvos teismus ir šiuo metu laisvės atėmimo bausmę ar kitokią bausmę atliekančius asmenis. Mes nežinome, ar su šituo krūviu susidorotų Lietuvos teismai. Manau, kad priėmus veto, t. y. priėmus šį įstatymo projektą su Prezidentės pataisomis, mes galėsime sugrįžti prie sunkių nusikalstamų veikų per kitą bendrosios dalies baudžiamojo įstatymo normą, pakeldami baudų dydį į tam tikrą lygį. Mes apie tai komitete kalbėjome ir pateikdami Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio pataisą, išspręsime ir sunkių nusikaltimų klausimą, kuris šiandien labai smarkiai diskutuojamas. Aš kviečiu palaikyti su Prezidentės siūlytom pataisom šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kartoju. 1 dalis. Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.
Už balsavo 51, prieš – 34, susilaikė 24. Nepritarta.
Dabar balsuojame už įstatymą su visom… Po balsavimo, gerbiamasis Mantai. Po balsavimo, kadangi vyksta balsavimo procesas.
Dabar balsuojame už įstatymą su visom pateiktom Prezidentės pataisom. Prašom.
Šio įstatymo priėmimas (su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais)
Už balsavo 106, prieš nėra, susilaikė 7. Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas su Prezidentės pataisomis priimtas. (Gongas)
12.09 val.
Geležinkelių transporto kodekso 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2769(2)ES (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome Geležinkelių transporto kodekso 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija, pranešėjas A. Mockus. Atsiprašau, luktelkite. Gerbiamasis M. Adomėnas per šoninį mikrofoną.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmo balsavimo mano balsą prieš prašau įskaityti į protokolą, kortelė nespėjo būti priimta.
PIRMININKAS. Supratome. Ačiū. Į protokolą bus įrašyta. Atsiprašau, kviečiu A. Mockų pristatyti įstatymo projektą po svarstymo.
A. MOCKUS (LSDPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, posėdžio pirmininke, vakar Ekonomikos komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir priėmė bendru sutarimu sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Yra ypatinga skuba, todėl yra ir priėmimas. Ar yra norinčių kalbėti už, prieš? Nėra. Ačiū.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Keičiame eurus. Nėra, priimta. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas. Priimta.
Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 91, prieš nėra, susilaikė 1. Geležinkelių transporto kodekso 101 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-2769(2)ES) priimtas (Gongas)
Norėčiau į tribūną pakviesti mūsų futbolo komandos kapitoną J. Oleką su taure.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu Pirmininkei saugoti perduoti Kovo 11-osios proga iškovotą Seimo futbolo komandos taurę už 1-ąją vietą turnyre, skirtame valstybės atkūrimo 25-mečiui, padėkoti visiems klubo ir komandos nariams, kurie iškovojo šią taurę. Ačiū ir sėkmės! (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi pavasaris, kviečiu visus sportuoti, žvaliau atrodysime.
12.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIP-2808(2) (svarstymas ir priėmimas)
Tęsiame posėdį. Svarstome Seimo nutarimą „Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“. Primenu, kviesiu iš eilės visų komitetų pirmininkus. Pradėsime nuo Aplinkos apsaugos komiteto. A. Salamakinas. Pavasaris. Audito komitetas. J. Vaickienė.
J. VAICKIENĖ (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Audito komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2808 ir bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ projektui Nr. XIIP-2808. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojam. Kviečiu Biudžeto ir finansų komitetą. B. Bradausko nematau. Atsiprašau, matau. Pristatys P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ projektą Nr. XIIP-2808 ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ekonomikos komitetas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas kovo 18 d. svarstė, pritarė papildyti dviem įstatymo projektais. Bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A. Salamakiną.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė darbų programą, teikė vieną pataisą dėl poveikio aplinkai vertinimo įtraukti į darbų programą ir pritarė programai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kas pristatys Europos reikalų komiteto išvadą? Kol kas nėra. Informacinės visuomenės plėtros komitetas. M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė VI (pavasario) sesijos darbų programą. Įvertinęs visus siūlymus, Informacinės visuomenės plėtros komitetas atsižvelgė į Vyriausybės siūlymus dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos. Išskyrėme, kurie mūsų, Informacinės visuomenės plėtros komiteto, nuomone, svarbūs ir mūsų kuruojamai sričiai aktualūs klausimai, iš viso jų turime 18. Iš 18 projektų mes išskiriame 5 projektus, kurie…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, ar galėtumėte kalbėti per mikrofoną? Per abu, tada girdėtume.
M. BASTYS (LSDPF). …kurie, manome, yra ypač svarbūs. Pirmas – tai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimai. Tikslas yra sustiprinti Lietuvos nacionalinio saugumo interesų apsaugą informacinio karo sąlygomis, nes šiuo metu galiojantis nacionalinis visuomenės informavimo teisinis reguliavimas nėra pritaikytas informacinio karo sąlygoms ir neleidžia efektyviai kovoti su pasikeitusios geopolitinės situacijos keliamais iššūkiais, tokiais kaip Lietuvos valstybę menkinančios informacijos skleidimas ar nacionalinio saugumo interesams prieštaraujanti veikla visuomenės informavimo srityje.
Antras įstatymas, kuris, matome, yra svarbus – tai Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų per elektroninius vartus, kitaip tariant, kad tai būtų atviri vartai. Tai yra susiję ir su Europos Sąjungos direktyva. Ten yra numatoma, kaip būtų kompensuojama už tokių vartų sudarymą.
Trečias klausimas yra Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektas. Tai mažins administracinę naštą, įves vieno langelio principą.
Ketvirta yra Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių pakeitimas ir kodekso papildymas straipsniu. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines sąlygas įdiegti elektroninę baudžiamąją bylą ir nustatyti informacinių elektroninių ryšių technologijų naudojimą baudžiamajame procese.
Penkta. Visuomenės informavimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimas ir papildymas. Įstatymo projekto tikslas – gerinti informacinės erdvės apsaugą nuo Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kenkiančios informacijos ir įvykdyti įsipareigojimą, nurodytą Europos Komisijos atsakyme dėl pradėtų Europos Sąjungos teisės pažeidimų procedūrų.
Turiu pasakyti, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas pavasario sesijos darbų programai pritarė bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Europos reikalų komiteto išvadą pristatys kolega L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ projektą. Nutarė bendru sutarimu pritarti ir pasiūlė dar antrą punktą – tris įstatymų projektus įtraukti į darbų programą. Tai Vertybinių popierių įstatymo, Lietuvos banko įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo projektai.
PIRMININKAS. Dėkoju L. Balsiui. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką S. Bucevičių. Į tribūną jus kviečiu pristatyti pavasario darbų sesiją.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaimo reikalų komitetas dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos taip pat vakar svarstė ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Paulauską.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė ir pritarė projektui, tačiau siūlo pataisyti ir įtraukti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 31 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymą. Šis įstatymas yra įregistruotas. Jo autoriai yra komiteto nariai. Prašom jį įtraukti į darbų programą, o dėl visko sutarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė K. Miškinienė pristatys išvadą.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas vakar svarstė pavasario sesijos darbų programą ir pritarė socialinės apsaugos ir darbo srities septintajame skirsnyje numatytiems prioritetams, kurių svarbiausi yra: tobulinti užimtumo rėmimo sistemą siekiant didinti gyventojų įtrauktį; tobulinti darbo santykių teisinį reguliavimą; taip pat pertvarkyti socialinio draudimo pensijų sistemą, užtikrinant pensijų tvarumą bei adekvačias išmokas; tobulinti vaiko teisių apsaugos sistemos teisinį reguliavimą, skatinti tėvų globos netekusių vaikų įvaikinimą ar vaiko globą šeimos aplinkoje. Taigi pritarta projektams.
Taip pat komitetas pasiūlė papildyti programą projektais (jie yra pateikti išvadoje), susijusiais su valstybinių pensijų mokėjimo perdavimu „Sodrai“. Ir dar keli projektai, tai yra tiesiog dėl kultūros, koncertinių įstaigų darbuotojų. Bendru sutarimu – už.
PIRMININKAS. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D. Mikutienę.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas taip pat apsvarstė Seimo pavasario sesijos darbų programą ir pritarė bendru sutarimu. Tik pasiūlė pakoreguoti I skyriaus septintojo skirsnio 3 punktą, tiesiog buvo redakcinė klaida, prie įstatymo projekto prirašyti „ir jų lydimieji teisės aktai“, taip pat į II skyriaus septintąjį skirsnį „Socialinė apsauga ir darbas“ pasiūlė įrašyti naują 8 punktą, pradėtą svarstyti įstatymo projektą Nr. XIIP-1304, jis tiesiog nebuvo įtrauktas, buvo padaryta pertrauka. Ir, žinoma, iš III skyriaus pasiūlė išbraukti Eutanazijos įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą S. Šedbarą (matau, pažymėta). Nematau kol kas.
Užsienio reikalų komiteto pirmininką B. Juodką… (Balsai salėje)
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas svarstė pavasario sesijos darbų programą ir jai pritarė: už – 4, prieš nėra, susilaikė 2. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš išgirdau riksmą. Labai atsiprašau. (Balsai salėje) Ne. Džentelmenu jūs pabūkite. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvada – A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Seimo VI (pavasario sesijos) darbų programos“ projektą Nr. XIIP-2808 ir priėmė sprendimą pritarti Seimo nutarimo „Dėl Seimo pavasario sesijos darbų programos“ projektui. Ir antra, siūlyti Seimui papildyti Seimo pavasario sesijos darbų programą dviem projektais: pirma, rezoliucijos „Dėl pedagogų rengimo politikos“ projektu Nr. XIIP-2790 ir Seimo nutarimo „Dėl bendrojo ugdymo mokyklų finansinio modelio tobulinimo“ projektu Nr. XIIP-2813. Bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Kviečiu J. Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, be tų numatytų projektų, pavasario sesijos darbų programą dar siūlo papildyti keletu projektų: Civilinio proceso kodekso, Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Europos Parlamento rinkimų, Referendumo įstatymo bei Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų projektais. Svarbiausi komiteto prioritetai šioje sesijoje yra Administracinių pažeidimų kodeksas (tikiuosi visų kolegų supratimo), taip pat Vidaus tarnybos statuto įstatymų paketas kartu su kitais lydimaisiais ir Vardų ir pavardžių įstatymas. Šitie trys dalykai yra, mano įsitikinimu, svarbiausi ne tik mūsų komitetui, bet ir visam Seimui. Ačiū. Sprendimas priimtas bendru sutarimu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu V. Bukauską, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė tokį sprendimą: pirma, iš esmės pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario sesijos) darbų programos“ projektui Nr. XIIP-2808. Antra, atsižvelgiant į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos prašymą, papildyti programos vienuoliktąjį skirsnį penkiolikta ir šešiolikta eilutėmis. Pritarta bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Na, ir paskutinis Žmogaus teisių komiteto išvadą pristatys L. Talmontas.
L. TALMONT (LLRAF). Ačiū, pirmininke. Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2808 ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIP-2808 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Diskusijoje užsirašę kalbėti keturi Seimo nariai. R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien priėmus labai svarbius įstatymus, susijusius su krašto apsauga, žiūrėdamas į tolesnę darbotvarkę, Seimo darbotvarkę, ypač socialinės srities darbotvarkę, suprantu, kad vėl prasideda atostogos. Ši sritis, kaip niekad dar anksčiau, faktiškai nesiūlo nieko naujo ir esminio. Rimtos diskusijos greičiausiai daugeliu klausimu nebus. Pagrindinė šios kadencijos diskusijos užduotis socialinėje srityje buvo sutvarkyti „Sodros“ reikalus. Jos nėra. Vėl formaliai parašyta, kad tokie įstatymai galbūt bus pateikti, bet pagal tai, kad nėra jokių mokestinių įstatymų pataisų, vadinasi, jos nebus. Vadinasi, šioje kadencijoje mes praradome puikiausią progą, kylant ekonomikai, sutvarkyti „Sodros“ reikalus. Vadinasi, pensininkų klausimu mes baigiame savo debatus šioje kadencijoje.
Yra numatyti socialinio modelio klausimai, taip, yra pateikti. Iš esmės yra pateiktos tik Darbo kodekso pataisos, susijusios su darbo santykių liberalizavimu. Bet, kaip išaiškėjo komitete, jie irgi netgi dar nepradėti svarstyti Trišalėje taryboje, tik apie juos kalbama. Bet kol Trišalė taryba priims kokį nors sprendimą, žinant tokį mastą prieštaravimų, tai aš nežinau, kokį mes turėsime čia rezonansą, mes jų nepriimsime. Netgi su Seimo komitetu nėra rimtai diskutuota ir pateikta, kas ten bus, nes aš žinau, kolegų, ypač socialdemokratų, prieštaravimą daugeliu klausimų. Vadinasi, šio paketo irgi greičiausiai nebus.
Vaiko teisių pagrindų įstatymas, kuris šiuo metu yra numatytas, tai irgi keistai yra svarstomas. Per tris mėnesius, per tą tarpą, kai nebuvo Seimo posėdžių, nevyko jokių diskusijų su Seimo komitetu. O koncepcijoje, pirmojoje koncepcijoje, kuri įtvirtinta ir dabartiniame modelyje, kurį mėgina dabar Vyriausybė svarstyti, neatsižvelgta į jokias mūsų pastabas. Ir esminės pastabos, kad jis eliminuoja faktiškai bet kokį šeimos vaidmenį vaiko teisių apsaugos srityje, įteisina tą patį norvegišką modelį, kai į vaiką žiūrima kaip į valstybės nuosavybę. Žinau, kad Seimo narių grupė rengia alternatyvų įstatymo projektą. Kada mes jį svarstysime ir kada priimsime, kaip suderinsime nuomones? Tiesiog praradome trijų mėnesių laiką ieškoti tam tikro sutarimo. Socialinės darbotvarkės kaip ir nėra. Man dar yra labai svarbu ir noriu atkreipti dėmesį, kad mes turime žmonėms nepaaiškinamą skolą. Beveik prieš dvejus metus pateikėme Konstitucijos 38 straipsnio pataisą pažeisdami visus reglamentus, pažeisdami viską, visas procedūras. Mes iki šiol net neįvykdėme pirmojo balsavimo. Tai Vyriausybė išvadų negalėjo pateikti, tai pono J. Sabatausko vadovaujamas komitetas niekaip nepriėjo svarstyti, tai R. Šalaševičiūtės tuo metu vadovaujama Konstitucijos komisija niekaip nepateikė jokių išvadų. Čia jau yra mūsų garbės skola.
Aš, manydamas, kad nieko daugiau mes čia nepriimsime, bent jau dėl Konstitucijos pataisos tikrai siūlyčiau labai aiškiai apsispręsti, kada dėl jos balsuojame, ir galų gale pasakykime atvirai žmonėms, ką apie tai manome, nes visi kalbame apie šeimą, bet paklausk, kas yra ta šeima, ir iš karto pasibaigia diskusijos. Reikia galų gale aiškiai pasakyti kiekvienam savo nuomonę. Tikiuosi, kad tie įstatymai, kurie buvo vilkinami dėl vaiko teisių ir mes paskutinę praėjusios sesijos dieną pakeitėme komitetus, kurie vilkino šitą procesą, bus irgi priimti čia, Seime, ir nebus vilkinami pagrindinių komitetų. Siūlyčiau tikrai bent jau Konstitucijos pataisą priimti, nes dėl visų kitų aš esu labai skeptiškas, kad ką nors mes čia dar priimsime, o socialinė darbotvarkė iš esmės yra nulinė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Kubilių. Frakcijos vardu.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tiktai galiu pakartoti tai, ką sakė R. Dagys, jog iš tikrųjų pasižiūrėję į sesijos darbų programą ir išklausę tiek premjerą, tiek Seimo Pirmininkę girdime gyrimąsi labai dideliais programoje numatytais įstatymų projektų skaičiais. Skaičiai dideli, bet turinys labai menkas. Iš tikrųjų šiandien priėmus labai svarbų įstatymą dėl šauktinių kariuomenės sugrąžinimo, aš pateikčiau labai racionalų pasiūlymą – baigti šitą pavasario sesiją balandžio 1 d., nes ar mes čia sėdėsime daugiau, ar mažiau, vienintelis skirtumas bus tik tas, kiek čia daugiau pinigų bus išleista elektros energijai tam, kad šita salė būtų apšviesta. Rezultatų, kurie kaip nors pakeistų valstybės gyvenimą, per visą šitą sesiją iš tikrųjų jokių nebus. Bent jau tiek galėtume naudos duoti Lietuvai sutaupydami pinigus ir neapšviesdami šitos salės, jeigu nutartume, kad iš tikrųjų sesiją baigiame gerokai greičiau.
Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų raginu valdančiąją koaliciją apsispręsti, ar ji nori dirbti, ar ji ir toliau nori imituoti darbą. Kadangi iki šiol yra tiktai darbo imitavimas, už darbo imitavimą tikrai tiek lėšų, kiek dabar yra sunaudojama Seimui, nematau reikalo skirti. Sesijos darbų programa yra tuščia, imituoti darbą nematau prasmės, todėl raginu sesiją baigti balandžio 1 d. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, turėčiau sudrausti, nes jūs siūlote pažeisti Konstituciją. Konstitucinis Teismas jau ne vieną kartą pripažino jūsų veiksmus antikonstituciniais.
Kviečiu M. A. Pavilionienę. (Balsas salėje)
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, esu tribūnoje todėl, kad mano parengtas Eutanazijos įstatymo projektas vėl siūlomas išbraukti iš Seimo darbotvarkės. Atviros, demokratinės valstybės parlamente turėtų būti sudaryta galimybė kiekvienam parlamento nariui pristatyti parengtus įstatymų projektus. Šią galimybę garantuoja Seimo statuto 9 straipsnio 6 punktas, kuriame teigiama, kad „Seimo narys turi teisę rengti ir teikti Seimui svarstyti įstatymų projektus“. Seimo nario savo požiūrio, minčių išsakymas yra parlamento nario teisė ir jo veiklos sudedamoji dalis, tačiau Lietuvos parlamente šioje kadencijoje ėmė formuotis praktika, kai dėl ideologinių skirtumų Seimo nariui atimama galimybė pasisakyti, jo projektai sąmoningai išbraukiami iš darbotvarkės. Tokie išbraukimai pažeidžia Seimo nario teisę rengti ir teikti Seimui įstatymų projektus.
Kita vertus, minėta besiformuojanti Seimo praktika rodo ir kai kurių parlamentarų baimę bei nepasirengimą aptarti rimtų žmogaus gyvenimo problemų, bėgimą nuo tų problemų, bėgimą nuo eutanazijos klausimo, nors mirtį stebi ir mirtį patiria kiekvienas žmogus. Eutanazijos projektas siūlomas išbraukti Sveikatos reikalų komiteto iniciatyva, nors kiti Seimo komitetai to nesiūlo. Darau prielaidą, kad Sveikatos reikalų komitetas yra akivaizdžiai veikiamas tam tikrų išorės jėgų, tam tikrų ideologinių nuostatų, kurios neturėtų varžyti laisvo Seimo nario mąstymo.
Noriu pabrėžti, kad tie Seimo nariai, kurie balsuos už Eutanazijos projekto išbraukimą iš pavasario sesijos, dar nemąsto ir nenori mąstyti apie žmogaus biologinę baigtį, nežino, kad mirtis yra įvairiai aptariama filosofinėse ir teologinėse teorijose, kad mirtis yra didžioji gyvenimo mokytoja, nes tik žmogaus gyvenimo trumpalaikiškumas išryškina žmogaus gyvenimo prasmes.
Mūsų Seimas aistringai gina žmogaus gyvenimo teises, tačiau nemąsto apie tai, kad mirtis yra žmogaus gyvenimo pabaiga, kad gyvenimas ir mirtis yra nedaloma visuma, todėl ir mirties momentas civilizuotoje visuomenėje turėtų būti reglamentuotas įstatymu, taip gerbiant žmogaus, kaip asmenybės, teisę oriai išeiti iš gyvenimo. Tik mirtis sukuria galutinį žmogaus, kaip asmenybės, paveikslą. Nepagydomai sergantis individas turi turėti teisę pareikšti savo valią, kaip išeiti iš gyvenimo. Individo valios pareiškimas yra jo privataus gyvenimo reikalas, todėl joks Seimas neturi teisės tos valios varžyti.
Prašau Seimo narių palikti Eutanazijos įstatymo projektą pavasario sesijoje, nes kiekvieno projekto aptarimas yra ir visuomenės švietimas, ir žmogaus gyvenimo sudėtingumo svarstymas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kviečiu I. Šiaulienę.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, esu daugiau negu nustebinta dėl opozicijos lyderio kalbos dėl šios sesijos darbų programos, kai vienintelis konstruktyvus pasiūlymas yra baigti labai simboliškai – balandžio 1 d. Jau šiandien galėjo sakyti: siūlau konkrečias temas, ir jeigu nė vienas įstatymo projektas nėra tinkamas opozicijai, pradėkim debatus dėl tokių ir tokių klausimų. Deja! Pirmininkas tokį siūlymą pavadino net antikonstituciniu. Taigi būna, kad kartais iš didelio rašto išeinam iš krašto.
Išties sesijos darbus pradėjom priimdami labai atsakingus ir rimtus sprendimus ir šiandien balsuodami dėl šauktinių kariuomenės sugrąžinimo. Kolegos, kalbėdami ar už, ar prieš, iš dalies paminėjo, kodėl taip atsitiko. Vėlgi reikia (nekartojant labai daug ir plačiai) prisiimti ir dabar opozicijoje esantiems konservatoriams atsakomybę, kad, deja, nesugebėjote vykdyti teisingų sprendimų ir išlaikyti tikrai stiprią profesionalią kariuomenę, kad nebūtų atsiradusi tokia duobė ir šiandien nebūtų reikėję čia tokių debatų ir balsavimo.
Noriu pasakyti, kad ir Seimas, ir Vyriausybė net ir sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis dirba atsakingai ir sistemingai. Dėl sunkesnių rinkos sąlygų, eksporto galimybių Vyriausybė yra atvėrusi ne vieną naują rinką, štai kodėl ir biudžeto surinkimas yra užtikrinamas, ir žmonėms stengiamasi vykdyti visus įsipareigojimus: ir dėl šilumos kainų sumažėjimo, ir dėl nurėžtų pensijų grąžinimo, kompensavimo, ir dėl minėtų tų pačių pensijų, kad bazinė pensija taip pat nežymiai, bet tiek, kiek leidžia biudžeto ir „Sodros“ galimybės, bus didinama.
Gerbiamieji kolegos, opozicija, jūs dažnai virkaujate dėl vieno ar kito įstatymo ir savo iniciatyvą suabsoliutinate ir pakeliate iki maždaug… na, jeigu nepriimtas Konstitucijos 38 straipsnis, tai ir šeimos Lietuvoje nebėra. Įsitikinusi, viską padarykime, ne nuo Konstitucijos keitimo priklauso šeimos laimė ir sėkmė. Priimkime visus finansinius, ekonominius įstatymus ir tikrai nė viena šeima nesikreips dėl to, kad 38 straipsnyje yra kokia nors problema. Nieko jis nekliudo šiandieninei šeimai, kas nori ją turėti tvirtą, tvarkingą ir stiprią, ją kurti. Šitas straipsnis yra puikus, tik mes tobulindami Konstituciją, dažnai ir kitus įstatymus, prikuriame sau problemų, rodome savo politinį trumparegiškumą ir savo konstitucinio raštingumo lygį.
Dėl Darbo kodekso. Taip, kolegos, kils problemų. Yra skirtingas matymas, bet tikrai laikmetis kelia šitą klausimą ir mes turime pradėti debatus. Aš manau, kad jeigu mes pasieksime šiuo Darbo kodeksu, kad tikrai ir sukurtos darbo tarybos kolektyvuose, ir profsąjungos gebės prisiimti, ir mes joms padėsime, kad būtų pereinama prie kolektyvinių sutarčių, tai visi darbo santykiai bus apsaugoti, bus užtikrintos darbuotojų teisės ir kartu, atsižvelgiant į kiekvienos įmonės specifiką, darbo šaką, ten susiklosčiusią praktiką, bus pakankamai lankstu ir pakankamai drausminga.
Manyčiau, kad vienas iš svarbiausių uždavinių, kuris yra sesijos darbų programoje – Mokslo ir studijų įstatymo pataisos. Vyriausybė yra pasirengusi greta studijų krepšelio finansinio modelio įtvirtinti valstybės užsakymo į valstybės finansuojamas vietas principą, kuris leis lanksčiau reaguoti į rinkos pokyčius formuojant valstybės užsakymą, kitaip sakant, svarus žodis turėtų įtaką. Verslo, investuotojų atstovų nuomone, būtų remiamasi specialistų poreikio prognozėmis, kvalifikacijos žemėlapio duomenimis, šios pataisos sudarytų palankesnes sąlygas mokslui ir verslui bendradarbiauti akademinių studijų srityje ir mokslo idėjas paversti komercinę sėkmę turinčiais produktais.
Greta Mokslo ir studijų įstatymo pataisų socialdemokratai taip pat yra įregistravę pataisas dėl studijų įmokų grąžinimo mūsų aukštojo mokslo. Pati priėmimo sistema būtų labiau socialiai teisingesnė ir gerai besimokantys vaikai galėtų studijuoti arba nemokamose, t. y. valstybės finansuojamose, vietose, arba visose studijų programose būtų mokama vienoda įmoka, nesvarbu, kokia studijų kryptis pasirinkta.
Jeigu mes priimsime šiuos įstatymus, taip pat tuos įstatymus, kuriuos siūlo Vyriausybė, mokesčių administravimo pakeitimą, kad valstybės finansai būtų tvarkomi ir valdomi efektyviau, kad biudžetiniai pinigai būtų tvarkingai apskaitomi, efektyviai naudojami, tai turėsime didesnes galimybes užtikrinti valstybėje finansinį skaidrumą, mažinti korupciją ir turėsime pasitenkinimą, kad vis dėlto einame prie sėkmingesnio mūsų valstybės valdymo.
Ačiū, kolegos. Kviečiu balsuoti už pateiktą sesijos darbų programą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar norėtų pasisakyti premjeras.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Labai trumpai. Tikrai būčiau nekalbėjęs, bet kai išgirdau tam tikrų pasiūlymų, kad sesiją reikėtų užbaigti balandžio 1 d., tai supratau, dėl kokių priežasčių.
Pagrindinė priežastis yra ta, kad šitai Vyriausybei ir šitai daugumai vis dėlto sėkmingai sekasi įgyvendinti tuos planus, kurie buvo patvirtinti, kai buvo formuojama dauguma ir šita Vyriausybė gavo įgaliojimus. Tikrai galėčiau apie tai kalbėti labai daug. Mes po dvejų metų darbo Vyriausybėje esame atlikę Vyriausybės tam tikrą visų priemonių patikrinimą, kas buvo padaryta. Galiu pasidžiaugti ir šiandien drąsiai pasakyti, kad faktiškai trys ketvirtadaliai suplanuotų priemonių buvo įgyvendinta.
Galėčiau kalbėti apie svarbiausius dalykus, kurie buvo atlikti, tokius kaip teritorijų planavimo įstatymų paketas, per 120 įstatymų projektų, sėkmingas euro įvedimas. O svarbiausia, energetikos sektoriaus pertvarka. Džiaugiuosi, kad energetikos sektorius pagaliau nuo galvos buvo pastatytas ant kojų, kai elektros, dujų ir šilumos ūkio sektorius buvo pradėtas valdyti vienos valstybės akcinės bendrovės arba valstybės įmonės „Lietuvos energija“. Aš dėl to labai džiaugiuosi. Dėl to per dvejus metus pajutome ženklius rezultatus, ir aš manau, kad šioje sesijoje ir kitose sesijose mes galėsime tęsti šitą darbą ir sėkmingai įgyvendinti mūsų planus mažinti (mažinti, noriu pabrėžti) šilumos ir elektros energijos kainas. Džiaugiuosi, kad vis dėlto šiame sektoriuje baigėsi spekuliacija, kuri buvo grindžiama ir remiama didžiuliais pinigais iš energetikos sektoriaus. Tam buvo išleista virš 100 mln. Lt. Manau, kad tų pinigų panaudojimo tikslingumas ateityje dar bus įvertintas.
Dabar mūsų laukia darbo santykių sėkmingesnis reguliavimas arba socialinis modelis, kuris jau yra užbaigtas. Įstatymų projektai jau yra atiduoti socialiniams partneriams ir jie yra svarstomi, diskutuojami, ateinančią savaitę visas šis socialinio modelio įstatymų paketas bus svarstomas ministrų pasitarime.
Kaip matote, šita Vyriausybė kartu su Seimo daugumos palaikymu ir per diskusijas frakcijose vis dėlto visus svarbiausius prioritetinius klausimus, kurie yra susieti su mūsų Lietuvos žmonių dabartimi ir ateitimi, gana sėkmingai įgyvendina. Aš manau, kad ir šioje sesijoje Seimo nariai, svarbiausia, esantys daugumoje, elgsis labai atsakingai ir tie visi prioritetiniai tikslai bus sėkmingai įgyvendinti ir pasiekti.
Aišku, keliami dideli tikslai. Galiu pasakyti, kad gal visi įstatymų projektai ir nebus suspėti apsvarstyti ir nebus visiems pritarta, bet prioritetiniams įstatymų projektams, kurie yra išskirti, kaip aš minėjau, energetikos sektoriaus tolesnė reforma, darbo santykių reguliavimas ir kova su šešėline ekonomika, tai virš 15 įstatymų projektų, kova su kontrabanda, ką pripažino jau ir tarptautinės institucijos, kad praeitais metais pagaliau Lietuvoje įvyko lūžis, kovojant su šešėline ekonomika ir kontrabanda, ir matomi teigiami poslinkiai. Noriu pasakyti, kad tą vertinimą atliko trys tarptautinės institucijos, kurios vertina visas, galima sakyti, pasaulio šalis ir daro lyginamąją analizę.
Aš tikrai linkėčiau pirmiausia Seimo daugumai, kad darbas vyktų sklandžiai, kad prioritetiniai klausimai būtų svarstomi pirmiausia ir kuo greičiau būtų priimti, kad Lietuvos visuomenė toliau galėtų stebėti, kaip dirbama, kaip elgiamasi jos atžvilgiu ir kokie poslinkiai yra matomi ir juntami mūsų valstybėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju premjerui. Gerbiamieji kolegos, yra keletas pasiūlymų, dėl kurių mes turime apsispręsti. Pasiūlymo įrašyti aš siūlyčiau nediskutuoti, jeigu jūs būsite nieko prieš. Yra siūlymas dėl Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių įstatymo projekto, teikia I. Šiaulienė, O. Leiputė ir B. Juodka. Ar galėtume bendru sutarimu įtraukti? Įtraukiame. Dėkui.
A. Matulo du įstatymai: Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas ir Lietuvos Respublikos alkoholio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo. Ar galime įtraukti bendru sutarimu? Įtraukiame. Dėkui. Ne, girdžiu riksmą. Balsuojame. Balsuojame dėl pasiūlymų, kuriuos teikia A. Matulas, dėl dviejų įstatymų įtraukimo į pavasario sesiją. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tylos ir balsuoti. Gerbiamieji kolegos, nereikia rėkauti, vakar Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija šventė dešimtmetį. Ten buvo gerų pranešimų, kokią žalą daro šios priemonės.
Už – 72, prieš – 1, susilaikė 37. Įtraukta.
Yra vienas Sveikatos reikalų komiteto siūlymas – išbraukti Eutanazijos įstatymą ir jį lydinčiuosius teisės aktus. Todėl aš suteikiu žodį komiteto pirmininkei argumentuoti, kodėl jie siūlo išbraukti įstatymą. Tokios praktikos nebūdavo, bet prašom.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas buvo nuoseklus ir visada tai pasiūlydavo. Aš tik tiek galiu pakomentuoti. Bendru sutarimu buvo pritarta, kad komitetas mano, kad yra daug daugiau svarbesnių įstatymų projektų, negu šis įstatymo projektas, kad jį reikėtų svarstyti.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Balsuojame. Dėl jo Aušrinė Marija kalbėjo iš tribūnos, aš manau, argumentai buvo išsakyti. Balsuojame. Kas pritaria Sveikatos reikalų komiteto siūlymui išbraukti iš darbotvarkės Eutanazijos įstatymą ir jį lydinčiuosius įstatymus, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Už balsavo 69, prieš – 20, susilaikė 18. Išbraukta. Mirti niekas nenori. Supratome.
Gerbiamieji kolegos, svarstome… Atsiprašau, tai išbraukta. Dabar motyvai už ir prieš dėl visos pavasario sesijos. Daugiau siūlymų neturiu. Visi kiti įtraukti, man Sekretoriatas patvirtina. Visi kiti įtraukti.
Gerbiamieji kolegos, po vieną. K. Miškinienė – už. Gerbiamasis Juozai Olekai, užstojate.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų aš nebūčiau tokia skeptiška kaip kolegos iš dešinės, kalbėdama apie socialinį modelį. Reikia pripažinti, kad atliktas didelis mokslininkų kompleksinis sisteminis darbas. Mūsų valstybė turi siekti būtent socialinės raidos tvarumo. Skeptiški buvote tada, kai buvo pradėtas šis projektas, bet įstatymų projektai yra parengti ir, kaip vakar informavo ministrė, po savaitės prasideda jų svarstymas Trišalėje taryboje. Taigi aš tikiuosi, kad bendrų pastangų dėka mums pavyks, aš nežinau, ar viskas pavyks, bet aš esu labai didelė optimistė, vykdyti socialinį dialogą ir rasti tinkamus sprendimus, kad tikrai įsisenėjusios socialinės srities problemos būtų išspręstos.
Dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo. Aš ką tik kalbėjau su Vyriausybe, Vyriausybė patikino, kad artimiausiu metu šis projektas taip pat atkeliaus į Seimą.
Gerbiamieji kolegos, aš labai prašau pasitikėti, daugiau bendradarbiauti, dirbti kartu ir pritarti pavasario sesijos darbų programai. Tuo labiau kad komiteto buvo vienbalsiai pritarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, žinoma, negali sakyti, kad sesijos darbų programa yra koks nors visiškai prastas dokumentas. Iš tiesų į jį surašyti beveik visi gauti siūlymai. Bet jeigu žvelgtume į Vyriausybės suformuluotus ir komitetų patikslintus prioritetus kaip svarbiausią dalį, tai tikrai ten galima pasigesti svarbiausių iššūkių atliepimo. Nėra aiškumo ir dėl to paties socialinio modelio, kaip energingai įstatymų projektais jis bus pradėtas įgyvendinti, nes girdėjome pradinių premjero neigiamų atsiliepimų, po to lyg ir ministrės nuomonę teikti projektus, kai kurių projektų galimą įklimpimą Trišalėje taryboje. Taigi aiškumo čia taip aš nematau. Nėra aiškumo, ar bus pritarta mūsų siūlymams spręsti dėl greito visos pensijų kompensacijos sumos išmokėjimo, dėl sveikatos sistemos finansavimo reformos, kaip reikalauja Konstitucinio Teismo nutarimai, kad, sudarant kitų metų biudžeto projektą, jau būtų reikimas aiškumas. Apskritai jokioje srityje kokių nors esminių proveržių nėra siūloma šia darbų programa. Todėl labai energingai už ją balsuoti neišeitų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ projekto. Gerbiamieji kolegos, vyksta balsavimas.
Už balsavo 81, prieš – 1, susilaikė 30. Po svarstymo Seimo nutarimo projektui yra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, priėmimas. Vienas straipsnis. Ar galime šiam straipsniui pritarti? Pritariame. Ar būtinai norite kalbėti? Klausiu K. Masiulį. Norite kalbėti? K. Masiulis kalbės prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Mielieji, pasakysiu trumpai. Aš labai įdėmiai klausiau, artėjant šitai sesijai, premjero ir Seimo Pirmininkės pasigyrimų apie tai, kad yra parengta 700 klausimų, kad visko neapims programa, bus labai sunku ir įtempta dirbti. Ir ką? Aš tokius žodžius girdėdamas nusiteikiau rimtam darbui. Praeitą ketvirtadienį posėdis baigėsi prieš pietus. Šį antradienį posėdis baigėsi prieš pietus. Žodžiai labai stipriai skiriasi nuo darbų. Pažvelgiu į tai, kas yra suplanuota, matau visokių trupinių ir smulkmenų, blusyčių ir vabalėlių, kurių, jeigu mes nepastebėtume ir netaisytume, irgi niekas nepastebėtų ir dėl to neišgyventų. Strateginio požiūrio nėra, strateginių klausimų iš esmės nėra. 2–3 klausimai, beveik viską jau esame padarę. Menka ambicija, menkas darbo nusiteikimas. Štai su tuo mes ir pradedame darbą, jeigu tai galima vadinti darbu ir už tokį darbą imti atlyginimą.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gal ir būčiau nekalbėjęs, bet reikia patikslinti kai kuriuos dalykus. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad mane užvaldo dvigubas jausmas. Matydamas šią darbotvarkę, aš supratau, kaip ir dera kiekvienam žmogui, kad jam reikės nedaug dirbti. Tai kaip ir gerai. Mes tris mėnesius laisvai atostogavome, faktiškai komitetai nedirbo. Vienas ar du posėdžiai per tris mėnesius tai nėra labai daug. Kaip niekad dar tokios sesijos nebuvo, nes neturėjome ką svarstyti: Vyriausybė faktiškai nieko nėra pateikusi. Jeigu paskaičiuotume visą mūsų kadencijos darbą, tai kai tik baigėsi A. Kubiliaus Vyriausybės pateikti projektai, faktiškai Vyriausybės projektų beveik ir neturėjome, neskaitant to, kad litus į eurus keitėme. Aišku, suprakaitavę tą dalyką padarėme.
Bet, kita vertus, norėčiau atkreipti dėmesį kolegų, kurie vartoja socialinio modelio pavadinimą. 5 mln. buvo išleisti socialiniam modeliui, kurį sudaro kelios dalys, tai „Sodros“ reforma, socialinių pašalpų visa reforma, kuriomis net nekvepia jokie mūsų projektai. Ir viena dalis yra darbo santykių reforma. Tai tik apie vieną dalį mes ir kalbame, ir kuri dar yra taip pat abejotina.
Ir galų gale išklausęs ponios I. Šiaulienės pasakymą ir žinodamas, kad tikrai ne visi socialdemokratai galvoja apie šeimą taip, kaip jūs galvojate, vis dėlto aš norėčiau, kad mes suteiktume aiškumo. Jums šeima yra beformė masė, bet žinau daugelį jūsų kolegų, kurie tvirtai galvoja, kad šeima yra vis dėlto stabilus vyro ir moters santykių pagrindas, o ne bet kas, bet kaip, kaip jūs tai įsivaizduojate. Todėl siūlau dėl tokios pernelyg laisvos darbotvarkės susilaikyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Motyvai išsakyti. Vyksta balsavimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos“. Kas pritaria, balsuoja už, kas mano kitaip, irgi balsuoja.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 74, prieš – 1 , susilaikė 39. Seimo nutarimas „Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ (projektas Nr. XIIP-2808(2) priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasitarti, nes jau yra 13 val. ir 3 min., turėtų prasidėti Vyriausybės valanda, bet mes esame neišsprendę dar dviejų klausimų. Vienas iš jų – rezonansinis, dėl kurio čia visi klausinėja. Ar būtų galima susitarti, kad būtų Vyriausybės pusvalandis, o per pusvalandį mes išspręstume šiuos du klausimus? (Balsai salėje) Balsuojame, nes matau, ir taip, ir taip linguoja. Kas pritaria, kad būtų Vyriausybės pusvalandis, o iki pusvalandžio mes išspręstume darbotvarkės klausimus, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Vyksta balsavimas! Gerbiamieji kolegos, netriukšmaukite! Už balsuoja tie, kurie mano, kad Vyriausybės pusvalandis, o kiti, kurie mano, kad valandą reikia klausinėti, balsuoja prieš.
Už balsavo 69, prieš – 27, susilaikė 14. Bus Vyriausybės pusvalandis.
13.04 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl nesutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Rimą Antaną Ručį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIIP-2824 (pateikimas)
Taigi svarstome Seimo rezoliucijos „Dėl nesutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Rimą Antaną Ručį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektą Nr. XIIP-2824. Norėčiau priminti 23 straipsnio 6 dalį: „Svarstant šį klausimą, taip pat pateiktame rezoliucijos projekte apsiribojama tik teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu. Diskusijoje dėl rezoliucijos projekto dalyvauja komisijos pranešėjas, Seimo narys, kurio klausimas sprendžiamas, ar kitas jo įgaliotas Seimo narys ir ne daugiau kaip po du Seimo narius, pasisakančius „už“ ir „prieš“. Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.“ Gerai. Kviečiu komisijos pirmininką K. Daukšį. Atsiprašau, Kęstuti, dar.
Per šoninį mikrofoną – J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū. Dėl vedimo tvarkos ir dėl šio klausimo.
PIRMININKAS. Garsiau kalbėkite!
J. NARKEVIČ (LLRAF). Dėl vedimo tvarkos ir dėl šio klausimo. Dabar girdėti? Ačiū. Frakcijos vardu mes prašome padaryti pertrauką iki kito posėdžio, nes turime kai kurių klausimų, dėl kurių reikėtų per tą valandą ar dvi, sakykime, išsiaiškinti ir nuo to priklausys mūsų balsavimas šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Supratome. Jūsų reikalavimas teisėtas. Balsavimas. Balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Iki kito posėdžio. Ačiū.
PIRMININKAS. Pertrauka iki vakarinio posėdžio. Už balsavo 46, prieš – 47, susilaikė 24.
Gerbiamieji kolegos, Statute viskas surašyta. Viskas teisingai. Yra reikiamas kiekis balsavusių už pertrauką. Nesiginčykime! Pertrauka iki popietinio posėdžio. Bet… (Balsai salėje) Kodėl riksmas? Tam yra šoniniai mikrofonai. Prieikite prie šoninių mikrofonų ir netriukšmaukite!
13.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo modelio tobulinimo“ projektas Nr. XIIP-2813(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, kadangi šis… (Balsai salėje) Minutėlę! Minutėlę! Mes dar turime 1-12 – Seimo nutarimo „Dėl bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo modelio tobulinimo“ projektas Nr. XIIP-2813(2). Svarstymo stadija. Gerbiamasis K. Daukšys nori pertraukos šiuo klausimu?
K. DAUKŠYS (DPF). Jeigu galima, gerbiamasis pirmininke, pasakykite, kada mes svarstysime po pietų? Kuriuo metu?
PIRMININKAS. Iš karto.
K. DAUKŠYS (DPF). Trečią valandą. Gerai, ačiū.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas vakar apsvarstė Bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo modelio tobulinimo nutarimo projektą Nr. XIIP-2813 ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti ir siūlyti svarstyti patobulintą Seimo nutarimo „Dėl bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo modelio tobulinimo“ projektą Nr. XIIP-2813(2). Pasiūlymus, pakeitimus padarėme komitete įrašydami žodžius „išbandyti nuo 2015 metų“ ir įterpėme žodelius „ne mažiau kaip penkiose savivaldybėse“. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 1 susilaikė ir 1 – prieš. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė G. Steponavičius. Kviečiu į tribūną.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties svarstome klausimą, kuris tam tikra prasme yra geriausias atspindys to, kaip net vienos partijos mastu nesugebama sustyguoti savo gretų ir sprendimų. Darbo partija kuruoja Švietimo ir mokslo ministerijos klausimus. Buvo daugiau negu dveji metai galimybė pateikti realius ir konkrečius pasiūlymus. Staiga atsiranda siūlymas, kuriuo siūloma suburti darbo grupę, o, pasirodo, jau pusę metų premjero potvarkiu yra suburta darbo grupė, kuri jau pateikė pirminius rezultatus. Akivaizdu, ir tą mes Švietimo, mokslo ir kultūros komitete konstatavome, kad šis nutarimas faktiškai yra perteklinis. Tie dalykai tam tikra prasme yra vienu ar kitu galbūt neambicingu tempu judantys Vyriausybės lygmeniu. Aš nelabai suprantu, kam reikalinga, sakykim, Seimo lygiu gaišti laiką, virpinti orą, kai realiai dalykai yra vienu ar kitu laipsniu judantys. Ar čia noras kam nors pasirodyti, kad yra daugiau iniciatyvos kieno nors rankose asmeninės ar panašiai? Tai tikrai neatrodo solidu.
Antras dalykas. Gerbiamieji kolegos, keliamas klausimas dėl mokinio krepšelio kaip finansavimo instrumento pakeitimo nauju finansavimo modeliu. Iš tiesų kas yra siūloma? Iš esmės tai, ką mes šiandien žinome, yra siūloma katė maiše. Niekas dar šiandien nežino, kaip bus finansuojama klasės principu, modelį siūloma jau rudenį išbandyti. Kaip savivaldybės žinos, apie ką ir su kuo bus valgomas klausimas, jeigu net rėmų nėra aiškių?
Mes vakar komitete išgirdome, yra siūloma, kad klasės dydis bus nustatytas iki 20 vaikų, tarkime, pradinukų lygiu. Ir jeigu klasėje, pavyzdžiui, bus penki vaikai, bus vos ne tokiu pat principu finansuojama kaip ir 20 vaikų. Atleiskite, koks čia yra žanras? Valstybė neturi kur pinigų dėti? Mes nenorime turėti aiškios ir skaidrios tvarkos, kur tėvai ir vaikai turi pasirinkimą?
Pagaliau dar vienas esminis klausimas. Kodėl gerai sukomplektuotų mokyklų klausimą norima pastatyti į situaciją, kaip yra rajonų centruose arba miestuose, kur mokyklų klasės yra pilnos, pastatyti į demotyvuotą situaciją? Puikiai suprantame, kad reikia spręsti mažų mokyklų problemas. Puikiai suprantame, kad kaimiškose vietovėse mokytojų krūviai yra labai maži. Bet negalima štai tokiu klasės modeliu statyti aukštyn kojom arba vežimą į priekį. Tada mokytojas, kuris dirba su 30 ar 28 vaikais, nematys logikos ir motyvacijos dirbti su didesniu vaikų skaičiumi.
Dar vienas aspektas, kuris yra visiškai aiškus, kad tam reikės papildomų lėšų. Ir nebėkime nuo šitos temos. Turime atsakyti į klausimą, ar tie finansai jau nuo šių metų rugsėjo 1 d., kaip siūloma šiuo nutarimu, yra suplanuoti? Net ir penkių savivaldybių mastu tam reikės ne vieno milijono litų.
Taigi, kolegos, aš tikrai manau, kad čia yra tam tikra prasme neparuoštas sprendimas. Turime kalbėti tokiu atveju apie pilnesnį mokinio krepšelį, tada tikrai ir kaimuose, ir miestuose pedagogai, dirbantys su tam tikru vaikų skaičiumi, matys, kad jų atlygis irgi yra didesnis. Jau kitais metais į mokinio krepšelį galima įdėti ne keliolika eurų, o kaip buvo siūloma komitete, kad tas dydis artėtų prie 1000 eurų, ir mes turėtume visiškai skaidrią ir aiškią funkcionuojančią sistemą. Todėl aš kviesčiau tikrai nepriimti sprendimo, kuris savo esme ir turiniu yra perteklinis.
PIRMININKAS. Dėkoju G. Steponavičiui. Gerbiamieji kolegos, motyvai už ir prieš. Už kalba J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, siūlymas iš tikrųjų yra svarbus rajonų, mažų miestelių, kaimų mokykloms, nes pagal dabartinę mokinio krepšelio metodiką, kad ir turint tam tikrų išlygų, vis dėlto yra sudėtinga išlaikyti normalų finansavimą. Ir kai klasėje vienu ar dviem vaikais sumažėja, tai yra labai juntama, labai skausminga. Dėl to tiems mokytojams, kurie pasiaukoja, dirba tose mažose mokyklose, reikėtų, aš manau, duoti tam tikrą stabilumo jausmą, tam tikras garantijas, pagaliau pasiekti, kad ten dirbančių mokytojų atlyginimai taip smarkiai nesiskirtų nuo didelėse miestų mokyklose dirbančių mokytojų atlyginimų. Ir tai pagaliau yra regionų politikos svarbus elementas, aš manau, tų periferijos mokyklų finansavimo palaikymas per mokinio krepšelio principo pakeitimą į klasės krepšelio principą. Todėl aš pasisakau už.
Žinoma, būtų gerai matyti daugiau detalumo tame Seimo nutarime, bet tikėsimės, kad Vyriausybėje, Švietimo ministerijoje tas reikiamas detalumas bus. Manau, yra geras sprendimas ne pulti iš karto pereiti prie naujo modelio, o pabandyti jo veikimą keliose savivaldybėse. Todėl aš kviečiu kolegas pritarti ir pažiūrėti, kaip tas naujas modelis veiktų, kaip tai atrodytų, o tada daryti išvadą, kiek jis yra prasmingas ir ar verta jį diegti plačiau.
PIRMININKAS. Prieš kalbės V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Mano pozicija bus iš tikrųjų kiek kitokia. Kai turi prieš akis mokyklų dydžių statistiką, o aš ją turiu prieš akis, čia dydžiai surašyti pagal mokinio krepšelio metodikoje taikomus laiptelius, tai akivaizdu, kad pastanga keisti paties finansavimo tvarką mistiniu klasės krepšeliu, na, yra nereali pastanga. Žiūrint į skaičius panašu, kad gali atsitikti blogiau. Kuria prasme blogiau? Klasių komplektavimo apimtys.
Jeigu tariamoje naujoje metodikoje bus nustatyta, kad klasė turi būti visiškai sukomplektuota pagal nustatytą jos minimalų komplektavimo dydį, tai aš jums pasakysiu, kad, tarkime, mokyklų, kuriose yra iki 40 vaikų, turime 65; mokyklų, kur yra nuo 40 iki 50 vaikų, – 39; nuo 51 iki 80 – 148; nuo 81 vaiko iki 120 yra 152 mokyklos. Taigi klasės komplektacija, akivaizdu, pagal šituos skaičius nėra didelė. Ten vaikų klasėse yra labai mažai. Jeigu mes bandysime kurti naują metodiką pagal klasių komplektų skaičių ir sukursime klasės krepšelį, aš garantuoju, mes dar labiau pabloginsime situaciją. Tai viena.
Antra, reikia toliau tobulinti dabar veikiančią mokinio krepšelio metodiką. Ji labai lengvai tobulinama, jeigu pamatai tuos finansavimo dydžių laiptelius ir žinai, kaip keičiasi krepšelio dydis, susietas su tais laipteliais. Taigi aš siūlau neapgaudinėti savęs.
Antras dalykas, nerealu, kad darbo grupė sugebės…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Valentinai, viena minutė!
V. STUNDYS (TS-LKDF). …metodiką parengti iki rugsėjo bandomajam projektui. Tai yra neįmanomas dalykas. Nedarykime šitos klaidos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame.
Už balsavo 70, prieš – 3, susilaikė 17. Seimo nutarimo „Dėl bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo modelio tobulinimo“ projektui po svarstymo pritarta. Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Prašau balsuoti.
Už balsavo 63, prieš – 7, susilaikė 12. Pritarta ypatingai skubai.
Priėmimo stadija. Už ir prieš. Minutėlę, įvykdysime visus procedūrinius reikalus.
V. Stundys nori kalbėti ir priėmimo stadijoje. Valentinas moka. Jis gali. Prašau.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip. Ir moku, ir galiu, ir žinau, kad darome netikusį veiksmą, todėl dar kartą raginu: nepasikliaukime kai kurių profesinių sąjungų daroma didžiule įtaka politikams. Tai yra kai kurių profesinių sąjungų spaudimas politikams, kad reikia mokinio krepšelį keisti klasės krepšeliu. Tai rašyta šakėm ant vandens. Esmė yra ne čia. Esmė yra pinigų krepšelis, skiriamas švietimui. Jeigu jau valdantieji ryžtasi tą daryti – didinti apskritai asignavimus švietimui, valio, tai yra gerai. Metodika yra tik pinigų perskirstymo instrumentas. Galiojanti metodika yra patikima. Tai viena.
Antra. Ją galima tobulinti, reikia tobulinti ir ji buvo kartkartėmis tobulinama. Mažų mokyklų problemą galima išspręsti įvedant papildomus koeficientus skaičiuojant mokinio krepšelio dydį, ir problema išsprendžiama. Neapgaudinėkime savęs! Aš suprantu, Vyriausybės programoje yra kažkas panašaus parašyta, bet parengtos metodikos, kolegos, jūs neturite ir jos nesuspėsite parengti.
PIRMININKAS. Och, kiek nori kalbėti už. J. Razma atsakys Valentinui.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi iš tiesų mūsų frakcijoje nuomonės yra pasidalinusios, dėl balanso aš dar kartą pasisakau už. Iš tikrųjų tai yra sprendimas, kurio labai laukia kaimų ir miestelių mokyklos. Suprantu, kad didiesiems miestams tikrai nėra būtinybės pereiti prie klasių krepšelių metodikos. Čia gali išlikti ta konkurencija, tik ją reikėtų leisti realiai. Kai dabar, bandant kad ir Vilniuje nuvesti vaiką į norimą mokyklą, pasakoma, kad tu esi kitoje gyvenamojoje vietoje, priskirtas prie kitos mokyklos, kur ta krepšelio metodika ką čia gali gelbėti? Yra ką spręsti ir dėl didžiųjų miestų mokyklų. Kaip minėjau, rajonų, miestelių, kaimų mokykloms tai būtų tam tikra stabilumo garantija, tam tikra geresnių pedagogų atlyginimų perspektyva. Be abejo, galimai tai šiek tiek papildomai kainuotų, bet, aš manau, plėtojant regioninę politiką, tai nebus kokia nors per didelė našta valstybei, todėl aš siūlau paremti tą kryptį, kuri užtikrina būtent kaimų ir miestelių geresnio finansavimo perspektyvą.
Šio nutarimo priėmimas
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu paprašyti visų užsirašiusių už paremti vieną ar kitą konservatorių nuomonę ir balsuoti. Balsuojame. Labai ačiū. Yra pasirinkimas tarp Jurgio ir Valentino. Šįkart pono Jurgio argumentai buvo stipresni: 69 – už, prieš – 5, susilaikė 13. Seimo nutarimas „Dėl bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo modelio tobulinimo“ priimtas. (Gongas)
13.24 val.
Vyriausybės valanda
Kaip tarėmės, prasideda Vyriausybės pusvalandis. Pirmasis klausia opozicijos lyderis A. Kubilius. Laikas – minutė klausti ir šiek tiek daugiau kaip minutė atsakyti. Iki dviejų. Jis iš opozicijos lyderio dar neatsistatydino. Nežinantiems atsakiau, gerbiamasis Andriau. Minutėlę! Tuoj įjungsime mikrofoną. Tik opozicija? Taip. Sutarėm. Klausia tik opozicija.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere ir galbūt socialinių reikalų ministre, norėčiau ir jums, ir socialinių reikalų ministrei tą patį klausimą. Šiandien Seniūnų sueigoje mes pasiūlėme, ir turbūt ministrė kitą antradienį ateis čia, į salę, ir šiek tiek daugiau informuos, bet gal galėtų ir premjeras taip pat pasakyti Vyriausybės poziciją. Aš turiu omeny tą istoriją, kuri dabar aprašyta apie Viešvilės vaikų namus, prieš tai žinome, kad buvo kita, irgi panaši istorija su vaikų namais, kitokio pobūdžio vaikų namais. Sakykit, iš tikrųjų tai kelia, be abejo, natūraliai vis didėjantį susirūpinimą, ar nėra tokia pat situacija paplitusi ir kituose dideliuose vaikų namuose, gal tiktai iki šiol dar nepamatyta? Ar Vyriausybė imasi kokių nors veiksmų ekstra tikrinti (čia ne tik teisėsaugos požiūriu, bet ir kitom priemonėm) situaciją, kad nesulauktume kokių nors visiškai tragiškų pasekmių? Gal galite tiesiog pakomentuoti?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkui už šitą klausimą. Galiu pasakyti, gerai, kai ši Vyriausybė, konkrečiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ėmėsi iniciatyvos ir anksčiau, iškilus tam tikram skandalui vienoje panašioje įstaigoje, buvo pradėtos tikrinti ir kitos įstaigos. Kai atsirado tiesiog toks Socialinės apsaugos ministerijos požiūris nesitaikstyti, jeigu yra gaunama informacija, kas vyksta tuose vaikų namuose, kaip ir dabar paskutiniu metu Viešvilės, tai aš galiu pasakyti, kad visa tai jau tęsiasi daug metų. Džiaugiamės, kad jau ir visuomenė nėra abejinga ir net visuomenės pastangų dėka, dėl gautos informacijos iš jų buvo pradėti tie tyrimai, kurie šiuo metu jau yra viešai paskelbti.
Gal dar ministrė…
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Aš manau, kad jis laiku. Ta mūsų pozicija, kad mes einame prie vaikų globos namų pertvarkos, tiktai mus sutelks ir sustiprins.
Konkrečiai dėl šito atvejo, kurio jūs klausiate, aš nelabai daug ką galiu pasakyti, nes vyksta ikiteisminis tyrimas, bet galiu pasakyti, kad kreipiausi į Kauno apygardos teismą dėl leidimo nušalinti direktorių nuo pareigų. Viduje mes iš karto reagavome, ir iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos buvo sukomplektuota komanda, kuri išvyko į minėtus globos namus ir identifikavo pirmiausia vaikų ir darbuotojų poreikius, esant tokiai situacijai. Dabar rengiamas planas, nes kvalifikuoti specialistai, psichologai, pedagogai ir visi kiti kitą savaitę turi vykti į tuos globos namus. Taip pat šiandien išvyko viceministras A. Šešelgis išsiaiškinti, kokia yra situacija su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, nes apsaugos skyrius, kuris yra Jurbarke, mūsų neinformavo. Taip pat, kadangi skubos tvarka mes buvome suorganizavę tokią komisiją per parą išanalizuoti pagrindinius veiklos trūkumus, kuriuos mes galime pastebėti, tai vienoje iš rekomendacijų yra drausminėn atsakomybėn patraukti direktoriaus pavaduotoją, kuri šiuo metu, nesant direktoriui, taip pat mūsų neinformavo.
Toliau noriu pasakyti, kad šiandien į ministeriją yra sukviesti vadovai visų vaikų globos namų, pavaldžių mūsų ministerijai, ir, be abejonės, su jais kalbama apie šitą situaciją.
Noriu paantrinti tam, ką sakė premjeras, kad iki 2013 m. visiškai nebuvo jokių tvarkos aprašų, kaip vaiko teisių skyriai savivaldybėse turi informuoti ministeriją ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą apie ypatingus atvejus. 2013 m. buvo parengta anketa specialiai ypatingiems atvejams, ir mes dabar esame visada informuojami apie esamą situaciją. Tačiau reikia atminti ir tai, kad Lietuvoje yra 97 globos namai, 10 iš jų kartu su negalia yra ministerijos pavaldūs, visi kiti yra savivaldybių, iš jų – 52 ir kiti yra nevyriausybinio sektoriaus.
Toliau. Monitoringas vyksta visada ir nuo 2013 metų…
PIRMININKAS. Gerbiamoji ministre, gal galima trumpiau, nes klausti nori…
A. PABEDINSKIENĖ. Gerai, tada aš dar vieną trumpą naujieną. Kaip ir sakiau, nuo 2013 m. mes pradėjome identifikuoti tą situaciją, o 2014 m. taip pat buvo naujiena, t. y. parengtos specialios anketos, kuriose vaikai galėjo atsakyti į klausimus apie aplinką, apie savarankiškumą ir kitus dalykus. To iki tol nebuvo daroma, nes visos investicijos buvo nukreiptos ne į vaiko gerovę, ne į paslaugos kokybę, o į infrastruktūrinius dalykus. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Kubilius. Antras klausimas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Antras klausimas vėlgi labai konkretus. Gerbiamasis premjere, kaip jūs žinote, jums valdant viskas Lietuvoje tik gerėja ir auga, ir BVP, ir atlyginimai, ir taip toliau. Štai vakar Seimo Audito komitetas padarė analizę ir priėjo prie išvadų, kad praeitais metais išmokos valdininkų priemokoms padidėjo 23 %, o premijoms – net 62 %. Sakykite, ar tokie augimo tempai šioje srityje bus išlaikyti ir šiais metais net ir tuo atveju, jeigu finansų ministras patvirtins, kad biudžetas, kaip dabar atrodo, yra nesurenkamas?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš noriu jus truputį patikslinti. Valdininkams, kurie dirba ministerijose, niekam nebuvo išmokėtos jokios premijos. Visos premijos, kurios buvo išmokėtos, daugiausia buvo išmokėtos, kiek aš žinau, kultūros srityje dirbantiems darbuotojams, Policijos departamente, ten, kur atlyginimai yra labai žemi ir ten, kur buvo galima sutaupyti dalį lėšų. Tai žmonių grupei išmokėti papildomi atlyginimai arba premijos.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Ruošiasi gerbiamasis E. Masiulis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, man vis dėlto yra likę šiek tiek neaiškumų dėl Vyriausybės pozicijos dėl mokslininkų parengto socialinio modelio. Jame yra du aspektai. Vienas aspektas dėl tų galbūt abejotinai išmokėtų kelių milijonų. Norėčiau paklausti, ar dėl to yra išsiaiškinta, ar rasti nepagrįsti mokėjimai, ar yra kas nors dėl to nubaustas? O antras aspektas, žinoma, svarbiausias, ar tikrai yra aiški, konkreti, ryžtinga Vyriausybės pozicija, pasisakant už šitą modelį ir už jo ryžtingą teikimą Seimui visą, o ne tik kai kuriais aspektais? Ar tai tik vienos ministrės toks ketinimas, kaip galima suprasti iš spaudos?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Nepagrįstų mokėjimų nėra. Yra atliktas patikrinimas, visi mokėjimai yra atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir jokių pažeidimų nenustatyta. Tokią išvadą pateikė teisininkai. Darbą mokslininkai ekspertai yra atlikę. Jau šią savaitę yra atiduodamas visas įstatymų paketas Trišalei tarybai. Kitą savaitę, antradienį, Vyriausybės ministrų pasitarime bus pristatomi visi įstatymų projektai ir po to gegužės mėnesį visas įstatymų paketas atkeliaus į Seimą. Aišku, vyksta pokalbiai su socialiniais partneriais, o kas ką kalba, kas ką rašo, žinote, aš pastebėjau, kad dalis žmonių net neskaitė tų įstatymų projektų, nes jų pasisakymai visiškai prasilenkia su tomis nuostatomis, kurios yra numatytos įstatymų projektuose.
PIRMININKAS. Klausia E. Masiulis. Ruošiasi P. Gylys.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, vakar nueinanti Vilniaus miesto taryba kartu su pralaimėjusiu miesto meru A. Zuoku priėmė sprendimą didinti „Start Vilnius“ įmonės kapitalą, o jo antrinė įmonė yra „Air Lituanica“, ir daugiau kaip 5,6 mln. eurų skirti tiek turtu, tiek finansiniu įnašu. Žinant, kokia šiuo metu yra savivaldybės finansinė situacija ir kokie yra kreditiniai įsiskolinimai, ir žinant, kad yra ankstesnis teismo sprendimas dėl ankstesnių įnašų sprendimo, kad reikia grąžinti dalį įkeisto turto, kaip jūs vertinate tokį neatsakingą elgesį? Ar nemanote, kad čia galbūt reikėtų ir Vyriausybės atstovo įsikišimo į nueinančios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimus, kurie yra, sakyčiau, mažų mažiausiai švaistantys miestiečių lėšas?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Šiandien ryte kaip tik ir kreipėsi į mane kai kurie Vilniaus miesto tarybos nariai ir aš paprašiau Vyriausybės kanclerio, kad jisai kreiptųsi į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje ir išsiaiškintų, ar tikrai priimtas tarybos sprendimas nepažeidžia Lietuvos įstatymų ir ar tikrai, esant tokiai finansinei situacijai, galima nukreipti tokią didelę lėšų sumą atskirai privačiai bendrovei, kai kiti finansiniai įsipareigojimai neįgyvendinti po keletą mėnesių, o kai kurie finansiniai įsipareigojimai nevykdomi jau metus laiko.
PIRMININKAS. Klausia P. Gylys. Ruošiasi D. Kreivys.
P. GYLYS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Turiu klausimą finansų ministrui. Kaip žinome, viešieji finansai turi būti vieši. Klausimas trumpas – kaip sekėsi šiais metais sausio ir vasario mėnesiais rinkti mokesčius į nacionalinį biudžetą? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už gerą klausimą. Finansai iš tikrųjų vieši, duomenys yra paskelbti ir skelbiami kiekvieną mėnesį Finansų ministerijos tinklalapyje. Pirmieji du mėnesiai, aišku, tai tik pirmosios kregždės, reikėtų palaukti dar trečio mėnesio pirmojo ketvirčio. Apie tendencijas kalbėti anksti, bet mes pajutome tai, kad po euro įvedimo vartotojai truputį santūriau leido pinigus. Kita vertus, jau turime defliaciją Lietuvoje. (Balsai salėje) Skaičius pasižiūrėkite tinklalapyje. Aš galiu apibendrindamas… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, uždavėte klausimą, palaukite atsakymo. Nesinervinkite!
R. ŠADŽIUS. Valstybės ir savivaldybių biudžetas, tas nacionalinis, kuris anksčiau vadinosi konsoliduota visuma, yra įvykdytas 99,8 %. Jeigu atskirai žiūrėsime valstybės biudžetą, valstybės biudžetas gavo truputį mažiau lėšų, planas įvykdytas 98 %. Savivaldybių biudžetai lėšas rinko sėkmingiau ir savivaldybių pajamos pagal prognozę – 108 % sausio, vasario mėnesiais. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą: nereikia replikuoti iš vietų. Klausia D. Kreivys. Ruošiasi E. Gentvilas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš premjero norėčiau paklausti. Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo ir efektyvumo didinimas yra viena svarbiausių jūsų Vyriausybės veiklos prioritetinių krypčių. Kaip jūs žinote, prie Turto fondo buvo įkurtas valstybės valdomų įmonių Valdymo ir koordinavimo centras, kurio pagrindinės funkcijos buvo skaidrumo politikos priežiūra, tikslų įmonėms nustatymas, taip pat strateginių planų peržiūra. Sujungus Turto banką su Turto fondu šio Valdymo koordinavimo centro egzistencijai yra uždėtas kryžiukas, nes nuo sausio 1 d. tų funkcijų niekas neatlieka, o nuo balandžio 1 d. tie žmonės, patvirtinus naują Turto banko struktūrą, išeina į gatvę. Turbūt jūs žinote, kad tai yra viena iš svarbiausių reformų stojant į OECD. Panašu, kad programa ir geri norai eina savo kryptimi, o gyvenimas savo. Premjere, norėčiau pasiteirauti, ar tai reiškia, kad skaidrus valstybės valdomų įmonių valdymas yra niekam nebereikalingas, ar kad koalicijoje jūsų paprasčiausiai niekas nebeklauso? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Kaip jūs žinote, Vyriausybė savo poziciją jau yra išsakiusi praeitais metais, šiuo klausimu yra pateiktas įstatymo projektas Seimui. Kiek atsimenu, gruodžio mėnesį jis keletą kartų buvo išbrauktas iš darbotvarkės. Praeitą savaitę jis irgi buvo įtrauktas į darbotvarkę, bet, kiek mane informavo, Seniūnų sueigoje vėl buvo išbrauktas. Kalbėdamas su Seimo Pirmininke aš supratau, kad Seime vyrauja neteisinga informacija, kuri buvo skleidžiama ir kuri jai buvo pateikta. Pirmininkė, kiek žinau, buvo suklaidinta. Kiek aš žinau, ūkio ministras yra parašęs konkretų raštą dėl tos įmonės svarbos, reikšmės ir, kaip jūs minėjote, skaidrumo ir viešumo kalbant apie valstybės turto valdymą. Bet aš norėčiau dabar perduoti žodį ūkio ministrui.
E. GUSTAS. Dėkui, gerbiamasis premjere. Atsakydamas, gerbiamasis Seimo nary, į jūsų klausimą, noriu pasakyti, kad funkcija yra vykdoma, nors ji neapibrėžta. Turto banke tie patys žmonės, kurie dirbo Valstybės turto fonde, ir šiuo metu dirba. Jūs esate teisus, kad nuo balandžio 1 d. keičiasi struktūra Turto banko ir tokios funkcijos, kadangi nepriskirta įstatymu, turėtų nelikti. Bet aš esu įsitikinęs, kad mes šitą klausimą tikrai išspręsime ir su kai kurių frakcijų nesutarimais išsiaiškinsime, nes lygiai taip pat aš einu ir į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, eisiu į Darbo partijos frakciją dėl šitų klausimų. Aš esu įsitikinęs ir darysiu viską, kad šita funkcija išliktų ir ji būtų įgyvendinama ir toliau, nes tai yra vienas iš kertinių mano prioritetų.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi R. Baškienė.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Klausimėlis gerbiamajam vidaus reikalų ministrui. Pagavote FNTT direktoriaus, generolo, vairuotoją, tokį smagų vaikiną, kuris įtariamas, kad užsiiminėjo reketu. Atvirai pasakysiu, kaip žiūrėčiau į tuos reikalus kaip žmogus. Tarkime, jūsų vairuotojas būtų pagautas ir įtariamas reketu, aš apie jus nieko gero negalvočiau. Tai lygiai taip pat dabar apie FNTT dabartinį vadą nieko gero negalvoju.
Bet yra dar ir kitas dalykas. FNTT yra panaikinusi, išgainiojusi Vidaus imuniteto tarnybos padalinius. Ką jūs, kaip ministras, galite pasakyti, ar veikia vidaus imuniteto apsaugos mechanizmai, ar yra kokių nors jūsų nurodymų, kad pati struktūra savo viduje apsivalytų ir koks nors nušiuręs vairuotojas neužsiiminėtų reketu?
S. SKVERNELIS. Ačiū už klausimą. Nežinau, nušiuręs ar nenušiuręs jis. Bet faktas tas, kad iš tikrųjų sunku ką pakomentuoti. Ten yra tas žmogus, kuris buvo sulaikytas, vežiojo ne vien direktorių, bet ir administraciją, taip pat ir direktorių. Matyt, viena iš pasekmių, ką jūs paminėjote, kad buvo atsisakyta tokios FNTT funkcijos kaip imunitetas, ir tai, ką normalioje statutinėje organizacijoje turėtų daryti pati vidaus tyrimų arba vidaus imuniteto sistema, tą privalėjo padaryti Policijos imuniteto tarnyba. Iš tikrųjų tai nepuošia tarnybos ir kokia pozicija vadovo, kaip jį vertinti. Tai yra visiškas nesusipratimas, manau, kad mes jį tikrai privalėsime išspręsti artimiausiu metu.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi A. Dumčius.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Nematau susisiekimo ministro, tad paklausiu gerbiamojo premjero. Klausiu kaimo bendruomenių prašymu dėl žvyrkelių asfaltavimo. 2015 m. Kelių priežiūros ir plėtros programoje numatyta 19 mln. eurų. Būtų asfaltuota 48 km kelių. Aišku, tai labai mažai, bet 2014 m. pagal šios programos 21 straipsnį „Fondo rezervo lėšos“ buvo skirta 2,9 mln. eurų. Tai irgi labai smagu, bet… Darbų buvo pradėta daugiau, negu buvo skirta lėšų. Siekiant juos užbaigti, reikia dar 11 mln. eurų. Ir tai būtų beveik visa 2015 m. šio fondo darbų programa.
Prašom pasakyti, ar jau yra priimtas Vyriausybės nutarimas, numatantis, kaip bus naudojamos šio fondo lėšos, ir ar prioritetas bus 2015 m. Kelių priežiūros ir plėtros programos įgyvendinimas, ar jau pradėtų darbų tęstinumas, kuris buvo numatytas ir dirbama pagal 2014 m. fondo rezervo lėšas? Koks būtų jūsų atsakymas? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Šiais metais žvyrkeliams asfaltuoti bus skiriama daugiau pinigų. Jūs teisingai paminėjote tas lėšas, kurios yra numatytos Kelių priežiūros ir plėtros programoje. Dalis dar yra numatyta Vyriausybės rezerve pagal įstatymą, jos irgi yra skirstomos kelių asfaltavimui, priežiūrai, eksploatacijai. Bet aš džiaugiuosi, kad susisiekimo ministrui pavyko susitarti su žemės ūkio ministre ir dalis lėšų bus skiriama iš Kaimo plėtros programos žvyrkeliams asfaltuoti. Šiuo metu pagal turimą informaciją, renkama informacija iš savivaldybių, nes yra maždaug suskaičiuota, kiek gali būti išasfaltuota žvyrkelių kilometrais, o atskiroms savivaldybėms irgi yra nustatomas žvyrkelių asfaltavimo limitas pagal jų turimą kelių kilometražą ir įvertinus, kiek iš to bendro kilometražo turi kilometrų žvyrkelių. Po to savivaldybės, žinodamos savo limitus, turės priimti sprendimus, kurie keliai turėtų būti pirmiausia asfaltuojami.
Bet pritarčiau jūsų minčiai, kad pirmiausia turėtų būti skiriamos lėšos tiems projektams, kurie pradėti praeitais metais, tie darbai turėtų būti tęsiami ir pirmiausia užbaigiami. Tai turėtų būti viena iš prioritetinių krypčių.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius. Ruošiasi K. Glaveckas. Jeigu nėra – V. Gailius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau kreiptis į vidaus reikalų ministrą. Jūsų kuravimo, taip pat ir krašto apsaugos kuravimo sričiai priklauso Viešojo saugumo tarnyba. Manau, teisingai pasakysiu, kad viešojo saugumo kūrimo prioritetas priklauso generolui S. Madalovui. Mes matėme šalia gyvendami ir dirbdami. Generolas balandžio mėnesį išeina į atsargą.
Ministre, klausimas būtų toks. Ar jūs įsiklausysite į generolo S. Madalovo rekomendaciją toliau pratęsti darbą labai gerai parengtų, šiuolaikiškai, vakarietiškai parengtų žmonių, pulkininkų ir paties vado siūlytą rekomendaciją jį toliau vaduoti šitoje tarnyboje? Ar jūs įsiklausysite, ar jūs darysite perversmus ten? Tauta labai gerbia ne tik generolą S. Madalovą, bet ir tai, kas yra gražiai daroma šiame specifiniame dalinyje, kiek gerų darbų padaryta. Mes visi atidžiai stebime šitą klausimą. Ačiū.
S. SKVERNELIS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia dėl viešojo saugumo. Viešojo saugumo tarnyba yra labai nedidelė, maža viešąjį saugumą užtikrinančių įstaigų dalis, labai nedidelė, specifinė, turinti labai siauras ir konkrečias funkcijas. Čia vienas atsakymas.
Antra, apie jos visus labai gerus darbus mes kiekvienais metais girdime ir artimiausiu metu jūs taip pat dar išgirsite. Trečia, aš tikrai darysiu, kad visos vidaus tarnybos įtaigos būtų depolitizuotos, kaip ir priklauso pagal įstatymą. Vertinu tokius politikų siūlymus ir spaudimus man paskirti vieną ar kitą pareigūną kaip politikavimą šitos tarnybos. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Gailius. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
V. GAILIUS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimas aplinkos ministrui. Jūs neseniai parengėte korupcijos prevencijos ataskaitą dėl 2013–2014 m. įvykdytų korupcijos prevencijos priemonių Aplinkos ministerijoje. Su ta ataskaita susipažinome detaliai ir turėjome priežastį, kadangi komisiją pasiekė skandalinga informacija apie galimai neskaidrią personalo atranką Aplinkos ministerijoje. Priemonės yra arba iš dalies įvykdytos, arba neįvykdytos. Gal žinote priežastis, kodėl taip atsainiai 2013–2014 m. buvo įgyvendinamas korupcijos prevencijos priemonių planas jūsų vadovaujamoje ministerijoje?
K. TREČIOKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų man atsakyti dėl 2013–2014 m. yra sunku, nes aš pareigas pradėjau eiti tik 2014 m. antroje pusėje. Esu dėkingas už klausimą. Specialistų atrankos procesui skiriu labai didelį dėmesį ir esu ramus dėl man dirbant įvykusių konkursų, jie tikrai buvo skaidrūs. Kaip buvo anksčiau, sunku pasakyti. Mes atkreipsime dėmesį į galimai buvusius kažkokius pažeidimus. Bet aš pirmą kartą iš jūsų girdžiu, tiesiog nebuvo tokios informacijos, kad kas nors vyko neskaidriai. Reikėtų peržiūrėti, kokios buvo įvykdytos atrankos ir ar iš tikrųjų ten viskas buvo gerai.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi G. Steponavičius.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji socialinių ir darbo reikalų ministre, pastaruoju metu Lietuvą drebina globos namų skandalai, bet ne to aš norėčiau jūsų paklausti. Aš jūsų norėčiau paklausti, kodėl taip lėtai vyksta neįgaliųjų integracija į švietimo sistemą ir bendruomenės dienos centrus? Ką dabar jūs numatėte padaryti, kad ta integracija būtų kokybiškesnė, geresnė, greitesnė? Ačiū jums.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamajai Seimo narei už klausimą. Iš tiesų neįgaliųjų integracija, ką jūs paminėjote, beveik per visus nepriklausomybės metus vyko labai lėtai, bet į visas gyvenimo sritis, ne vien tik į švietimo ar užimtumo sistemas, bet tiesiog ir į įvairiausią visuomeninių, pilietinių iniciatyvų veiklą. Neįgaliųjų reikalų departamentas yra parengęs tam tikras integracijos programas ir bendruomenėms būtent dėl naujojo laikotarpio 2014–2020 m., dėl pasinaudojimo Europos Sąjungos investicinėmis priemonėmis. Be abejonės, mes labai norėtume, kad žmonės, turintys negalią, jų yra labai daug ir darbingų, turėtų galimybę integruotis į visas tas veiklas.
Mes pradėjome aktyviai bendradarbiauti su Neįgaliųjų forumu. Pagal jų poreikį susitinkame ir aš asmeniškai susitinku. Kai kuriuos namų darbus, kuriuos jie mums užduoda, mes gal ne visus iš karto galime padaryti, bet jų įžvalgos, jų pastabos, jų matymai tikrai duoda pridėtinę vertę.
Taip pat mes važiuojame į regionus. Jūs turbūt žinote, kad susitinkame su neįgaliųjų organizacijų atstovais, žiūrime pagal kiekvieną savivaldybę, koks yra poreikis. Savivaldybėse labai skirtinga yra ta neįgaliųjų integracija, jų programos įgyvendinamos. Tačiau mes turime dar vieną tokį didelį skaudulį – tai infrastruktūros pritaikymas neįgaliesiems. Jeigu dėl naujųjų pastatų, naujųjų objektų Statybos normose yra numatomi tie dalykai, tai senoji infrastruktūra yra apgailėtina. Bandysime spręsti su Aplinkos apsaugos ministerija, be abejonės, su Finansų ministerija šiuos klausimus, nes investicijos reikalingos gana didelės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia G. Steponavičius. Ruošiasi V. V. Margevičienė.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu paklausti krašto apsaugos ministro J. Oleko, šiandien švenčiančio savo vardines. Ta pačia šauktinių, priėmus reikiamus sprendimus Seime, organizavimo tema. Noriu paklausti, gerbiamasis ministre. Ar jūs pritartumėte Liberalų ir kitų siūlymui, kad šaukimą reikėtų pradėti sudėliojant aiškų motyvacinį paketą būsimiems šauktiniams ir prieš pradedant šaukimą pagal įvairius atrankos kriterijus reikėtų sudaryti galimybę mėnesį ar kelias savaites užsiregistruoti visiems savanoriškai norintiems atlikti šiuo atveju 9 mėnesių tarnybą kariuomenėje?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, už sveikinimus ir už klausimą. Mes nelaukiame mėnesio. Mes sakome, kad jau nuo rytojaus. Šiandien priėmėme sprendimą, kad bus toks šaukimo būdas ir galimybė ateiti tarnauti. Tam, kad galėtų pradėti registruotis, mes priimsime kiekvieną ir paskui, matyt, pranešime, kada bus galimybė tą daryti.
Dėl aplinkybių mes jau susitarėme, kad kitą komiteto posėdį mes išklausysime visų pasiūlymus ir bandysime pateikti Seimui tą, ką mes matysime. Pateiksime galbūt visus, bet galbūt rasime bendrą sutarimą, kas būtų teisinga, skaidru ir aišku. Lygiai taip pat dėl socialinių dalykų. Aš manau, kad atsiranda tas naujas variantas – 9 mėnesiai. Aš jau esu sakęs. Man toks labai paprastas dalykas, atrodo, būtų priimtinas, kad, pavyzdžiui, jeigu buvo tarnyba 3 mėnesiai, tai už 3 mėnesius apmokame studijas, jeigu 9 tarnauja, tai už 9, jeigu tarnaus ir kontraktas truks dvejus ar ketverius metus, tai už ketverius. Labai aišku – kiek tu laiko atidavei tėvynės tarnybai, tiek tu gavai kompensacijos. Bet tai tik vienas iš pavyzdžių. Yra ir kitų, kurie dabar yra išdėstyti įstatyme. Bet atsirado tokia nauja forma, tai turėtų atspindėti, kad būtent už tokį tarnystės laiką yra tam tikras atlygis. Man tas priimtina. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Paskutinė klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau tikriausiai teisingumo ministrui. Gerbiamasis Juozai, jūs esate šiandien Juozas, šventas Juozapas darbininkas, tai galbūt jūs man atsakysite. Vakar mes šventėme, minėjome Seime Tabako, alkoholio ir narkomanijos komisijos darbo dešimtmetį. Daug buvo kalbėta, ką mes šiandien turime mūsų valstybėje, bet svarbiausia buvo, kad 2011 m. birželio 30 d. beveik vienbalsiai Lietuvos Respublikos Seimo buvo priimtas Seimo nutarimo projektas dėl metadono vartojimo… ne projektas, o jau Seimo nutarimas dėl metadono vartojimo teisėtumo. Seimas nurodė ir Vyriausybei, ir Valstybės kontrolei, daug daug buvo ir įpareigojimų, ką reikia padaryti. Iki šiol tas nutarimo projektas nėra nei pajudintas, nei įgyvendintas, nei vykdomas. Aš žinau, kad, pavyzdžiui, Estijos valstybės Teisingumo ministerijoje yra atskiras skyrius, kuris žiūri, kaip tie įstatymai, refleksija: ar kas nors vyksta? ar vykdomi įstatymai, kuriuos valstybė priima? Manau, kad kaip teisingumo ministras gal jūs atsakytumėte, ką daryti Seime, kaip pajudinti, kad Seimo nutarimai ar įstatymai būtų iš tikrųjų įgyvendinami? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju už sveikinimus ir už labai gerą klausimą. Iš tiesų šiandien vieni Juozai švenčia, kiti Juozai dirba. Tai natūralu, nes, kaip jūs teisingai sakėte, Juozas buvo daugiau darbininkas.
Dėl konkretaus klausimo, kurį jūs man uždavėte, tai nėra visiškai mano kompetencija, todėl man gana sudėtinga atsakyti apie tą situaciją, kuri yra. Bet jeigu kalbėtume dėl bendros tvarkos, kaip turėtų būti kontroliuojama, ar įgyvendinami Seimo sprendimai, Seimo nutarimai, įstatymai, tai tam yra visa parlamentinės kontrolės sistema, kuri yra įtvirtinta mūsų Seimo statute. Labai aktyviai dirba kai kurie komitetai. Manau, kad ir šiuo klausimu, aš įsivaizduoju, Sveikatos reikalų komitetas turėtų tuos dalykus analizuoti, ir jeigu yra kokių nors naujų siūlymų, taip pat siūlyti juos. Vyriausybė yra visuomet pasirengusi įgyvendinti kiekvieną sveiką idėją. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju Vyriausybei, ministrams, Ministrui Pirmininkui, Seimo nariams, kurie klausė Vyriausybės narių. Rytinis…
Atsiprašau, dar registruojamės ir tada užbaigsime.
Užsiregistravo 14 iš 140 Seimo narių – 10 %. Rytinis kovo 19 d. posėdis baigtas. (Gongas) Pertrauka iki 15 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.