LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas

                                                                                                                                                                       

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMOGAUS MIRTIES NUSTATYMO IR KRITINIŲ BŪKLIŲ ĮSTATYMO 2, 13 IR 151 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIP-4664)

2014 m.  birželio 18  d.

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja: Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė.

Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Giedrius Mozūraitis, Teisinių institucijų departamento direktorės pavaduotoja Asta Godienė, Teisinių institucijų departamento vyr. specialistė Neringa Keršienė, Respublikos Prezidento patarėjas Laimis Gelažius, Ministro Pirmininko patarėjas Raimondas Bakšys, Seimo Pirmininko patarėja Agneta Lobačevskytė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-08-30

1

 

 

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:

Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad sveikatos priežiūros įstaiga privalo išsiųsti medicininį mirties liudijimą mirusio asmens paskutinės gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad medicininiame mirties liudijime nurodoma mirusio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad mirusio asmens nuolatinė ir paskutinė gyvenamosios vietos gali ir nesutapti. Svarstytina, ar nebūtų per didelė administracinė našta sveikatos priežiūros įstaigoms nustatinėti mirusio asmens ir nuolatinę, ir paskutinę gyvenamąsias vietas.

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (toliau-SRK) pritarė.

 

 

 

 

 

 

Atsisakyti sąvokos „paskutinės“ ir projekto 13 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Sveikatos priežiūros įstaiga nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo medicininio mirties liudijimo išdavimo, privalo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti medicininį mirties liudijimą mirusio asmens paskutinės gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai.“

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga

2013-04-22

1, 2

 

 

Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga (LGVS), įvertinusi Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo (toliau – Įstatymas) projekto (XIP-4664) siūlomo pakeitimus, teikia savo nuomonę dėl siūlymo papildyti Įstatymą 13 straipsnio 6 dalimi, įpareigojant asmens sveikatos priežiūros įstaigas (ASPĮ) ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo medicininio mirties liudijimo išdavimo, medicininį mirties liudijimą perduoti elektroninių ryšių priemonėmis mirusio asmens paskutinės gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

LGVS nepritaria siūlomam Įstatymo papildymui dėl žemiau išvardintų priežasčių:

1) Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, tame tarpe ir gydytojams, vis didėja privalomų pildyti formų ir dokumentų skaičius, dėl ko mažiau dėmesio tenka tiesioginiam gydytojo darbui – asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui. Siūlomame projekte norima nustatyti, kad ASPĮ privalo medicininį mirties liudijimą perduoti elektroninių ryšių priemonėmis mirusio asmens paskutinės gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai. ASPĮ darbuotojai ne visada gali žinoti asmens paskutinę gyvenamąją vietą. Mirties liudijime yra nurodomas deklaruotos gyvenamosios vietos adresas. Neaišku, ar ASPĮ turės resursų ir galimybių nustatyti mirusiojo paskutinę gyvenamąją vietą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2) Ne visos ASPĮ yra pakankamai apsirūpinusios elektroninių ryšių priemonėmis, todėl gali kilti keblumų norint perduoti medicininius mirties liudijimus minėtomis priemonėmis.

Pritarti iš dalies

SRK pritarė.

Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008-12-09 nutarimu Nr. XI-52, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Vyriausybės 2009-02-25 nutarimu Nr. 189, sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-151 patvirtintos e. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programoje numatytas e. sveikatos sistemos sukūrimas, kurioje, be kita ko, bus kaupiama gyventojo elektroninė medicinos istorija. Šiuo metu jau yra projektuojama medicininių pažymų, įskaitant ir medicininio mirties liudijimo, formavimas, tvirtinimas ir registravimas elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (Sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų susiejimo su e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūra reikalavimų ir techninių sąlygų projektas).

Kartu manytume, kad el. medicininio mirties liudijimo formos pildymas ir jo duomenų perdavimas elektroninėmis ryšio priemonėmis nepadidina krūvio gydytojams, nes gydytojai ir šiandien pildo mirties liudijimą popieriniame variante, o bus pereita prie elektroninio, todėl  priešingai, el. formos liudijimo pildymas pareikalautų mažesnių laiko sąnaudų, greitesnio duomenų perdavimo atitinkamoms institucijoms ir sumažintų klaidų tikimybę.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2011-03-28 įsakymu Nr. V-294 patvirtintu Lietuvos e. sveikatos sistemos funkcinės, techninės ir programinės įrangos architektūros modeliu (toliau – įsakymas Nr. V-294), ūkio subjektai, įskaitant institucijas ir įstaigas, numatomi e. sveikatos sistemos paslaugų gavėjais. Tokiu būdu, projektuojama, kad civilinės metrikacijos įstaigos, kaip e. sveikatos sistemos paslaugų gavėjai, prisijungs prie e. sveikatos sistemos ir iš šioje sistemoje įregistruoto medicininio mirties liudijimo paims duomenis, reikalingus mirčiai įregistruoti.

Pastebėtina, kad duomenis iš e. sveikatos sistemos gaus ir Higienos institutas.  

Dėl paskutinės gyvenamosios vietos pritariame ir siūloma patikslinti projekto 13 straipsnio 6 dalį:

„6. Sveikatos priežiūros įstaiga nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo medicininio mirties liudijimo išdavimo, privalo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti medicininį mirties liudijimą mirusio asmens paskutinės gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai.“

 

2) Sveikatos apsaugos ministro 2010-06-18 d. įsakymu Nr. V-570 patvirtintame e. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programos įgyvendinimo priemonių plane numatytos sveikatos priežiūros informacinių sistemų diegimas, plėtra ir integravimas į e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūrą respublikos, regiono ir rajono lygmens ar ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.    

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Sveikatos apsaugos ministerija

2013-04-23

 

1, 2

 

 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, išnagrinėjusi teikiamo Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 2, 13 ir 15(1) straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (toliau – projektas) nuostatas, pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2012-08-29 pateiktai išvadai Nr. XIP-4664, kad šiuo įstatymo projektu nustatoma didelė administracinė našta sveikatos priežiūros įstaigoms (toliau – SPĮ), kurios turės nustatinėti mirusio asmens ir nuolatinę, ir paskutinę gyvenamąsias vietas.

 

Nepritariame dėl medicininio mirties liudijimo (toliau – MML) sąvokos. Norime atkreipti dėmesį, kad šią medicininę formą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir ji įpareigoja gydytojus nustatyti ne tik mirties faktą, bet ir mirties priežastį ir yra kaip tarpinė grandis tarp mirusiojo artimųjų ir civilinės metrikacijos įstaigų, registruojančių civilinės būklės pasikeitimą. Pritarus įstatymo projekte numatytai sąvokai iškyla šios grėsmės:

1. bus iškreipiama MML paskirtis, dabar tai yra medicininis dokumentas, o įvedus siūlomą sąvoką: viena dalis – medicininė, kita dalis – paslaugoms, kurios neteikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

2. bus atsisakoma mirties priežasčių nustatymo, ko pasekoje nebeliks statistinių duomenų šalyje;

 

 

3. sveikatos sektoriui pavedamos nebūdingos funkcijos:

3.1. išduoti pažymą dėl draudžiamų sveikatos sektoriui paslaugų – laidojimo organizavimui.

3.2. nustatinėti mirusiojo asmens paskutinę gyvenamąją vietą. Taip pat neaišku kaip gydytojai aiškinsis kam iš mirusiojo artimųjų galima išduoti pažymą laidojimo paslaugų organizavimui ir t. t.

 

3.3. socialinio sektoriaus funkcijos priskiriamos sveikatos sektoriui, t. y. griežtos atskaitomybės dokumentų pildymas, kurio pagrindu galima laidoti mirusiuosius (tai socialinė funkcija, pavesta Civilinės metrikacijos įstaigoms (toliau – CMĮ) ir esanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žinioje), kurių administravimui reikės papildomų žmogiškųjų ir finansinių resursų;

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nei socialinės funkcijos, nei laidojimo paslaugos nėra priskirtos SPĮ ir abejotina nuostata, kad sveikatos apsaugos ministras gali tvirtinti medicininius dokumentus paslaugoms, kurių neteikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

Pritarti iš dalies

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

SRK pritarė.

 

(žr.argumentus 3 lentelėje)

Dėl paskutinės gyvenamosios vietos pritariame ir siūloma patikslinti projekto 13 straipsnio 6 dalį:

„6. Sveikatos priežiūros įstaiga nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo medicininio mirties liudijimo išdavimo, privalo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti medicininį mirties liudijimą mirusio asmens paskutinės gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai.“

 

 

2014-03-28 TTK klausymų metu, dalyvaujant Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teisingumo ministerijos atstovams, nutarta atsisakyti 3 straipsnio 2 dalies pakeitimo.

 

 

 

 

 

 

1. Duomenis apie mirties priežastis Higienos institutas gaus per e. sveikatos sistemą (žr. argumentus 3 lentelėje).

 

 

2. Sveikatos sektoriui nėra pavedama jokia papildoma funkcija, kaip tik sudaryti Sveikatos ministro nustatytos formos medicininį mirties liudijimą, kuris, pradėjus veikti e. sveikatos sistemai, bus formuojamas elektroniniu būdu, ir išduoti jį mirusiojo artimiesiems.

 

3. Jokios specialios pažymos laidojimo organizavimui sveikatos priežiūros įstaiga neturės išduoti, socialinio sektoriaus funkcijos nepriskiriamos.

 

4. Paskutinės mirusiojo gyvenamosios vietos nustatinėti nereikės – projektas patikslintas:

 „6. Sveikatos priežiūros įstaiga nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo medicininio mirties liudijimo išdavimo, privalo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti medicininį mirties liudijimą mirusio asmens paskutinės gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai.“

 

Kaip aukščiau minėta, jokios specialios pažymos laidojimo organizavimui sveikatos priežiūros įstaiga neturės išduoti, socialinio sektoriaus funkcijos nepriskiriamos

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Sveikatos apsaugos ministerija

2013-04-23

 

1

 

 

Nepritariame dėl 13 straipsnio papildymo 6 dalimi ir norime atkreipti dėmesį, kad šiuo metu SPĮ negalės įgyvendinti šios įstatymo projekto nuostatos, nes Gyventojų registro tarnyba nėra sukūrusi priemonės, leidžiančios SPĮ identifikuoti mirusiojo asmens paskutinę gyvenamąją vietą.

 

 

Taip pat neaišku kaip bus užtikrintas MML originalo autentiškumas, elektroninis parašas. Atkreiptinas dėmesys, kad ne visos SPĮ turi reikiamas elektronines ryšio priemones šioms funkcijoms užtikrinti.

Pritarti iš dalies

SRK pritarė.

Pritariama ir siūloma  patikslinti projekto 13 straipsnio 6 dalį:

„6. Sveikatos priežiūros įstaiga nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo medicininio mirties liudijimo išdavimo, privalo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti medicininį mirties liudijimą mirusio asmens paskutinės gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai.“

 

Šiuo metu jau yra projektuojama medicininių pažymų, įskaitant ir medicininio mirties liudijimo, formavimas, tvirtinimas el. parašu ir registravimas elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (Sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų susiejimo su e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūra reikalavimų ir techninių sąlygų projektas).

 

Sveikatos apsaugos ministro 2010-06-18 d. įsakymu Nr. V-570 patvirtintame e. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programos įgyvendinimo priemonių plane numatytos sveikatos priežiūros informacinių sistemų diegimas, plėtra ir integravimas į e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūrą respublikos, regiono ir rajono lygmens ar ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.    

3.

Lietuvos savivaldybių asociacija

2013-04-22

1, 2

 

 

Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėti Lietuvos Respublikos žmogaus mirties ir kritinių būklių įstatymo 2, 13, 15 (1) straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4664 bei Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 6, 13, 16 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4665. Šie projektai yra Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektą lydintys dokumentai.

Nors šių teisės aktų projektų aiškinamajame rašte teigiama, jog siūlomais pakeitimais siekiama civilinės būklės aktų registravimą padaryti efektyvesnį ir patogesnį vartotojams, tačiau abejojame dėl tikslingumo keisti šiuo metu efektyviai ir aiškiai veikiančią civilinės būklės aktų registravimo sistemą, atsisakyti vartotojams įprastų civilinės būklės aktų įrašų liudijimų išdavimo.

Civilinės būklės aktų registravimo kokybė gali būti gerinama diegiant naujas technologijas, tobulinant Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą, plečiant Gyventojų registro duomenų bazės vartotojų ratą.

Įstatymų projektuose Nr. XIP-4664 ir Nr. XIP-4665 nustatoma, jog medicininis mirties liudijimas skirtas organizuoti mirusio asmens laidojimą, kremavimą ar balzamavimą. O sveikatos priežiūros įstaigos medicininį mirties liudijimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčia savivaldybių civilinės metrikacijos skyriams, kurie remdamiesi šiuo liudijimu registruoja mirtį Gyventojų registre. Kyla klausimas dėl sveikatos priežiūros įstaigų, ypač pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų, galimybės užtikrinti medicininio mirties liudijimo perdavimą elektroninėmis ryšių priemonėmis. Galimi atvejai, kai įrašas apie asmens mirtį bus įrašomas daug vėliau, nei buvo išduotas medicininis mirties liudijimas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog papildomų lėšų sveikatos priežiūros įstaigoms nenumatyta.

Pritarti iš dalies

Apsvarsčius Komitete klausimą dėl įprastų civilinės būklės aktų liudijimų išdavimo, labiausiai atkreiptas  dėmesys  į gimimo liudijimo išdavimą, kadangi asmeniui jis yra svarbus dokumentas iki gaunant pasą ar asmens tapatybės kortelę, tačiau atkreiptas dėmesys, kad dauguma valdžios institucijų turi ar turės prieigą (įstatymas įsigalios 2016-01-01, iki to laiko bus pasirengta)  prie Gyventojų registro,  todėl turėti liudijimą nebus būtinybės, tačiau tokia galimybė  naujame Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 4 straipsnyje  numatoma - gauti civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą.

 

Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektu ir šiuo įstatymo projektu sudaroma galimybės civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti asmens mirtį ex officio, nereikalaujant, kad mirusiojo artimieji papildomai neštų medicininį mirties liudijimą į civilinės metrikacijos skyrių.  

SAM įgyvendinama e. sveikatos sistema sudarys sąlygas medicininius mirties liudijimus formuoti, tvirtinti ir registruoti e. sveikatos sistemoje, iš kurios civilinės metrikacijos įstaigos paims duomenis, reikalingus mirčiai įregistruoti.   

Nesuprantamas nuogąstavimas, kad įrašas apie asmens mirtį bus įrašoma vėliau nei išduotas medicininis mirties liudijimas. Šiuo metu įrašo apie asmens mirtį įrašymas priklauso nuo mirusiųjų artimųjų valios ir jų atvykimo į civilinės metrikacijos įstaigą. Priešingai, pagal projektą būtų užtikrinamas greitesnis duomenų apie asmens mirtį perdavimas civilinės metrikacijos įstaigoms, o tuo pačiu ir Gyventojų registrui. Įstatymų projektuose numatoma, kad sveikatos priežiūros įstaiga duomenis nedelsiant perduoda e. sveikatos sistemai, o civilinės metrikacijos įstaiga nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, įregistruoja asmens mirtį.  

 

Sveikatos apsaugos ministro 2010-06-18 d. įsakymu Nr. V-570 patvirtintame e. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programos įgyvendinimo priemonių plane numatytos sveikatos priežiūros informacinių sistemų diegimas, plėtra ir integravimas į e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūrą respublikos, regiono ir rajono lygmens ar ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

 

SRK pritarė.

4.

Lietuvos savivaldybių asociacija

2013-04-26

1, 2

 

 

      Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2020(2) išnagrinėtas kartu su Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektu Nr. XIP-2017(2) bei jį lydinčiais įstatymų projektais.

            Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, jog siūlomais pakeitimais siekiama civilinės būklės aktų registravimą padaryti efektyvesnį ir patogesnį vartotojams, tačiau abejojame dėl tikslingumo keisti šiuo metu efektyviai ir aiškiai veikiančią civilinės būklės aktų registravimo sistemą, atsisakyti vartotojams įprastų civilinės būklės aktų įrašų liudijimų, tarp jų ir mirties liudijimo, išdavimo.

            Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma siaurinti seniūno kompetenciją, nebesuteikiant įgaliojimų registruoti mirtis. Manome, jog šie įstatymo pakeitimai būtų tikslingi, jeigu būtų užtikrinta visų naujos civilinės būklės aktų registravimo sistemos grandžių veikla.

           Žmogaus mirties ir kritinių būklių įstatymo 2, 13, 15 (1) straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte Nr. XIP-4664 numatyta, jog sveikatos priežiūros įstaigos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčia medicininį mirties liudijimą savivaldybių civilinės metrikacijos skyriams. Didžiausią susirūpinimą kelia sveikatos priežiūros įstaigų, ypač pirminės asmens sveikatos priežiūros, galimybės užtikrinti medicininio mirties liudijimo perdavimą elektroninėmis ryšių priemonėmis.

Pritarti iš dalies

Apsvarsčius Komitete klausimą dėl įprastų civilinės būklės aktų liudijimų išdavimo, labiausiai atkreiptas  dėmesys  į gimimo liudijimo išdavimą, kadangi asmeniui jis yra svarbus dokumentas iki gaunant pasą ar asmens tapatybės kortelę, tačiau atkreiptas dėmesys, kad dauguma valdžios institucijų turi ar turės prieigą (įstatymas įsigalios 2016-01-01, iki to laiko bus pasirengta)  prie Gyventojų registro,  todėl turėti liudijimą nebus būtinybės, tačiau tokia galimybė  naujame Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 4 straipsnyje  numatoma - gauti civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą.

Kartu pastebėtina, kad Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekte asmenims, kuriems įregistruotas civilinės būklės aktas, arba jų atstovams numatoma galimybė vietoj liudijimų gauti civilinės būklės akto išrašą

5.

Sveikatos apsaugos ministerija

2013-04-23

 

2

 

 

Dėl 15 (1) straipsnio pakeitimo informuojame, kad sąvoka „Registro tvarkymo įstaiga“, pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą nuo 2012 m. sausio 1 d., pervardinta kaip „registro tvarkytojas“.

Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 15 straipsnyje Medicininio mirties liudijimo išdavimas sakoma, kad MML išduodamas asmenims, pateikusiems asmens dokumentus ir pasirašiusiems liudijimo dalį. Kadangi šis straipsnis nėra keičiamas, tai reiškia, kad popierinė medicininio mirties liudijimo forma bus duodama asmeniui į rankas. Lieka neaišku ar, registruojant mirtį, asmuo turės pateikti MML Civilinės metrikacijos įstaigoje (paslaugų dubliavimas).

Nėra aišku, kodėl netenka galios 15(1) straipsnio 3 dalis, kurioje teigiama, kad MML iš mirtį registruojančios įstaigos perduodamas registro tvarkymo įstaigai. Kol nėra įdiegtas elektroninis MML, CMĮ neturės galimybės perduoti duomenų tvarkymo įstaigai duomenis, kurie gaunami iš MML. Todėl ir toliau medicininių mirties liudijimų popierines formas kartą per mėnesį CMĮ paštu turės siųsti į registro tvarkymo įstaigą. Atkreiptinas dėmesys dėl Komisijos reglamento (ES) Nr. 328/2011, kuriuo įgyvendinamas reikalavimas Dėl bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir saugą darbe nuostatos dėl mirties priežasčių statistikos. Nevykdant šio reglamento nuostatų, negalėsime pateikti duomenų nei Pasaulio sveikatos organizacijai, nei Eurostatui.

Siūlome įstatymo 15(1) straipsnio kol bus baigta kurti elektroninė sveikatos sistema ir bus sukurtas elektroninis mirties liudijimas, bei elektroninio mirties liudijimo judėjimo tarp institucijų teisinis pagrindas, nekeisti.

Pritarti iš dalies

SRK pritarė.

 

 

 

 

 

Asmeniui medicininio mirties liudijimo civilinės metrikacijos įstaigai pateikti nereikės. Civilinės metrikacijos įstaigos duomenis gaus iš e. sveikatos sistemos.

Civilinės būklės aktų registravimo projektais keičiama medicininio mirties liudijimo perdavimo civilinės metrikacijos įstaigoms tvarka, bet ne jų išdavimo asmenims asmens sveikatos priežiūros įstaigoje tvarka. 

 

 

Šiuo metu civilinės metrikacijos įstaiga atlieka jai nebūdingas tarpininko funkcijas, kai perduoda Higienos institutui ASPĮ išduotus medicininius mirties liudijimus. Pagal projektą, nustačius el. medicininio liudijimo formą, duomenis apie mirtį Higienos institutas gaus tiesiogiai iš e. sveikatos sistemos. 

Teisingumo ministerija informavo, kad 2014-04-17 d. ministerijoje įvyko pasitarimas, kuriame dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos, Higienos instituto, VĮ Registrų centro atstovai. Pasitarimo metu  buvo pateikta informacija, kad Higienos institutas medicininio mirties liudijimo duomenis gaus tiesiogiai iš e. sveikatos sistemos. Kartu buvo suderinta patikslinti 151 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytus duomenis registro tvarkymo įstaigai pateikia Registro nuostatuose nurodyti duomenų teikėjai.“

Taip pat suderinta:

151 straipsnio 4 dalį pripažinti netekusia galios.

Atkreiptinas dėmesys, kad registro duomenų teikėjai yra apibrėžti šiuo metu galiojančiuose Vyriausybės 2009-07-08 d. nutarimu Nr. 709 patvirtintuose Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro nuostatuose.   

6.

Sveikatos apsaugos ministerija

2013-04-23

 

3

 

 

Įvertinus tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijai Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 13-1 straipsniu pavesta koordinuoti ir įgyvendinti elektroninę sveikatos sistemą, šio įstatymo projekto bei atitinkamai ir Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 6, 13, 16 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo straipsnių svarstymą siūlome atidėti iki 2015 m. antro pusmečio. Tuo metu jau bus pradėta įgyvendinti elektroninė sveikatos sistema, įvertintas pilotinis projektas dėl gimimo liudijimo ir jo pagrindu galima bus svarstyti ir dėl MML galimybių perdavimo elektroninėmis ryšio priemonėmis, ir dėl integravimo į elektroninę sveikatos sistemą bei kitus klausimus.

Pritarti

SRK pritarė.

 

Įstatymo projekto įsigaliojimas numatytas 2016-01-01 d. 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Sveikatos reikalų komitetas

2013-04-30

 

 

 

*

6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.

 

 

Argumentai:

Ne visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ) yra pakankamai apsirūpinusios elektroninių ryšių priemonėmis, todėl gali kilti keblumų norint perduoti medicininius mirties liudijimus civilinės metrikacijos skyriams minėtomis priemonėmis.

 

 

 

 

 

 

 

 

ASPĮ šioms naujoms funkcijoms nėra numatyta lėšų.

E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema yra kuriama, ji turėtų pradėti funkcionuoti tik 2015 m. antrą pusmetį. Kol ši sistema nepradės funkcionuoti, netikslinga užkrauti ASPĮ naujomis pareigomis.

 

Taip pat abejotinas siūlymas medicininiam mirties liudijimui suteikti naują funkciją - mirusio asmens laidojimui organizuoti bei dokumento, kurio pagrindu išmokama laidojimo pašalpa.

 

Šiuo metu civilinės metrikacijos skyrių išduodami mirties liudijimai yra griežtos atskaitomybės dokumentai, todėl kyla klausimas, ar pagrįstai ši funkcija perduodama ASPĮ.

 

 Be to, vėlesniu laikotarpiu dėl paveldėjimo santykių ar kitų reikalų, asmuo vis tiek turės kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių dėl civilinės būklės akto įrašo (šiuo atveju mirties) išrašo išdavimo, todėl nesuprantamas teiginys dėl administracinės naštos sumažinimo.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šiuo metu veikianti civilinės būklės aktų registravimo sistema veikia gerai, visos institucijos atlieka pagal savo kompetenciją nustatytas funkcijas.

Pritarti iš dalies

 

Sveikatos apsaugos ministro 2010-02-22 įsakymu Nr. V-151 patvirtintoje e. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programoje aptariamas šios programos finansavimas ir numatomos finansuoti kryptys, įskaitant ir informacinių sistemų diegimas bei plėtra. Sveikatos apsaugos ministro 2010-06-18 d. įsakymu Nr. V-570 patvirtintame e. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programos įgyvendinimo priemonių plane numatytos sveikatos priežiūros informacinių sistemų diegimas, plėtra ir integravimas į e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūrą respublikos, regiono ir rajono lygmens ar ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

 

Įstatymo projekto įsigaliojimas numatytas 2016-01-01 d. 

 

 

 

 

 

 

 

Medicininis mirties liudijimas patvirtina asmens mirties faktą, atitinkamai remiantis  šiuo dokumentu gali būti organizuojamas asmens laidojimas ar mokama laidojimo pašalpa. Civilinės metrikacijos įstaigų išduodamas mirties liudijimas nepakeičia mirties fakto ir duomenų, nurodytų med. mirties liudijime. Pastebėtina, kad Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektu atsisakoma civilinės būklės aktų įrašų liudijimų popierinės formos.  

 

Administracinė našta sumažinama, nes asmenims nereikės nešti med. mirties liudijimų civilinės metrikacijos įstaigoms. Pastebėtina, kad mirties liudijimo paveldėjimo klausimams spręsti notarams nešti nereikės, nes notarai disponuoja gyventojų registro informacija. Atitinkamai ir kitos valstybės institucijos duomenis apie asmens mirtį, reikalingus jų funkcijoms vykdyti, gaus iš gyventojų registro. 

 

 

Apsvarsčius Komitete klausimą dėl įprastų civilinės būklės aktų liudijimų išdavimo, labiausiai atkreiptas  dėmesys  į gimimo liudijimo išdavimą, kadangi asmeniui jis yra svarbus dokumentas iki gaunant pasą ar asmens tapatybės kortelę, tačiau atkreiptas dėmesys, kad dauguma valdžios institucijų turi ar turės prieigą (įstatymas įsigalios 2016-01-01, iki to laiko bus pasirengta)  prie Gyventojų registro,  todėl turėti liudijimą nebus būtinybės, tačiau tokia galimybė  naujame Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 4 straipsnyje  numatoma - gauti civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIP-4664 (2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Bernatonis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

 

PRIDEDAMA:

Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIP-4664(2) ir jo  lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                               Julius Sabatauskas