LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAVIVALDYBIŲ ADMINISTRACINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. VIII-730 2, 4, 7, 8, 9, 11, 13, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai

2019 m. liepos 2 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimai, nustatę svarbius Vyriausybės atstovų veiklos pokyčius: vietoje 10 Vyriausybės atstovų tarnybų (biudžetinių įstaigų), kuriose dirbo nuo 3 iki 8 darbuotojų (įskaitant Vyriausybės atstovus), įsteigta 1 Vyriausybės atstovų įstaiga; nustatyta, kad savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą vykdo 5 Vyriausybės atstovai (po 1 dviejose apskrityse) iš kurių vienas yra ir Vyriausybės atstovų įstaigos vadovas; numatytos nutolusios darbo vietos regionuose; pakeistas Vyriausybės atstovų statusas.

Naujajai Vyriausybės atstovų įstaigai veikiant jau beveik metus ir praktikoje taikant naujos redakcijos Įstatymo nuostatas, iškilo poreikis įvertinti ir tobulinti kai kurias Įstatymo nuostatas, todėl buvo parengtas Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 2, 4, 7, 8, 9, 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas).

Siekiant efektyvesnės savivaldybių veiklos administracinės priežiūros ir įvertinus didelį Vyriausybės atstovų įstaigos vadovui tenkantį darbo krūvį, Įstatymo projektu siūloma tolygiau paskirstyti Vyriausybės atstovų veiklos apimtį, padidinant Vyriausybės atstovų skaičių iki 6, taip pat spręsti kitas Įstatymo taikymo praktikoje išryškėjusias problemas.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Įstatymo projektą parengė Vidaus reikalų ministerija, dalyvaujant Vyriausybės kanceliarijai, atsižvelgusios į Vyriausybės atstovų pasiūlymus dėl taikant Įstatymą praktikoje išryškėjusių problemų sprendimo.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą Vyriausybės atstovą pavaduoti ar laikinai eiti Vyriausybės atstovo pareigas, kai Vyriausybės atstovas nepaskirtas, gali Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės paskirtas kitas Vyriausybės atstovas.

Įstatymu nustatyta, kad Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu skiria 5 Vyriausybės atstovus po vieną dvejose apskrityse ir vieną iš jų Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybė paskiria Vyriausybės atstovų įstaigos vadovu. Vyriausybės atstovų įstaigos vadovas be tiesioginių Vyriausybės atstovo įgaliojimų, taip pat organizuoja Vyriausybės atstovų įstaigos darbą ir atstovauja Vyriausybės atstovų įstaigai, kaip juridiniam asmeniui, tvirtina Vyriausybės atstovų įstaigos darbo reglamentą, struktūrą, padalinių nuostatus ir įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymus, priima į pareigas ir iš jų atleidžia, skatina, skiria pašalpas, suteikia atostogas, siunčia į komandiruotes Vyriausybės atstovų įstaigos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, priima sprendimus kitais personalo valdymo klausimais, organizuoja Vyriausybės atstovų veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą Vyriausybei.

Įstatymo 8 straipsnis nustato, kad Vyriausybės atstovo motyvuoti teikimai ir rašytiniai reikalavimai turi būti apsvarstyti kolegialaus savivaldybės administravimo subjekto artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, o kitų savivaldybės administravimo subjektų – per 5 darbo dienas, nuo teikimo ar rašytinio reikalavimo gavimo dienos. Per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą ar įvykdyti rašytinį reikalavimą gavimo dienos, Vyriausybės atstovas kreipiasi į teismą. 

Įstatymo 9 straipsnis nustato Vyriausybės atstovo teises, tarp kurių yra teisė kreiptis į savivaldybės administravimo subjektus dėl informacijos apie jų veiklą įgyvendinant įstatymus ir vykdant Vyriausybės nutarimus pateikimo, taip pat teisė dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad Vyriausybės atstovai kiekvienais metais parengia savo veiklos ataskaitas ir pateikia jas Vyriausybės atstovų įstaigos vadovui, kuris organizuoja jų apibendrinimą ir Vyriausybės atstovų veiklos ataskaitos pateikimą Vyriausybei. Ši ataskaita yra skelbiama Vyriausybės atstovų įstaigos interneto svetainėje.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu skiria 6 Vyriausybės atstovus. Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse nevykdytų savivaldybių veiklos administracinės priežiūros Vilniaus miesto savivaldybėje, o šeštajam Vyriausybės atstovui būtų priskirta atlikti Vilniaus miesto savivaldybės veiklos administracinę priežiūrą ir jis būtų Vyriausybės atstovų įstaigos vadovu.

Siūlymas grindžiamas Vyriausybės atstovų įstaigos veiklos praktikoje išryškėjus dideliam Vyriausybės atstovų įstaigos vadovo darbo krūviui, kadangi jis be dviejų apskričių savivaldybių veiklos administracinės priežiūros, dalyvavimo savivaldybių tarybų posėdžiuose, taip pat organizuoja Vyriausybės atstovų įstaigos darbą, sprendžia personalo valdymo ir vidaus administravimo klausimus, atstovauja įstaigai kitose valstybės ir savivaldybės institucijose ir įstaigose. Nors Vyriausybės atstovų įstaiga laikytina sąlyginai nedidele – didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius yra 48 pareigybės, tačiau administraciniams sprendimams priimti, personalui valdyti turi būti skiriamas didesnis dėmesys. Paminėtina, kad Vyriausybės atstovų įstaigos vadovui keliami tikslai – aktyviai dalyvauti valstybės institucijose svarstant ir sprendžiant teisinio reglamentavimo klausimus, susijusius su savivaldybių veikla, o taip pat užtikrinti laiku ir kokybiškai atliekamą savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą.

Efektyvi savivaldybių veiklos administracinė priežiūra – viena iš savivaldybių veiklos gerinimo priemonių, tačiau praktikoje išryškėjo, kad ne visada savivaldybių veiklos administracinė priežiūra skirtingose apskrityse vykdoma vienodai – pasitaiko skirtingų Vyriausybės atstovų reikalavimų dėl tų pačių teisės aktų nuostatų vykdymo. Siekiant, kad savivaldybių veiklos administracinė priežiūra taptų efektyvesne, Įstatymo projektu siekiama sukurti prielaidas vienodai administracinės priežiūros praktikai. Vyriausybės atstovų įstaigos vadovas, be kitų savo funkcijų, įpareigojamas vykdyti savivaldybių veiklos administracinės priežiūros stebėseną ir teikti siūlymus Vyriausybės atstovams, kad administracinė priežiūra taptų labiau sisteminė, kas sąlygotų savivaldybių veiklos kokybės gerėjimą.

Vyriausybės atstovų įstaigos vadovu siūloma laikyti Vyriausybės atstovą Vilniaus miesto savivaldybėje.

Vertinant ir lyginant Vyriausybės atstovams tenkantį darbo krūvį, pažymėtina, kad, pvz., per 2019 metus iš 8 Vilniaus apskrities savivaldybių daugiausia patikrintų savivaldybių kolegialių administravimo subjektų parengtų teisės aktų projektų buvo Vilniaus miesto savivaldybės – 744, motyvuotų teikimų ir rašytinių reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybei buvo pateikta 5 ir tik Trakų rajono savivaldybei buvo pateiktas toks pats motyvuotų teikimų ir rašytinių reikalavimų skaičius.

Duomenys apie 2019 m. Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse motyvuotus teikimus, rašytinius reikalavimus ir patikrintų savivaldybių kolegialių administravimo subjektų parengtų teisės aktų projektų skaičių pateikti lentelėje.

Vilniaus apskrities savivaldybės	Teikimai	Reikalavimai	Patikrintų teisės aktų projektų skaičius
1. Vilniaus miesto	2	3	744
2. Vilniaus rajono	0	2	425
3. Elektrėnų	0	1	279
4. Šalčininkų rajono	0	2	310
5. Širvintų rajono	0	3	264
6. Švenčionių rajono	1	3	260
7. Trakų rajono	2	3	223
8. Ukmergės rajono	2	2	331
Alytaus apskrities savivaldybės
9. Alytaus miesto	5	4	416
10. Alytaus rajono	4	2	248
11. Druskininkų	0	4	234
12. Lazdijų rajono	4	5	334
13.Varėnos rajono	4	4	265

Prižiūrimų savivaldybių skaičius ir gyventojų skaičius jose iš dalies sąlygoja ir Vyriausybės atstovo veiklos apimtis, tačiau palyginimui pateikiami Vyriausybės atstovų prižiūrimų savivaldybių ir jų gyventojų skaičiaus duomenys (2019 m.). Vyriausybės atstovų įstaigos vadovas (Vyriausybės atstovas Vilniaus miesto savivaldybėje) be vadovavimo įstaigai, savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą atliktų vienoje savivaldybėje, kiekvienas iš kitų 5 Vyriausybės atstovų atliktų atitinkamų dviejų apskričių savivaldybių administracinę priežiūrą.

Vyriausybės atstovas	Prižiūrimų savivaldybių skaičius	Gyventojų skaičius tūkst.
Vyriausybės atstovų įstaigos vadovas	1	552
Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse	12	394
Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse	13	700
Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse	12	342
Vyriausybės atstovas Klaipėdos ir Tauragės apskrityse	11	411
Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse	11	395

Pažymėtina, kad Konstitucijos 123 straipsnyje nustatyta, kad, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas minėtas Konstitucijos nuostatas, „pagal turinį ir reikšmę ypač svarbi yra Konstitucijos 123 straipsnio antroji dalis. Būtent joje yra užfiksuota savivaldybių veiklos administracinės priežiūros instituto esmė: 1) priežiūros objektai – savivaldybės; 2) priežiūros dalykai – ar laikomasi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdomi Vyriausybės sprendimai; 3) priežiūros subjektai – Vyriausybės skiriami atstovai. Konstitucijos 123 straipsnio trečiosios dalies pagrindinė paskirtis – nustatyti minėto instituto įtvirtinimo formą ir pagrindinius turinio elementus. Formos reikalavimas reiškia, kad savivaldybių veiklos administracinės priežiūros institutas turi būti reglamentuotas įstatymu. Pagrindiniai reikalavimai turiniui – tai priežiūros įgaliojimai (jų ribos, apimtis) bei jų vykdymo tvarka.“ (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas). Tad nei Konstitucijoje nei Konstitucinio Teismo doktrinoje nėra įtvirtinta, kad Vyriausybės atstovų veiklos teritorija turi sutapti su apskričių teritorija; esminis reikalavimas – savivaldybių administracinės priežiūros institutas turi būti reglamentuotas įstatymu.

Įstatymo projekte siūloma supaprastinti Vyriausybės atstovų laikino pavadavimo reglamentavimą, kad laikinai Vyriausybės atstovą pavaduotų kitas Vyriausybės atstovas pagal Ministro Pirmininko patvirtintą grafiką; atitinkama nuostata siūloma ir dėl Vyriausybės atstovų įstaigos vadovo, Vyriausybės atstovo Vilniaus miesto savivaldybėje, pavadavimo.

Įstatymo projekte siūloma tikslinti nuostatas, reglamentuojančias Vyriausybės atstovo įgaliojimų įgyvendinimą, ir atsisakyti skirtingų motyvuoto teikimo ir rašytinio reikalavimo, pateikto kolegialiam ar nekolegialiam savivaldybės administravimo subjektui, svarstymo terminų, nustatant, kad savivaldybės administravimo subjektas Vyriausybės atstovo motyvuotą teikimą ir rašytinį reikalavimą turi apsvarstyti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo ar reikalavimo gavimo dienos. Taip pat siūloma patikslinti, kad Vyriausybės atstovas skundžia savivaldybės administravimo subjekto priimtą teisės aktą ir tokiu atveju, kai per nustatytą terminą negauna savivaldybės administravimo subjekto pranešimo.

Praktikoje dažnai pasitaiko atvejai, kuomet savivaldybės dėl objektyvių priežasčių (pvz., dėl nepakankamos trukmės laikotarpio nuo teisės akto priėmimo iki jo įsigaliojimo, savivaldybės tarybos posėdžių periodiškumo ir kt.) negali įvykdyti tam tikrų veiksmų ar priimti sprendimų įstatyme ar Vyriausybės nutarime nustatytu terminu. Savivaldybių motyvuotų prašymų pratęsti veiksmų įvykdymo terminus Vyriausybės atstovai netenkina, kadangi Įstatymas jiems nesuteikia tokios teisės, ir kreipiasi į teismą dėl savivaldybės neveikimo. Bylų nagrinėjimas teismuose paprastai trunka ilgai, jis susijęs su papildoma administracine našta, bet neretai teisės aktu įpareigotą atlikti veiksmą savivaldybės įvykdo dar nepradėjus teismo posėdyje nagrinėti tokios bylos iš esmės.

Įvertinus šią savivaldybių ir pačių Vyriausybės atstovų keliamą problemą, Įstatymo projekte siūloma, kad jei savivaldybės administravimo subjektas pateikia informaciją, kad imtasi būtinų veiksmų, kad ginčijamas teisės aktas būtų pakeistas ar panaikintas, taip pat, kad imtasi būtinų veiksmų, kad būtų įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės nutarimas, Vyriausybės atstovas per vieną mėnesį turi kreiptis į teismą, konstatavęs, kad tai atlikti yra vengiama. Siūlomo reguliavimo tikslas – sudaryti galimybę Vyriausybės atstovams objektyviai įvertinti savivaldybės veiksmus, ištaisant trūkumus ir siekiant tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus; kartu siekiama nepagrįstai nedidinti administracinės naštos teismams.

Įstatymo projektu siūloma papildyti Vyriausybės atstovo teises: atsižvelgiant į atvejus, kuomet Vyriausybės atstovams skubiai reikalinga informacija, nustatyti, kad Vyriausybės atstovui kreipiantis į savivaldybės administravimo subjektus dėl informacijos apie jų veiklą įgyvendinant įstatymus ir vykdant Vyriausybės nutarimus pateikimo, šis prašymas turi būti įvykdytas per Vyriausybės atstovo nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 darbo dienos nuo prašymo gavimo dienos. Įstatymo projekte siūloma nustatyti Vyriausybės atstovo teisę dalyvauti kitų viešojo administravimo subjektų organizuojamuose posėdžiuose. Atsižvelgiant į praktikoje išryškėjusias problemas, kai neaišku, kuris subjektas (Vyriausybės atstovų įstaigos vadovas ar Vyriausybės atstovas) turi teisę įgalioti Vyriausybės atstovų įstaigos valstybės tarnautoją atstovauti teisme, kai į teismą kreipiasi Vyriausybės atstovas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, Įstatymo projekte tokią teisę siūloma nustatyti Vyriausybės atstovui.

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme nėra nuostatų apie tai, kokiomis priemonėmis gali būti skatinami Vyriausybės atstovai, kaip Vyriausybės skiriami valstybės pareigūnai, Įstatymo projekte numatyta, kad Vyriausybės atstovai už pavyzdingą tarnybą skatinami padėka, vardine dovana, piniginėmis išmokomis, papildomomis poilsio dienomis, finansuojamu kvalifikacijos tobulinimu.

Įstatymo projektu siūloma papildyti Vyriausybės atstovų socialines garantijas, numatant 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką pasibaigus Vyriausybės atstovo kadencijai, jeigu jis nepaskiriamas kitai kadencijai. Tokia garantija yra nustatyta ir kitiems, įstatymų priežiūrą ir kontrolę vykdantiems valstybės pareigūnams, pvz., vaiko teisių apsaugos kontrolieriui Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymu nustatyta 2 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka pasibaigus įgaliojimų laikui, pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą pasibaigus lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimų laikui ir nepaskyrus kitai kadencijai, jam išmokama 2 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka; Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas numato 2 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinę išmoką pasibaigus Seimo kontrolieriaus įgaliojimų laikui, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas numato 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką pasibaigus valstybės kontrolieriaus įgaliojimų laikui.

Įstatymo projektu siūloma papildyti nuostatas dėl Vyriausybės atstovų praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitos teikimo, nustatant, kad apibendrinta ataskaita pateikiama Vyriausybei ne vėliau kaip iki balandžio 1 d.

Įstatymo projekto įsigaliojimą siūloma nustatyti 2021 m. sausio 1 d. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse paskirtas į pareigas Vyriausybės
2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 631 „Dėl paskyrimo Vyriausybės atstovais ir laikinai eiti Vyriausybės atstovo pareigas bei pavedimo atlikti Vyriausybės atstovų įstaigos vadovo funkcijas“ 5 metų kadencijai, ir siekiant užtikrinti paskirtojo asmens teisėtus lūkesčius eiti pareigas visą numatytą kadenciją, nustatyti, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse toliau eina Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje, išskyrus Vilniaus miesto savivaldybę, ir Alytaus apskrityje pareigas.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Nenumatoma.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Nenumatoma.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte neapibrėžiamos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti

Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 645 „Dėl Vyriausybės atstovų tarnybų reorganizavimo, Vyriausybės atstovų tarnybų reorganizavimo sąlygų aprašo ir Vyriausybės atstovų įstaigos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ ir 2019 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 631 „Dėl paskyrimo Vyriausybės atstovais ir laikinai eiti Vyriausybės atstovo pareigas bei pavedimo atlikti Vyriausybės atstovų įstaigos vadovo funkcijas“, taip pat pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 957 „Dėl Vyriausybės atstovų pavadavimo“ (su visais šio nutarimo pakeitimais ir papildymais).

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Priėmus įstatymą, Vyriausybės atstovo Vilniaus miesto savivaldybėje pareigybei papildomai per metus reikės 50 tūkst. Eur valstybės lėšų (iš jų darbo užmokesčiui 49 tūkst. Eur, darbdavio socialinio draudimo įmokoms 1 tūkst. Eur), skaičiuojant pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nustatytą taisyklę.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „Vyriausybės atstovas“, „savivaldybių administracinė priežiūra“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

________________