2025-06-05
PASIŪLYMAS
dėl NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233
Pakeitimo įstatymo projekto NR. XVP-437(2)
|
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
Straipsnis |
Straipsnio dalis |
Punktas |
|
|
1 (6) |
(4) |
|
Argumentai: Lietuvoje nuosavo būsto savininkų dalis yra viena didžiausių Europoje, 2024 m. duomenimis, apie 87,4 % gyventojų gyveno jiems priklausančiame būste (Europos Sąjungos vidurkis apie 69 procentus), todėl didinant neapmokestinamąją ribą iki 200 000 eurų būtų užtikrinama, kad pagrindinis gyvenamasis būstas – būtiniausias žmogaus gyvenimo turtas – nebūtų apmokestinamas didžiosios daugumos gyventojų atveju. Gyventojų turinčių 200 000 eurų vertę viršijantį pagrindinį gyvenamąjį būstą yra virš 28 tūkst. ir, jei savivaldybės šią vertę viršijančiai daliai taikytų 0,1 procento mokesčio tarifą, į savivaldybių biudžetus galėtų būti surinkta apie 2 milijonus eurų pajamų, o vidutinė gyventojo mokama įmoka siektų apie 68 eurus per metus. Tai pat pažymėtina, kad turto vertės ženkliai skiriasi tarp savivaldybių, todėl palikus ribą ties 10 000 eurų, net ir labai kuklus būstas Vilniuje ar Palangoje galėtų būti apmokestinamas, kai tuo tarpu analogiškas būstas mažesnėse savivaldybėse – ne. Didinant ribą iki 200 000 eurų savivaldybėms paliekama galimybė papildomai apmokestinti aukštos mokestinės vertės nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto mokestis yra svarbus savivaldos finansavimo šaltinis, prisidedantis prie naudos, kurią gyventojas gauna gyvendamas tam tikroje savivaldybėje, t. y. geresnė gatvių būklė, apšvietimas, viešasis transportas, švietimo įstaigos ir pan., todėl nekilnojamojo turto turėtojų prisidėjimas prie infrastruktūros, kuria jie patys naudojasi, finansavimo yra pagrįstas.
Pasiūlymas: Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 1 straipsniu keičiamo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio
gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau –
neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu |
|
2
|
2
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į 1 pasiūlyme išvardintus argumentus, siūlome analogiškai keisti įstatymo projekto 6 straipsnio nuostatas, kurios bus taikomos nuo 2031 m. (techninis pakeitimas).
Pasiūlymas: Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio
gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau –
neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę; 2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.“ |
|
2
|
5
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į 1 pasiūlyme išvardintus argumentus, siūlome analogiškai keisti įstatymo projekto 2 straipsnio nuostatas dėl įstatymo projekto įsigaliojimo ir taikymo (techninis pakeitimas).
Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
Pasiūlymas: „5. Savivaldybių
tarybos iki 2025 m. gruodžio 1 d. nustato pagrindinio gyvenamojo būsto
mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) ir pagrindiniam
gyvenamajam būstui taikomą mokesčio tarifą (tarifus). Jeigu savivaldybės
taryba iki šio termino nenustato nurodyto dydžio ir mokesčio tarifo (tarifų),
2026 metais jos teritorijoje pagrindiniam gyvenamajam būstui galioja 0,1
procento mokesčio tarifas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai,
viršijančiai 200 000 |
Teikia:
Seimo nariai
Algirdas Sysas
Ruslanas Baranovas
Birutė Vėsaitė
Inga Ruginienė
Andrius Busila