|
1.
|
I.
Kačinskaitė – Urbonienė,
2022-06-06
|
7
(22)
|
(1)
|
(2)
|
|
Argumentai:
Pasiūlymo tikslas – sudaryti realias galimybes tėvams derinti darbą ir vaiko priežiūrą,
užtikrinti pakankamas pajamas, kompensuoti patiriamas išlaidas. Realizavus
pasiūlymą, tėvai galėtų derinti vaiko priežiūrą ir darbą, remdamiesi šeimos
padėtimi, vaiko interesais, o ne išmokų sistemos spragomis.
Siūloma nustatyti, kad:
1) vaiko priežiūros
išmoką gautų tik tas asmuo, kuris faktiškai augina vaiką;
2) vaiko auginimo metu tėvas ar motina
neprarastų pajamų ir (ar) išmokų, didesnių už vaiko priežiūros išmoką arba
jai lygių.
Pasiūlymas
1. Pakeisti įstatymo
projekto 7 straipsniu siūlomą keisti 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti
taip:
„2) faktiškai augina
vaiką laikotarpiu, kai įstatymų nustatyta tvarka yra išėjęs jam
suteiktų vaiko priežiūros atostogų arba vaiko priežiūros laikotarpiu,
išskyrus atvejus, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į
darbą ar tarnybą, ir atvejus, numatytus šio straipsnio 10 ir 11 dalyse;“.
|
Nepritarti.
Balsavimo
rezultatai: už – 3, prieš – 0, susilaikė – 6.
|
Argumentai:
Nėra aišku, kaip
būtų užtikrinama, kad faktiškai vaikas bus prižiūrimas to asmens, kuris ir
gauna išmoką (neaiškus pasiūlymo įgyvendinimo mechanizmas). Pritarus
siūlymui, turėtų atsirasti kontrolės mechanizmas, kad būtų tikrinama, kas faktiškai
prižiūri vaiką ir ar tikrai tas, kas prižiūri vaiką, gauna išmoką. Atsirastų
papildoma administracinė našta, be to, būtų kišamasi į šeimos gyvenimą, nes
reikėtų tikrinti, kad vaikas faktiškai yra prižiūrimas to asmens, kuris gauna
išmoką.
|
|
2.
|
I.
Kačinskaitė – Urbonienė,
2022-06-06
|
9
(24)
|
(7)
|
|
|
Pasiūlymas
1. Pakeisti įstatymo
projekto 9 straipsniu siūlomą keisti 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„7. Jeigu apdraustasis asmuo, kuriam paskirta
vaiko priežiūros išmoka, išskyrus vaiko priežiūros išmoką, skiriamą ir mokamą
vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsnio 2 ir 4 dalimis, vaiko priežiūros
išmokos gavimo metu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės
socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo metu vykdytos darbinės veiklos gautų
pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra laikomos draudžiamosiomis pajamomis,
arba gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant išmokas, darbdavio
mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas,
ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas
vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo įstatymu (toliau kartu šiame straipsnyje – pajamos ir (ar) išmokos),
ir jam paskirtos vaiko priežiūros išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir
atitinkamą mėnesį apskaičiuotų pajamų ir (ar) išmokų suma neviršija arba yra
lygi jo vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio, apriboto minimaliu ir
maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu, pagal kurį buvo nustatytas vaiko
priežiūros išmokos dydis, dydžiui, jam mokama viso dydžio paskirta vaiko
priežiūros išmoka. Jeigu apdraustajam asmeniui paskirtos vaiko priežiūros
išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir atitinkamą mėnesį apskaičiuotų pajamų
ir (ar) išmokų suma viršija vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio,
pagal kurį buvo nustatytas vaiko priežiūros išmokos dydis, dydį, jam mokamas
jo vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio, apriboto minimaliu ir
maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu, pagal kurį buvo nustatytas vaiko
priežiūros išmokos dydis, ir apskaičiuotų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas
Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka Pasirinkus gauti vaiko priežiūros išmoką 24
mėnesius, nuo 12 mėnesių, iki vaikui sueis 24 mėnesiai arba antraisiais
įvaikinto vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama
neatsižvelgiant į tuo metu gautas pajamas ir (ar) išmokas.“
|
Nepritarti.
Balsavimo
rezultatai: už – 2, prieš – 2, susilaikė – 5.
|
Argumentai:
1.Pasiūlymas
analogiškas šios Seimo narės (2022-05-18) pasiūlymui, kuriam Seimas
2022-05-24 posėdyje nepritarė.
2.Socialinių
reikalų ir darbo komitetas laikosi 2022 m. gegužės 18 d. posėdyje priimto
sprendimo nepritarti Seimo narės I. Kačinskaitės-Urbonienės pataisai. Komiteto argumentai:
1. Pritarta
Vyriausybės pasiūlytoms nuostatoms dėl vaiko priežiūros išmokos mokėjimo
gaunant darbo pajamų. Šią Vyriausybės pasiūlytą vaiko priežiūros išmokos
mokėjimo sistemą, gaunant darbinių pajamų, teigiamai įvertino ekspertai (žr. Komiteto
išvados 2 dalį, VU Teisės fakulteto ekspertinį vertinimą).
2. Pagal
pasiūlymą antraisiais vaiko auginimo metais leidžiant dirbti ir gauti išmoką būtų
nesprendžiama šiuo metu egzistuojanti problema, kai vaiko priežiūros išmoką
pasirenka gauti vaiko tėvas, kuris lieka dirbti, o vaiką ir toliau prižiūri
darbinių pajamų negaunanti mama, ko pasekoje gali būti mažesnė jos socialinio
draudimo pensija.
3. Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą vaiko
priežiūros išmokos dydžio neįtakoja gaunamos savarankiškos veiklos pajamos
(ši nuostata įstatymo projektu nekeičiama).
|
|
3.
|
Seimo
narys
M.
Puidokas,
2022-06-07
|
11
|
1
|
|
|
Argumentai:
Atsižvelgiant į stiprią Lietuvą ir visą Europą veikiančią ekonominę
krizę bei jos neigiamą poveikį jaunų šeimų pajamoms - šio įstatymo
įsigaliojimas numatomas ženkliai per greitai. Remiantis
tuo, kad moters nėštumo laikotarpis trunka ~ nuo 37 iki 42 savaičių
(~9 mėnesius) šio įstatymo įsigaliojimas 2023 m. sausio 1 d. (už 6
mėnesių) pažeis šeimų ir besilaukiančių moterų teises ir teisėtus lūkesčius,
kadangi šie asmenys šeimos pagausėjimą yra susiplanavę vadovaudamiesi šiuo
metu galiojančiu teisiniu reguliavimu. Beatodairiška
skuba įsigaliojant šiam įstatymui gali atnešti ir apčiuopiamų finansinių
nuostolių planuojant šeimų biudžetus (ypač dabartinės infliacijos, maisto
kainų, nedarbo rekordinio augimo sąlygomis).
Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami
teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis
tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja
valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti
asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti
prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis,
kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus,
neprieštaraujančius Konstitucijai, turimos teisės bus išlaikytos nustatytą
laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinį reguliavimą galima keisti
tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos; teisinio reguliavimo pataisomis
negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus
asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo,
nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. (Konstitucinio
Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003
m. kovo 17 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai).
Minėtame 2013 m. vasario 15 d. nutarime Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų
būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, būtų
užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos;
todėl, siekiant sudaryti sąlygas asmenims ne tik susipažinti su nauju
teisiniu reguliavimu anksčiau, nei jis pradės galioti, bet ir tinkamai
pasirengti numatomiems pakeitimams, gali būti būtina nustatyti vėlesnę nei
oficialaus paskelbimo diena jo įsigaliojimo datą (taikymo pradžią); taigi tam
tikrais atvejais įstatymų leidėjas privalo numatyti pakankamą vacatio
legis, t. y. laikotarpį nuo įstatymo oficialaus paskelbimo iki jo
įsigaliojimo (taikymo pradžios), per kurį suinteresuoti asmenys galėtų
pasirengti įgyvendinti iš jo kylančius reikalavimus; konstitucinio
reikalavimo numatyti tinkamą vacatio legis turi būti paisoma priimant
įstatymus, kuriais nustatomos pareigos ar apribojimai asmenims.
Pasiūlymas:
Projekto 11 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2024 m. sausio
1 d.
|
Nepritarti.
Balsavimo
rezultatai: už – 1, prieš – 4, susilaikė – 4.
|
Argumentai:
1.Seimas 2022-05-24
posėdyje po svarstymo pritarė įstatymo projekte Nr. XIVP-1439(2) nustatytai įsigaliojimo
datai - 2023 m. sausio 1 d.
2. Kartu
pastebėtina, kad įstatymo projektas Nr. XIVP-1439(2) yra vienas iš įstatymų
projektų paketo įstatymų (Nr. XIVP-1438(2)-1444(2), todėl jų įsigaliojimų
datos tarpusavyje yra suderintos.
|
|
4.
|
Seimo
narys
M.
Puidokas,
2022-06-07
|
11
|
1
|
|
|
Argumentai: tie patys, kaip ir prie Seimo
nario M. Puidoko 2022-06-07 pasiūlymo dėl įstatymo projekto 11 straipsnio 1
dalies.
Pasiūlymas:
Projekto 11 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2023
m. sausio 1 d. 2023 m. liepos 1 d.
|
Nepritarti.
Balsavimo
rezultatai: už – 0, prieš – 3, susilaikė – 6.
|
Argumentai:
1.Seimas 2022-05-24
posėdyje po svarstymo pritarė įstatymo projekte Nr. XIVP-1439(2) nustatytai
įsigaliojimo datai - 2023 m. sausio 1 d.
2. Kartu
pastebėtina, kad įstatymo projektas Nr. XIVP-1439(2) yra vienas iš įstatymų
projektų paketo įstatymų (Nr. XIVP-1438(2)-1444(2), todėl jų įsigaliojimų
datos tarpusavyje yra suderintos.
|
