EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

 

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,

el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362

 

 

  2018-07-

Nr.

 

Į 2018-06-29

Nr. S-2018-5357

 

Lietuvos Respublikos Seimui

 

 

 

 

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO NR. IX-1837 3 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2324 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2324 (toliau – Projektas), informuojame, jog pritariame 2018 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadoje Nr. XIIIP-2324 pateiktiems argumentams, pagrindžiantiems tai, kad Projektu žymiai labiau apribojama asmens teisė būti renkamu į politinę Europos Sąjungos atstovaujamąją instituciją, nei asmens teisė būti renkamu į Seimą, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnis numato, kad Seimo nariais negali būti renkami tik bausmę atliekantys asmenys. Projektu siūloma įtvirtinti, jog Europos Parlamento nariais negali būti renkami ir asmenys, kurie teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo nepraėjo dešimt metų.

Toliau pateikiame vertinimą dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei.

Atkreipiame dėmesį, jog Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai. 39 straipsnio 1 dalis atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalyje garantuotą teisę, o 22 straipsnyje išdėstytas teisinis pagrindas dėl tos teisės naudojimo išsamių nuostatų priėmimo – šia teise naudojamasi atsižvelgiant į išsamias nuostatas, kurias, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, vieningai priima Taryba. Tokios nuostatos gali numatyti nukrypimus, kai jie yra pateisinami dėl valstybei narei būdingų problemų. Priemonės šiai teisei įgyvendinti buvo patvirtintos priėmus Tarybos direktyvą 93/109/EB[1]. Vis dėl to, išskyrus reikalavimą turėti valstybės narės pilietybę, kuris yra bendras visoms valstybėms narėms, kitos teisės būti kandidatu rinkimuose sąlygos daugumoje valstybių yra skirtingos – Europos Sąjungos lygiu konkrečiai nenustatoma daugiau reikalavimų kandidatams, todėl asmenų, turinčių minėtą teisę, nustatymas yra kiekvienos valstybės narės kompetencija laikantis Sąjungos teisės.

Pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį pripažįstama galimybė apriboti naudojimąsi teisėmis, kaip antai jos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, jei šie apribojimai numatyti įstatyme, nekeičia šių teisių ir laisvių esmės ir, laikantis proporcingumo principo, yra būtini ir atitinka Sąjungos pripažintus bendrųjų interesų tikslus arba reikalingi kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti[2]. Pažymėtina, jog Projektu siekiama minėtuosius apribojimus įtvirtinti įstatyme, jais nėra paneigiama pati teisė, o tik tam tikri asmenys nustatytomis sąlygomis dėl savo elgesio pašalinami iš turinčių teisę kandidatuoti Europos Parlamento rinkimuose asmenų grupės tol, kol atitinka minėtas sąlygas. Tačiau kyla abejonių dėl tokio apribojimo proporcingumo. Byloje dėl balsavimo teisės ribojimų asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką,[3] Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino, jog apribojimas pripažintinas proporcingu tiek, kiek skiriant jį atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir laipsnį, be to, bausmės trukmę. Tuo tarpu Projektu siūloma nustatyti, kad Europos Parlamento nariais dešimt metų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo už nusikaltimus valstybės tarnybai, viešiesiems interesams ir finansų sistemai negali būti renkami asmenys pripažinti kaltais. Atkreipiame dėmesį, jog į minėtąsias nusikalstamų veikų grupes įeina skirtingo sunkumo nusikaltimai, kaip antai, apysunkiai ar sunkūs, kurie lemia ir skirtingus teistumo laikotarpius bei bendrai atskleidžia padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nustačius bendrą dešimties metų draudimo dalyvauti rinkimuose terminą, susidarytų situacija, kai draudimas taikomas ir, pavyzdžiui, tokiam asmeniui, kuriam teistumas jau seniai yra išnykęs ir asmuo yra laikomas neteistu, tačiau rinkimų teisę varžanti priemonė jam vis dar galioja, ir tokiam asmeniui, kuris padarė sunkesnį nusikaltimą, tačiau suvaržymas pasibaigia kartu su teistumo išnykimu. Nagrinėjamu atveju priemonė būtų taikoma neatsižvelgiant į padarytų veikų pobūdį, veikų sunkumo laipsnį, asmeniui paskirtą realią bausmės trukmę pagal veikos pavojingumą ir kitas aplinkybes, kurios galėtų būti reikšmingos vertinant rinkimų teisės apribojimo tikslingumą ir proporcingumą – identiškas pilietinių teisių suvaržymas būtų taikomas visiškai skirtingo pavojingumo veikas įvykdžiusiems asmenims. Be to, net jei teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikusio kandidato pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimas priklausytų ir dėl atliktos bausmės sukeliamų padarinių dėl teistumo (neišnykusio arba nepanaikinto), kiltų klausimų, ar toks ribojimas sudaro prielaidas įgyvendinti rinkimų teisę[4] bei atspindėti rinkėjų valią spręsti dėl tokio asmens kandidatūros.

Apibendrinę tai, kas išdėstyta, manome, kad Projektu siūloma įtvirtinti priemonė, apribojanti galimybes nurodytiems asmenims kandidatuoti Europos Parlamento rinkimuose, kelia abejonių dėl jos atitikties proporcingumo principui bei pažymime, jog priemonės, varžančios naudojimąsi Chartijoje įtvirtinta teise, tačiau neatitinkančios jos 52 straipsnyje įtvirtintų apribojimo pateisinamumo sąlygų, turi būti vertinamos kaip prieštaraujančios Europos Sąjungos teisei.

 

 

Generalinio direktoriaus pavaduotojas                                                                     Karolis Dieninis

Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]   



[1] 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos Direktyva 93/109/EB nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus.

[2] 2010 m. lapkričio 9 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas Volker und Markus Schecke ir Eifert byloje C92/09 ir C93/09;  2015 m. liepos 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas Lanigan byloje C237/15.

[3] 2015 m. spalio 6 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas Thierry Delvigne byloje C-650/13.

[4] Aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė yra susijusi su konstitucine Lietuvos Respublikos piliečio teise dalyvauti valdant savo šalį (Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarimas), kuri įgyvendinama dalyvaujant formuojant politines atstovaujamąsias institucijas (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas).